Civilinė byla Nr. e2A-478-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02300-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.8.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EMSI“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vakuolė“ , bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vakoil“ ir notaras M. K.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) „Ūkio bankas“ (toliau – ir Bankas) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EMSI“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2017 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) ir 2017 m. liepos 27 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Hipotekos sutartis), sudarytas tarp BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „EMSI“, taikyti dvišalę restituciją, grąžinant BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teises ir jų užtikrinimus, o UAB „EMSI“ grąžinant šių sutarčių pagrindu BAB „Ūkio bankas“ sumokėtus
635 000 Eur, priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad iš BAB „Ūkio bankas“ priteistos išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų BAB „Ūkio bankas“ bankroto administravimo išlaidoms.

2.       Ieškovas nurodė, kad ginčijamomis sutartimis BAB „Ūkio bankas“ už 635 000 Eur pardavė UAB „EMSI“ reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ 7 229 876,29 Eur sumai ir reikalavimo teises į BUAB „Vakoil“ 4 139 362 Eur sumai, t. y. už 635 000 Eur buvo parduota bendra 11 369 238,29 Eur reikalavimo teisė. Reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodytas reikalavimo teisių dydis, tačiau BUAB „Vakuolė“ kreditorių sąraše fiksuojama, kad UAB „EMSI“ turi 7 229 876,29 Eur reikalavimą.

3.       Ieškovo įsitikinimu, ginčijamomis sutartimis Bankas pardavė ne tai, kas buvo nurodyta skelbime dėl konkurso, t. y. 2017 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta apie parduodamą 4 139 362 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, o parduota reikalavimo teisė į 7 229 876,29 Eur reikalavimą. Už 4 139 362 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ ieškovas pateikė 410 000 Eur pasiūlymą

4.       Taip pat ieškovas teigė, kad ginčijamomis sutartimis parduotos jau patvirtintos, o ne ginčijamos reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“. Konkurso paskelbimo metu (2017 m. balandžio 24 d.) reikalavimo teisės buvo ginčijamos Kauno apygardos teisme. Pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. gegužės 15 d., todėl ieškovas 2017 m. gegužės 15 d. pateikė kainos pasiūlymą už ginčijamą reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-438-157/2017 galutinai išsprendus ginčą dėl Banko reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ – reikalavimas sumažintas 4 proc. nuo 7 533 898,41 Eur iki 7 229 876,29 Eur – todėl 2017 m. liepos 27 d. sudarytomis sutartimis UAB „EMSI“ įsigijo jau nebeginčijamą, o patvirtintą reikalavimą. Teismui patvirtinus reikalavimo teisę jo vertė ženkliai išaugo. 

5.       2017 m. balandžio 24 d. skelbime buvo informuojama apie parduodamas reikalavimo teises į 13 Banko skolininkų, tačiau nenurodyta, kad teisės parduodamos kartu ar grupėmis, nors vėliau ginčo sutartimis reikalavimo teisės parduotos kartu už bendrą kainą. Taip pat 2017 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku Bankas nurodė ieškovui galimybę iki 2017 m. gegužės 26 d. 11 val. pateikti papildomą kainos pasiūlymą ir už reikalavimo teises į BUAB „Vakoil“. Tokiu būdu jau pasibaigus skelbime nurodytam pasiūlymų pateikimo terminui į atskirai pardavinėtas reikalavimo teises, Bankas pakeitė pardavimo tvarką. Pakeitimai atlikti po to, kai ieškovas buvo pateikęs pasiūlymą.

6.       Ieškovo vertinimu, ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl jo interesų pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.227 straipsnio 3 dalis), nes jis siekė įsigyti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ su tikslu gauti finansinę naudą iš reikalavimo teisių įgyvendinimo bankroto procese, o neteisėtas sutarčių sudarymas pažeidė ieškovo teisę įsigyti reikalavimus į BUAB „Vakuolė“ bei gauti iš to finansinę naudą, taip pat dėl išviešinimo bei vykdymo tvarkos pažeidimų.

7.       Ieškovas taip pat nurodė, kad BUAB „Vakuolė“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris įkeistas užtikrinant UAB „EMSI“ įsigytą reikalavimą į BUAB „Vakuolė“. Turto pardavimo kaina parodys įsigytos reikalavimo teisės vertę, kuri bus didesnė nei1 500 000 Eur. UAB „EMSI“ turi daugumą balsų kreditorių susirinkime (58,75 proc.).

8.       Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. paskelbė apie reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ bei BUAB „Vakoil“ pardavimą. Skelbime buvo nurodyta, kad BAB „Ūkio bankas“ turi teisę vienašališkai spręsti dėl pardavimo eigos ir sąlygų, sustabdyti arba nutraukti pardavimo procesą, taip pat nurodyta suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl papildomos informacijos. Ieškovui kreipusis į Banką, su juo buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis ir pateikta informacija apie ketinamą parduoti 7 533 898,41 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, jos ginčijimą teismine tvarka. Tą pačią dieną ieškovas pateikė 410 000 Eur pasiūlymą, tačiau jau po pirmų pateiktų pasiūlymų ieškovo pasiūlymas nebuvo geriausias. Išanalizavęs visus gautus pasiūlymus, Bankas pakvietė visus pasiūlymus pateikusius asmenis pagerinti savo pasiūlymus bei atnaujintus pasiūlymus pateikti iki 2017 m. gegužės 26 d., taip pat buvo paaiškinta, kad reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ yra susijusios su BUAB „Vakoil“, todėl buvo pasiūlyta pateikti pasiūlymus ir dėl kitos reikalavimo teisės įsigijimo. Iki nurodyto termino pabaigos ieškovas savo pasiūlymo daugiau neatnaujino ir nepateikė informacijos, kad jį domintų dalyvavimas tolimesniame konkurso etape dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“. Ieškovas telefonu patvirtino, kad pateikto pasiūlymo negerins ir tolimesniame konkurso etape dalyvauti nepageidauja.

9.       Atsakovės vertinimu, ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi dar pirminiame pasiūlymų rinkimo etape atsisakė gerinti pasiūlymą, kai kiti dalyviai pasiūlymus gerino. Be to, ieškovas neketino įsigyti reikalavimo teisių į BUAB „Vakoil“, nors ginčija sutartis, kuriomis toks reikalavimas buvo parduotas. Sutartys neturi jokios įtakos ieškovo interesams ir nepažeidė jo teisių.

10.       Sutartimis atsakovas pardavė tai, apie ką skelbė viešai, ieškovui buvo žinomas parduodamo reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydis ir BAB „Ūkio bankas“ iš anksto nurodė, jog ši reikalavimo teisė ginčijama teisme. Ieškovas jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškinys pareikštas aiškiai nesąžiningai, siekiant ir toliau vilkinti parduotų reikalavimo teisų į BUAB „Vakuolė“ įgyvendinimą, kadangi reikalavimas buvo užtikrintas įkeistu BUAB „Vakuolė“ turtu (degalinėmis), kurias BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimas dar 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2013 m. lapkričio 19 d. nutarė perduoti įkaito turėtojai BAB „Ūkio bankas“, tačiau bankroto administratoriui jų taip ir neperdavus, rado būdą kaip turto neperduoti ir naujajai kreditorei UAB „EMSI“.

11.       Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pažymėjo, kad ieškovas yra BUAB „Vakuolė“ kreditorius ir gerai žinojo parduodamo reikalavimo dydį. Skelbime buvo padaryta klaida ir sukeisti BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ reikalavimai. BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs Bankui perduoti įkeistas degalines, tačiau byla pradėta turint tikslą vilkinti perdavimą. Jei ieškinys būtų tenkintas, tai dėl turto likimo spręstų kreditorių susirinkimas. Pirmiausia buvo daromas rinkos tyrimas, kad Bankas išsiaiškintų kainą ir kreditorių komitetas sprendė, jog reikalinga pasiderėti dėl kainos. Tai padarius, sužinota didžiausia kaina ir parduota.

12.       Atsakovė UAB „EMSI“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o tenkinus ieškinį, atsakovo sumokėtą 635 000 Eur sumą priteisti iš BAB „Ūkio bankas“ bankroto administravimo išlaidų, bei nurodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. pateikė Bankui prašymą pateikti papildomos informacijos dėl skelbiamo konkurso. 2017 m. gegužės 15 d. UAB „EMSI“ pateikė 477 000 Eur pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ skolą. 2017 m. gegužės 24 d. elektroniniame laiške Bankui pranešus, kad BUAB „Vakuolė“ susijusi su kita skolininke BUAB „Vakoil“ (BUAB „Vakoil“ priklausantis kilnojamasis turtas yra BUAB „Vakuolė“ priklausančiose degalinėse), 2017 m. gegužės 26 d. UAB „EMSI“ pateikė Bankui pasiūlymą, jog nori įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ skolą ir reikalavimo teisę į BUAB „Vakoil“ kilnojamąjį turtą, esantį BUAB „Vakuolė“ priklausančiose degalinėse. Pasiūlymo kaina 571 000 Eur. Bankui pasiūlius pasiūlymą pagerinti, atsakovė 2017 m. gegužės 30 d. kainą pakėlė iki 601 000 Eur, o 2017 m. birželio 14 d. UAB „EMSI“ sumokėjo 60 000 Eur užstatą. Bankui elektroniniu laišku pasiūlius pateikti naujus pasiūlymus, 2017m. birželio 20 d. pasiūlymu UAB „EMSI“ kainą padidino iki 635 000 Eur. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinto UAB „EMSI“ esant naująja BUAB „Vakuolė“ kreditore.

13.       Atsakovė nesutiko, kad jai buvo parduotas ne tas turtas, apie kurio pardavimą buvo paskelbta. 2017 m. balandžio 24 d. skelbime buvo nurodyta galimybė kreiptis papildomos informacijos, todėl suinteresuoti asmenys galėjo išsiaiškinti visas pardavimo sąlygas. Be to, BAB „Ūkio bankas“ 2017 m. gegužės 10 d. su ieškovu sudarė konfidencialumo sutartį ir pateikė papildomą informaciją. Ieškovas žinojo kreditorinio reikalavimo dydį, vykstančius teisminius ginčus. 2017 m. gegužės 15 d. UAB „EMSI“ pasiūlė 477 000 Eur, t. y. 67 000 Eur daugiau nei ieškovas.

14.       Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad perleisto reikalavimo vertė padidėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo, nes Lietuvos apeliacinis teismas sumažino reikalavimo dydį iki 7 229 876,29 Eur. Nors ieškovas deklaruoja finansinės naudos siekimą, jis veikia kaip fizinis asmuo, todėl kyla abejonių, ar jis turi pakankamai lėšų įsipareigojimui įvykdyti ir kokia šių lėšų kilmė.

15.       Ieškinio pagrindimas CK 6.227 straipsniu netinkamas, nes UAB „EMSI“ yra sąžininga sutarties šalis, ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo iš BAB „Ūkio bankas“. Tačiau Bankui bankrutuojant, jo galimybės grąžinti 635 000 Eur ribotos, todėl restitucijos taikymas pablogintų UAB „EMSI“ padėtį.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, jog BUAB „Vakoil“ bankroto byla jau baigta, 2018 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Reikalavimo teisė į BUAB „Vakoil“ yra bevertė, nes bankroto byloje turto beveik nebuvo, UAB „EMSI“ jokio turto negavo, patiria turtinius nuostolius, nes daug sumokėjo už reikalavimo teisę, tačiau dėl kreditorinio reikalavimo perėmimo į teismą nesikreipė. Reikalavimo teisę į BUAB „Vakoil“ pirko tik dėl to, kad bankas siūlė pirkti kartu.

17.       Trečiasis asmuo notaras M. K. atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra bei nurodė, kad sudarydamas sandorį patikrino valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis: hipotekos registro, turto arešto aktų, juridinių asmenų registro duomenis. Nenustatęs jokių apribojimų sudaryti ginčijamus sandorius, šalims neatskleidus jokios kitos informacijos, dėl kurios sutarčių nebūtų galima tvirtinti, notaras sutartis patvirtino teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

19.       Teismas akcentavo, jog teisinio ieškinio pagrindo ieškovas bei jo atstovas nenurodė. Teismo posėdžio metu, klausiamas dėl teisinio ieškinio pagrindo, ieškovo atstovas pažymėjo, kad buvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai, konkrečių CK numatytų sandorio negaliojimo pagrindų nenurodė. Teismo vertinimu, ieškinio grindimas viešumo ir skaidrumo principų, turto pardavimo tvarkos pažeidimu iš esmės atitinka ieškinio negaliojimo pagrindą, nurodytą CK 1.80 straipsnyje, todėl byloje ginčijamus sandorius teismas tyrė CK 1.80 straipsnio tvarka. 

20.       Remdamasis BAB „Ūkio bankas“ atstovo teismo posėdyje liudijimu, teismas nurodė, kad skelbime apie konkursą buvo padaryta rašymo klaida – sukeisti reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ dydžiai, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad visiems konkurso dalyviams buvo perduoti dokumentai, taip pat ir apie vykusio teismo proceso dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ dydžio, teismas sprendė, kad visi konkurso dalyviai žinojo tikrą reikalavimo teisės dydį (7 533 898,41 Eur). Nors parduodamo turto aprašymas yra labai svarbus priimant sprendimą dėl turto įsigijimo, tačiau šiuo atveju teismas sutiko su Banko pozicija, jog padaryta rašymo klaida neturėjo esminės reikšmės.

21.       Teismas nustatė, kad konkurso eigoje Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino BAB „Ūkio bankas“ 7  229 876,29 Eur kreditorinį reikalavimą į BUAB „Vakuolė“. Nors tik priėmus apeliacinio teismo nutartį galutinai tapo aiškus parduodamo reikalavimo dydis, tačiau ši aplinkybė vienu metu paaiškėjo visiems konkurso dalyviams. Konkursas pasibaigė tik 2017 m. birželio 19 d., todėl tiek ieškovas, tiek kiti konkurso dalyviai galėjo pagerinti pasiūlymus ir atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį. Tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog parduotas kitoks turtas.

22.       Teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinomas BAB „Ūkio bankas“ kreditorinio reikalavimo dydis. D. J. buvo BUAB „Vakuolė“ kreditorius. Dalyvaudamas BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje ir turėdamas itin didelį (3 109 169,57 Eur) kreditorinį reikalavimą D. J. turėjo žinoti BAB „Ūkio bankas“ turimo kreditorinio reikalavimo dydį, nes abu kreditoriai buvo tame pačiame kreditorių sąraše. Be to, kilus neaiškumams dėl reikalavimo dydžio, ieškovas bet kada galėjo kreiptis dėl informacijos patikslinimo. Ieškovui buvo pateikta papildoma informacija dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“. Todėl ieškovo argumentai, jog jis nesuprato reikalavimo teisės apimties ir siūlė kainą tik už 4 139 362 Eur reikalavimo teisę, yra nepagrįsti, nes ieškovas žinojo reikalavimo teisės dydį, jis nesiaiškino įkeisto turto skirstymo į dalis, jei būtų parduodama reikalavimo teisės dalis. 

23.       Teismas sprendė, kad reikalavimo teisės dydis, teikiant pasiūlymus įsigyti reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, reikšmės neturi, kadangi pasiūlymo kaina nustatoma įvertinant įkeisto bankrutuojančios įmonės turto vertę. Tai patvirtina, jog potencialus reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ pirkėjas neturėjo būti suklaidintas dėl BAB „Ūkio bankas“ skelbime nurodomo parduodamo turto ir atsisakyti dalyvauti konkurse vien dėl to, kad skelbime nurodyta mažesnio dydžio reikalavimo teisė. Nepriklausomai nuo reikalavimo teisės dydžio, šios teisės užtikrinimas nepasikeitė. Buvo paskelbta apie labai didelės vertės turto pardavimą, todėl kiekvienas potencialus pirkėjas, susipažinęs su skelbimu, būtų kreipęsis į Banką dėl papildomos informacijos. Nei vienas kitas konkurso dalyvis ar kitas asmuo nesiskundė, jog iš skelbimo turinio jam nebuvo aišku, koks turtas parduotas pagal 2017 m. balandžio 24 d. skelbimą.

24.       Ieškovo aiškinimą, jog jis siūlė po 10 centų už teisę į 1 Eur reikalavimą, o UAB „EMSI“ reikalavimą už 1 Eur įsigijo už 5 centus, teismas vertino kaip spekuliatyvų, nes ieškovas šią sumą skaičiuoja nuo mažesnio reikalavimo teisės dydžio (4 139 362 Eur), kai UAB „EMSI“ į įsigytos reikalavimo teisės dydį įskaičiuoja ir bevertę reikalavimo teisę į BUAB „Vakoil“, viso 11 369 238,29 Eur. Konkursas vyko atvirai, niekas nesiūlė didesnės kainos, todėl negalima sutikti su ieškovu, jog pardavimo kaina yra neadekvati.

25.       Teismas nustatęs, kad ieškovo pasiūlymas nuo pirmos pasiūlymų pateikimo dienos buvo blogiausias, jis atsisakė gerinti pasiūlymą ir tolesniuose konkurso etapuose nedalyvavo, nors buvo kviečiamas, sprendė, jog toks elgesys rodo, jog ieškovas realių ketinimų įsigyti šioje byloje ginčijamasis sandoriais parduotą turtą neturėjo, o iš procesinių dokumentų bei ieškovo atstovo paaiškinimų negalima daryti išvados, jog dabar turi realų interesą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra patyręs nuostolių. Ieškovas nurodė, jog įkeisto turto vertė sudarytų 1,5 mln. Eur, tačiau šis argumentas teismo įvertintas kaip niekuo nepagrįstas. Iš atsakovo UAB „EMSI“ atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad bendrovė prieš metus įsigijusi reikalavimo teisę už didelę pinigų sumą iki šiol negali jokia forma realizuoti reikalavimo teisės. Tuo tarpu materialiniam suinteresuotumui pagal CK 6.227 straipsnio 3 dalį pagrįsti ieškovas turi įrodyti, kad sudaryta sutartis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Kadangi ieškovas pats savanoriškai atsisakė toliau dalyvauti konkurse, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog jo teisės toliau vykstant konkursui buvo pažeistos.

26.       Teismas nustatė, jog galutiniame etape varžęsis dalyvis Nr. 3 pradėjo dalyvauti konkurse pagal 2017 m. gegužės 29 d. pasiūlymą. Dalyvis Nr. 3 pateikė 630 000 Eur pasiūlymą, sumokėjo užstatą, šis pasiūlymas buvo iš esmės geresnis nei ankstesnis didžiausias pasiūlymas (575 000 Eur). Teismas sprendė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog toks elgesys nėra galimas, o bankrutuojančios įmonės turto pardavimui netaikomos griežtos taisyklės, o sprendimus dėl turto pardavimo priima kreditorių susirinkimas savo nuožiūra.

27.       Teismas nurodė, kad ieškovui įstatymu nesuteikta teisė ginti viešą interesą, jis nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jo teises pažeidžia sutartis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pradėjęs dalyvauti konkurse, o vėliau atsisakęs dalyvauti tolesniuose konkurso etapuose, jis gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ir įgyti teisę kreiptis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. 

28.       Išanalizavęs vykusio konkurso aplinkybes, teismas CK 1.80 straipsnio normos pažeidimų nenustatė, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų buvo suvaržyta jo teisė tinkamai dalyvauti ir sąžiningai konkuruoti su kitais konkurso dalyviais bei laimėti konkursą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Ieškovas D. J. apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ konkurso dalyvių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pavadinimus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad iš BAB „Ūkio bankas“ priteistos išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų BAB „Ūkio bankas“ bankroto administravimo išlaidoms. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Banko kreditorių komitetui 2017 m. liepos 14 d. nusprendus viešo ir skaidraus pardavimo konkursu parduoti 7 229 876,29 Eur dydžio jau neginčijamą reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, tokiu būdu ginčijamų sutarčių sudarymas viešai nepaskelbus apie tokį pardavimą pažeidžia imperatyvias ĮBĮ 33 straipsnio normas ir 2017 m. liepos 14 d. Banko komiteto nutarimą.

29.2.                      Teismas nurodė, jog reikalavimo teisės dydis, teikiant pasiūlymus įsigyti reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, reikšmės neturi, kadangi pasiūlymo kaina nustatoma įvertinant įkeisto bankrutuojančios įmonės turto vertę. Iš to seka teismą laikantis pozicijos, kad vertę turi tik įkeistas bankrutavusios įmonės turtas, kas akivaizdžiai prieštarauja tikrovei. Tai, kad turtas nėra įkeistas nedaro jo beverčiu. Šiuo atveju BUAB „Vakuolė“ turtą sudaro ir niekam neįkeistos BUAB „Vakuolė“ reikalavimo teisės į skolininkus, piniginės lėšos, kitas materialus turtas. Tad sprendimo argumentacija apie vertingumą tik įkeisto turto yra akivaizdžiai nepagrįsta. 

29.3.                      Reikalavimo teisėms į BUAB „Vakuolė“ esant užtikrintoms didelės vertės nekilnojamojo turto hipoteka, nekvestionuotina, kad šiai teisei tapus apibrėžta 2017 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu, šios teisės vertė išaugo. Ginčijamos ir neginčijamos reikalavimo teisės į įmonę (BUAB „Vakuolė“) nėra tas pats turtas. Jei Banko bankroto administratoriaus praktikoje yra įprasta skelbti apie teisme ginčijamų teisių pardavimą vėliau tuo pagrindu parduodant jau teismo patvirtintas teises, tai nereiškia, kad tokia praktika nepažeidžia ĮBĮ nuostatų.

29.4.                      Ginčijamų sutarčių sandoriai sudaryti neskaidriai, nepaskelbus apie tikrojo dydžio ir jau patvirtintų reikalavimo teisių pardavimą. Ginčijamos sutartys sudarytos pažeidžiant ne tik privačius ieškovo turtinius interesus, dėl kurių gynimo pateiktas ieškinys, bet ir imperatyvias ĮBĮ normas, pagrindinius bankroto proceso principus. Banko kreditorių komitetas 2017 m. liepos 14 d. nutarimais nusprendė, kad reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ parduotinos skaidraus, viešo pardavimo būdu, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Todėl reikalavimo teisių pardavimo procesas privalėjo būti vykdomas viešai ir skaidriai.

29.5.                      Bankas taip ir nepateikė įrodymų, kad buvo viešai paskelbta apie teismo patvirtintų 7 229 876,29 Eur dydžio Banko reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ pardavimą. Sprendime nurodoma, kad liudytojas A. V. nurodė, jog teisingai reikalavimo teisių dydžiai buvo nurodyti pasirašius konfidencialumo įsipareigojimus ir pateikus papildomus duomenis, t .y. pats teismas konstatavo iš liudytojo parodymų, kad teisingi reikalavimo teisių dydžiai į BUAB „Vakuolė“ viešai nebuvo paskelbti. Ginčijamos sutartys sudarytos pažeidus pardavimo tvarką nustatantį 2017 m. liepos 14 d. Banko kreditorių komiteto nutarimą, neskaidraus ir neviešo pardavimo procese, t. y. viešai neskelbiant apie pardavimą. Tai sudaro savarankišką pagrindą ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.80 straipsnio nuostatų pagrindais. Įstatymas nenumato galimybės esant nustatytiems sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms pagrindams, juos vertinti tam tikro atvejo aspektu. Tuo tarpu šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad faktas, jog skelbime apie viešą pardavimą buvo nurodyta neteisinga informacija apie parduodamą turtą, neturi esminės reikšmės.

29.6.                      Tik teismo posėdžio metu atsirado Banko pozicija apie „klaidas“ ir „dydžių apkeitimus“, t.y. ne apeliantas, o Bankas jau proceso pabaigoje iškėlė „klaidų ir reikalavimų dydžių apkeitimo“ versijas. Apie „klaidą“ pasisakė A. V., kuris teismo posėdžio metu tokius parodymus davė kaip liudytojas, o ne atsakovo atstovas. Liudytojo teiginiai ar nuomonė nelaikytini atsakovo pozicija. Banko bankroto administratorius net ir teismo posėdžio metu aiškiai nenurodė, kad vykdant viešo pardavimo konkursą buvo padarytos kokios nors klaidos. Tai, kad Banko bankroto administratorius neprieštaravo liudytojo A. V. teiginiams teismo posėdžio metu, automatiškai nelaikytina atsakovo BAB „Ūkio bankas“ pozicija. Tai, kad liudytojas A. V. procese atsirado betarpiškai prieš bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje, tam prieštaravo apelianto atstovas remdamasis tuo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko dokumentinio proceso būdu, bei davė parodymus apie asmeniškai apelianto teiginius telefonu, teismui nesudarant galimybės apeliantui pasisakyti dėl šio asmens parodymų, vertintina kaip dar vienas pagrindas panaikinti sprendimą. 

29.7.                      Banko administratorius, 2017 m. gegužės 15 d. gavęs 4 pasiūlymus dėl reikalavimo teisių įsigijimo 4 139 362 Eur sumai, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų ištaisyta jo „klaida“. Priešingai, Banko administratorius net ir teisminiame procese iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje įrodinėjo, kad 2017 m. balandžio 24 d. skelbime nurodęs 4 139 362 Eur reikalavimo dydį, pardavinėjo reikalavimo teises 7 229 876,29 Eur sumai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, tam, kad Banko administratorių galima būtų laikyti „klydusiu“ ir tęsiant pardavimą, turėtų būti konstatuota, kad didelės vertės ginčijamų sutarčių sudarymo konkursas buvo įvykdytas itin aplaidžiai, dėl nekompetencijos viešai paskelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamą turtą bei neigiant tokias „klaidas“ iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės. Bet kuriuo atveju, t. y. tiek esant Banko administratoriaus „klaidai“, tiek tyčia nurodžius esmingai tikrovės neatitinkančią informaciją apie bankrutavusios įmonės parduodamą turtą yra neabejotinas pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu surengto neteisėto viešo konkurso rezultatai privalo būti panaikinti pripažįstant negaliojančiomis jo rezultatu esančias ginčijamas sutartis.

29.8.                      2017 m. gegužės 29 d., pasibaigus 2017 m. balandžio 24 d. Banko skelbime nustatytam iki 2017 m. gegužės 15 d. pasiūlymų teikimo terminui, Banko administratorius priėmė dalyvio Nr. 3 pasiūlymą. Teismas nurodydamas, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad toks elgesys nėra negalimas, bankrutuojančios bendrovės turto pardavimui netaikomos griežtos taisyklės, iš esmės nurodė, kad jokios reikšmės neturi ir 2017 m. balandžio 24 d. skelbimu viešai paskelbtos bankrutavusio Banko pardavimo konkurso tvarka ir sąlygos. 

29.9.                      BUAB „Vakuolė“ kreditoriumi D. J. buvo patvirtintas tik 2017 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Tad nei 2017 m. balandžio 24 d. skelbimo datai, nei nustatytai pasiūlymų teikimo 2017 m. gegužės 15 d. datai apeliantas negalėjo būti jokiame BUAB „Vakuolė“ kreditorių sąraše (nei su Banku, nei su UAB „EMSI“). Todėl sprendimo išvada, kad D. J. turėjo žinoti BAB „Ūkio bankas“ turimo kreditorinio reikalavimo dydį, nes abu kreditoriai buvo tame pačiame kreditorių sąraše, yra visiškai nepagrįstas ir įrodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Be to, sandorių teisėtumą vertinant jų sudarymu pažeidus imperatyvias įstatymo normas aspektu, nėra vertinamas sandorį ginčijantis subjektas, jo tikras ar tariamas informuotumas apie sandorio sudarymo aplinkybes ir kitos su tokiu subjektu susijusios aplinkybės.

29.10.                      Ieškovas, priešingai nei teigiama sprendime, niekada neteigė ir ieškinio neargumentavo tuo, kad jis nesuprato reikalavimo teisės apimties. Ieškovas (kaip ir visi kiti konkurso dalyviai) savo pasiūlymą teikė už tokią Banko reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, kokia nurodyta vieninteliame 2017 m. balandžio 24 d. Banko viešame skelbime apie 4 139 362 Eur reikalavimo pardavimą.

29.11.                      2018 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas tenkino Banko prašymą byloje neatskleisti trijų nežinomų viešo konkurso dalyvių pavadinimų, kurie ir sprendime įvardinami kaip „dalyvis Nr. 1, 2, 3“. Banko prašymas buvo motyvuotas „banko paslapties“ pobūdžio argumentais, visiškai nesusijusiais su Banko turto pardavimo konkurso dalyvių duomenimis, konkurso dalyviams konkurse dalyvaujant pagrindais, nesusijusiais su BAB „Ūkio bankas“ „banko paslaptimi“. Toks nepagrįstas proceso įslaptinimas paaiškinamas Banko siekiu ir atitinkamu teismo prisidėjimu prie to, kad savo reikalavimų nepateiktų kiti akivaizdžiai neteisėtai pabaigto pardavimo konkurso dalyviai. Visi trys uždarame konkurse dalyvavę subjektai (UAB „EMSI“, dalyvis Nr. 2 ir Nr. 3) yra tarpusavyje susiję. Siekis nuslėpti šių juridinių asmenų tapatybę paaiškinamas siekiu išvengti subjektų tarpusavio ryšių identifikavimo. Tai tik patvirtina apelianto argumentus ir poziciją apie ginčijamų sutarčių sudarymo konkurso neteisėtumą. Visiškai nepagrįstas duomenų įslaptinimas vertintinas ir teismo šališkumo aspektu. 

29.12.                      Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš BAB „Ūkio bankas“ informaciją, kokie pirkėjai dalyvavo reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ ir/ar BUAB „Vakoil“ pardavimo procese sumokėję nustatytą užstatą, pateikiant užstato lėšų gavimo faktą ir datą patvirtinančius įrodymus. Šių aplinkybių nustatymas nėra savitikslis, kadangi tokiu atveju būtų konstatuotas ne tik UAB „EMSI“ nesąžiningumas, bet ir UAB „EMSI“ pasirašytų konfidencialumo įsipareigojimų Bankui šiurkštus pažeidimas – neatskleisti ir nepaskelbti apie tai, kad jis įsigis, galimai įsigis, ar gali įsigyti, reikalavimo teises. Pasitvirtinus nurodytoms tikėtinoms aplinkybėms būtų konstatuota, kad visas BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisių pardavimo procesas, pats viešasis konkursas bei sudarytos ginčijamos sutartys ir sandoriai sudaryti pažeidžiant ir paties Banko nustatytą pardavimo tvarką ir be jau ieškinyje nurodytų pagrindų dėl to pripažintini negaliojančiais. Pats sprendimo turinys patvirtina, kad dalyvių duomenų neatskleidimas be pagrindo apribojo apelianto galimybes grįsti savo reikalavimus vienu iš ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis faktiniu pagrindu – konkurso sąlygomis uždrausto dalyvių tarpusavio veiksmų derinimo faktu. Todėl apeliantas prašo teismo išreikalauti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ duomenis apie dalyvių Nr. 1, 2 ir 3 pavadinimus tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas iš Banko neišreikalavo šių reikšmingų bylai duomenų, nors pats prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo tenkintas. 

29.13.                      Teismas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovo argumentas, jog įkeisto turto vertė sudarytų 1,5 mln. Eur niekuo nepagrįstas. Apeliantas pateikė įrodymus ir paaiškinimus, kad BUAB „Vakuolė“ kreditorės UAB „EMSI“ teikimu ir balsais 2017 m. gruodžio 20 d. priimtas BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl BUAB „Vakuolė“ priklausančio turto pardavimo už pradinę varžytynių kainą 2 900 000 Eur. Pažymėtina, kad tai yra tas pats (kito ir nesant) BUAB „Vakuolė“ turtas, kurio įkeitimu buvo užtikrintas BAB „Ūkio bankas“ reikalavimas į BUAB „Vakuolė“, kuris ir perleistas ginčijamomis sutartimis atsakovei UAB „EMSI“. Iš 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-691-555/2015 seka, kad pats BAB „Ūkio bankas“ ginčijamų sutarčių dalyku esančių reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ pagrindu siekė perimti BUAB „Vakuolė“ turtą, kurį pats BAB „Ūkio bankas“ vertino net 1 710 206 Eur+ PVM. Iš nurodyto akivaizdu ne tik tai, kodėl Banko administratorius šioje byloje neišsakė pozicijos dėl ginčijamomis sutartimis perleistų reikalavimo teisių tikrosios vertės, bet ir patvirtina apelianto argumentus, kad jų vertė tikrai sudaro 1,5 mln. Eur.

29.14.                      Priešingai nei nurodoma sprendime, apeliantas neatsisakė dalyvauti 2017 m. balandžio 24 d. paskelbtame Banko konkurse dėl reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ pardavimo. Sprendimo teiginys nėra pagrįstas įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Tikėtina, kad toks sprendimo teiginys grindžiamas jau minėto liudytojo A. V. parodymais teismo posėdžio metu, į kurį liudytojas pakviestas to negalint numatyti D. J. bei teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo tam, kad D. J. turėtų galimybę išklausyti, pasisakyti dėl tokio liudytojo parodymų bei užduoti klausimus. Tokie teismo veiksmai vertintini kaip dar vienas jo šališkumo įrodymas. Apelianto veiksmai neteikiant kainos didinimo pasiūlymo po viešai paskelbtų konkurso sąlygų pasiūlymų teikimo termino pabaigos, o tuo labiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pardavimo vykdymą klaidinant apeliantą apie tariamai pateiktus kelis kartus didesnius siūlymus, negali būti laikomi apelianto atsisakymu dalyvauti teisėtame viešajame pardavimo konkurse. 

29.15.                      Teismo posėdžio metu Banko advokatė nurodė, kad Bankas neorganizavo/nevykdė viešo pardavimo, o 2017 m. balandžio 24 d. skelbimas paskelbtas „indikaciniais tikslais“, siekiant tik surinkti informaciją ir ją pateikti Banko kreditorių komitetui. Posėdyje dalyvavęs Banko bankroto administratorius tokiai advokatės pozicijai ne tik neprieštaravo, bet ir papildė savo paaiškinimais, kad buvo atliekamas ne teisių pardavimas, o tik „rinkos tyrimas“. Taigi, apie Banko reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ pardavimą viešai net ir nebuvo skelbta. Tokiu atveju konstatuotina, kad Banko reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ parduotos viešai nepaskelbus, neviešame turto pardavimo konkurse. Tokiu būdu laikant, kad Banko reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ pardavimo tvarka buvo nustatyta 2017 m. liepos 14 d. Banko kreditorių komiteto nutarimu turtą parduoti skaidraus ir viešo pardavimo būdu, konstatuotinas akivaizdus ir itin šiurkštus ne tik imperatyvių įstatymo normų, nustatančių bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, pažeidimas, bet ir Banko kreditorių komiteto nustatytos konkretaus turto pardavimo tvarkos pažeidimas. Tai yra savarankiškas pagrindas ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis jas sudarant buvus pažeistoms imperatyvioms įstatymo normoms. 

29.16.                      Negatyvaus turinio neargumentuoti pasisakymai apie apeliantą teismo sprendimo motyvacijoje patvirtina teismo šališkumą. Nemažu kreditoriumi jau esančio apelianto siekis įsigyti Banko parduodamas reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ neturėtų kelti abejonių jo ketinimų realumu. Teikiant ieškinį apeliantas sumokėjo 5 776,50 Eur žyminį mokestį, tuo tarpu pakankamai ženklios žyminio mokesčio sumos sumokėjimas yra pakankamas pagrindas vertinti kaip realų apelianto interesą dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškinyje detaliai paaiškintas apelianto suinteresuotumas nurodant, kad pripažinus Sutartis negaliojančiomis būtų atstatytas teisingumas ir apginti ieškovo teisėti interesai reikalavimo teisėms į BUAB „Vakuolė“. 

29.17.                      Apeliantas nesutinka, kad tariamai neturi reikšmės, kokia reikalavimų pardavimo tvarka  paskelbiama parduodant bankrutavusios įmonės turtą(bendrai kaip vienetą, ar atskirais turtiniais vienetais). Pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo pateikti į bylą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir nėra byloje. Sprendimas motyvuojamas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-64-436/2018, kurio byloje nėra, o apeliantas nėra šios bylos dalyvis ir neturėjo bei neturi galimybės gauti teismo nurodomą sprendimą. Sprendime pateikiama informacija apie turto pardavimą 42 078,80 Eur sumai prieštarauja teismo teiginiui sprendime, kad reikalavimo teisė į BUAB „Vakoil“ neturėjo jokios vertės. Taip pat pasisakęs dėl reikalavimo į BUAB „Vakoil“ bevertiškumo, teismas atkreipė dėmesį, jog BUAB „Vakuolė“ yra susijusi su kitu banko skolininku BUAB „Vakoil“, kuriai priklausantis kilnojamasis turtas yra BUAB „Vakuolė“ priklausančiose degalinėse. Tokie sprendimo teiginiai ne tik pateikti byloje nesant tokios informacijos šaltinių, bet ir savo esme prieštarauja vienas kitam, teismui tuo pat metu nurodant apie BUAB „Vakoil“ turto buvimą BUAB „Vakuolė“ degalinėse, pajamų gavimą (42 078,80 Eur) iš BUAB „Vakoil“ turto pardavimo, tiek teigiant, kad reikalavimo teisė į BUAB „Vakoil“ neturėjo jokios vertės. 

29.18.                      Sprendime nurodoma, kad Dalyvis Nr. 2 pateikė 2 mln. Eur dydžio pasiūlymą, kas yra ženkliai daugiau nei atsakovo UAB „EMSI“ 635 000 Eur pasiūlymas. Tad ir didžiausio UAB „EMSI“ pasiūlymo argumentas prieštarauja tikrovei.

30.       Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo atmesti apelianto prašymą išreikalauti iš Banko įrodymus apie kitų dalyvių pavadinimus, atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.       Ieškovas neturi suinteresuotumo šioje byloje. Vien apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovas turi suinteresuotumą, nes: (i) yra BUAB „Vakuolė” kreditorius, (ii) už ieškinį šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį ir (iii) galimai dalyvautų naujai skelbiamame šių reikalavimo teisių pirkime, jei toks būtų paskelbtas, nesukuria jam teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartis. Pirma, ieškovui, kaip BUAB „Vakuolė” kreditoriui, neturi jokios reikšmės, ar bendrovės kreditoriumi yra Bankas, ar UAB „EMSI”. Kreditoriaus pasikeitimas jokios tiesioginės įtakos ieškovo kreditoriaus teisėms ir pareigoms neturi. Antra, žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį suinteresuotumo taip pat nesukuria, nes suinteresuotumas yra materialinio pobūdžio, o ne procesinio. Trečia, vadovaujantis ieškovo logika, visi asmenys, kurie sugalvotų dalyvauti jau pasibaigusiuose reikalavimo teisių įsigijimo procesuose, galėtų ginčyti sandorius vien tuo pagrindu, kad gal jie irgi sudalyvautų reikalavimo teisių įsigijime. Tokie ieškovo samprotavimai neatitinka elementarios logikos, protingumo ir sąžiningumo principų. Juolab, kad ieškovas pats savo noru iš šio proceso pasitraukė daug anksčiau, nei buvo sudarytos ginčijamos Sutartys.

30.2.       2014 m. balandžio 24 d. Bankas paskelbė, jog bus vykdomas BAB „Ūkio bankas“ turimų reikalavimo teisių į skolininkus pardavimas. Todėl tirdamas rinką, Bankas laukė pasiūlymų iš potencialių klientų dėl galimų preliminarių reikalavimo teisių pirkimo kainų, jog būtų galima pateikti Banko kreditorių komitetui svarstyti ir gauti pritarimą dėl parduodamų reikalavimo teisių minimalios kainos. Iš kelių asmenų sulaukus susidomėjimo, taip pat ir iš ieškovo, visiems dalyviams pasirašius konfidencialumo įsipareigojimą, Bankas iš karto pateikė visą su parduodama reikalavimo teise susijusią informaciją, taip pat ir dokumentus, kuriuose visur aiškiai nurodyta, jog BUAB „Vakuolė” bankroto byloje patvirtinta (bet šiuo metu dar ginčijama) Banko reikalavimo teisė į BUAB „Vakuolė” sudaro 7 533 898,41 Eur. Taigi visiems dalyviams buvo puikiai žinoma, kad Banko parduodamos ginčijamos reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė” sudaro 7 533 898,41 Eur. Tai patvirtino ir 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdyje liudiję A. V. bei UAB „EMSI” atstovė. Pastaroji taip pat patvirtino, kad kreditorinio reikalavimo dydis į bankrutuojančią bendrovę nėra reikšmingas, kadangi esminę reikšmę turi tokio kreditorinio reikalavimo užtikrinimas. UAB „EMSI” patvirtino, kad prieš teikdama pasiūlymą ji pirmiausia įsivertino turimo įkaito dydį.

30.3.       Ieškovas tol, kol dalyvavo pasiūlymų teikime, buvo informuotas apie bylos, kurioje ginčijamos reikalavimo teisės, eigą. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas galutinis 7 229 876,29 Eur BAB „Ūkio bankas“ reikalavimas į BUAB „Vakuolė”, buvo priimtas tik 2017 m. birželio 5 d., kai ieškovas jau nebedalyvavo pasiūlymų teikime dar nuo 2017 m. gegužės 26 d. Tuo tarpu kiti dalyviai, toliau dalyvavę pasiūlymų teikimo procese, buvo informuoti apie minėto teisminio proceso baigtį. Todėl atmestini ieškovo kaltinimai, jog procesas buvo neskaidrus, nes neva Bankas nepaskelbė apie patvirtintų (nebeginčijamų) reikalavimo teisių pardavimą. Visi dalyviai, toliau dalyvavę procese, apie tai buvo informuoti.

30.4.       2017 m. gegužės 15 d. ieškovas pateikė BAB „Ūkio bankas“ pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė” už 410 000 Eur sumą. Tačiau dar pirminiame etape ieškovo pateiktas pasiūlymas nebuvo didžiausias, kadangi kiti dalyviai, turėdami analogišką / vienodą informaciją tiek iš skelbimo, tiek iš papildomai gautos informacijos apie reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė” (tiek apie jos dydį, tiek tai, kad jos tuo metu buvo ginčijamos), 2017 m. gegužės 15 d. pateikė didesnį pasiūlymą dėl kainos nei ieškovas (UAB „EMSI“ – 477 000 Eur, dalyvis Nr. 1 – 520 000 Eur; dalyvis Nr. 2 – 2 mln. Eur (kartu už BUAB „Vakuolė” ir BUAB „Vakoil”)). Taigi jeigu pasiūlymų teikimas nebūtų pratęstas ir baigęsis dar 2017 m. gegužės 15 d. pagal turimus gautus pasiūlymus, ieškovas nebūtų galėjęs įgyti reikalavimo teisių.

30.5.       BAB „Ūkio bankas“, išanalizavęs visus gautus pasiūlymus bei siekdamas sudaryti lygias galimybes susidomėjusiems asmenims įsigyti reikalavimo teises bei parduoti reikalavimo teises už kuo didesnę kainą, 2017 m. gegužės 24 d. pakvietė visus pasiūlymus už BUAB „Vakuolė” ar BUAB „Vakoil” pateikusius asmenis pagerinti savo pasiūlymus bei atnaujintus pasiūlymus pateikti iki 2017 m. gegužės 26 d. 11 val. Taip pat asmenims, kurie pateikė pasiūlymus įsigyti tik reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė” buvo paaiškinta, kad reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė” yra susijusios su reikalavimo teise į BUAB „Vakoil”, todėl buvo pasiūlyta pateikti pasiūlymus ir dėl kitos reikalavimo teisės įsigijimo. Iki nurodyto termino pabaigos ieškovas daugiau neatnaujino savo pasiūlymo ir nepateikė informacijos, kad jį domintų dalyvavimas tolimesniame etape dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė” ar BUAB „Vakoil”. Pasibaigus nustatytam terminui, 2017 m. gegužės 26 d. Banko atstovai telefonu susisiekė su ieškovu ir informavo, kad jo pasiūlymas nėra geriausias, jo nepagerinus, ieškovas praras galimybes įsigyti reikalavimo teises. Tačiau ieškovas telefonu patvirtino, kad pateikto pasiūlymo nebegerins ir tolimesniame kainos siūlymo etape dalyvauti nebepageidauja. Jokių pretenzijų ieškovas dėl vykdomo pasiūlymų kainos rinkimo Bankui nepateikė. Bankas atitinkamai toliau tęsė reikalavimo teisių pardavimo procesą su geriausius pasiūlymus pateikusiais dalyviais. BAB „Ūkio bankas“ kreditorių komitetas patvirtino turto pardavimo tvarką pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir priėmė sprendimą dėl turto pardavimo. Kadangi galutinį geriausią pasiūlymą dėl reikalavimo teisių įsigijimo pateikė UAB „EMSI”, su ja visiškai teisėtai ir buvo sudarytos ginčijamos Sutartys.

30.6.       BAB „Ūkio bankas“ pasiūlymų rinkimo etape turėjo teisę spręsti dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos ir sąlygų pakeitimo, todėl visiškai pagrįstai įvertinęs, jog reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė” yra susijusios su reikalavimo teise į BUAB „Vakoil”, siūlė dalyviams jas pirkti kartu ir prašė pasiūlyti kainą. Ieškovas jokių pretenzijų tiek dar dalyvaudamas pasiūlymų teikimo procese, tiek vėliau jau pasitraukus iš šio proceso, Bankui nereiškė.

30.7.       Ieškovo argumentai, kad neva teismas negalėjo remtis liudytojo A. V. parodymais, nes ieškovas negalėjo numatyti šio liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje, negalėjo jo apklausti ir dėl jo pasisakyti, yra nepagrįsti. Pirma, ieškovas neginčija, jog su šiuo liudytoju bendravo, ir neneigia, kad ieškovui nebepagerinus savo pasiūlymo, A. V. su juo susisiekė ir ieškovas informavo, jog nebepageidauja gerinti pasiūlymo ir tolesniame procese nedalyvaus. Taigi ieškovas neneigia, jog teismas sprendime vadovavosi teisingais duomenimis, šio liudytojo parodymais. Neatitinka tikrovės ir ieškovo teiginiai, jog jis neturėjo galimybės apklausti šio liudytojo ir dėl jo pasisakyti. 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdyje ieškovui atstovavo advokatas, kuris uždavė liudytojui klausimus ir savo pasisakymuose bei baigiamosiose kalbose turėjo galimybę pasisakyti dėl šio liudytojų duotų parodymų. Tai, jog teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą apklausė ir reikalavimo teisių pardavimą organizavusį liudytoją A. V., niekaip neįrodo, jog teismas buvo šališkas.

30.8.       Ieškovas teigia, kad ginčijamomis Sutartimis pardavus 1, 5 mln. Eur vertės reikalavimo teises tik už 635 000 Eur, tokie sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi. Tačiau ieškovas nepasisako, kuo šis argumentas susijęs su teismo sprendimo neteisėtumu. Tokie ieškovo teiginiai deklaratyvūs. Būtent vykdytas reikalavimo teisių pardavimas ir parodė, kokia yra reali reikalavimo teisių rinkos kaina. Niekas daugiau, nei UAB „EMSI”, už šias reikalavimo teises nepasiūlė. Juolab, kad ir pats ieškovas pirminiame etape už šias reikalavimo teises siūlė tik 410 000 Eur. Akivaizdu, kad ieškovo deklaruojama 1, 5 mln. Eur reikalavimo teisių vertė yra neadekvati rinkos sąlygomis.

30.9.       Kadangi pasiūlymų teikimas buvo pratęstas ir antrą kartą, t. y. po 2017 m. gegužės 24 d. pratęsimo, visame šiame procese galėjo dalyvauti bei dalyvavo ir nauji dalyviai.

30.10.       Informacija apie kitus dalyvius yra susijusi su kitais BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisių pardavime dalyvavusiais juridiniais asmenimis, kurie byloje nedalyvauja, o jų dalyvavimo faktas yra konfidencialus. Atitinkamai tokių duomenų atskleidimas (ko siekia ieškovas) suteiktų galimybę ieškovui nesąžiningai pasinaudoti turima informacija, siekti tiesiogiai susisiekti ir susitarti su kitais dalyviais bei neskaidriai derinti tarpusavio veiksmus ir siūlyti už reikalavimo teises kuo mažesnę kainą, jei sandoriai būtų nuginčyti ir reikalavimo teisės būtų parduodamos iš naujo. Tai neabejotinai padarytų didelę žalą BAB „Ūkio bankas“ kreditoriams, o dalyviams pateikus informaciją apie kitus dalyvius būtų paneigta paties pardavimo prasmė ir tikslas. Be to, kitų dalyvių pavadinimai nėra reikšmingi byloje vertinant, ar ieškovo teisės buvo pažeistos. Bankas pateikė pakankamai informacijos apie kitų dalyvių pateiktus pasiūlymus, jų dydžius ir užstato sumokėjimą, o konkrečių dalyvių įvardijimas neturi reikšmės bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui.

31.       Atsakovė UAB „EMSI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį, netenkinti prašymo išreikalauti duomenis apie dalyvių pavadinimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Apeliantas, kaip ir UAB „EMSI“, apie atsakovės parduodamas reikalavimo teises sužinojo Bankui elektroninėje erdvėje paskelbus skelbimą. Skelbime buvo nurodyta kur galima kreiptis dėl papildomos informacijos ir kam pateikti pasiūlymus dėl reikalavimo teisių įsigijimo. Be to, skelbime buvo numatyta „Bankas turi teisę vienašališkai spręsti dėl reikalavimo teisių pardavimo eigos ir sąlygų bei bet kuriuo metu sustabdyti arba nutraukti pardavimo procesą.“ Tai įrodo, jog informaciją apie planuojamas parduoti reikalavimo teises atsakovė išviešino, sudarydama galimybes visiems suinteresuotiems asmenims gauti visą dominančią informaciją ir sudarė galimybes pateikti pasiūlymus. Atsakovės kreditorių komitetas 2017 m. liepos 14 d. nutarė „Parduoti Bankui priklausančias reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ su visomis jų užtikrinimo priemonėmis, arba jų dalis skaidraus, viešo pardavimo būdu, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.“, todėl apelianto teiginys, kad po 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimo Bankas privalėjo kažką viešinti, skelbti apie pardavimą naujai ir t. t., yra niekuo nepagrįstas, nes kreditorių komitetas nutarimu neįpareigojo to atsakovės atstovo. Priešingai, iš 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimo turinio akivaizdu, jog kreditorių komitetas nutarė tiesiog parduoti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ nedetalizuodamas jų dydžio, su visomis jų užtikrinimo priemonėmis, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

31.2.       Nėra aišku, kokias imperatyvias normas ĮBĮ 33 straipsnyje turi omenyje apeliantas. Nėra ginčo, jog buvo parduotos reikalavimo teisės, o ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog „bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu šios dalies 2 punkte nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.“, tai reiškia, šiuo atveju, nėra imperatyvios normos, kadangi ĮBĮ kalba apie „galimybę“, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia jokios imperatyvios įstatymo normos.

31.3.       CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Apeliantas duoda nuorodą į CK 1.80 straipsnį, tačiau nepaaiškina, kokioms imperatyvioms normoms prieštarauja Reikalavimo perleidimo sutartis, kad ją galima būtų laikyti niekine ir negaliojančia, apart teiginių, jog buvo pažeistos ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos bei 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimas. Akivaizdu, jog ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumatytas imperatyvas, o atsakovės administratorius, priešingai nei teigia apeliantas įvykdė 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimą.

31.4.       Byloje nebuvo įrodinėjama įkeisto turto vertė, to neįrodinėjo nei apeliantas, nei kiti proceso dalyviai. Todėl įkeisto turto vertė – nėra ginčo dalykas. Nors apeliantas ieškinyje nurodė, kad, jo nuomone, BUAB „Vakuolė“ priklausančio turto pardavimo kaina „tikrai viršys 1,5 mln. Eur sumą“ ir tai parodys UAB „EMSI“ įsigytos reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ vertę, tačiau Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta jau daugiau kaip metus laiko, o UAB „EMSI“ sumokėjusi 635 000 Eur sumą iki šios dienos nėra realizavusi savo reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ dėl besitęsiančių ginčų su BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriumi. Todėl apelianto pamąstymai apie Reikalavimo perleidimo sutarties vertę yra niekuo nepagrįsti.

31.5.       Apeliantas nurodė, kad teismo posėdžio metu Banko bankroto administratorius paaiškino teismui, kad Banko reikalavimo teisėmis į BUAB „Vakuolė“ tapus neginčijamomis jų vertė padidėjo, tačiau tai tik apelianto interpretacija. Posėdžio garso įraše aiškiai girdima ne kaip nurodo apeliantas, kad „vertė padidėjo“, bet „kaina pakilo“. Iš viso konteksto, akivaizdu, jog po 2017 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties BUAB „Vakuolė“ reikalavimo teisėms tapus neginčijamomis padidėjo ne jų vertė, tačiau pakilo dalyvių už ją siūloma kaina. Kitaip tariant, už BUAB „Vakuolė“ reikalavimo teises atsakovei buvo daugiau pasiūlyta ir atitinkamai sumokėta.

31.6.       Iš esmės visas BUAB „Vakuolė“ nekilnojamas turtas įkeistas hipoteka užtikrinant reikalavimo teises, perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi. Tai reiškia, kad po 2017 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turto nepadidėjo ir šio nekilnojamojo turto, įkeisto hipoteka, vertė neišaugo.

31.7.       Teismas išaiškino, kad šiame ginče klaida nėra svarbi, nes: pirma, apeliantas būdamas BUAB „Vakuolė“ kreditoriumi žinojo (turėjo žinoti, suprasti) reikalavimo dydį ir dėl jo dydžio nei karto nesikreipė į atsakovę, antra, reikalavimo teisės dydis, teikiant pasiūlymus įsigyti reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, reikšmės neturi, kadangi pasiūlymo kaina buvo nustatoma įvertinant įkeisto bankrutuojančios įmonės turto vertę, o tai patvirtina, jog potencialus reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ pirkėjas neturėjo būti suklaidintas dėl skelbime nurodomo parduodamo turto ir atsisakyti dalyvauti konkurse vien dėl to, kad skelbime nurodyta mažesnio dydžio reikalavimo teisė, trečia, pats apeliantas nurodo, kad BUAB „Vakuolė“ turto vertė jo vertinimu sudaro apie 1, 5 mln. Eur sumą, todėl iš esmės nėra jokio skirtumo BUAB „Vakuolė“ kreditorinis reikalavimas sudaro 4 139 362 Eur sumą ar 7 229 876,29 Eur sumą, nuo to BUAB „Vakuolė“ turimo turto vertė nei padidėja nei sumažėja, kaip ir galimybė įgyvendinti reikalavimo teises, ketvirta, nepriklausomai nuo reikalavimo teisės dydžio, šios teisės užtikrinimas nepasikeitė, penkta, buvo paskelbta apie labai didelės vertės turto pardavimą, todėl kiekvienas potencialus pirkėjas, susipažinęs su skelbimu, būtų kreipęsis į atsakovę dėl papildomos informacijos ir t.t. 

31.8.       Apelianto nepagrįstas teiginys apie teismo šališkumą vertintinas kaip teismo sprendimo negerbimas.

31.9.       Apelianto teiginiai neva jis neturėjo galimybės pasisakyti dėl liudytojo parodymų, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi jis procese buvo atstovaujamas atstovo –advokato, kuris veikė apelianto vardu ir galėjo pateikti paaiškinimus ir užduoti klausimus liudytojui. Dėl liudytojo A. V. apklausos apelianto atstovas neprašė atidėti teismo posėdžio ir turėjo visas procesines teises, pvz., užduoti jam klausimus. Apeliantas teigia neatsisakęs dalyvauti konkurse, o tokią išvadą teismas daro tik iš liudytojo A. V. parodymų, į kuriuos apeliantas negalėjo atsikirsti, tačiau apeliantas nuo 2017 m. gegužės 26 d. nebedalyvavo pasiūlymų teikime. Todėl, liudytojas A. V. teismo posėdžio metu tik patvirtino atsakovės argumentus, į kuriuos apeliantas turėjo galimybę atsikirsti.

31.10.       Apelianto prašymas dėl dalyvių pavadinimų išreikalavimo nepagrįstas ir juo siekiama tik vilkinti procesą. Be to, net ir esant vienam pasiūlymui įsigyti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“, atsakovė jas galėjo parduoti.

31.11.       Iš Banko pozicijos akivaizdu, jog jis vykdė apklausą. Tai labai aiškiai nurodė atsakovės atstovai vykusio posėdžio metu. Kaip minėta, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą kreditoriniai reikalavimai gali būti parduodami įvairia tvarka, pardavimui būtinas tik kreditorių komiteto arba susirinkimo sprendimas. 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komitetas priėmė sprendimą parduoti BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ kreditorinius reikalavimus ir jie buvo parduoti UAB „EMSI“ sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „EMSI“ yra sąžininga įgijėja ir sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis įvykdyta, tai reiškia, kad Reikalavimo perleidimo sutartis turi įstatymo galią. Apeliantui laikant, kad atsakovė pažeidė kažkokias jo teises, jis gali atitinkamai ir reikalauti būtent iš atsakovės jų atlyginimo.

31.12.       Teismui sprendime pasisakius, kad, jo nuomone, atsakovė reikalavimo teises pardavė „viešo konkurso būdu“(CK 6.947 straipsnio 1 dalis), tai yra naujas byloje nurodytų, skirtingai vertintų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas apie aukciono, o ne konkurso principo taikymą (CK 6.419 straipsnis). Kadangi apeliantas nuo 2017 m. gegužės 26 d. apskritai nedalyvavo konkurse, todėl vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 3 dalimi, taikytina vieno mėnesio ieškinio senatis ir apelianto skundas bei ieškinys atmestini ne tik dėl to, jog jie nepagrįsti, tačiau ir pareikšti praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 27 d., t. y. sekančios dienos po 2017 m. gegužės 26 d., termino, iki kada atsakovė apeliantui nustatė terminą pagerinti pateiktą pasiūlymą. 2017 m. gegužės 27 d. tai diena, kai apeliantas, laikydamas, jog buvo pažeista kažkokia jo teisė, kylanti iš vykusio konkurso, įgijo teisę reikšti ieškinį. Vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. birželio 27 d., todėl apelianto 2017 m. spalio 27 d. ieškinys Vilniaus apygardos teismui pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą net keturis mėnesius.

31.13.       Būtent UAB „EMSI“ posėdžio metu nurodė teismui ieškovo minimą Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-64-436/2018, o posėdžio protokolas (garso įrašas) yra bylos sudedamoji dalis, todėl pasiremdamas minėtu sprendimu teismas vadovavosi byloje esančia informacija. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Minėtas teismo sprendimas yra viešas ir prieinamas.

31.14.       Kaip nurodė Banko atstovai, UAB „EMSI“ 635 000 Eur suma buvo geriausia, todėl apelianto teiginiai neva kažkas siūlė daugiau yra tik įvykių interpretacija. Taip pat apelianto pozicija nėra nuosekli, kadangi vienur jis teigia, kad neatsisakė dalyvauti pirkime, kitur jis teigia, kad „jis neketino siūlyti kelis kartus didesnės kainos“. Iš šių apelianto teiginių akivaizdu, jog jis vykstančiais ginčais siekia kažkokių kitų tikslų negu apginti tariamai pažeistą savo teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

32.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

33.       Ieškovas D. J. ginčija 2017 m. liepos 27 d. tarp atsakovių BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „EMSI“ sudarytas Reikalavimo perleidimo ir Hipotekos sutartis tuo pagrindu, kad Bankui parduodant jam priklausančias reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ buvo pažeista bankrutavusiai kredito įstaigai priklausančio turto pardavimo tvarka, nustatyta įstatymu ir  Banko 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimu, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo interesą įsigyti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ su tikslu gauti finansinę naudą iš reikalavimo teisių bankroto procese bei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro teisės ir fakto klausimai, susiję su 2017 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo ir Hipotekos sutarčių teisėtumu, taip pat sandorių negaliojimo instituto normų, parduodant bankrutavusios kredito įstaigos (banko) turtą, aiškinimo ir taikymo aspektų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

34.       Ieškovas D. J. 2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl naujai atsiradusių įrodymų prijungimo, kuriame prašė prijungti naujus įrodymus – išvadas dėl BUAB „Vakuolė“ priklausančio turto vertės Nr. AL19/0612/3N, Nr. AL19/0619/1N,
Nr. AL19/0612/1N, Nr. AL19/0610/1N ir Nr. AL190619/2N.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikti ieškovo įrodymai nėra susiję su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, negali patvirtinti reikšmingų bylai aplinkybių, nes ginčo byloje dėl BUAB „Vakuolė“ turto vertės nėra, juos priimti atsisako (CPK 180, 302 straipsniai, 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

36.       CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

37.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Atitinkamai CK 6.227 straipsnis nustato, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).

38.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Ieškovas, ginčydamas sandorius, iš esmės teigia, kad Bankas, viešai nepaskelbęs apie tikrojo jo turimo reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydį, t. y. skelbime klaidingai nurodydamas, kad reikalavimas į BUAB „Vakuolė“ sudaro 4 139 362 Eur, o ne 7 533 898 Eur, bei vėliau viešai nepaskelbęs apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sumažintą Banko 7 229 876,29 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, taip pat reikalavimo teisių pardavimo metu nurodęs apie galimybę įsigyti teises į Banko reikalavimus į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ kartu, tokiu būdu pažeidė jo interesą įsigyti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ su tikslu gauti finansinę naudą iš reikalavimo teisių bankroto procese, Bankui priklausančio turto pardavimo tvarką, viešumo bei skaidrumo principus.

40.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas savo ieškinį pirmosios instancijos teisme grindė CK 6.227 straipsnio 3 dalimi, kuri tik apibrėžia nuginčijamą sandorį galinčių ginčyti subjektų ratą, tačiau konkretų nuginčijamo sandorio negaliojimo pagrindą atitinkančio teisinio ieškinio pagrindo nenurodė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio grindimas viešumo ir skaidrumo, turto pardavimo tvarkos pažeidimu iš esmės atitinka CK 1.80 straipsnyje nustatytą sandorio negaliojimo pagrindą. Jokių kitų faktinių aplinkybių, kurios atitiktų tam tikrą nuginčijamo sandorio negaliojimo pagrindą, ieškovas ieškinyje taip pat nenurodė. Tuo remdamasi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą teisingai kvalifikavo kaip pareikštą dėl absoliutaus sandorių (Reikalavimo perleidimo ir Hipotekos sutarčių) negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį. Apeliantas skunde šios teismo išvados neginčija, tik mano, jog buvo pagrindas ieškinį tenkinti, ginčijamus sandorius kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms pripažįstant negaliojančiais. Apeliaciniame skunde, remdamasis pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais, ieškovas papildomai nurodė, kad ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis atsakovėms pažeidus ne tik Banko 2017 m. liepos 14 d. kreditorių komiteto nutarimu nustatytą BAB „Ūkio bankas“ priklausančio turto pardavimo tvarką, bet ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reglamentuojantį bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančių reikalavimo teisių pardavimą. 

Dėl ginčijamų sandorių atitikties imperatyvioms įstatymo normoms

41.       CK 1.80 straipsnio

42.       Bylos duomenimis BAB „Ūkio bankas“ 2017 m. balandžio 24 d. internetiniame portale www.ub.lt paskelbė apie trylikos Bankui priklausančių reikalavimo teisių, tarp kurių buvo ir reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ 4 139 362 Eur sumai ir į UAB „Vakoil“ 7 533 898 Eur sumai, pardavimą. Skelbime Bankas nurodė, jog reikalavimo teisių įsigijimu suinteresuoti asmenys dėl papildomos informacijos turėtų kreiptis į BAB „Ūkio bankas“ atstovą; taip pat Bankas pažymėjo, kad jis turi teisę vienašališkai spręsti dėl reikalavimo teisių pardavimo eigos ir sąlygų bei bet kuriuo metu sustabdyti arba nutraukti pardavimo procesą. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad D. J. 2017 m. gegužės 9 d. ir pakartotinai 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Banką dėl informacijos apie atsakovės parduodamą reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ pateikimo. Bankas 2017 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovui konfidencialumo sutartį, kurią ieškovui pasirašius ir pateikus atsakovei, tos pačios dienos laiške ieškovui nurodė, kad BUAB „Vakuolė“ ginčija BAB „Ūkio bankas“ finansinį reikalavimą ir pateikė ieškovui Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-438-157/2017, kuria buvo atmestas BUAB „Vakuolė“ prašymas dėl BAB „Ūkio bankas“ išbraukimo iš jos kreditorių sąrašo bei BUAB „Vakuolė“ dėl nurodytos teismo nutarties pateiktą atskirąjį skundą. Ieškovas, gavęs visus atsakovės jam pateiktus dokumentus, tos pačios dienos elektroniniu laišku prašė Banko pateikti informaciją dėl pasiūlymo dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ įsigijimo pateikimo formos, o tokią informaciją gavęs, 2017 m. gegužės 15 d. pateikė Bankui pasiūlymą įsigyti BAB „Ūkio bankas“ parduodamą reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ už 410 000 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtinta, kad pasiūlymus įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“ 2017 m. gegužės 15 d. pateikė atsakovė UAB „EMSI“ (477 000 Eur), dalyvis Nr. 1 (520 000 Eur). Dalyvis Nr. 2 2017 m. gegužės 15 d. pateikė 2 mln. Eur pasiūlymą dėl reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ įsigijimo.

43.       Bankas, susipažinęs su pasiūlymais, 2017 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į visus pasiūlymus pateikusius dalyvius, kviesdamas peržiūrėti jų pateiktus pasiūlymus ir juos pagerinti, pateikiant atsakovei iki 2017 m. gegužės 26 d. 11 val. Taip pat Bankas atkreipė dalyvių dėmesį, kad BUAB „Vakuolė“ yra susijusi su kita Banko skolininke BUAB „Vakoil“, t. y. BUAB „Vakoil“ priklausantis turas yra BUAB „Vakuolė“ priklausančiose degalinėse, todėl dalyviai iki aukščiau nustatytos datos gali pateikti papildomą kainos pasiūlymą taip pat ir už reikalavimo teisių į BUAB „Vakoil“ įsigijimą. Bylos duomenys patvirtina, kad po aptarto Banko raginimo, pagerintus pasiūlymus pateikė trys dalyviai: UAB „EMSI“ už reikalavimus į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ pasiūlė 571 000 Eur, dalyvis Nr. 1 už reikalavimą į BUAB „Vakuolė“ pasiūlė 520 000 Eur ir dalyvis Nr. 2 už reikalavimą į BUAB „Vakuolė“ pasiūlė 575 000 Eur. Ieškovas nei pagerinto pasiūlymo įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, nei papildomo pasiūlymo įsigyti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ nepateikė. Gavęs nurodytų dalyvių pasiūlymus Bankas 2017 m. gegužės 29 d. pakartotinai pasiūlė pastariesiems iki 2019 m. gegužės 30 d. pagerinti savo pasiūlymus. UAB „EMSI“ 2019 m. gegužės 30 d. už reikalavimų į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ įsigijimą pasiūlė Bankui 601 000 Eur kainą. 2019 m. birželio 1 d. į Banko skelbimą atsiliepęs naujas dalyvis (dalyvis Nr. 3) pateikė 630 000 Eur pasiūlymą už reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“ įsigijimą.

44.       2017 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku pasiūlymus pateikę dalyviai Banko buvo informuoti, jog atsakovė, siekdama tolimesnes derybas vesti tik su rimtą ketinimą įsigyti reikalavimo teises turinčiais pirkėjais, nurodė pastariesiems iki 2017 m. birželio 15 d. 12 val. sumokėti 60 000 Eur dydžio užstatą. Tuo pačiu pranešimu dalyviai buvo informuoti apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-438-157/2017, kuria apeliacinės instancijos teismas palikęs Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas BUAB „Vakuolė“ prašymas dėl BAB „Ūkio bankas“ išbraukimo iš BUAB „Vakuolė“ kreditorių sąrašo, pakeitė BAB „Ūkio bankas“ priklausančio reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydį, jį sumažindamas iki 7 229 876,29 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodyto dydžio užstatą 2019 m. birželio 14 d. sumokėjo UAB „EMSI“ ir 2019 m. birželio 15 d. – dalyvis Nr. 3. Tuo tarpu 2019 m. birželio 15 d. pranešimu Bankui dalyvis Nr. 2 prašė pratęsti terminą užstatui sumokėti iki 2017 m. birželio 22 d. Iš 2019 m. birželio 19 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė kreipdamasi į užstatą sumokėjusius dalyvius, nurodė, jog tolimesnis konkursas bus vykdomas aukciono principu, dalyviams suteikiant galimybę pagerinti didžiausią siūlomą kainą, mažiausias kainos didinimo intervalas – 5 000 Eur, o pagerinus didžiausią kainą, procedūra kartojama iki tol, kol dalyviai kainos nebedidins. UAB „EMSI“ 2019 m. birželio 20 d. pateikė 635 000 Eur pasiūlymą. Byloje esantis Banko 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovė grąžino užstatą už dalyvavimą konkurse, patvirtina, kad dalyvė Nr. 2 savo pasiūlymo nepagerino.

45.       Nutarimas parduoti Bankui priklausančias reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ su visomis užtikrinimo priemonėmis, arba jų dalis skaidraus, viešo pardavimo būdu, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, BAB „Ūkio bankas“ kreditorių komiteto buvo priimtas 2017 m. liepos 14 d., ką patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš 2017 m. liepos 14 d. BAB „Ūkio bankas“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 45. 2017 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties ir 2017 m. liepos 27 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties pagrindu BAB „Ūkio bankas“ pardavė UAB „EMSI“ reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“.

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo argumentai nesudaro pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu.

47.       Bankrutavusios kredito įstaigos, šiuo atveju Banko, reikalavimo teisė į šios kredito įstaigos skolininkus yra jos turto dalis. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu ĮBĮ 33 straipsnio 2 punkte nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas. Taigi, bankrutavusios kredito įstaigos reikalavimo teisės, kaip ir kito jos turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra kredito įstaigos kreditorių komiteto (susirinkimo) kompetencijai priskirtas klausimas. Kreditorių komitetas (susirinkimas), priimdamas nutarimą parduoti kredito įstaigos turtą (reikalavimo teises), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek kredito įstaigos, tiek ir daugumos kreditorių interesus.

48.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Ūkio bankas“ kreditorių komitetas sprendimą dėl reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ pardavimo priėmė 2017 m. liepos 14 d., kai tuo tarpu apie Banko reikalavimo teisių pardavimą buvo paskelbta dar 2017 m. balandžio 24 d., t. y. iki BAB „Ūkio bankas“ kreditorių komiteto nutarimo parduoti kredito įstaigai priklausančias reikalavimo teises priėmimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog pirmiausia buvo paskelbta apie Banko turto – reikalavimo teisių – pardavimą ir tik vėliau, gavus potencialių pirkėjų pasiūlymus, buvo priimtas bankrutuojančio Banko kreditorių komiteto sprendimas parduoti reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“, savaime nėra pagrindas šio turto pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Minėta, jog pačiame skelbime apie reikalavimo teisių pardavimą Bankas pažymėjo, kad jis turi teisę vienašališkai spręsti dėl reikalavimo teisių pardavimo eigos ir sąlygų bei bet kuriuo metu sustabdyti arba nutraukti pardavimo procesą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto potencialių pirkėjų ratas yra ribotas, todėl įprasti turto pardavimo metodai (pvz., vien paskelbiant apie tokio turto pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Bankrutavusios įmonės turto pardavimą organizuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas). Nors turtas ir parduodamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka, bankroto administratorius neturi apsiriboti kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto pardavimo būdais (pvz., vien skelbiant apie turto pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais, atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 39 punktas). 

49.       Bylos nagrinėjimo teisme metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą Banko atstovai pripažino, jog BAB „Ūkio bankas“ apie turimų reikalavimo teisių pardavimą skelbė siekdami ištirti rinką, nustatyti potencialių pirkėjų ratą bei preliminarią kainą, ir galiausiai, tik turėdamas šiuos duomenis, Banko bankroto administratorius kreipėsi į Banko kreditorių komitetą dėl pritarimo nurodytoms reikalavimo teisėms parduoti gavimo. Sutiktina, kad tokia kredito įstaigos turto pardavimo tvarka, pradžioje nustatant potencialius pirkėjus ir galimą turto pardavimo kainą ir tik po to kreipiantis į kreditorių komitetą dėl pritarimo šio turto pardavimui, nėra įprasta, tačiau ji nėra ir draudžiama. Pabrėžtina, kad ĮBĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas (komitetas), įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 33 punktas). Tuo tarpu ieškovas, akcentuodamas, kad tokiu būdu reikalavimo teisių pardavimas nebuvo atliktas viešai ir skaidriai, iš esmės tvirtina, kad Bankas, 2017 m. balandžio 24 d. skelbdamas apie reikalavimo teisių pardavimą, pirmiausia turėjo kreiptis į kreditorių komitetą ir šiam nutarus reikalavimo teises parduoti skaidraus, viešo pardavimo būdu, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, tik tuomet skelbti apie jų pardavimą. Teisėjų kolegija neprieštarauja šiems ieškovo teiginiams, tačiau, kaip jau minėta, vien ta aplinkybė, kad šiuo atveju Banko veiksmai parduodant reikalavimo teises iš pradžių nebuvo patvirtinti kreditorių komiteto, savaime nedaro jų pagrindu pasirašytų sutarčių negaliojančiomis. BAB „Ūkio bankas“ kreditorių komitetas 2017 m. liepos 14 d. ne tik neginčijo Banko administratoriaus veiksmų, atliktų siekiant parduoti reikalavimo teises, bet patvirtino reikalavimo teisių pardavimo tvarką pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir priėmė sprendimą turtą parduoti. Taigi, ieškovo akcentuojamos aplinkybės, nors ir nėra įprastos sprendžiant dėl bankrutavusios kredito įstaigos turto – reikalavimo teisių pardavimo, tačiau tai savaime neįrodo, kad tokia tvarka sudarytos turto pardavimo sutartys yra negaliojančios ir sudarytos pažeidžiant Banko turto pardavimo tvarką.

50.       Nutarties 41 punkte minėta, jog imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais. Nors ieškovas teigia, kad Bankas, sudarydamas ginčo sutartis, pažeidė ir imperatyvią ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, tačiau, priešingai ieškovo teiginiams, matyti, kad ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra įtvirtinta jokia griežta elgesio taisyklė, o nurodoma, kad bankrutavusiam bankui priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, tvarka ir dėl to sprendimus priima kreditorių komitetas (kreditorių susirinkimas). Taigi priešingai nei teigia ieškovas, aptariama teisės norma, yra dispozityvi, t. y. suteikianti subjektams teisę, neperžengiant įstatymo ribų, reguliuoti tarpusavio santykius savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetui pritarus, buvo priimtas sprendimas parduoti Banko turimas reikalavimo teises į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ iš esmės jau žinant galimą potencialų pirkėją bei turto pardavimo kainą, nei vienas iš Banko kreditorių šios turto pardavimo tvarkos ir kainos neskundė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teisės norma, reguliuojanti Banko reikalavimo teisių pardavimą, tokios turto pardavimo tvarkos nedraudžia, o kreditoriams jos neginčijus, negalima laikyti, kad ji pažeidžia Banko ar jo kreditorių teises bei interesus. Ieškovas neturi įgaliojimų ginti Banko ar jo kreditorių interesus, jis turi tik privatų verslo interesą dalyvauti bankrutuojančio Banko turto pardavimo procese siekdamas gauti finansinę naudą iš reikalavimo teisių įgyvendinimo bankroto procese.

51.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, jog Bankas, skelbime klaidingai nurodydamas reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydį, vėliau viešai nepaskelbęs apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sumažintą Banko 7 229 876,29 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, taip pat reikalavimo teisių pardavimo metu nurodęs apie galimybę įsigyti teises į Banko reikalavimus į BUAB „Vakuolė“ ir BUAB „Vakoil“ kartu, tokiu būdu pažeidė jo interesą įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Vakuolė“, Bankui priklausančio turto pardavimo tvarką, viešumo bei skaidrumo principus.

52.       Teisėjų kolegija sutinka, jog 2017 m. balandžio 24 d. skelbime buvo nurodytas klaidingas Banko reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydis, t. y. vietoje 7 533 898 Eur buvo nurodyta, kad reikalavimo dydis yra 4 139 362 Eur. Tačiau, kaip nustatyta šios nutarties 42 punkte, tiek ieškovas, tiek kiti potencialūs pirkėjai tikrąją reikalavimo dydį sužinojo dar iki pasiūlymo Bankui pateikimo. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog ieškovui Banko reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydis turėjo būti žinomas kaip BUAB „Vakuolė“ kreditoriui (BUAB „Vakuolė“ kreditoriumi ieškovas tapo tik 2017 m. birželi 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-126-555/2019, BUAB „Vakuolė“ kreditorę BUAB „Balt-Energo Group“ su 3 109 169,57 Eur finansiniu reikalavimu pakeitus naujuoju kreditoriumi D. J.), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui tikrasis Banko reikalavimo dydis į BUAB „Vakuolė“ buvo žinomas iki pasiūlymo Bankui pateikimo. Tiek ieškovui, tiek kitiems dalyviams, kreipusis į atsakovę dėl papildomos informacijos suteikimo, buvo pateikti papildomi duomenys – Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-438-157/2017, kuria buvo atmestas BUAB „Vakuolė“ prašymas dėl BAB „Ūkio bankas“ išbraukimo iš jos kreditorių sąrašo bei BUAB „Vakuolė“ dėl nurodytos teismo nutarties pateiktas atskirasis skundas, iš kurių buvo aišku, kad Banko reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ dydis tuo metu buvo 7 533 898 Eur. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog padaryta rašymo klaida neturėjo esminės reikšmės ieškovo suinteresuotumui dalyvauti Banko reikalavimo teisės pardavimo procese. Be to, reikalavimo teisės dydis, teikiant pasiūlymus įsigyti reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, reikšmės neturi, kadangi pasiūlymo kaina nustatoma įvertinant įkeisto bankrutuojančios įmonės turto vertę, t. y. nepriklausomai nuo reikalavimo teisės dydžio, šios teisės užtikrinimas nesikeičia. Šios aplinkybės patvirtina, kad vien dėl to, jog skelbime buvo nurodyta mažesnio dydžio reikalavimo teisė, tai neturėjo lemiamos reikšmės dalyvių apsisprendimui teikti pasiūlymus. Juo labiau, kai visiems potencialiems pirkėjams dar iki pasiūlymų pateikimo buvo pateikta informacija apie tikrąjį parduodamos reikalavimo teisės dydį. Pats apeliantas nurodo, kad UAB „Vakuolė“ turto vertė“ jo manymu sudaro apie 1,5 mln. Eur sumą. Tai patvirtina aplinkybę, kad, apsisprendžiant dėl reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę pirkimo, nėra esminio skirtumo, kokio dydžio yra reikalavimo į bankrutuojančią įmonę nominalioji vertė, nes nepriklausomai nuo nominaliosios vertės dydžio tokios reikalavimo teisės rinkos vertę apsprendžia turto, kuriuo užtikrinamas reikalavimo teisės įgyvendinimas, reali vertė.

53.       Aukščiau nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas, teikdamas pasiūlymą atsakovei, buvo informuotas apie tai, kad Banko reikalavimo teisė į BUAB „Vakuolė“ yra ginčijama teisme. Taigi tiek ieškovas, tiek UAB „EMSI“ bei dalyviai Nr. 1 ir Nr. 2 2017 m. gegužės 15 d. pasiūlymus pateikė dėl tuo metu ginčijamos reikalavimo teisės. Teismui išsprendus tarp BUAB „Vakuolė“ ir BAB „Ūkio bankas“ kilusį ginčą dėl Banko reikalavimo teisės į bendrovę ir reikalavimo teisę patvirtinus teismo nutartimi, šios reikalavimo teisės vertė galėjo ir nepadidėti (pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi Banko reikalavimą netgi sumažino iki 7 229 876,29 Eur), nes, kaip minėta, tokio turto vertė priklauso nuo turto, kuriuo užtikrinamas reikalavimo teisės įgyvendinimas, vertės. Kita vertus, patvirtinus Banko reikalavimo teisę įsiteisėjusia teismo nutartimi atsirado teisinis apibrėžtumas, dėl kurio galėjo pakilti ir Banko reikalavimo teisės vertė, ką patvirtina pakilusi Banko turto pirkimo-pardavimo procese dalyvaujančių asmenų už šią teisę siūloma kaina. BUAB „Vakuolė“ turtas, įkeistas hipoteka bei įkeitimu užtikrinant reikalavimo teises, perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi, tuo tarpu aplinkybė, kad 2017 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismas nutartimi buvo patvirtintas Banko reikalavimas, neturėjo jokios įtakos nei BUAB „Vakuolė“ turtui (jo nei padaugėjo, nei sumažėjo), nei šio turto vertei.

54.       Kita vertus, aplinkybė, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo parduota nebeginčijama Banko reikalavimo teisė, ieškovui iš esmės nesukelia jokių padarinių. Šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovas pasiūlymą pateikė 2017 m. gegužės 15 d., o vėliau atsisakė dalyvauti tolesnėse reikalavimo teisės įsigijimo procedūrose. Tuo tarpu įsiteisėjusi nutartis dėl BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisės patvirtinimo priimta 2017 m. birželio 5 d., t. y. jau ieškovui nebekonkuruojant dėl teisės įsigyti Banko turtą. Nors ieškovas teigia, kad nėra pagrindo remtis 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto Banko atstovo A. V. parodymais, patvirtinančiais, kad Banko atstovui susisiekus telefonu su ieškovu, jis patvirtino, kad tolesnėse reikalavimo teisės įsigijimo procedūrose dalyvauti nepageidauja, tačiau jis šių parodymų ir nepaneigė. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, kad liudytojas apklaustas pažeidžiant jo teises (liudytoju A. V. pakviestas to negalinant numatyti D. J., kad jis negalėtų pasisakyti dėl šių parodymų bei užduoti liudytojui klausimų bei liudytojas apklaustas jo atstovui prieštaraujant ir nesustabdžius bylos nagrinėjimo), tačiau kaip nurodo pats ieškovas ir patvirtina 2018 m. birželio 7 d. informacinė pažyma, minėtame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas advokatas V. N., kuris ne tik neprašė stabdyti bylos nagrinėjimo, bet ir uždavė liudytojui klausimus. Todėl ieškovo argumentai dėl to, kad apklausiant liudytoją byloje buvo pažeistos jo procesinės teisės, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

55.       Byloje nustatyta, kad Bankas dar 2017 m. balandžio 24 d. skelbime nurodė turintis teisę vienašališkai spręsti dėl reikalavimo teisių pardavimo ir eigos, todėl atsakovė, nurodydama potencialių pirkėjų teisę teikti papildomą kainos pasiūlymą taip pat ir už reikalavimo teisių į BUAB „Vakoil“ įsigijimą, priešingai nei teigia apeliantas, jokios reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nekeitė ir/ar nepažeidė. Juo labiau bylos duomenys patvirtina, kad jokio primygtinio reikalavimo teikti pasiūlymus tik abejoms reikalavimo teisėms įsigyti, nebuvo. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, potencialūs pirkėjai teikė skirtingus pasiūlymus, pavyzdžiui, dalyvis Nr. 2 pateikęs pirminį 2 mln. Eur pasiūlymą už abi reikalavimo teises, vėliau pateikė 575 000 Eur pasiūlymą tik už reikalavimo į BUAB „Vakuolė“ įsigijimą, atsakovė UAB „EMSI“, pagerindama savo pirminį pasiūlymą reikalavimui į BUAB „Vakuolė“ įsigyti, vėliau teikė pasiūlymus abejoms reikalavimo teisėms įsigyti. Tačiau ir ši aplinkybė jokios įtakos ieškovo teisėms bei interesams neturi, nes ieškovas, kaip minėta, tolesniuose reikalavimo teisių įsigijimo etapuose nedalyvavo, pasiūlymo įsigyti ir reikalavimo į BUAB „Vakoil“ neteikė. Tuo tarpu Banko kreditoriams šios aplinkybės neginčijant, nėra jokio pagrindo pripažinti abiejų reikalavimo teisių pardavimą vienu metu ir vienam įgijėjui neteisėtu ir pažeidžiančiu Banko turto pardavimo tvarką. Galiausiai iš UAB „EMSI“ nurodytų aplinkybių ir teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad BUAB „Vakoil“ bankroto byla jau baigta, Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. B2-64-436/2018 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. UAB „EMSI“ ne tik jokio turto pagal reikalavimo teisę į BUAB „Vakoil“ negavo, bet ir nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo perėmimo. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, jog reikalavimo teisė į BUAB „Vakoil“ buvo bevertė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-64-436/2018, nes šio teismo sprendimo byloje nėra. Tačiau aplinkybę dėl minimo teismo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu paminėjo UAB „EMSI“. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Todėl ieškovo argumentai, jog teismas sprendimą priėmė naudodamas į bylą nepateiktais informacijos šaltiniais yra nepagrįsti.

56.       Kaip teisingai nurodo ieškovas, dalyvio Nr. 3 pasiūlymas Banko buvo priimtas tik 2017 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokiu būdu iš esmės praranda prasmę Banko reikalavimo teisių pardavimo procedūroje nustatytų terminų pateikti pagerintus pasiūlymus nustatymas, bet, kita vertus, kaip jau minėta, Bankas pasiliko sau teisę spręsti dėl savo turto pardavimo tvarkos. Ši aplinkybė ieškovo teisių ir teisėtų interesų taip pat nepažeidė, nes tuo metu jis jau buvo pasitraukęs iš reikalavimo teisių pirkimo proceso, o likusieji dalyviai prieštaravimų dėl tokios reikalavimo teisių pardavimo procedūros eigos neteikė. Be to, ne dalyvis Nr. 3, o atsakovė UAB „EMSI“, pateikusi geriausią pasiūlymą, įsigijo reikalavimo teises. Todėl ieškovo nurodyti argumentai dėl dalyvio Nr. 3 įstojimo į pirkimo procedūras momento nesudaro pagrindo spręsti buvus Banko turto pardavimo tvarkos pažeidimų.

57.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas šios nutarties 52-56 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog reikalavimo teisių pardavimo procedūros metu reikalavimo teisė į BUAB „Vakuolė“ tapo nebeginčijama, skelbime dėl jos pardavimo buvo nurodytas klaidingas jos dydis, o galiausiai buvo parduotos vienu metu ir vienam pirkėjui dvi Banko turimos ir tarpusavyje susijusios reikalavimo teisės, iš esmės ieškovo teisių nepažeidė. Apeliantas pats savanoriškai pasitraukė iš reikalavimo teisių įsigijimo procedūros pirminiame jos etape. Net ir tuo atveju, jei Bankas, gavęs 2017 m. gegužės 15 d. dalyvių pasiūlymus, nebūtų nusprendęs tęsti reikalavimo teisių pardavimo, ieškovas nebūtų galėjęs sudaryti ginčijamų sutarčių, nes jo pasiūlymas buvo mažiausias iš visų pateiktų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jo teises pažeidžia ginčijamos sutartys. Todėl jis negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ir įgyti teisę kreiptis dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl didelio žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir galimo dalyvavimo naujai skelbiamame šių reikalavimo teisių pardavime jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo jam ginčyti Reikalavimo perleidimo ir Hipotekos sutartis nesukuria. Tokį suinteresuotumą pagrįstų tik ieškovo dalyvavimas turto pardavimo procedūrose, tačiau šiuo atveju apeliantas jau pirminiame reikalavimo teisių įsigijimo etape nurodė, kad nėra suinteresuotas tolimesniu Banko reikalavimo teisių įsigijimu, taigi ir realių ketinimų įsigyti ginčijamais sandoriais parduotą turtą neturėjo. Pagrįstas taip pat atsakovės BAB „Ūkio bankas“ argumentas atsiliepime į apeliacinį skundą, jog ieškovui, kaip BUAB „Vakuolė” kreditoriui, taip pat neturi jokios reikšmės, ar bendrovės kreditoriumi yra Bankas, ar UAB „EMSI”. Kreditoriaus pasikeitimas jokios tiesioginės įtakos ieškovo, kaip BUAB „Vakuolė” kreditoriaus, teisėms ir pareigoms neturi.

58.       Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad BAB „Ūkio bankas“ veiksmai suvaržė D. J. teises tinkamai dalyvauti ir sąžiningai konkuruoti su kitais Banko reikalavimo teisių įsigijimu susidomėjusiais dalyviais. Nenustačius Banko reikalavimo teisių pardavimo tvarkos pažeidimų (CK 1.80 straipsnis), ieškinys atmestas pagrįstai.

59.       Ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog UAB „EMSI“ įsigyta reikalavimo teisė į BUAB „Vakuolė“ už 635 000 Eur neva yra užtikrinta 1,5 mln. vertės BUAB „Vakuolė“ turtu, iš esmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nebuvo įrodinėjama įkeisto turto vertė, tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti ir apelianto naujai pateiktus įrodymus dėl turto vertės (nutarties 35-36 punktai). Šiais argumentais taip pat nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, todėl teisėjų kolegija šių argumentų, kaip nesusijusių su bylos nagrinėjimo dalyku, nevertina ir plačiau nenagrinėja. Bankui priklausiusios reikalavimo teisės į BUAB „Vakuolė“, kurią įsigijo UAB „EMSI“, patenkinimu iš įkeisto BUAB „Vakuolė“ turto vertės gali būti suinteresuota pati BUAB „Vakuolė“ bei jos kiti kreditoriai.

Dėl ieškinio senaties

60.       Atsakovė UAB „EMSI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo taikyti ieškovo reikalavimui vieno mėnesio ieškinio senatį argumentuodama tuo, jog, teismui skundžiamame sprendime nurodžius, kad reikalavimo teises Bankas pardavė viešo konkurso būdu (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 3 dalimi taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.

61.       Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ yra bankrutavęs juridinis asmuo, tuo tarpu ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas bei parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Nors konstatuota, kad Bankui parduodant reikalavimo teises jis turi teisę jį pardavinėta kita nei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad ĮBĮ nuostatos šiam pardavimo procesui netaikomos. Priešingai, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad

62.       Kita vertus, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog bylos šaliai norint pasinaudoti ieškinio senatimi, tokį reikalavimą ji turi pareikšti teismui per įmanomai trumpiausią laiką, tai nurodant atsiliepime į ieškinį arba vėliau teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1178/2001).

63.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika sprendžia, kad atsakovės UAB „EMSI“ prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo negali būti svarstomas ir tenkinamas, kadangi jis pateiktas pavėluotai.

Dėl procesinės bylos baigties

64.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai atliko tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį vertinimą bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

65.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl apelianto prašymo išviešinti Banko turto pardavimo dalyvius

66.       Apeliaciniame skunde ieškovas teikė prašymą išreikalauti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ konkurso dalyvių Nr. 1, 2 ir 3 pavadinimus. Ši savo prašymą apeliantas grindė tuo, jog tokiu būdu būtų konstatuotas UAB „EMSI“ nesąžiningumas bei visų dalyvių (UAB „EMSI“ ir dalyvių Nr. 1, 2 ir 3) tarpusavio veiksmų derinimo faktas.

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike prašė teismo išreikalauti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ informaciją, kokie pirkėjai dalyvavo Banko reikalavimo teisių į BUAB „Vakuolė“ ir/ar BUAB „Vakoil“ pardavimo procese, sumokėję nustatytą užstatą, pateikiant užstato gavimo faktą ir datą patvirtinančius įrodymus. Šį savo prašymą ieškovas grindė analogiškomis aplinkybėmis, kurias išdėstė ir apeliaciniame skunde. Teismui įpareigojus atsakovę pateikti nurodytus duomenis, Bankas juos pateikė kartu su tripliku, kuriame prašė teismo: dalyvio Nr. 1 2017 m. gegužės 15 d. pasiūlymą, dalyvio Nr. 2 2017 m. gegužės 15 d. pasiūlymą, dalyvio Nr. 2 2017 m. gegužės 26 d. pasiūlymą, dalyvio Nr. 3 2017 m. birželio 1 d. pasiūlymą, 2017 m. birželio 15 d. dalyvio Nr. 3 užstato sumokėjimo patvirtinimą ir 2017 m. liepos 25 d. užstato grąžinimo patvirtinimą, dalyvio Nr. 2 prašymą pratęsti terminą užstatui sumokėti laikyti nevieša bylos medžiaga, neteikti šios bylos medžiagos susipažinti, kopijuoti bei daryti išrašų kitiems byloje dalyvaujantiems ir tretiesiems asmenims. Bankas nurodė, kad tokių duomenų atskleidimas suteiktų galimybę ieškovui nesąžiningai pasinaudoti turima informacija. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi grąžino atsakovei aukščiau nurodytus dokumentus, įpareigodamas pateikti dokumentus, kuriuose nebūtų konfidencialių duomenų, padarant neįskaitomais konkurso dalyvių duomenis. Bankas, įvykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė į bylą nurodytus dokumentus, kuriuose dalyvius Nr. 1, 2 ir 3 identifikuojantys duomenys nėra įskaitomi.

68.       Konfidencialios informacijos samprata atskleista CK 1.116 straipsnio 1 dalyje: informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kad būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Slaptumas yra fakto, o ne teisės klausimas. Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių. Papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi nurodęs atsakovei pateikti atitinkamus dokumentus, juose padarant neįskaitomais dalyvius Nr. 1, 2 ir 3 identifikuojančius duomenis, akivaizdžiai nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika, netyrė bei nevertino Banko pateiktų duomenų pagal CK 1.116 straipsnio nuostatų reikalavimus. Vienok, byloje nustačius, kad ieškovas atsisakė dalyvauti tolesnėse reikalavimo teisių pardavimo procedūrose, o BAB „Ūkio bankas“ kreditorius tenkina Banko bankroto administratoriaus atlikta turto pardavimo procedūra bei turto pardavimo kaina, ši aplinkybė, kad ieškovui nėra žinomi dalyvių Nr. 1, 2 ir 3 pavadinimai, iš esmės jokios teisinės reikšmės bylos rezultatui neturi. Ieškovo argumentai apie tariamą atsakovės UAB „EMSI“ ir kitų dalyvių tarpusavio susižinojimą ar/ir konfidencialumo sutarčių pažeidimą apelianto, kaip neturinčio suinteresuotumo byloje, teisių nepažeidžia, o taip pat yra deklaratyvūs. Todėl pirmosios instancijos teismui net ir neištyrus aplinkybių dėl pagrindo tam tikrus Banko pateiktus byloje duomenis pripažinti konfidencialiais, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio prašymo tenkinimo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl žyminio mokesčio, sumokėto teikiant ieškinį, grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. J., pateikdamas ieškinį Vilniaus apygardos teismui, sumokėjo 5 738 Eur žyminį mokestį bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viso 5 776 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, jog jam teikiant apeliacinį skundą byloje, kurioje reikalavimai yra pareikšti bankrutuojančiai įmonei BAB „Ūkio bankas“, jis patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų asmenų ratą, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą nesumokėjo. Vilniaus apygardos teismas, nesutikdamas su tokiais ieškovo teiginiais, 2018 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 5 738 Eur žyminį mokestį. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018, skundžiamą nutartį panaikino ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui D. J. taikytinos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, atleidžiančios asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė. Remdamasis šiuo teismo išaiškinimu, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą grąžinti jam už ieškinį sumokėtą 5 776 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi apelianto prašymo netenkino, išaiškindamas, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta, teismo procesas pirmojoje instancijoje yra pasibaigęs, ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Todėl būtent apeliacinės instancijos teismui ieškovas ir turi teikti prašymus, susijusius su pirmosios instancijos teismo procesu. Ieškovui šią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-89-516/2019, ją paliko nepakeistą bei išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai, kuriais byla išsprendžiama iš esmės, o taip pat šiuose sprendimuose padarytos išvados ir išspręsti procesiniai klausimai, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negali būti paties pirmosios instancijos teismo keičiami ar naikinami, bet turi būti skundžiami apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, kuris turi teisę pasisakyti ir dėl pagrindų atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už ieškinį, kuris jau paskirstytas sprendimu, buvimo bei atitinkamai sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio ieškovui D. J. grąžinimo pagrindų egzistavimo.

71.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

72.       Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014 yra išaiškinęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė, pažymėdamas, kad būtent tokią išvadą suponuoja sisteminis teisės normų aiškinimas – tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardinta (pvz., CPK 83 str. 1 dalies 1–4 punktai). Be to, kasacinio teismo vertinimu, priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik toms byloms, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, lemtų situaciją, kad tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista, o toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje buvo pasisakyta, kad net ir tuo atveju, kai atsakovais byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius bei kasacinius skundus ir dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti ne įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, o kitam asmeniui, kuriam bankroto byla nėra iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-526/2014).

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata bei nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad bylose, kuriose reiškiami reikalavimai bankrutuojančiam (bankrutavusiam) asmeniui, kiti asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik už teikiamus apeliacinius bei kasacinius skundus. Tuo tarpu asmenys, kurie nėra įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, teikiantys ieškinius bankrutuojančiam (bankrutavusiam) asmeniui pirmosios instancijos teisme, nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra atleidžiami. Ieškovas D. J. neatitinka nei vieno CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto subjekto, kuris yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, statuso, todėl jo prašymas dėl žyminio mokesčio, sumokėto teikiant ieškinį pirmosios instancijos teisme, grąžinimo, netenkintinas.

74.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

75.       Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo – pažymos dėl suteiktų teisinių paslaugų, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 821,03Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį 1 204,71 Eur (926,70 Eur (užpraėjusio, t. y. 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ji yra mažintina iki
1 205 Eur ir priteistina atsakovei iš ieškovo.

76.       Atsakovė UAB „EMSI“ taip pat pateikė prašymą dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ką pagrindžia kartu su prašymu pateikti dokumentai (sąskaita – pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymas). Atsakovės prašomos priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir atsakovei priteisiamos iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ (juridinio asmens kodas 112020136) 1 205 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus) ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EMSI“ (juridinio asmens kodas 120643955) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti ieškovo D. J. prašymo dėl žyminio mokesčio, sumokėto jam teikiant ieškinį pirmosios instancijos teisme, grąžinimo.

Teisėjai                                                                                Artūras Driukas

                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                        Antanas Rudzinskas