Civilinė byla Nr. 3K-3-579/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07132-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4; 42.3; 45.6; 121.19.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 15 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos pasibaigimą skolinio įsipareigojimo įvykdymo pagrindu (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto), aiškinimo ir taikymo, taip pat keliami vartotojų – būsto pirkėjų teisių apsaugos santykyje su pardavėjo (būsto statytojo) kreditoriumi, CK 6.321 straipsnio 6 dalies taikymo, absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, bylos esmės neatskleidimo klausimai.    

Ieškovai, siekdami iš atsakovo UAB „Atolas“ (toliau – ir Bendrovė; BUAB „Atolas“) įsigyti butą statomame name, vietą automobilių stovėjimo aikštelėje ir žemės sklypą (toliau kartu – turtas, butas) savo asmeniniams poreikiams tenkinti, 2007 m. gruodžio 21 d. su Bendrove pasirašė Preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), vėliau 2009 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). Sutartyse nustatyta tvarka ir terminais ieškovai visiškai įvykdė savo skolinius įsipareigojimus Bendrovei iki bankroto bylos jai iškėlimo: 2007 m. gruodžio 27 d. (pagal Preliminariosios sutarties 4.5.1 punktą) sumokėjo Bendrovei 34 615 Lt; 2009 m. vasario 24 d. (pagal Pagrindinės sutarties 3.2.2 ir 4.1 punktus) į atsakovo AB „Swedbank“ (toliau – ir Bankas) sąskaitą sumokėjo – 150 615 Lt. Iš viso už įsigyjamą turtą ieškovai sumokėjo 185 230 Lt.

Pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. susitarimą dėl 2005 m. gegužės 25 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. 05-02-9975-Kl pakeitimo (toliau – Kredito sutartis, Susitarimas) 2.9.8 punktą, AB „Swedbank“ neprieštarauja, jog, išskaidžius įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus ir pakeitus lakštus, turtiniai vienetai būtų parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis pardavimo kainos būtų nukreipta Banko suteiktiems kreditams grąžinti, o po to jis atsisakys turtinių vienetų įkeitimo. Ieškovams buvo žinoma, kad ketinamas įsigyti turtas įkeistas statybą finansavusiam Bankui (hipotekos lakštų identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir vėlesniais papildymais)).

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Bendrovei iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad ji neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui (Bankui), t. y. per Pagrindinėje sutartyje (4.1 punkte) nustatytą terminą nepervedė į Banko sąskaitą 110 739,00 Lt kreditui pagal Kredito sutartį grąžinti. Ieškovų iš Bendrovės įsigytas ir nuosavybės teise priklausantis turtas liko suvaržytas hipoteka.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti pasibaigusia ginčo turto hipoteką, priteisti bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad visiškai įvykdė prievolę atsiskaityti už nupirktą turtą, tačiau šio turto hipoteka liko neišregistruota, nes atsakovas BUAB „Atolas“ neįvykdė Pagrindinės sutarties 4.1 punkte nustatyto įsipareigojimo. Po bankroto bylos iškėlimo ieškovai gavo pranešimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau, pasiūlytoms sąlygoms buvus akivaizdžiai neteisingoms, ieškovai su jomis nesutiko. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino pasibaigusia ginčo turto hipoteką, priteisė ieškovams iš atsakovų AB „Swedbank“ ir BUAB „Atolas“ po 2117,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš atsakovų – po 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, remdamasis CK 6.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendė, kad ieškovai pagrįstai reikalauja, kad hipoteka būtų baigta jiems visiškai įvykdžius skolinį įsipareigojimą Bendrovei. Pripažinęs ieškovus vartotojais, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008, 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011, nurodė, kad ieškovų, kaip vartotojų, teisių apsauga bankroto procese turi būti užtikrinama taip, kad Bendrovės nemokumo padariniai nebūtų neproporcingai perkelti ieškovams, sumokėjusiems visą įsigyjamo ginčo turto kainą.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Pagrindinės sutarties 5.3 punktu, ieškovai, įsigydami hipoteka suvaržytą ginčo turtą, tokį įsigijimą pagrįstai siejo su hipotekos pasibaigimu sąžiningai ir rūpestingai įvykdžius įsipareigojimus BUAB „Atolas“ Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nors ieškovams buvo žinoma apie įsigyjamo ginčo turto suvaržymą hipoteka ir su šia sąlyga ieškovai sutiko pasirašydami Preliminariąją sutartį (2.1.1 punktas), tačiau akivaizdu, kad ieškovai, sudarydami Pagrindinę sutartį, įsigyto nekilnojamo daikto išlaisvinimą nuo hipotekos pagrįstai siejo su savo skolinių įsipareigojimų įvykdymu kitai sutarties šaliai – BUAB „Atolas“, o ne pastarosios finansinių įsipareigojimų įvykdymu Bankui. Teismas laikė, kad ginčo turto palikimas suvaržyto po įsipareigojimų visiško įvykdymo Bendrovei ieškovų atžvilgiu įtvirtintų teisinį neapibrėžtumą ir prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams. Pagrindinės sutarties 4.1 punkto formuluotė, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovai, visiškai atsiskaitę su BUAB „Atolas“ (pardavėju), siekė įsigyti ginčo turtą be suvaržymų hipoteka. Bendrovė privalėjo imtis veiksmų, kad būtų panaikintas perduodamų daiktų įkeitimas, nes ieškovai (pirkėjai) buvo įvykdę visas prievoles jai.

Teismas nesutiko su atsakovo AB „Swedbank“ argumentu, kad šiuo atveju taikytina CK 6.321 straipsnio 2 dalies nuostata, nes ieškovai nesiekė nusipirkti daiktus, į kuriuos teisės ir toliau būtų suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo (atsakovo) kreditoriui (Bankui); atmetė atsakovo AB „Swedbank“ argumentą, kad, ieškovams įsigijus ginčo objektą mažesne nei rinkos kaina, šie iš esmės pasinaudojo CK 6.321 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise reikalauti sumažinti parduodamo turto kainą, jeigu nėra išregistruota parduodamo turto hipoteka, konstatavęs, kad: ieškovai pirmiau nurodyta teise nesinaudojo, ginčo turto kaina buvo šalių sulygta Preliminariąja sutartimi; ieškovai šios kainos vėliau sumažinti nereikalavo. Teismas pabrėžė, jog BUAB „Atolas“ Preliminariosios sutarties 3.1 punktu įsipareigojo atlikti buto statybos darbus ir perduoti ieškovams turtą tik su daline apdaila, ir sprendė, kad tokia įsigyjamo ginčo turto būklė turėjo didelę įtaką jo kainai.

Teismas, nurodęs, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl hipoteka ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei Civilinio kodekso šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais, remdamasis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsniu, sprendė, kad teisinga ir sąžininga konstatuoti, jog ieškovai, Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai įvykdę prievolę, įgijo teisę reikalauti panaikinti įsigyto ir jiems nuosavybės teise priklausančio turto suvaržymą hipoteka. Teismų praktikoje pažymima, kad, užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone, o skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jo, t. y. skolininko, nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. 86-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovams iš atsakovo po 1275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais, pateiktais 2013 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013, nesutiko su atsakovo nurodoma aplinkybe, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 6.321 straipsnio nuostatų, o ieškovai, mokėdami visą turto kainą tiesiogiai BUAB „Alotas“, prisiėmė su tuo susijusią riziką; pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 4.197 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta įkeisto daikto savininko ar skolininko teisė reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba daiktui panaikinama hipoteka (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011, pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendė, kad, ieškovams sumokėjus visą kainą už ginčo turtą, taikytinos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, o atsakovo AB „Swedbank“ nurodoma aplinkybė, kad ieškovai žinojo apie daikto suvaržymą hipoteka ir su tomis sąlygomis sutiko, šiuo atveju nėra svarbi.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, ieškovams ir atsakovui BUAB „Atolas“ sudarius Preliminariąją sutartį, vėliau – Pagrindinę, pagal kurią ieškovai – fiziniai asmenys gyvenamąjį butą įsigijo ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu, tokia sutartis laikytina ir vartojimo sutartimi su visais iš to išplaukiančiais teisiniais padariniais; įvertinusi byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovas AB „Swedbank“, sudarydamas Susitarimą su Bendrove, neprieštaravo ginčo turto pardavimui, gautas lėšas nukreipiant banko suteiktam kreditui grąžinti, laikė, kad atsakovas AB „Swedbank“ tapo teisinių santykių tarp visų šios bylos šalių dalyviu; kadangi ieškovai sumokėjo atsakovui BUAB „Atolas“ (statytojui) visą kainą už įsigytą butą, o Bendrovė gavo nustatytą kainą, tačiau jos nepervedė Bankui ir nesiėmė priemonių hipotekai pabaigti, tai ieškovų, kaip vartotojų, teisių gynyba ir Banko atžvilgiu liko nepaneigta.

Teisėjų kolegija laikė nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovai įsigijo ginčo butą už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą ir taip iš esmės pasinaudojo CK 6.321 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise reikalauti sumažinti parduodamo turto kainą, jeigu nėra išregistruota parduodamo turto hipoteka; pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas būtų visiškai įrengtas Bendrovės lėšomis, byloje nėra.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik ieškovų atstovo išsakytais argumentais, teisėjų kolegija laikė nepagrįstu, konstatavusi, kad sprendimas bei jo turinys atitinka CPK 270 straipsnio keliamus reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; išspręsti sprendimo ir 2013 m. kovo 12 d. bei 2013 m. kovo 13 d. nutarčių įvykdymo atgręžimo klausimą.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.              Dėl   pirmosios   instancijos   teismo  sprendimo   absoliutaus   negaliojimo pagrindo

Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro perrašyta ieškovų atstovo baigiamoji kalba, jis grįstas ne teismo posėdžio metu ištirtomis aplinkybėmis, o tik vienos ginčo šalies motyvais, todėl yra neobjektyvus, neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip neatitinkantis CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes netinkamai aiškino Pagrindinės sutarties 5.3 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas pirkėjui (ieškovams) neparduoti, neįkeisti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti savo teises; išimtis – turto įkeitimas Bankui; draudimas galioja iki pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju, tačiau jo pasibaigimas negali daryti įtakos banko daiktinėms teisėms (ginčo buto hipotekai), kurios egzistavo iki Pagrindinės sutarties sudarymo ir pirmiau nurodyto draudimo įsigaliojimo. Priešingas nurodytos sutarties nuostatos aiškinimas prieštarauja jos 4.1 punktui, pagal kurį Bankas sutinka, kad būtų parduotas jam įkeistas butas tik išliekant įkeitimo teisei; Bankui turi būti grąžinta 261 354 Lt suma ir Bankas atsisakys hipotekos ginčo butui tik įvykdžius šio turto įkeitimu užtikrintus įsipareigojimus Bankui pagal Kredito sutartį. Esant tokioms Pagrindinės sutarties 4.1 punkto nuostatoms visiškai nepagrįsta ir nelogiška Pagrindinės sutarties 5.3 punkte esantį draudimą aiškinti, kaip susiejantį hipotekos pasibaigimą tik su pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju faktu.

2.              Dėl neatskleistos bylos esmės ir klaidingų faktinių aplinkybių

Apeliacinės instancijos teismas remiasi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to nutartyje nurodyti klaidingi motyvai. Teismas neįsigilino, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ginčo butą įsigijo už 184 615 Lt ir didžiąją dalį kainos – 150 615 Lt pervedė ne BUAB „Atolas“, o tiesiogiai Bankui; sumokėtos sumos nepakako tam, kad Bankas atsisakytų ginčo turto hipotekos – Pagrindinės sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad Bankas hipotekos ginčo butui atsisakys gavęs 261 354 Lt. Teismas neįžvelgė neatitikties tarp ginčo buto kainos ir sumos, kurią gavęs Bankas atsisakytų hipotekos, ir nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad BUAB „Atolas“ gavo iš ieškovų pakankamai lėšų, tačiau jų nepervedė Bankui. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013, nes: toje byloje pirkėjos sumokėta kaina buvo pakankama hipotekai išregistruoti, tačiau lėšos nepasiekė Banko, kuriam ir teko neigiami padariniai,  nes jis galėjo ir turėjo kontroliuoti lėšų judėjimą jam įkeistoje sąskaitoje;  šioje byloje ieškovai už įsigyjamą ginčo butą yra sumokėję daug mažesnę sumą, nei suma, kurią gavęs Bankas sutinka atsisakyti hipotekos.

Teismas rėmėsi Susitarimo 2.9.8 punktu, tačiau pagal jį ieškovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl buto hipotekos išregistravimo, ieškovams sumokėjus vien tik jo kainą.

3. Dėl teisių gynimo proporcingumo

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neprieštaravo pirmosios instancijos teismo išvadai, pagal kurią ieškovų, kaip vartotojų, teisių apsauga bankroto procese turi būti užtikrinama taip, kad BUAB „Atolas“ nemokumo padariniai nebūtų neproporcingai perkelti ieškovams, sumokėjusiems visą įsigyjamo ginčo buto kainą, nes Bankas nėra Preliminariosios ir Pagrindinės sutarčių šalis ir ieškovų, kaip vartotojų, statusas negali būti panaudotas prieš Banką. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008, ir 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011, nes nurodytų bylų pagrindas buvo preliminarioji būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartis, spręstas jos įvykdymo natūra klausimas, o ne hipotekos pripažinimas pasibaigusia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai apie ginčo buto hipoteką buvo informuoti tiek sudarant Preliminariąją, tiek Pagrindinę sutartis, hipoteka buvo įregistruota viešuosiuose registruose, t. y. išviešinta, ieškovams buvo žinoma, kokiomis sąlygomis Bankas atsisakys hipotekos ginčo butui, nepaisant to, ieškovai rizikavo ir sumokėjo pagal Pagrindinę sutartį mokėtiną sumą neįsitikinę, ar savo įsipareigojimus įvykdė BUAB „Atolas“. Būdami tinkamai informuoti, ieškovai išreiškė valią įsigyti įkeistą butą. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis CK 6.321 straipsnio 5 dalimi, ieškovams tenka Bendrovės neįvykdyto įsipareigojimo dėl hipotekos išregistravimo padariniai.  

Tai, kad ieškovai suvokė, jog BUAB „Atolas“ gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, matyti iš Pagrindinės sutarties 4.7 punkto, kur nustatyta atsakomybė už 4.1–4.5 punktų pažeidimą. Būtent ieškovai, kaip Pagrindinės sutarties šalis, vadovaujantis Pagrindinės sutarties 4.7 punktu, turėjo reikalavimo teisę į Bendrovę – kad ši įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Taigi šiuo atveju teismas nepagrįstai netaikė CK 6.321 straipsnio 2 ir 5 dalių.

4. Dėl ginčo buto kainos sumažinimo

Ieškovai ginčo butą įsigijo už aiškiai mažesnę nei rinkos kaina ir taip iš esmės pasinaudojo CK 6.321 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise reikalauti sumažinti parduodamo turto kainą, jeigu nėra išregistruota parduodamo turto hipoteka. Nors Preliminariojoje ir Pagrindinėje sutartyse numatyta nominali kaina nepasikeitė, tačiau už tą pačią kainą ieškovas įgijo visiškai įrengtą ginčo butą, suvaržytą hipoteka. Skirtumas tarp įsigyto daikto rinkos vertės ir už jį sumokėtos kainos sudaro sumą, kurią Bankas gavęs atsisakytų hipotekos į ginčo butą.

5. Dėl CK 4.197 straipsnio taikymo

Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir, pripažindamas ginčo buto hipoteką pasibaigusia, vadovavosi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) buvo užtikrintas ne ieškovų prievolių įvykdymas pagal Pagrindinę sutartį, o BUAB „Atolas“ – pagal Kredito sutartį. Pagal šią sutartį skola Bankui negrąžinta, už ginčo butą nepervesta visa suma, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą. 

Kasacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. 86-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2010, kuria remiasi teismas, paneigia sprendimo motyvus: nurodytoje byloje teismas hipoteką panaikino, nes nustatė, kad kasatorė turtą įsigijo iš asmens, kurio Bankas nelaikė skolingu, įsigytam butui hipoteka nebuvo įregistruota (tik visam namui) ir banko išduotas raštas suteikė kasatorei pagrįstų lūkesčių, kad bankas hipotekos į įsigyjamą butą atsisako; šioje byloje Bankas laiko ginčo buto pardavėją skolingu, butui hipoteka yra įregistruota hipotekos registre ir Bankas 2009 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. SR-3497 (toliau – Pažyma) aiškiai nurodė, kokiomis sąlygomis sutinka atsisakyti hipotekos, nesudarė jokių prielaidų pagrįstai tikėtis, kad atsisakys ginčo buto hipotekos gavęs mažesnę sumą, nei nurodyta Pažymoje.

Atsakovas BUAB „Atolas“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo, prašo jį patenkinti, nurodo, kad sutinka su visais kasacinio skundo argumentais, išskyrus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimu ir jo pripažinimu negaliojančiu.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai J. Š. ir M. Š. prašo atsakovo AB „Swedbank“ kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1.              Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo

Pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai nei teigia kasatorius, yra išvardytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kasatoriaus argumentus, įstatymai bei kasacinio teismo nutartys, kuriose pateiktais išaiškinimais teismas vadovavosi.

Nors ieškovams ir buvo žinoma apie įsigyjamo ginčo buto suvaržymą hipoteka, tačiau sudarydami Pagrindinę sutartį įsigyto nekilnojamojo daikto išlaisvinimą nuo hipotekos jie pagrįstai siejo su savo skolinių įsipareigojimų įvykdymu kitai sutarties šaliai, t. y. pardavėjui BUAB „Atolas“, ne Bendrovės skolinių įsipareigojimų įvykdymu kasatoriui. Priešingas Pagrindinės sutarties 5.3 punkto aiškinimas reikštų akivaizdų nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

2.              Dėl neatskleistos bylos esmės ir klaidingų faktinių aplinkybių

BUAB „Atolas“ nepervedus kasatoriui visos pagal Pagrindinę sutartį ieškovų sumokėtos sumos, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už įsigytą butą Bendrovė nepervedė nustatytos sumos ir nesiėmė priemonių hipotekai pabaigti. Ieškovai nėra Kredito sutarties šalys, todėl jiems nėra ir nebuvo žinomos Banko ir Bendrovės tarpusavio sutartinių įsipareigojimo vykdymo aplinkybės, jie nebuvo įsipareigoję ir neketino savo turtu atsakyti kasatoriui už Bendrovės neįvykdytas prievoles. Kasatorius neprieštaravo dėl Preliminariojoje ir Pagrindinėje sutartyse nurodytos ginčo buto kainos, dėl ko ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad hipoteka bus panaikinta jiems sumokėjus pirmiau nurodytą kainą.

Kasacinio teismo nutartys, kuriose pateiktais išaiškinimais pagrįstai rėmėsi šią bylą nagrinėję teismai, priimtos pagal faktines aplinkybes panašiose bylose.

3.              Dėl teisių gynimo proporcingumo

Bendrovės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį neįvykdymas kasatoriui negali daryti įtakos bei pažeisti ieškovų – sąžiningųjų trečiųjų asmenų interesų. Nelogiškas kasatoriaus argumentas, kad ieškovų, kaip vartotojų, statusas negali būti panaudojamas prieš kasatorių. Kasatoriaus prašoma ieškovų papildomai sumokėti suma, kurią iš esmės sudaro skirtumas tarp Pagrindinėje sutartyje numatytos ginčo buto įsigijimo kainos ir nurodytos šio turto rinkos kainos, neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, iš esmės pažeistų ieškovų teisėtus interesus. Formalūs viešo registro duomenys apie perleisto turto kainos ir rinkos vertės skirtumą negali būti laikomi teisingais, nes bylos duomenys suponuoja poreikį viešo registro duomenis vertinti visų bylos aplinkybių (ieškovų investicijų į buto visišką įrengimą ir pan.) kontekste.

Kasatorius – verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, nepagrįstai siekia visą atsiradusių neigiamų padarinių riziką, susijusią su BUAB „Atolas“ įsipareigojimų neįvykdymu, perkelti ieškovams. Patenkinus kasacinį skundą, hipoteka liktų galioti, turtas būtų priverstinai parduotas teisės aktų nustatyta tvarka už rinkos kainą, gauti pinigai – perduoti kasatoriui, kuris iš to paties daikto įkeitimo gautų iš esmės dvigubą savo interesų patenkinimą, t. y. ieškovams sumokėjus kasatoriui Pagrindinės sutarties pagrindu ir priverstinio pardavimo tvarka realizavus tą patį ieškovams priklausantį turtą, o ieškovai netektų ir buto, ir pinigų.

Kasatorius, išdavęs pažymą Pagrindinei sutarčiai sudaryti, žinodamas apie šios sutarties 4.1 punkte nustatytą BUAB „Atolas“ įsipareigojimą sumokėti kasatoriui atitinkamą pinigų sumą, praėjus Pagrindinės sutarties 4.1 punkte nustatytam penkiolikos dienų terminui, nesiėmė jokių veiksmų atgauti iš Bendrovės kasatoriui mokėtiną 110 739 Lt sumą. Kasatorius turėjo net tik teisę, bet ir pareigą (CK 1.137 straipsnio 2 ir 5 dalys) kontroliuoti Bendrovės įsipareigojimų vykdymą. Kasatoriui netinkamai vykdžius pirmiau nurodytą pareigą, neigiamų padarinių atsiradimo rizika negali būti perkelta ieškovams, tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais įvykdžiusiems savo prievoles.

4.              Dėl ginčo buto kainos sumažinimo

Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo butas buvo visiškai įrengtas Bendrovės lėšomis. Dėl tokios galimybės nebuvo diskutuojama, nebuvo reiškiamas reikalavimas sumažinti kainą. Byloje nėra duomenų, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ginčo turto rinkos kaina buvo kitokia, nei ją sulygo šalys Pagrindinėje sutartyje. Ieškovams buvo žinoma apie ginčo turto suvaržymą hipoteka, tačiau jie nesiekė nusipirkti daiktus, į kuriuos teisės ir toliau būtų suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo kreditoriui, todėl CK 6.321 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos. BUAB „Atolas“ neatskleidė informacijos, kad realiai neketina vykdyti Pagrindinės sutarties 4.1 punkte nustatytų įsipareigojimų, taigi ieškovai sutiko pirkti ginčo turtą iš esmės negavę visos tinkamos informacijos.

5.              Dėl CK 4.197 straipsnio taikymo

Sprendžiant klausimą dėl ginčo buto hipotekos pabaigos, taikytinos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Teismų procesiniai sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, atitinka teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar šią bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą, hipotekos pasibaigimą skolinio įsipareigojimo įvykdymo pagrindu, ar pagrįstai netaikė CK 6.321 straipsnio 6 dalies, ar nepažeisti teismo sprendimui įstatymo keliami (motyvavimo) reikalavimai, atskleista bylos esmė.  

Dėl Pagrindinės sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir ieškovų (vartotojų) teisių apsaugos santykiuose su kasatoriumi 

Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. , D. M. , D. K. , bylos Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovai Preliminariąją ir Pagrindinę sutartis su atsakovu BUAB „Atolas“ sudarė siekdami įsigyti statomą butą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovas – BUAB „Atolas“ buvo profesionalus verslininkas, besiverčiantis nekilnojamojo turto statyba bei prekyba, laikė, kad ieškovai yra vartotojai, labiau pažeidžiami santykiuose su verslininku, o pirmiau nurodytas sutartis kvalifikavo kaip vartojimo; sprendė, kad ieškovų, kaip vartotojų, sumokėjusių visą įsigyjamo ginčo turto kainą, teisių apsauga bankroto procese turi būti užtikrinama taip, kad UAB „Atolas“ nemokumo padariniai nebūtų jiems neproporcingai perkelti, ieškovams negali tekti atsakovo BUAB „Atolas“ nemokumo rizika. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovams ir atsakovui BUAB „Atolas“ sudarius Pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovai – fiziniai asmenys gyvenamąjį butą įsigijo ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu, tokia sutartis laikytina ir vartojimo sutartimi su visais iš to išplaukiančiais teisiniais padariniais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neprieštaravo pirmiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes Bankas nėra Preliminariosios ir Pagrindinės sutarčių šalis ir ieškovų, kaip vartotojų, statusas negali būti prieš jį panaudotas. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kasatorius, sudarydamas Susitarimą su BUAB „Atolas“ ir neprieštaraudamas ginčo turto pardavimui, gautas lėšas nukreipiant kasatoriaus suteiktam kreditui grąžinti, tapo teisinių santykių tarp visų šios bylos šalių dalyviu. Nagrinėjamu atveju taikytinos ieškovų – vartotojų interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, prievolėms, kylančioms iš santykių, susiklosčiusių tarp ieškovų ir atsakovų, keltini didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, kilusios abejonės aiškintinos silpnesnės šalies – vartotojų (ieškovų) naudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis).    

Dėl Hipotekos pasibaigimo prievolės pagal Pagrindinę sutartį įvykdymo pagrindu

Pagal ieškovų kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu (laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 19 d. – 2012 m. birželio 30 d.) galiojusią 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakciją, įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija, bylos Nr. 3K-3-3/2007). Pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis); hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis);  CK 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pabaigos pagrindus, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų pagal CK yra turtinės prievolės – skolinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra ieškovų, kasatoriui įkeisto turto savininkų, skolinių įsipareigojimų pagal Preliminariąją ir Pagrindinę sutartis identifikavimas bei prievolių pagal šias sutartis pasibaigimo konstatavimas.    

Pagal 2007 m. gruodžio 21 d. Preliminariąją sutartį, kurioje ieškovai – pirkėjai, BUAB „Atolas“ – pardavėjas, ginčo turto kaina – 184 615 Lt (4.1 punktas), kurią sudaro: buto kaina –    164 614 Lt; automobilių stovėjimo vietos kaina – 20 000 Lt; žemės sklypo kaina – 1 Lt; į šią kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, mokėjimai ir rinkliavos, kurie bus taikomi Pagrindinės sutarties sudarymo ar Pagrindinės sutarties kainos (ar jos dalies) sumokėjimo pardavėjui momentu (4.2 punktas); Pagrindinės sutarties kaina gali būti keičiama tik raštišku šalių susitarimu (4.4 punktas); kainą pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjui tokiomis dalimis ir terminais: 34 615 Lt – per dešimt darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo; likusius 150 000 Lt – Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir per joje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo; pardavėjas turi teisę be atskiro pirkėjų sutikimo įkeisti nebaigtą statyti namą ar jo dalį, butą ar automobilio stovėjimo vietą (5.2.4 punktas). Byloje nustatyta, kad, vykdydami įsipareigojimus pagal šią sutartį, ieškovai 2007 m. gruodžio 27 d. sumokėjo BUAB „Atolas“ dalį ginčo turto kainos – 34 615 Lt.

2009 m. vasario 13 d. ieškovai ir BUAB „Atolas“ sudarė Pagrindinę sutartį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad turtas parduodamas pirkėjams už 184 615 Lt (3.1 punktas), dalis turto kainos    (34 000 Lt) jau yra sumokėta (3.2.1 punktas), likusią dalį – 150 615 Lt pirkėjai (ieškovai) įsipareigojo sumokėti per penkiolika kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo, pervesdami į 3.2.2 punkte nurodytą sąskaitą, UAB „Atolas“ kreditui pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 05-029975-KL/06-003985-IN grąžinti; parduodamas turtas yra įkeistas Bankui (kasatoriui) pagal 2006 m. kovo 1 d. ir 2007 m. spalio 4 d. registro pranešimus apie hipotekos įregistravimą Nr. atitinkamai (duomenys neskelbtini) prievolių pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti, kuris neprieštarauja turto pardavimui, išliekant įkeitimo teisei; iš gaunamų pagal Pagrindinę sutartį lėšų Bankui turi būti grąžinti 261 354 Lt, iš kurių 150 615 Lt įsipareigoja pervesti į nurodytą sąskaitą pirkėjai (ieškovai), likusią sumą, t. y. 110 739 Lt – atsakovas BUAB „Atolas“; terminas šiems įsipareigojimams įvykdyti – penkiolika kalendorinių dienų nuo Pagrindinės sutarties pasirašymo dienos (4.1 punktas); įvykdžius turto įkeitimu užtikrintus įsipareigojimus Bankui (kasatoriui) pagal Kredito sutartį, jis įsipareigoja nedelsdamas hipotekos lakšte įrašyti žymą apie viso skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį įvykdymą. Pagrindinės sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas BUAB „Atolas“) garantuoja, jog turto atžvilgiu nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų, kurie kliudytų ar darytų negalimą įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį vykdymą. Byloje nustatyta, kad ieškovai savo pirmiau nurodytus skolinius įsipareigojimus BUAB „Atolas“ pagal Pagrindinę sutartį įvykdė visiškai, laiku ir tinkamai, 2009 m. vasario 24 d. į sutarties 4.1 punkte nurodytą sąskaitą pervesdami 150 615 Lt; atsakovas UAB „Atolas“, kuriam Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir kuris 2010 m. kovo 27 d. nutartimi pripažintas bankrutavusiu, savo įsipareigojimų neįvykdė, nesumokėjo kasatoriui 110 739 Lt.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pripažino ginčo turto hipoteką pasibaigusia, nes jam nepervesta visa suma už šį turtą, t. y. negrąžinta skola pagal Kredito sutartį. Be to, teismai netinkamai aiškino Pagrindinės sutarties 5.3 punkte nustatytą draudimą, siedami hipotekos pasibaigimą tik su ieškovų atsiskaitymo su pardavėju (BUAB „Atolas“) faktu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad ieškovai žinojo, jog ketinamas įsigyti ginčo turtas yra įkeistas kasatoriui, finansavusiam statybą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pagrindinės sutarties 5.3 punktu, sprendė, kad ieškovai, įsigydami hipoteka suvaržytą ginčo turtą, šio turto išlaisvinimą nuo hipotekos pagrįstai siejo su savo skolinių įsipareigojimų įvykdymu kitai sutarties šaliai – BUAB „Atolas“, o ne šios – kasatoriui. Pagal Pagrindinės sutarties 5.3 punktą ieškovai įsipareigojo turto niekam neparduoti, neįkeisti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti savo teises į turtą, išskyrus šioje sutartyje numatytą turto įkeitimą Bankui (kasatoriui), iki visiško, tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su pardavėju, t. y. atsakovu BUAB „Atolas“, pagal šią sutartį. Visiško, tinkamo ir galutinio ieškovų atsiskaitymo su atsakovu BUAB „Atolas“ faktas šioje byloje, kaip jau minėta, yra nustatytas. Taip pat nustatyta, kad ginčo turtas, ieškovams priklausantis nuosavybės teise, liko suvaržytas hipoteka dėl turto pardavėjo neveikimo. Pardavėjas nesumokėjo kasatoriui Pagrindinėje sutartyje nustatytos sumos ir nesiėmė įkeisto turto hipotekos pabaigimo veiksmų, nors bankroto byla jam iškelta praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo termino šiam įsipareigojimui įvykdyti pabaigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovams, kaip vartotojams, negali tekti ginčo turto pardavėjo nemokumo padariniai, jie neturi pareigos prisiimti BUAB „Atolas“ nemokumo riziką. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovai rizikavo ir sumokėjo pagal Pagrindinę sutartį mokėtiną sumą neįsitikinę, ar Bendrovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus kasatoriui, atmestinas. Ieškovams sumokėjus visą ginčo turto kainą, nustatytą Preliminariojoje ir Pagrindinėje sutartyse, nuosekliai neigiant, kad jie, sudarydami šias sutartis ir žinodami apie ginčo turto suvaržymą hipoteka, hipotekos pasibaigimą siejo su Bendrovės skolinių įsipareigojimų įvykdymu kasatoriui, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad hipoteka suvaržyto turto įsigijimą ieškovai siejo su hipotekos pasibaigimu įvykdžius skolinius įsipareigojimus Bendrovei, laikytina, kad ieškovų prievolė pasibaigė ir jie pagal Pagrindinės sutarties 5.3 punktą įgijo teisę reikalauti, kad turto hipoteka būtų išregistruota esant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo turto palikimas suvaržyto po skolinių įsipareigojimų Bendrovei visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir apeliacinės instancijos teismo poziciją, kad ieškovų, kaip vartotojų, teisės santykiuose su kasatoriumi turi būti prioritetiškai ginamos. Kasatorius, pagal Susitarimą su Bendrove išreiškęs neprieštaravimą įkeisto turto išskaidymui į atskirus turtinius vienetus ir, pakeitus įkeitimo lakštus, šių vienetų pardavimui ir įkeitimui paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. pardavimo kainos dalis būtų nukreipta jo suteiktam kreditui grąžinti, gavęs iš ieškovų 150 614 Lt įplaukų pagal 2009 m. vasario 24 d. jų atliktą pavedimą, mokėjimo paskirtyje esant nurodytam ieškovų perkamo turto adresui, ir  tikėdamasis už šį turtą gauti Pažymoje nurodytą kainą, t. y. 261 354 Lt, būdamas apdairus, turėjo pakankamai laiko iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pasidomėti likusios sumos už ginčo turtą išsireikalavimu iš BUAB „Atolas“. Ieškovams neturi tekti neigiami Bendrovės ir kasatoriaus neveikimo padariniai. 

Dėl ginčo turto kainos

Kasatorius teigia, kad ieškovai ginčo butą įsigijo už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą ir taip iš esmės pasinaudojo CK 6.321 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise reikalauti sumažinti parduodamo turto kainą, jei nėra išregistruota parduodamo turto hipoteka; ieškovai įsigijo visiškai įrengtą ginčo butą, suvaržytą hipoteka. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.  Pažymėtina, kad turto vertė, jo rinkos kaina, buto įsigijimas įrengto ar neįrengto yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia, o vadovaujasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo turto kaina, nurodyta Preliminariojoje sutartyje, sudarant Pagrindinę sutartį, nepakito; byloje nepateikta duomenų, įrodančių, kad ginčo turto rinkos kaina Preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo kitokia, nei nustatyta šioje sutartyje; kiek ieškovai buvo įsipareigoję sumokėti už perkamą turtą, tiek šią prievolę ir įvykdė. Be to, teismai, remdamiesi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad turtas ieškovams buvo parduotas su daline apdaila ir įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą, byloje nėra. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog CK 6.321 straipsnio 6 dalis netaikytina.

Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nebuvimo

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus, neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl naikintinas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Kai teismas pažeidžia šią pareigą ir apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 d. 4 punktu, sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnis).

Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ v. UAB „Svarbūs sprendimai“, R. P. ).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pagrindo naikinti šį sprendimą, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nebuvo, nes sprendimas yra motyvuotas, atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus: teismas nustatė bylos teisingam išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo sutartis, jų nuostatas aiškino nepažeisdamas CPK nustatytų ir kasacinio teismo išplėtotų taisyklių, nurodė įrodymus, kuriais remiasi, ir argumentus, dėl ko atmetė kitus, taip pat teisingai nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujantis padarytos išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas išsprendė ginčą ieškovų naudai, nereiškia, kad sprendimas yra neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes.     

Dėl bylos esmės atskleidimo    

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi, be kita ko, nagrinėjamoje byloje klaidingai nustatyta faktine aplinkybe, susijusia su subjektu, kuriam buvo sumokėta ginčo turto kaina. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Bendrovė (UAB „Atolas“) gavo nustatytą kainą už ginčo turtą, tačiau jos nepervedė kasatoriui AB „Swedbank“, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismo sprendimo bei šalių procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovai Pagrindinėje sutartyje nurodytą ginčo turto kainą pervedė ne Bendrovei, o tiesiogiai kasatoriui. Taip pat sutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt., nes toje byloje turto kaina pervesta ne Bankui, o UAB „Atolas“, kuri nesumokėjo gautos turto kainos hipotekos kreditoriui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nors skundžiamoje nutartyje pateiktuose motyvuose yra pirmiau nurodytas neatitikimas faktinei bylos aplinkybei, tačiau tai nepagrindžia kasacinio skundo argumentų, kad neatskleista šios bylos esmė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009). Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, bet ir papildė juos. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylą, gali remtis ne tik kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pagal faktines aplinkybes analogiškose, bet ir panašiose bylose.  

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovai pateikė duomenis apie 2420 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis rekomendacijomis (8.14 punktu), atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovų reikalaujamos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 2000 Lt. Ši suma ieškovams priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Kasaciniame teisme patirta 55,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme – 55,46 Lt (penkiasdešimt penkis litus 46 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                        Dangutė Ambrasienė

                                                                                      Gražina Davidonienė

Janina Januškienė