Civilinė
byla Nr. 3K-3-73/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.1;
42.10
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos
pirmininkė), Antano Simniškio ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
D. R. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Minduvos statyba“ kasacinius
skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės D. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Minduvos
statyba“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl
nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje keliami sutartinės prievolės įvykdymo
užtikrinimo būdo (netesybų) ir sutarties neįvykdymo teisinių padarinių
klausimai. 2006 m. gegužės 2 d. šalių
sudaryta rangos sutartimi atsakovas (rangovas) įsipareigojo savo rizika atlikti
namo pamatų, rąstinių sienų ir stogo statybą ir gautą rezultatą perduoti
ieškovei (užsakovei), visus statybos darbus atlikti iki 2006 m. spalio 31
d. (kai statybos darbai pradedami 2006 m. gegužės 6 d.); ieškovė įsipareigojo
sumokėti avansą, vėliau darbą priimti ir atsiskaityti. Prie sutarties buvo
pridėtas atliekamų darbų grafikas ir jų apmokėjimas pagal etapus. Ieškovė,
vykdydama sutartį, pervedė į atsakovo sąskaitą iš anksto sutartą 50 000 Lt mokėjimą;
atsakovas pamatų montavimo darbus atliko vėliau nei buvo nustatyta sutartyje; ieškovė
už pamatų montavimo darbus sumokėjo 63 873,40 Lt, taip pat pervedė už atsakovo
teritorijoje surinktą namo rąstinę dalį 100
000 Lt, nors sutartimi buvo
sutarta šiuo etapu sumokėti 159 874 Lt. Atsakovas, motyvuodamas ieškovės
atsisakymu sumokėti likusią sutartos pinigų sumos dalį, 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu rangos
sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu
atsakovo nurodytais pagrindais, pareiškė pretenziją ir pareikalavo grąžinti
visą sumokėtą 213 873,40 Lt sumą bei raštu nustatė terminą vykdymo darbams
pagal sutartį pradėti. Atsakovui nepradėjus jų vykdyti, ieškovė vienašališkai
nutraukė sutartį.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB
„Minduvos statyba“ 314 329,34 Lt
žalos atlyginimo, nes ją patyrė dėl atsakovo kaltės – nekokybiškai atlikti
darbai, pažeisti darbų atlikimo terminai ir dėl to prarasta galimybė įkeisti
gyvenamąjį namą kredito unijai ir gauti 500 000 Lt
ilgalaikę paskolą. Kadangi rangos sutartyje nustatyta kaina šiuo metu ieškovė
jau negalėtų pasistatyti namo, tai, jos nuomone, atsakovas turi atlyginti ne tik patirtą 213 873 Lt tiesioginę žalą, bet ir sutarties sudarymo metu ir dabar
esančios kainos skirtumą (80 455 Lt) bei
su pamatų daliniu demontavimu ir atstatymu pagal sutartus matmenis susijusias
išlaidas (20 000 Lt).
Atsakovas priešieškiniu
prašė priteisti iš ieškovės 92 387,20
Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė
neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nepateikė statybos leidimo ir
statybos projekto, nepasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, delsė
apmokėti bei nevisiškai atsiskaitė už atliktus darbus). Šie padaryti sutarties
pažeidimai, atsakovo teigimu, laikytini esminiais, todėl pripažintina, kad rangos
sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi
parengti namo statybos projektą bei gauti statybos leidimą iki 2006 m. birželio 1
d., tačiau nustatytu terminu, taip pat ir vėliau jo nepateikė; atsakovas paruošė medieną ir sukirto namo rąstines sienas bei sustatė jas įmonės
ceche. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovės delsimo pateikti statybos leidimą
negalėjo baigti ir perduoti ieškovei darbų, priimti naujų užsakymų ir gauti
pajamų, nes surinkta namo rąstinė dalis įmonės ceche užėmė trečdalį cecho patalpų.
Atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių didėjimo, sutiko pradėti namo pamatų
įrengimą be statybos leidimo ir juos baigė 2006 m. spalio 31 d. Atsakovas nurodė,
kad dėl ieškovės kaltės patyrė 15 852,20 Lt tiesioginių nuostolių (rąstinės dalies
išrinkimo-surinkimo darbai, pervežimas) ir neteko 176 528 Lt pajamų (namo rąstinės dalies priverstinis
saugojimas ceche, negalėjimas priimti naujų užsakymų). Atsakovas sutiko
ieškovei grąžinti 100 000 Lt, todėl
iš viso jam priteistina 92 387,20 Lt
nuostolių.
II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d.
sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio – priteisė ieškovei iš
atsakovo 100 000 Lt. Teismas šalių teisiniams santykiams taikė vartojimo rangą
reguliuojančias CK normas, nes sutartis buvo sudaryta ieškovės, kaip fizinio
asmens, ir atsakovo - juridinio asmens; susitarta dėl gyvenamojo namo ieškovės ir jos
šeimos narių buitiniams asmeniniams poreikiams tenkinti statybos. Teismas
nustatė, kad ieškovė pervedė atsakovui 50 000 Lt išankstinę įmoką sutartyje
nustatytu terminu, tačiau vėliau abi sutarties šalys nesilaikė sudaryto
grafiko. Kadangi ieškovė, nereikšdama jokių pretenzijų, už pamatų betonavimą sumokėjo
per dvi dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo, teismas padarė išvadą, kad
atlikti darbai ją tenkino. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis vėlavo padaryti
pamatus dėl to, jog ieškovė nepateikė namo projekto ir statybos leidimo,
nurodydamas, kad sutartyje nebuvo numatytos tokios ieškovės pareigos. Teismo nuomone,
labiau tikėtina vėlavimo priežastis buvo atsakovo užimtumas ar kitos nuo jo
paties priklausiusios priežastys. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo
sutarties 4.2 punkte nustatyta galimybe sutartį nutraukti rangovui nepradėjus
darbų iki 2006 m.
liepos 31 d. Abiejų šalių veiksmai rodo, kad sutartis, nepaisant pradelstų
terminų, nebuvo nutraukta.
Teismas paaiškino, kad prie sutarties sudarytame
grafike buvo nustatyti avanso, atskirų darbų atlikimo ir apmokėjimo etapai, t.
y. darbai turėjo būti apmokėti juos atlikus pagal tą patį grafiką. Pagal šalių
sudarytą grafiką buvo susitarta, kad, atsakovui sukirtus namo rąstinę dalį savo
teritorijoje, ieškovė sumoka 159 874 Lt; į šią sumą avansas neįskaitomas.
Raštišką pranešimą dėl sutarties vykdymo – 159 874 Lt
už rąstinę namo dalį sumokėjimo – atsakovas išsiuntė ieškovei 2007 m. kovo 27
d., tačiau ji 2007 m.
gegužės 15 d. pervedė tik dalį šios sumos (100 000 Lt). Teismas nustatė, kad apie
sutarties nutraukimą ir kito pirkėjo sukirstam namui paieškas atsakovas
informavo ieškovę 2007
m. rugpjūčio 29 d; ieškovė 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškė
pretenziją, todėl atsakovas 2007 m. spalio 8 d. dar kartą nustatė trisdešimties
dienų terminą prievolei pagal sutartį įvykdyti ir nurodė, jog suėjus šiam
terminui sutartį nutrauks ir reikalaus 97 786,60
Lt nuostolių atlyginimo; ieškovė, atsakydama į šią pretenziją,
pareikalavo atsakovo sutartį įvykdyti ir perspėjo, kad, neįvykdžius sutarties per
trisdešimt dienų, nutrauks ją ir reikalaus sumokėtos sumos. Teismo įsitikinimu,
ieškovė, atsisakydama sumokėti už atliktus darbus, elgėsi neatsakingai, tačiau
atsakovas taip pat pažeidė sutartyje nustatytus terminus darbams atlikti,
elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip didindamas nuostolius. Teismas laikė,
kad neįrodyta, jog atsakovas realiai negavo pajamų dėl užimtų gamybinių patalpų,
ir realiais nuostoliais pripažino namo išrinkimo ir perkėlimo išlaidas (15 859,20 Lt). Kadangi sutartis
buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai sutartu laiku nesumokėjus už atliktą
darbą, tai pagal sutarties nuostatas sumokėtas avansas (50 000 Lt) jai negrąžintinas.
Dėl to teismas atsakovo šią priešieškinio dalį tenkino, o ieškinio atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovui lieka suma, sumokėta už pamatus, todėl tenkino
dalį ieškinio ir priteisė ieškovei už namo rąstinę dalį sumokėtus 100 000 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo, pakeitė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą – padidino iš atsakovo
ieškovės naudai priteistiną sumą 34 140,80 Lt už sumokėtus statybos darbus,
nustatė, kad bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma yra 134 140,80 Lt; kitą sprendimo
dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
argumentu, kad šalių teisiniams santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios CK normos, kartu pažymėjo,
kad šalių santykiams taikytinos ir statybos rangą reglamentuojančios normos.
Pagal turinį vertindama šalių sudarytą rangos sutartį, kolegija laikė, kad tai
yra savarankiškas dviejų lygiaverčių subjektų suderintą valią išreiškiantis
susitarimas, kuriame yra aptartos individualios sąlygos dėl šalių teisių ir
pareigų apimties. Šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo nustatytas tiek darbų
pradžios, tiek pabaigos momentas, atskirų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos
terminai. Kolegija pažymėjo, kad šalys aptarė terminuotos sąlygos nulemtą
galutinį darbo atlikimo terminą, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2006 m.
spalio 31 d., esant projektui ir statybos leidimui iki 2006 m. birželio 1 d.
Kadangi byloje nustatyta, kad nei iki nurodytos datos, nei vėliau statybos leidimas
nebuvo gautas, tai kolegija pažymėjo, kad nė viena šalis negali remtis
aplinkybe, kad dėl kitos šalies kaltės
yra pažeistas tarpinis ar galutinis sutarties įvykdymo terminas. Dėl to
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi sutarties šalys
neteikė svarbos sutartyje nustatytam darbų atlikimo grafikui. Kolegija nurodė,
kad ieškovė neįrodė, jog sutartimi buvo įpareigojusi atsakovą statytojo vardu rūpintis statybos projektu ir
statybos leidimo išdavimu.
Teismas nustatė, kad
ieškovė sumokėjo ne visą sutartyje nustatytą sumą už faktiškai atliktą darbą –
namo sukirtimą atsakovo teritorijoje, nesumokėjo ir per papildomai nustatytą
terminą, todėl kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad
rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, nesumokėjus visos sumos už
atliktą darbą. Kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad
pagal rangos sutarties priede esantį grafiką šalys susitarė, kad darbai bus
atliekami tam tikrais etapais, už kiekvieną atliktų darbų etapą bus
atsiskaitoma dalinėmis įmokomis, ir pažymėjo, kad tokia išvada darytina ir iš
sutarties priedo, ir iš sutarties. Už namo rąstinės dalies pagaminimą atsakovo
teritorijoje ieškovė turėjo sumokėti 159 874 Lt. Kolegija laikė nepagrįstu
ieškovės teiginį, kad sumokėtas avansas turi būti įskaičiuotas į namo rąstinės
dalies pagaminimo darbų kainą. Avansas yra
galutinės visos darbų kainos sudedamoji dalis, todėl ieškovė nepagrįstai teigė,
kad sumokėtas avansas (50 000 Lt) ir pervesti 100 000 Lt tik nežymiai skiriasi
nuo privalomos mokėti 159 874 Lt sumos. Namo rąstinė dalis liko atsakovui,
todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės
naudai 100 000 Lt, o realiais atsakovo nuostoliais pripažino pirmosios
instancijos teismo nustatytas namelio išrinkimo ir perkėlimo išlaidas (15
859,20 Lt). Tačiau kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs
išvadą, jog avanso paskirtis yra rangovo galimų nuostolių atlyginimo
užtikrinimas, ir nustatęs, kad dėl ieškovės padaryto sutarties sąlygų
pažeidimo, lėmusio ir jos nutraukimą, atsakovas realiai patyrė 15 859,20 Lt nuostolių, turėjo pagrindą
įskaityti šiuos nuostolius į avanso sumą. Dėl to teismas turėjo ieškovei
grąžinti tą avanso dalį (34 140,80 Lt), kuri viršija atsakovo patirtų nuostolių
sumą.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
UAB ,,Minduvos statyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti
galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir
taikymo. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, siekiant nukentėjusiajai šaliai
atlyginti nuostolius, netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją. Sutartimi
šalys nustatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius priimti atliktą darbą, už
jį sumokėti, išankstinė įmoka negrąžinama, o sutarties objektas lieka rangovui.
Taigi pagal CK 6.70 ir 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas avansas turėjo būti
aiškinamas kaip aptartos netesybos rangovui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad avanso dalis (34 140,80 Lt),
viršijanti atsakovo patirtų nuostolių sumą, turi būti grąžinta ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio normą ir atsižvelgdamas
tik į žodžio ,,avansas“ reikšmę, netinkamai aiškino tikruosius šalių ketinimus.
Avansas atlieka ne tik mokėjimo, bet ir prievolės užtikrinimo funkciją.
Kasatorius teigia, kad sutarties sąlyga dėl avanso, kaip netesybų, sandorio
pažeidimo atveju buvo šalių derybų ir laisvos valios rezultatas. Taigi
apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.2, 6.156 straipsniuose nustatytus
civilinių santykių ir sutarties laisvės principus, leidžiančius šalims
susitarti dėl netesybų;
2) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada dėl avanso kaip netesybų priteisimo, nenurodė teisės normų, kuriomis
remdamasis padidino ieškovei priteistiną sumą. Kasatorius teigia, kad teismas
netinkamai atskleidė bylos esmę, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies
normą;
3) dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad iš ieškovės galėjo būti priteisti tik atsakovo
įrodyti realūs nuostoliai, nepriteisiant sutartinių netesybų, padaryta
nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje J.
N. v. T. M. (T. M.), V. M., bylos
Nr. 3K-7-304/2007. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK
6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į
nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo mažinti sutartines netesybas
iki įrodytų nuostolių dydžio.
Atsiliepime į kasacinį
skundą ieškovė D. R. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl
netesybas reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai avansą vertino
kaip išankstinę įmoką, įskaitomą į būsimas įmokas, ir grąžino tą jo dalį, kuri
viršija atsakovo patirtų nuostolių dydį. Ieškovės nuomone, avansas atlieka
išankstinio mokėjimo, o ne sutartinių netesybų funkciją. Ieškovė taip pat pateikia
argumentus, kad nesutinka teismo patvirtintais atsakovo nuostoliais, ir nurodo,
jog šie nuostoliai atsirado dėl paties atsakovo kaltės, nes, būdamas stipresnė
statybų verslu užsiimanti šalis, liedamas pamatus ir sukirsdamas namo rąstinę
dalį ieškovei neturint statybos leidimo, elgėsi neapdairiai;
2) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovė nesutinka su
kasatoriaus argumentu, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies normas,
ir nurodo, jog nutartyje yra nurodyti argumentai ir motyvai dėl faktiškai
atliktų darbų priėmimo, kainos, mokėjimo prievolės;
3) dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė
teigia, kad skiriasi kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d.
nutarties, priimtos civilinėje byloje J.
N. v. T. M. (T. M.), V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, ir šioje
byloje nagrinėjamos aplinkybės, todėl nurodyta kasaciniame skunde nutartis
neturi precedento reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Kasaciniu skundu ieškovė D. R. prašo pakeisti
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo
26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį ir padidinti iki 50 000 Lt iš
atsakovo ieškovės naudai priteistiną sumą už apmokėtus statybos rangos darbus
bei nustatyti, kad bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma už statybos
rangos darbus yra 150 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, teisingai
išaiškinęs avansinės įmokos pagal sutarties sąlygas prasmę, grąžino ieškovei
pagal sutartį sumokėtą avansą, išskaičiuodamas iš šios sumos atsakovo patirtus
nuostolius. Kasatorė nesutinka su teismo nustatytais atsakovo nuostoliais ir
nurodo, kad teismai neatskleidė bylos esmės dėl atsakovo realiai patirtų nuostolių
pagrįstumo. Kasatorė pažymi, kad byloje yra
atsakovo pateikta sąmata dėl patirtų nuostolių, tačiau ji nepatvirtina,
kad šių atsirado sukertant, surenkant, išrenkant ir pervežant būtent kasatorės
namą, nenurodyta, kokią naudą atsakovas gavo, pardavęs kasatorei sukirstą namą.
Kasatorė teigia, kad šių nuostolių atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis
elgėsi neapdairiai, todėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu kasatorei
turėtų būti grąžinta visa avanso suma.
Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo
patirtų nuostolių paremta atsakovo pateiktais skaičiavimais, tačiau teismas
nesiaiškino šių nuostolių realumo, t. y. teismas netinkamai atskleidė bylos
esmę dėl nuostolių priteisimo ir pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331
straipsnio 4 dalies nuostatas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo
ieškovės kasacinį skundą atmesti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009
m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Atsiliepime nurodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino,
kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl avansinė įmoka
turi būti paliekama atsakovui kaip netesybos. Atsakovas atsiliepimą į kasacinį
skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos
2007 m. spalio 12 d. nutartyje esančiu išaiškinimu ir nurodo, kad kreditoriui
reikalaujant netesybų ir nuostolių, jam priteistina didesnioji suma, kuri apima
mažesnę. Apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai nurodė dėl nuostolių
įskaičiavimo į avansinę įmoką ir neatsižvelgė į šalių sudarytos sutarties
sąlygą, kurioje buvo nustatyti minimalūs nuostoliai (netesybos). Tokia
sutarties sąlyga buvo sudaryta laisva šalių valia, nepažeidžiant šalių
lygiateisiškumo principo. Atsakovas nurodo, kad pateikė į bylą įrodymus dėl jo
realių patirtų nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo
Byloje nustatyta, kad kasatorė – ieškovė D. R.,
vykdydama šalių 2006 m. gegužės 2 d.
sudarytą rangos sutartį, iš anksto pervedė į kasatoriaus – atsakovo UAB ,, Minduvos
statyba“ sąskaitą 50 000 Lt, kurie pagal
sutartį turėjo būti įskaityti į darbų apmokėjimą juos užbaigus. Sutarties 4.6
punkte šalys nustatė, kad, ieškovei nepagrįstai atsisakius priimti atliktą
darbą, sumokėti už jį, taip pat vienasmeniškai nutraukus šią sutartį, avansinė
įmoka negrąžinama. Teismai, nustatę, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl
ieškovės kaltės, pripažino, kad šiuo atveju avanso paskirtis yra rangovo galimų
nuostolių atlyginimo užtikrinimas, tačiau šią aplinkybę teisiškai kvalifikavo
nevienodai. Pirmosios instancijos teismas į 50 000 Lt avansinę įmoką įskaitė
atsakovo patirtus dėl rangos sutarties nutraukimo nuostolius ir visą avansą
paliko atsakovui, o apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios
instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovo patirtus nuostolius
įskaityti į gauto avanso sumą, nurodė, kad likusi, atskaičius atsakovo nuostolius,
avanso suma turi būti grąžinama ieškovei ir dėl to keitė pirmosios instancijos
teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis civilinių
teisinių santykių principas – sutarties laisvės – leidžia sutarties šalims susitarti
dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms,
viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Rangos sutarties šalių
nuožiūra nustatyta sąlyga, kad ieškovei, nepagrįstai atsisakius priimti darbą,
už jį sumokėti, taip pat vienpusiškai nutraukus sutartį, avansinė įmoka
negrąžinama, o sutarties objektas lieka rangovui, neprieštarauja imperatyviosioms
teisės normoms. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad, nustačius joje išvardytus
ieškovės veiksmus, avansinė įmoka lieka atsakovui (rangovui), ieškovei
negrąžinama. Taigi sutartyje nustatytas ir ieškovės sumokėtas avansas atliko
dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už rangos sutarties darbus
funkciją ir turėjo būti įskaičiuota į darbų kainą rangovui įvykdžius sutartį.
Antra – atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją,
jeigu ieškovė pažeistų sutartį 4.6 punkte nurodytais veiksmais. Dėl to teisėjų
kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato
imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto
sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir bus
įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį
sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka
ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas
atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007
m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J.
N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-305/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Kaduva“
v. UAB ,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J.,
bylos Nr. 3K-3-106/2010; kt.)
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad
ieškovė nepagrįstai atsisakė mokėti už rangovo faktiškai atliktus darbus; rangos
sutartis neteisėtai vienašališkai nutraukta ieškovės valia dėl atsakovo kaltės,
t. y. teismas nustatė šalių sudarytos
rangos sutarties 4.6 punkte nurodytas priežastis, kurioms esant ieškovei
sumokėtas avansas negrąžinamas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio
skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė
netesybas reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikos išaiškinimus,
nes, nustatydamas, jog avansas yra tik įrodytų (nustatytų) atsakovo nuostolių
atlyginimo užtikrinimas ir avanso suma, atskaičius iš jos atsakovo patirtų
nuostolių sumą, grąžintina ieškovei, klaidingai aiškino šalių sutartą avanso
paskirtį, šalių atsiskaitymo nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės teisinius
santykius ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad iš avansinės įmokos gali ir turi
būti išskaityti tik atsakovo įrodyti nuostoliai.
Dėl netesybų
dydžio ir jų sumažinimo
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu
netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas
sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius, patirtus
dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą yra nurodęs, kad kriterijus,
kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos
netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal
formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias
bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės
pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.),
vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007
m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-305/2007; 2007 m. kovo 5d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Škotijos
firma,,Forthmill Limited“ v. UAB ,,Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.).
Šių netesybų vertinimo kriterijai taikomi sprendžiant tiek baudos, tiek
delspinigių forma sutartų netesybų dydį. Teismas turi teisę ir pareigą pagal CK
6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos
netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai šaliai
nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tiek šalies prašymu, šiai manant,
kad sutartimi nustatytos netesybos aiškiai neprotingos ir pažeidžia jos
teisėtus interesus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių
sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes rangovas, kuris verčiasi
rangos sutartimi prisiimtais darbais, įsipareigojo ieškovei kaip fiziniam
asmeniui pastatyti namą jos šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, o ieškovė – darbą
priimti ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnis). Taip kvalifikavęs sutartį,
pirmosios instancijos teismas įgijo pareigą būti aktyvus ir, be kita ko, savo
iniciatyva (ex officio) pagal CK
6.188 straipsnyje nustatytą sąžiningumo kriterijų įvertinti šalių sutarties
sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3
dalies nuostatas kontroliuoti ir svarstyti, ar sutartyje nustatytos netesybos nėra
aiškiai per didelės, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė savo atsikirtime į
atsakovo priešinį ieškinį šių argumentų nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Vigysta“
v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009), tačiau netyrė, nesvarstė ir sprendime
nepasisakė dėl netesybų dydžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių 2006 m. gegužės
2d. sudarytos vartojimo rangos sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 389 735 Lt. Atsakovo galimų nuostolių
atlyginimą, ieškovei nepagrįstai atsisakant sumokėti už darbą ar nepagrįstai
vienašališkai nutraukiant sutartį, šalys užtikrino 50 000 Lt netesybomis baudos forma. Netesybos
už sutarties pažeidimą nustatytos tik ieškovei. Atsakovui už sutarties
pažeidimą sutartimi nenustatyta netesybų baudos forma. Vertindama aptartas
byloje nustatytas aplinkybes ir sutarties kainos bei netesybų dydžių santykį (netesybos
sudaro daugiau kaip 1/8 dalį sutarties kainos), teisėjų kolegija sprendžia, kad
sutartimi ieškovei nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir sudaro
pagrindą atsakovui nepelnytai praturtėti ieškovės sąskaita.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas
atsakovui 50 000 Lt netesybų (palikdamas atsakovui sumokėtą avansą), realiais
atsakovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo pripažino 15 859,20 Lt – tiek kainavo ieškovei
pagaminto namo išrinkimas atsakovo teritorijoje ir perkėlimas į kitą vietą.
Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su ieškovės atsikirtimo į atsakovo
kasacinį skundą ir jos kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas nuosekliai neanalizavo atsakovo patirtų nuostolių dydžio,
ir, juo nustatydamas, rėmėsi tik atsakovo pateikta sąmata, kurioje nedetalizuotai
nurodyta namo sienų išrinkimo, transportavimo ir surinkimo kitoje vietoje
kaina. Atsakovas nenurodė, kad dėl sutarties nutraukimo turėjo daugiau
tiesioginių nuostolių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog, išsamiai
tiriant įrodymus dėl realių atsakovo patirtų nuostolių, pirmosios instancijos
teismo nustatyta suma galėtų mažėti, tačiau bet kuriuo atveju nebūtų didesnė
negu nustatyta. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad yra pagrindas pagal byloje
teismų nustatytas faktines aplinkybes išspręsti netesybų mažinimo klausimą
negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, ir,
vertindama aptartas aplinkybes dėl šalių sutartinių teisinių santykių pobūdžio,
vienašališko ieškovei netesybų nustatymo, sutarties kainos ir netesybų dydžių
santykio, atsakovo galimų nuostolių dydžio, sprendžia, kad šios aplinkybės
sudaro pagrindą mažinti šalių sutartyje nurodytas netesybas iki 15 850,20 Lt.
Tokia patirtų netesybų suma, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina abiejų šalių
interesų pusiausvyrą ir atitinka
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta,
konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino netesybas reglamentuojančias teisės
normas ir neteisingai jas taikė šalių teisiniams santykiams. Tačiau teisėjų
kolegija, nustatydama sumažintų netesybų sumą, kuri yra tokia pati kaip priteista
(palikta atsakovui) Lietuvos apeliacinio teismo kitais motyvais, šioje nutartyje
aptartais ir paneigtais, apeliacinės instancijos teismo rezoliucinę dalį palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo
16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,
kasaciniame teisme patirta 42,20 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės
instancijos teismo sprendimas šioje byloje nekeičiamas, ir į tai, kad kasacinį
procesą šioje byloje inicijavo abi bylos šalys, ši suma priteistina valstybei
iš abiejų kasatorių po lygiai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio
1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovei D.
R. buvo atidėtas 475,77 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo
kasacine tvarka. Netenkinus jos kasacinio skundo, nesumokėtas žyminis mokestis
priteistinas iš ieškovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. (duomenys
neskelbtini) ir atsakovo UAB ,,Minduvos statyba“ (j. a. k. 167615717) į
valstybės biudžetą po 21,10 Lt
(dvidešimt vieną litą 10 ct) bylinėjimosi
išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. R.
(a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 475,77 Lt (keturis šimtus
septyniasdešimt septynis Lt 77 ct) nesumokėto žyminio mokesčio.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Vincas
Verseckas