Civilinė byla Nr. e2-1072-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01170-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
sekretoriaujant Eglei Čeponienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Justinui Brimeriui,
atsakovo atstovams advokatui Žilvinui Briedžiui ir advokato padėjėjui Pauliui Murauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės “Panevėžio statybos trestas” (toliau-ieškovė, AB PST) ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau-atsakovas, VGTU) dėl sutarties pakeitimo (kainos perskaičiavimo).
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-375) kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14.33 proc., kas faktiškai sudaro 1 773 302,64 Eur su PVM ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog 2020 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 (toliau – Sutartis) dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso (Plytinės g. 25, Vilnius) statybos darbų su darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimu. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo Nr. 508180 pagrindu. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos Federacijos pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltų padarinių ieškovei tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį, ką ieškovė pagrindžia Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pakeisti Sutartį (perskaičiuoti kainą). Atsakovui atsisakius keisti Sutartį pagal ieškovės prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atitinkamai pakeisti Sutartį teismo sprendimu.
2. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovės reikalaujamas Sutarties pakeitimas prieštarauja viešųjų pirkimų sutarčių keitimą reglamentuojantiems teisės aktams ir taikytinai teismų praktikai. Nurodo, kad dėl Sutartimi ieškovės prisiimtos kainodaros ir ją reglamentuojančių teisės aktų Sutarties vykdymo rizikos priskirtinos tik ieškovei. Atsakovo teigimu, ieškovė keičia iki ieškinio pareiškimo pasirinktą ginčo strategiją ir visiškai nepagrindžia faktinio kainų pabrangimo apimties. Be to, ieškovė Sutarties kainos padidinimo siekia dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų (Sutartyje numatytų darbų terminų nesilaikymo) ir nepagrįstai siekia Sutarties perskaičiavimo už jau įvykdytus darbus („atgaline“ data).
3. Dublike ieškovė nurodo, jog ieškinyje detaliai nurodė tiek teisinį pagrindą, tiek aktualią teismų praktiką, patvirtinančią galimybę perskaičiuoti viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties kainą vienos iš šalių reikalavimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė neva keliamus reikalavimus grindžia neaiškiais ir prieštaringais teisiniais pagrindais. Detaliai susipažinus su ieškiniu, yra akivaizdu, jog reikalavimas perskaičiuoti Sutarties kainą yra grindžiamas CK 6.204 str. nuostatomis. Ieškovė pastebi, kad Sutartyje šiuo atveju įtvirtinta kainos perskaičiavimo tvarka nesudaro galimybių atstatyti dėl išorinių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių stipriai iškreiptą Sutarties šalių balansą. Kadangi Sutarties perskaičiavimas dėl su šioje byloje nesusijusių priežasčių kilusio pabrangimo (dėl COVID pandemijos sukeltų padarinių) buvo atliktas 2022 m. kovo 15 d., o Sutarties 13.8 punkte įtvirtinta, kad perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus, ieškovė būtų turėjusi galimybę kreiptis dėl kainos perskaičiavimo geriausiu atveju tik 2023 m. pradžioje (su sąlyga, kad Sutartis būtų pratęsta papildomam terminui). Be to, kadangi perskaičiavimas taikomas tik dar neatliktiems darbams, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovė ir būtų turėjusi galimybę prašyti keitimo vadovaujantis Sutarties nuostatomis, tai bet kokiu atveju nebūtų atstatę šalių pusiausvyros, kadangi per tokį ilgą laikotarpį būtų atlikti praktiškai visi numatyti darbai (pradinėje Sutartyje numatyta darbus atlikti per 24 mėn., t. y., iki 2022 m. gruodžio mėn.) ir kainos būtų perskaičiuotos tik itin mažam darbų likučiui (jei apskritai dar būtų likę nebaigtų darbų). Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju Sutartis neįtvirtina tinkamos kainos perskaičiavimo tvarkos, kuri leistų atstatyti pažeistą šalių pusiausvyrą, todėl ieškiniu prašomo perskaičiavimo atveju faktiškai laikytina, jog Sutartyje nėra nustatytos tinkamos jos keitimo taisyklės ir atitinkamai egzistuoja galimybė keisti Sutartį, kaip tai nurodyta viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančios Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešame išaiškinime. Taip pat ieškovė pabrėžia, kad 2022 m. kovo 15 d. susitarimas, kuriuo buvo perskaičiuota 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kaina, buvo skirtas sumažinti ieškovės nuostolius, kilusius dėl COVID pandemijos. Tačiau pastaruoju atveju poreikis keisti Sutarties kainą atsirado dėl iš esmės naujos ir su ankstesniu keitimu visiškai nesusijusios priežasties – Rusijos Federacijos neišprovokuotos agresijos, kurios sąlygotas žymus žaliavų pabrangimas sukėlė papildomus ieškovės nuostolius. Be to, ieškovė nurodo, jog kainos padidėjimą sukėlusios aplinkybės atsirado tik po Sutarties pasirašymo, taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog atlikus perskaičiavimą ieškovei būtų sudarytos palankesnės sąlygos nei būtų galėjęs tikėtis bet kuris tiekėjas prieš pateikdamas pasiūlymą. Kadangi poreikį keisti Sutartį sąlygojo naujai paaiškėjusios nenumatytos aplinkybės, akivaizdu, kad bet kuris pirkimą laimėjęs tiekėjas, vadovaujantis aukščiau aptartu VPT išaiškinimu, būtų turėjęs galimybę kreiptis į atsakovą dėl Sutarties keitimo. Taigi šiuo atveju ieškovės prašomas keitimas negali būti laikomas esminiu – jis negalėjo būti numatytas, be to bet kuris ieškovės vietoje atsidūręs tiekėjas galėjo pagrįstai tikėtis atlikti tokį patį kainos perskaičiavimą. Ieškovės įsitikinimu, įvertinus išdėstytas aplinkybes yra akivaizdu, jog kainų padidėjimo pagrindimas naudojant Lietuvos statistikos departamento naudojamus statistinius duomenis yra pakankamas, kai siekiama įrodyti esminį Sutarties kainos padidėjimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėsto tik deklaratyvaus pobūdžio hipotetinius svarstymus dėl tariamo netinkamo Sutarties vykdymo iš ieškovės pusės (vėlavimo atlikti darbus), taigi šie teiginiai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.
4. Triplike atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad Sutartis gali būti keičiama taikant tik sutarčių teisės nuostatas, įtvirtintas LR civiliniame kodekse (CK) ir toks Sutarties pakeitimas neprieštarautų viešųjų pirkimų sutarčių keitimą reglamentuojančioms nuostatoms ir teismų praktikai. Atsakovas nurodo, jog pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų teisiniai santykiai (taigi ir sutarties, pasirašytos įvykdžius Pirkimo procedūras, keitimas) reguliuojami specialiojo įstatymo – Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau-VPĮ), o kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Tai reiškia, kad visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika (cituojama kasacinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-75/2013) yra neaktuali ir šiame ginče netaikytina. Atsakovas nurodo, jog nepripažinus, jog Sutarties vykdymo rizika tenka ieškovei, tokia išvada lemtų akivaizdžią šalių nelygybę. Atsakovo vertinimu, priešingai, nepripažinus, jog Sutarties vykdymo rizika tenka ieškovei (ilgamečiam ir patyrusiam statybos sektoriaus bei viešųjų pirkimų dalyviui), atsakovui (perkančiajai organizacijai, viešosios teisės reglamentuojamai įstaigai, užsiimančiai švietimu) nesant jokio teisinio pagrindo kiltų didžiulės neigiamos pasekmės. Atsakovas nurodo, jog ieškovė, pasirašydama fiksuotos kainos sutartį su vienu ir konkrečiu šios fiksuotos kainos peržiūros pagrindu žinojo ir suprato (arba turėjo žinoti ir turėjo suprasti), kad tikėtis papildomų, didesnių ir / ar dažnesnių mokėjimų nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, juolab, kad Sutartis sudaryta sąlyginai neilgam laikotarpiui – 2 metams. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad ieškovė, pasirašydama Sutarties apimtyje 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, jau žinojo apie prasidėjusį karą Ukrainoje, todėl žinodamas, jog Sutarties 13.8 p. įtvirtinta, kad perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus, turėjo visas galimybes Sutartyje numatyta kainos perskaičiavimo galimybe pasinaudoti vėliau, arba susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus. Ieškovei nusprendus perskaičiuoti tik 2021 m. pab. likusių neatliktų darbų kainą, tuo metu jau žinant apie karą ir galint nutuokti potencialų kaštų pabrangimą, ieškovė prisiėmė riziką, kuri negali būti perkelta atsakovui. Atsakovas nurodo, kad ieškovei pasirašant minėtą susitarimą, prasidėjusio karo Ukrainoje faktas jau buvo žinomas, ir ieškovė galėjo imtis atitinkamų veiksmų, nenorėdama prisiimti rizikos dėl padidėjusių Sutarties vykdymo kaštų dėl prasidėjusio karo (nepasirašyti susitarimo, inicijuoti susitarimo pakeitimus), tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog sužinojus apie prasidėjusį karą (trys savaitės iki susitarimo pasirašymo), nebebuvo jokio teisinio pagrindo papildomai įskaičiuoti pabrangimo dėl kilusio karo, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios suponuotų apie tokį negalėjimą. Be to, atsakovas teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau-VPT) taip pat pripažįsta, kad šalims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir šalys sutiko prisiimti riziką pasirašydamos sutartį, vėliau sutarties šalys negali remtis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes šios aplinkybės sutarties šalims buvo žinomos ir priimtinos. Atsakovas nurodo, jog vien Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais įrodinėjant realų (faktinį) darbų pabrangimą. Šiuo atveju kainos padidėjimą iš esmės, šalis, inicijuojanti sutarties pakeitimą (t. y. ieškovė), privalo įrodinėti ne remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, bet konkrečių ieškovės teikiamų arba paslaugoms ar darbams naudojamų medžiagų ar įrenginių kainų pabrangimu ir kokia tiksliai apimtimi pasikeičia realūs Sutarties vykdymo kaštai.
5. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 su Vilniaus Gedimino technikos universitetu dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso (Plytinės g. 25, Vilnius) statybos darbų su darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimu (toliau-Sutartis). Sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“.
7. 2022 m. kovo 15 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-375), kuriuo susitarė pakeisti Sutartį ir padidinti Sutarties kainą taikant 10,02 proc. dydį, atitinkantį pakeitimo apimtį (toliau-Susitarimas).
8. 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. 26-279 ieškovė, remdamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei argumentuodama tuo, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėto karo ir dėl to kilusių padarinių statybinių medžiagų rinkai), susidūrė su Sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu, prašė pakeisti Sutartį, numatant joje kainos perskaičiavimo galimybę kas ketvirtį bei perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 proc., t. y. nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM.
9. 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 10.6-40-8.63 E-7437 atsakovas, argumentuodamas prasidėjusiu atostogų sezonu ir būtinybe visapusiškai įvertinti prašomą keitimą, paprašė nukelti atsakymo pateikimo terminą iki liepos 25 d.
10. 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. 26-290 ieškovė paragino atsakovą nedelsti, kadangi dėl žymaus medžiagų pabrangimo patiria didelių nuostolių, ir atkreipė dėmesį, jog prašomo pobūdžio pakeitimams neprieštarauja VPT, kuri pateikė viešą paaiškinimą, leidžiantį atlikti aptariamo pobūdžio sutarčių keitimus.
11. 2022 m. liepos 25 d. raštu atsakovas atsisakė atlikti ieškovės prašomą Sutarties pakeitimą. Šį sprendimą atsakovas argumentavo tuo, jog ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, faktiškai prisiėmė riziką dėl aukščiau aptartų nenumatytų aplinkybių atsiradimo, bei nurodė, kad ieškovė nepagrindė faktinio kainų padidėjimo.
12. 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 26-324 ieškovė pateikė argumentus dėl atsakovo atsisakymo ir pakartotinai prašė, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičiuoti likusių atlikti darbų kainą (pagal 2022 m. birželio 16 d. rašte pateiktus duomenis), ją padidinant 14,33 proc., t. y. nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM. Ieškovė nurodė, sudarydama papildomą susitarimą, neprisiėmė kainų padidėjimo rizikos, be to, pagrindė Sutarties kainos perskaičiavimo galimumą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus kriterijus.
13. 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 10.6-40-8.63 E-8282 atsakovas galutinai atsisakė atlikti Sutarties perskaičiavimą, pažymėdamas, kad nesutinka su ieškovės ankstesniame rašte išdėstyta pozicija. Atsakovo teigimu, Sutarties kainos perskaičiavimas pažeistų pagrindinius viešųjų pirkimų principus.
Dėl galimybės keisti viešųjų pirkimų sutarties sąlygas
14. Nustatyta, jog šalių sutartis pasirašyta atsakovui vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ) nustatytam reglamentavimui įvykdžius pirkimo procedūras.
15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją (perkantįjį subjektą) saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; nors, pagal VPĮ (KPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 82 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). ,
16. Kasacinio teismo taip pat nuolatos pažymima, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama (nagrinėjamu atveju – procedūriniai viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektai, pavyzdžiui, derybų inicijavimas, ar tvarka, kaip ir kada galima kreiptis į teismą, nesutarus dėl pakeitimo) arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus.
18. Ieškovė savo reikalavimus grindžia ne VPK 89 straipsnio 3 dalies, o būtent vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl kainos – pakeisti kainą 14,33 proc. padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą.
19. Visų pirma, pabrėžtina, jog šalys pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas bei Sutarties sąlygas jau yra sudariusios Susitarimą dėl kainos perskaičiavimo (2022 m. kovo 15 d. Susitarimas).
20. Byloje nustatyta, jog šalys 2022 m. kovo 15 d. sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė padidinti, t. y. perskaičiuoti Sutarties kainą, įvertinus tai, jog “Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Visi statiniai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal Sutarties 13.8. punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams.” Taigi šalys pasinaudojusios VPĮ 89 straipsnio nuostatomis jau vieną kartą pakeitė Sutarties sąlygas dėl kainos ir tokiu būdu įgyvendino galimybę keisti viešųjų pirkimų sutartį.
21. Ieškovė nurodo, jog minėtas 2022 m. kovo 15 d. Susitarimas buvo sudarytas dėl statybos sąnaudų augimo, kuris vyko 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Ieškovės teigimu, Susitarimas buvo skirtas sąnaudų augimo dėl COVID-19 pandemijos (ir su tuo susijusių aplinkybių) nuostoliams mažinti, bet ne būsimiems nuostoliams dėl Rusijos karo padengti.
22. Teismas pažymi, jog šalių 2022 m. kovo 15 d. Susitarime nebuvo konkrečiai įvardijamos priežastys, dėl kurių išaugusioms sąnaudoms mažinti sudaromas susitarimas. Susitarimas buvo pasirašytas 2022 m. kovo 15 d., t. y. kai apie prasidėjusį karą Ukrainoje jau buvo žinoma. Be to, pažymėtina, jog pagal Sutarties sąlygas ieškovei buvo žinoma, kad Sutarties kainos perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus. Todėl pasirašydama Susitarimą ieškovė turėjo visas galimybes derinti numatytą kainos perskaičiavimo galimybę jau įvertindama ir karo Ukrainojoje galimas pasekmes bei pasinaudoti susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus. Ieškovei pasirašius Susitarimą, kai jau buvo žinoma apie karą ir galint prognozuoti potencialų kaštų pabrangimą, ieškovė prisiėmė riziką, kuri negali būti perkelta atsakovui.
23. Dėl CK 6.204 straipsnio normų pažymėtina, kad šios, skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu, tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose (pvz., 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte).
24. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką (CK 6.204 straipsnio 1 dalis, rebus sic stantibus). Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (CK 6.204 straipsnio 1–3 dalys).
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo, nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 51 punktą).
26. Taikant CK 6.204 straipsnyje nustatytą rebus sic stantibus, siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo ir sutarties sąlygą (-as) pakeisti taip, kad toks pakeitimų rezultatas sugrąžintų šalims prarastą, sutarties sudarymo metu egzistavusią sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą.
27. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti kasacinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą esant force majeure (nenugalima jėga) kaip civilinę atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Kasacinis teismas išaiškino, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 48 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo (kainos perskaičiavimo) grindžia dėl Rusijos Federacijos pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltais padariniais ir nurodo, jog būtent dėl šių padarinių ieškovei kaip rangovui tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį. Ieškovė Rusijos Federacijos pradėtos argresijos prieš Ukrainą sukeltus padarinius įrodinėja Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis. Teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybės. Ieškovės nurodytos aplinkybės savaime negali būti pagrindu teigti, jog dėl išorinių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą) buvo stipriai iškreiptas Sutarties šalių balansas ir tai yra pagrindas keisti Sutarties sąlygas bei perskaičiuoti kainą. Tai, jog egzistuoja pagrindas keisti Sutartį vienos šalies reikalavimu, turi būti vertinama individualiai konkrečios šalių sudarytos Sutarties atžvilgiu, t. y. konkrečiu atveju ieškovė turi įrodyti, jog būtent dėl jos nurodytos aplinkybės padidėjo jos kaip rangovo kaštai ir padidėjimas iš esmės iškreipia šalių balansą. Tokiu būdu vien remtis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais statybos sąnaudų elementų kainų indeksais nepakanka siekiant įrodyti būtinybės keisti Sutarties sąlygas, t. y. perskaičiuoti kainą. Vien Lietuvos Statistikos departamento viešai skelbiami duomenys nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais įrodinėjant realų (faktinį) darbų pabrangimą. Ieškovė byloje neįrodinėja ir nepateikia duomenų, jog realiai Sutarties vykdymo kaštai padidėjo. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ir neįrodytas.
28. Be to, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, kuris statybos darbų atžvilgiu turi būti taikomas kartu su CK 6.686 straipsnio 2 dalimi, rangovas neturi teisės perskaičiuoti sutarties kainos CK 6.204 straipsnio pagrindu, jeigu darbų kainos pokytis yra mažesnis nei 15 %, tuo tarpu šiuo atveju ieškovė kelia reikalavimą dėl mažesnio nei 15 % kainos pokyčio (14.33 %).
Dėl konkretaus indekso taikymo kainos perskaičiavimui
29. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nagrinėjamu atveju vertinant kaštų pabrangimą turi būti vertinamas ir taikomas indeksas, nurodytas kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“. Ieškovė tokią savo poziciją grindžia tuo, jog šiuo atveju Sutarties objektas yra negyvenamosios paskirties pastatas, t. y. viešojo pirkimo Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, Pirkimo sąlygų 16.3 punkte aiškiai nurodyta: „statinio paskirtis – negyvenamasis pastatas (mokslo paskirties)“.
30. Kaip matyti iš Sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8. punkto šalys susitarė, kad Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama šiame punkte nustatyta tvarka: “Kaina perskaičiuojama ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėn. 31 d., taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“ (su vėlesniais pakeitimais), jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos; Statybos sąnaudų kainų indeksai skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose “Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus” ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“.
31. Iš minėtos duomenų bazės matyti, kad joje yra skelbiami 5 skirtingų pastatų tipų statybos sąnaudų elementų kainų indeksai: 73.1. Visi statiniai; 73.2. Gyvenamieji pastatai; 73.3. Negyvenamieji pastatai; 73.4. Administraciniai pastatai; 73.5. Inžineriniai statiniai.
32. Kaip matyti iš Sutarties sąlygų, joje nebuvo nurodyta jokia atskira ir konkreti statinių kategorija, su kuria būtų siejamas Sutarties kainos perskaičiavimas. Vien faktas, jog Sutartimi sulygti darbai vykdomi negyvenamajame (mokslo paskirties) pastate, savaime nereiškia, jog tokių darbų kaina privalo būti keičiama išimtinai tik pagal statybos sąnaudų elementų kainų indekso sub-kategoriją ,,Negyvenamieji pastatai“.
33. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas šalių elgesys jau po Sutarties sudarymo, t. y. sudarant 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą dėl kainos perskaičiavimo. Byloje nustatyta, jog šalys 2022 m. kovo 15 d. sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė padidinti, t. y. perskaičiuoti Sutarties kainą, įvertinus tai, jog “Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Visi statiniai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal Sutarties 13.8. punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams.” Šiame susitarime šalys aiškiai įvardijo kategoriją “Visi statiniai”. Nors ieškovė nurodo, jog su tokia kategorija nesutiko, tačiau ji Susitarimą pasirašė ir jo neginčijo. Tokiu būdu konstatuotina, jog šalys abipusiu susitarimu sutarė dėl kainos perskaičiavimui taikytino konkretaus indekso, t. y. šiuo atveju dėl kategorijos “Visi statiniai”. Todėl turi būti vadovaujamasi bendru statybos sąnaudų elementų kainų indeksu ,,Visi statiniai“.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog yra teisėtas pagrindas keisti Sutarties sąlygas dėl kainos perskaičiavimo, todėl ieškinys yra atmestinas. Dėl kitų ieškovės argumentų, išdėstytų ieškinyje nepasisakoma, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos baigčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 9 680 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir vertinamos nagrinėjamojoje byloje kaip protingo dydžio, todėl priteisiamos visos (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas“, j.a.k. 147732969, atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, j.a.k. 111950243, naudai 9 680,01 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė