Byla Nr. 1S-192-810/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- R. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme.
- Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. gruodžio 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 12 d.
- Komisija 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nuteistas R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą grindė tuo, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, draudžiančius už tą pačią nusikalstamą veiką bausti du kartus. Pažymėtina, jog nei BVK 157, 158 straipsnių nuostatos, nei poįstatyminiai teisės aktai (Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 1-154, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. V-279), nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, padaryto nusikaltimo sunkumo nenumato kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo. Anot nuteistojo, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neturėjo atsižvelgti ir į tai, jog jis 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kadangi nuo paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo ilgas laiko tarpas (paskutinė drausminė nuobauda paskirta 2009 metais). Taip pat teismas negalėjo vertinti to, jog praeityje nuteistasis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, dėl ko socialinio tyrimo išvadoje nustatomas kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė, kadangi tai praeities dalykas, išliksiantis viso teistumo metu.
- Nuteistasis skunde pažymi ir tai, jog skundžiamoje nutartyje minimi ankstesni jo teistumai, kas neatitinka tikrovės. Be to, teismas šališkas ir ignoruoja ilgalaikes lygtinio paleidimo komisijos išvadas.
- Skunde akcentuojama, jog atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo 2 specialybes, nuo 2010 metų dirbo valstybinėje įmonėje, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdė Komisijos rekomendacijas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo 19 kartų skatintas, 2016 m. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat skunde pažymima, jog nuteistasis dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, šiuo metu suvokia alkoholio daromą žalą, alkoholio nevartoja jau 11 metų ir neketina to daryti būdamas laisvėje, palaiko ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie būsimą nuteistojo įdarbinimą, civilinis ieškinys pilnai padengtas. Be to, pagal OASys metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 18 balų, o nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
- Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
- BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Narinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. B. atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
- Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. B. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 18 balų. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuo 2017 m. birželio 7 d. R. B. nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 5 balais, ką savo skunde akcentavo ir pats nuteistasis. Nors toks mažėjimas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda pastangas siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš šiuo metu nustatytų 18 balų – 8 balai yra statiniai, o likę 10 (t. y. daugiau nei pusė) – dinaminiai, kuriuos R. B. savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti, o jų egzistavimas, kartu vertinant ir kitas aplinkybes, sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi.
- Prie kitų aplinkybių, kurios neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir akivaizdi, priskirtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką. Nors nuteistasis skunde teigia, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturėtų atsižvelgti į tai, jog jis 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kadangi nuo paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo ilgas laiko tarpas (paskutinė drausminė nuobauda paskirta 2009 metais), apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog paskutinį kartą nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų 2015 m. gegužės 20 d. Nors drausminė nuobauda už paskutinį nustatytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą R. B. nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Be to, pažymėtina ir tai, jog paskutinį kartą R. B. pažeidė nustatytą vidaus tvarką praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (2006 m. gruodžio 12 d.). Tai rodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai.
- Apygardos teismas sutinka, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės – mokymasis, darbinė veikla įkalinimo įstaigoje, paskatinimai už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, tarp jų ir Įžanginės grupės užsiėmimuose, skirtuose asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, tai, jog nuteistasis yra padengęs civilinį ieškinį, palaiko ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, vertintinos nuteistojo naudai. Tačiau vien tai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymu ir dinaminių kiminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos nustatymu, nesudaro pagrindo R. B. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Taip pat negali būti sureikšminama ir ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
- Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad jis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, negali būti vertinama, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos, kadangi tokiu būdu pažeidžiamas visuotinis teisės principas, jog joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. B. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.
- Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog skundžiamos nutarties argumentai neatitinka tikrovės, kadangi nutartyje minimi ankstesni jo teistumai. Šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nutartyje nenurodyta, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas.
- Skunde taip pat keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šiame kontekste pažymėtina, jog R. B. tokių abejonių nepagrindė jokiais argumentais, o vien tai, kad žemesnės instancijos teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, jo padarytos išvados netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas nuteistojo atžvilgiu buvo šališkas, duomenis vertino neobjektyviai ar tendencingai.
- Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. B. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Edita Dambrauskienė
Giedrius Endriukaitis
Algerdas Urbšys