Byla Nr. 1-355-1083/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00038-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.3.; 1.2.18.10.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,

civilinės ieškovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,

kaltinamajam A. N., jo gynėjui advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,

nustatė:

1.       A. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir išsaugojimą, už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės metinio pranešimo parengimą ir jų pateikimą valstybinėms institucijoms, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą:

1.1. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. bendrovės veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:

1.1.1. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos nepirko ir nepirks, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitose faktūrose dėl tokios įrangos pirkimo įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, tyčia pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei R. B. (nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką) į buhalterinę apskaitą įtraukti šias, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotas 8 PVM sąskaitas faktūras už bendrą 2245814,45 Eur sumą (iš jų pirkimo PVM 389769,45 Eur):

- 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 263553,73 Eur (909998,32 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 45740,73 Eur (157934 Lt);

- 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 315001,72 Eur (1087637,94 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 54669,72 Eur (188763,61 Lt);

- 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 292820 Eur (1011048,90 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 50820 Eur (175471,3 Lt);

- 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 294514 Eur (1016897,94 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 51114 Eur (176486,42 Lt);

- 2015 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 299475 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 51975 Eur;

- 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 423500 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 73500 Eur;

- 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 199650 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 34650 Eur;

- 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 157300 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 27300 Eur;

1.1.2. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) nepardavė ir neparduos kompiuterinės įrangos, tyčia suklastojo 2016 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie parduodamą kompiuterinę įrangą už 2152014,45 Eur), ją patvirtino savo parašu ir pateikė ją UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei R. B. (nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką) įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą; 

1.1.3. pirmiau nurodytus apskaitos dokumentus įtraukus į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.;

1.2. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. bendrovės veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) už minėtą laikotarpį privalės sumokėti valstybei PVM 433578 Eur (bendrovės pardavimo PVM buvo 870690 Eur, o pirkimo PVM – 437112 Eur), siekdamas išvengti turtinės prievolės – 389769 Eur PVM sumokėjimo valstybei, pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei R. B. (nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką) į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotas 8 PVM sąskaitas faktūras dėl kompiuterinės įrangos įgijimo iš (duomenys neskelbtini) už 2245814,45 Eur (nurodytas 1.1.1. punkte), o buhalterei R. B. jas įtraukus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, jų pagrindu:

- į 2014 m. spalio 22 d. PVM deklaraciją už 2014 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukus 45740,73 Eur (157934 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2014 m. lapkričio 26 d. PVM deklaraciją už 2014 m. spalio mėnesį neteisėtai įtraukus 54669,72 Eur (188763,61 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2014 m. gruodžio 23 d. PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukus 50820 Eur (175471,3 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2015 m. sausio 26 d. PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukus 51114 Eur (176486,42 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2015 m. vasario 24 d. PVM deklaraciją už 2015 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukus 51975 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2015 m. kovo 23 d. PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neteisėtai įtraukus 108150 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini));

- į 2015 m. balandžio 24 d. PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neteisėtai įtraukus 27300 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)),

šias PVM deklaracijas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 389769 Eur PVM sumokėjimo valstybei.

2.       Įrodymai

2.1.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. papildė savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos jis neatlygino, nes mano, kad žalos niekam nepadarė. Mano, kad nesumokėtą PVM mokestį turėtų sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). Minėta bendrovė nuo 2016 metų realios veiklos nevykdo ir šiuo metu ji neturi pakankamai lėšų sumokėti kaltinime nurodytą pinigų sumą.

2.2.                      Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, 290 straipsniu teisiamajame posėdyje buvo paskelbti pirmiau teisiamojo posėdžio metu duoti proceso dalyvių parodymai:

2.2.1.                      kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri vertėsi cukraus ir aliejaus prekyba, direktorius, iki tol dirbo vadybininku, o direktorius tuomet buvo tėvas. A. I. pažinojo, dirbo su juo kartu metus, su juo geri santykiai. Vieną dieną A. atėjo su sandoriu dėl serverinės įrangos. Jie nusprendė tą reikalą pasiimti, 2014 metų rudenį, tiksliai nepamena datos, pasirašė sutartį, kurią ruošė arba A., arba kita šalis, dažniausiai ruošdavo A. Dėl sutarties įvykdymo A. buvo dėliojęs sąlygas. A. prieš tai neužsiiminėjo ta įranga, tik gavo tokį pasiūlymą sandoriui, kurį jie dviese aptarė, nutarė įrangą pirkti ir parduoti. Įmonė prieš pasirašydama sandorį neturėjo tiek pinigų, juos tenkino ta sąlyga, kad nereikės mokėti iš karto visos sumos, bus galima mokėti dalimis. Pasitikėjo A., kuris pateikė ir jie pasirašė sutartį. Ta serverinė įranga pradėjo važiuoti pas juos į sandėlį (duomenys neskelbtini) dalimis, iki kovo mėnesio suvažiavo. Vyko klientų paieška, atsirado (duomenys neskelbtini) klientas. Jam buvo parduota, išvežta į (duomenys neskelbtini). Buvo gautas dalinis pirmas mokėjimas. A. pasakė, kad sandoris neįvyko ir teko atšaukti ir susigrąžinti įrangą, ji buvo parsivežta atgal. Buvo spręsta, kaip tai padaryti, tartasi su buhalterija. Buvo išstatyta kreditinė sąskaita. (duomenys neskelbtini) reikalavo pinigų susimokėti, jie neturėjo, jų skola buvo perduota (duomenys neskelbtini) ir buvo tartasi parduoti jiems už skolos padengimą. Sunkiai dėliojant ta serverinė įranga 2016 m. sausio mėnesį buvo išvežta (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nepasakys, kodėl bendrovės apskaitoje rastoje analogiškoje tos pačios datos ir numerio sutartyje įrašytas kitoks skaičius, gal jis buvo sumaišytas, bloga suma įrašyta, gal žmogiškas faktorius. Jis pasižiūrėjo sutartį, bet gali patikinti, kad pagal ją sandorių nevyko. Joje abiejų pusių parašai, vienintelis lapas su suma gal skiriasi per aplaidumą, nes jis skaičių nežiūrėjo, gal buvo padaryta kažkokia klaida, neskaitė. Pasirašę sutartį, gaudavo sąskaitas. Pats nebendravo pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) atstovais nė karto, užsiėmė daugiau logistika. A. bendravo su klientais, palaikė ryšius. Bendrovė, gavusi įrangą, sąskaitas, darė dalinius apmokėjimus, neatsimena, kiek jų buvo, tiksliai nepasakys. Gal sąskaitose blogai įvertinta ar sutartyje buvo suklysta ir dėl to pasirašė sutartį 2,5 milijonų Eur, o pristatyta prekių, sąskaitų išrašyta už 2,2 mln. Eur (t. y. dar trūksta). Jis smulkmenų, tų sąskaitų nedėliojo, viską buhalterijai priduodavo ar dokumentacijai. Kai suvažiavo įranga, A. ieškojo klientų, kam tą įrangą galima būtų pardavinėti ir atsirado (duomenys neskelbtini) pirkėjas 2015 metais. Su (duomenys neskelbtini) įmonės atstovu nebendravo. Buvo išvežimas prekių į (duomenys neskelbtini), dalinis apmokėjimas, buvo grąžinimas. Tą kreditinę sąskaitą išrašė jis. Tą klausimą aptarinėjo su buhalterija, nes nėra apskaitininkas, buhalteris. Gal tai buvo ir buhalterijos kompetencijos trūkumas, jis ir šiai dienai negalėtų pasakyti, ar ta kreditinė sąskaita teisingai buvo išstatyta, ar ją taip reikėjo padaryti. Jis dėl to nesugalvojo ir pats neišrašė tos sąskaitos. Pasiklausė buhalterės, ji taip pasakė, kad taip reikia daryti, ir pasidarė taip. Neatsimena, ar grįžus prekėms iš (duomenys neskelbtini), buvo įvardintos sandorio nevykdymo priežastys, nepasakys, kodėl sandoris neįvyko. Nebuvo aptarimo, kodėl neįvyko. Tada (duomenys neskelbtini) pradėjo tų pinigų reikalauti. A. pradėjo sakyti jam, kad (duomenys neskelbtini) nori pinigų. Perdavė tą skolą (duomenys neskelbtini). Apie tai jį informavo A.. Kai perdavė skolą, A. dėliojo su (duomenys neskelbtini) tuos pristatymus, sutartis. Išvežė į (duomenys neskelbtini) 2016 metais. Pirkimas vyko taip, kad bandė parduoti suomiams, pardavė estams. Deklaracijas PVM teikdavo buhalterė. Jai nekilo klausimų dėl įrangos, jis jai priduodavo dokumentus, sąskaitas, jei ir kildavo klausimų, jie pasiaiškindavo. Kai tapo direktoriumi, kokia buvo mokėtina PVM suma, neatsimena. Įmonę pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija 2016 metais gal, gal dėl tos pataisytos deklaracijos arba sąskaitos, ar to neužskaitymo ar sandorio. Inspekcija surašė išvadą, nepasakys, kas ten parašyta, neatsimena, ar ginčijo. Bendrovė egzistuoja, jis dar yra direktorius, bet bendrovė jokios veiklos nevykdo ir darbuotojų nėra. Jos veikla sustojo dėl patikrinimo. Bendrovė nesiekė jokios naudos iš sandorio. Jam yra pareikšti įtarimai (duomenys neskelbtini) dėl organizuoto nusikaltimo dėl piniginių reikalų. Buvo sulaikytas, toje byloje sprendimas nėra priimtas. Šiuo metu pragyvena iš tėvų lėšų. Su mokesčių inspekcijos civiliniu ieškiniu nesutinka. Kalbant apie (duomenys neskelbtini) sandorius su (duomenys neskelbtini), prekes pirko pagal vieną sutartį, kur nurodyta 2,5 milijono eurų, ne 7 milijonų eurų. Pagal sutartį, kur nurodyti 7 milijonai eurų jokie sandoriai nebuvo vykdomi, tai niekinis dokumentas (15 t., 143–144 b. l.);

2.2.2.                      liudytojas A. N. parodė, kad kaltinamasis A. N. yra jo sūnus. Santykiai su sūnumi (duomenys neskelbtini) geri. Buvo apklaustas pas tyrėjus ir labai daug ko pridėti neturi. Dėl paties įvykio labai daug pasakyti negali, nes tik kai prasidėjo tyrimas, šiek tiek daugiau į tai pasigilino. Jam buvo aktualu tik kompanijos apyvarta. Kompanija (duomenys neskelbtini) dirbo 10 metų, mokėjo mokesčius, vykdė veiklą. Kai sūnus (duomenys neskelbtini) baigė institutą, veikiančią kompaniją perleido jam, kad galėtų jai vadovauti, o pats perėjo į kitą kompaniją ir užsiėmė kita veikla. Sūnui perleistą kompaniją prižiūrėjo tik globaliai. (duomenys neskelbtini) direktoriumi sūnus tapo lyg ir nuo 2014 metų. A. I. dirbo kompanijoje ir buvo pagrindinis menedžeris. Dirbo gerai ir perleisdamas sūnui kompaniją, galvojo, kad bus viskas gerai, bet dabar pradėjo lįsti visokie dalykai. Kai sūnus tapo direktoriumi, A. I. tuo metu dirbo su klientais, atstovavo kompaniją. Apie tuos sandorius, dėl kurių yra teisme, sužinojo tik dabar, nes šiek tiek pasigilino. (duomenys neskelbtini) ar įsteigė, ar nupirko, gerai neatsimena, nes turi daug kompanijų, bet kitų akcininkų nebuvo. Iki 2014 metų (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo pats. Ar sūnus tuo metu buvo jo įdarbintas, neatsimena. Gali būti, kad jis buvo įdarbintas nuo 2012 metų. 2014 metais sūnus tapo direktoriumi, o jis pats – komercijos direktoriumi. Nusipirko kitą kompaniją ir užsiėmė kitais verslais, o komercijos direktoriumi (duomenys neskelbtini) liko tik tam, kad kontroliuotų padėtį, matytų srautus. Pirkimo ir pardavimų klausimų nesprendė. (duomenys neskelbtini) užsiėmė maisto prekyba. Dirbo kaip tarpininkas. Gamybos nevykdė. Darbuotojų buvo gal 4 ar 5. Bendrovė dirbo pelningai, visada mokėjo pelno mokesčius. Realiai nieko nežino apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandorius, su jais sandorių nesudarinėjo. Nežino, kam reikėjo su jais sudarinėti sandorius. Apie tuos sandorius sužinojo tik dabar, kai pasigilino. A. I. irgi dirbo įmonėje, iš pradžių jis dirbo pagal įgaliojimą. Jis (duomenys neskelbtini). Kartais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet dirbdavo ir kompiuteriu. Sprendimų dėl kasdieninės įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos nepriiminėjo. Kiek žino, įmonėje dirbo buhalterė, A. I. dirbo su klientais, sudarė sutartis, nes buvo vyresnis, o A. N. užsiiminėjo logistika, atsiskaitymais, tvarkė dokumentus. Apie sandorius su prokuroro minėtomis įmonėmis nieko nežino. Pagal specialistės patikrinimą matosi, kad jie dažnai skolino kitoms įmonėms. (duomenys neskelbtini) banko funkcijų neatliko. Tiesiog, esant apyvartinių lėšų trūkumui, skolindavo kitoms įmonėms ir skolindavosi iš kitų įmonių, nes iš bankų šiais laikais pinigų gauti sunku (15 t., 12–13 b. l.);

2.2.3.                      liudytoja R. B. parodė, kad yra A. N. įmonės buhalterė. Su A. N. sieja tik darbiniai santykiai. Dirba kelias valandas per mėnesį, dirba tik nuotoliniu būdu, tiesioginių kontaktų nebuvo. Visus dokumentus gaudavo arba elektroniniu būdu, arba rasdavo jau paliktus kabinete. Pagal pateiktus dokumentus, pateikdavo ataskaitas VMI, Sodrai. Ikiteisminio tyrimo metu atsakė į jai pateiktus klausimus. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) gal nuo 2012 m. Tuo metu telefonu bendraudavo su A. N. ir A. I., dar dirbo A. N.. Jos, kaip buhalterės, pareigos – teisingas ūkinių operacijų suvedimas. Kasos nebuvo. Atsiskaitymai grynais pinigais nevykdavo. Mano, kad bankinius pavedimus atlikdavo direktorius. Dokumentus atveždavo vieną kartą per mėnesį. Dokumentus pristatydavo laiku iki mėnesio 25 d., juos suvesdavo į apskaitą. Jai pateikdavo bendrovės pasirašytas sutartis įsegti į segtuvą. Neklausdavo direktoriaus, kokios sutartys ir kam jos reikalingos. Iš pradžių įmonė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), paskui persikėlė į (duomenys neskelbtini). Sandėliavimo patalpų (duomenys neskelbtini) neturėjo. Pagrindinė įmonės veikla – didmeninė prekyba (perku – parduodu). 2014 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), sutartį matė. Paskui sąskaitas faktūras pagal šią sutartį įtraukė į apskaitą. Nepasakys, kokiai sumai buvo pasirašyta sutartis, tačiau sąskaitos ateidavo kiekvieną mėnesį. Sąskaitas elektroniniu būdu pateikdavo A. I., jas įtraukdavo į apskaitą. Sutartį (dėl 7 milijonų) kažkas pateikė, ją įsegė į segtuvą. Sutarčių neseka, gauna sąskaitas, įsega. Negali atsakyti, ar bendrovė turėjo tiek pinigų lėšų sumokėti, pinigų srautų nesekė. Gavo sąskaitas, jas įtraukė į apskaitą ir pagal sąskaitas deklaravo VMI. Iš karto uždeklaravo. Dėl šių sąskaitų taisymų nebuvo, papildomų deklaracijų nepildė. Prekių asmeniškai nematė. Klausė darbuotojų apie prekes, domėjosi, kalbėjo su A. I.. Jai pateikė sąskaitas, ji supajamavo ir laukė pardavimo. Pardavimas buvo. Pardavė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) įmonei, tikslaus pavadinimo negali pasakyti. Buvo išrašyta sąskaita, laukė apmokėjimo. Kadangi pusę metų nesulaukė apmokėjimo, pradėjo domėtis, kodėl nesumokama. Klausė A. I.. Kadangi ilgai nebuvo sumokama, jai pradėjo kilti įtarimas, pradėjo žiūrėti, kodėl nesumokama. Tada teko tikslinti deklaracijas ir taisyti dokumentus. Jai paaiškino, kad suomiai nebenori priimti prekių. Uždeklaravo, kad prekės grįžo į Lietuvą, jie sumokėjo pardavimo PVM, prekėms surado kitą klientą – įmonę (duomenys neskelbtini). Vėl buvo išrašyta sąskaita. Derino su A. I., sąskaitą išrašė A. N.. Dėl sąskaitų jie kalbėdavo apibendrintai, tiek, kiek liečia buhalterinius dalykus. Kur prekės, nežino. Prekes turėjo pasiimti klientas. Negali pasakyti, ar klientas pasiėmė prekes. Buvo perdavimo aktai, bet negali pasakyti kokie. Perdavimo aktai turėjo būti pasirašyti. Neprisimena, ar perdavimo aktai (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti. Kaip buhalterei jai tai nebuvo aktualu. Jei sąskaitos dėl sandėliavimo ateidavo iš įmonės (duomenys neskelbtini) , tai prekės buvo sandėliuojamos toje įmonėje, nes natūroje nematė, priimdavo tik sąskaitas. Kiekvieną mėnesį gaudavo sandėliavimo sąskaitą. Iki pardavimo sandorių su (duomenys neskelbtini) neturėjo. Deklaracijose užpildė tai, kas jai buvo pateikta. Vėliau su direktoriumi apie tai, ar sandoriai įvyko, nekalbėjo. Prie sąskaitos tam, kad pagrįsti prekių išvežimą, reikalingi išvežimo dokumentai (CMR). Jei užpildė, tikslino PVM deklaraciją, galima daryti prielaidą, kad jai buvo pateikti visi dokumentai. Mano, kad dėl prekių grąžinimo iš (duomenys neskelbtini) kompanijos kalbėjo su A. I.. Kiekvienas vadybininkas, buhalteris ar direktorius turi žinoti, kaip buhalteriškai turi būti įforminti dokumentai. Mano, kad prekių parsivežimo į Lietuvą dokumentus rengė A. I.. Įmonės prisigalvoja įvairių serijų ir numerių, todėl nekilo klausimų, kodėl sąskaitose nebuvo serijos. Prekių priėmimo-perdavimo aktas turi būti prie sąskaitos faktūros, tačiau jei priėmimo-perdavimo akto nėra, tai jai nesutrukdo laiku perduoti deklaracijų. Deklaraciją teikia pagal sąskaitas faktūras. Elektoriniu būdu sąskaitos faktūros buvo pateikiamos laiku. Kadangi sandoris su (duomenys neskelbtini) įmone neįvyko, o prekes reikėjo parsivežti iš sandėlio, tai priėmė priimtiniausią sprendimą, t. y. tas prekes patys nuvežė ir pasidėjo į sandėlį (duomenys neskelbtini) ir patys jas parsivežė, kad išsirašyti minusinę sąskaitą ir sumokėti jos vykdymo PVM, kito varianto parvežimui nebuvo. Kiek suprato, (duomenys neskelbtini) įmonė iš viso tos sąskaitos neturėjo. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) įmonė įrašė bankinį pavedimą. Iš pradžių įtarimas, kad čia kažkas negerai, nekilo. Susigrąžinant prekes iš (duomenys neskelbtini), buhalteriškai nurodė, kad sandoris neįvyko. Buhalteriškai buvo užfiksuota, kad jie prekes išvežė, palaikė (duomenys neskelbtini) ir susigrąžino atgal. Jei būtų įforminę minusinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmonei, rezultatas būtų kitoks, nes nebūtų sumokėję valstybei PVM. Neprisimena, ar prieš išrašant sąskaitas dėl įrangos (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti valstybei didelį PVM. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (15 t., 38–40 b. l.);

2.2.4.                      liudytojas A. I. parodė, kad A. N. yra buvęs jo darbdavys, tiesioginis (duomenys neskelbtini) direktorius. Jų santykiai draugiški. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo gal 2015 metų balandžio. Dirbo toje įmonėje metus laiko, gal daugiau. Prieš tai buvo įdarbintas pagal įgaliojimą, kuris buvo išrašytas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), todėl buvo ruoštasi jo atėjimui į įmonę. Gal vadovas jį tikrino kaip darbuotoją ir pradžioje išrašė įgaliojimą ir pasižiūrėjo, ar jis atitinka tą darbo specifiką, kad po to įdarbintų. Iki įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) kontaktavo su (duomenys neskelbtini) tėčiu A. N., palaikė draugiškus santykius. Jis ėjo vadybininko pareigas UAB (duomenys neskelbtini), į kurias įėjo bendras pirkimas-pardavimas, bendravimas su klientais. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), o įmonė veikė (duomenys neskelbtini). Ne kasdien važiuodavo, buvo galimas darbas ir nuotoliniu būdu. Sandoryje su (duomenys neskelbtini) dalyvavo. Visko neprisimena, bet buvo susitikę su S., jis buvo (duomenys neskelbtini) ir su juo aptarė visas detales. Nuo jų susitikimo viskas prasidėjo, taip pat ir formalumai. Tai peraugo į faktą: atvažiavo prekės. Sutartį ruošė jis (A. I.). Pasirašyta sutartis gal 2014 metais. Matė byloje, kad buvo dvi sutartys, žiūrėjo per e-mail’us. Žino juos ir matė, kad padarytos dvi sutartys, kuriose neatitinka sumos, ten buvo įvelta jų visų klaida. Įsigaliojo ta antroji sutartis. Santykyje su (duomenys neskelbtini) jie ruošė sutartį, bet ji neįsisavino. Derybos vyko, gal jie tada pasirašė litais, nes neatitinka suma. Nėra atitikimo tarp tų dviejų sutarčių prekių verte. Greičiausiai pirmoji sutartis negaliojo, o antroji pradėjo galioti, ją pertvarkė. Su S. bendravo vieną dieną. Jam R. S. atsiuntė savo duomenis ir per Registrų išrašą jie ištraukė įmonės išrašą su juo, kaip savininku. Tą e-meiluose matė. Naujų santykių jie niekada nepradeda be patikrinimo. Visada kalbėjo su direktoriumi. Reikėjo tos įrangos, tai buvo labai pelningas sandoris. Jie pasiskaičiavo ir jiems tiko ta sąlyga – mokėjimo atidėjimas. Įmonė neturėjo pinigų sumokėti, jie rėmėsi tuo, kad suras pirkėją, remiantis pirkėjo apmokėjimu, sumokės už prekę ir pardavėjui. Direktorius turėjo pasirašyti, pats nepasirašinėjo nieko, nes neturėjo teisės pasirašyti. Serverinės įrangos ir mobilių ryšių ir serverių pirkimų pardavimų sandoris tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko, jį nuo pat pradžių iki galo jis asmeniškai vedė, užbaigiant sandorį su pardavimu į (duomenys neskelbtini). Pradžia buvo tokia, kad, neprisimena kokiu santykiu jie susipažino su (duomenys neskelbtini) vadovu S. Po to jie buvo su juo susitikę, aptarė visas galimybes, kadangi jų įmonė prekiavo maistu, o čia buvo sandoris visiškai kitos linijos, bet jis buvo labai pelningas ir jiems tiko ir jo pardavimo ir mokėjimo sąlygos, kad apmokėjimas bus per tam tikrą laikotarpį. Viską susiderinus, pradedant nuo sutarties, dokumentų, sąskaitų, aktų ir iki paties fakto, viskas labai greitai vyko, kažkokie daliniai mokėjimai buvo, jie iš savo pinigų mokėjo ir jiems jie pristatė tą prekę, kurią jie atsivežė į savo sandėlį UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ten susisandėliavo prekes ir jos ten gulėjo kurį laiką. Prekės buvo vežamos per kažkiek kartų. Po to intensyviai dirbo su šitų prekių pardavimu, ieškojo kliento, bet jam pakankamai sunkiai sekėsi, tuo metu prekės stovėjo ir laukė būsimo pirkėjo. Atsiradę klientai – suomių įmonė, kurie, kaip labai rimtą ketinimą pirkimui, pervedė jiems avansinį mokėjimą 50000, tuo pagrindu jų nurodymu jie išvežė prekes į (duomenys neskelbtini) į jų nurodytą sandėlį. Po to jie nesilaikė mokėjimo sąlygų, mokėjimų jiems nedarė ir jie privalėjo anuliuoti tą sutartį ir vėl tas prekes susigrąžinti atgal, kadangi vertė buvo labai didelė. Tada tos prekės grįžo, laikė jas ir toliau ieškojo kitų pirkėjų. Bėgo laikas ir nesuradus pirkėjų, (duomenys neskelbtini) reikalavo iš jų atsiskaitymo, o tų prekių pardavimas nėjo sklandžiai ir tada (duomenys neskelbtini) jiems pranešė, kad yra perleistas prekių ketinimas pirminei įmonei, t. y. (duomenys neskelbtini) susitarė su (duomenys neskelbtini), kuri juos spaudė ir taip atsirado tas susitarimas. Tuo pagrindu pradėjo visas pardavimo sąlygas dėlioti su (duomenys neskelbtini) atstovais, kontaktuoti su (duomenys neskelbtini) vadovais ir suderinus šiaip ne taip sąlygas, jie tas prekes pardavė ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Tada jie susiderėjo, kad prekes jiems parduoda ir pasidaro užskaitas. Gavosi, kad jie tas prekes nuvežė, pardavė ir apskaitė. Bendrovė siekė išlipti iš reikalaujamos skolos. Nauda galutiniame variante buvo nulinė, gal ir minusinė, nes jie yra teisme. Džiaugiasi nelikdami niekam skoloje šitame sandoryje. Jie mano, kad tą atskaitą teisingai atskaitė. Dėl PVM deklaravimo su juo nebuvo derinta, tai buhalteriniai reikalai. Išėjo ir nebedirba įmonėje. Faktiškai santykių nepalaiko, bet nesusipykę. Kalbant apie šitą sandorį ir apskritai, jis sudėliojo pirkimo-pardavimo sąlygas, o direktorius pasirašydavo ir pateikdavome buhalterijai. Pardavimas (duomenys neskelbtini) įvyko 2016 metais sausio mėnesį. Derybos prasidėjo daug ankščiau dėl skolos grąžinimo, prekių pardavimo jiems ir užskaitymo. Tos sąlygos buvo apspręstos 2015 metų viduryje. S. visada dalyvavo šitose derybose, bet jis nurodė (duomenys neskelbtini) atstovus, jų buvo du, tai H. ir S. K.. Su jais ir buvo tiesiogiai derinama, tarpininkaujant S. Sąlygas derino su S. ir tais dviem atstovais. Jis gavo pristatymo adresą e-meilu iš S. K., pasitikrino ir prekės nuvažiavo tuo adresu, remiantis logistikos išvežimo dokumentais. Kas buvo vežėjas neprisimena, gal lietuvių vežėjai. Prekės išvažiavo, buvo prisiimtos. Jie palaiko ryšį su vairuotoju telefonu tol, kol sandėlis prisiėmimo pagrindu neuždeda parašo ar antspaudo, tol jie neiškrauna prekės. Vairuotojas sakė, kad parašą gavo ir jie davė sutikimą iškrovimui. Dialogas prasidėjo nuo 2015 metų vidurio ir faktas įvyko 2016 metais sausio mėnesį. Jau tiesiogiai bendravo su S. K. ir su H., tarpininkaujant S. Jų abi įmonės, kaip viename vienete (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nežino, kiek jie susiję. Jie palaikė vieną poziciją, nes pirminis momentas buvo, kad jie reikalavo to prekių pardavimo ant įmonės, kuri visiškai nesusijusi (duomenys neskelbtini). Jis kategoriškai prieštaravo, kad galimas pardavimas tik tai įmonei, kuri buvo pirminė, kuri pardavė (duomenys neskelbtini). 2015 metų viduryje kažkuris iš (duomenys neskelbtini) atstovų arba S. siūlė kitą įmonę. Greičiausiai S. K.. Viskas vyko nuotoliniu būdu. Po to dokumentai važiavo kartu su vairuotoju, o po to buvo nusiųsta e-mail’u. Aktai buvo perduoti gavėjams, jie turėjo būti pasirašyti. Kažkokie daliniai mokėjimai jau buvo už tas prekes metų eigoje. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) tie mokėjimai buvo daromi. Galutiniame variante jie nieko neuždirbo, tik norėjo atsikratyti tos problemos ir nelikti niekam skoloje. Galutinis pardavimas vyko 2016 metų sausį ir vežė (duomenys neskelbtini). Matė pagal reikalavimo dokumentą, kad ten yra (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu rėmėsi. Rado e-mail’ą, kad jie perleidžia kažkokiai įmonei, bet nesigilino, jo tikslas buvo tikslingas pardavimas tai pirminei įmonei. Jie vežė (duomenys neskelbtini) , nesigilino, kam jie perleidžia. Viskas buvo derinama telefonu. Prieš vežant įrangą, bendravo su (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo S. K. arba H. R.. Jie buvo vieną kartą susitikę (duomenys neskelbtini). Jie dviese buvo ten. Nesiaiškino, kas jie, nematė, kad reikia aiškintis. Buvo trišalis susitarimas. Daugiau tokių sandorių nedarė arba neatsimena. Susirašinėjo įmonės (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu, darbo e-mail’u, kuris buvo priskirtas jam (15 t., 89–91, 143 b. l.);

2.2.5.                      liudytojas A. Ž. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė sandėliavimo paslaugas. Buvo užklausimas, jie nurodė savo sąlygas. Atsiuntė pasiūlymą, jie suderino kainas, pasirašė sutartį. Daugiau visa informacija iš (duomenys neskelbtini) ėjo vadybininkams. Iš pradžių sandėliavimo paslaugos buvo užsakytos trumpesniam laikotarpiui, vėliau sandėliavimą pratęsė. Kiek atsimena, sutartis buvo pasirašyta 2014 m. pabaigoje, pirmas krovinys į sandėlį atvažiavo 2014 m. spalio mėn. Negali pasakyti, koks buvo krovinys, kiek atsimena, buvo nurodyta įranga ar serverinė įranga, tačiau prekių netikrina. Prekes grąžina taip, kaip jos buvo supakuotos. Su (duomenys neskelbtini) bendravo elektroniniu paštu. Su A. N. susitikę nebuvo. Pasirašė sutartį ir buvo pateiktos prekės. Pasirašytą sutartį atsiuntė elektroniniu paštu. Prekės buvo rašomos paletėmis. Atvažiavus prekėms į sandėlį, įrašomas vidinis važtaraštis, kur įrašoma, kiek palečių atvyko. Galėjo būti, kad buvo gautos 9 paletes, reikia žiūrėti dokumentus. Iš sandėlio 2015 m. kovo mėn. buvo išvežtos 6 paletės. Tų pačių metų gruodžio mėn. vėl gautos. 2016 m. sausio 11 d. išvežtos 9 paletės. Už saugojimą buvo sumokėta. Anksčiau tokių sandėrių su (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kreipėsi tik dėl sandėliavimo ir paėmimo atvežti pas juos į sandėlį. Iš (duomenys neskelbtini) tranzito sandėlių prekes atsivežė patys. Vežė dalimis. Greičiausiai patys pasiėmė prekes iš jų nurodyto sandėlio. Realiai buvo visos 9 paletės. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (15 t., 40 b. l.);

2.2.6.                      liudytoja V. V. parodė, kad tai buvo standartinis eilinis pervežimas, laiku atsiskaityta, buvo krovinio važtaraštis ir jokių išskirtinumų nebuvo. Buvo tvarkingas atsikaitymas, suma maža. Už tai įmonė gavo pagal sąskaitą faktūrą 290 Eur, plius PVM – 350, 90 Euro. Dirbo V. J.. Užsakymą gavo iš (duomenys neskelbtini), kas per įmonė, nežino, ja nesidomėjo, nes nedirba su klientais. Automobilis vyko į (duomenys neskelbtini). Kaina adekvati. Dalinis krovinys. Gali nebūtinai vežti pilną mašiną. Vežimą sprendė vadybininkas. Pas vadovą patenka probleminiai kroviniai. Paslauga buvo suteikta ta apimtimi, kuri nurodyta. Nuvežta tuo adresu, tam gavėjui. Jeigu nebūtų krovinio važtaraščio, būtų pasidomėjusi, kodėl vairuotojas neparvežė. Mano, kad prekė nuvežta, nes būtų iškilęs vairuotojui klausimas. Vairuotojas su didele patirtimi (15 t., 110 b. l.);

2.2.7.                      liudytojas V. J. parodė, kad dirba G. V. įmonėje vairuotoju, vežė krovinį. Po Naujųjų Metų įmonės vadybininkė jam davė pasikrovimo adresą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), įmonę (duomenys neskelbtini) , kur pasikrovė krovinį, sutikrino palečių skaičių. Tiksliai neatsimena, kiek palečių buvo. Kitų krovinių automobilyje nebuvo. Krovėjas pasakė patraukti automobilį nuo rampos ir laukti dokumentų. Patraukė automobilį nuo rampos, apie valandą laiko laukė dokumentų. Neprisistatęs vyriškis atnešė dokumentus. (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini) jam davė CMR važtaraščius, sąskaitą anglų kalba. Juos pasiėmė, patikrino, CMR dokumentuose pasirašė, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu, nes krovinys buvo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuvežė krovinį pagal adresą, krovinį priėmė, atžymėjo CMR važtaraščius. Krovinys buvo supakuotas dėžėse ant palečių. Kas buvo dėžių viduje, nežino. Jiems neleidžiama atplėšti. Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2016 m. sausio mėn. Kiek jam įmonėje (duomenys neskelbtini) pakrovė, tiek (duomenys neskelbtini) iškrovė. CMR buvo nurodytas adresas, firmos pavadinimas. Nuvažiavo pagal CMR nurodytą adresą (duomenys neskelbtini) , pasižiūrėjo firmos pavadinimą, nuėjo į ofisą, padavė dokumentus. Pasižiūrėjo dokumentus, pasakė, kur važiuoti, kur pastatyti automobilį. Iškovė krovinį, atžymėjo CMR važtaraštį, t. y. uždėjo spaudą, kad krovinys priimtas, pasiliko vieną CMR važtaraštį ir sąskaitą. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iškrovė krovinį, dokumentai buvo pasirašyti. Kai jį apklausė (duomenys neskelbtini), pas tyrėją buvo CMR dokumentai, kurie buvo atžymėti, pasirašyti. Be atžymėtų dokumentų negali išvažiuoti. Kas krovinį atsiėmė, nežino, negali pasakyti, nei vardo, nei pavardės nežino. Į savo firmą vadybininkams grąžino tik CMR. Invoice ir vieną CMR egzempliorių paliko prekių gavėjui. Čia grįžo tik vienas CMR, pasirašytas prekių gavėjo. Vyksta pagal CMR 3 grafoje nurodytą krovinio iškrovimo vietą. Antroje grafoje gali būti nurodytas vienas pirkėjas, o 3 grafoje nurodyta krovinio iškrovimo vieta. Krovinį veža pagal 3 grafoje nurodytą adresą, ten iškrauna krovinį. Krovinį nuvežė ir iškrovė pagal tą adresą, kuris buvo nurodytas CMR važtaraštyje. Jam atžymėjo CMR važtaraštį, priėmė krovinį. Krovinio laukė, atėjo, patikrino dokumentus, pasakė prie kurios rampos važiuoti, ten iškrovė krovinį. Kai krovinį iškrovė, su pakrovėjais susivežė į savo sandėlį. Į kitą automobilį neperkrovė. Pakrovėjas vežiojo į sandėlį. Kaip vairuotojas, jokių dokumentų neturi patikrinti. Gavėjai turi automobilio, priekabos numerius; firmos, iš kur bus atvežtos prekės, pavadinimą; žino, kada atveš krovinį. Šiuo atveju jie jau viską žinojo. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo tuščias, nes (duomenys neskelbtini) niekada nesikrauna. Krovinį priėmęs žmogus kalbėjo laužyta rusų kalba. Negalėjo būti lietuvis. Greičiausiai estas, nes kalbėjo labai sunkiai laužyta rusų kalba. Daugiau krovinių iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nevežė. Nepamena, ar galėjo būti, kad 2016 m. sausio 11 d. krovinį paėmė važiuodamas iš (duomenys neskelbtini). Tikrai krovėsi įmonėje (duomenys neskelbtini). Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (15 t., 58–59 b. l.);

2.2.8.                      liudytoja K. Č. parodė, kad jie pasirašė sutartį, direktorius buvo R. Išsiuntė sutarties faktą elektroniniu būdu, jis atsiuntė paštu, o dokumentus jie gavo per siuntų tarnybą. Ji teikė deklaracijas ir jis liko jiems dar šiek tiek skolingas. Įmonė (duomenys neskelbtini) direktorius buvo R. S., buvo vykdoma didmeninė prekyba cukrumi ir telefonais, gal ir pienu iš tiekėjo (duomenys neskelbtini) įmonės, galbūt ir (duomenys neskelbtini). Tai buvo didmeninė prekyba stambiomis sumomis. 2014–2015 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Jų įmonė užsiima audito paslaugomis, apskaitos ir bankroto administravimu. Viena iš funkcijų – tvarkyti buhalterinę apskaitą. Įmonė (duomenys neskelbtini) jų buvęs klientas. Kada pasirašė sutartį, neatsimena. Galėjo būti 2014 metų pabaigoje. Į juos kreipėsi žmogus – R., elektroniniu būdu nusiuntė jam apskaitos tvarkymo sutartį ir jis grąžino per siuntų tarnybą atgal originalą. Prisistatė asmuo telefonu ir paklausė, ar gali tvarkyti apskaitą, bendravo elektroniniu būdu arba telefonu. Ji paruošė standartinę sutartį. Ji siuntė elektroniniu būdu, o jis – per siuntų tarnybą. Tos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal pateiktus dokumentus, buvo vedama apskaita programos (duomenys neskelbtini) pagalba ir buvo teikiamos deklaracijos į Sodrą ir į VMI. Buvo įdarbintas vienas darbuotojas. Dokumentus pateikdavo ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį pardavimo sąskaitą faktūrą ir pirkimo sąskaitą faktūrą. Ji rašė, kad turi būti pateikti CMR, gabenimo važtaraščiai. Buvo pateiktos tik sąskaitos faktūros per siuntų tarnybą. Prašydavo to asmens pateikti daugiau dokumentų. Sutikdavo, kad pateiks. Sąskaitas faktūras įtraukė į apskaitos registrus ir teikė deklaracijas VMI ir Sodrai pagal pateiktus dokumentus. Kasos įmonėje nebuvo. Jai nebuvo pateikta. Darė pavedimus vadovas. Negavo banko išrašų nė vieno. Buhalterinę apskaitą tvarkė labai trumpai, apie 2 metus. Po to vadovas parašė, kad nori sustabdyti, nutraukti sutartį ir jie nutraukė 2015 m. kovo 26 d., tiksliai negali pasakyti. Įmonė liko jiems skolinga. Jis parašė prašymą nutraukti sutartį. Tuos dokumentus jie perdavė. Direktoriaus jie gyvai nematė. Tai būna dažnai, praktikuoja. Paprastai pirmą kartą žmogų mato, bet pasitaiko atvejų, kad pasirašo ir taip. Tos įmonės buvo gana keisti sandoriai, didelės sumos, pavadinimai. Aišku jai reikėjo ir gabenimo dokumentų dėl PVM tarifo taikymo, buvo jiems pranešta, kad turi būti tokie dokumentai, bet jų negavo. Įrašė pagal sąskaitas faktūras. Buvo nedaug sąskaitų. Nutraukė sutartį, dokumentai liko pas juos. Jis paklausė, kiek yra skolingas, ir dingo. Dokumentus perdavė tyrėjams. Apie (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio pirkimus-pardavimus negali pasakyti, nes neprisimena. Estiškos kompanijos tikrai buvo tiekėjų sąraše, bet pavadinimų negali pasakyti (16 t., 88 b. l.);

2.2.9.                      specialistė I. K. patvirtino 2017 m. gegužės 22 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – išvada) teisingumą. Tyrimui buvo pateikta medžiaga, susijusi su UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 metų iki 2006 metų balandžio 1 dienos. Buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014-2015 metais nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, nes (duomenys neskelbtini) 2014–2015 metais apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš viso 2245814 eurų sumai. Pagal (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis operacijos neįvyko. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas (duomenys neskelbtini) pilietis S. paliudijo, kad jis jokios veiklos (duomenys neskelbtini) vardu nevykdė. Jo vardu veikė kiti asmenys. PVM sąskaitose faktūrose ir prekių perdavimo aktuose nurodytas (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. nieko nežinojo apie atliktus sandorius su (duomenys neskelbtini). VMI operatyvaus patikrinimo metu specialistams nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) vadovais. Tyrimui buvo pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuri buvo pardavusi įrangą (duomenys neskelbtini). Pagal tuos dokumentus nustatyta, kad pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai prieštarauja (duomenys neskelbtini) pateiktiems dokumentams ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai prieštaringi ir neišsamūs. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos ūkinės operacijos su (duomenys neskelbtini) įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta dokumentuose. Dokumentuose nurodyti asmenys paliudijo, kad jie faktiškai nedalyvavo vykdant ūkines operacijas. (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos pirkimo PVM yra deklaruotas PVM deklaracijoje, tačiau (duomenys neskelbtini) deklaruotas mažesnis pardavimo PVM, o 2015 metais pardavimo PVM visai nedeklaruotas. Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389769 Eur pagal (duomenys neskelbtini) įformintas PVM sąskaitas faktūras, dėl to pateikė neteisingus duomenis PVM deklaracijose. 2016 metais UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) pagal išrašytas sąskaitas faktūras iš viso 2152014 Eur sumai. Tyrimo metu pateikti dokumentai, kad (duomenys neskelbtini) atstovas paliudijo, jog šių dokumentų jis negavo, prekių negavo, buvo konstatuota, kad dokumentai neatitinka tikrovės ir bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas – kompiuterinės įrangos pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) , kurios atstovas paliudijo, kad jų įmonė jokių prekių negavo. Tyrimo metu nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2014 iki 2016 metų. Sutartis 2014 metų buvo prisegta prie UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių ir pateikta tyrimui. Apskaitoje sutartys neregistruojamos, o buvo pateikta su apskaitos dokumentais segtuve. Dar registruojamas sutarčių segtuvas. Koks tuo metu buvo įsipareigojimas valstybei pasakyti tiksliai negali. Pagal pateiktas PVM deklaracijas tuo laikotarpiu įmonei būtų priklausęs visada mokėtinas PVM. Ar buvo didelis įsiskolinimas, to klausimo nebuvo išvadoje. Kiekvieną mėnesį įmonė mokėjo PVM, deklaravo mokėtiną PVM. Įmonė deklaravo rugsėjo mėnesį mokėtiną PVM 12964 litus. Jų buvo įtraukta pirkimo sąskaita faktūra iš (duomenys neskelbtini). Eliminavus tą sąskaitą iš apskaitos, įmonei būtų reikėję mokėti PVM 170898 litus. Įmonė būtų turėjusi sumokėti daugiau 389769 Eur. Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal tas pirkimo sąskaitas faktūras jos neatitinka visų privalomų rekvizitų, nes ūkinės operacijos neįvyko tokiomis sąlygomis, kokios ten deklaruotos ir dėl to yra išeliminuojama iš pirkimo PVM ir įmonei priskaičiuojamas mokėtinas PVM. Jos išvadoje pažeidimų dėl sandorio (duomenys neskelbtini) įmonei nenustatyta. Esminis buvo vienas mokestinis pažeidimas, kad įmonė išrašydama kreditinę sąskaitą faktūrą grąžinant įrangą turėjo nurodyti pirminį pirkėją, tą (duomenys neskelbtini) įmonę, kad jai pardavė ir grąžinimas turėjo vykti iš įmonės. Šiuo atveju, kadangi įmonė įrašė savo pavadinimą ir ji turėjo deklaruoti patikslintą ir pirminę deklaraciją, kai pardavė suomiams. Deklaraciją pateikė VMI. Kadangi joje vyksta tyrimas, deklaracija yra nepriimta ir dėl to mokesčiuose yra, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi grąžintiną PVM. 2016 m. sausio 11 d. pardavus įrangą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo pardavimus ir deklaravo pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei, bet PVM šiuo atveju yra nulinis. Įmonė įsigijo tą įrangą pirminiu variantu iš (duomenys neskelbtini) su pirkimo PVM 389769 Eur, o pardavė tą įrangą su nuliniu PVM. Į atskaitą jie pirkimo PVM susimažino, o parduodant taikomas nulinis procentas ir pirkimas įvyko ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodyta dokumentuose. Į apskaitą traukiama tik pagal sąskaitas faktūras. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą matė, kad ta įranga buvo įsigyta iš (duomenys neskelbtini) įmonės ženkliai pigiau, tada (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė įrangą (duomenys neskelbtini) jau pakėlusi kainą, o UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko dar dvigubai brangiau padidinus kainą su pirkimo PVM ir pasinaudojant šiomis sąskaitomis buvo sumažinta mokėtina PVM suma, dėl to įmonė sau pasidarė – susimažino mokėtiną PVM. Pirkimo deklaracijos nebereikia tikslinti. Įmonei parduodant į kitą Europos sąjungos valstybę privalomas CMR, kad ta prekė tikrai išvyko iš (duomenys neskelbtini) , o perkant iš (duomenys neskelbtini) subjekto prievolė nereglamentuota, kadangi perka iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Pradžia ir buvo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nedeklaravo PVM. Dėl to prasidėjo mokestinis patikrinimas. Esmė, kad dokumentas, pagal kurį nusipirko UAB (duomenys neskelbtini), neatspindi tikrovės. Geriau žino tie kas organizavo tą visą veiklą. Tikėtina prielaida padaryta tam faktui, kad tikėtina, kad bendrovės buvo naudojamos sandorių grandinėje, kad išvengti mokesčių. Įvertinus visus įmonių pateiktus dokumentus, jie yra prieštaringi, kad liudytojas (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris nurodytas sąskaitose ir kurio parašai sudėti sąskaitose, jis paliudijo, kad nieko nedarė, kad kažkas vykdė kitas jo vardu. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir Pelno mokesčio įstatymo, PVM įstatymo nuostatomis neturi juridinės galios tas dokumentas ir PVM turi būti sumokėtas. Faktas, kad tos prekės buvo pirktos iš (duomenys neskelbtini). Įmonės apskaitoje fiksuotas pirkimas, deklaruotas pirkimo PVM, tačiau sumokėta, pirkta už 2245000 Eur prekių, o sumokėta tik 108000 Eurų, tai nedidelė suma sumokėta per du metus ir paskui tos prekės, neaišku, ar buvo gautos. Nežino, kaip vyko tos ūkinės operacijos. Žino, kad apmokėta, kad pavedimai buvo. Negali patvirtinti to, kas yra parašyta dokumente. Apmokėta ženkliai mažesnė suma. Prekių niekas nematė, ji nebuvo šalia. Rezultato prasme sąskaita turėjo būti išrašyta suomių bendrovei, o išsirašė pats sau. Kam parduodama, tam išrašoma ir kreditinė sąskaita. (duomenys neskelbtini) patikslino kovo mėnesį PVM deklaraciją – tą pirminį pardavimą suomiams. Analogiškas ir (duomenys neskelbtini) sandoris. Ar prekės išvežtos estams nematė, kas buvo vežama, negali atsakyti. Ji atlieka dokumentinę reviziją. (duomenys neskelbtini) turėjo deklaruoti, kad už 2152000 Eurų nusipirko prekių iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Mokesčiai neturėjo atsirasti. Apskaitoje UAB (duomenys neskelbtini) nėra fiksuotas skolos perleidimas dar kitai įmonei. Tą sutartį pateikė (duomenys neskelbtini). Nebuvo tos sutarties prie (duomenys neskelbtini) dokumentų. Buvo sutartis, kad (duomenys neskelbtini) perduoda skolą (duomenys neskelbtini). Buvo tartasi gruodžio mėnesį, kad išvežti prekes (duomenys neskelbtini) parduoti ir kokiu adresu nuvežti ir jau gruodžio mėnesį ta skola buvo perduota (duomenys neskelbtini) įmonei todėl, kad pagal sutartį (duomenys neskelbtini) perdavė skolą kitai įmonei 2015 m. rugsėjo 30 d. Tie duomenys gauti iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas I. aiškino, kad gruodžio mėnesį susirašinėjo su (duomenys neskelbtini). Gruodžio mėnesį jau (duomenys neskelbtini) atstovai žinojo, kad skolos nebėra, kad ji perkelta kitai įmonei. (duomenys neskelbtini) turėjo naudą, nes įsigijusi iš (duomenys neskelbtini) į pirkimo PVM įtraukė 389000 Eurų, susimažino mokėtiną PVM, nesumokėjo valstybei tokios pat sumos. Už pačią įrangą sumokėta 100000 Eurų. Sudengus visus įsipareigojimus gaunasi, kad (duomenys neskelbtini) skolinga 40000 Eur (duomenys neskelbtini). Kadangi skolos buvo užskaitytos didesnei sumai ir (duomenys neskelbtini) papildomai sumokėjo 40000 Eur (duomenys neskelbtini). Liko skola (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Skola taip rodoma apskaitoje. Po sausio mėnesio baigėsi laikotarpis. Iš sandorio – PVM mokėjimo prievolė. (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti pardavimo PVM. Dokumentai neatitinka tikrovės (15 t., 144–147 b. l.).

2.3.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti:

2.3.1.                      liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, buhalterės funkcijas atlieka viena pati. Įmonę faktiškai valdo A. N., kas atlieka mokėjimus per banką ji nežino, operacijos grynais pinigais nėra vykdomos, nes visi atsiskaitymai vykdomi per banką. Pagal apskaitos dokumentus žino, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo perkamos kompiuterinės detalės. A. I. užsiiminėjo prekių pirkimo iš tos įmonės klausimais. Kiek pamena, visos iš (duomenys neskelbtini) pirktos prekės buvo parduotos (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini). Paskutinis prekių likučio pardavimas (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 2016 m. sausio mėn. Šiuo metu iš (duomenys neskelbtini) pirktų prekių likučio nebėra. Dėl skolų pamena, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo perleista (duomenys neskelbtini) firmai (duomenys neskelbtini). Ji su įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jokiais darbuotojais nekontaktavo, kas jas atstovavo, nežino. Dokumentus jai pateikdavo direktorius A. N.. Dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo pardavimo 7000000 Eur sumai sudarymo aplinkybių nieko nežino. Iš kur buvo gauta ši sutartis ji nežino. Kas atsakingas už šios sutarties vykdymą ji nežino. Sutartis nėra apskaitos dokumentas, nes apskaitą tvarko pagal PVM sąskaitas faktūras. Dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo pardavimo 2500000 Eur sumai sudarymo aplinkybių nieko nežino. Šią sutartį elektroniniu paštu kažkas perdavė, galėjo būti, kad sutartį atsiuntė A. I., nes praėjo daug laiko ir tiksliai nepamena. Kas buvo atsakingas už šios sutarties vykdymą, ji nežino. Kodėl aukščiau nurodytų sutarčių sumos skiriasi nežino, bet gal čia kažkokia klaida. Kokioms įmonėms buvo ruošiamasi parduoti įrangą, ar buvo dėl būsimo pardavimo sudaryti kokie nors preliminarūs susitarimai nieko nežino ir nieko apie tai negirdėjo, nes su direktoriumi mažai bendravo. Dėl 2015 m. kovo 19 d. reikalavimų perleidimo sutarties, pagal kurią (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) skolą perleido naujajam kreditoriui įmonei (duomenys neskelbtini) , sudarymo aplinkybių nežino. Šią sutartį irgi gavo elektroniniu paštu arba iš A. N. arba iš A. I.. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. kovo 2 d. iš pradžių gavo elektroninių paštu iš A. N.. Paskui ofise kabinete rasdavo voką su dokumentais, tarp kurių būdavo iš (duomenys neskelbtini) originalios sąskaitos. Ji nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra kaip nors suklastotos. Ji nebuvo atkreipusi dėmesį, kad visose (duomenys neskelbtini) išrašytose sąskaitose: nėra privalomo rekvizito – serijos ir apie tai nieko nesakė direktoriui (duomenys neskelbtini) ar kam kitam, kad (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos būtų tvarkingos ir kad jos būtų perrašytos su serija. Dėl kokių priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje segtuve „UAB (duomenys neskelbtini) pirkimai. 2014 metai“ yra 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 31 d. priėmimo perdavimo akto bei 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo perdavimo akto po 2 egzempliorius ji paaiškinti negali, ką jai davė, tą ir įsegė į segtuvą. Originalus rado paliktus ant stalo voke. Iš kur šios prekės buvo atvežtos, kas kokiu transportu atvežė nežino. Prekės buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) sandėliuose, apie tai sužinojo iš gaunamų sąskaitų faktūrų. Jeigu teisingai pamena, šios prekės buvo parduotos vienai įmonei (duomenys neskelbtini). Prekės buvo išvežtos samdomu transportu, kas buvo prekių faktinis gavėjas, ji neprisimena. Dėl 2015 m. kovo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) invoice HAN Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos 1223155,45 EUR sumai įmonei (duomenys neskelbtini) aplinkybių gali paliudyti, kad šiuo klausimu tikriausiai užsiėmė A. I., tačiau ją išrašė A. N.. Prekes buvo nutarta parduoti aukščiau nurodytai įmonei, jos buvo išvežtos pardavimui į (duomenys neskelbtini) ir ten sandėliuose prabuvo apie pusę metų, tačiau sandoris neįvyko ir todėl šios prekės buvo prieš Naujus metus parvežtos į Lietuvą ir todėl išrašė ji 2015 m. kovo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) invoice HAN Nr. (duomenys neskelbtini), 1465364,45 Eur sumai dėl joje nurodytų prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini). Ši sąskaita buvo išrašyta dėl teisingo apskaitos rezultato ir PVM mokesčio sumokėjimo. Dėl 2015 m. gruodžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) invoice HAN Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos 1465364,45 Eur sumai UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybių nurodė, kad šią sąskaitą išrašė A. N., tam kad prekes parsivežtų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, kurios buvo prieš tai išvežtos pardavimui įmonei (duomenys neskelbtini). Sandoris neįvyko ir prekes reikėjo atgal parsivežti. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 11 d. išrašytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 2152014,45 EUR sumai aplinkybių norėtų patikslinti, kad šią sąskaitą išrašė A. N.. Prekių pardavimo šiai įmonei organizavimu užsiėmė A. I.. Daugiau jokių kitų aplinkybių nežinoma. Kodėl 2016 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašytame priėmimo perdavimo akte, yra tik prekių perdavėjo A. N. parašas, o nėra prekių gavėjo parašo, ji nežino. Ji pildė ir pateikinėjo UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2014 m. rugsėjo – 2015 m. kovo mėn. laikotarpį mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu per EDS sistemą. Pildydama ir pateikdama deklaracijas manė, kad visose pateiktose deklaracijose duomenys yra teisingi. UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją pirminę pildė ir pateikė 2016 m. vasario 24 d. už 2016 m. sausio mėn. Ji tuo metu nežinojo, kad prekės buvo parduotos pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 11 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 2152014,45 EUR sumą, todėl deklaracijos 18 langelyje nieko nenurodė, kad buvo patiektos prekės Europos Sąjungos PVM mokėtojams. Paskui paaiškėjo, kad prekės parduotos ir kai gavo UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 11 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tada pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio patikslintą deklaraciją, pildytą ir pateiktą 2016 m. kovo 25 d. už 2016 m. sausio mėn., kur deklaracijos 18 langelyje nurodė parduotų prekių sumą – 2152014 EUR, tačiau mokesčių inspekcija šios deklaracijos nepriėmė dėl jau pradėto tyrimo (2 t., 70–71, 73–74, 76–78 b. l.);

2.3.2.                      liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis iš pradžių dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau nuo 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedas Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti 2014 m. rugsėjo 30 d., jis pasirašė dokumentuose. UAB (duomenys neskelbtini) (vėliau UAB (duomenys neskelbtini) ) teikė sandėliavimo paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini). Priimant krovinį saugojimui buvo išrašomi (užpildomi) krovinio važtaraščiai, kroviniai iki sandėlio (duomenys neskelbtini) buvo paimami iš UAB (duomenys neskelbtini) jų vairuotojų arba atvežami kito samdomo transporto tiesiogiai į sandėlį. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai tiesiogiai nedalyvavo. Į sandėlį buvo gauta: 2014 m. spalio 1 d. gautos 2 paletės, 2014 m. spalio 31 d. gauta 1 paletė, 2014 m. lapkričio 28 d. gauta 1 paletė, 2014 m. gruodžio 17 d. gauta 1 paletė, 2015 m. sausio 26 d. gauta 1 paletė, 2015 m. vasario 27 d. gautos 3 paletės, iš viso gautos 9 paletės. Iš sandėlio 2015 m. kovo 6 d. išvežtos 6 paletės ir į sandėlį 2015 m. gruodžio 29 d. vėl gautos 6 paletės. Iš sandėlio 2016 m. sausio 11 d. išvežtos 9 paletės. Buvo atvykęs A. N. (1 t., 119–120 b. l.);

2.3.3.                      liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad G. V. įmonėje dirba vairuotoju, veža krovinius. Kroviniu gabena visada tuo pačiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl jam parodyto 2016 m. sausio 11 d. CMR paaiškino, kad parašas yra jo, todėl jis gabeno krovinį, tiksliai gabenimo aplinkybių nepamena ir konkrečiai paaiškinti nieko negali. Jis nepamena nei kokiu maršrutu važiavo ar kokį krovinį gabeno, nei kitų detalių. Visi kroviniai būna ant palečių ir supakuoti ar apvynioti plėvele, todėl kas supakuota jis nemato. Prieš pasikraunant krovinį būna pateikti duomenys apie pasikrovimo adresą, krovinio palečių kiekį ir šalį kur bus gabenamas krovinys, o pasikrovus krovinį CMR jau mato tikslų iškrovimo adresą. Jam neteko kontaktuoti su krovinio gavėjos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, nes pagal nusistovėjusią tvarką tiesiogiai su klientais nebendrauja, o jei iškyla problemos, skambina savo įmonės vadybininkui. Koks asmuo konkrečiai pasirašė 2016 m. sausio 12 d. CMR 24 eilutėje kaip krovinio gavėjas, jis neprisimena. Paprastai įmonės gavėjos atstovas pasiima dokumentus ir iškrovus krovinį atneša dokumentus su parašais, realiai jis netgi nemato kas pasirašo dokumentuose (1 t., 129–130 b. l.).

2.4.                      Kaltinamasis A. N. 2017 m. birželio 22 d. pateikė paaiškinimą dėl įtarimo, kuriame nurodė, jog sandoris tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pardavimas firmai (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas. Tokią galimybę pasiūlė vadybininku dirbęs A. I.. Jis kaip direktorius betarpiškai nedalyvavo tose sandoriuose. Jis nebendravo su pirkėjais, nederino pirkimo ar pardavimo sąlygų ir nevykdė prekių pervežimų. Jis nematė tų įmonių atstovų. Visus veiksmus atlikinėjo A. I.. Jis tik pasirašinėjo dokumentus. Jis nesigilino į dokumentų turinį. Jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sandėlį, kur matė prekes. Jam nėra žinoma, kodėl (duomenys neskelbtini) neigia gavusi prekes. Mano, kad taip vengia mokestinių prievolių. Po to, kai jo įmonė nesugebėjo brangiau parduoti prekių, prarado galimybę atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) ir sutiko grąžinti prekes. Tačiau (duomenys neskelbtini) nedeklaruoja pirkimo PVM ir neigia prekių gavimą. Jis pats jokių neteisingų duomenų į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą neįtraukė, nedavė nurodymų tai daryti. Nuo 2016 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) šiomis prekėmis nedisponuoja ir jų tolimesnio likimo nežino (14 t., 111–112 b. l.).

2.5.                      Iš teisminio nagrinėjimo metu pateikto A. N. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 24 d. į A. I. paklausimą dėl prekių pristatymo vietos pateikiamas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) apie pristatymo adresą, įrašant, kad laiškas yra nuo S. K. (15 t., b. l. 129–131 b. l.).

2.6.                      Iš Latvijos Respublikos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) vadovas R. S., kuris parodė, kad jam nežinoma jokia informacija apie (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonę (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo minėtos įmonės savininku ar valdybos nariu, jam nežinoma jokia informacija apie minėtos įmonės registracijos, perregistracijos aplinkybes, apie ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą, buhalterijos saugojimo vietą, įmonės darbuotojų juridinius ir faktinius adresus, atsiskaitomąsias sąskaitas, įmonės pareigūnus ir savininkus. Niekada nesilankė (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir jos įstaigose, notarų biuruose, registrų centruose, niekada nepasirašinėjo įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentacijos, įskaitant perregistravimo dokumentacijos, važtaraščių, sutarčių, įgaliojimų ir kt. Jam nežinoma jokia informacija apie asmenis A., (duomenys neskelbtini), A. I., R. S., jų nepažįsta ir su jais nebendravo (13 t., 103–105, 108–111 b. l.).

2.7.                      Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad liudytoju buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) vadovas R. S., kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) S. K. jam pasiūlė kaip galima užsidirbti pinigų, jis aiškino, kad reikia adekvataus firmos vadovo, pažadėjo pinigų. Į Lietuvą vyko pats, kad įregistruoti įmonę, tai buvo 2014 m. ruduo, įmonę pirko iš kažkokio juridinio asmens, kuris kuria įmones ir jas parduoda. Už kokius pinigus pirko įmonę neatsimena. Firmą registravo be notaro, (duomenys neskelbtini) įmonėje gavo dokumentus, gal dar ėjo į (duomenys neskelbtini) verslo registrą. Kokiu adresu buvo registruota įmonė nepamena, kaip sakė S., įmonės veiklos sritis turėjo būti prekyba elektronikos prekėmis, S. atnešdavo jam tuščių lapų pasirašyti, kalbėjo daug ir greitai. Nežino kas tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir nežino kur buvo laikomi bendrovės apskaitos dokumentai. Kažkur 2014 m. pabaigoje jam atnešė kažkokios firmos pardavimo dokumentus, pas notarą nebuvo, įgaliojimas vykdyti veiklą buvo surašytas kažkokiam latviui ar lietuviui. Banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke atidarė pats R. S., kortelių nebuvo, tik PIN generatorius, kuris buvo pas jį, bet kai reikėjo daryti pavedimus ateidavo S. Į darbą bendrovėje R. S. nieko nepriėmė ir neatleido, mano, kad nebuvo jokių darbuotojų. Nežino kokie buvo pagrindiniai įmonės klientai ir tiekėjai, jis ekonomine veikla neužsiiminėjo, nepamena kokius dokumentus pasirašinėjo. Nieko nežino apie sandorius su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), keletą kartų su S. buvo kažkokie žmonės. Jis nebandė suprasti S. veiklos. Nieko nežino apie kompiuterių dalių transportavimą, perdavimą, priėmimą ir apmokėjimą. Kažkoks lietuvis 2014 m. rudenį porą kartų skambino, vardo neatsimena ir apie ką kalbėjo neatsimena, turbūt norėjo kažkokių dokumentų, vardas A. I. jam nėra žinomas. Nieko negali pasakyti apie sandorių su (duomenys neskelbtini) aplinkybes, asmenis. Taip pat nieko negali pasakyti apie sandorių tinklą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – UAB (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).  S. užsiima verslu su (duomenys neskelbtini). Jis (R. S.) veikla neužsiiminėjo, dalį parašų dėjo ant tuščių popieriaus lapų. Jam parodytuose dokumentuose parašai panašūs į jo, niekada neturėjo su (duomenys neskelbtini) susijusių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra sudaręs jokios buhalterijos, nieko nežino apie įmonę (duomenys neskelbtini) ir neturi jokio ryšio su įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (13 t., 185–192 b. l.; 14 t., 2–7 b. l.).

2.8.                      Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad liudytoju buvo apklaustas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas H. R., kuris parodė, kad firma (duomenys neskelbtini) vykdo prekių pirkimą-pardavimą, taip pat teikia pervežimo paslaugas, firma neturi samdomų darbuotojų, visas paslaugas užperka atskirai. Kažkada firmai (duomenys neskelbtini) vadovavo jis (H. R.), bet dabar jau keletą metų jis tvarko reikalus Latvijoje, o I. L. vadovauja (duomenys neskelbtini) ir tvarko reikalaus (duomenys neskelbtini). Jis (H. R.) atstovavo įmonei įgaliojimo pagrindu, firma (duomenys neskelbtini) dirba maždaug 7–8 metus, jis buvo firmos valdyboje apie 4 metus, dabar valdybos narys yra I. L.. Firma (duomenys neskelbtini) negavo prekių už 2245814,45 Eur iš firmos (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 11 d. sąskaitą HAN Nr. (duomenys neskelbtini), nei pinigų nei prekių negavo, kadangi nieko negavo iš firmos (duomenys neskelbtini), tai savo reikalavimus firmai (duomenys neskelbtini) perleido firmai (duomenys neskelbtini). Tai juridinė firma, bendravo su jos atstovu (duomenys neskelbtini). Po to, kai apytiksliai prieš metus su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl reikalavimų perleidimo, daugiau tuo reikalu nesirūpino. Jis (H. R.) nežino ar (duomenys neskelbtini) ir jo firma gavo ką nors iš firmos (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jam skambino firmos (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau asmeniškai nebuvo susitikęs su firmos (duomenys neskelbtini) atstovais. Maždaug prieš metus (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su žmogumi vardu A., bet kokiai įmonei jis atstovavo neprisimena, (duomenys neskelbtini) ir A. N. nepažįsta, R. S. – firmos (duomenys neskelbtini) atstovas, su kuriuo 2015 m. kovo 19 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį. H. R. nieko nežino apie 2016 m. sausio 11 d. firmos (duomenys neskelbtini) prekių transportavimą, transporto apmokėjimo išlaidas, pristatymo adresą, saugojimo vietą ir tai patvirtinančius dokumentus. Firmos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) firmai (duomenys neskelbtini) neskolingos, kadangi reikalavimus perleido firmai (duomenys neskelbtini), ar jos skolingos firmai (duomenys neskelbtini) jis nežino. Liudytojas sutiko pateikti dokumentų kopijas (13 t., 120–125 b. l.).

2.9.                      Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 14 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos matyti, kad 2015m. kovo 24 d. atliekant operatyvaus patikrinimo pavedimą, tikrintas mokesčių mokėtojas (duomenys neskelbtini). Ji įregistruota 2012 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini). Akcininkas ir direktorius iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo E. J., nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis R. S., nuo 2015 m. kovo 30 d. vadovas ir akcininkas (duomenys neskelbtini) pilietis R. S.. Pagal Sodros duomenis (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. įdarbintas tik vienas darbuotojas R. S.. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų už 2014 m. ir 2015 m. Registrų centrui nepateikė. Bendrovė buvo registruota PVM mokėtoja nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gegužės 7 d., išregistruota administratoriaus iniciatyva, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) 2014–2016 metais neteikė prašymų dėl PVM mokesčio permokos grąžinimo bei PVM ir kitų mokesčių įskaitymo. Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, nuosavybės teise registruotų automobilių neturėjo. Operatyvaus patikrinimo metu tikrinti bendrovės sandoriai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojais. Bendrovės registracijos adresu išsiųstas pranešimas apie numatomą patikrinimą grįžo neįteiktas. VMI internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas atvykti ir pateikti dokumentus, tačiau bendrovė nurodymų nevykdė. Su bendrovės vadovais R. S. ir R. S. susisiekti nebuvo galimybės, nes administratorius neturėjo kontaktinių duomenų. (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė K. Č., kuri paaiškino, kad bendrovė už 2014 metų spalio–gruodžio mėnesius pateikė tik PVM sąskaitų faktūrų kopijas, reikalingas PVM deklaracijoms teikti. Sutarčių, užsakymų, apmokėjimo ir gabenimo dokumentų jai nepateikė, bendrovės dokumentų už 2015 metų sausio–vasario mėnesius neturėjo, nes nepateikė bendrovė. Sutartis nutraukta 2015 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) deklaruotos PVM sumos nesutampa su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonių deklaruotomis PVM sumomis, nepateikti prekių gabenimo dokumentai. PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. mokesčių administratoriui nepateiktos. Nepavykus rasti bendrovės direktoriaus ar jo atstovo, negavus paaiškinimų dėl sandorių su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonėmis, neturint buhalterinių dokumentų ir registrų už 2015 metų sausio–vasario mėnesius negalima pateikti daugiau informacijos apie sandorius. VMI mano, kad sandoriai tarp bendrovės ir (duomenys neskelbtini) įmonių faktiškai neįvyko, o (duomenys neskelbtini) galėjo būti naudojama sandorių grandinėje, siekiant išvengti mokesčių arba sumažinti mokestines prievoles (4 t., 104–118 b. l.).

2.10.                      Iš specialisto išvados matyti, kad:

2.10.1. UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo (duomenys neskelbtini) Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, nes:

2.10.0.1.                      UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2015 metais apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš viso 2245814,45 Eur sumai (iš jų pirkimo PVM – 389769,45 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis operacijos neįvyko. (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. paliudijo, kad jis pats jokios veiklos (duomenys neskelbtini) vardu nevykdė, jo vardu veikė kiti asmenys. PVM sąskaitose faktūrose ir prekių priėmimo perdavimo aktuose nurodytas (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. nieko nežinojo apie atliktus sandorius su UAB (duomenys neskelbtini). VMI operatyvaus patikrinimo metu specialistams nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) vadovais. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai prieštaringi ir neišsamūs. Tokiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos su (duomenys neskelbtini) įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta dokumentuose ir apskaitos dokumentai neatspindi tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos pirkimo PVM deklaruotas PVM deklaracijose, tačiau (duomenys neskelbtini) 2014 metais deklaravo mažesnį pardavimo PVM, o 2015 metais pardavimo PVM nedeklaravo. UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389769 Eur pagal (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras ir pateikė neteisingus duomenis PVM deklaracijose;

2.10.0.2.                      UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 11 d. išrašytoje sąskaitoje HAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ūkinė operacija įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta dokumente – pagal pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos iš viso 2152014,45 Eur sumai negavo. Tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, deklaracijos prieštaringi, pateikta informacija neatspindi tikrovės. Pagal pateiktus dokumentus 2016 metais nebuvo galima nustatyti koks asmuo ar firma gavo prekes (duomenys neskelbtini) , kam faktiškai iškrovimo adresu nuvežtos prekės, nes (duomenys neskelbtini) vadovas H. R. paliudijo, kad jokios įrangos (prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) negavo, jokių transportavimo aplinkybių nežino ir patvirtinančių dokumentų neturi. Pagal (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų, patvirtinančių 2016 m. sausio 11 d. prekių gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) 2152014,45 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) nedeklaravo pirkimo PVM iš UAB (duomenys neskelbtini). P. E. mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose 2016 m. sausio mėn. nedeklaravo pirkimų iš UAB (duomenys neskelbtini);

2.10.0.3.                      UAB (duomenys neskelbtini) sandoriuose su (duomenys neskelbtini) 2014–2015 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) iš viso 2245814,45 Eur sumai (iš jų pirkimo PVM 389769,45 Eur) pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios neatspindi tikrųjų ūkinės operacijos sąlygų. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. nieko nežinojo apie atliktus sandorius su UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai prieštaringi ir neišsamūs. (duomenys neskelbtini) 2014 metais deklaravo mažesnį pardavimo PVM, o 2015 metais pardavimo PVM nedeklaravo. UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinę techniką pirko su PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitą, o pardavė be PVM (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), kurios vadovas parodė, kad įrangos negavo. UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389769 Eur pagal (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir nesumokėjo iš viso 389769 Eur pridėtinės vertės mokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagal 2016 m. sausio 11 d. sąskaitą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) (2152014,45 Eur sumai) įformintas pardavimas sąskaitoje nurodytomis aplinkybėmis neįvyko. Sąskaitoje nurodyti rekvizitai neatitinka tikrovės, nes firmos (duomenys neskelbtini) vadovas H. R. parodė, kad prekių negavo. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti koks asmuo ar firma gavo prekes (duomenys neskelbtini) , kam faktiškai iškrovimo adresu nuvežtos prekės. P. E. mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose 2016 m. sausio mėn. nedeklaravo pirkimų iš UAB (duomenys neskelbtini). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 18 langelyje pateikė neteisingus duomenis apie pardavimus ES šalims (įmonei (duomenys neskelbtini)) iš viso 2152014 Eur sumai;

2.10.1.                      Tyrimo metu įvertinus visus pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m balandžio 1 d. (12 t., 6–30 b. l.).

2.11.                      Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos su parašais matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje rasta kita analogiška sutartis su (duomenys neskelbtini), tik su įrašyta didesne įrangos pirkimo kaina – 7000000 Eur (12 t., 72–77 b. l.).

2.12.                      Iš Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijų matyti, kad bendrovė deklaravo pirkimo (atskaitymo) PVM ir bendrą pardavimo PVM, įrašydama jose 389769 Eur PVM (12 t., 113–119 b. l.).

2.13.                      Iš kratos protokolo ir apžiūrų protokolų matyti, kad kratos metu pas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. B. buvo rasta dalis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų; UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, invoice, priėmimo-perdavimo aktai, krovinio važtaraščiai, PVM deklaracijos, žiniaraščiai) apžiūrėti (3 t., 170–171 b. l.; 5 t., 88–138, 181–199 b. l.; 14 t., 8–71 b. l.).

2.14.                      Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015–2016 m. buvo tikrinama, buvo surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos (6 t., 14–18, 60–62 b. l.; 7 t., 139–144 b. l.).

2.15.                      Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2016 metais neprašė grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (7 t., 171 b. l.). 

2.16.                      UAB (duomenys neskelbtini) pateikė su UAB (duomenys neskelbtini) susijusius dokumentus-užsakymus, važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, užskaitymo aktus (10 t., 5–55 b. l.).

2.17.                      Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra A. N., o iki tol buvo jo tėvas A. N.; (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. balandžio 8 d. yra R. S., prieš tai direktoriumi buvo R. S. (nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. (2 t., 79–81 b. l.; 3 t., 9–12 b. l.).

2.18.                      Iš Sodros duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) A. N. dirba nuo 2012 m. spalio 8 d., o A. I. dirbo nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d.; (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. įdarbintas tik R. S. (2 t., 83 b. l.; 17 t., 18 b. l.; 3 t., 13 b. l.).

2.19.                      Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo matyti, kad 2015 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pirminę PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėn., kurioje deklaravo serverinės įrangos pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 1223155 Eur (PVM deklaracijos 18 laukelis) ir taikė 0 proc. PVM tarifą. Šį tiekimą deklaravo Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje ((duomenys neskelbtini)); 2015 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą 2015 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, kurioje anuliavo pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (PVM deklaracijos 18 laukelis tuščias) ir deklaravo PVM apmokestinamus sandorius: PVM deklaracijos 29 laukelyje deklaravo 289048 Eur pardavimo PVM sumą, į kurią įskaičiavo 254319 Eur pardavimo PVM, apskaičiuotą nuo serverinės įrangos apmokestinamosios vertės. 2015 m. kovo mėn. deklaracija tikslinta norint anuliuoti tiekimą (duomenys neskelbtini) įmonei bei pateisinti įrangos laikymą (duomenys neskelbtini) sandėlyje. Patikslinta PVM deklaracija už 2015 m. kovo mėn. buvo atmesta, nes už šį laikotarpį atliekamas mokestinis patikrinimas ir sandoriai bus įvertinti patikrinimo metu; 2016 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn., kurioje deklaravo su minuso ženklu PVM apmokestinamų sandorių už 759881 Eur (deklaracijos 11 laukelis), su minuso ženklu 159575 Eur pardavimo PVM (deklaracijos 29 laukelis) ir 254304 Eur grąžintiną PVM sumą (deklaracijos 36 laukelis). Šioje deklaracijoje UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo serverinės įrangos grąžinimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Gruodžio mėn. PVM deklaracija priimta, nes ji nepatenka į mokestinio patikrinimo laikotarpį; 2016 m. kovo 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėn., kurioje deklaravo serverinės įrangos pardavimą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 2152014,45 Eur (PVM deklaracijos 18 laukelis) ir taikė 0 proc. PVM tarifą. Šį tiekimą taip pat deklaravo Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje ((duomenys neskelbtini)); 255044,84 Eur mokesčių permoka nepagrįsta, nes PVM grąžintina suma susidarė dėl atmestos 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijos; 2018 m. spalio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys yra pateikę visas mokesčių deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą pranešimą įregistruotas laikinas veiklos nevykdymas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., bendrovė nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro (17 t., 8–17 b. l.).

2.20.                      Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2016 m. buhalterinės apskaitos vertinimo ataskaitos matyti, kad bendrovės apskaitos dokumentai buvo tinkamai ir laiku atvaizduoti buhalterinės apskaitos registruose; visi apskaitos dokumentai turėjo privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; finansinių ataskaitų sudarymo principų pažeidimų nenustatyta; iš pateiktų balansų galima nustatyti bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą; nenustatyta apskaitos principų pažeidimų, sąskaitų, apskaitos registrų bei finansinių ataskaitų informacijos tarpusavio prieštaravimų ir neatitikimų; (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo registruojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje chronologine tvarka; bendrovės sandoriai su (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai dokumentuoti ir tinkamai atvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, šie dokumentai turėjo privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; faktinių aplinkybių nustatymas nėra apskaitos dokumentų tyrimo objektas, todėl negalima nustatyti realaus apskaitytos ūkinės operacijos fakto (19 t., 20–28 b. l.).

3.       Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.1.                      BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3.2.                      Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų (administracinio teisės pažeidimo ar civilinio delikto) ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar jos panaikinimą nusikalstamu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose paprastai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013). Sukčiavimu PVM suskaičiavimo ir sumokėjimo srityje laikoma, kai, be kita ko, panaikinama prievolė mokėti PVM, bei kiti būdai, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas faktūras (pavyzdžiui, PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-7-322/2013). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto gali būti vertinamos kaip sukčiavimas (pavyzdžiui, PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyvią teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą ir pan.). Tokių veiksmų teisinį vertinimą iš esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas arba panaikinti atitinkamą prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-348-788/2017; Nr. 2K-7-648/2019).

3.3.                      Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis), todėl šioje baudžiamojoje byloje teismas tyrė ir pasisako tik dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamų veikų, kurios kaltinamajame akte buvo kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. 

3.4.                      Kaltinamasis A. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigia. Natūralu, jog kaltinamasis, neigdamas savo kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią kaltinamojo A. N. poziciją paneigia kiti byloje esantys duomenys.

3.5.                      Teismas pažymi, jog byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo (duomenys neskelbtini) Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, nes 2014–2015 metais apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš viso 2245814,45 Eur sumai (iš jų pirkimo PVM – 389769,45 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) išrašytas 8 PVM sąskaitas faktūras (2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose nurodytomis aplinkybėmis operacijos neįvyko. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 11 d. išrašytoje sąskaitoje HAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ūkinė operacija įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta dokumente – pagal pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos iš viso 2152014,45 Eur sumai negavo. UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389769 Eur pagal (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir nesumokėjo valstybei (išvengė sumokėti)  iš viso 389769 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Įvertinus visus pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m balandžio 1 d. Teisiamojo posėdžio metu specialistė I. K. davė paaiškinimus dėl tokios išvados ir ją visiškai patvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti tokia specialisto išvada, o taip pat tyrimą atlikusios specialistės kvalifikacija, kompetencija ir jos žiniomis.

3.6.                      Be to, kaltinamojo A. N. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Antai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji į apskaitą įtraukė tuos dokumentus ir jų duomenis, kuriuos jai perdavė (paliko įmonėje) kaltinamasis A. N.. Tą iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. N., nurodęs, kad smulkmenų ir sąskaitų jis nedėliojo, viską priduodavo buhalterijai ar dokumentacijai. Taip pat kaltinamojo A. N. nusikalstamas veikas įrodo liudytojų R. S., R. S., H. R. parodymai – (duomenys neskelbtini) ankstesnis vadovas R. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, kas ją tvarkė nežino, jis ekonomine veikla neužsiiminėjo, nepamena kokius dokumentus pasirašinėjo, nieko nežino apie sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nieko negali pasakyti apie sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybes, nieko nežino apie įmonę (duomenys neskelbtini) ir neturi jokio ryšio su įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); UAB  (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. taip pat parodė, kad jam nežinoma jokia informacija minėtą bendrovę, niekada nebuvo jos savininku ar valdybos nariu, jam nežinoma jokia informacija apie minėtos bendrovės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą, niekada nepasirašinėjo (duomenys neskelbtini) dokumentacijos ir jam nežinoma jokia informacija apie asmenis A., (duomenys neskelbtini), A. I., R. S., jų nepažįsta ir su jais nebendravo; bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas H. R. parodė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) negavo prekių už 2245814,45 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 11 d. sąskaitą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) ir nieko nežino apie 2016 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) prekių transportavimą, transporto apmokėjimo išlaidas, pristatymo adresą, saugojimo vietą ir tai patvirtinančius dokumentus. Taigi, pagal liudytojų R. S., R. S. ir H. R. parodymus seka, kad UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos iš (duomenys neskelbtini) neįsigijo ir jos nepardavė bendrovei (duomenys neskelbtini). Be pirmiau paminėtų įrodymų, kaltinamojo A. N. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodo VMI esančių ir pateiktų, o taip pat kitų byloje esančių įrodymų visuma ir visi jie paneigia kaltinamojo A. N. parodymus apie tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) sandoriai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų įvyko.

3.7.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. ir jo gynėjas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atlikto UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2016 m. buhalterinės apskaitos vertinimo ataskaitą, kuri, kaltinamojo gynėjo nuomone, turėtų paneigti specialistės I. K. išvadas. Susipažinus su UAB (duomenys neskelbtini) atlikto UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2016 m. buhalterinės apskaitos vertinimo ataskaita matyti, kad joje pateiktos išvados iš esmės skiriasi nuo specialistės I. K. pateiktų išvadų (12 t., 6–30 b. l.). Tačiau teismas pirmiausia pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nėra duomenų apie tai, jog buhalterinės apskaitos vertinimą atlikęs ir ataskaitą surašęs auditorius būtų įspėtas apie žinomai melagingos ataskaitos išvados (ataskaitos) pateikimą. Antra, UAB (duomenys neskelbtini) vertinimą atliko tik pagal kaltinamojo (jo gynėjo) pateiktus dokumentus, vertinimo metu nebuvo įvertinti kiti byloje esantys duomenys (pavyzdžiui, liudytojų ir kitų proceso dalyvių parodymai, prie bylos esantys dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentų ir juose atspindėtų ūkinių finansinių operacijų turinys ir kt.), kaip tai padarė specialistė I. K.. UAB (duomenys neskelbtini) atliko tik buhalterinės apskaitos vertinimą pagal jai pateiktus dokumentus, o specialistė I. K. – ūkinės finansinės veiklos vertinimą. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vertinimas yra siauresnis, o specialistė I. K. turėjo žymiai daugiau duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą ir pateikė išsamesnę bei objektyvesnę išvadą. Trečia, kaip jau buvo paminėta, UAB (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio patikrintiems įrodymams ir šioje ataskaitoje nėra įtikinamų duomenų, leidžiančių nors kiek suabejoti specialistės I. K. išvadų patikimumu bei išsamumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesiremia UAB (duomenys neskelbtini) atlikto UAB (duomenys neskelbtini) 2014–2016 m. buhalterinės apskaitos vertinimo ataskaita.

3.8.                      Apibendrindamas visus pirmiau išdėstytus ir aptartus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu žinodamas, kad pirmiau aptarti sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir įmonės (duomenys neskelbtini) realiai neįvyko, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei į apskaitą įtraukti savo paties ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotus apskaitos dokumentus, kurie buvo įtraukti į bendrovės apskaitą ir jų pagrindu buvo neteisingai surašytos bei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos. Taip kaltinamasis A. N. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies, neatlikus specialaus tyrimo, nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Taip pat jis, į minėtos bendrovės apskaitą įtraukdamas realiai neįvykusius sandorius ir apie juos informuodamas mokesčių inspekciją, fiktyvios atskaitos būdu sumažino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą, t. y. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 389769 Eur PVM sumokėjimo valstybei. Tokia kaltinamojo A. N. veika turi visus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtas teisės normas.

4.       Bausmių skyrimas

4.1.                      Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2.                      Skirdamas bausmes kaltinamajam A. N. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai, sunkus ir apysunkis, baigti nusikaltimai; šiais nusikaltimais jis sukėlė pavojų finansų sistemai ir išvengė didelės vertės (389769 Eur) mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas, pagal byloje esančius duomenis jo administracinis baustumas išnykęs, jis dirba). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam A. N. paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, švelnesnes už numatytus tokių bausmių vidurkius.

4.3.                      Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis A. N. padarė iš esmės tuo pačiu metu ir vedamas to paties tikslo, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jam paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais.

4.4.                      Kaltinamojo A. N. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Kaltinamasis A. N. neteistas ir byloje nėra duomenų, kad bausmių tikslų nebus galima pasiekti atidėjus kaltinamajam A. N. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Atsižvelgus į tai, o taip pat į prokuroro poziciją, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog po šio įvykio kaltinamasis A. N. padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius, todėl kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas ir jam paskiriamos atitinkamos įstatyme numatytos poveikio priemonės.

5.       Civilinis ieškinys

5.1.                      Byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 389769 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nurodo, kad valstybės biudžetas šią žalą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjus nustatyto dydžio mokesčių, prašo šią žalą priteisti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie (duomenys neskelbtini) Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 6930) (14 t., 75–77 b. l.).

5.2.                      Civiliniame ieškinyje nurodyta kaltinamojo A. N. veikomis valstybės biudžetui padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Ši žala pasireiškė nurodyto dydžio PVM nesumokėjimu. Valstybės biudžetui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 metų veiklos nebevykdo, šiuo metu ji neturi lėšų sumokėti į valstybės biudžetą nurodyto dydžio PVM. Žala valstybės biudžetui buvo padaryta kaltais kaltinamojo A. N. veiksmais. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi, valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo A. N..

6.       Kiti klausimai

6.1.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama (14 t., 138–139 b. l.).

6.2.                      Šioje byloje kaltinamajam A. N. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurio terminas buvo pratęstas iki 2018 m. birželio 27 d. (15 t., 122–126 b. l.). Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu ši prievartos priemonė buvo palikta galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo (16 t., 3–34 b. l.). Tačiau minėtas nuosprendis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla buvo perduota prokurorui (16 t., 68–75 b. l.).  Po to laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. N. paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė 2018 m. birželio 27 d. ir šios procesinės prievartos priemonės terminas iš naujo nustatytas nebuvo, teismas dėl šios procesinės prievartos priemonės nepasisako.

6.3.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) įrangos pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2014-09-15 Nr.(duomenys neskelbtini) (2 vnt); 2) PVM sąskaita faktūra 909998,32 Eur sumai (3 vnt); 3) priėmimo perdavimo aktas 2014-09-30 (3 vnt); 4) PVM sąskaita faktūra 1087637,94 Eur sumai (2 vnt); 5) priėmimo perdavimo aktas 2014-10-31 (2 vnt); 6) krovinio važtaraštis 2014-10-31; 7) invoice 2014-11-28 Nr.(duomenys neskelbtini); 8) priėmimo perdavimo aktas 2014-11-28; 9) PVM sąskaita faktūra 1016897,94 Eur sumai; 10) priėmimo perdavimo aktas 2014-12-17; 11) PVM sąskaita faktūra 299475 Eur sumai (2 vnt); 12) priėmimo perdavimo aktas 2015-01-19 (2 vnt); 13) krovinio važtaraštis 2015-01-26; 14) PVM sąskaita faktūra 423500 Eur sumai; 15) priėmimo perdavimo aktas 2015-02-27 (2 vnt); 16) PVM sąskaita faktūra 199650 Eur sumai; 17) PVM sąskaita faktūra 157300 Eur sumai; 18) priėmimo perdavimo aktas 2015-03-02; 19) invoice 2016-01-11 ser. HAN Nr. (duomenys neskelbtini); 20) (duomenys neskelbtini) 2016-01-11; 21) kompaktiniai diskai (7 vnt), saugomi atskirai nuo bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti su baudžiamąja byla.

6.4.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. N. į valstybės pajamas išieškomos 92,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams;

- BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 75 MGL (2824 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (terminuotu laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (baudą) ir skirti A. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. N. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie (duomenys neskelbtini) Respublikos finansų ministerijos 389769 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti (šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S (duomenys neskelbtini) filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini))).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (dokumentus): 1) įrangos pirkimo pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2014-09-15 Nr.(duomenys neskelbtini) (2 vnt); 2) PVM sąskaitą faktūrą 909998,32 Eur sumai (3 vnt); 3) priėmimo perdavimo aktą 2014-09-30 (3 vnt); 4) PVM sąskaitą faktūrą 1087637,94 Eur sumai (2 vnt); 5) priėmimo perdavimo aktą 2014-10-31 (2 vnt); 6) krovinio važtaraštį 2014-10-31; 7) invoice 2014-11-28 Nr.(duomenys neskelbtini); 8) priėmimo perdavimo aktą 2014-11-28; 9) PVM sąskaitą faktūrą 1016897,94 Eur sumai; 10) priėmimo perdavimo aktą 2014-12-17; 11) PVM sąskaitą faktūrą 299475 Eur sumai (2 vnt); 12) priėmimo perdavimo aktą 2015-01-19 (2 vnt); 13) krovinio važtaraštį 2015-01-26; 14) PVM sąskaitą faktūrą 423500 Eur sumai; 15) priėmimo perdavimo aktą 2015-02-27 (2 vnt); 16) PVM sąskaitą faktūrą 199650 Eur sumai; 17) PVM sąskaitą faktūrą 157300 Eur sumai; 18) priėmimo perdavimo aktą 2015-03-02; 19) invoice 2016-01-11 ser. HAN Nr. (duomenys neskelbtini); 20) (duomenys neskelbtini) 2016-01-11; 21) kompaktinius diskus (7 vnt) palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. N. į valstybės pajamas 92,20 Eur (devyniasdešimt du eurus 20 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas