Civilinė byla Nr. e2-1895-1050/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22447-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,
sekretoriaujant Ingridai Valickienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,
atsakovo atstovei Rūtai Kurienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankui, dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „Mano Būstas Klaipėda“ (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankas (toliau – ir Atsakovas), kuriuo prašoma priteisti iš Atsakovo 198,75 EUR skolos Ieškovo naudai; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, šiuo metu veikdamas 2012-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2982 pagrindu. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame Atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso paminėto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos Atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovas nurodė, kad gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, Nekilnojamojo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-04-30 suteiktas administratoriaus paslaugas bendrojoje nuosavybėje yra 198,75 EUR.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (DOK-198753). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybės liudijimu valstybė paveldėjo palikėjai G. R. Ž. nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Taigi šis turtas nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
4. Atsakovas pažymi, kad duomenys apie susidariusias skolas už Ieškovo suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtą nekilnojamąjį turtą, jai pateikti nebuvo. Nors Ieškovas ieškinyje nurodo, kad minėtame nekilnojamojo turto objekte, per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-04-30 susidarė 198,75 EUR skola, tačiau jos nepagrindžia tai visapusiškai patvirtinančiais įrodymais. Be to, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad Ieškovas nedetalizavo skolos paskaičiavimo pagrįstumo, neteikė Atsakovui jokių mokestinių pranešimų, nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėtoją informuotų apie besikaupiančią skolą ir ginčą išspręstų taikiai. Ieškovas taip pat neteikė įrodymų, pagrindžiančių remonto išlaidas, apskaičiuotas ieškinyje nurodytoje ataskaitoje. Įvertinus Ieškovo atliktus skaičiavimus, per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-04-30, pažymi, kad kreditoriniams reikalavimams pareikšti dėl palikėjo skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, yra praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje. Valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, neperėmė prievolės mokėti Ieškovo prašomas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais. Daugiabučio namo savininkai privalo išlaikyti ir mokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Susidariusi skola už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-04-30 suteiktas paslaugas susidaro 198,75 EUR, paskaičiavimus už susidariusią skolą pagrindžia į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas. Taip pat pateikta skolų valdymo ataskaita, kuri taip pat susistemina, iš ko susidarė skola. Ieškovas laikosi pozicijos, kad senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi PVM sąskaitos-faktūros buvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Ieškovas paslaugą teikia pagal įstatymą ir tai reguliuoja daiktinės teisės normos. Ir šia apimtimi būtent CK 5.63 straipsnis prievoliniams santykiams negali būti taikomas, t. y. prievolinių santykių reguliavimo objektas. Sąskaitos buvo teikiamos objektui į pašto dėžutę. Be to, pats Atsakovas, žinodamas, kad paveldėjo, turėjo žinoti, kad kiekvieną turtą reikia išlaikyti ir tai nėra pateisinama. Tuo tarpu Ieškovas prižiūri daug objektų, atitinkamai vien dėl to, kad skola susidarė ir pateiktas ieškinys, neatleidžia nuo Atsakovo atsakomybės padengti skolą.
6. Dėl senaties šiuo atveju nebuvo praleistas terminas, nes sąskaitos buvo teikiamos objektui, į pašto dėžutę. Atsakovas, kaip turto savininkas, turėjo dėti pastangas ir rūpintis turtu. Atsakovas, kaip turto savininkas, negali nežinoti, kad už kiekvieną turtą yra privaloma mokėti mokesčius už būstą, kurį valdo. Sąskaitos buvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Tai nėra pagrindas teigti, kad suėjo senaties terminas.
7. Atsakovo atstovė nesutinka su pareikštais reikalavimais atsiliepime nurodytais argumentais, kadangi ji apskaičiuota nuo 2017 metų gruodžio mėnesio 1 dienos. Taigi šiuo laikotarpiu nebuvo mirusi palikėja. Taigi šiuo atveju į prašomą priteisti skolą yra įtraukti trys mėnesiai ir šiuo atveju nėra pareikštas kreditorinis reikalavimas. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), o skola paskaičiuota ir iki palikėjos mirties ir nepareikštas kreditorinis reikalavimas. Be to, Ieškovas pateikė Atsakovui PVM sąskaitas-faktūras į bylą tik prieš teismo posėdį. Tuo metu, kai Atsakovas perėmė turtą, taip pat nebuvo jokių pranešimų iš Ieškovo apie susidariusią skolą. Atsakovas PVM sąskaitų-faktūrų niekada nebuvo gavęs.
Teismas
konstatuoja:
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Ieškovas tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuosavybės teise priklausė G. R. Ž. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatyta, kad palikėja G. R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).
9. (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisė į Butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, priėmus palikimą po palikėjos G. R. Ž. mirties.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos, susidariusios už Ieškovo teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2019-04-30. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas teigia, kad Atsakovas privalo išlaikyti ir sumokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už turto priežiūrą, t. y. susidariusią skolą tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos mirties. Tuo tarpu Atsakovas teigia, kad, visų pirma, kreditoriniams reikalavimas pareikšti dėl palikėjo skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, yra praleistas 3 mėnesių terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnyje, antra, duomenys apie susidariusias skolas už Ieškovo suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtą nekilnojamąjį objektą, Atsakovui pateikti nebuvo; trečia, Ieškovas nedetalizavo skolos apskaičiavimo pagrįstumo, neteikė Atsakovui jokių mokestinių pranešimų, nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėtoją informuotų apie besikaupiančią skolą ir ginčą išspręstų taikiai.
Dėl skolos (79,02 EUR), susidariusios iki palikėjos mirties, priteisimo.
11. Visų pirma, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei.
12. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
13. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
14. Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nėra pareiškęs prašymo dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta galimybė palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui, termino atnaujinimo. Priešingai, Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovas laikosi pozicijos, kad senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi PVM sąskaitos-faktūros buvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Su šiais Ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Teisėjų kolegija išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
16. Minėto ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjos butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto paskutinės palikėjos G. R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju buvo palikėjos, o ne Atsakovo prievolė, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas.
17. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kaip nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti šios termino skaičiavimo pradžią, kuris aiškiai numatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turi pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui už palikėjo skolas, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento. Taigi, kaip jau byloje nustatyta, palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ši diena laikytina jos palikimo atsiradimo diena. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad terminas kreditoriniam reikalavimui G. R. Ž. įpėdiniams (šiuo atveju Atsakovui) pareikšti, skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), pasibaigė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad Ieškovas apie turimą kreditorinį reikalavimą (79,02 EUR sumai) įpėdiniui (Atsakovui) būtų pareiškęs nurodytu terminu.
18. Esant nurodytam, konstatuotina, kad Ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą Atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio (įskaitytinai, iki palikėjos mirties). Prašymas atnaujinti šį terminą nėra pareikštas. Todėl už paminėtiną laikotarpį priteisti skolą, kurią, pagal Ieškovo pateiktą Skolų valdymo ataskaitą ir PVM sąskaitas-faktūras, sudaro 79,02 EUR suma, nėra teisinio pagrindo. Ši ieškinio dalis (dėl 79,02 EUR skolos dalies) atmetama kaip nepagrįsta.
19. Nagrinėjamu atveju Ieškovas reikalavimą priteisti skolą už laikotarpį iki palikėjos mirties argumentuoja ir tuo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ir tuo, kad Ieškovas prižiūri daug objektų ir atitinkamai vien dėl to, Ieškovo nuomone, kad skola susidarė ir pareikštas ieškinys, neatleidžia nuo atsakomybės Atsakovo padengti skolą. Su šiais Ieškovo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip jau minėta, įstatymas numato terminus, kada tokie reikalavimai turi būti pareikšti nepriklausomai subjekto, kuris reiškia šį reikalavimą, ar subjekto, kuriam yra adresuotas toks reikalavimas, specifikos. Todėl teismas, įvertinęs šiuos Ieškovo argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo CK 5.63 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kontekste, byloje surinktų įrodymų visumoje, sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo teigti, kad CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą Ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
20. Remiantis išdėstytais motyvais, Ieškovo reikalavimas dėl 79,02 EUR sumos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio priteisimo atmestinas (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).
Dėl turto savininko (valstybės) (116,13 EUR) prievolės vykdymo.
21. Kaip jau minėta, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Ieškovo prašoma priteisti skola apima ir keturių mėnesių laikotarpį iki palikėjos mirties, t. t. 2018 m. kovo mėnesio (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), t. y. kovo mėnesio pabaigoje, vertina, kad ir 2018 m. kovo mėnesio skola yra palikėjos skola).
22. Pagal į bylą pateiktą Skolų valdymo ataskaitos lentelę, taip pat ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (2021-04-19, DOK-72115), nustatyta, kad nuo palikėjos mirties, t. y. 2018 m. kovo mėnesio (tačiau teismas Atsakovo skolą, kaip jau minėta, skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio mėnesio, atsižvelgiant į tai, kad kovo mėnesio skolą teismas laiko palikėjos skola) iki 2019 m. balandžio mėnesio susidarė 116,13 EUR skola (195,15 EUR (likutis periodo pabaigai) – 79,02 EUR už laikotarpį iki 2018 m. kovo mėnesio).
23. Atsakovas atsiliepime į ieškinį kelia klausimą dėl skolos apskaičiavimo pagrįstumo, nurodo, kad Ieškovas neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių remonto išlaidas, apskaičiuotas jo ieškinyje nurodytoje ataskaitoje. Duomenų, paneigiančių Ieškovo paskaičiuotas sumas, Atsakovas į bylą teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodyti Atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Kaip matyti iš Ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos, aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio buvo skaičiuojami šie mokesčiai: 1,97 EUR administravimo mokestis, 0,99 EUR kaupiamosios lėšos, 0,81 EUR kaupiamosios lėšos; priežiūra/eksploatacija 0,81 EUR; remontas, keitimas, montavimas nuo 8,30 EUR iki 9,89 EUR; teritorijų ir laiptinių valymas 6,73 EUR; šilumos ūkio priežiūra 2,57 EUR. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, į bylą pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriais įrodinėja Atsakovui priskaičiuotos skolos pagrįstumą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąskaitos, kurios pateiktos į bylą, yra atspausdintos iš buhalterinės programos.
25. Kaip matyti, bendra suma už aktualų laikotarpį, kaip jau minėta, pagal pateiktus į bylą įrodymus, susidaro 116,13 EUR. Tai reiškia, kad per mėnesį vidutiniškai už administravimo, komunalines ir kitas paslaugas susidaro vidutiniškai apie 9,67 EUR. Teismo vertinimu, tiek ši kasmėnesinė Atsakovui priskaičiuota suma, tiek šio sprendimo 24 punkte nurodytos sumos, įskaitant ir Atsakovo ieškinyje ginčijamą ir remonto išlaidų sumą, yra nedideli, protingo ir objektyviai galimo dydžio. Tuo tarpu Atsakovo nurodyti teiginiai teismo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrindžiantys ir nepaneigiantys susidariusios Atsakovui skolos fakto. Juo labiau, paminėti Atsakovo argumentai, kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų, naudojami iš esmės daugelyje Atsakovo vedamų bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo individualiu atveju, įvertinus paminėtų paslaugų pobūdį, taip pat paskaičiuotų už paslaugas sumų dydį, dėl šių sumų pagrįstumo teismui jokių abejokių nekyla.
26. Vienas pagrindinių Atsakovo argumentų ginče buvo tai, kad Ieškovas su Atsakovu nebendradarbiavo, t. y. Atsakovu nebuvo pateikti duomenys, apie susidariusias skolas už Ieškovo suteiktas paslaugas, neteikė Atsakovui jokių pranešimų, nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėtoją informuotų apie besikaupiančią skolą ir ginčą išspręstų taikiai. Esant šiai susiklosčiusiai situacijai, teismo vertinimu, galima įžvelgti abiejų šalių visišką nebendradarbiavimą skolos dengimo klausimu, kadangi tiek Ieškovas nesidomėjo ir nesirūpino dėl subjekto, kuriam buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros (pastarosios, kaip paaiškėjo buvo Atsakovui pateiktos tik prieš pat teismo posėdį), tuo tarpu Atsakovas, būdamas paveldėtoju, po palikėjos mirties, t. y. 2018 m. kovo mėnesio, taip pat nepateikė teismui duomenų, kad apskritai būtų domėjęsis paveldėto turto išlaikymu. Kita vertus, tai, kad ginčo šalys visiškai nebendradarbiavo, nepaneigia skolos susidarymo fakto ir to, kad Ieškovas už Atsakovo turimą turtą paslaugas, už kurias susidarė skola, suteikė. Tai, kad paslaugos buvo nesuteiktos, į bylą duomenų nėra pateikta.
27. Atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimas į G. R. Ž. palikimą sudarantį turtą išduotas (duomenys neskelbtini). Tačiau nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi šiuo atveju Atsakovui kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjos G. R. Ž. palikimo atsiradimo momento, t. y. jos mirties. Šioje dalyje aptariama skolos suma susidarė po palikėjos mirties. Taigi paminėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjo skola, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Atsakovo argumentai, susiję su netinkamu Ieškovo pareigų vykdymu laiko atžvilgiu, neinformavimu apie skolas palikimo priėmimo metu, nepaneigia paties skolos susidarymo fakto, kadangi ieškovas senaties termino kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo šiuo atveju nepraleido (CK 1.125 str. 1 d., 9 d.).
28. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniesiems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes ji yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kylą iš įstatymo. Minėta pareiga suponuoja patalpų savininko pareigą domėtis turimu turtu, rūpintis tinkamu prievolių vykdymu.
29. Ieškovas nurodė, kad sąskaitos butui teikiamos buvo į pašto dėžutę, tuo tarpu Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko pareigas išlaikyti turtą. Esant nurodytam, bendradarbiavimo stoka tiek Ieškovo, tiek Atsakovo, šiuo atveju nereiškia, kad skola aptariamu laikotarpiu nesusidarė ir/ar Atsakovas turi būti atleistas nuo prievolių vykdymo.
30. Darytina išvada, kad Atsakovas turi pareigą sumokėti Ieškovui skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d. priskaičiuotus administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Todėl iš Atsakovo Ieškovui priteistina 116,13 EUR skola (CK 4.82, 4.83 straipsniai).
31. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinėmis palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Dėl nurodyto, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 116,13 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. Nagrinėjamu atveju Ieškovas pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas viso 362,75 EUR sumai patvirtinančius įrodymus, susidariusius advokato teisinei pagalbai apmokėti (30,00 EUR už teismo įsakymo parengimą ir už teisines paslaugas tolimesniame ginče, DOK-72119).
33. Ieškovas taip pat patyrė 15,00 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro išrašą.
34. Iš viso Ieškovas patyrė 377,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo ieškinys patenkintas 58,43 %. Taigi Ieškovui iš Atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 220,71 EUR.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR). Todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Klaipėda“ ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Klaipėda“, juridinio asmens kodas 140524848, iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, kodas 112021042, 116,13 EUR (vienas šimtas šešiolika eurų 13 ct) skolą; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos (116,13 EUR) skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 220,71 EUR (du šimtai dvidešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė