Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1825-230-2013].docx
Bylos nr.: 2A-1825-230/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 125709291 Ieškovas
Lietuvos draudimas 110051834 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1825-230/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02245-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1; 121.14; 121.21.,

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2390-214/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei K. V., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, A. J. dėl  nuostolių atlyginimo regreso teise.

 

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 620,88 Lt  nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.  Nurodė, kad 2012-01-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovės, vairavusios automobilį M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta A. J. priklausanti transporto priemonė S. L. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama paslaugų teikimo sutartį  Nr. 1, nustatė šio eismo įvykio metu A. J. padarytos žalos dydį  – 3 620,88 Lt ir jam išmokėjo tokio dydžio išmoką. Ieškovas, remdamasis paslaugų sutarties 2.1.3. punktu, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ jos išmokėtą 3 620,88 Lt išmoką ir regreso teise kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

 

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 3 620,88 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki  teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, padarė išvadą, kad  ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė,   neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone padariusi žalos trečiojo asmens turtui, grąžintų dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Atsakovės atsakomybė ieškovui šiuo atveju atsiranda dėl to, kad ji neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų, t. y. naudojo neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę. Atsakovė pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir tai, kad jos transporto priemonė nebuvo apdrausta  civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau su  nustatytu žalos dydžiu sutiko tik iš dalies, t. y. sutiko atlyginti žalą tik dėl eismo įvykio deklaracijoje nurodytų automobilio sugadinimų – priekinio bamperio ir dešinės pusės sparno ir nesutiko atlyginti kitų automobilio sugadinimų, nes jie deklaracijoje nebuvo nurodyti. Teismas atmetė šiuos atsakovės argumentus, ir sprendė, kad eismo įvykio deklaracijos 11 p. nurodomi matomi transporto priemonės  sugadinimai. Kadangi eismo įvykis įvyko žiemos laikotarpiu, kai automobilis S. L. neabejotinai buvo apneštas purvu, todėl automobilių kontaktas visa automobilio S. L. dešine puse, apgadinant abejas dešinės pusės dureles bei kitas detales, iš karto po eismo įvykio galėjo būti ir aiškiai nematomas. Be to, trečiasis asmuo, vairavęs automobilį S. L., paaiškino, kad atsakovė eismo įvykio metu savo automobiliu perbrėžė per visą jo automobilį ir sulaužė apsaugas. Teismas nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta rodyklė dėl automobilio viso dešinio šono sugadinimo, o atsakovė, teigdama, kad ji šios rodyklės nepažymėjo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas byloje pateiktų nuotraukų nelaikė įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimus ar atsakovės atsikirtimus, kadangi iš jų nėra galimybės aiškiai nustatyti automobilio sugadinimus. Teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovė, vėliau apžiūrint automobilį ir nustatant kitus jo sugadinimus, galėjo būti nekviečiama, kadangi  ji, būdama asmeniu, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, pati turėjo pateikti ieškovui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas vertino, kad atsakovės automobilį užmetus nevalytame nuo sniego kelyje tokio  automobilių kontakto pasėkoje galėjo būti padaryti transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyti automobilio S. L. sugadinimai, bei kad iš karto po autoįvykio galėjo būti nepastebėti visi sugadinimai, nes eismo įvykio dalyviai neabejotinai buvo sutrikę, automobilis apneštas kelio purvu, o įrodymų, kad  automobilis S. L. galėjo būti apgadintas kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis nepateikta. Todėl teismas sprendė, kad automobilio ekspertizėje - sąmatoje nurodyta automobilio remonto (darbų ir detalių) kaina 3 620,88 Lt yra pagrįsta, kurią ir priteisė iš atsakovės ieškovui, nes ieškovas atlygino atsakovės padarytą žalą ir todėl turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

 

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas nepakankamai ištyrus byloje esančius įrodymus ir netinkamai juos įvertinus. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas savo išvadas grindė tik ieškovo pateiktais rodymais, nepašalino  prieštaravimų tarp trečiojo asmens duotų parodymų teismo posėdžio metu ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Pranešime apie eismo įvykį trečiasis asmuo nurodė, kad jam važiuojant automagistrale atsakovės automobilis, išvažiuodamas iš šalikelės, nepraleido jo automobilio, ko pasėkoje buvo sugadinta jo vairuojamo automobilio dešinė pusė, o teisme paaiškino, kad atsakovės automobilį staiga užmetė į autostradą, jis bandydamas išvengti susidūrimo, sugebėjo išvengti tiesioginio smūgio, užkliuvo tik sparnas ir priekinis buferis, paskui automobilį nuplovus ekspertai pastebėjo visą perbrauktą šoną.    Teismas neįvertino tai, kad apie eismo įvykį pranešta praėjus trims dienoms po įvykio ir kad trečiasis asmuo nekliudomai naudojosi transporto priemone. Teismas nevertino nuotraukų, kuriose matyti automobilio sugadinimai, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi ir kuo remiantis pirmos instancijos teismas nustatė transporto priemonės sugadinimus, ir ar tie sugadinimai atitinka įvykio vietoje patirtus sugadinimus. Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis įvykio vietos deklaracijos 11 punktu, kur yra nurodomi transporto priemonės sugadinimai. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad automobilio apgadinimai po eismo įvykio iš karto galėjo būti aiškiai nematomi, kadangi autoįvykis įvyko žiemos laikotarpiu, kai transporto priemonė buvo apnešta purvu. Ji teigia priešingai, kad sugadinimai iš karto po įvykio turėjo būti matomi, nes tai buvo nauji nubrozdinimai, todėl jų negalėjo apnešti joks purvas, nes automobilis sustojo ir niekur nevažiavo. Be to, teismas visiškai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovės automobilis visiškai nebuvo apgadintas ir jam nebuvo padaryti jokie sugadinimai.

2) Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovei 2012-06-20 buvo pateikta pretenzija dėl išmokėtos sumos sumokėjimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad ši pretenzija atsakovei įteikta. Todėl buvo pažeista ir ikiteisminė procedūra, nei ieškovas, nei draudimo kompanija nepasiūlė atsakovei jokio bendradarbiavimo. Atsakovė, neturėdama informacijos apie žalos paskaičiavimą, neturėjo galimybės kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė per 3 darbo dienas nepranešė ieškovui apie padarytą eismo įvykį ir todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas jai nedalyvaujant, kadangi apie įvykį buvo pranešta UAB „ERGO Lietuva“, tačiau teismas atsisakė išreikalauti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

 

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, susijusių su  autoįvykio metu trečiajam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimu ir žalos dydžio nustatymu, yra nepagrįsti. Žala nustatyta, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ specialisto surašytu transporto priemonės apžiūros protokolu, ,,AUDATEX“ kompiuterine programa sudaryta remonto vertės sąmata, atsižvelgiant į automobilio gamintojo nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas. Fotonuotraukos, užfiksuojant žalos dydį, yra pagalbinė priemonė, jos yra aktualios tais atvejais, kai žalos apskaičiavimo momentu negalima vizualiai apžiūrėti transporto priemonės.  Ieškovas pažymi, kad eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, kuriuo remiantis nustatomas atsakingas už eismo įvykį asmuo, o ne eismo įvykio metu padarytos žalos dydis, joje nenumatyta pakankamai vietos fiksuoti visus transporto priemonės sugadinimus. Be to, deklaracijoje, kurią pasirašė abi eismo įvykio pusės, yra pažymėtas automobilio S. L. visos dešinės pusės šono sugadinimas, taip pat nurodyti ir atsakovės transporto priemonės sugadinimai, nors ji teigia priešingai. Ieškovas pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o apeliantė jokių savo abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio metu automobiliui padarytos žalos dydis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus. Atsakovė turėjo pareigą apie žalos padarymą informuoti biurą (ieškovą), tačiau to nepadarė, todėl žalos atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiama jai nedalyvaujant. Atsakovės pranešimas apie eismo įvykį UAB „ERGO Lietuva“ nėra tinkamas pranešimas, kadangi jis pateiktas draudikui, kuris po įvykio apdraudė atsakovės civilinę atsakomybę. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nereikalaujama, kad apžiūroje dalyvautų atsakingas už žalą asmuo. 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2012-01-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovės, vairavusios automobilį M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta trečiajam asmeniui A. J. priklausanti transporto priemonė S. L. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Įvykio metu atsakovės vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 20–21), todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. Šių aplinkybių atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su ieškovu (b. l. 24–26), nustatė šio eismo įvykio metu A. J. padarytos žalos dydį  – 3 620,88 Lt (b. l. 27–28, 33–34) ir jam išmokėjo tokio dydžio išmoką (b. l. 36). Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija nustatytą žalos dydį.

 

Dėl žalos dydžio pagrįstumo

 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė regreso tvarka išieškomos žalos dydį, su kuo nesutinka atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.  

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl žalos dydžio, būtų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, toliau nurodoma TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Tai reiškia, kad įstatyme yra įtvirtinta draudiko, šiuo atveju draudikų biuro teisė nustatyti žalos dydį, vadovaujantis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas žalos dydį nustatė, nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos, todėl tokie įrodymai laikyti patikimais ir pakankamais žalos dydžiui pagrįsti. Šiuo atveju eismo įvykio metu trečiojo asmens A. J. turtui - automobiliui padaryta žala buvo nustatyta pagal AB „Lietuvos draudimas“, veikiančios paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su ieškovu, pagrindu (b. l. 24–26), surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą (b. l. 27–28), kuriuo remiantis kompiuterinės programos būdu buvo sudaryta remonto darbų sąmata (b. l. 33–34). Kadangi transporto priemonė buvo apžiūrėta vizualiai, todėl tokios apžiūros metu nustatyti sugadinimai pripažintini nustatytais tinkamai ir pagrįstai, o fotonuotraukos, vertinant automobilio sugadinimus, tėra šalutinė priemonė ir negali paneigti vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę nustatytų sugadinimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio sugadinimus ir padarytos žalos dydį, pagrįstai nesivadovavo nuotraukomis, kuriomis atsakovė grindžia savo atsikirtimus, ginčydama  žalos dydį.

              Atsakovės nurodomi argumentai, jog teismas neįvertino tai, kad trečiasis asmuo A. J. apie eismo įvykį pranešė praėjus trims dienoms po įvykio, ir todėl jis galėjo nekliudomai naudotis transporto priemone ir patirti kitos žalos, tėra tik atsakovės išsakyta tam tikra prielaida, kuri nepagrįsta jokiais nei pirminiais, nei išvestiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Todėl turėtų būti pateikti įrodymai, kad nukentėjęs asmuo nevykdė šios pareigos, tačiau tokių duomenų nėra, o prielaidomis grįsti teismo sprendimą negalima. Atsakovė kartu nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai neįvertino, jog jos automobilis, taip pat dalyvavęs eismo įvykyje, buvo visiškai nesugadintas, kadangi tai paneigia eismo įvykio deklaracijos duomenys, kurios 10 ir 11 skyriuose užfiksuota smūgio vieta ir atsakovės automobilio sugadinimai.  

              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant eismo įvykio deklaracijos duomenis apie eismo įvykio metu trečiojo asmens A. J. automobiliui padarytus sugadinimus. Atsakovė teigia, kad žalos dydis turėjęs būti nustatytas būtent pagal eismo įvykio deklaracijos 11 skyriuje užfiksuotus sugadinimus. Tačiau šiame deklaracijos skyriuje nurodomi tik matomi sugadinimai, o nurodant smūgio į trečiojo asmens A. J. automobilį vietą eismo įvykio deklaracijos 10 skyriuje yra pažymėta visa dešinė automobilio pusė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie atsakovės atsikirtimai yra nepagrįsti. Be to, eismo įvykio deklaracijoje nurodyti sugadinimai nepaneigia įstatyme numatytos žalos ir jos dydžio nustatymo tvarkos, t. y. žalą nustatyti, vadovaujantis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais. Kaip nurodyta, TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija yra svarbi, nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, todėl padaryta žala ir jos dydis turi būti nustatytas remiantis ne vien eismo įvykio deklaracija, bet neabejotinai apžiūrėjus automobilį ir tokiu būdu nustačius jo sugadinimus.

              Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų prieštaravimų trečiojo asmens A. J. paaiškinimuose (dėl automobilių kontakto vietos). Nustatant dėl automobilio sugadinimo eismo įvykio metu padarytą žalą svarbu nustatyti, kokie buvo padaryti sugadinimai, o tai yra nustatyta byloje pateiktais objektyviais šią aplinkybę tiesiogiai patvirtinančiais įrodymais – eismo įvykio deklaracija, transporto priemonės apžiūros protokolu – kurie yra tinkami ir pakankami įrodymai išvadai apie trečiojo asmens A. J. turtui - automobiliui padarytą žalą pagrįsti.

 

              Dėl atsakovės pažeistos teisės dalyvauti nustatant žalą 

 

              Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįvykdė įstatyme numatytos pareigos apie žalos padarymą raštu pranešti ieškovui. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Tokių duomenų byloje nėra pateikta, o atsakovė teigdama, kad ji pranešė apie padarytą įvykį, be pagrindo remiasi savo 2012-02-20 paaiškinimu UAB „ERGO Lietuva“ (b. l. 20), kadangi tai pranešimas draudikui, kuris transporto priemonę apdraudė po eismo įvykio (b. l. 21), o ne pranešimas draudikų biurui, kuris atsakovei neapdraudus transporto priemonę, tapo atsakingu už jos padarytą žalą. Todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant, ką ir numato įstatymas.

              Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo pateikti įrodymai apie pretenzijos dėl žalos atlyginimo jai įteikimą yra neesminiai, kadangi TPVCAPDĮ to nenumato, šis įstatymas nenumato ir  atsakovės nurodomos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. prieš kreipiantis į teismą pareikšti pretenziją.    

 

          Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                               Nijolia Indreikienė

                                                                                                                                           

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-23/2009
  • 3K-3-35/2011
  • 3K-3-98/2008
  • 3K-3-500/2010
  • 3K-3-416/2007
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės