Civilinė byla Nr. e2-12100-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07537-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.8; 2.6.1.2; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Eglei Voverienei,

atsakovei Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valakai“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo ir skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valakai“ per atstovą kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti tarp ieškovės UAB „Valakai“ ir atsakovės Ž. V. susiklosčiusius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisinius santykius; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Ž. V. 3 400,00 skolą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2021 m. spalio 21 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklype stovi dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – šiltnamis), kito inžinerinio statinio – kiemo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kiemo aikštelė). Nurodo, jog šiai dienai yra susiklosčiusi situacija, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, t. y. atsakovė nėra žemės sklypo bendraturtė, tačiau piktybiškai vengia mokėti už faktinį naudojimąsi žemės sklypu, nors ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę. Teigia, jog ieškovė jau nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento ieškojo sprendimo būdų ir atsakovei aiškiai nurodė, kad jos faktinis naudojimasis žemės sklypu nėra neatlygintinis, tačiau atsakovė elgiasi priešiškai ir vengia mokėti ieškovui mokesčius už teisę naudotis žemės sklypu. Nors buvo ne vienas bandymas pasikalbėti su atsakove prieš tai, ieškovė dar 2022 m. birželio mėnesį mėgino pristatyti registruotu paštu atsakovei pranešimą dėl paskaičiuoto atlyginimo už faktinį naudojimąsi žemės sklypu, tačiau atsakovė vengė atsiimti registruotus laiškus. Dėl ko, 2022 m. lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į antstolius, prašydama įteikti atsakovei 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 04 „Dėl atlyginimo už žemės sklypo faktinį naudojimą ir nuomos sutarties sudarymo“, kuriuo nurodė, kad pranešimo pateikimo dienai per 1 metų laikotarpį yra susidariusi 2 400,00 Eur dydžio skola už faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Atitinkamai kartu su pranešimu buvo pateiktas ir nuomos sutarties projektas pasirašymui. Nuomos sutarties projekto 5.11 punkte buvo nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti 200,00 Eur dydžio kas mėnesį nuomos mokestį. Tačiau jokio atsakymo dėl pateikto pranešimo ir nuomos sutarties projekto ieškovė iš atsakovės nesulaukė. Nors ieškovės pozicija, jog atsakovė už faktinį naudojimąsi žemės sklypu turi atlyginti, atsakovei buvo išsakyta tiek raštu, tiek žodžiu ne vieną kartą, tačiau atsakovė piktavališkai nesiekia ieškoti kompromisų, bet priešingai, ignoruoja ieškovę. Teigia, kad ieškovė negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių pilna apimtimi, kadangi jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi atsakovei priklausantys statiniai (pastatas, šiltnamis, kiemo aikštelė), taip pat yra įrengtas daržas. Ieškovės manymu, neatlygintinai naudodamasi svetimu žemės sklypu atsakovė gavo ir vis dar gauna turtinės naudos. Atsakovė, būdama apdairi ir atsakinga, turėjo kreiptis į ieškovę dėl atlyginimo už naudojamą žemės sklypą, bet priešingai, vengė bendradarbiauti. Teigia, kad faktiškai tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kuriuos ieškovė ne vieną kartą bandė raštiškai įforminti. Šiuo atveju, nors jokio rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė aiškiai išreiškė savo valią tiek žodžiu tiek pranešimu ir nuomos sutarties projektu, kad atsakovės faktinis naudojimasis ieškovės žemės sklypu nėra neatlygintinis. Dar 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu informavo ir nurodė, kad pranešimo įteikimo dienai atsakovei už faktinį naudojimąsi žemės sklypu yra susidariusi 2 400,00 Eur dydžio skola, kurią prašo apmokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. Akivaizdu, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo siekį, jog atsakovės teisės naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu būtų apibrėžtos nuomos teisinių santykių pagrindu. Nurodo, kad šiai dienai, už faktinį naudojimąsi žemės sklypu be jokio teisinio pagrindo yra susidariusi 3 400,00 Eur dydžio skola. Minėta skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio. Ieškovės kas mėnesinis 200,00 Eur dydžio mokestis yra apskaičiuotas atsižvelgiant į vidutinės žemės sklypų nuomos kainas ir žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Pažymi, kad ieškovės viena iš veiklos formų yra nuoma, tad šiuo atveju, ji negali išnuomoti žemės sklypo kitiems potencialiems nuomininkams ir/ar vykdyti jame pastatų statybą ir juos nuomoti dėl to, jog atsakovė pilnai naudojasi visu ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Nors ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė veiks geranoriškai, tačiau nei atsakovė siekia atlyginti ieškovei už faktinį naudojimąsi žemės sklypu, nei ieškovė gali nuomoti kitiems potencialiems nuomininkams žemės sklypą dėl jame esančių atsakovės statinių ir dirbamos žemės. Atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovę ieškodama būdų ir sprendimų, kaip išspręsti jos faktinio naudojimosi žemės sklypu klausimus, bet priešingai – ignoruoja ieškovę ir žemės sklype vykdo ūkinę veiklą be jokio teisinio pagrindo. Ieškovės teigimu, ji turėjo pagrįstą teisę skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi žemės sklypu, kuris šiai dienai atsakovės nėra apmokėtas – susidariusi skola.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Eglė Voverienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog atsakovė negali naudotis žemės sklypu, iš kurio gauna naudą, be teisinio pagrindo. Nurodė, jog ieškovei priimtiniausi yra nuomos sutartis.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Ž. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir užkirsti kelią UAB „Ardynas“ ir UAB „Valakai“ atstovams vykdyti atsakovės atžvilgiu ekonominį ir psichologinį smurtą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės UAB „Valakai“ direktorius V. S. 2021 m. spalio 21 d. įsigijo iš UAB „Ardynas“ to paties direktoriaus V. S. žemės sklypą, nes minimą žemės sklypą 2016 m. nusipirko UAB „Ardynas“ iš antstolio D. Blizniko varžytynių. Antstolis pardavė atsakovės žemės sklypą UAB „Ardynas“, tuo tarpu statinius paliko atsakovei, kuriais ji naudojasi. Atsakovės teigimu, jai žemės sklypo nuomos sutartis nereikalinga. Pabrėžia, kad 2022 m birželio 2 d. registruoto laiško negavo, nes nebuvo gavusi pašto pranešimo. Paaiškina, kad UAB „Ardynas“ atstovas tik po 5 mėnesių kreipėsi į antstolius, prašydamas įteikti atsakovei dokumentus, t. y. 2022 m. lapkričio mėnesio pranešimus dėl 12 600,00 Eur + 2 400,00 Eur atlyginimo bei nuomos sutarties projekto. Teigia, jog ieškovė būtų sulaukusi iš atsakovės atsakymą į minėtus pranešimus, jeigu antstolės B. Palavinskienės padėjėjas būtų pristatęs atsakovės dokumentus UAB „Ardynas“ ir UAB „Valakai“ direktoriams, tačiau nepristatė. Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ardynas“ už 30 100,00 Eur iš varžytynių labai pigiai nupirko atsakovės vieną žemės sklypą. UAB „Ardynas“ atstovas pirmą kartą pas atsakovę buvo atvykęs tik 2017 m. kovo 8 d. ir tuomet iš atsakovės pateikto 2017 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centras išrašo sužinojo, kad antstolis pardavė UAB „Ardynas“ tik atsakovės žemės sklypą, o statinius paliko atsakovei. Atsakovė siūlė atstovui atsisakyti nuo pirkinio iš varžytynių ir susigrąžinti pinigus iš antstolio, atsakovė siūlė nupirkti statinius, tačiau atstovas nesutiko. Atsakovė nurodo, kad nors jai buvo labai sunku UAB „Ardynas“ parduoti atsakovei priklausantį greta esantį žemės sklypą, tačiau atsakovė sutiko. UAB atstovas atsakovei pasiūlė 30 000,00 Eur, paskui 38 000,00 Eur, tačiau nepavyko susitarti. Paaiškina, kad UAB „Ardynas“ atstovas kartais skambino atsakovei, kartais atvažiuodavo iš Kauno su pasiūlymais, kartais su gąsdinimais, paskui vėl dingdavo. Atsakovė pajuto, kad turi reikalų su nelabai sąžiningu asmeniu. 2017 m. balandžio 20 d. UAB „Ardynas“ atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centras su tikslu tiesiogiai įregistruoti UAB vardu esančius žemės sklype atsakovės statinius. VĮ Registrų centras atsisakė, paaiškinęs, kad neužtenka dokumentų. Tuomet UAB „Ardynas“ atstovas kreipėsi su prašymu, o vėliau su 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundu į antstolį, prašydamas ištaisyti 2016 m. rugpjūčio 3 d. varžytynių akte padaryta techninę klaidą. Nurodo, kad Vilniaus miesto bendrosios kompetencijos teismai UAB „Ardynas“ skundą atmetė, kadangi surašant varžytynių aktą antstolis padarė ne techninę klaidą, o viso vykdymo proceso metu, priimdamas patvarkymus ar atlikdamas kitus veiksmus, susijusius su statiniais, darė fakto ir teisės klaidas, nuo kurių galėjo priklausyti pardavimo iš varžytynių turto vertė. Vėliau UAB „Ardynas“ atstovas vėl kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu atnaujinti terminą. Gavęs atsisakymą, UAB „Ardynas“ atstovas 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centras UAB vardu įregistruoti atsakovės statinius, tačiau teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė teigia, kad kaip nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, niekas pas atsakovę nebuvo atvažiavęs. 2021 m. spalio 26 d. UAB „Ardynas“ atstovas tikrai buvo atvykęs pas atsakovę su matininku ir dar dviem žmonėmis. Vėliau atsakovė gavo žemėtvarkos 2021 m. lapkričio 25 d. raštą dėl UAB „Ardynas“ nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo (dėl tvoros ir statinių), o taip pat 2021 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo parašyta, kad patikrinime neva dalyvavo UAB „Ardynas“ vadovas V. S. Atsakovės manymu UAB atstovas susitaręs su žemėtvarka, nusprendė tokiu būdu atsakovei atkeršyti už savo nesėkmingus bandymus veltui gauti atsakovės statinius. Nurodo, kad šis faktas yra užfiksuotas žemėtvarkos vedėjui atsakovės 2022 m. sausio 16 d. skunde-paaiškinime, į kurį nei atsakymo, nei sprendimo, nei prašomos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos atsakovė nėra gavusi iki šiol. Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 18 d. pas atsakovę į namus buvo atvykęs antstolės B. Palavinskienės padėjėjas, kuris įteikė atsakovei UAB „Valakai“ 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 4 dėl neva atsakovės 2 400,00 Eur skolos ir UAB „Ardynas“ 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 7-94 dėl neva atsakovės 12 600,00 Eur skolos už neva faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Antstolės padėjėjas buvo atvykęs pas atsakovę 2022 m. lapkričio 18 d., penktadienį, darbo dienos pabaigoje, su tikslu, kad būtų praleistas UAB „Valakai“ direktoriaus V. S. nurodytas terminas ir išgąsdinti atsakovę, eilinį kartą įvykdyti atsakovės atžvilgiu psichologinį ir ekonominį smurtą, nes UAB „Valakai“ direktoriaus V. S. 2022 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. 4 buvo parašyta: Prašau ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 18 d. pateikti savo poziciją dėl žemės sklypo nuomos sutarties projekto sąlygų. Tuo atveju, jeigu iki nustatyto termino nuomos sutartis nebus derinama, laikysime, jog sutinkate su pateiktu nuomos sutarties projektu jame aptartomis sąlygomis. Žemės sklypo nuomos sutartyje parašyta, kad ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, t. y. jam, atsakovei ir VĮ Registrų centras. Atsakovė antstolio padėjėjo atvykimą į atsakovės namus vertina kaip psichologinį ir ekonominį smurtą. Nurodo, kad 2023 m. sausio 25 d. atsakovė gavo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 13 d. įsakymą dėl neva atsakovės 2 400,00 Eur skolos UAB „Valakai“ už neva faktinį naudojimąsi žemės sklypu. 2023 m. birželio 2 d. atsakovė gavo Vilniaus miesto apylinkė teismo pranešimą ir UAB „Valakai“ ieškinį dėl neva jau 3 400 Eur skolos UAB „Valakai“ už neva faktinį naudojimąsi žemės sklypu. 2023 m. birželio 9 d. registruotu laišku iš teismo atsakovė gavo surašytą antstolio Daliaus Traigio 2021 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame parašyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo UAB „Ardynas“ įgaliotas asmuo K. M. ir netgi neva atsakovė. Atsakovė pabrėžia, kad 2021 m. rugsėjo 2 d niekas pas atsakovę nebuvo atvažiavę, jokiame faktinių aplinkybių konstatavime atsakovė nedalyvavo. Nurodo, kad nei K. M., nei atsakovės parašų protokole nėra. Teigia, kad iš nuotraukų neįmanoma nustatytas kas yra žemės sklype, nuotraukos pateiktos be datų, tyčia neteisingai parašytas adresas, t. y. UAB įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šis adresas yra atsakovės antro žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena ir kuris labai reikalingas UAB bizniui. Atsakovė paaiškina, kad 1995 m. sausio 3 d. VĮ Registrų centras buvo įrašyta, kad bendro naudojimo žemės nuomininkė yra sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri jokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi dėl to, kad atsakovės tvora ir sodo namelio dalis buvo ir yra už atsakovės žemės sklypo ribų. Teigia, kad pretenzijas atsakovės šeimai nuo 1999 m. turėjo ir turi tik sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdžia, o ypač bendrijos buvęs pirmininkas G. J., dėl kurio kaltės į VĮ Registrų centras nepapuolė visa atsakovės šeimos išpirkta iš valstybės žemė. Teigia, kad 2000 m. vietoj pagalbos atsakovės šeimai, žemėtvarka su J. suplanavo aferą dėl žemės sklypų tos pačios dalies, kuri nepapuolė į VĮ Registrų centras, ir bendrijos bendro turto, t. y. žemės ir vandens gręžinio, ir tam tikslui suklastojo J. vardu bendro naudojimo žemės nuomos 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuomininku tapo G. J. Apie šį faktą ir aferą UAB „Ardynas“ atstovas buvo informuotas dar 2017 m.

Teismo posėdyje atsakovė Ž. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog ji nesutiko ir nesutinka su ieškove sudaryti žemės nuomos sutarties.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Ardynas“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 00643 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).  Ieškovė UAB „Valakai“ 2021 m. spalio 21 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Šiame žemės sklype stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitas inžinerinis statinys – kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės paaiškinimų, ką patvirtina ir bylos duomenys, nuo žemės įsigijimo momento ieškovė ieškojo sprendimo būtų ir siuntė atsakovei registruotus laiškus, siekdama gauti užmokestį už naudojimąsi žeme, tačiau atsakovė vengė spręsti susidariusią situaciją.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, dėl to UAB „Valakai“ kreipėsi į teismą ir siekia, kad tarp šalių susiklostę santykiai dėl žemės sklypo būtų pripažinti nuomos teisiniais santykiais bei ieškovė siekia prisiteisti skolą už naudojimąsi žeme (nuomos mokestį).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendras valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

CK 6.545 straipsnis nustato, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, kurios galiojančios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo, kad ji naudojasi statiniais, kurie yra ieškovei priklausančiame žemės sklype. Tačiau šalių pozicijos dėl sutarties sudarymo yra visiškai priešingos. Ieškovė teigia, kad tarp šalių faktiškai susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kuriuos ieškovė ne kartą bandė raštiškai įforminti. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu.

CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008). Dar kartą pažymėtina, kad atsakovė nesutiko, kad tarp šalių susiklostę santykiai būtų pripažinti žemės nuomos santykiais. Šalims taip pat nesitariant ir nesant sudaryto abipusio susitarimo dėl abiem pusėms priimtinų žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, nėra pagrindo spręsti, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo nuomos, o teismo įpareigojimas sudaryti žemės nuomos sutartį neatitiktų CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarčių laisvės principo. Byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų susitarę dėl konkrečios žemės sklypo dalies perdavimo atsakovei valdyti ir naudoti, taip pat kad būtų susitarę dėl atsiskaitymo, jo dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieję santykiai atitinka žemės nuomos teisinius santykius (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nemato pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.  

Nagrinėjant šį ginčą taip pat būtina pažymėti, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka; sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai; fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. To paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams; sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 3.1. punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktų nuostatos saugo sodų bendrijų narių interesus, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių atsakovė prarado, šią apsaugą, nes ginčo žemės sklypą 2016 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įsigijo UAB „Ardynas“, nors 1994 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu 1,4395 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas iki 2093 m. gruodžio 29 d.

Pažymėtina, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Esant tokiai situacijai, kai atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui reikalinga naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, o šalys nesusitaria dėl abiem šalims priimtinų nuomos sutarties sąlygų (nuomojamo sklypo dydžio, nuomos mokesčio dydžio), tarp šalių turėtų būti keliamas atlygintino servituto nustatymo klausimas (CK 4.111, 4.112 straipsniai, 4.126 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, šalys turėtų susitarti, kokia ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis reikalinga naudotis atsakovei, siekiant tinkamai eksploatuoti jai priklausančius statinius, esančius minėtame žemės sklype; šalys turėtų pateikti papildomus duomenis, kuriuose būtų nurodoma servituto apimtis, taip pat teikti duomenis, kokio dydžio atlyginimas yra teisingas, protingas, adekvatus ir pakankamas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei už žemės sklypo (jo dalies) nuosavybės teisės suvaržymą. 

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bendrame įrodymų kontekste, teismas neturi pagrindo šalių santykius pripažinti nuomos teisiniais santykiais, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Teismui nepripažinus nuomos teisinių santykių galiojančiais, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškinį laikytinas nepagrįstu ir tuo pagrindu atmetamas.

Kiti klausimai

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos. Iš ieškovės priteistinos 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.