Civilinė byla Nr. eB2-703-777/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00418-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.13; 3.2.7.1; 3.1.7.6

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Audronei Kundrotienei, dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui G. B., suinteresuotam asmeniui Ž. S., jo atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje kilęs ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymo dėl vadovavimo teisių apribojimo pagrįstumo, suinteresuoti asmenys Ž. S., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, akcinė bendrovė Luminor bank, uždaroji akcinė bendrovė „Aimpex“, uždaroji akcinė bendrovė „TOI TOI Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2019 m. spalio 21 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bankroto administratorė pateikė prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo. Prašė už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Ž. S. apriboti asmens teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Buvusiam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Ž. S. apribojo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.       2020 m. balandžio 14 d. pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą dėl vadovavimo teisių apribojimo Ž. S., kuriuo prašė: už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui Ž. S. maksimaliai apriboti asmens teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3.       Nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo Ž. S. neteisėti veiksmai / neveikimas dėl vadovo teisių apribojimo apima tęstinį periodą nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Ž. S. pažeidė imperatyvias  Įmonių  bankroto  įstatymo  (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalies (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir toliau sistemingai pažeidinėja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto (galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas. 

4.       Dėl bendrovės nemokumo datos ir bendrovės vadovo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus nurodė, kad Ž. S., būdamas vadovu, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo,  kai  įmonė buvo nemoki vėliausiai 2017 m. rugpjūtį (pagrindas – 2017 m. gruodžio 31 d. balansas; 2017 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018).

5.       Dėl dokumentų neperdavimo ir vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, trukdymo bankroto procedūrai nurodė, kad Ž. S. nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. (sąskaitų pirkimų / pardavimų registrai su išrašytomis / gautomis sąskaitomis; kasos operacijų registrai su kasos pajamų / išlaidų orderiais; avansinių apyskaitų registrai su priskiriamais dokumentais; turto nurašymo registrai su priskiriamais dokumentais (turto sunaudojimą / pardavimą / utilizavimą patvirtinančiais dokumentais); ūkinių sutarčių registracijos žurnalai su sudarytomis sutartimis, priedais bei  kitais lydimaisiais dokumentais, aktais; statybos darbų žurnalai su lydimaisiais dokumentais; akcininkų susirinkimų sprendimai su susijusiais dokumentais; bendrovės vadovo įsakymai su susijusiais dokumentais; didžiosios knygos registrai iki 2017 m. gruodžio 31 d.), visų kitų likusių bendrovės veiklos dokumentų (jei yra), kurių saugojimo terminai nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro  2011  m. kovo 9  d. įsakymo  Nr.  V-100  pagrindais  (dėl  numatytų privalomų 10–75 metų dokumentų saugojimo terminų priklausomai nuo dokumento pobūdžio).

6.       Pateikti / perduoti bendrovės dokumentai – Ž. S. 2019 m. sausio 25 d. administratoriui ir teismui papildomai pateikė: 2018 metų didžiąją knygą, 20 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, įmonės įstatus, įmonės elektroninį sertifikuotą išrašą, 22 vnt. medžiagų likučių nuotraukų (tuo pat metu dokumentai pateikti ir teismui). Su atsiliepimu į pirminį pareiškimą Ž. S. pateikė naujai suformuotus neperduoto turto inventorizacijos, nurašymo aktus (2018 m. spalio 2 d.) ir bendras nurodyto turto pirkimo sąskaitas.

7.       Dėl dokumentų ir apskaitos suvestinių registrų neperdavimo Ž. S.:

-       nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018 (įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d.) įpareigojimo iki 2018 m. spalio 12 d. perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, dėl to Klaipėdos  apygardos  teismo  2019  m.  sausio  25  d.  nutartimi  civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2018 bendrovės vadovui Ž. S. buvo paskirta 300 EUR bauda ir raginta įvykdyti įpareigojimus;

-       nevykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu bendrovės vadovui numatytų imperatyvių pareigų perduoti dokumentus;

-       nenurodo  objektyvių  priežasčių,  kas nuo 2018 m. spalio 12 d. trukdo vykdyti teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytus įpareigojimus perduoti dokumentus;

-       nesilaikė  ir  pažeidė  2001  m.  lapkričio  6  d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta  tvarka,  kuri  turi  numatyti  priemones,  užtikrinančias  dokumentų  saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“;

-       nesilaikė  ir  pažeidė  1995  m.  gruodžio  5  d.  Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką <...>“, reikalavimų;

-       nesilaikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuris numato, kad 10 metų turi būti saugomi ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), reikalavimų.

8.       Nurodė, kad, vadovaujantis Ž. S. teismui ir administratoriui teiktais (perduotais) dokumentais, yra pagrindas teigti, jog dėl didelio bendrovės dokumentų kiekio trūkumo (nutarties 5 punktas) ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo / pažeidimo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9.       Dėl tolimesnio vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, perduoti reikalaujamą dokumentaciją ir turtą nurodė, kad trūkstami dokumentai ir paaiškinimai nėra pateikti, turtas neperduotas.

10.       Pagal 2020 m. vasario 11 d. reikalavimo I dalį dėl turto – atsargų už 2 560 Eur sumą: nėra perduotas turtas ir Ž. S. pagal reikalavimą iki šios dienos nenurodė, kada galėtų perduoti atsargas už 2 560 Eur sumą. Byloje pateiktos Ž. S. atsargų įsigijimo sąskaitos (su didele kito turto (atsargų) pirkimu tose sąskaitose), tačiau Ž. S. nepaaiškina ir nepagrindžia, kur dingo kitas pirktas turtas pagal pateiktas sąskaitas, ar nepateikia pastarųjų atsargų sunaudojimo fakto, t. y. nėra pateiktos sutartys, darbų žurnalai, darbų vykdymo / perdavimo dokumentai, sunaudotų objekte medžiagų dokumentai, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti medžiagų sunaudojimą  pagal  Ž. S. pateiktas  pirkimo  sąskaitas  iki esamo medžiagų likučio už 2 560 Eur sumą.

11.       Nurodė, kad Ž. S. keičia pozicijas, klaidina teismą ir pateikia tikrovės neatitinkančius teismui duomenis, kadangi atsargų už 2 560 Eur sumą 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktas jau buvo pastarojo sudarytas ir pateiktas teismui 2019 m. sausio 11 d. su aiškinamuoju rašto priedu „2018 m. spalio 2 d. Trumpalaikio turto Inventorizacijos aprašas“ (2 560 Eur suma). 

12.       Teismui pateiktas naujas 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktas nesutampa su anksčiau administratorei ir teismui teiktu 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktu (2 560 Eur suma), pagal kurį nuo 2019 m. sausio 11 d. buvo reikalaujama perduoti bendrovės atsargas. Naujame Atsargų inventorizacijos akte, lyginant su senesniu Inventorizacijos aktu, nebėra 8 (aštuoniais) punktais  nurodyto  turto  (2 (Juodžemis);   8   (Padėklai);   11   (Apvadai);   12   (Klinkeris);  13 (Profiliai); 15 (Darbo rūbai); 17 (Skarda); 18 (Blokeliai)) ir naujame akte papildomai atsirado 4 punktai turto (11 (Tinklas); 12 (Plėvelė); 13 (Cementas); 14 (Armatūra)). Detalių paaiškinimų  dėl  turto  sudėties  ir  masės  pasikeitimo nėra gauta. Turtas nei pagal senesnį 2018 m.  spalio  2  d. Inventorizacijos aktą, nei pagal naująjį pastarojo pateiktą 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktą nėra perduotas.

13.       Pagal  2020  m.  vasario  11  d.  reikalavimo  II dalį dėl iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2018 m. spalio 2 d.) nurašyto ir neperduoto trumpalaikio mažaverčio turto už 1 114 Eur sumą pagal 2018 m. spalio 2 d. Trumpalaikio turto nurašymo aktą (2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiai) turtas taip pat nėra identifikuotas / detalizuotas su sumomis. Turtas nėra perduotas. Reikalaujami paaiškinimai nėra pateikti. Nėra pateiktos turto įsigijimo sąskaitos. Nėra pateikti visi turto nurašymą, utilizavimą ar pardavimą pagrindžiantys dokumentai.

14.       Nurodė, kad neperduotas turtas yra realus ir egzistuojantis. Preliminariai apie bankroto bylos įsiteisėjimo  dieną  buvusio  turto  sudėtį už 1 114 Eur sumą ir 1 572 Eur sumą buvo žinoma iš Ž. S. teismui ir administratorei pateikto 2018 m. spalio 2 d. Trumpalaikio turto nurašymo akto (2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiai) ir kartu su juo pateikto 2018 m. spalio 2 d. paaiškinimo dėl trumpalaikio turto nurašymo, kuriuo Ž. S. nurodė, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dieną turtas (šalmai, pjūklai, laužtuvai, atsuktuvai ir kiti įrankiai) yra netinkamas toliau naudoti, todėl nurašytas, o esant poreikiui, galima administratorei viską gyvai aprodyti ir perduoti. Nurodytas trumpalaikis turtas yra įtrauktas į sudarytą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentaciją, 2018 m. spalio 2 d. balansą, ir, Ž. S. teigimu, yra egzistuojantis (nebuvo utilizuotas ar parduotas). Vadinasi, pagal teismo imperatyvius įpareigojimus ir administratorės reikalavimus perduoti 2018 m. spalio 2 d. Trumpalaikio turto nurašymo aktu nurašytą turtą už 1 114 Eur sumą ir 1572 Eur sumą turtas turėjo būti perduotas, tačiau nėra perduotas (detalizuotas tik Ž. S. 2019 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu ir priedais).

15.       Pagal 2020 m. vasario 11 d. reikalavimo III dalį dėl bendrovės turto sumažėjimo 6 415 Eur suma: reikalauta informacija nėra gauta; paaiškinimai nėra pateikti; nėra pateikti visi turto nurašymą, utilizavimą ar pardavimą pagrindžiantys dokumentai. Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatos tik bendrai nustato, kad visas turtas privalo būti identifikuojamas, įtraukiamas į apskaitą ir nurašytas gali būti tik tada, kai yra nenaudotinas dėl sugadinimo ar yra netinkamas tolesniam pajamų uždirbimui. Nurašant tokį turtą, pagal kiekvienos bendrovės atskirai nustatytą tvarką privalo būti sudaryta komisija, kuri nustato ar imasi priemonių kvalifikuotai nustatyti turto būklę / gedimus / defektus ir tinkamumą tolesniam naudojimui ir priklausomai nuo nustatytos turto būklės gali sudaryti turto nurašymo aktus ir nustatyti tolesnę pagrįstai nurašyto turto utilizavimo ar pardavimo tvarką ir kainas. Ž. S. nepateikė nurašyto turto detalizacijos / identifikacijos už 6 415 Eur sumą ir jo įsigijimo pagrindo; nepateikė bendrovės dokumentų, reglamentuojančių bendrovės turto inventorizacijos ir nurašymo tvarką, t. y. dokumentų dėl komisijos sudarymo, sudaromos komisijos dydžio, sudėties, funkcijų, atsakomybės reikalavimų; nepateikė Komisijos turto inventorizacijos metu nustatytos išvados ir išvadą pagrindžiančių duomenų dėl nustatytų turto defektų / gedimų ir tolesnio netinkamumo / remonto negalimumo, dėl ko būtų pagrindas sudaryti ir pasirašyti turto nurašymo aktus; nepateikė nurašyto turto utilizavimą ar pardavimą pagrindžiančių dokumentų.

16.       Apibendrindama nurodė, kad tokie Ž. S. veiksmai suteikia pagrindą konstatuoti ne tik tyčinį veikimą / neveikimą nepateikiant reikalaujamų dokumentų ir informacijos, bet ir galimą apskaitos tvarkymą nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir galimą neteisėtą veiklą, susijusią su bendrovės turto pasisavinimu.

17.       Dėl teismo ir administratorės įpareigojimų perduoti turtą nevykdymo ir trukdymo bankroto procedūrai nurodė, kad teismo nustatytu metu (2020 m. kovo 30 d. 10.00 val.) administratorės suorganizuotam transportui su krovikais atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Ž. S. ar kitas įgaliotas asmuo nepasirodė laikotarpiu nuo 9.50 val. iki 11 val. Administratorė turimu kontaktiniu Ž. S. telefono numeriu irgi nesusisiekė su Ž. S. nuo 10 iki 11 val.  Negalėdama  susisiekti  balso  skambučiu  administratorė  parašė  ir  SMS  žinutę. Tačiau Ž. S. neatsakė / neperskambino ir suorganizuotas transportas su krovikais pralaukęs daugiau nei 1 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje išvyko atgal į Vilnių tuščiomis.

18.       Dėl teismo įpareigojimo administratorei pateikti Ž. S. pateiktų dokumentų (įmonės atsargų inventorizacijos, nurašymo, utilizavimo aktų) turinio analizę nurodė, kad Ž. S. nėra perdavęs dokumentacijos, pagrindžiančios, kaip bendrovėje buvo apskaičiuojama sunaudotų / parduotų medžiagų savikaina statybose, o tai turi itin didelę reikšmę (likučio kiekiui ir kainai) nustatant pastarojo nurodomą „Atsargų“ likučio teisingumą patikrinant pagal pateiktą 2018  m.  spalio 2 d. balansą, 2018 m. spalio 2 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2018 m. spalio 2 d. Turto inventorizavimo aktus. Nurodė ir tai, kad Ž. S. nėra perdavęs dokumentacijos, pagrindžiančios, koks atsargų įtraukimo į apskaitą būdas (nuolatinis ar periodinis) bendrovėje buvo taikomas, jei būtų perdavęs, būtų galima tiksliai įvardyti reikalautinus papildomus dokumentus (ji būtina atsargų panaudojimo pagrįstumui ir likusiai turto masei nustatyti). Trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti ir nurašymo, utilizavimo tvarka sudaroma ir tvirtinama kiekvienos bendrovės atskirai vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo objektyvumo, tinkamumo, palyginamumo, protingumo kriterijais (įtvirtinti Buhalterines apskaitos įstatymo 4 straipsnyje). Bendrovės tvirtinama tvarka apima: privalomą turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti procedūrą; komisijos privalomą sudėtį ir komisijos narių pareigas; turto apžiūros ir defektavimo procedūras; išvadų / tolesnių siūlymų teikimo procedūras dėl netinkamo / sugadinto turto nurašymo ir tolesnio utilizavimo ar pardavimo. Bendrovių tvirtinama tvarka gali kartu numatyti ir Turto apžiūros pažymos formas, Turto nurašymo ir likvidavimo aktų formas. Ž. S. nevykdo pareigos ir nėra perdavęs Bendrovėje tvirtintos turto pripažinimu nereikalingu arba netinkamu tvarkos.

19.       Ž. S. 2019 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu pateikta nurašytų atsargų detalizacija yra aiški (įmanoma identifikuoti kiekvieną turtą atskirai), tačiau kartu su Turto nurašymo aktais jis nepateikia turto netinkamumą / sugedimą patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o tai galėtų eliminuoti jo šiuo metu esančią pareigą perduoti bendrovės turtą. Buhalterines apskaitos įstatymo nuostatos nustato, kad visas turtas (nors ir įtrauktas į sąnaudas) privalo būti įtrauktas į apskaitą ir nurašytas gali būti tik tada, kai yra nenaudojamas dėl sugadinimo ar yra netinkamas naudoti ir (ar) pajamoms uždirbti. Nurašant tokį turtą privalo būti sudaryta komisija, kuri nustato turto būklę / tinkamumą ar sudaro trumpalaikio turto nurašymo aktą ir išsprendžia nurašyto turto utilizavimo ar pardavimo klausimą.

20.       Ž. S. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip  nepagrįstą.

21.       Dėl pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo nurodė, kad pareiškėja  nemokumo momentą įrodinėja remdamasi vien tik Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018 pateikta prielaida dėl galimo bendrovės nemokumo 2016–2017 metais ir bendrovės 2017 metų balansu. Remdamasi šiais ribotais ir neinformatyviais rašytiniais įrodymais pareiškėja daro klaidingas prielaidas dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento ir realių bendrovės kreditinių  įsipareigojimų dydžio. 2018 m. toliau tęsdama veiklą bendrovė generavo stabilias pajamas, turėjo užsakymų, laiku mokėjo atlyginimus darbuotojams, o įmokos VSDFV biudžetui, nors ir vėluojant, buvo mokamos iki pat 2018 m. rugsėjo 12 d. Iš pardavimo sąskaitų už atliktus rangos darbus bei pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 m. sausio–liepos mėnesius matyti, kad bendrovės pardavimo pajamos sudarė 29 886 Eur, o grynasis pelnas – 2 723 Eur. Ž. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir dėl virtinės verslo nesėkmių patyrė didelių nuostolių, tačiau finansuojama Ž. S. tęsė veiklą ir buvo moki. Dėl to pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo direktoriui nebuvo.

22.       Dėl bendrovės apskaitos dokumentų neperdavimo nurodė, kad perdavė administratorei visus turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo ir kuriuos turėjo pareigą perduoti. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo ir laikė pas bendrovės buhalterę J. N.. Po iškeltos bankroto bylos kontaktas su buhaltere nutrūko, galbūt ir dėl nesumokėtų jai atlyginimo sumų. Tačiau buhalterei Ž. S. nurodė perduoti dokumentus bankroto administratorei. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas buhalterę. Ž. S. negali būti atsakingas už jau buvusios bendrovės darbuotojos, tai yra buvusios buhalterės J. N., atsisakymą geranoriškai bendradarbiauti bei pateikti administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus. Bankroto administratorė pati nevykdė pareigos išreikalauti dokumentus, reikalingus bankroto administravimui. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad dėl šių buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo jis kreipėsi į buhalterę, nors jos anketinius duomenis ir adresą žinojo, nes pats buhalterės adresą pateikė teismui.

23.       Dėl pareigos perduoti turtą nevykdymo nurodė, kad 2019 m. sausio 25 d. raštu informavo teismą, jog 2019 m. sausio 25 d. el. laišku išsiuntė administratorei atsargų pirkimo sąskaitas bei 22 vnt. atsargų (statybinių medžiagų) fotonuotraukas ir pasiteiravo, kokiu būdu šios atsargos administratorei   turi būti perduotos. Taip pat Ž. S. teismui pateikė duomenis, jog 2 560 Eur vertės atsargų detalizaciją iki 2019 m. sausio 21 d. įskaitytinai jis paprašė parengti bendrovės buhalterės J. N., tačiau buhalterė į jo raginimus nereagavo ir prašomos detalizacijos neparengė. Atsižvelgdamas į šią susidariusią situaciją Ž. S. pats parengė 2560 Eur vertės bendrovės turimų atsargų, nurodytų 2018 m. spalio 30 d. balanse, inventorizacijos aktą (detalizaciją), kurį kartu su atsargų įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) pateikė teismui. Ž. S. nurodė, jog šias inventorizacijos akte nurodytas atsargas (objektuose nebepanaudotų statybinių medžiagų likučius) jis buvo ir tebėra pasirengęs perduoti administratoriui abiem šalims priimtinu būdu, jeigu bendrovės administratorius V. S. tik būtų linkęs bendradarbiauti bei priimti likusį bendrovės turtą buvusiu bendrovės registruotos buveinės adresu. Tačiau administratorius pats neatvyksta pasiimti atsargų, teikdamas nepagrįstus raštus ir pretenzijas Ž. S.. Klaidina teismą apie tai, kad, kaip nurodė teismui, buvo atvykęs į Klaipėdą, bet su Ž. S. nesusitiko, nes pastarasis tiesiog neatsiliepė telefonu. Šios aplinkybės neatitinka teisybės, kadangi iš pridedamo elektroninio susirašinėjimo 2020 m. kovo 30 d. minučių tikslumu matyti, kad administratorius galbūt net nebuvo atvykęs pasiimti turto. Minučių tikslumu pateiktas elektroninis susirašinėjimas su administratoriumi rodo, kad Ž. S. atsiuntė ir savo telefono numerį ir aiškino, kur važiuoti, tačiau administratorius ar jo įgaliotas asmuo neatvyko į sutartą vietą.

24.       Bankroto administratorius nepagrįstai teigia, jog pagal bankroto administratoriaus reikalavimus nėra tinkamai detalizuotas ir pagrįstas bendrovės turto sumažėjimas bankroto bylos iškėlimo momentu pagal teismui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 30 d. balansą ir iškėlus bankroto bylą pateiktą 2018 m. spalio 30 d. tarpinį balansą. Administratoriaus teigimu, Ž. S. pateiktas atsargų nurašymo aktas (3 732 Eur suma) su prierašu, kad medžiagų nurašymo suma nustatyta pagal atliktą 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktą, ir pridedamas 2 „bendrastatybinių darbų“ sąskaitas, pagal kurias yra nurašomos atsargos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti statybinių medžiagų nurašymo teisėtumą. Siekdamas paneigti šiuos administratoriaus nepagrįstus teiginius Ž. S. teismui jau pateikė patikslintus (detalizuotus) atsargų nurašymo aktus, kuriuose yra aiškiai detalizuotas statybinių medžiagų sunaudojimas atskiruose objektuose, kuriuose bendrovė atliko statybos rangos darbus, už kurių atlikimą pateikė užsakovams apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. BSVG 18-4 ir Nr. BSVG 18-5. Iš kartu su atsiliepimu jau teismui pateiktų atsargų nurašymo aktų bei statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų visumos aiškiai matyti, jog bendrovė atliko įvairius statybos rangos darbus (tinkavimas, armavimas, elektros instaliacijos darbai, gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas ir t. t.) objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (teismas pažymi, kad šis adresas yra ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas), ir (duomenys neskelbtini). Atlikdama rangos darbus nurodytuose objektuose įsigytas statybines medžiagas (pvz., dažai, tinkas, glaistai, elektros kabeliai, gipso profiliai, gipskartonio plokštės, hidroizoliacinės medžiagos, putplastis ir t. t.) bendrovė sunaudojo atlikdama darbus, t. y. statybinių medžiagų už 2 304,56 Eur sunaudojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1427,44 Eur vertės statybinių medžiagų sunaudojo kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

25.       Ž. S. pats parengė 2 560 Eur vertės bendrovės turimų atsargų (statybinių medžiagų), nurodytų 2018 m. spalio 30 d. balanse, inventorizacijos aktą (detalizaciją), kurį kartu su atsargų įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) pateikė teismui. Be to, statybinių medžiagų už 2 304,56 Eur sunaudojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1 427,44 Eure vertės statybinių medžiagų sunaudojo kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso statybos objektuose bendrovės sunaudota turto už 6 292 Eur. Ž. S. nežino, kaip tai atvaizduota buhalterinėje apskaitoje ir ar bendrovės buhalterė teisingai šias įsigytas medžiagas joje atvaizdavo.

26.       Ž. S. kartu su atsiliepimu pateikė ir patikslintus (detalizuotus) įvairaus trumpalaikio mažaverčio turto nurašymo ir utilizavimo aktus (1 114 Eur suma) ir šio turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Darbo priemonės, tokios kaip: akiniai, šalmai, respiratoriai, pirštinės, lietpalčiai, batai, kampuočiai, lipnios juostos, plėvelės, ruletės, liniuotės, geležtės, rašikliai, žymekliai, raktai, diskeliai, šlifavimo popierius, ir kitos darbo priemonės nurašytos ir sunaikintos kaip netinkamos naudoti.

27.       Ž. S. teismui pateikė ir patikslintus (detalizuotus) kito trumpalaikio turto (darbo įrankių) nurašymo ir utilizavimo aktus ir šio 1 572 Eur vertės turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Tai seniai įmonės įsigytas kitas trumpalaikis turtas: įvairūs gulsčiukai, juostelės, pjūklai, glaistyklės, kelnės, laužtuvai, trintuvės, šlifuokliai, žirklės, mentės, atsuktuvai, veržliarakčiai, dėžės, purkštukai ir kiti įrankiai, kurie sugedę, sulūžę, deformuoti ir panašiai. Iš viso 1 572 Eur vertės nurašyto turto (darbo įrankių) yra utilizuota tik dalis daiktų už bendrą 1 093 Eur sumą. Likę nurašyti ir naudoti nebetinkami darbo įrankiai, kurių vertė įsigijimo kainomis siekia 479 Eur, tebėra saugomi Klaipėdoje. Šiuos nurašytus kaip nebetinkamus naudoti darbo įrankius kartu su 2560 Eur balansinės vertės atsargomis suinteresuotas asmuo ne kartą ragino bankroto administratorių atsiimti, tačiau administratorius į tokį Ž. S. kreipimąsi nereagavo. Administratorius nevykdo pareigos būti aktyviam bankroto procese, neatvyksta pasiimti turto ir klaidina teismą dėl Ž. S. neva netinkamo elgesio.

28.       VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pritaria pareiškėjos pareiškimui atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškime pateiktus argumentus bei išdėstytą poziciją.

29.       Daugiau atsiliepimų negauta.

30.       Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Ž. S. neperdavė turto, dokumentų, apklausti byloje liudytojai paneigė Ž. S. nurodytas aplinkybes, patvirtino realias darbų apimtis, gaunamas įplaukas, nurodė, kad bendrovė dirbo (mažiausiai 2 metus), turėjo užsakymų, darbuotojai neturėjo galimybės atostogauti. Darbuotojai turėjo įrankių, darbo drabužių, darbuotojams buvo mokamas atlyginimas (tikėtina, kitas, nei nurodė apklausti darbuotojai), buvo nuomojami konteineriai, tualetai. Bendrovė gavo pajamų, vyko normali, sėkminga bendrovės veikla. Buhalterė turėjo dokumentus, juos grąžino Ž. S.. Buhalterė bendrovės apskaitą pradėjo nuo nulio (po bendrovės reorganizacijos), nes Ž. S. neperdavė dokumentų, nors individualioji įmonė turėjo turto už 120 000 Eur. Nėra dokumentų iš individualiosios įmonės. IT specialistai gauna pakankamai didelius atlyginimus, galima tik spėti, kokios buvo iki reorganizacijos individualiosios įmonės veiklos apimtys. Bendrovės debitorių surasti nėra galimybės, nes neperduoti dokumentai. Nėra aišku, kam bendrovė atliko darbus, kas mokėjo už paslaugas, kas buvo užsakovai, nors dvejus metus bendrovė veikė. Nėra duomenų, kur pagrindinis turtas buvo panaudotas, kokiame objekte. Iš pateiktų medžiagų įsigijimo sąskaitų aišku, kad dviejų namų („dėžučių“) nepastatysi. Pateiktos sąskaitos neatspindi realios padėties. Nėra sutarčių, selektyviai išrinkti ir pateikti administratorei dokumentai. Ž. S. turėjo bendrovės pinigus (savo kišenėje), nežinoma, koks jų likutis, pinigų likutis administratorei neperduotas. Neaišku, ar Ž. S. susigrąžino bendrovei paskolintas lėšas. Bendrovės kreditoriai dėl Ž. S. veiksmų negalėjo gauti atsiskaitymo. Ž. S. nesąžiningas, nevykdo teismo įpareigojimų. Tikėtina, kad Ž. S. ir ateityje elgsis taip pat, todėl būtina tenkinti pareiškimą.

31.       Bylos nagrinėjimo metu Ž. S. ir jo atstovas su patikslintu pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė teismui 2020 m. liepos 20 d. 100 Eur mokėjimo nurodymą, kurio paskirtis – dalinis žalos atlyginimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ „Sodros“ ir kitoms skoloms sumokėti, nurodė, kad, įvertinęs šeimos esamas galimybes, turi galimybę reguliariai kiekvieną mėnesį mokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kad atlygintų žalą ir pan. (daugiau mokėjimų neatlikta). Taikus susitarimas tarp šalių nepasiektas.

32.       Papildomai Ž. S. nurodė, kad įmonė vystė tvarkingą veiklą. Bendrovės darbų apimtis maža, buvo sudaromos žodinės sutartys su fiziniais asmenimis. Buvo atliekami smulkūs statybos darbai, todėl jokie žurnalai dėl šių darbų nebuvo pildomi. Bendrovė namų nestatė. Už atliktus bendrovės darbus buvo išrašytos 5 pajamų sąskaitos, gauta apie 35–40 tūkst. Eur. Bendrovė mokėjo atlyginimus, mokesčius, lizingą už automobilį, skolų tiekėjams už medžiagas nebuvo. Bendrovė dirbo pelningai, nebuvo nemoki. Bendrovės gaunamos pajamos nebuvo reguliarios, todėl bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su „Sodra“. Ž. S. iš savo lėšų ilgą laiką finansavo bendrovę. Pirmą užsakymą Ž. S. taip pat finansavo savo lėšomis. Dėl bendrovės finansavimo jokios sutartys nebuvo sudarytos, kai reikėdavo, tada Ž. S. ir finansuodavo bendrovę. Iš įmonės lėšų ir gautų pajamų pirkta medžiagų, įrankių ir kita. Buvo sudarytas skolos mokėjimo „Sodrai“ grafikas. Dėl klaidos pavėlavo sumokėti „Sodrai“ įmoką pagal skolos mokėjimo grafiką kelias dienas ir sutartis dėl skolos mokėjimo išdėstymo buvo nutraukta. Bendrovei „Sodra“ iškėlė bankroto bylą. Lizingo bendrovei buvo grąžintas automobilis. Administratorė perėmė sąskaitos valdymą. Iš sąskaitos Ž. S. iš pradžių išėmė 1 000 Eur, vėliau šią sumą grąžino į sąskaitą. Paskubomis buvo sudarytas preliminarus bendrovės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita. Avansinės apyskaitos nebuvo rengiamos, nes avansai nebuvo išduodami Ž. S.. Viskas, ką Ž. S. perdavė administratorei, yra byloje. Individualiojoje įmonėje dirbo „reklamistai“ (ne IT specialistai), jie kūrė reklamas. Bendrovė nevykdė specifinės veiklos, spec. įrankių jai nereikėjo. Individualiosios įmonės veikla buvo reklamos kūrimas po reorganizacijos iš individualiosios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės veikla buvo statybos darbai. Apie vienerius metus truko pereinamasis laikotarpis, tuo metu bendrovėje dirbo tik ūkvedys, veikla buvo minimali. 2017 m. pradžioje vyko reorganizacija, tuo metu turėjo buhalterę, negali nurodyti jos anketinių duomenų, reikia patikslinti. Individualioji įmonė vedė pajamų ir išlaidų suvestinę. Neteikė informacijos apie individualiąją įmonę „Creditinfo“, to neturėjo daryti ir buhalterė. Nežino, iš kur „Creditinfo“ gavo duomenis apie individualiąją įmonę. Jo klaida, kad pirmenybę teikė darbuotojams (jų algos išmokėjimui), o ne „Sodrai“, nors buhalterė jam prieštaravo. Patvirtino, kad bendrovės reikmėms nuomojosi konteinerius, kuriose bendrovės darbuotojai persirengdavo, buvo laikomi darbo įrankiai.

33.       Papildomai  Ž. S. atstovas  nurodė,  kad  šiuo  procesu  bandoma įtikinti teismą, koks Ž. S. negeras. Administratorė, jos atstovas remiasi prielaidomis ir spėjimais. Šiuo procesu siekia surinkti naujus įrodymus kitam procesui – dėl tyčinio bankroto. Prašė teismo laikytis bylos ribų ir esmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu atmestas administratorės ieškinys Ž. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ž. S. pridarė daug klaidų, nėra patyręs verslininkas. Pareigos iškelti bankroto bylą nebuvo. Dėl dokumentų neperdavimo – galbūt kažkas ir neperduota. Pirminių dokumentų buhalterė neturėjo, tačiau turėjo suvestinius dokumentus, kuriuos ištrynė, šiems dokumentams praradus aktualumą. Už tai atsakinga administratorė, kad laiku jų neperėmė. Dėl neperduoto turto nurodė, kad teismas negali vadovautis prielaidomis, spėjimais, kitų įrodymų byloje nėra. Idealiai apskaita tvarkoma nebuvo. Idealiuoju atveju galima kabinėtis prie Ž. S., bet gyvenimas nėra idealus. Pažeidimų yra, bet pagrindo taikyti kraštutinę priemonę nėra. Darbuotojai naudojosi savais (ne tik bendrovės) įrankiais, įrankiai pagrįstai nurašyti kaip susidėvėję. Maža bendrovė, mažos jos veiklos apimtys, sąmoningų, kryptingų veiksmų nebuvo. Administratorės nurodytos aplinkybės dėl pareigos iškelti bankroto bylą, turto ir dokumentų neperdavimo yra neįrodytos. Prielaidomis, emocijomis vadovautis negalima.

34.       Liudytoja J. N. (2020 m. birželio 15 d. posėdyje) paaiškino, kad 2017 m. pabaigoje (spalio pab.) rado skelbimą, kad reikalinga buhalterė, pasiskambino, sutarė, kad teiks buhalterio paslaugas. Ji vykdė individualią veiklą, todėl jos įdarbinti nereikėjo, įsidarbino pagal žodinę sutartį (rašytinės sutarties nebuvo). Ž. S. sakė, kad ieško buhalterio, nes vienas nebesusitvarko.  Buvo  susitarimas,  kad  Ž. S. atliks  pats  kiek galima daugiau darbų. Ž. S. minėjo, kad turi sunkumų su „Sodra“, turėjo „Sodros“ atidėjimą. Pereinant iš individualiosios įmonės į UAB, „Sodra“ suteikė bendrovei įsiskolinimo mokėjimo atidėjimą. Iš pradžių „Sodrai“  atidėti mokėjimai buvo atliekami. 2018 m. sausį pradėjo strigti įplaukos, visų pirma buvo atsiskaitoma su darbuotojais, porą mėnesių pavėlavo „Sodrai“, mokėjimų atidėjimas buvo panaikintas. Tada bendrovė turėjo mokėti ir susidariusią seną skolą, ir einamuosius mokėjimus, mokėjimai pradėjo strigti. Bendrovė biuro neturėjo, liudytoja dirbo iš namų, galimybės dokumentų saugoti savo namuose neturėjo. Vieną kartą per mėnesį susitikdavo, Ž. S. atveždavo dokumentus. Liudytoja gautus dokumentus suvesdavo, suskaičiuodavo PVM atlyginimus, kiek reikia „Sodrai“, VMI susimokėti. Suvestus dokumentus grąžindavo Ž. S., jie buvo segami į popierines bylas. Per einamuosius metus svarbiausia yra susiskaičiuoti PVM, „Sodrą“, mokesčius. Metams pasibaigus 6 mėnesius galima atlikti reikiamas korekcijas, atlikti inventorizaciją. Buhalterinės programos neturėjo, dirbo su „Excelio“ lentelėmis, sukeldavo į deklaracijas duomenis, internetine programa B1 naudojosi. Ž. S. su ja atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais (yra pateikta metinė B deklaracija). Pretenzijų Ž. S. (bendrovei) neturi, nes matė, kokia yra bendrovės situacija. Bendrovės sąskaita buvo užblokuota, su Ž. S. už darbus užsakovai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, jis medžiagas pirko grynaisiais pinigais ir atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderį, kurį pasirašydavo darbuotojai. Darbuotojams bendrovė nebuvo skolinga. Sąskaitas už atliktus darbus išrašydavo Ž. S., nes jis darydavo sąmatas, liudytoja gaudavo jau išrašytas sąskaitas. Kokius dokumentus gaudavo, tuos sutvarkydavo (pateikdavo). Padėjo iki bankroto bylos iškėlimo, nes iš idėjos liudytoja dirbti negali, Ž. S. mokėti nebegalėjo. Tarėsi, kad Ž. S. pats toliau tvarkysis. Geranoriškai bendravo su administratoriumi, jo darbuotojais, ko liudytojos paprašydavo, tokią informaciją ji ir teikdavo. Darbo sutartis persiuntė el. paštu administratoriui. Patvirtino, kad pas liudytoją nėra likę jokių elektroninių failų, nes jau 2 metai praėję. Paklausė administratoriaus,  ar  daugiau  dokumentų  nereikia, sakė ne, liudytoja išsivalė kompiuterį. 2017 metų metinę bendrovės finansinę atskaitomybę pateikė liudytoja. Balanso įmonės pertvarkymo iš individualiosios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę dieną nematė, todėl rengiant 2017  metų  balansą  į  tai  nebuvo  atsižvelgta.  Individualiosios įmonės balansų nedarydavo, Ž. S. buvo likęs vienas, tad nutarė, jog bus teisingiausia neieškoti kažkokių galų, o metams pasibaigus, suskaičiuoti viską, ką turi, nes ankstesnių duomenų nebuvo. Tokia praktika egzistuoja. Pasižiūrėjo, kiek turi medžiagų, sąskaitoje pinigų, ilgalaikis turtas – lizinguojamas. Skolų nebuvo. Jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad 2017 m. bendrovė turėjo daugiau kaip 100 000 Eur turto. 2018 metų patvirtinto balanso nėra, 2018 m. sudarytas balansas nepateiktas Registrų centrui, galėjo šiame balanse būti ir klaidų, ką turėjo, tą teismui iki 2018 m. liepos pateikė, po teismo liudytoja jau nebeteikė bendrovei paslaugų. Paskutinės 2 sąskaitos buvo išrašytos už darbus, tačiau jai nebuvo pateikti medžiagų nurašymo aktai. Ž. S. teiravosi, kodėl toks didelis medžiagų likutis. Ji atsakė: jei yra tie aktai, reikia susiskaičiuoti medžiagas, kiek jų buvo. Bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis finansinius dokumentus sudarė pats Ž. S.. Objekto sutarčių nematė. Įplaukų suma nurodyta tiksli, nes sąskaitas siųsdavo VMI, siųsdavo PVM deklaracijas, išlaidų suma – netiksli. Ž. S. pats taisė dėl tų dviejų minėtų sąskaitų. Vedė juodraštinę „Excelio“ lentelę, kurioje fiksuodavo Ž. S. išduodamas sumas avansu. Metų gale būtų buvę suskaičiuota, bet bankrotas iškeltas anksčiau. Ji sudarė kreditorių sąrašą, pagrindinis kreditorius – „Sodra“, ar bendrovė buvo skolinga vadovui 2018 m. liepą, negali pasakyti. 2019 m. sausį Ž. S. su liudytoja konsultavosi dėl pateikiamų dokumentų, inventorizacijoje ji nedalyvavo. Debitorių nebuvo. Išankstinių sąskaitų įmonė nerašydavo (būdavo sąmatos), liudytojai aktuali būdavo sąskaita faktūra, kurią išrašydavo vadovas Ž. S..

35.       Liudytoja D. M. (2020 m. liepos 20 d. posėdyje) paaiškino, kad dirbo bendrovėje nuo 2011 metų, tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“, dizainere, pagrindinė funkcija buvo kurti interneto puslapius, po to išėjo motinystės atostogų 2013 ir 2016 metais. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo patalpas (duomenys neskelbtini), po to „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 metų. Atlyginimus mokėjo Ž. S. pavedimu ir grynaisiais. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko pasakyti negali. Atleista bendrovei iškėlus bankroto bylą.

36.       Liudytojas I. J. (2020 m. liepos 20 d. posėdyje) paaiškino, kad bendrovėje dirbo prieš 3–4 metus, dirbo apie metus. Buvo ūkvedys, jo pareigos buvo atlikti smulkius remonto darbus statybose, buvo plataus profilio statybininkas. Kur siųsdavo, ten vykdavo, ką liepdavo, tą darydavo. Objektai buvo (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, ant statomų namų adreso, numerio nėra, dirbo 8 val. per dieną, 1 val. pietų pertrauka, 5 dienas per savaitę. Buvo lyg ir porą objektų. Prastovų nebuvo, darbo visada turėjo. Jų komandoje buvo 2–4 darbuotojai, pastovaus darbuotojų skaičiaus nebuvo, nes dažnai keisdavosi. Pamatus ruošė 2 namuose, aplinką tvarkė (trinkeles klojo, grunto paviršių lygino), armavimo darbus darė, kitus statybos darbus, nes buvo statomi nedideli gyvenamieji namai. Statybų aplinkai tvarkyti atveždavo žvyro, smėlio, skaldos, statybinio laužo, juodžemio. Medieną naudodavo klojiniams, stogui dengti, pakalimams. Bendrovė patalpų neturėjo, susitikimo vieta – objektas. Medžiagas atveždavo tiekėjas (parduotuvės), medžiagas užsakinėjo vadovas Ž. S., kiek medžiagos kainuoja  –  nežino.  Darbų  apimtys nebuvo didelės. Gavo didesnę algą nei minimaliąją, gal 700 eurų, bet atlyginimas buvo pastovus apie 1,5 metų. Atlyginimą mokėjo grynaisiais pinigais, orderį, gelsvos spalvos, pasirašydavo. Statybos medžiagos gan tiksliai buvo sunaudojamos, mažai šiukšlių likdavo. Aprangą, avalynę nupirkdavo, išeidamas paliko. Įrankiai – „Makita“, suktukai, cirkuliaciniai pjūklai, siaurapjūklis, perforatorius, buvo ir apvogę pavasarį (metų nepamena), po to nauji įrankiai supirkti buvo. Sugadintų darbo įrankių nebuvo, jie buvo nauji, geros kokybės. Instrumentų buvo supirkta, kam reikėjo, tas ėmė ir naudojo, po darbo sudėdavo į vietą, kad nedingtų. Išeinant visi įrankiai buvo. Įrankiai buvo techniškai tvarkingi. Medžiagas ir įrankius sandėliuodavo konteineriuose. 1 konteineris – 1 objektui. Bendrovė nuomojosi ir tualetą. Prieš mėnesį iki išėjimo sužinojo, kad nemokami mokesčiai, direktoriaus atsakymas nepatiko, todėl ir išėjo iš darbo. Pirmas išėjo iš darbo. Šiuo metu dirba užsienyje.

37.       Liudytojas K. S. (2020 m. liepos 20 d. posėdyje) paaiškino, kad bendrovėje dirbo apie metus prieš 2 metus. Jo pareigos – „atnešk, nunešk ir eik iš čia“, pagalbinis darbuotojas. Gaudavo 400 Eur, minimaliąją algą, dirbo 8 val. per dieną 5 dienas. Atostogavo. I. J. buvo brigadininkas, vyresnysis. Dar porą žmonių buvo brigadoje. Dirbo 2 objektuose, tie objektai buvo už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) užgerdavo, neišeidavo į darbą. Daugiausia vyresnysis ir liudytojas dirbo. Bendrovė patalpų neturėjo. Įvairiausius darbus darė, ką sugebėdavo, tą darė. Ko nesugebėdavo, samdydavo kitus, taip mano. Ž. S. atlyginimus mokėjo, darbus vyresnysis duodavo liudytojui. Dirbo viename objekte, kur buvo statomi du namai. Nuo pelkės pradėdavo, pamatui vietą ruošė, žvyrą po pelkę sklaidė. Aplinkos netvarkė, nemūrijo namų, langų nedėjo. Yra dirbęs pas (duomenys neskelbtini) įrenginėjamame name po darbų. Pamatams reikalingos medžiagos – lentos ir betonas. Naudodavo darbe elektrinį pjūklą, kastuvus, kūjį, suktukus, perforatorius. Daugiausia asmeninių įrankių atsiveždavo vyresnysis, mažai įrankių (duomenys neskelbtini) buvo. Biotualetas buvo. Elektros gaudavo iš skydinės. Pamatus įrenginėjo. Sienas viduje tinkavo, tinkas buvo atvežtas. Šiltino namo išorines sienas, atnešdavo polisterolio, nupjaudavo. Stogą įrenginėjo, vyresnysis skardino, jis skardą tampė. Kiek įmonė instrumentų turėjo, nežino, jam išėjus liko pjūklas, plaktukų. Daug medžiagų neliko, liko tik šiukšlės (medžiagų likučių nebuvo). Cemento liko nuo pamatų, buvo netinkamas naudoti. Lentos buvo vinimis sukaltos. Jeigu „prilindai prie medžiagos“, nupjovei – šiukšlė. R. P. tokius pat darbus kaip liudytojas dirbo, tik išėjo iš darbo anksčiau.

38.       Liudytojas T. Z. (2020 m. rugsėjo 21 d. posėdyje) paaiškino, kad dirbo bendrovėje apie 2 metus, buvo pagalbinis darbininkas (lentas, blokelius nešiojo). Buvo (duomenys neskelbtini) ir pagal šoną už (duomenys neskelbtini). Vieno aukšto namus statė. (duomenys neskelbtini) dirbo kartu, ką (duomenys neskelbtini) pasakydavo, tą jis ir darydavo. Atlyginimas buvo mokamas laiku. Atlyginimą mokėdavo Ž. S. grynaisiais. Darbas nuo 8 val. prasidėdavo, (duomenys neskelbtini) veždavo jį į darbą. Įrankiai ir darbo rūbai būdavo konteineriuose, raktus nuo konteinerio turėjo (duomenys neskelbtini). Kiekviename objekte buvo konteineris. Vidaus darbų nedarė. Objekte dirbdavo, kol prasidėdavo vidaus darbai. Savaitę dirbo, savaitę nedirbo. Dirbo 0,25 etato. Atostogas buvo suteiktos, už jas mokėjo. Medžiagas turbūt užsakydavo (duomenys neskelbtini), atveždavo tiekėjas. Yra matęs namo planą. Matė, be savęs, tris darbuotojus, įskaitant (duomenys neskelbtini). Iš darbo išėjo bendru sutarimu dėl savo bėdų. Pretenzijų bendrovei neturi, bendrovė su juo atsiskaitė. Išeidamas iš darbo apie bankrotą nežinojo, vėliau sužinojo. Buvo suktukų, pjūklų, gulsčiukų („Bosh“, „Makita“). Išeinant iš darbo įrankių netrūko. Šiaip įrankių trūko, buvo vienas pjūklas dviem pjauti. Lentas reikėdavo pjauti pamatams, stogo pakalimams, luotavimui. Stogo konstrukcijos atvažiuodavo surinktos. (duomenys neskelbtini) tvirtindavo, liudytojas lentas padavinėdavo. Panašūs analogiški darbai abiejose objektuose buvo. Darbo aprangą turėjo, grąžino, paliko rūbinėje.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

39.       ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus; po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

40.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio  1  d.)  nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Dėl bendrovės nemokumo datos (momento) ir bendrovės vadovo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus

41.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki.

42.       Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2018 m. liepos 11 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyrius.

43.       Pareiškėja nurodė, kad Ž. S., būdamas vadovu, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą  pateikti  pareiškimą  teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė buvo nemoki. 2017 metais įmonė buvo nemoki ir Ž. S. vėliausiai 2017 m. rugpjūtį turėjo įstatymo nustatytą pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Šią aplinkybę grindė 2017 m. gruodžio 31 d. balansu, 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018. 

44.       Ž. S. su pareiškėjos argumentais nesutiko.

45.       Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, konstatuoja, kad sutikti su pareiškėjos argumentais pagrindo nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bendrovė 2017 metais buvo nemoki ir Ž. S. vėliausiai 2017 m. rugpjūtį turėjo įstatymo nustatytą pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą. Šią išvadą teismas grindžia žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

46.       Pirma, bendrovės 2017 metų balanse nurodyta,  kad  bendrovė  iš  viso  turto  turėjo  už 9 747 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 459 Eur, tačiau, nesant byloje duomenų apie pradelstus mokėjimus, nėra pagrindo teigti, kad bendrovė 2017 metais buvo nemoki. Pagrįsti Ž. S. argumentai, jog balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis nereiškia, jog visa šioje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimais. Juolab, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Ž. S. nuolat ir ilgą laiką finansavo bendrovę asmeninėmis lėšomis.

47.       Antra, bendrovė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę iš individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 24 d. savininko Ž. S. sprendimu). Individualioji įmonė vykdė kito pobūdžio veiklą (kūrė reklamas, interneto puslapius), todėl po reorganizacijos bendrovei, pakeitusiai veiklos pobūdį į statybos darbus, reikėjo laiko persiorganizuoti. Todėl bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus nurodyta aplinkybė, kad bendrovė per 2017  metus  patyrė  15 347  Eur  nuostolį,  nėra  pakankama  daryti  išvadą,  kad bendrovė 2017 metais  buvo  nemoki.  Juolab, kad ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog 2017 metais bendrovės finansinė būklė buvo sunki (o ne bendrovė buvo nemoki).

48.       Trečia, VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodyta, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. liepos 11 d. sudarė 3 653,38 Eur, iš jų VSD įmokos – 3 590,53 Eur, delspinigiai – 5,64 Eur, palūkanos – 57,21 Eur. Bendrovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. kovo, tačiau tik 2018 m. kovo 14 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai, t. y. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nes bendrovė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sudariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Šia sutartimi atsakovei leista sumokėti 3 161,18 Eur įsiskolinimą per 16 mėnesių, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., kas mėnesį mokant 200 Eur skolos sumą. Bendrovei nevykdant sutartyje numatytų sąlygų, sutartis buvo nutraukta, tačiau tik 2018 m. kovo 13 d.

49.       Ketvirta, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 sausį–liepą ir už 2018 m. sausį–rugpjūtį patvirtina, kad bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamų, buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, jos veikla buvo pelninga.

50.       Penkta, aplinkybė, kad bendrovė yra nemoki, paaiškėjo iš esmės bankroto bylos nagrinėjimo metu. VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodyta, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. liepos 11 d. sudarė 3 653,38 Eur (bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 41 proc.). VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad, 2018 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 5 972,29 Eur (bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 67 proc.). Duomenų apie pasikeitusią bendrovės turimo įrašytino į balanso turto vertę byloje nėra. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodė, kad įmonė turi įrašytino turto į balansą už 8 975 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma yra 5 972,29 Eur, ir konstatavo, kad atsakovės  pradelsti  įsipareigojimai  viršija pusę atsakovės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. 67 procentai. Bankroto bylos nagrinėjimo metu Ž. S. nesutiko su bankroto bylos iškėlimu bendrovei, dėjo pastangas, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą bendrovei. Pakartotinai kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl sutarties sudarymo, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti sutartį, nes asmuo, pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo sąlygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos.

51.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl dokumentų ir (ar) turto neperdavimo, vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ir trukdymo bankroto procedūrai

52.       2019 m. sausio 11 d. paaiškinime Ž. S. nurodė, kad administratorei pateikė: 2019 m. sausio 10 d. papildomą informaciją, 2018 m. sausio 15 d.–2018 m. liepos 31 d. sąskaitas faktūras, 2019 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymą, 2018 m. spalio 2 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aprašą, 2014 m. spalio 7 d. mokėjimo grafiką prie finansinio lizingo sutarties, 2018 m. spalio 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktą, 2018 m. sausio 10 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 m. sausio 10 d. balansą, 2018 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Registrų centro išrašą (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą).

53.       2019 m. sausio 25 d. paaiškinime Ž. S. nurodė, kad administratorei pateikė: 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. spalio 2 d. didžiąją knygą, 20 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d., įmonės įstatus, įmonės elektroninį sertifikuotą išrašą, 22 vnt. medžiagų likučių nuotraukas.

54.       Ž. S. su pradiniu atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo pateikė šiuos dokumentus: 2 560 Eur vertės atsargų inventorizacijos aktą kartu su atsargų įsigijimo sąskaitomis; 3 732 Eur vertės atsargų nurašymo aktus kartu su atsargų įsigijimo sąskaitomis; 1 114 Eur trumpalaikio turto nurašymo ir utilizavimo aktus kartu su turto įsigijimo sąskaitomis; 1 572 Eur trumpalaikio turto (darbo įrankių) nurašymo ir utilizavimo aktus kartu su turto įsigijimo sąskaitomis.

55.       Pareiškėja nurodė, kad Ž. S. nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (išsamus neperduotų dokumentų sąrašas nurodytas nutarties 5 punkte). Šie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti dėl žemiau nutartyje nurodytų aplinkybių.

56.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, rengiant 2017 metų bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, Ž. S. balanso, sudaryto bendrovės pertvarkymo iš individualiosios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę dienos duomenimis, buhalterei nepateikė, todėl į minėtą balansą nebuvo atsižvelgta. Buvo nutarta „neieškoti galų“, o metams pasibaigus susiskaičiuoti viską, ką turi, nes ankstesnių duomenų nebuvo.

57.       Ž. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad perdavė administratorei visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, daugiau jokių bendrovės (taip pat ir individualiosios įmonės) buhalterinės apskaitos dokumentų neturi. Teigė, kad trūkstami dokumentai yra pas bendrovės buhalterę. J. N., bendrovės buhalterė, paaiškino, kad pas ją nėra likę jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, visus gautus bendrovės dokumentus ji grąžino Ž. S.. Be to, nurodė, kad neturi ir suvestinių bendrovės buhalterinių duomenų. Teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytas aplinkybes, nesant byloje duomenų, kad Ž. S. bendrovės buhalterei bendrovės finansinius dokumentus perduodavo pasirašytinai pagal priėmimo–perdavimo aktus, konstatuoja, kad nepagrįsti Ž. S. argumentai, jog bendrovės buhalterė turi trūkstamus (neperduotus administratorei) finansinius bendrovės dokumentus (CPK 178, 185 straipsniai).

58.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kur yra trūkstami (neperduoti administratorei) finansiniai bendrovės dokumentai, todėl už jų neišsaugojimą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas Ž. S. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis),

59.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad avansinės apyskaitos nebuvo rašomos. Buhalterė pildė juodraštinę „Excelio“ lentelę, kurioje fiksuodavo Ž. S. avansu išduodamas sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms Ž. S. neturi galimybės perduoti administratorei avansinių apyskaitų, nes jos neegzistavo.

60.       Pareiškėja nurodė, kad Ž. S. neperdavė bendrovės viso turto ir dokumentų ir dėl to, kad realios bendrovės dabų apimtys, gaunamos įplaukos buvo kitos, nei teigia Ž. S., nes iš pateiktų medžiagų įsigijimo sąskaitų matyti, kad dviejų namų („dėžučių“) nepastatysi. Pateikti dokumentai neatspindi realios bendrovės finansinės padėties. Šie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

61.       Ž. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad šiuo metu įmonė vysto veiklą statybos srityje, pajamos nereguliarios, tačiau bendrovė visada laiku moka darbuotojams algas, įvairiai juos motyvuoja, suteikia darbuotojams nuolatines darbo vietas, aprūpina darbu, prisideda prie bendrojo vidaus produkto kūrimo. Bendrovėje nuolat dirba vidutiniškai 5–7 darbuotojai, kurie atlieka įvairias funkcijas. Bendrovė neturi skolų darbuotojams. Bendrovė perka daug įvairių statybinių medžiagų iš įvairių tiekėjų, šiuo metu neturi skolų tiekėjams ir statybų darbų rangovams. Bendrovė atlieka įvairius statybos ir remonto darbus, įmonės pajamos nuolat po truputį auga, įmonės atstovai veda daug derybų ir siekia laimėti konkursus atlikti įvairius rangos darbus. Bendrovės skola „Sodrai“ taip pat bus sumokėta, kad bendrovė galėtų sklandžiai vystyti veiklą ir plėstis. Skolos sumokėjimą grindžia ateinančių laikotarpių pajamomis. Šiuo metu bendrovė baigia du didelius objektus (privačių klientų namų statybos darbai), už atliktus darbus bus išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai įmonė gaus įplaukų, kuriomis galės padengti skolą „Sodrai“.

62.       Bylos nagrinėjimo metu Ž. S. paaiškino, kad bendrovė namų nestatė, bendrovė vykdė smulkius statybos darbus, todėl jokių statybos darbų žurnalų nepildė.

63.       Teismas, įvertinęs Ž. S. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nurodytas aplinkybes (atsiliepimo pateikimo dieną bendrovė baigia du didelius objektus (privačių klientų namų statybos darbai), Ž. S. paaiškinimus, pateiktus bylos nagrinėjimo  metu, kad bendrovė vykdė smulkius statybos darbus, konstatuoja, kad Ž. S. paaiškinimai nėra nuoseklūs.  Teismas,  įvertinęs  byloje  apklaustų  kaip  liudytojų  bendrovės  darbuotojų  I. J. (daugiau nei metus laiko dirbo dviejuose objektuose), K. S. (apie metus dirbo 2 objektuose už (duomenys neskelbtini), tai buvo vienas objektas, buvo statomi du namai) ir T. Z. (dirbo bendrovėje apie 2 metus, statė vieno aukšto namus) paaiškinimus, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu Ž. S. pateikti paaiškinimai, jog bendrovė vykdė tik smulkius statybos darbus,  yra jo gynybinė pozicija, neatitinka tikrovės. Juolab, kad šią teismo išvadą patvirtina Ž. S. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nurodytos aplinkybės. Esant nurodytai teismo išvadai yra pakankamas pagrindas konstatuoti ir tai, kad bendrovės 2018 m. rugpjūtį baigti du dideli objektai (privačių klientų namų statybos darbai) nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Bendrovės apskaitoje nėra duomenų ir apie bendrovės samdytus statybos darbų rangovus, nors atsiliepime Ž. S. nurodė, kad bendrovė skolų statybos darbų rangovams neturi. Kaip liudytojai apklausti darbuotojai nurodė, kad statomų namų nemūrijo, langų nedėjo, šiuos darbus atliko kiti asmenys. Bendrovės apskaitoje nėra ir duomenų apie bendrovės reikmėms nuomotus konteinerius, kuriose buvo laikomi darbo įrankiai, drabužiai, bendrovės darbuotojai persirenginėjo (CPK 178, 185 straipsniai).

64.       Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas (nagrinėjamu atveju Ž. S.) turi parinkti apskaitos politiką, t. y. apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Ž. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių rašytinių tvarkų bendrovė neturėjo. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad Ž. S. turėdamas pareigą parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrįsti pareiškėjos argumentai, kad nėra galimybės  patikrinti  Ž. S. nurodomo  „Atsargų“  likučio teisingumą pagal pateiktą 2018 m. spalio 2 d. balansą, 2018 m. spalio 2 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2018 spalio 2 d. turto inventorizavimo aktus, nes neaišku, koks atsargų įtraukimo į apskaitą būdas (nuolatinis ar periodinis) buvo taikomas bendrovėje. Dėl tos pačios priežasties pagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad nėra galimybės patikrinti Ž. S. pateiktų atsargų nurašymo aktų, trumpalaikio turto nurašymo ir utilizavimo aktų, trumpalaikio turto (darbo įrankių) nurašymo ir utilizavimo aktų teisingumo. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas teigti, kad Ž. S. parengtos detalizacijos, aktai yra abejotini, sudaryti siekiant išvengti atsakomybės. Juolab, kad į bylą nepateikti turto netinkamumą / sugedimą patvirtinantys duomenys ar dokumentai, kas eliminuotų Ž. S. egzistuojančią pareigą perduoti bendrovės turtą, ką taip pat pagrįstai nurodė pareiškėja.

65.       Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su (ne)egzistuojančiu pagrindu Ž. S. apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teismas atskirai nepasisako, nes, įvertinus teismo anksčiau nutartyje padarytas išvadas, jie yra teisiškai nebereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

66.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrįsti pareiškėjos argumentai, jog dėl didelio bendrovės dokumentų kiekio trūkumo, jų neišsaugojimo, neįtraukimo į bendrovės apskaitą visų bendrovės ūkinių operacijų, Ž. S. pareigos parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patenkinti iš dalies ar visiškai byloje pareikštų kreditinių reikalavimų. Pareiškėja įrodė, kad Ž. S. dėl akivaizdaus aplaidumo (nerūpestingumo) einant vadovo pareigas, sąmoningo jų netinkamo vykdymo po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms, t. y. egzistuoja pagrindas Ž. S. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organu nariu. 

67.       Ž. S., jo atstovo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti jam draudimą užimti vadovo pareigas, atmestini kaip nepagrįsti, nes visuma byloje esančių duomenų (anksčiau aptartų nutartyje) patvirtina aiškiai neteisėtus Ž. S. kaip bendrovės vadovo veiksmus. Nepagrįsti Ž. S. ir jos atstovo argumentai, kad bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą administratorei lėmė atsitiktinio pobūdžio klaidos.

Dėl švelnesnio įstatymo nuostatų taikymo ir kt.

68.       JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios  pradedamos  šiam  įstatymui   įsigaliojus.   Pradinis   pareiškimas,   kuriuo   prašoma   Ž. S. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teismui pateiktas 2019 m. spalio 21 d., pareiga Ž. S. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą administratorei atsirado dar anksčiau (ir nors yra tęstinio pobūdžio, kaip nurodė pareiškėja), tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatos.

69.       Lietuvos  apeliacinis  teismas  2020  m.  sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-314-407/2020, 20 p. nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostata yra baudinė.

70.       ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas minimalus terminas, kuriam teismas gali apriboti teisę užimti vadovaujamas pareigas, yra 3 metai. Tuo tarpu JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus  terminas,  kuriam  teismas  gali  apriboti  teisę užimti vadovaujamas pareigas, yra 1  metai.  Esant  nurodytoms  aplinkybėms  yra  pagrindas konstatuoti, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalis yra švelnesnis įstatymas nei ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis.

71.       Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama bendra baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklė, pagal kurią „veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas“, o 2 dalyje įtvirtina ta bendros taisyklės išimtis, pagal kurią švelnesnis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Šios išimties esmės yra ta, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei jis pripažįstamas švelnesniu. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja,  kad  nagrinėjamu  atveju  yra  pagrindas  taikyti  švelnesnį  įstatymą, t. y. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis.

72.       Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, nenustatęs Ž. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, kad yra pagrindas apriboti Ž. S. teisę 3 metus (taikytina sankcijos mediana) eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 1 200 Eur advokato pagalbai apmokėti (šalių susitarimu atidėtas atlyginimo už teisines paslaugas mokėjimas, iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turės piniginių lėšų).

74.       Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

75.       Pareiškėja prašė maksimaliam terminui apriboti vadovavimo teisę. Pareiškimas patenkintas iš dalies, nes taikyta sankcijos mediana (o ne maksimalus terminas), t. y. 80 proc. Todėl iš Ž. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 960 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl įsiteisėjusios nutarties išsiuntimo prokurorui

76.       CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

77.       Esant anksčiau nutartyje teismo padarytoms išvadoms, kad dėl didelio bendrovės dokumentų kiekio trūkumo, jų neišsaugojimo, neįtraukimo į bendrovės apskaitą visų bendrovės ūkinių operacijų, Ž. S. pareigos parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patenkinti iš dalies ar visiškai byloje pareikštų kreditinių reikalavimų, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 ir 291 str.,

n u t a r i a:

prašymą tenkinti iš dalies.

Buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apriboti teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Iš suinteresuoto asmens Ž. S. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 960 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                             Jolanta Gailevičienė