Teisėja Danutė Giačaitė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                                             (Proceso Nr. 1-26-1-00923-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 145 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu bausmes subendrinus su 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Taip pat iš G. M. nukentėjusiajam V. M. priteista 500 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

G. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-07-12, apie 19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, suduodamas ne mažiau du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. M. per šonus ir nugarą, griebdamas rankomis už veido, tampydamas ir nagais perdrėksdamas kaktą bei skruostą, ir tokiais savo veiksmais padarydamas V. M. odos nubrozdinimą veide.

Be to, jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., už tai, kad 2012-07-12 apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. M. sveikatą, grasino nužudyti V. M., sakydamas, kad užmuš, pasmaugs ir bus taip, kaip motinai, tokie veiksmai ir žodžiai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nenustačius G. M. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, taip pat panaikinti nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą arba pakeisti ją į švelnesnę. Skunde nurodo, jog nuosprendis neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Visų pirma, teismas nepagrįstai atmetė G. M., J. M., G. J., J. K., A. V. parodymus, nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja, o rėmėsi kitais prieštaringais V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos D. M., R. S. parodymais. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, nes ji yra nepilna, specialistas atsakė tik į vieną užduotyje suformuotą klausimą. Ši išvada prieštarauja liudytojų parodymams, kurie pasakė, kad G. M. pradrėskė veidą V. M., o tuo tarpu išvadoje pasakyta, kad sužalojimai veide padaryti kietais, bukais daiktais. Be to, neatmetama galimybė, jog sužalojimai galėjo atsirasti nuo skutimosi mašinėlės. Specialisto išvadoje jokių sužalojimų šonkaulių srityje nekonstatuota, tačiau dėl šių sužalojimų G. M. buvo nuteistas. Liudytojos D. M. parodymai apie kruviną nukentėjusiojo veidą prieštarauja objektyvioms bylos aplinkybėms, jokių grumtynių ir kraujo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo aptikta. Be to, teismas nepasisakė dėl P. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuris pasakė, kad nėra matęs, jog bute būtų girtaujama ar smurtaujama, tai patvirtino ir kitas kaimynas G. Z.. Teismas nepasisakė dėl G. M. ir J. M. nurodytos aplinkybės, kad V. M. turi priklausomybę alkoholiui.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis grasino tėvui, kad jį nužudys. Pats nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis jam nesakė, kad nužudys, užmušti jo negrasino. Šiais parodymais turėjo teismas vadovautis, tačiau jais nesivadovavo ir nenurodė, kodėl juos atmeta. Atlikta ekspertizė parodė, jog V. M., duodamas parodymus teisme, galėjo prisiminti faktines aplinkybes apie 2012-07-12 įvykius. Taigi, byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. Visos iškilusios abejonės turi būti įvertintos kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde išreiškiamas nesutikimas su nuteistajam paskirta kardomąją priemone, apelianto gynėjas mano, jog teismas be pagrindo, nenurodydamas motyvų ir pagrindų, dar nuosprendžiui neįsiteisėjus kardomąją priemonę pakeitė į griežtesnę. Tokiu būdu teismas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, suvaržė G. M. konstitucinę teisę į laisvę ir padarė esminį BPK pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliacinis skundas turi būti atmestas. Teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis, duodamas parodymus teisme, dėl klausos sutrikimų, sunkiai galėjo girdėti jam užduodamus klausimus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo sužalojimus, o skutimosi mašinėle jis nesinaudoja ir dėl to sužalojimai tikrai negalėjo atsirasti. Dėl sūnaus veiksmų jis turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad jam atsitiks taip pat, kaip ir jo žmonai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant G. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde neigiama, kad nuteistasis mušė nukentėjusįjį, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. M. smurtavo prieš savo tėvą V. M. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo kaltę dėl šios veikos padarymo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kurie dėl sumušimo aplinkybių yra nuoseklūs, atitinkantys kitą bylos medžiagą, taip pat specialisto išvada, kurioje konstatuoti odos nubrozdinimai veide, liudytojų J. M., R. S. ir D. M. parodymai, kita bylos medžiaga. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde įvertino nuteistojo, liudytojų J. M., G. J. ir A. V. parodymus.

Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nuteistojo kaimynų P. C. ir G. Z. parodymais, kad jie bute Nr. 19, kuriame gyvena nuteistasis ir nukentėjusysis, nėra matę smurto ar girtavimo. Tačiau šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei paneigia, nei patvirtina konkretaus įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme šie liudytojai nebuvo apklausti, prašymas dėl jų apklausos nebuvo išreikštas, šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas teisme, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų.

Atmestini skundo argumentai, kad nukentėjusysis veidą galėjo susižaloti skutimosi mašinėle. Kaip matyti iš specialisto išvados V. M. odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytomis traumos aplinkybėmis, nėra. Įvykio aplinkybėse nurodyta, jog G. M. 3-4 kartus kumščiu trenkė į šonus, nugarą, pradrėskė veidą. Taigi, nėra prieštaravimų, jog nubrozdinimai veide galėjo atsirasti dėl G. M. panaudoto smurto ekspertei nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog nustatytas odos nubrozdinimas nustatytas ir virš kairiojo antakio, todėl nelogiška manyti, kad toks nubrozdinimas galėjo atsirasti skutantis mašinėle. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialisto išvada yra pakankamai išsami, ekspertė atsakė į jai užduotus klausimus. Teismui pateikta išvada abejonių nesukėlė, o nuteistais ar jo gynėjas, nesutikdamas su specialisto išvada ir siekdamas detaliau išaiškinti išvadoje nurodytus duomenis, galėjo reikšti prašymą dėl ekspertės apklausos, tačiau to nepadarė.

Nors specialisto išvadoje nekonstatuotas nukentėjusiojo šonų ar nugaros sumušimas, kuris sukeltų sveikatos sutrikdymą, tačiau išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad palpuojant skausminga nugaros krūtininėje dalyje apatinių šonkaulių projekcijoje. Nuteistojo smūgių sudavimą į nugaros ir šonų sritį patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, todėl apibūdinant nuteistojo smurtinius veiksmus, pagrįstai buvo nurodytas ir mušimas į šonus ir nugarą. Nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė odos nubrozdinimai veide ir to pakanka nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

Skundo argumentai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų, nepaneigia nukentėjusiojo versijos ir nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jokių grumtynių ir smurto tėvo atžvilgiu nebuvo, o taip pat nepaneigia liudytojos D. M. parodymų, kad nukentėjusysis buvo kruvinas. Kaip matyti įvykio vietos apžiūra buvo atlikta kitą dieną po įvykio, todėl objektyviai ją vertinti nėra galimybių. Be to, atsižvelgtina ir į traumos aplinkybes, kad buvo padaryti įdrėskimai veide, kurie kraujo pėdsakų galėjo ir nepalikti.

Skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo priklausomybės alkoholiui, neturi esminės reikšmės vertinant teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ar nuteistojo kaltės klausimą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. M. grasino savo tėvui V. M.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vakarą G. M. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grasino jam, jog nužudys. Iš nukentėjusiojo pareiškimo policijai matyti, jog nuteistasis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo, sakė „aš tave užmušiu, pasmaugsiu, tau bus taip, kaip motinai“, virtuvėje jį sugriebė, pradėjo tampyti, trenkė per šonus, nugarą, griebė už veido, nagais perdrėskė veidą. Tą pačią dieną apklaustas tyrėjo A. V., jis paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodyta pareiškimo protokole. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas tyrėjas parodė, jog jis užfiksavo tai, ką sakė nukentėjusysis, jam pasirodė, kad žmogus prašosi pagalbos, sakė bijo grįžti pas sūnų, nes pastarasis grasina, kad bus taip, kaip motinai. Jis patikrino duomenų bazėje informaciją ir pamatė, jog nukentėjusysis sako tiesą, nes G. M. buvo teistas už savo motinos neatsargų gyvybės atėmimą. Apie sūnaus grasinimus nukentėjusysis pasipasakojo ir specialisto išvadą atlikusiai ekspertei. Nukentėjusiojo baimę patvirtina tai, kad tą patį vakarą po įvykio jis pabėgo iš namų ir nuvyko pas brolio žmoną J. M.. J. M. parodė, jog vėlų vakarą pas ją atvyko nukentėjusysis, buvo išblyškęs, pasimetęs, prašė priimti, sakė, kad bijo sūnaus, nenori ten gyventi. Kartu gyvenanti R. S. taip pat patvirtino, jog nukentėjusysis atvyko vėlų vakarą, pasipasakojo, jog bijo grįžti namo. Liudytoja D. M. patvirtino, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog jis bijo grįžti į namus, nes jį sūnus muša, varo iš namų, grasina, sakė užmuš. Bijodama dėl jo gyvybės, nuvežė jį į policiją. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. M., liudytojos R. S., D. M., J. M., patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas ne tik tą vakarą, bet ir anksčiau. Nors nukentėjusysis apklaustas teisme teigė, jog sūnus jam negrasino, nesakė, kad nužudys, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pagrįstai rėmėsi pirminiais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pagrįstai įvertino nukentėjusiajam atliktos teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktą, iš kurio matyti, kad V. M. po persirgto insulto konstatuojami nežymūs atminties, orientacijos, dėmesio koncentracijos pakitimai, jis nelinkęs fantazuoti ar iškraipyti tiesos. Taip pat atsižvelgtina ir į senyvą nukentėjusiojo amžių, o byloje dar yra duomenų, jog jam sutrikusi klausa, todėl teismo posėdžio metu nukentėjusysis galėjo pilnai nesuprasti jam užduodamų klausimų esmės.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, nes grasinimas nužudyti buvo išreikštas naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, smurtas naudojamas ne pirmą kartą, nukentėjusysis tą patį vakarą išėjo iš namų, bijodamas tolimesnio sūnaus smurto. Nukentėjusiojo suvokimą, jog grasinimas gali būti įvykdytas, sustiprina ir tai, jog G. M. buvo teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo motiną – nukentėjusiojo žmoną, kuri nuo sužalojimų mirė, t. y. už neatsargų savo motinos gyvybės atėmimą, bei už smurtą prieš savo žmoną ir grasinimą ją nužudyti. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog G. M. išsakyti žodžiai „aš tave užmušiu, pasmaugsiu, tau bus taip, kaip motinai“ sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam manyti, jog grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas. G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtį, todėl jis pagrįstai nuteistas dėl grasinimo nužudyti nukentėjusįjį.

Dėl kardomosios priemonės - suėmimo

Apeliaciniame skunde keliamas kardomosios priemonės pagrįstumo klausimas. Teigiama, jog teismas nuosprendžiu paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą ir pažeidė nuteistojo konstitucinę teisę į laisvę. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

BPK 119 str. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą, o tuo tarpu BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalauja, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtų išsprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. M., pakeisti į suėmimą. Taigi, šiuo atveju viena iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalimi yra išspręstas G. M. paskirtos kardomosios priemonės klausimas. Todėl teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nėra pagrindo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvykdė BPK 307 str. 1 d. 6 p. numatytą reikalavimą. Pažymėtina dar ir tai, jog BPK 305 str. 1 d., kurioje nurodoma, kas turi būti išdėstoma apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nėra reikalavimo pateikti kardomosios priemonės pakeitimo motyvų, todėl teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, taip pat nėra pagrindo.

Apygardos teismas, įvertindamas tai, jog G. M. ankščiau teistas už smurtinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimą padarė prieš artimą garbaus amžiaus asmenį, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, jog kardomosios priemonės klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra tinkamai išspręstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo G. M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.

                     Kolegijos pirmininkas                                                       Algerdas Urbšys

                     Teisėjai :                                                                            Jurgis Kiškis

                                                                                                                Egidijus Jonas Grigaravičius