Civilinė byla Nr. e2S-2859-275/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26368-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antrasis užupis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ dėl įpareigojimo pašalinti statybines atliekas, trečiasis asmuo -Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Antrasis užupis“ (UAB „Radvilų namai“ teisių perėmėja) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ (toliau – ir atsakovę) savo lėšomis, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti betonines konstrukcijas (statybines atliekas), esančias žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalyse, pažymėtose R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ 2020 m. spalio 30 d. parengtame žemės sklypo plane indeksais „A“ ir „B“; 2) atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei pašalinti betonines konstrukcijas (statybines atliekas), esančias žemės sklypo dalyse, pažymėtose R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ 2020 m. spalio 30 d. parengtame žemės sklypo plane indeksais „A“ ir „B“, savo lėšomis, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovė betoninius luitus, kurie kliudė ieškovei ir kitiems patalpų valdytojams patekti į pastatą ir valdyti jame esančias patalpas, pašalino, t. y. atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus, todėl ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų ir prašo civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti statybines atliekas. Civilinę bylą nutraukė. Atšaukė 2021 m. lapkričio 3 d. 13.30 val. teismo posėdį. Grąžino ieškovei 56,25 Eur žyminio mokesčio. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas sprendė, kad atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja.

5.       Nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu už suteiktas teisines pagalbas sumokėjo 2202,20 Eur (ieškinio, dubliko, raštų rengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Laikė, kad ieškovės turėtų 2202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra atsakovės veiksmai, nes ji kliudė ieškovei tinkamai naudotis jai priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą ir atsakovei pašalinus betoninius luitus, tuo patenkinus ieškovės reikalavimus, ir teismui nutraukus bylą, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl 2202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išladas.

7.       Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo žemės sklypą, kurio teritorijoje vyksta ginčas.

8.       Atsakovė savo atsiliepimuose visuomet nurodė, kad ieškovė ieškinyje klaidingai teigia, kad žemės sklypo dalimi, kurioje sukrautos statybinės atliekos, gali naudotis ir ieškovė. Šia teritorija, kaip konstrukcijų laboratorija, išimtinai naudojasi tik atsakovė. Nors ieškovė ieškinyje mėgino suponuoti nuomonę, jog ji yra kažkaip susijęs su atsakovo išsinuomotu sklypu, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti pateikė 2008 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto administracijos įsakymą Nr. 30-1631, kuris neabejotinai patvirtina, kad atsakovė yra valstybinės žemės nuomotoja, t. y. pagrįstai ir teisėtai naudojasi išsinuomota teritorija.

9.       Paaiškino, kad atsakovės pagrindinė darbinė funkcija yra atlikti gamybos įmonėse pagamintų surenkamų konstrukcijų bandymus, t.y. tikrinti pagamintų statybos gaminių patikimumą ir suteikti jiems garantiją. Šis darbas minėtoje teritorijoje vykdomas nuo ~1960 metų, t. y. įmonė visuomet naudojosi ir buvo atsakinga už teritorijoje atliekamus darbus bei atliekamų darbų saugą. Teigė, kad atsakovė savo teritorijoje nuolatos vykdo statybinių gaminių ir konstrukcijų bandymus. Todėl, vykdydama darbines funkcijas, atsakovė išveža išbandytas konstrukcijas ir įveža naujas su kuriomis bus atliekami bandymai, t. y. vyksta pastovi didelių gabaritų konstrukcijų kaita. Atsakovė darbinę veiklą vykdo vieningoje teritorijoje, kurioje yra potencialiai pavojingas įrenginys (10 tonų keliamosios galios kranas), todėl ieškovė darbo metu net neturi teisės būti jo veikimo zonoje.

10.       Nurodė, kad teismo posėdis civilinėje byloje buvo numatytas 2021 m. lapkričio 3 d. 13.30 val., kurio metu atsakovė būtų nesutikusi su ieškovo pateiktu pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo ir prašiusi, kad teismas bylą išnagrinėtų iš esmės. Neišnagrinėjus šios bylos iš esmės, ieškovei ir toliau paliekamas teisinis vakuumas nesąžiningiems ginčams, t. y. kieno teritorijoje yra kraunamos statybinės konstrukcijos ir statybos atliekos.

11.       Atsakovės teritorijoje šiuo metu ir toliau įprastai vyksta statybinių konstrukcijų bandymai, t. y. teritorijoje sandėliuojamos ir dedamos gelžbetoninės konstrukcijos, betoniniai svarmenys, gelžbetonio laužo konteineriai, kurie net nebuvo bandomi pašalinti, kadangi atsakovė siekė kilusį ginčą su ieškove išnagrinėti iš esmės, taip užkirsdamas kelią jos nesąžiningiems veiksmams.

12.       Pažymėjo, kad ieškovė suprasdama, kad pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, ir ieškodama galimybių išvengti teisinių pasekmių, atsisakė nuo ieškinio, pateikdama teismui klaidingus duomenis apie esančias faktines aplinkybes, ir tokiu būdu sukėlė atsakovei didelius materialinius nuostolius, t. y. prisiteisiant iš jos 2202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teigė, kad teismas, priimdamas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 13 ir 14 straipsniuose nustatytus dispozityvumo ir betarpiškumo principus, t.y. privalėjo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir neapriboti atsakovei laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

14.       Sutarties sąlygos ar faktinės aplinkybės byloje turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį ar faktines bylos aplinkybes, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, minėtais principais nesivadovavo.

15.       Ieškovė UAB „Antrasis užupis“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės išimtinai tik savo veiklai naudoti betoniniais blokais/statybinėmis konstrukcijomis apkrautos teritorijos (ieškovo valdomo pastato šiaurinės sienos prieigų). Paaiškino, kad valstybinės žemės sklype yra keli skirtingiems savininkams priklausantys pastatai. Atsakovei yra išnuomota 4255 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, kurio bendras plotas sudaro 13170 kv. m., dalis. Nors atsakovei yra nustatyta dalis bendrojo naudojimo žemėje, kurioje yra įrengti keliai, privažiavimai ir pan., tačiau atsakovei nesuteikta išimtinė teisė tik savo reikmėms naudoti šį bendrojo naudojimo žemės plotą. Atsakovei individualiam naudojimui priskirta žemės sklypo dalis yra atribota segmentine tvora, kurioje yra įrengtas atsakovės kranas. Teigė, kad iki šalių ginčo atsakovė nesinaudojo pastato, kuriame ieškovei priklauso patalpos, šiaurinėje pusėje esančiu privažiavimo keliu bei takais, betoninių blokų ar kitų statybinių blokų sandėliavimui. Atsakovė betoninius blokus ir kitas konstrukcijas sukrovė ne sandėliavimo ar kitai savo veiklai, bet tikslu apriboti pastato, kuriame yra ieškovės patalpos, valdytojų teisę patekti į pastatą per šiaurinę jos dalį. Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės išimtinai tik savo reikmėms betoniniais blokais ir konstrukcijomis užkrauti ieškovės valdomo pastato šiaurinėje dalyje esančios sienos, įėjimų, langų.

17.       Nurodė, kad atsakovės savanoriškas ieškinio reikalavimų įvykdymas yra sietinas su byloje įvykusiomis procesinėmis aplinkybėmis. 2021 m. liepos 7 d. įvyko teismo posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo (nors prieš tai posėdžiuose dalyvavo). Civilinė byla 2021 m. liepos 7 d. buvo išnagrinėta iš esmės, buvo pasakyta baigiamoji kalba bei teismas nutarė sprendimo paskelbimą atidėti 2021 m. liepos 27 d. Būtent tai, kad pirmosios instancijos teismas planavo 2021 m. liepos 27 d. skelbti sprendimą, paskatino atsakovę geruoju betoninius blokus nukelti nuo šiaurinės ieškovės valdomo pastato sienos 2021-07-19 – 2021-07-20 dienomis, iki planuojamo sprendimo paskelbimo.

18.       Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl ji turėjo teisę užkrauti pastato šiaurinę sieną betoninėmis konstrukcijomis. Baimindamasi teismo sprendimo atsakovė patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus iki sprendimo priėmimo, todėl ieškovė turėjo faktinį bei teisinį pagrindą pateikti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

19.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

20.       Nurodė, kad -emės sklype nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl žemės sklypas naudojamas bendrai, išskyrus 0,2623 ha ploto žemės sklypo dalį, kurioje yra gaminių atsparų bandymo aikštelė, kurią išimtinai naudoja atsakovas Valstybines žemės nuomos 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties pagrindu. Atsakovas statybinių atliekų sandėliavimui naudoja ne tik gaminių atsparų bandymo aikštelę, kuri išnuomota atsakovui, tačiau ir kitas žemės sklypo dalis. 

21.       Pažymėjo, kad atsakovas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus, t. y. betoninius luitus, kurie kliudė ieškovui ir kitiems žemės sklype esančių patalpų valdytojams patekti į pastatą ir valdyti jame esančias patalpas, pašalino. Sutiko, kad ieškovo turėtų 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra atsakovo veiksmai, nes jis kliudė ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą ir atsakovui pašalinus betoninius luitus, tuo patenkinus ieškovo reikalavimus, ir teismui nutraukus bylą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22.       Atsakovė UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė juos prijungti prie bylos, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23.       Nurodė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai naudojasi ginčo teritorija, nes 2009 m. rugsėjo 28 d. yra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Dėl ginčo žemės sklypo naudojimo žemės sklypo savininkas (teisės aktais įgaliota institucija) nėra pareiškusi pretenzijų.

24.       Pažymėjo, kad ieškovei priklauso ne visas administracinis pastatas, esantis ginčo žemės sklype, tačiau tik 2 negyvenamosios patalpos. Ieškovė ginčo žemės sklypo nevaldo nei nuosavybės, nei nuomos, nei kitais teisiniais pagrindais, todėl neturėjo materialinio pagrindo reikšti negatorinį ieškinį dėl žemės sklypo naudojimo. Nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės taip pat reikšti negatorinio ieškinio ir kaip administracinių patalpų savininkė, nes ginčo žemės sklypo dalis (gamybinio krano eksploatavimui naudojamas kelias) nėra priskirta administracinių patalpų naudojimui (eksploatavimui). Kadangi ieškovė neturėjo materialinio pagrindo reikšti negatorinio ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jos netinkamų procesinių veiksmų padarinys.

25.       Pažymėjo, kad nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

26.       Teigė, kad skundžiama nutartimi netinkamai nustatytas atsisakymo nuo ieškinio pagrindas. Teismas be teisinio ir faktinio pagrindo susiejo atsakovo vykdomą veiklą su ieškovės reikalaujamų veiksmų atlikimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

28.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus prie kurių pridėjo naujus įrodymus: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR išrašą; negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR išrašą; negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR išrašą; ieškovės pareiškimo gavimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale; Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašą; Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. rašto dėl UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ turimo PPĮ duomenų kopiją; antstolio I. G. 2021 m. spalio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-21-2869 kopiją.

29.       Pažymėtina, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai ir naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

32.       CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...>. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. <...>.

33.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

34.       Ši ieškovės teisė yra absoliuti, ieškinio atsisakymą gali lemti tiek objektyvios priežastys (pavyzdžiui ieškinio patenkinimas), tiek subjektyvios, nuo pačios ieškovės priklausančios, priežastys. Priežastys, dėl kurių ieškovė atsisako ieškinio, reikšmingos tik paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šios teisės niekaip neriboja atsakovo noras, kad ginčas būtų išspręstas pasisakant dėl ginčo iš esmės, sprendžiant ar atsakovas turi teisę ginčo žemės sklype laikyti betonines konstrukcijas. Tik nuo ieškovės priklauso tiek civilinės bylos iniciavimas, tiek ir jos užbaigimas atsiimant ieškinį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškinio atsisakymu nėra pažeidžiamos nei imperatyvios teisės normos, nei viešasis interesas.

35.       Bylos ar jos dalies nutraukimas atsisakius nuo ieškinio yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

36.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas yra nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

38.       Nagrinėjamu atveju byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovės ieškinio atsisakymo, nes atsakovė patenkino ieškinio reikalavimą, t. y. pašalino betonines konstrukcijas (statybines atliekas), esančias ginčo žemės sklypo dalyje.

39.       Ieškovė ieškinį pareiškė sąžiningai ir teisėtai, siekiant apginti savo pažeistas teises – galimybe tinkamai naudotis jai priklausančių patalpų dalimi. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti betonines konstrukcijas (statybines atliekas), esančias bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse. Atsakovei pašalinus betonines konstrukcijas iš ginčo žemės sklypo dalies, t. y. iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė atsiėmė ieškinį. Taigi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė atsakovės neveikimas – betoninių konstrukcijų nepatraukimas iš ginčo šalių bendrai naudojamo žemės sklypo dalies, dėl ko ieškovė buvo priversti kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog po civilinės bylos nutraukimo atsisakius nuo ieškinio, atsakovė ginčo žemės sklype padėjo naujas statybines konstrukcijas, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė neįvykdė ieškinio reikalavimo.

41.       Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

42.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

43.       Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžius, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Antrasis užupis“, juridinio asmens kodas 304462498, iš atsakovės UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, juridinio asmens kodas 122605444, 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                Danutė Kutrienė