Civilinė byla Nr. e2-1223-236/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2019-6

        Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1.  

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo HUMAN BioPlazma Kft. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo HUMAN BioPlazma Kft. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Nacionalinis kraujo centras“ dėl viešojo pardavimo konkurso rezultatų ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas HUMAN BioPlazma Kft. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „Nacionalinis kraujo centras“, prašydamas pripažinti atsakovės 2018-11-22 direktoriaus įsakymu patvirtintų Plazmos viešo pardavimo taisyklių pagrindu vykdyto plazmos pardavimo konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultatus Konkurso taisyklių 8.4 punkte nurodytoje pardavimo objekto dalyje ir su Konkursą laimėjusiu asmeniu sudarytą plazmos pardavimo sutartį Nr. 8-57 (toliau – ir Sutartis) negaliojančiais.

2.       2019-06-26 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pareikštus reikalavimus dėl Konkurso rezultatų ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais pakeitė reikalavimais Konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais ir priteisti iš atsakovės ieškovui 443,33 Eur nuostolių atlyginimą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019-06-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir / ar dalyko keitimo. Teismas nurodė, kad priėmus pareiškimą būtų keičiamos bylos nagrinėjimo ribos bei įrodinėtinų aplinkybių pobūdis, jų apimtis, t. y. pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, būtina įrodinėti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, tačiau pagal pirminį ieškinį tokio pobūdžio aplinkybių ieškovas neįrodinėjo bei nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas pareiškimu iš esmės suformulavo naują ieškinio pagrindą ir dalyką.

4.       Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 nutartimi pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti šią nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad paaiškėjus, jog ginčo Sutartis jau yra įvykdyta, ir galimai neliko Sutarties objekto (kraujo plazma panaudota / realizuota), ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų nė vienai iš šalių realių materialiųjų teisinių padarinių, kurių buvo siekiama, todėl atsisakius priimti patikslintą ieškinį, skundžiama nutartimi teismas užkirto ieškovui kelią į veiksmingą ir realią teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019-07-08 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo HUMAN BioPlazma Kft. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 nutarties.

6.       Teismas nurodė, kad CPK aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis), t. y. skundžiama teismo nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atskirajame skunde ieškovas subjektyviai vertina situaciją ir nepaneigia teismo nutartyje nurodytų argumentų dėl pakeisto ieškinio pagrindo ir dalyko bei nesudaro prielaidų spręsti, jog nutarties priėmimas užkerta kelią ieškovui pateikti naują ieškinį laikantis CPK nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas HUMAN BioPlazma Kft. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo. Atskirajame skunde nurodomi argumentai:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria atsisakė priimti patikslintus ieškinio reikalavimus, užkirto kelią į veiksmingą ir realią ieškovo pažeistų teisių teisminę gynybą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 nutartis yra apeliacijos objektas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

8.2.                      Paaiškėjus, kad ginčo Sutartis jau yra įvykdyta, ir galimai neliko Sutarties objekto (kraujo plazma panaudota / realizuota), pirminių ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų nė vienai iš šalių realių materialiųjų teisinių padarinių, kurių buvo siekiama, todėl atsisakius priimti patikslintus ieškinio reikalavimus teismas užkirto ieškovui kelią į veiksmingą ir realią teisminę gynybą.

8.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas patikslino ir ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Šiuo atveju dėl paaiškėjusių aplinkybių ieškovas buvo priverstas keisti ieškinio reikalavimus (dalyką), o faktinį ieškinio pagrindą tik papildė. Faktinės aplinkybės, kuriomis pirmiausia buvo grindžiami ieškinio reikalavimai (Konkurso dalyvio, neatitinkančio Konkurso reikalavimų, paskelbimas laimėtoju, dėl ko nebuvo laikytasi ne tik Konkurso, tačiau ir imperatyvių teisės normų), nebuvo pašalintos iš ieškinio faktinio pagrindo ir liko nepakeistos.

8.4.                      Teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį ir atskirąjį skundą dėl šio atsisakymo pažeidė proceso koncentracijos principą ir paneigė civilinio proceso paskirtį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019-07-08 nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto teiktą patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad pastaroji nutartis yra neskundžiama. Apeliantui su tuo nesutinkant, spręstina, ar 2019-06-26 nutartis gali būti apeliacijos objektu.

12.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (kitaip tariant, kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Todėl būtent šių sąlygų (ne)egzistavimo nustatymas lemia išvadas ir apie skundžiamos nutarties pagrįstumą.

13.       Nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tiek 2019-06-26, tiek skundžiama nutartimis užkirto kelią įgyvendinti jo teisę į veiksmingą ir realią teisminę gynybą bei galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385-178/2017). Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bylos nagrinėjimas pagal apelianto ieškinį, atsisakius priimti apelianto patikslintą ieškinį, faktiškai vyko toliau. Be to, pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas užkirto ieškovui kelią į veiksmingą ir realią teisminę gynybą. 

14.       Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 nutartyje, kuria atsisakyta priimti apelianto patikslintą ieškinį, teismas sprendė, kad teikiamu patikslintu ieškiniu yra keičiamas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas, kas kvalifikuotina kaip naujo ieškinio pateikimas, o ne prieš tai pateikto ieškinio tikslinimas. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014, 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385-178/2017).

15.       Ieškovui proceso eigoje Civilinio proceso įstatymas leidžia keisti tik vieną iš ieškinio elementų – jo pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis). CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, ši procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą.

16.       Taigi, nagrinėjamu atveju 2019-06-26 nutartis ne tik neatitinka nė vienos iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurios ji galėtų būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo, bet tokio pobūdžio nutarties apskundimo negalimumas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme.

Dėl patikslinto ieškinio dalyko ir pagrindo

17.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (lot. causa petendi, causa materialis, causa actionis) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

18.       Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

19.       Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, atsižvelgdami į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinamas dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

20.       Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Konkurso rezultatus ir Sutartį negaliojančiais, siekdamas grąžinti ginčo šalis į Konkurso dalyvių tinkamumo vertinimo procedūrą, bei nurodė aplinkybes, kurios, ieškovo įsitikinimu pagrindžia suformuluotus reikalavimus. Iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti Konkurso rezultatus neteisėtais bei atlyginti nuostolius, įrodinėdamas neteisėtus veiksmus, žalos dydį, priežastinį ryšį. Šiuo atveju tiek pirminio ieškinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės skiriasi, kadangi skiriasi įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės, todėl patikslintame ieškinyje ieškovas reikalaudamas ir nuostolių atlyginimo pasirinko skirtingą teisių gynimo būdą, nei pirminiame ieškinyje. 

21.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės). Šiuo atveju ieškovas siekia prisiteisti jo Konkursui teikto pasiūlymo rengimo ir siuntimo išlaidas. Šių išlaidų priteisimo pirminiame ieškinyje ieškovas nereikalavo, tokio savarankiško ieškinio reikalavimo nereiškė ir nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip ieškinio faktinio pagrindo, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo pirminiame ieškinyje.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties

23.       Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

24.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.