Civilinė byla Nr. e2A-374-638/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08176-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3;
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
sekretoriaujant E. B.-Kostenko,
dalyvaujant ieškovui P. S.,
atsakovės BUAB „Lucri“ bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“ atstovui E. K.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15701-587/2018 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lucri“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. I. P. S. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lucri“ 3840,55 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 9361,86 Eur dienpinigių, komandiruotėse patirtų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti terminą pagal DK 15 straipsnį ir DK 231 straipsnį, jeigu teismas laikys juos praleistais.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „Lucri“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškovas 2014-2015 metais nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje. Nors po komandiruočių pateikdavo kelionėje patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, UAB „Lucri“ jų nekompensavo, taip pat nebuvo mokami ir dienpinigiai bei darbo užmokestis. Ieškovas kurį laiką šių išmokų nereikalavo, nes įmonei sunkiai sekėsi, o UAB „Lucri“ vadovas ir akcininkas yra ieškovo sūnus L. B. (buvusi pavardė – S.), todėl tikėjosi, kad išvysčiusi savo veiklą įmonė atsiskaitys. Pašlijus tarpusavio santykiams ieškovas suprato, kad gali jam priklausančių pinigų ir neatgauti. Po daugelio prašymų ir reikalavimų įmonė pradėjo iš dalies atsiskaitinėti: darbo užmokestis už 2015 metų liepos - gruodžio mėn. buvo pervedamas į ieškovo banko sąskaitą. Tačiau dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos ir toliau nebuvo apmokamos. Ieškovas 2016 m. gegužės mėn. dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri įpareigojo įmonę sumokėti 737,14 Eur darbo užmokestį už 2016 sausio-vasario mėn. ir 59,78 Eur delspinigius, iš viso 796,92 Eur. Ši suma buvo pravesta ieškovui 2016 m. rugpjūčio 17d. Iš dokumentų, kuriuos pateikė įmonė darbo ginčų komisijai, ieškovas sužinojo, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimas nėra apskaitomas, nes yra išrašyti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos ieškovui neva grynais pinigais buvo išmokėtas ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai, ir kompensuotos komandiruotėse patirtos išlaidos. Tačiau jokių grynųjų pinigų šioms išmokoms padengti ieškovas iš įmonės nėra gavęs, todėl nei ant kasos išlaidų orderių, nei ant avanso apyskaitų nėra ieškovo parašų. Dėl darbdavio skolos ieškovas 2016 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją, tačiau komisija priteisė tik tą dalį skolos, dėl kurios nebuvo praleistas įstatymų nustatytas 3 mėn. terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją. Dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo ieškovas kreipėsi į tą pačią darbo ginčų komisiją 2016 m. rugpjūčio 19 d. Tačiau 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad prašymas jau išspręstas. Dėl tokio sprendimo ieškovas kreipėsi į teismą, tačiau teismas po apeliacijos nurodė, kad būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Ieškovas dar kartą kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Tačiau darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad ginčas jau kartą nagrinėtas ir daugiau nagrinėjamas negali būti. Pradėjus dar vieną teisminį procesą, ginčas liko neišnagrinėtas, teismui atsisakius pratęsti ieškinio trūkumų šalinimui skirtą terminą. Tokiu būdu, nei vienas iš ieškovo pateiktų prašymų, tiek dėl darbo ginčo esmės (darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų skolos), tiek dėl praleisto termino atnaujinimo nebuvo nagrinėjamas iš esmės.
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog su analogiškais reikalavimais ieškovas jau ne kartą kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčių komisiją ir pastaroji analogišku ieškiniu keliamų reikalavimų klausimus išsprendė priimdama sprendimus, kurie yra įsiteisėję. Atsakovė prašo taikyti senatį ieškovo reikalavimams. Prašymas dėl termino pagal DK 231 straipsnio 1 dalį atnaujinimo yra blanketinio pobūdžio, teisiškai nepagrįstas, deklaratyvus, todėl, atsakovės nuomone, neturėtų būti tenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia tą patį reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio ir nuo 2015 metų sausio mėnesio iki liepos mėnesio, kurio darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2953 nesprendė, nes ieškovas per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į darbo ginčų komisiją, termino atnaujinti neprašė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas skundžia minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismui turėjo būti pareikštas iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 21 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą, priežastis nurodė – savo sveikatos būklę, t. y. kad yra ligotas, kad dėl lėšų priteisimo nesikreipė, nes pasitikėjo sūnumi, kurio bendrovėje dirbo. Teismas nurodė, kad iš ieškinio reikalavimų matyti, jog jie keliami tokie patys, kaip ir buvo keliami darbo ginčų komisijoje, dėl kurių 2016 m. birželio 28 d. buvo priimtas sprendimas. Prieš tai į teismą buvo kreiptasi 2017 m. rugsėjo 15 d., ieškinį buvo atsisakyta priimti, nes nebuvo prašoma atnaujinti praleisto termino, vėliau – 2018 m. buvo vėl kreiptasi su ieškiniu, kuris buvo laikytas nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų (civ. bylos Nr. e2-25491-921/2017, e2-12272-615/2018). Taip pat pakartotinai buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, kuri atsisakė nagrinėti ieškovo skundus konstatuodama, kad jo prašymas jau išnagrinėtas (popierinės bylos 1 t. b. l. 29, 2 t. b. l. 143). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą ženkliai praleidęs 1 mėnesio terminą ieškiniui pateikti ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis dėl termino praleidimo nuo 2016 m. birželio 28 d., t. y. darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Teismas vertino, kad ieškovas kelis kartus kreipėsi į teismą netinkamai pateikdamas ieškinius, todėl tai nepripažintina svarbia priežastimi, kadangi ieškovas galėjo naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas esminio klausimo, t. y. kada prasidėjo senaties terminas, ir kada jis suėjo, taip ir neišsprendė nei parengiamajame, nei kituose teismo posėdžiuose, o dėl to pasisakė tik sprendime.
6.2. Teismas darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimą įvertino kaip procesą, kuriame neva pirmą kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl šio darbo ginčo esmės, t. y. dėl darbo užmokesčio už 2014 m. birželio-gruodžio ir 2015 m. sausio-liepos mėnesius priteisimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiame sprendime labai aiškiai pasisakoma, jog klausimas dėl darbo užmokesčio už 2014 m. birželio-gruodžio ir 2015 m. sausio-liepos mėnesius paliekamas nenagrinėtu, nes praleistas 3 mėnesių terminas tokiam darbo ginčui nagrinėti darbo ginčų komisijoje, ir neprašoma šio termino atnaujinti.
6.3. Teismas, nepaisydamas ieškinio turinio, už ieškovą prieš jo valią išsprendė, ką ir kaip jis turi skųsti. Ieškovas tiek šiame, tiek ne kartą ir kituose su šiuo darbo ginču susijusiuose procesuose yra nurodęs, kad sutinka su darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimu, nes jame teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 2014 ir 2015 metus pareikštas praleidus 3 mėnesių terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Taigi, ieškovas neketino ir neketina skųsti sprendimo, su kuriuos sutinka.
6.4. Pažymėtina, kad su prašymu atnaujinti praleistą 3 mėn. terminą ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2016 m. rugpjūčio 19 d., tačiau komisija ieškovo prašymo nenagrinėjo, nustačiusi, kad tai pakartotinis prašymas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, nors kaip tik ankstesniame savo sprendime komisija konstatavo, kad atnaujinti termino neprašoma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas dar kartą 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją po to, kai praėjo pirmąjį teisminio nagrinėjimo etapą, kurio rezultate buvo konstatuota, kad darbo ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, kol jo prieš tai neišnagrinėjo darbo ginčų komisija, tačiau ir vėl gavo atsakymą, kad šis darbo ginčas jau buvo nagrinėtas, todėl antrą (trečią) kartą dėl to paties kreiptis jau nebegalima. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių svarbių bylai aplinkybių nenagrinėjo, todėl neteisingai pritaikė 1 mėnesio kreipimosi į teismą po darbo ginčo komisijos sprendimo senaties terminą.
6.5. DK 15 straipsnyje nustatytas bendrasis 3 metų darbo ginčų nagrinėjimo senaties terminas. DK 219 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdamas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bylas, ginčą nagrinėjantis organas priteisia sumas, atsižvelgdamas į ieškinio senaties taikymo taisykles. Teismas šią normą ignoravo, pritaikydamas, teismo nuomone, procesinį 1 mėnesio terminą, taip susiaurindamas ieškinio senaties ir procesinių terminų taikymo prasmę iki to, kad ieškinys dėl darbo užmokesčio tampa galimas iš viso tik per 4 mėnesių senaties terminą.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo teisės į darbo užmokestį, kai yra praleistas terminas kreiptis į teismą per vieną mėnesį po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ( DK 231 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
10. Ieškovas 2014 m. birželio 6 d. buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „Sinkaida“ ( pavadinimas pakeistas į UAB „Lucri“), sutartas darbo laikas 40 valandų per savaitę, atlyginimas 1400 Lt, nuo 2015 m. liepos 1 d. atlyginimas nustatytas 2,58 Eur per valandą ( t.1, b.l. 3-4). Darbo sutartis nutraukta 2016 m. rugpjūčio 16 d. pagal DK 127 str. 1 d. - pačiam darbuotojui prašant (t.1, b.l. 10).
11. Darbo užmokestis ieškovui yra išmokėtas į jo banko sąskaitą: 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovui pervesta į sąskaitą 353,76 Eur atlyginimo iš Lucri, 2015 m. spalio 15 d. pervesta 376,70 Eur, 2015 m. lapkričio 16 d. pervesta 362,63 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. pervesta 197,45 Eur, 2016 m. sausio 15 d. pervesta 378,99 Eur, ( t.1, b.l. 5).
12. Ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2016 m. gegužės 3 d., prašė priteisti darbo užmokestį už 2014 m. birželio - 2015 m. liepos mėnesius ir 2016 m. sausio - vasario mėnesius. Darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2953 ieškovo prašymas buvo patenkintas iš dalies - nuspręsta išieškoti ieškovui iš atsakovo 737,14 Eur (išmokėtina suma) darbo užmokesčio ir 59,78 Eur delspinigių. Iš DGKS sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad prašymas išieškoti darbo užmokestį buvo patenkintas tik dalyje dėl 2016 m. uždirbto atlyginimo, o dėl 2014 m. ir 2015 m. darbo užmokesčių darbo ginčų komisija prašymo nenagrinėjo, nes ieškovas buvo praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.
13. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įvykdytas, ieškovas yra gavęs darbo užmokestį už 2016 m. ( t.1, b.l. 15). Ieškovas teigia, kad jam nėra sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. liepos mėn.
14. Ieškovas, nors ir nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu neišieškoti darbo užmokesčio už 2014-2015 metus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 15 d., jo ieškinys buvo atsisakytas priimti (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-25491-921/2017). Ieškovas 2017 m. gruodžio 27 d. dar kartą kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti prašymą kaip tapatų anksčiau jau išspręstam prašymui ( t.1, b.l. 134-135). Ieškovas 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą, tačiau jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, trūkumų ieškovas nustatytu terminu nepašalino, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ( t.1, b.l. 155). Ieškovas 2018 m. gegužės 21 d. vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu ( t.1, b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas yra praleidęs DK 231 str. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
15. Apeliacinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka liudytoja apklausta A. M. parodė, kad ji dirbo UAB „Lucri“ vadybininke, apie 2016 m. laikinai, direktoriaus ligos metu ėjo direktorės pareigas. Buhalterinę apskaitą vykdė kita įmonė pagal sutartį. Apie atlyginimo mokėjimą ir skaičiavimą liudytojai nieko nėra žinoma. Kad ieškovui būtų buvęs mokamas atlyginimas grynais pinigais ji nėra mačiusi. Yra mačiusi tik atvejį, kai ieškovas, kuris yra buvusio UAB „Lucri“ direktoriaus tėvas, davė pinigų sūnui. Pati liudytoja dirbo UAB „Lucri“ daug metų, tačiau atlyginimo yra gavusi tik kelis kartus kelis šimtus eurų. UAB „Lucri“ liko jai skolinga atlyginimo, ieškojo dokumentų apie išmokėjimus, tačiau dokumentacijos nerado. Liudytojos nuomone, ieškovui nebuvo išmokėtas atlyginimas, jo reikalavimai yra pagrįsti. Pripažįsta, kad nagrinėjant ieškovo skundą darbo ginčų komisijoje ji davė priešingus paaiškinimus, nes taip sakyti liepė direktorius ( 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14: 51:38 min.).
Dėl terminų
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje teismas turėjo spręsti dvejopo pobūdžio terminų praleidimo klausimus: procesinio termino, nustatyto DK 231 str., ir ieškinio senaties termino, nustatyto DK 15 str.
17. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje (iki 2017 m. liepos 1 d. redakcijos įsigaliojimo – DK 296 straipsnis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Pirmiausia pažymėtina, kad individualaus darbo ginčų nagrinėjimo tvarka priėmus naują Darbo kodeksą (toliau – DK 2016) iš esmės nepasikeitė: pagal Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. 296 str. ir 297 str., buvo nustatytas vieno mėnesio terminas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme ir buvo nustatyta, kad DGK sprendimas įsiteisėja, jeigu per mėnesį nėra kreipiamasi į teismą. Todėl kasacinio teismo praktika dėl ankstesniojo DK 296 str. ir kitų nuostatų taikymo yra aktuali ir šiuo metu.
19. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog DK 296 straipsnyje nustatytas terminas skirtas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Jis yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 296 straipsnį. Aptariamo termino pasibaigimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis subjektinės teisės išnykimą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
20. Kaip minėta šio sprendimo 14 pastraipoje, ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą po DGK 2016 m. birželio 28 d. sprendimo. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju turėjo būti įvertinta, kad teismo vaidmuo darbo teisinių santykių bylose yra aktyvus (CPK 414 str.), darbo bylose siektina ginti viešąjį interesą, užtikrinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu silpnesnės teisinių santykių šalies interesų apsaugą, todėl teismas, kaip kad yra nustatyta CPK 78 str. 1 d., turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
21. Atsižvelgtina ir į 2016 m. birželio 28 d. DGK sprendimo pobūdį - sprendimu buvo patenkinta dalis ieškovo reikalavimų - išieškota darbo užmokesčio dalis už 2016 metus, o dėl darbo užmokesčio už 2014 ir 2015 metus sprendimo rezoliucinėje dalyje apskritai nepasisakyta, tik iš sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad komisija laikė ieškovą praleidus terminą kreiptis dėl darbo ginčo negavus atlyginimo už 2014 ir 2015 metus (t.1, b.l. 11-13). Kolegija atsižvelgia į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad toks darbo ginčų komisijos sprendimas jam nebuvo aiškus, jis nesuprato, ar apskritai buvo sprendžiamas reikalavimas dėl 2014 ir 2015 metų darbo užmokesčio ir dėl to keletą kartų vėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimas įsiteisėjo dėl 2016 m. ieškovui priteisto darbo užmokesčio, tačiau dėl 2014 ir 2015 metų atlyginimo komisijos sprendime nebuvo pasisakyta, todėl teismas turėjo spręsti procesinio termino atnaujinimo klausimą ir nagrinėti ginčą iš esmės. Atsižvelgtina ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad į teismą besikreipianti darbo ginčo šalis neturi reikšti savarankiško reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, o teismai neturi šio sprendimo naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019). Todėl teisėjų kolegija sprendžia atnaujinti ieškovui procesinį terminą kreiptis dėl darbo ginčo – dėl 2014 m. ir 2015 m. neišmokėto darbo užmokesčio.
23. Kaip jau minėta, ieškovas dėl 2014 m. birželio - 2015 m. liepos mėnesių darbo užmokesčio į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 21 d. (14 pastraipa). Atsakovo UAB „Lucri“ atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį ( t.5, b.l. 182-183).
24. Darbo apmokėjimas yra darbo santykių sritis, reguliuojama darbo teisės normomis, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties darbo apmokėjimo ginčams taikytinas Darbo kodekso nustatytas ieškinio senaties reglamentavimas. Kadangi reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio įstatymai sutrumpintų ieškinio senaties terminų nenustato, taikytinas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (Darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnio 2 dalis). Skaičiuojant nuo ieškovo ieškinio šioje byloje pateikimo dienos (2018 m. gegužės 21 d.), ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis dėl atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. liepos 30 d., todėl už šį laikotarpį ieškovui yra priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, dėl kurių paskaičiavimo bus pasisakyta vėliau.
25. Teisėjų kolegija toliau sprendžia klausimą dėl ieškovui priklausančio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį prašymą pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-170/2010).
26. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
27. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl darbo užmokesčio dėl to, kad pasitikėjo savo sūnumi, kuris buvo įmonės direktorius, sūnus teigė, kad reikia palaukti, kol įmonės finansinė padėtis pagerės. Vėliau, jau būdamas atleistas iš darbo, sirgo, kilo sunkumų susirasti advokatą, nesuprato priimtų darbo ginčų komisijos sprendimų esmės.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą dėl to, kad jis nuo 2016 m. gegužės 13 d. dar nebūdamas atleistas iš darbo pradėjo siekti apginti savo pažeistas teises gauti darbo užmokestį, keletą kartų kreipėsi į darbo ginčų komisiją, į apylinkės teismą. Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 28 d. darbo ginčų komisijos sprendimas nebuvo surašytas aiškiai nurodant ieškovui, kad dėl 2014 ir 2015 metų darbo užmokesčių komisija jau priėmė sprendimą nenagrinėti ginčo, ir kad ieškovui būtina kreiptis tiesiogiai į teismą, visiško aiškumo nebuvo ir vėlesnėse apylinkės teismo priimtose nutartyse kitose bylose (žr. šio sprendimo 14 pastraipą). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovui galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklė (gydėsi psichiatrijos ligoninėje 2017 m. gegužės 3 -31 dienomis, t.1, b.l. 165), be to, šiuo laikotarpiu keitėsi ir teisinis darbo ginčų teisinis reguliavimas (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Darbo kodeksas, šiek tiek kitaip sureguliavęs darbo ginčų nagrinėjimo tvarką).
29. Teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų teisinga atsisakyti ginti ieškovo kaip ekonomiškai ir socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies pažeistas teises gauti darbo užmokestį už atliktą darbą, tai prieštarautų tokiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams kaip teisėtų lūkesčių apsauga, visokeriopa darbo teisių gynyba, teisingas apmokėjimas už darbą (DK 2 str.).
Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo
30. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 146 str. 1 d.). Pareiga įrodyti, kad darbo užmokestis darbuotojui buvo sumokėtas, tenka darbdaviui (CPK 178 str.).
31. Darbdavys šioje byloje, UAB „Lucri“, teikė trijų rūšių įrodymus apie atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą ieškovui: darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius, mokamuosius žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius.
32. Iš atsakovo pateiktų darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščių matyti, kad 2014 m. birželio-gruodžio mėnesiais ieškovui buvo priskaityta iš viso 7644,27 Lt (2213,93 Eur) darbo užmokesčio. Taip pat žiniaraščiuose nurodyta, kad darbo užmokestis nebuvo ieškovui išmokėtas, pažymėta skola (t.3, b.l. 20-26). Atsakovas pateikė ir kasos išlaidų orderius, kuriais įrodinėjo, kad darbo užmokestis už 2014 metų birželio- gruodžio mėnesius buvo mokamas grynais pinigais iš kasos (t.3, bl. 27-35). Taip pat atsakovas pateikė kasos išlaidų orderius, kuriais įrodinėjo, kad komandiruotės išlaidos ir dienpinigiai, iš viso 10 687,38 Lt (3095,28 Eur) už 2014 metų komandiruotes buvo išmokėti ieškovui ( t.3, bl. 67-75). Tačiau visuose atsakovo pateiktuose kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo, t.y. ieškovo, parašų.
33. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Todėl kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodė, kad išmokėjo ieškovui 1814,85 Eur (išmokėtina suma) jam priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio už 2014 metų birželio-gruodžio mėnesius ir 3095,28 Eur dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už 2014 metus.
34. Dėl ieškovo 2015 metų sausio-liepos mėnesiais uždirbto atlyginimo išmokėjimo atsakovas yra pateikęs į bylą mokamuosius žiniaraščius, kuriuose nurodyta ieškovui išmokėtina darbo užmokesčio suma, iš viso 2025,70 Eur (t.3, b.l. 37-49). Visuose žiniaraščiuose nėra ieškovo parašų apie tai, kad atlyginimas jam buvo išmokėtas. Pastebėtina, kad kitų darbuotojų parašai žiniaraščiuose yra. Kolegija sprendžia, kad atsakovas (darbdavys) neįrodė, kad ieškovui buvo išmokėtas atlyginimas už 2015 m. sausio - liepos mėnesius, iš viso 2025,70 Eur (išmokėtina suma).
35. Atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai už 2015 metų vasario – spalio mėnesius, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad yra išmokėjęs ieškovui dienpinigius ir komandiruotės išlaidas, iš viso 6266,58 Eur ( t.3, b.l. 80-125) neįrodo, kad pinigai ieškovui buvo išmokėti, nes orderiuose nėra ieškovo kaip gavėjo parašų (žr. šio sprendimo 33 pastraipą). Tai, kad šie darbo užmokesčio mokėjimai realiai nebuvo atlikti, patvirtina tiek paties ieškovo paaiškinimai, tiek liudytojos A. M. parodymai, kad ji nėra mačiusi, kad su ieškovu buvo atsiskaityta, taip pat ir su ja pačia kaip darbuotoja nebuvo atsiskaitoma laiku ir visiškai.
36. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių terminų (DK 231 str.) ir ieškinio senaties terminų (DK 15 str.) nustatymo teisines normas, šių terminų praleidimo teisines pasekmes reguliuojančias normas, netinkamai atribojo šiuos terminus vieną nuo kito, nesprendė klausimo dėl šių terminų atnaujinimo (DK 2 str., CPK 414 str.), todėl netinkamai išnagrinėjo bylą. Atnaujinus ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti ieškovui iš atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokesčio ir 9361,86 Eur dienpinigių bei komandiruočių išlaidų.
37. Darbo kodekso 147 str. d. nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami delspinigiai. Darbdaviui iškėlus bankroto bylą, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsakovei UAB „Lucri“ Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d. (civ. byla Nr. eB2-1538-324/2019). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Todėl ieškovui nėra pagrindo priteisti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą ir netesybas už uždelstą atsiskaitymą (DK 147 str. 1 ir 2 d.).
38. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.). Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Žyminio mokesčio išlaidos sudaro 297,05 Eur (75 proc. nuo 3 proc. nuo 13202,41 Eur priteisiamos sumos), valstybės išlaidos procesinių dokumentų siuntimui sudaro 22,41 Eur. Tačiau atsakovei UAB „Lucri“ yra iškelta bankroto byla, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 8 p.), todėl išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo BUAB „Lucri“, įm.k. 303193568, 3840,55 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų ir 55 ct) darbo užmokesčio (išmokėtina suma) ir 9361,86 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 86 ct) dienpinigių bei komandiruočių išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas