Administracinė byla Nr. eAS-802-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00072-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. patikslintą prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu prašymu prašė teismo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN1238-(15.29) įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. jai buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir ji įpareigota nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę iki 2017 m. kovo 1 d. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir siekdama gauti projektinę dokumentaciją, kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu privalomojo nurodymo terminą pratęsti. Terminas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d. 2017 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu buvo panaikinti dokumentai – savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-160818-00020-(14.51) ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-10-160901-00020-(14.51), pripažinus juos negaliojančiais. 2017 m. rugpjūčio 9 d. jai buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kuriuo įpareigota iki 2018 m. vasario 9 d. nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. patikrino, ar tvora valstybinėje nesuformuotoje žemėje (duomenys neskelbtini) pastatyta teisėtai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. liepos 15 d. valstybinėje žemėje pastatė 59,20 m ilgio, 1,76–1,81 m aukščio tvorą, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo dėl naudojimosi valstybine žeme statybai statinio naudojimo trukmei. Pareiškėja šiuo metu siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl skundžiamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) veiksmų privalomojo nurodymo savavališkoms statyboms įteisinti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių įvykdyti nespės. Su NŽT Varėnos skyriumi dar 2011 m. kilo ginčas dėl naujai formuojamo žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 904 (toliau – ir Sklypas), ribų derinimo. Tuo metu buvo pradėti ruošti valstybinės žemės pirkimo, Sklypo ribų derinimo dokumentai, tarp jų Sklypo planas. 2012 m. liepos 20 d. gautu NŽT raštu buvo informuota apie 0,54 ha ploto Sklypo suformavimą projektu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymu. Sklypo ribos nebuvo pakeistos. Buvo nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas teisingai, sklypo ribos sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis. Pareiškėjos anyta S. S. iš pareiškėjos ir V. S. 2012 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo administracinį pastatą, sandėlį ir sandėliavimo, remonto dirbtuves. 2015 metais NŽT davė sutikimą dėl tvoros atnaujinimo formuojame sklype, tačiau pareiškėjai, kaip statytojai, 2016 m. pradėjus tvorą remontuoti (atnaujinti), buvo nustatyta savavališka statyba. Negana to, pasikeitė ir pačios NŽT nuomonė dėl formuojamo žemės sklypo ribų. 2017 m. sausio 6 d. buvo gautas NŽT raštas, kuriame jau nurodoma, kad Sklypas projekte suprojektuotas neteisingai, neva įvertinus 2016 m. spalio 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. NŽT skyriaus vedėjo įsakymu formuojamo žemės sklypo riba buvo patikslinta, t. y. sumažinta iš 0,54 ha į 0,30 ha. S. S. kreipusis į NŽT su prašymu dėl minėto įsakymo panaikinimo ir prašymu palikti galioti priminį NŽT patvirtintą projektą su 0,54 ha ploto ribomis, šis prašymas tenkintas nebuvo. Iki šios dienos nėra aiškus Sklypo plotas. 

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į patikslintą prašymą prašė jį atmesti.

Inspekcija atsiliepime ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos Alytaus skyrius (nuo 2017 m. sausio 1 d. – ir Inspekcijos Kauno departamentas)) 2016 m. rugpjūčio 1 d. gavo NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. liepos 28 d. raštą dėl valstybinėje žemėje galimai neteisėtai pastatytos tvoros. Buvo atliktas statybos patikrinimas ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašytas statybos patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad statytoja, neturėdama reikalingo žemės valdytojo raštiško sutikimo, valstybinėje žemėje pastatė tvorą. 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomuoju nurodymu nustatyta pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 1 d. Inspekcijos Kauno departamento 2017 m. kovo 6 d. sprendimu privalomojo nurodymo terminas statytojos 2017 m. kovo 1 d. prašymu buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d.  2017 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu panaikintas 2016 m. rugpjūčio 18 d. savavališkos statybos aktas ir 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis nurodymas. 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2018 m. vasario 9 d. Pareiškėjos prašymas pratęsti terminą nėra pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais jos objektyvias galimybes ir aktyvius veiksmus šalinant savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjos prašomas nustatyti terminas yra itin ilgas, neatitinkantis teismų formuojamos praktikos, pažeidžiantis Inspekcijos teisėtus interesus. Patenkinus pareiškėjos prašymą, būtų nepagrįstai vilkinamas neteisėtos statybos padarinių šalinimas. Pareiškėja neturi objektyvių galimybių įteisinti statinio statybą, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo nustatytų kriterijų. NŽT Varėnos skyriaus vedėjas dar 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu, kuris nėra nuginčytas, nusprendė, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijai pakanka 0,30 ha ploto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos patikslintą prašymą prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

NŽT nurodė, jog Sklypas suprojektuotas projektu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymu. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu projektas buvo pakeistas patikslinant Sklypo ribas ir plotą. NŽT Varėnos skyrius nebuvo išdavęs sutikimo statyti ginčo statinio, 2015 m. liepos 30 d. raštu buvo išreikštas pritarimas tik esamos tvoros remontui. NŽT yra nagrinėjamas S. S. 2018 m. vasario 13 d. prašymas, kuriame išreikštas nesutikimas su NŽT 2017 m. birželio 6 d. raštu. Pareiškėja per laikotarpį nuo privalomojo nurodymo surašymo (2017 m. rugpjūčio 9 d.) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (2018 m. vasario 9 d.) neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant pašalinti pažeidimus. Pareiškėjos kreipimasis į NŽT, pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, neturėtų būti laikomas reikšmingu nagrinėjamoje byloje, kadangi veiksmai, atlikti pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam pažeidimo pašalinimo terminui, nepripažintini svarbiomis aplinkybėmis TPSVPĮ 13 straipsnio 4 dalies prasme. NŽT nesvarsto tokio žemės sklypo ribų nustatymo varianto, pagal kurį neteisėtai pastatyta tvora galėtų būti įteisinama, kadangi žemės sklypo ribų pakeitimas projektuojant didesnį, nei šiuo metu suprojektuotas 0,30 ha Sklypas, yra neatsiejamas nuo kelio servituto, į kurio ribas patektų ginčo statinys, projektavimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime sutiko su pareiškėjos patikslintu prašymu.

II.

        Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo pratęsti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1238-(15.29) įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. paliko nenagrinėtą.

        Teismas nustatė, kad Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. gavo NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. 3SD-5143-(14.3.7.) „Dėl galimai neteisėtos statybos“ dėl valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai pastatytos tvoros. Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė atliko statybos pagal gautą skundą patikrinimą ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną). Patikrinimo akte konstatuota, kad statytoja J. S., neturėdama reikalingo žemės valdytojo raštiško sutikimo, valstybinėje žemėje pastatė vielos tinklo tvorą, kurios aukštis ~ 1,76–1,81 m. Statinys, kitų inžinerinių statinių paskirties, priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurio ilgis ~ 59,20 m, pastatytas valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini). Statytoja patikrinimo metu nurodė, kad statinį pastatė 2016 m. liepos 15 d. Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė statytojai 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160818-00020-(14.51), kuriame nurodė, kad statytoja valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento (neturint rašytinio žemės sklypo valdytojo sutikimo) savavališkai pastatė tvorą – I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį, tuo pažeidė SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 15 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 15 straipsnio 8 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų reikalavimus. Statytojai J. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160901-00020-(15.51), kuriuo iš statytojos pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 1 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.  Statytoja J. S., remdamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. kovo 1 d. prašymu paprašė Inspekcijos pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SDPN-20-170306-00006 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo terminą pratęsė iki 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu Nr. P1-68 „Dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-10-160818-00020-(14.51) ir 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-10-160901-00020-(14.51) panaikinimo“, panaikino savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą bei įpareigojo surašyti statytojai privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus TPSVPĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka. Vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi statytojai J. S. 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1238-(15.29), kuriuo ji įpareigota nugriauti statinį (tvorą), pastatytą valstybinėje žemėje iki 2018 m. vasario 9 d. Privalomajame nurodyme Nr. PN-1238-(15.29) nurodyta, kad Inspekcijos Kauno departamentas 2016 m. rugpjūčio 10 d. patikrinęs, ar tvora valstybinėje nesuformuotoje žemėje (duomenys neskelbtini) pastatyta teisėtai, nustatė, kad statytoja J. S. valstybinėje žemėje 2016 m. liepos 15 d. pastatė 59,20 m ilgio, 1,76–1,81 m aukščio tvorą. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktu, minėta tvora priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kuriems, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 3 priedo 1.1 punktu neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal 50 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Statytoja tokio sutikimo nepateikė.

        Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą aštuoniolikai mėnesių iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėja šiuo metu siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl skundžiamų NŽT veiksmų (siekia pripažinti netekusiu galios NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1203-(14.3.2.) „Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2009 m., vasario 120 d. įsakymu Nr. Ž-393-(1.3), keitimo“, kuriuo suprojektuotas Sklypas, kuriame galimai neteisėtai pastatytos tvoros, yra sumažintas nuo 0,54 ha iki 0,30 ha, t. y. pakeistos ribos, plotas ir naudojimo paskirtis)) privalomojo nurodymo savavališkoms statyboms įteisinti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių įvykdyti nespės.

        Teismas pažymėjo, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta TPSVPĮ 11 straipsnyje. TPSVPĮ 11 straipsnio 6, 8, 9 dalyse įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai nurodžius statytojui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieną iš minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies reikalavimų, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą. Vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi statytojai 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kuriuo ji įpareigota nugriauti statinį (tvorą), pastatytą valstybinėje žemėje iki 2018 m. vasario 9 d.

        Teismas akcentavo, kad šios kategorijos byloms yra nustatyta išankstinė nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pirmiausia dėl termino pratęsimo privaloma kreiptis į Inspekciją, ir tik jai iš esmės išsprendus šį klausimą, statytojas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėja naudojosi išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pateikė Inspekcijai prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo, ir jis nebuvo pratęstas ar pasibaigė jo terminas.

III.

        Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo panaikintas NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas dėl 0,30 ha Sklypo, todėl galioja 2009 m. vasario 10 d. įsakymas, kuriuo suformuotas 0,54 ha Sklypas ir yra pastatyta tvora. Šiuo įsakymo pagrindu NŽT Varėnos skyrius 2015 m. liepos 30 d. išdavė leidimą statyti tvorą. Faktą, kad į Sklypą patenka pastatyta tvora, patvirtina NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštas ir NŽT Varėnos skyriaus atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai.

        Pareiškėjos teigimu, institucijos, teikiančios privalomus nurodymus, privalo savo nurodymuose nurodyti tokių sprendimų apskundimo ar jų vykdymo pratęsimo tvarką.

        Pareiškėja pažymi, kad jai nėra suprantama, jog už tą patį pažeidimą, atsižvelgiant į besikeičiantį teisinį reglamentavimą, galima išduoti kelis privalomus nurodymus. Ši aplinkybė ją suklaidino, kadangi pažeidimo pobūdis nesikeitė, keitėsi tik taikomo įstatymo formuluotė. Šiuo atveju aktualios SĮ 32 straipsnio 2 dalies ir TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija kartą pratęsė statybos padarinių pašalinimo terminą ir dėl nežinomų priežasčių, pasibaigus pratęstam terminui, faktiškai tą pačią dieną terminą dar kartą pratęsė. Naujai nustatytas terminas sutapo su galimu teisės aktuose nustatytu terminu. Suprato, kad naujas privalomas nurodymas buvo pirmojo privalomo nurodymo galiojimo pratęsimas. Todėl antrą kartą į Inspekciją dėl termino pratęsimo nesikreipė. Manė, jog atliko visas privalomas ikiteismines procedūras, todėl dėl termino pratęsimo kreipėsi tiesiogiai į teismą.

        Suinteresuotas asmuo NŽT Varėnos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka.

        Suinteresuotas asmuo nurodo, kad NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas nėra panaikintas, jis galioja. Pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. pateikė prašymą NŽT, kuriuo nesutiko su 2017 m. birželio 6 d. raštu dėl atlikto patikrinimo. NŽT išnagrinėjo prašymą ir 2018 m. gegužės 21 d. raštu pavedė NŽT Varėnos skyriui organizuoti Sklypo ribų pakeitimo dokumentų parengimą, priimti sprendimą (įsakymą) dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymo pakeitimo bei pripažinti netekusiu galios NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą. Pareiškėja klaidingai mano, kad 2018 m. gegužės 21 d. raštas panaikino 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą, nes šiuo raštu buvo ne panaikintas įsakymas, bet pavesta NŽT Varėnos skyriui organizuoti Sklypo ribų pakeitimą ir dokumentų parengimą, pakeisti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymą. Sklypo ribų pakeitimo procedūros pradėtos. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“ (toliau – ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“) parengė projektą dėl sklypo ribų patikslinimo, jas pakeičiant iš 0,30 ha į 0,42 ha. Plano ištrauka pareiškėjai yra išsiųsta derinti 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu. Pareiškėja ribų nederina. NŽT Varėnos skyrius pareiškėjai nėra išdavęs sutikimo statyti ginčo statinį valstybinėje žemėje. 2015 m. liepos 30 d. raštu buvo išreikštas pritarimas tvoros remontui.

        Dėl atskirojo skundo argumentų, kad į Sklypą patenka pastatyta tvora, suinteresuotas asmuo pažymi, kad NŽT nesvarsto tokio žemės sklypo ribų nustatymo varianto, pagal kurį neteisėtai pastatyta tvora galėtų būti įteisinama, kadangi žemės sklypo ribų pakeitimas, projektuojant didesnį nei šiuo metu suprojektuotas 0,30 ha žemės sklypas, yra neatsiejamas nuo kelio servituto, į kurio ribas patektų ginčo statinys, projektavimu. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengė projektą dėl sklypo ribų patikslinimo, pakeičiant ribas iš 0,30 ha į 0,42 ha. Net ir suformavus didesnį sklypą, didžioji neteisėtai pastatytos tvoros dalis vis tiek lieka valstybinėje žemėje, t. y. už patikslinto sklypo ribų. Tik visai nedidelė neteisėtai pastatytos tvoros atkarpa patenka į patikslinto sklypo ribas, bet, atsižvelgiant į tai, kad toje vietoje yra numatytas servitutinis kelias, tvora negali ten likti ir privalo būti pašalinta. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti įteisinta neteisėta statyba.

        Suinteresuoto asmens vertinimu, teismo išvada, kad pareiškėja nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu.

        Pareiškėja, nesutikdama su suinteresuoto asmens NŽT Varėnos skyriaus atsiliepimu į atskirąjį skundą, pateikė prašymą dėl papildomos informacijos ir dokumentų prie bylos prijungimo.

        Pareiškėja nurodo, kad NŽT Varėnos skyriaus pateikta informacija yra klaidinanti. NŽT 2018 m. gegužės 21 d. rašte nurodė, kad Varėnos skyriaus vedėjui pavesta organizuoti žemės sklypo ribų pakeitimo dokumentų parengimą bei pripažinti netekusiu galios NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą, taip pat apie priimtą sprendimą (įsakymą) ir jo apskundimo tvarką pareiškėją informuoti atskiru raštu, tačiau tai nebuvo padaryta, nors ir buvo kreiptasi raštu dėl pakeisto įsakymo pateikimo. NŽT Varėnos skyrius 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodė, kad planuoja keisti sklypo ribas bei pakeisti 2009 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtintas ribas. Tai reiškia, kad NŽT Varėnos skyrius panaikino 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą ir šiuo metu galioja 2009 m. vasario 10 d. įsakymas, kuriame sklypo ribos yra 0,54 ha. Kadangi naujas projektas nesuderintas ir nepatvirtintas, tai sklypo plotas yra toks, koks nurodytas 2009 m. vasario 10 d. įsakyme ir tvora patenka į sklypo plotą. Pagal NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sutikimą atnaujinti tvorą pažeidimo nėra,  nes tvora pastatyta sklypo ribose, paliekant servitutinį kelią laisva.

        Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, kad į Inspekciją kreipėsi kelis kartus, rašė prašymą dėl termino pratesimo ir terminas buvo pratęstas, tačiau 2018 m. sausio mėnesį dėl termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi žodžiu, tačiau jai buvo atsakyta, jog terminą pratęsti nėra galimybės, dėl termino pratęsimo reikia kreiptis į teismą.

IV.

        Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo pratęsti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1238-(15.29) įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. paliktas nenagrinėtas.

        Nutartyje turi būti nurodoma proceso dalyviai ir ginčo dalykas (ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. S. bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra suinteresuoti asmenys.

        ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinės bylos proceso dalyviai yra proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.

        ABTĮ nenumato, kad administracinės bylos proceso dalyviu galėtų būti suinteresuotas asmuo, kaip nurodyta  skundžiamoje nutartyje. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prašymo dalyką bei pagrindą, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovu yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra S. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

        Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN1238-(15.29) įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

        Privalomajame nurodyme Nr. PN-1238-(15.29) nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2016 m. rugpjūčio 10 d. patikrinęs, ar tvora valstybinėje nesuformuotoje žemėje (duomenys neskelbtini) pastatyta teisėtai, nustatė, kad pareiškėja valstybinėje žemėje 2016 m. liepos 15 d. pastatė 59,20 m ilgio, 1,76-1,81 m aukščio tvorą.

        Šį privalomąjį nurodymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

        TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, - vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

        TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

        Taigi TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos,
t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

        Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, negalėdama įvykdyti minėto nurodymo per jame nustatytą terminą, turėjo teisę pateikti rašytinį motyvuotą prašymą Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, o ne administraciniam teismui. Nors pareiškėja paaiškinime, pateiktame apeliacinės instancijos teismui (II t., b. l. 156–157), nurodė, jog į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi žodžiu, tačiau pažymėtina, jog pagal
TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pareiškėjos žodinis kreipimasis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nebuvo pagrindas Inspekcijai pradėti administracinio sprendimo priėmimo procedūrą.

        TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

        Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu, kuris nustato, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

        Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš teisinio reguliavimo, įtvirtinto TPSVPĮ 11 straipsnyje matyti, jog šios kategorijos byloms yra nustatyta išankstinė nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pirmiausia dėl termino pratęsimo privaloma kreiptis į Inspekciją, ir tik jai iš esmės išsprendus šį klausimą, statytojas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

        ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

        ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte būtent ir yra įtvirtintas pagrindas palikti skundą nenagrinėtą tais atvejais, kai kreipęsis į teismą suinteresuotas asmuo, nesilaikė įstatymu nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. prieš kreipdamasis į teismą, nesikreipė dėl administracinio ginčo išsprendimo į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

        Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

        TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nagrinėjimas nėra administracinio ginčo nagrinėjimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarko, o Inspekcija, nagrinėdama tokį prašymą, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl minėtoje įstatymo normoje numatytas kreipimasis su rašytiniu prašymu į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo negali būti traktuojamas kaip tos kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto kontekste.

        Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

        ABTĮ  103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

        Kadangi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                        Ramūnas Gadliauskas 

                        Dainius Raižys 

                        Virginija Volskienė