Civilinė byla Nr. e2A-2192-661/2019

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24108-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. IĮ ir atsakovo UAB „Multitransportas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo, civilinę bylą pagal ieškovės N. B. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Multitransportas“ dėl žalos už prarastą krovinį atlyginimo; tretieji asmenys: UAB „Krausas“, UAB „Hellmann Worldwide Logistics“; ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „Multitransportas“ dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 178,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. kovo 21 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2017 m. kovo 23–24 d. pakrauti iš ieškovės sandėlio Kaišiadoryse, Žaslių g. 12, krovinį (ąžuolinius stalus) ir 2017 m. kovo 27 d. nuvežti gavėjai bendrovei „Home 24“ į Vokietiją, Valsrodę, Strabe 1. Atsakovė vežimą vykdė pasitelkusi trečiuosius asmenis. Krovinys buvo pakrautas 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. kovo 28 d. nugabentas į pristatymo vietą. Gavėja atsisakė išsikrauti krovinį, nes šis buvo užkrautas kitų asmenų kroviniais. Siuntėja, vežėja ir gavėja sutarė, kad vežėja išvažiuos, iškraus kitų asmenų krovinius ir grįš, kad gavėja išsikrautų ginčo krovinį. Vežėja išvažiavo ir kitame sandėlyje iškrovė ne tik kitų asmenų, bet ir ieškovės siųstą krovinį. Vežėja 2017 m. balandžio 18 d. pristatė krovinį gavėjai, bet pastaroji atsisakė priimti krovinį, nes dauguma dėžių buvo pažeistos. Pažeistos buvo ne tik pakuotės, bet ir krovinys. Ieškovė su gavėja tarėsi, kad atsakovė perpakuotų krovinį, bet atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nepristatė krovinio. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė pateiktų instrukcijas dėl krovinio ir papildomai sumokėtų 300 Eur. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. informavo ieškovę, kad nusprendė grąžinti krovinį ieškovei, bet tai nepadaryta iki šiol. Ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl prarasto krovinio vertės – 12 178,50 Eur (tokia krovinio vertė įrašyta CMR važtaraštyje).

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ginčo krovinys neprarastas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad gavėjas 2017 m. kovo 29 d. atsisakė priimti (išsikrauti) krovinį, nes buvo netinkamai krovinio vieta transporto priemonėje. Dėl to vežėjas krovinį nugabeno, iškrovė ir laikė savo partnerių sandėliuose. Vežėjas (trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“) 2017 m. balandžio 18 d. antrą kartą pristatė krovinį gavėjui, bet šis atsisakė priimti, nes pažeista pakuotė. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. pranešė trečiajam asmeniui UAB „Hellmann Worldwide logistics“, kad pasiims krovinį ir gabens su kitu vežėju. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ sulaikė krovinį tol, kol atsakovė apmokės 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė žinojo, kad jos krovinys sulaikytas.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ pareikštu savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 1185,80 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ nurodė, kad jis ir atsakovė 2017 m. kovo 21 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą. Atsakovė nurodė, kad krovinys turi būti pakrautas į vilkiko priekabą per šoną. Kadangi nebuvo nurodyta jokių kitų krovinio pakrovimo (iškrovimo) reikalavimų, todėl likusi laisva vilkiko puspriekabė buvo užpildyta kitais kroviniais. Krovinio gavėja atsisakė priimti krovinį, nurodydama, kad prekės užstatytos kitais kroviniais ir nėra galimybės iškrauti krovinį per vilkiko šoną. Krovinys laikinai buvo iškrautas kitame sandėlyje tam, kad tinkamai pakrautas vėliau pakartotinai būtų pristatytas gavėjai. Pakartotinai pristačius krovinį gavėjai buvo nustatytas krovinio pakuočių pažeidimo faktas. Dėl to gavėja atsisakė priimti krovinį. Vežėja grąžino krovinį į sandėlį, nurodydama atsakovei, kad gali perpakuoti krovinį, bet atsakovė turi sumokėti papildomas transportavimo išlaidas. Atsakovė neatsiėmė krovinio iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir raštu atsisakė pripažinti, kad krovinys pervežtas į Vokietiją, todėl jis (trečiasis asmuo) nepervežė krovinio į Lietuvą. Šiuo metu krovinys yra Lietuvoje. Trečiasis asmuo nurodė patyręs išlaidų kroviniui saugoti sandėlyje ir grąžinti į Lietuvą. Krovinio gavėja turėjo priimti krovinį, važtaraštyje pažymėti išorinius pakuotės pažeidimus, bet ne atsisakyti priimti visą krovinį. Trečiasis asmuo nurodė tinkamai suteikęs vežimo paslaugą ir krovinį pristatęs galutinei gavėjai, bet ši atsisakė priimti krovinį dėl ne nuo vežėjos priklausančių aplinkybių. Trečiajam asmeniui įvykdžius įsipareigojimus, atsakovė neatsiskaitė už pervežimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkino ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Hellmann Worldwide logistics“ iš atsakovės 1185,80 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1185,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1281,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. kovo 21 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2017 m. kovo 23–24 d. pervežti iš ieškovės sandėlio Kaišiadoryse, Žaslių g. 12, krovinį – tris paletes supakuotų ąžuolinių stalų (nesurinktų) ir 2017 m. kovo 27 d. nuvežti gavėjai bendrovei „Home24 AG“ į Vokietiją. Ieškovė nurodė, kad krovinį pakraus per vilkiko puspriekabės šoną. Vežimui įvykdyti atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Hellmann Worldwide logistics“ ir su šia bendrove 2017 m. kovo 21 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ pavedė krovinį pervežti trečiajam asmeniui UAB „Krausas“. Vežėja nuvežė krovinį į paskirties vietą Vokietijoje gavėjai 2017 m. kovo 28 d. Pastaroji atsisakė priimti ir išsikrauti krovinį, nes krovinys buvo užkrautas kitų asmenų kroviniais, o gavėja nurodė kraunanti krovinius tik per vilkiko puspriekabės galą. Gavėjai pasiūlius ir kitiems vežimo santykių dalyviams sutikus, krovinys nuvežtas į trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ partnerių sandėlį. Ten krovinys perkrautas į kitą vilkiką ir 2017 m. balandžio 18 d. pristatytas gavėjai. Pastaroji atsisakė priimti krovinį, nes buvo pažeistos pakuotės. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ 2017 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad gali perpakuoti krovinį savo lėšomis ir už 200 Eur pristatyti gavėjai, taip pat 2017 m. balandžio 20 d. nurodė atsakovei krovinio buvimo vietą ir paprašė jį pasiimti arba duoti naują užsakymą vežti. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku paprašė, kad trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ savo sąskaita grąžintų krovinį siuntėjai, tačiau trečiasis asmuo atsakė, kad krovinį atiduos, jeigu atsakovė apmokės sąskaitą už transportavimą. Tą pačią dieną atsakovė informavo trečiąjį asmenį UAB „Hellmann Worldwide logistics“, kad kitas vežėjas atvyks paimti krovinio, tačiau trečiasis asmuo dar kartą patvirtino, kad krovinį atiduos tik tada, jeigu atsakovė apmokės sąskaitą. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ 2017 m. balandžio 23 d. paprašė atsakovės, kad ieškovė tiesiogiai susiektų su trečiuoju asmeniu. Ieškovė 2017 m. balandžio 25 d. elektroniniais laiškais susitarė su gavėja, kad iš naujo pagamins ir pristatys tokius pat stalus. Ieškovė pagamino naujus baldus.

7.       Pažymėjęs, kad ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytina CMR konvencija, atsakovė atsako ieškovei taip pat ir už visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese ji naudojosi, veiksmus (CMR konvencijos 3 straipsnis).

8.       Teismas padarė išvadą, kad priežastis, dėl kurios krovinys nebuvo perduotas gavėjai, nepriklausė nuo vežėjos valios ir veiksmų. Ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, kad gavėja krovinį išsikraus kitu būdu, negu ieškovė buvo jį pakrovusi. Ieškovė, neduodama nurodymų dėl gavėjos naudojamo krovinio iškrovimo būdo (per vilkiko puspriekabės galą), elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Todėl atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ neatsakingi už tai, kad gavėja 2017 m. kovo 28 d. atsisakė priimti krovinį.

9.       Teismas nustatė, kad gavėja, 2017 m. kovo 28 d. atsisakiusi priimti krovinį, kartu su ieškove davė vežėjai nurodymą išvežti krovinį, atlaisvinti jį (t.y. atkrauti kitiems asmenims priklausančius krovinius) ir pakartotinai pristatyti gavėjai. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ įvykdė šį nurodymą, perkrovė ieškovės krovinį į kitą vilkiką taip, kad gavėja galėtų jį išsikrauti per priekabos galą. Gavėja 2017 m. balandžio 18 d. antrą kartą atsisakė priimti krovinį, nes buvo pažeistos pakuotės. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ išvežė krovinį iš paskirties vietos, gavo siuntėjos (atsakovės) nurodymą grąžinti (perduoti) krovinį siuntėjai, kad ši galėtų nustatyti krovinio apgadinimus, juos pašalinti ir perpakuoti krovinį. Trečiasis asmuo tai sutiko padaryti, bet pareikalavo, kad jam būtų sumokėta už krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją, taip pat iš paskirties (gavėjo) vietos į saugojimo sandėlį ir atgal (459,80 Eur sumos 2017 m. balandžio 7 d. sąskaita faktūra). Ieškovė dėl prekių grąžinimo bendravo su atsakove, taip pat susiekė su nurodytu trečiuoju asmeniu, bet šis nesutiko savo sąskaita grąžinti krovinio siuntėjai į Lietuvą. Taigi iš tikrųjų ginčo krovinys neprastas. Ieškovė atsisakė sumokėti su instrukcijomis, kurios buvo duotos, iki paaiškėjo pažeistų pakuočių faktas, susijusias vežėjos išlaidas, o vėliau (2017 m. balandžio 25 d.) antrą kartą pradėjo gaminti, pagamino tokius pat baldus ir išsiuntė juos gavėjai bei atsisakė priimti grąžinamą apgadintą krovinį.

10.       Teismas nurodė, kad, gavėjai atsisakius priimti krovinį, teisė juo disponuoti liko ieškovei (CMR konvencijos 12 straipsnis). Į bylą pateikta vertintojo „Lars Krogius Baltic Ltd“ (Lietuva) 2017 m. rugsėjo 26 d. vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad: iš viso buvo 72 pakuotės; 57 pakuotės sugadintos, prekes reikia perpakuoti; 8 baldų detalės pažeistos, jas reikia suremontuoti arba pakeisti.

11.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi su atsakove, elgėsi ne taip, kad būtų kuo ekonomiškiau atsakovei. Teismas ieškovės elgesį pareiškiant ieškinį dėl nuostolių, susijusių su viso krovinio praradimu, atlyginimo, šiai žinant, kad pažeistos krovinio pakuotės, bet krovinys neprarastas, ir atsisakant sumokėti vežėjo išlaidas, susijusias su duotų nurodymų vykdymu, vertino kaip protingumo kriterijaus neatitinkantį naudojimąsi CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, taip pat nurodė, jog ieškovė nepraranda teisės reikšti ieškinio dėl nuostolių, susijusių su krovinio sugadinimu, atlyginimo.

12.       Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ reikalavimas atsakovei dėl 1185,80 Eur skolos priteisimo yra grindžiamas šį reikalavimą pareiškusio asmens turėtomis ginčo krovinio pervežimo (2017 m. kovo 21 d. pervežimo sutarties-užsakymo pagrindu) išlaidomis, taip pat išlaidomis, susijusiomis su atsakovės duotų nurodymų vykdymu ir krovinio saugojimu sandėlyje.

13.       Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ reikalauja 459,80 Eur skolos pagal 2017 m. balandžio 7 d. sąskaitą faktūrą, ši skola yra užmokestis už ieškovės krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją pagal 2017 m. kovo 21 d. pervežimo sutartį-užsakymą (280 Eur ir PVM) bei pervežimo paslaugas iki sandėlio krovai ir sandėliavimą nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. (100 Eur ir PVM). Nustatęs, kad trečiasis asmuo suteikė jo ir atsakovės 2017 m. kovo 21 d. sutartyje-užsakyme sulygtą pervežimo paslaugą, teismas konstatavo, jog atsakovė turi pareigą už tą paslaugą sumokėti šalių sulygtą užmokestį (280 Eur ir PVM). Nustatęs, kad kitų pervežimo ir sandėliavimo nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. išlaidų (100 Eur ir PVM) trečiasis asmuo patyrė, nes vykdė gavėjos, atsakovės ir siuntėjos (ieškovės) nurodymą – krovinį pristatyti gavėjai pakrautą tokiu būdu, kad gavėja galėtų jį išsikrauti per vilkiko puspriekabės galą, teismas šią trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ reikalavimo dalį pripažino pagrįsta (CMR konvencijos 16 straipsnio 1 dalis).

14.       Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ reikalauja iš atsakovės 726 Eur išlaidų už krovinio sandėliavimą nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. atlyginimo. Teismas nustatė, kad nurodytu laikotarpiu trečiasis asmuo gavo atsakovės nurodymą perduoti krovinį atsakovės paskirtam kitam vežėjui ir grąžinti jį į Lietuvą, tačiau trečiasis asmuo atsisakė tai vykdyti, nurodė, jog krovinį perduos tik tada, kai atsakovė sumokės pagal 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą. Taigi, trečiasis asmuo sustabdė savo priešpriešinės prievolės atsakovei įvykdymą tol, kol pastaroji neįvykdys savo priešpriešinės prievolės sumokėti už atliktą vežimą ir anksčiau duotų nurodymų vykdymą. Atsakovės prievolė sumokėti skolą buvo pirmesnė už trečiojo asmens prievolę grąžinti krovinį atsakovės nurodytam asmeniui. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. pareikalavo perduoti krovinį jos nurodytam vežėjui, todėl trečiasis asmuo įgijo CMR konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę reikalauti padengti skolas. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ turi teisę reikalauti iš atsakovės 726 Eur išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliantas (ieškovas) N. B. įmonė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.);netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.); išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 327 str. 2 d.).

16.       Nagrinėjamu atveju Ieškovas 2017-03-21 krovinio pervežimo sutartį sudarė su atsakovu UAB „Multitransportas“. Remdamasis 2017-03-24 tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. 0056877, Ieškovas 2017-06-19 ieškinyje nurodė, jog Atsakovas savo įsipareigojimams pagal krovinio pervežimo sutartį pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Krausas“, kuriam perdavė krovinį ir kurį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Tokią Ieškovo poziciją patvirtina ir 2017-03-28 krovinio gavėjo „Home 24“ atsisakymas priimti krovinį, kuriame ekspedicijos firma nurodyta „Krausas“.

17.       Tuo tarpu 2017-07-11 atsiliepdamas į Ieškovo ieškinį Atsakovas UAB „Multitransportas“ nurodo, jog Ieškovo kroviniui pervežti pasitelkė UAB „Hellmann Worldwide logistics“. Atsiliepime į ieškinį Atsakovas trečiuoju asmeniu formaliai nurodo ir UAB „Krausas“, tačiau visiškai nepaaiškina šio trečiojo asmens vaidmens pervežant krovinį. Savo ruožtu UAB „Hellmann Worldwide logistics“ 2017-08-28 ieškiniu kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašydamas priteisti skolą už pervežimo paslaugas iš atsakovo UAB „Multitransportas“, į bylą trečiuoju asmeniu N. B. įmonės netraukia, o apie bet kokį UAB „Krausas“ vaidmenį pervežant krovinį visiškai neužsimena.

18.       Taigi, bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad krovinio pervežimui Ieškovas pasamdė atsakovą UAB „Multitransportas“, pastarasis įsipareigojimų įvykdymui sudarė sutartį su UAB „Hellmann Worldwide logistics“, tačiau faktiškai krovinį vežė UAB „Krausas“, su kuriuo nei UAB „Multitransportas“, nei UAB „Hellmann Worldwide logistics“ jokių sutarčių nesudarė.

19.       UAB „Krausas“ į bylą nepateikė visiškai jokių atsiliepimų dėl ieškinio reikalavimų, šios bendrovės atstovai byloje nedalyvavo, nors faktinė krovinio vežėja buvo būtent ši bendrovė. Byloje nebuvo nustatytos itin svarbios faktinės aplinkybės dėl UAB „Krausas“ vaidmens tiek pakraunant krovinį, tiek jį gabenant, priimant / nepriimant krovinio gavėjui, veiksmų, kurių UAB „Krausas“ ėmėsi kilus krovinio pristatymo problemoms.

20.       Iš byloje esančių įrodymų - šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdžiai matosi, kad kilus nesklandumams dėl krovinio pristatymo terminų, krovinio nepriėmimo ir priemonių, kad krovinys gavėjo būtų priimtas, tarpusavyje bendravo iš vienos pusės - Ieškovas ir atsakovas UAB „Multitransportas“ (kaip ir turi būti laikantis nacionalinės teisės bei CMR konvencijos normų ir turint omenyje, kad apie bet kokį UAB „Hellmann Worldwide logistics“ dalyvavimą vežant krovinį Ieškovui aplamai nieko nebuvo žinoma); iš kitos pusės - UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“, kurie sprendė tik tarpusavio ginčus ir problemas. Šiems krovinio vežėjams žinant, kad krovinys priklauso Ieškovui, Ieškovas nebuvo informuojamas apie UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“ tarpusavio bendravimą. Ieškovui UAB „Hellmann Worldwide logistics“ visiškai nebuvo žinomas apie šios bendrovės veiksmus vykdant krovinio pervežimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog „ ieškovė nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi su atsakove, elgėsi ne taip, kad būtų kuo ekonomiškiau atsakovei“ neparemta jokiais bylos įrodymais ir yra visiškai nepagrįsta. Ypač tai aktualu kitos bylos medžiagos kontekste, iš kurio pagrįstai galima spręsti, jog dėl vienų ar kitų priežasčių nuo Ieškovės buvo slepiamas UAB „Hellmann Worldwide logistics“ dalyvavimas ir vaidmuo.

21.       Byloje liudijęs UAB „Hellmann Worldwide logistics“ darbuotojas D. M. parodė, kad sprendžiant krovinio pristatymo klausimus, bendravo tik su UAB „Multitransportas“ specialistais. Su krovinio siuntėju N. B. įmone nekontaktavo.

22.       Ieškovės atstovė R. B. parodė, kad Ieškovui sužinojus, jog yra pažeista krovinio pakuotė ir dėl to gavėjas atsisako krovinį priimti - siūlė Atsakovui grąžinti krovinį į Lietuvą, kur Ieškovas savo lėšomis perpakuos krovinį. Atsakovas pasiūlymo nepriėmė, tačiau ne dėl to, kad nesusitarė su Ieškovu, o todėl, kad tuo metu Atsakovas kroviniu jau nebedisponavo, jis buvo sulaikytas UAB „Hellmann Worldwide logistics“ iniciatyva. Faktiškai ginčo su UAB „Multitransportas“ sprendimui UAB „Hellmann Worldwide logistics“ įkaitu paėmė Ieškovo krovinį.

23.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai - šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais; procesiniai dokumentai - atsakovo UAB „Multitransportas“ 2017-07-11 atsiliepimas į ieškinį, patvirtina, kad jau 2017-04-21 UAB „Hellmann Worldwide logistics“ sulaikė ieškovo krovinį ir pranešė, jog krovinį grąžins tik UAB „Multitransportas“ apmokėjus 2017-04-07 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą, t.y. krovinys gavėjui nepristatytas išskirtinai dėl UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“ tarpusavio rietenų.

24.       Pirmosios instancijos teismo išvados, jog Ieškovo krovinys gavėjui buvo pristatytas, t.y. vežėjas savo prievolę įvykdė; dėl to, jog gavėjas nepriėmė krovinio yra kaltas pats Ieškovas - nepagrįstos jokiais bylos faktiniais duomenimis bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikai.

25.       Ieškovas įrodė, kad aktyviai bendravo tiek su krovinio vežimo sutarties partneriu UAB „Multitransportas“, tiek su krovinio gavėju, kad būtų išspręstos visos su krovinio pristatymu kilusios problemos. Gi iš UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“ tarpusavio susirašinėjimo galima pagrįstai teigti, jog Atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai buvo nukreipti tik į tarpusavio ginčo dėl PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimą, visiškai nesirūpinant tuo, kad Ieškovo krovinys būtų pristatytas gavėjui. Nei Atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ į bylą nepateikė įrodymų apie Ieškovo kaltę ir atsakomybę dėl krovinio nepristatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo priešingų išvadų.

26.       Iš tarptautinio krovinių transportavimo (CMR) važtaraščio 6LA Nr. 0056877 matyti, kad Atsakovas Ieškovo krovinį pasikrovė 2017-03-24. Kaip minėta, iki ieškinio padavimo teismui dienos (daugiau kaip 60 dienų nuo krovinio perėmimo), Atsakovas nei pristatė krovinį gavėjui, nei grąžino Atsakovui, todėl pagrįstai galima teigti, kad Atsakovas krovinį prarado.

27.       Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Ieškovė nepagrįstai pasinaudojo CMR Konvencijos 20 str. 1 d. nuostatomis, tokia išvada laikytina nepagrįsta dėl šių faktinių bylos aplinkybių: iš UAB „Multitransportas“ elektroninių laiškų Ieškovui, 2017-04-26 pareiškimo Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ atžvilgiu, 2017-06-02 ieškinio Kaišiadorių rajono apylinkės teismui dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. eL2-1010-548/2017) - matosi, kad Atsakovas ieškinio pateikimo metu 2017-06-19 - Ieškovo kroviniu nebedisponavo t.y. faktiškai krovinį prarado ne tik Ieškovas, bet ir Atsakovas. Pažymėtina, kad paduodant ieškinį teismui, Ieškovui nebuvo žinomos bent kiek konkretesnės aplinkybės - kas ir dėl kokių priežasčių sulaikė krovinį, kur ir kokiomis sąlygomis krovinys laikomas, kada ir kokiu būdu krovinys gali būti grąžintas Ieškovui.

28.       Apeliantas atsakovas UAB „Multitransportas“ pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kurioje patenkintas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas ir prašo panaikinti sprendimą šioje dalyje ir priimti naują sprendimą - minėto trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti.

29.       Ginčijama Sprendimo dalimi Teismas nusprendė, kad Trečiasis asmuo turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas vežimo paslaugas ir iš Atsakovės priteisė 280 € + PVM pagal 2017 m. kovo 21 d. krovinių pervežimo sutartį (toliau - Sutartis). Tačiau Teismas, darydamas išvadą apie Trečiojo asmens reikalavimo atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas pagrįstumą, visiškai nevertino Atsakovės nuosekliai bylos nagrinėjimo metu dėstomos ir visiškai pagrįstos pozicijos, pagal kurią Trečiasis asmuo akivaizdžiai pažeidė su Atsakove sudarytą Sutartį. Visų pirma, pagal Sutartį Trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pristatyti 2017 m. kovo 27 d., tačiau dėl neaiškių priežasčių pavėlavo tai padaryti ir krovinį į jo iškrovimo vietą pristatė tik 2017 m. kovo 28 d., tačiau negebėjo užtikrinti galimybės iškrauti krovinį. Vėliau krovinį bandė pristatyti dar kelis kartus, bet vėlgi - nesėkmingai, nors jokia krovinio gavėjo kaltė ar atsakomybė dėl to nėra nustatyta. Taigi, jau vien šios aplinkybės patvirtina Sutarties pažeidimo faktą ir ydingai vykdytą vežimą į ką deramai neatsižvelgė Teismas, priimdamas Sprendimą.

30.       Atsakovės ne kartą buvo akcentuojama, kad pagal Sutartį pareiga atsiskaityti už Trečiojo asmens paslaugas Atsakovei kyla tik tada, kai pastarajai yra pateikiami su vežimu susijusių dokumentų originalai. Konkrečiu atveju su CMR važtaraščio originalu Atsakovė turėjo galimybę susipažinti tik Trečiajam asmeniui pateikus važtaraštį į bylą, paradoksalu tai, kad pastarasis neįrodė fakto, kad Sutartimi patikėtas krovinys yra pristatytas galutiniam jo gavėjui - priešingai - jis tai paneigė, kadangi minėtas dokumentas liudijo, kad krovinys pristatytas į Trečiojo asmens partnerio sandėlį. Taigi nėra aišku, kodėl Trečiasis asmuo reikalavo Atsakovo atsiskaityti pagal Sutartį ne tik nesuėjus 45 d. atsiskaitymo terminui, numatytam Trečiojo asmens išrašytoje sąskaitoje-faktūroje, bet ir nepateikus Atsakovei jokių su vežimu susijusių dokumentų, nors Sutartimi Trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs tai padaryti. Pažymėtina, kad Teismas tik pažymi, kad „šiuo konkrečiu atveju pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pasikeitė taip pat ir apmokėjimo terminas “, tačiau nedetalizuoja nei pasikeitusių aplinkybių turinio, nei pasikeitusio atsiskaitymo termino paties savaime. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, kad Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. pareikalavo perduoti krovinį jos nurodytam vežėjui (Sprendimo 19 punktas), dar nereiškia, kad Trečiajam asmeniui atsirado CMR konvencijos 13 str. 2 d. numatyta teisė reikalauti atsiskaitymo už vežimo paslaugas, nes Atsakovė nėra krovinio gavėja pagal CMR konvenciją.

31.       Atsakovė manymu, kad būtent Trečiasis asmuo yra atsakingas už deramų sąlygų sudarymą, siekiant iškrauti krovinį. Manytina, kad Trečiasis asmuo, komplektuodamas jam patikėtus kitus krovinius (ne tik priklausančius Ieškovui), turėjo pasirūpinti, kad iškrovimo vietoje krovinys būtų pasiekiamas taip, kaip to reikia jo iškrovimui. Visiškai nesuprantama, kodėl Trečiasis asmuo domėjosi krovinio pakrovimo subtilumais, tačiau nesidomėjo, kaip jį reikės iškrauti. Atsakovas nėra atsakingas už Trečiojo asmens veiklos organizavimą ir kaip kroviniai turi būti komplektuojami, kad juos būtų patogu iškrauti vykstant Trečiojo asmens pasirinktu maršrutu - už ką, vėlgi - Atsakovas nėra atsakingas, tai Trečiojo asmens verslo organizavimas ir su tuo susijusi rizika, kai konkrečioje byloje ji perkeliama Atsakovui.

32.       Atsakovė jokiu būdu negali būti atsakinga už tai, kad Trečiasis asmuo, vykdydamas savo profesionalią veiklą negali atlikti užsakymo tinkamai, t. y. pristatyti krovinio jo neapgadinus. Tačiau Teismas apskritai nevertino krovinio apgadinimo aplinkybės Atsakovės prievolės atsiskaityti pagal Sutartį buvimo kontekste.

33.       Ginčijama Sprendimo dalimi Teismas, be kita ko, Trečiojo asmens naudai iš Atsakovės priteisė 726 € krovinio sandėliavimo išlaidų. Tačiau Teismas, priteisdamas šias Trečiojo asmens išlaidas iš Atsakovės visiškai neįvertino to, kad Trečiasis asmuo krovinio sandėliavimo išlaidas patyrė veikdamas išimtinai savo rizika.

34.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad ji, iškilus ginčo situacijai, pareikalavo grąžinti krovinį į Lietuvą Trečiojo asmens sąskaita. Trečiajam asmeniui atsisakius tai daryti savo sąskaita, Atsakovė pasitelkė kitą asmenį (vežėją), kuris turėjo paimti krovinį iš Trečiojo asmens ir pristatyti jį į Lietuvą. Tačiau būtent Trečiasis asmuo atsisakė atiduoti krovinį, reikalaudamas iš pradžių atsiskaityti už suteiktą vežimo paslaugą. Jau anksčiau buvo minėta, kad Atsakovė niekada nelaikė, jog vežimo paslauga jai buvo suteikta, be to, krovinys niekada nepriklausė Atsakovei nuosavybės teise, kad Trečiasis asmuo turėtų pagrindą jį sulaikyti. Natūralu, kad Atsakovė atitinkamai ir nelaikė, kad ji turi prievolę atsiskaityti už jai nesuteiktą paslaugą. Jau minėta, kad nagrinėjamos situacijos atveju CMR 13 str. 2 d. negali būti taikoma, nes Atsakovė susiklosčiusioje situacijoje nebuvo krovinio gavėja, priešingai - ji buvo krovinio siuntėja. Taigi Trečiasis asmuo neįgijo teisės sulaikyti krovinį ir reikalauti atsiskaitymo už jo nesuteiktas vežimo paslaugas. Tokiu būdu, Trečiasis asmuo, nepagrįstai ir neturėdamas tam teisės, sulaikęs krovinį ir taip patirdamas jo saugojimo išlaidų, veikė išimtinai savo rizika, už ką Atsakovė jokiu būdu negali būti laikoma atsakinga.

35.       Teismo išvada, pagal kuria Trečiojo asmens užsakyta krovinio apgadinimo vertinimo ataskaita (toliau - Ataskaita) yra priskiriama prie protingų, būtinų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.) ir Atsakovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, yra absoliučiai nepagrįsta. Konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku niekada nebuvo žalos, padarytos apgadinus krovinį, dydžio įvertinimas. Atsakovei nėra aišku, kokiems tikslams Trečiasis asmuo užsakė Ataskaitos parengimą ir ką jis siekė įrodyti byloje, pateikdamas itin brangiai kainuojančią Ataskaitą. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju Trečiasis asmuo veikė išimtinai savo rizika, savanoriškai prisiimdamas papildomas, tačiau nagrinėjamoje byloje visiškai nebūtinas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu Trečiasis asmuo siekė įrodyti, kad iš tikrųjų krovinys nėra prarastas ir yra jo saugomas, jis galėjo pasitelkti kitas, daug pigesnes, įrodinėjimo priemones. Tačiau konkrečioje situacijoje Trečiais asmuo veikė neapdairiai ir neekonomiškai, kadangi Ataskaitoje konstatuotos aplinkybės nėra susijusios su Atsakovo ir Trečiojo asmens santykiu.

36.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Hellmann Worldwide Logistics, UAB pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Multitransportas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo UAB „Multitransportas” apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodo, kad Sutarties pagrindu, Tretysis asmuo įsipareigojo pervežti Atsakovo nurodytą bei trečiajam asmeniui priklausantį krovinį iš pakrovimo vietos, esančios Žąslių g. 12, Kaišiadorys į Vokietiją, Home 24 Strasse 1, Walsrode. Šalys sutarė, jog prekės pakrovimas vyks 2017 m. kovo 23 - 24 dienomis, o prekė Vokietijoje turi būti pristatyta 2017 m. kovo 27 d.

37.       Pagal Sutarties 16 punktą, laiku nepristačius krovinio dėl vežėjo (šiuo atveju Trečiojo asmens) kaltės, Tretysis asmuo įsipareigojo mokėti Atsakovui 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip matyti iš Civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (atsisakymo priimti krovinį pažymos), krovinys faktiškai į pristatymo vietą atvyko 2017 m. kovo 28 d. Todėl, jeigu būtų patvirtintas faktas, kad iš tikrųjų krovinys buvo pristatytas viena diena vėliau nei šalys Sutartimi buvo susitarusios, Atsakovas įgytų teisę reikalauti, kad už Sutarties įsipareigojimų pažeidimą Tretysis asmuo Atsakovui sumokėtų baudą, kurios dydis yra 100 (vienas šimtas) Eur.

38.       Pagal Sutarties 9 punktą, vežimo paslaugos kaina - 280 Eur + PVM, tačiau nepaisydamas Sutartyje nustatyto šalių teisių ir pareigų reguliavimo mechanizmo, Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl aukščiau nurodyto pažeidimo (krovinio pristatymo pavėluotai vos vieną dieną) Atsakovo prievolė sumokėti Trečiajam asmeniui už faktiškai suteiktą vežimo paslaugą, neegzistuoja. Taigi, Civilinėje byloje esant rašytiniams įrodymams, kad krovinys faktiškai buvo atvykęs Sutarties 3 punkte nurodytu adresu ir siekė atvežtą krovinį iškrauti, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Tretysis asmuo krovinį į paskirties vietą faktiškai pristatė, o tai reiškia, kad paslaugą suteikė.

39.       Trečiojo asmens nuomone, Atsakovo argumentai, kad pavėluotas krovinio pristatymas reiškia Sutarties neįvykdymą, į kurį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė yra nepagrįsti, kadangi už pavėluotą krovinio pristatymą Sutartyje numatyta bauda, kurios CMR konvencijoje nustatytais terminais sumokėti Atsakovas nereikalavo, tuo tarpu sąlygos, kuri numatytų Atsakovo teisę atsisakyti mokėti paslaugos kainą už pavėluotai pristatytą krovinį, nėra.

40.       Atsakovas teigia, kad Tretysis asmuo negebėjo užtikrinti į paskirties vietą pristatyto krovinio iškrovimo galimybės. Tretysis asmuo su šia išvada nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Sutartyje yra nurodytas atsakingas Atsakovo kontaktinis asmuo - E. S., su kuria turėtų būti derinami krovinio pervežimo klausimai atsiradus iš anksto nenumatytoms aplinkybėms.

41.       Tretysis asmuo, savo ruožtu, krovinio pakrovimo detales suderino su Atsakovo nurodytu kontaktiniu asmeniu, kuris, naudodamasis programa Skype nurodė, kad pervežamas krovinys turi būti į vilkiko priekabą pakrautas per šoną, o ne per priekabos galą. Minėtą aplinkybę patvirtina Civilinėje byloje esantis Skype susirašinėjimas (Trečiojo asmens ieškinio priedas Nr. 2).

42.       Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nenurodė jokių kitų reikalavimų pervežamam kroviniui, išskyrus tai, kad krovinys turi būti į vilkiko priekabą pakrautas per šoną, likusi laisva vilkiko priekabos ertmė buvo užpildyta kitais kroviniais.

43.       Šalių sutartu laiku vilkikas su Atsakovo perduota preke atvyko į prekės iškrovimo vietą Vokietijoje, tačiau asmuo, kuris turėjo priimti prekę, atsisakė ją priimti motyvuodamas tuo, kad prekė vilkiko priekaboje yra užstatyta kitais kroviniais, o galimybės Atsakovo pakrautą krovinį iškrauti per vilkiko priekabos šoną - nėra.

44.       Vilkiko vairuotojas, savo ruožtu atsisakė iškrauti priekaboje esančias kitas prekes, motyvuodamas tuo, kad neturi reikiamos įrangos - autokrautuvo, kuris yra naudojamas išimtinai sunkių krovinių kilnojimui. Pažymėtina, kad, nors Atsakovas teigia, kad Tretysis asmuo , kaip turintis daugiau patirties, turėjo pasidomėti krovinio iškrovimo galimybėmis, tačiau ši Atsakovo išvada yra nei logiškai, nei pagrįsta Sutartimi. Sutarties dalykas yra krovinio transportavimo paslauga, tačiau jokiu būdu ne krovinio pakrovimas ar iškrovimas. Civilinėje byloje liudijusi Ieškovo atstovė patvirtino, kad krovinį į transporto priemonę pakrovė Ieškovas - Bučio individuali įmonė per vilkiko šoną, todėl akivaizdu, kad Tretysis asmuo pakrovimo proceso kontroliuoti negalėjo. Šiame kontekste pastebėtina, kad Tretysis asmuo tokio pobūdžio krovinį į konkrečią paskirties vietą veža pirmą kartą, todėl negalėjo žinoti, kad: 1) Atsakovo atstovė duoda klaidinančią informaciją apie krovinio krovimo vietą (buvo duotas pakrovimo būdas, o iškrovimo būdas duotas nebuvo, tačiau absoliučiai logiška būtų manyti, kad krovimo pakrovimas ir iškrovimas būtų vykdomas tuo pačiu būdu, priešingu atveju krovinio vežimas taptų itin neracionalus ir brangus) 2) krovinio iškrovimo vietoje nėra galimybės krovinį iškrauti per vilkiko priekabos šoną. Atsakovo teiginiai, kad neva Tretysis asmuo, komplektuodamas jam patikėtus krovinius, pats turėjo pasidomėti, kad krovinio iškrovimo vietoje krovinys būtų pasiekiamas taip, kaip to reikia jo iškrovimui yra nepagrįsti.

45.       Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės UAB „Multitransportas“ apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

46.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šią bylą išnagrinėjusi kasacine tvarka 2019 m. liepos 9 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad įvertinusi skundžiamos nutarties turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos turinys sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu ieškovės kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo, o vertino tik atsakovės apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

47.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieškovės N. B. IĮ apeliacinio skundo

48.       Byloje nustatyta, jog šalys 2017 m. kovo 21 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2017 m. kovo 23–24 d. pakrauti iš ieškovės sandėlio Kaišiadoryse, Žaslių g. 12, krovinį (ąžuolinius stalus) ir 2017 m. kovo 27 d. nuvežti gavėjai bendrovei „Home 24“ į Vokietiją, Valsrodę, Strabe 1. Atsakovė vežimą vykdė pasitelkusi trečiuosius asmenis. Krovinys buvo pakrautas 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. kovo 28 d. nugabentas į pristatymo vietą. Gavėja atsisakė išsikrauti krovinį, nes šis buvo užkrautas kitų asmenų kroviniais.

49.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nustatyta, kad gavėja, 2017 m. kovo 28 d. atsisakiusi priimti krovinį, kartu su ieškove davė vežėjai nurodymą išvežti krovinį, atlaisvinti jį (t.y. atkrauti kitiems asmenims priklausančius krovinius) ir pakartotinai pristatyti gavėjai. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ įvykdė šį nurodymą, perkrovė ieškovės krovinį į kitą vilkiką taip, kad gavėja galėtų jį išsikrauti per priekabos galą. Gavėja 2017 m. balandžio 18 d. antrą kartą atsisakė priimti krovinį, nes buvo pažeistos pakuotės. Trečiasis asmuo UAB „Hellmann Worldwide logistics“ išvežė krovinį iš paskirties vietos, gavo siuntėjos (atsakovės) nurodymą grąžinti (perduoti) krovinį siuntėjai, kad ši galėtų nustatyti krovinio apgadinimus, juos pašalinti ir perpakuoti krovinį. Trečiasis asmuo tai sutiko padaryti, bet pareikalavo, kad jam būtų sumokėta už krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją, taip pat iš paskirties (gavėjo) vietos į saugojimo sandėlį ir atgal (459,80 Eur sumos 2017 m. balandžio 7 d. sąskaita faktūra). Ieškovė dėl prekių grąžinimo bendravo su atsakove, taip pat susiekė su nurodytu trečiuoju asmeniu, bet šis nesutiko savo sąskaita grąžinti krovinio siuntėjai į Lietuvą. Gavėjai atsisakius priimti krovinį, teisė juo disponuoti liko ieškovei (CMR konvencijos 12 straipsnis). Į bylą pateikta vertintojo „Lars Krogius Baltic Ltd“ (Lietuva) 2017 m. rugsėjo 26 d. vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad: iš viso buvo 72 pakuotės; 57 pakuotės sugadintos, prekes reikia perpakuoti; 8 baldų detalės pažeistos, jas reikia suremontuoti arba pakeisti.

50.       Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi su atsakove, elgėsi ne taip, kad būtų kuo ekonomiškiau atsakovei. Teismas ieškovės elgesį pareiškiant ieškinį dėl nuostolių, susijusių su viso krovinio praradimu, atlyginimo, šiai žinant, kad pažeistos krovinio pakuotės, bet krovinys neprarastas, ir atsisakant sumokėti vežėjo išlaidas, susijusias su duotų nurodymų vykdymu, vertino kaip protingumo kriterijaus neatitinkantį naudojimąsi CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise.

51.       Kolegija nesutinka su tokiu bylos aplinkybių vertinimu. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Taigi, CMR konvencija yra teisės aktas, kuris reglamentuoja vežimo sutartinių santykių dalyvių teises ir pareigas, tarp jų ir vežėjo atsakomybės tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą pagrindus ir ribas.

52.       Konvencijos 14 str. 1 p. nurodyta, kad jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.

53.       Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitinka kroviniu disponuojančio asmens interesus (14 str. 2 p.).

54.       Konvencijos 14 str. 1 p. turi būti aiškinamas kartu su 16 str. 2 p., kur nurodoma, kad tokiais atvejais vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita; po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu. Šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas, nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu (15 str. 1 p.). Šis straipsnis apibūdina dvi situacijas. Pirma, krovinio perdavimą apsunkina kažkokios išorinės aplinkybės. Antra, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį. Bet abiem šiais atvejais vežėjas turi prašyti siuntėją instrukcijų. Kai gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas gali juo disponuoti be pirmojo važtaraščio egzemplioriaus pateikimo. Ši taisyklė turi praktinę svarbą, nes siuntėjas gali jau nebeturėti pirmojo važtaraščio egzemplioriaus, todėl jis turi atlikti tam tikrus veiksmus, jei gavėjas nepriima krovinio. Gali atsitikti taip, kad siuntėjas jau yra perdavęs pirmąjį važtaraščio egzempliorių gavėjui, nes Konvencija šio dalyko nereguliuoja. Matyt, tokiu atveju vežėjas galėtų pasielgti taip, kaip nurodyta 16 str. 2 p. arba 16 str. 3 p. Nors Konvencijos 16 str. 2 ir 3 punktai nurodytomis aplinkybėmis vežėjui suteikia teisę realizuoti krovinį be instrukcijų, bet jei vežėjas gautų instrukcijas nerealizuoti krovinio, jis turėtų tokioms instrukcijoms paklusti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2001, 15.).

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, nei priešingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų - šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdžiai matosi, kad kilus nesklandumams dėl krovinio pristatymo terminų, krovinio nepriėmimo ir priemonių, kad krovinys gavėjo būtų priimtas, tarpusavyje bendravo iš vienos pusės - Ieškovas ir atsakovas UAB „Multitransportas“ (kaip ir turi būti laikantis nacionalinės teisės bei CMR konvencijos normų ir turint omenyje, kad apie bet kokį UAB „Hellmann Worldwide logistics“ dalyvavimą vežant krovinį Ieškovui aplamai nieko nebuvo žinoma); iš kitos pusės - UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“, kurie sprendė tik tarpusavio ginčus ir problemas. Šiems krovinio vežėjams žinant, kad krovinys priklauso Ieškovui, Ieškovas nebuvo informuojamas apie UAB „Multitransportas“ ir UAB „Hellmann Worldwide logistics“ tarpusavio bendravimą. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad Ieškovui buvo žinoma UAB „Hellmann Worldwide logistics“ apie šios bendrovės veiksmus vykdant krovinio pervežimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi su atsakove, elgėsi ne taip, kad būtų kuo ekonomiškiau atsakovei neparemta jokiais bylos įrodymais ir yra visiškai nepagrįsta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ieškovė su gavėju tarėsi, kad atsakovė perpakuotų krovinį, bet atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nepristatė krovinio. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė pateiktų instrukcijas dėl krovinio ir papildomai sumokėtų 300 Eur. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. informavo ieškovę, kad nusprendė grąžinti krovinį ieškovei, bet to nepadarė ir krovinio negrąžino. Kolegijos vertinimu, ieškovė iš esmės tinkamai komunikavo su atsakove, tačiau, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – dėl ginčo tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nebuvo įvykdyta šalių sudaryta 2017 m. kovo 21 d.  krovinių pervežimo sutartis.

56.       Kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR patvirtina, kad atsakovė, kaip vežėja, papildomų sąlygų ir pastabų dėl krovinio pakrovimo ir (ar) supakavimo nenurodė, nepateikė duomenų, jog neturėjo galimybės patikrinti krovinio ir (ar) jo pakuotės būklės. Taigi ginčo krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 8 straipsnio 1 punktas). Atsakovė neįrodė, kad ginčo krovinio pažeidimai atsirado ne krovinio pervežimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, CMR konvencijos 18 straipsnis).

57.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

58.       Nors atsakovė UAB „Multitransportas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo krovinys neprarastas, tačiau nagrinėjamu atveju krovinys nėra nei pristatytas gavėjui, nei grąžintas siuntėjui. Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 23 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į CMR konvencijos 20 str., pagal kurį krovinio nepristatymas apskritai per 30 dienų nuo termino pasibaigimo ar per 60 dienų nuo krovinio priėmimo laikomas krovinio praradimu. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl prarasto krovinio vertės – 12 178,50 Eur (tokia krovinio vertė įrašyta CMR važtaraštyje). Kolegija sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl atsakovės UAB „Multitransportas“ apeliacinio skundo

59.       Dėl trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ savarankiško reikalavimo, teismas sprendė, jog trečiasis asmuo suteikė jo ir atsakovės 2017-03-21 sutartyje - užsakyme sulygtą pervežimo paslaugą, todėl atsakovė turi pareigą už ją sumokėti užmokestį (280 Eur ir PVM). Atsakovė neneigia, kad krovinys buvo nuvežtas gavėjui, tačiau vežėjas negalėjo numatyti, kad gavėjas atsisakys priimti krovinį, nesant duomenų, kad gavėjas atsisakė priimti krovinį dėl trečiojo asmens netinkamai vykdyto pervežimo, pvz. dėl to, kad krovinys buvo pakrautas netinkamai, kad dėl vežėjo netinkamo veikimo ar neveikimo, tokio kaip krovinio pakuotės sugadinimas ar nepakankamas rūpestingumas, pervežant krovinį, gavėjas nepriėmė krovinio, atmesti trečiojo asmens reikalavimą vykdyti įsipareigojimą apmokėti už pervežimą, nebuvo pagrindo.

60.       Atsakovė teigia, kad pagal sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pristatyti 2017 m. kovo 27 d., tačiau dėl neaiškių priežasčių pavėlavo tai padaryti ir krovinį į jo iškrovimo vietą pristatė tik 2017 m. kovo 28 d., tačiau negebėjo užtikrinti galimybės iškrauti krovinį. Tai, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas ne nurodytą dieną, o viena diena vėliau, sukelia tokias pasekmes kaip netesybų taikymą vežėjui, tačiau dėl įsipareigojimo neįvykdymas nustatytą dieną negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti už suteiktą pervežimo paslaugą vežėjui.

61.       Nagrinėjamu atveju, pagal CMR konvencijos nuostatas, susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas, nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu (15 str. 1 p.). Byloje nustatyta, jog šiuo atveju krovinys faktiškai į paskirties vietą buvo atvežtas 2017 m. kovo 28 d. Nepavykus krovinio perduoti gavėjui, Atsakovas Trečiajam asmeniui nedavė absoliučiai jokių instrukcijų dėl tolimesnių veiksmų, todėl Tretysis asmuo priėmė sprendimą savo jėgomis krovinį nuvežti į vietinį terminalą perkrovimui į kitą transporto priemonę. Krovinį pristačius antrąjį kartą ir gavėjui jo vėl nepriėmus, Atsakovas dar kartą nedavė jokių instrukcijų dėl tolimesnio krovinio likimo, todėl Tretysis asmuo priėmė sprendimą krovinį iškrauti netoliese esančiame sandėlyje. Tik po krovinio iškrovimo sandėlyje Atsakovas kreipėsi į Trečiąjį asmenį prašydamas pateikti informaciją dėl krovinio planuojamo iškrovimo (2017-03-29 elektroninis laiškas). Be to, iš šalių vykdyto surašinėjimo 2017-04-21 matyti, kad Atsakovas Trečiajam asmeniui davė intrukcijas - nemokamai grąžinti krovinį į Lietuvą perpakavimui ir vėl grąžinti gavėjui, tokių instrukcijų Atsakovas pagrįstai nevykdė, tuo tarpu kitų instrukcijų Atsakovas Trečiajam asmeniui nedavė, todėl buvo priimtas sprendimas krovinį iškrauti sandėlyje. Už sandėliavimo paslaugas ir krovinio vežimą į sandėlį ir iš jo Tretysis asmuo Atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 726 Eur sumai. Pastebėtina, kad ir šiuo metu krovinys yra sandėliuojamas Trečiojo asmens kaštais.

62.       Byloje taip pat nustatyta, jog tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens nėra ginčo, kad Atsakovui buvo pateiktas CMR važtaraštis Nr. 0056877, atsisakymas priimti prekes ir 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1631859 už krovinio pervežimą pagal Sutartį. Tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens kilus ginčui dėl krovinio iškrovimo aplinkybių, 2017 m. gegužės 26 d. Atsakovo direktorius elektroniniu paštu Trečiojo asmens direktorių informavo, kad 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1631859 bus apmokėta nustatyta tvarka, Trečiajam asmeniui pristačius originalius paslaugos įvykdymą patvirtinančius bei kitus, su šios paslaugos vykdymu susijusius, dokumentus. Taigi Tretysis asmuo Atsakovui iki šio laiško pateikimo dienos jau buvo pateikęs 2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1631859, CMR važtaraščio Nr. 0056877, atsisakymo priimti prekes kopijas (ieškinio priedas Nr. 5). Ta aplinkybė, kad krovinio gavėjas nepasirašė CMR važtaraštyje, skiltyje „ krovinio gavėjas“ , o tik uždėjo spaudą, kuriuo pareiškė, kad krovinio nepriims, nėra pagrindu daryti išvadai, kad krovinys nebuvo nuvežtas gavėjui ir tai atleidžia jo pervežimo užsakovą – atsakovą nuo pareigos apmokėti už pervežimo paslaugą. Tai, kad krovinio pakuotė buvo apgadinta ir dėl to yra atsakingas krovinio vežėjas, yra pagrindas  pareikšti ieškinį vežėjui dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl aplinkybės dėl krovinio pakuotės sugadinimo fakto ir dėl to atsiradusių pasekmių byloje nenagrinėjamos.

63.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 18 p. (tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens) šalys susitarė, kad vežėjui, šiuo atveju Trečiajam asmeniui, pažeidus krovinio pervežimo sąlygas ir užsakovui (šiuo atveju Atsakovui) dokumentaliai įrodžius patirtus tiesioginius bei netiesioginius nuostolius, vežėjas privalo atlyginti atsiradusią žalą. Taigi, šalys susitarė, kad tik įrodyta ir dokumentais pagrįsta žala yra atlygintina, ką ir yra elektroniniu paštu Atsakovui nurodęs Trečiojo asmens direktorius (Atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Civilinėje byloje Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamai Atsakovo patirtos žalos dydį, todėl Atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad krovinys yra pažeistas ir dėl to tariamai nėra pagrindo atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas, yra nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės N. B. IĮ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 274 eurų žyminis mokestis už pareikštą ieškinį ir 274 eurų žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Dėl šio, ieškovei iš atsakovės UAB „Multitransportas“ ir trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ lygiomis dalimis priteistinos 548 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 274 eurų iš kiekvieno. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalį kuria ieškovės N. B. IĮ ieškinys buvo atmestas panaikinti, ir N. B. IĮ ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei N. B. IĮ, į.k. 258888760, iš atsakovės UAB „Multitransportas“ į.k. 302646962, 12 178,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei N. B. IĮ, į.k. 258888760, iš atsakovės UAB „Multitransportas“ į.k. 302646962, ir trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ į.k. 300656908, lygiomis dalimis 548 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 274 eurų iš kiekvieno. 

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, dėl trečiojo asmens UAB „Hellmann Worldwide logistics“ į.k. 300656908, savarankiškų reikalavimų palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Inga Staknienė