Civilinė byla Nr. 2-900/2012

2-57-3-00667-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atstatydintas likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lartė“ administratorius civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lartė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lartė“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino BUAB „Lartė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti administratoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

Bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pateiktu teismui prašymu, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktu, prašė atstatydinti UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ iš BUAB „Lartė“ bankroto administratoriaus pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi atstatydino LUAB „Lartė“ administratorių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir LUAB „Lartė“ administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“.

Teismas, spręsdamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Bankrutuojančios įmonės administratoriumi skyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, kuris sutiko ir turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.), bei kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Domus centras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti administratoriaus atstatydinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto duomenimis informacija apie bankroto administratoriaus sprendimą atsistatydinti ir jo siūlomą naujo bankroto administratoriaus kandidatūrą nebuvo perduota įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkui. Duomenų, kad jis dalyvavo (išreiškė savo nuomonę) dėl naujos bankroto administratoriaus kandidatūros, nėra. Bankroto administratoriaus atsistatydinimas neinformavus apie tai kreditorių pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, sąžiningumo, skaidrumo, teisingumo principus ir esmines kreditorių teises.
2. Atsakovo bankrotas nuo pat pradžių buvo administruojamas iš esmės netinkamai. Netinkamai ir ne visi buvo perimti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, nebuvo organizuotas atsiskaitymas su buvusiais įmonės darbuotojais iš garantinio fondo, nebuvo pradėti teisminiai procesai dėl skolų iš debitorių priteisimo ir įmonės turto išreikalavimo iš buvusių darbuotojų. Nei ankstesnis bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. S. , nei vėliau jo pareigas perėmęs kitas įgaliotas asmuo, neatliko visų veiksmų, kurie buvo būtini skaidriai ir operatyviai administruojant atsakovo bankrotą. Apelianto manymu, bankroto administratorius, pamatęs, kad bankrotas iki tol buvo administruojamas ydingai ir norėdamas išvengti atsakomybės, siekia perleisti bankroto administravimą anksčiau veikusiam įgaliotam asmeniui, kuris dirba UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Tačiau toks administratoriaus pakeitimas neužtikrins visų kreditorių ir atsakovo interesų gynimo, todėl yra netinkamas.
3. Įmonių bankroto įstatymas įtvirtina bankroto administratoriaus teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo, tačiau šios teisės realizavimo prielaidų nereglamentuoja. Apelianto manymu tokia administratoriaus teisė nėra absoliuti ir jis gali pasinaudoti šia teise tik turėdamas labai rimtus motyvus ir juos nurodydamas teismui. Nagrinėjamu atveju administratorius jokių atsistatydinimo motyvų prašyme nenurodė. Pirmosios instancijos teismas, gavęs nemotyvuotą prašymą, privalėjo įpareigoti administratorių pateikti atsistatydinimo motyvus, o argumentas, kad prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nelaikytinas pakankamu.
4. Apeliantui nėra žinomi tikrieji bankroto administratoriaus atsistatydinimo motyvai, kitų kreditorių nuomonė šiuo klausimu, atskirojo skundo padavimo terminai yra trumpi, todėl jis negalėjo tinkamai pasinaudoti galimybe pasiūlyti naują administratoriaus kandidatūrą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, o administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo klausimas turėtų būti grąžintas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius ir paskirtas naujas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo; 2) kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sužinojimo dienos atstatydina administratorių iš visų jo administruojamų įmonių ir ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius). Sisteminis tokio reglamentavimo aiškinimas leidžia prieiti prie išvados, kad inicijuoti administratoriaus atstatydinimą gali tik pats administratorius ir kreditoriai.

Administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 1 d). Tada kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir  bankrutuojančios įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė),  o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756 – 6.765 str.). Vadovaujantis pavedimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, įgaliotinis turi teisę bet kada atsisakyti įgaliojimo ir tuo pavedimo sutartis baigiasi (CK 2. 146 str. 1 d., 6.763 str. 1 d. 2 p.). Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui (nagrinėjamu atveju – bankrutuojančiai įmonei) ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 str. 4 d.). Tuo pačiu įgaliotinis atsako už žalą, kurią patiria įgaliotojas dėl to, kad įgaliotinis atsisakė įgaliojimo be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku (CK 6.764 str. 2 d.). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese. Sistemiškai aiškinat CK ir ĮBĮ nuostatas prieitina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę atstatydinti bankroto administratorių pateikusį atsistatydinimo prašymą, tačiau tuo pačiu spręstina, kad teismui teikiamas administratoriaus prašymas turėjo būti motyvuotas ir pagrįstas. Konstatuoti prašymui keliami reikalavimai (motyvuotumas ir pagrįstumas) yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių ir/ar netinkamu laiku. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jeigu pareiškėjo manymu dėl UAB „Pajūrio administratorių biuras“ veiklos vykdant LUAB „Lartė“ bankroto administravimo funkcijas ar atsistatydinimo LUAB „Lartė“ patyrė žalą, ji turės būti atlyginama įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl bankroto administratoriaus skyrimo

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys, tačiau įstatymas teisės atstatydinamam administratoriui siūlyti kito naujojo administratoriaus kandidatūros nesuteikia.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą, kuriai pritarė kreditorių susirinkimas, turi teisę pasiūlyti ir kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Nors ši įstatymo nuostata expressis verbis kalba tik apie atvejus, kai administratorius netenka teisės teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas nukreipia į ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 24 punktą), situacija, kai administratorius atsistatydina netekęs teisės teikti administravimo paslaugas ir kai jis atsistatydina savo noru nėra iš esmės skirtinga. Jei administratoriaus kandidatūrą, kuriai pritarė kreditorių susirinkimas, pasiūlytų šio susirinkimo pirmininkas, tokį asmenį teismas paprastai skirtų bankroto administratoriumi, nes jo kandidatūra atspindėtų kreditorių daugumos valią, nebent tokiu paskyrimu būtų pažeisti mažumoje likusių kreditorių interesai ar viešasis interesas.

ĮBĮ nenustato administratoriaus paskyrimo procedūros tuo atveju, kai atstatydinamas jau paskirtas administratorius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, naujas administratorius turi būti paskirtas laikantis bendrųjų ĮBĮ nustatytų administratoriaus paskyrimo principų. Visų pirma, apie administratoriaus atsistatydinimo ar atstatydinimo pareiškimą turi būti informuoti kreditoriai (kreditorių susirinkimo pirmininkas) ir jiems turi būti sudaryta galimybė siūlyti administratoriaus kandidatūrą.

Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad kreditoriai būtų buvę informuoti apie administratoriaus atsistatydinimą ir kad kreditoriams būtų buvusi sudaryta galimybė siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Dėl šios priežasties administratoriaus paskyrimo procedūra negali būti pripažinta atitinkančia ĮBĮ reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista naujo bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra, todėl kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam administratoriaus paskyrimo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant bankroto procesu keliamų tikslų, tame tarpe ir tikslo sukurti spartų, efektyvų ir nešališką nemokumo sprendimo mechanizmą, pirmos instancijos teismas turėtų pareikalauti, kad UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pateiktų motyvuotą ir pagrįstą atsistatydinimo iš LUAB “Lartė” administratoriaus pareigų prašymą; ir sudaryti galimybę LUAB „Lartė“ kreditoriams įgyvendinti savo teisę siūlyti naujojo administratoriaus kandidatūrą. 

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, kuria teismas atstatydino LUAB „Lartė“ administratorių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir LUAB „Lartė“ administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ yra naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                 Rimvydas Norkus

                                                                                              Donatas Šernas

                                                                                                            Dalia Vasarienė