Administracinė byla Nr. eI3-3076-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01185-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,
atsakovės atstovei Kristinai Bernadišiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „LIT-INVEST“ (toliau – ir UAB „LIT-INVEST“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. vasario 27 d. raštą Nr. (23.29)-2D-2744 „Dėl Jūsų 2020 m. sausio 24 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 24 d. prašymą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-51 vykdymo“. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)): degalinė su plovykla, suskystintų dujų rezervuaras (toliau – ir Dujų rezervuaras), kiti statiniai. Inspekcija 2014 m. gruodžio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216 (toliau – ir 2014 m. gruodžio 12 d. Aktas), kuriame nurodė, kad pareiškėja įrengė pamatą dujų rezervuarui ir ant pamato sumontavo 10 kub. m. talpos kuro cisterną, kuri prie pado pritvirtinta inkariniais varžtais. Inspekcija 2015 m. liepos 14 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-00086 (toliau – ir 2015 m. liepos 14 d. Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja įpareigojama pašalinti akte nurodytus savavališkos statybos padarinius. Inspekcija, reikalaudama pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-611-235/2018, 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovą UAB „LIT-INVEST“, juridinio asmens kodas 121276661, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti gelžbetoninį pamatą ir ant jo sumontuotą kuro cisterną (dujų talpą), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žemės
sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-257-881/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-51 vykdymo“, kuriame prašė atsakovės, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu: 1) patvirtinti, kad Dujų rezervuaras, po to, kai jis bus numontuotas nuo gelžbetoninio pamato turi būti grąžinamas į padėtį, kurioje jis buvo nuo 2003 m. iki 2010 metų ir kuri yra nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67 ir kuriam 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS; 2) nurodyti, kurioje vietoje Dujų rezervuaras gali būti pastatomas, jeigu, Inspekcijos nuomone, Dujų rezervuaras negali būti grąžinamas į padėtį, kuri nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67, kad būtų laikomasi įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013, 2003 m. suderinto projekto Nr. P 02/67 sprendinių ir 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoto statybos leidimo Nr. 429/03-0355/NS reikalavimų (toliau – ir Prašymas). Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.
Nurodo, kad Inspekcija pažeidė jai pavestas statybos valstybinės priežiūros vykdymo
funkcijas ir nesivadovavo išsamumo principu. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 2 d. 3–4, 9 punktų, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, (toliau – ir Taisyklės) 54 punkto, VAĮ 3 straipsnio 13 punkto reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėja Inspekcijai teikė Prašymą, kadangi nėra aišku, kaip užbaigti 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo vykdymą, nes jame nenurodoma, kur turi būti pastatomas demontuotas Dujų rezervuaras (kuro cisterna); Dujų rezervuaras (kuro cisterna) yra neatskiriama degalinės dalis ir negali būti atskirta nuo degalinės, kaip tai nurodyta įsiteisėjusiame LVAT sprendime; minėto teismo sprendimo įvykdymas demontuojant Dujų rezervuarą (kuro cisterną) ir jo neįrengus projektinėje vietoje pažeistų degalinės projektą ir įsiteisėjusį LVAT sprendimą. Pareiškėja mano, kad Inspekcija nepateikė atsakymo, ar grąžinant rezervuarą į
projektinę padėtį nebus pažeisti statybos darbus ir savavališkos statybos padarinių likvidavimą
reglamentuojantys teisės aktai, jei darbai bus atliekami grąžinant statinį į pradinę padėtį, iki 2010
m. atliktų darbų, kurie pripažinti savavališkais.
Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, surašiusi 2015 m. liepos 14 d. Privalomąjį nurodymą, turi žinoti, kokius veiksmus atliekant būtų jis būtų įvykdytas ir savavališkos statybos padariniai pašalinti. Be to, atsakovė 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-101206-00085 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavime Nr. RE-542 nurodė, jog pareiškėja privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą, įstatymų nustatyta tvarka suderintą su viešojo administravimo subjektais arba atstatyti Dujų rezervuaro pamatą į padėtį, kuri buvo nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67. Tai, kad Dujų rezervuaro pamatas gali būti atstatytas į padėtį, kuri buvo nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67, Inspekcija taip pat nurodė 2013 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 2D-20392 bei 2015 m. balandžio 24 d. rašte Nr. (23.2)2D-5795. Taigi pareiškėja daro išvadą, kad ji neturi kito pasirinkimo kaip tik numontuotą Dujų rezervuarą grąžinti į padėtį, buvusią iki savavališkos statybos darbų atlikimo, t. y. padėti jį į vietą, kurioje jis buvo iki 2010 metų ir kuri yra nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67 ir kuriam 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS.
2020 m. spalio 12 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad skundo padavimo termino nepraleido, nes į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 27 d. Paaiškina, kad įvykdė didžiąją dalį Privalomojo nurodymo, nes plokštę pašalino, o dujų rezervuaras stovi iškastas ir pareiškėja laukia, kol Inspekcija pasakys, kur jį padėti.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad priešingai nei skunde akcentuoja pareiškėja, 2014 m. gruodžio 12 d. Aktas surašytas ne dėl laikinos gelžbetoninės plokštės, bet dėl gelžbetoninio pamato ir kuro cisternos kaip vientiso inžinerinio statinio – dujų rezervuaro – statybos. 2015 m. liepos 14 d. Privalomuoju nurodymu iš atsakovo pareikalauta savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę. Ši aplinkybė patvirtinta teismų civilinėse bylose, kuriose nagrinėti ginčai tarp pareiškėjos ir Inspekcijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomojo nurodymo teisėtumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1484-465/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1146-232/2017) ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-257-881/2019).
Nurodo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, nes Sprendimas priimtas 2020 m. vasario 27 d., o pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2020 m. balandžio 20 d. Kadangi procesinis teisės kreiptis į teismą terminas yra pasibaigęs, pareiškėjos reikalavimas dėl rašto panaikinimo atmestinas.
Mano, kad skundo nėra pagrindo tenkinti, nes Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, tinkamai atliko ir atlieka teismo sprendimo vykdymo kontrolės veiksmus bei pagrįstai reikalauja vykdyti aiškų teismo sprendimą, jo neinterpretuodama ir neiškreipdama. Inspekcijos sprendimas priimtas laikantis VAĮ 8 straipsnio, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2–4 ir 9 punktų reikalavimų. Po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, Inspekcijos veiksmai reglamentuojami Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Inspekcija, pasibaigus teismo sprendime nustatytiems terminams, atlieka jo vykdymo patikrinimą, surašo reikiamos formos aktus ir nustačiusi, kad sprendimas neįvykdytas, kreipiasi į antstolį (13, 15, 18 ir kt. punktai). Nė vienoje iš aukščiau išvardintų normų nėra įtvirtinto įpareigojimo Inspekcijai, vykdančiai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, papildomai teikti asmeniui rekomendacijas dėl statybos padarinių šalinimo būdų, taip pat pareigos vertinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl galimybės perkelti (kai yra teismo įpareigojimas nugriauti) statinį į kitą vietą, nes teisės aktai net nenumato tokio padarinių šalinimo būdo, ar, pažeidžiant teisės aktus, patvirtinti pareiškėjos pageidaujamas aplinkybes. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad būtent pareiškėjos pareiga yra šalinti teisės pažeidimus, vykdyti teismų sprendimus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Mano, kad Sprendimo turinys aiškus, statinio nugriovimo sąvoka yra įtvirtinta teisės aktuose. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Analogiškos nuostatos numatytos ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 15 punkte nurodant, kad statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).
Dėl dujų rezervuaro grąžinimo į 2003 m. projektinę padėtį paaiškina, kad Sprendime nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101206-00085 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimas Nr. RE-542 buvo panaikinti, todėl „negalime teigti, jog Sprendimas bus įvykdytas atlikus veiksmus, nurodytus dokumente (2010 m. gruodžio 7 d. reikalavime Nr. RE-542), kurį Inspekcija yra panaikinusi“ (citata iš Sprendimo). Atsižvelgiant į tai, kad 2010 metais surašyti savavališkos statybos aktas ir reikalavimas panaikinti, nėra pagrindo vertinti ir pareiškėjos argumentų dėl Inspekcijos rengtų 2013 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 2D-20392 ir 2015 m. balandžio 24 d. rašto Nr. (23.) 2D-5795, kuriuose pasisakoma dėl panaikintų dokumentų vykdymo.
Sprendimas nepažeidžia VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo, nes šis principas nereiškia, kad Inspekcija pagal pareiškėjos pageidavimą turėtų pareigą papildomai interpretuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir vertinti pareiškėjos pageidaujamus teismo sprendimo vykdymo variantus, kurie nenumatyti nei Inspekcijos surašytuose dokumentuose, nei sprendime, nei teisės aktuose.
Pabrėžia, kad pareiškėjai situacija yra gerai žinoma, suprantami Inspekcijos reikalavimai, visos aplinkybės yra aiškios. Tokio pobūdžio klausimai, kuriuos kelia pareiškėja skunde buvo nagrinėti ne kartą civilinėse bylose dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismo sprendimo išaiškinimo. Be to, Inspekcija 2019 m. birželio 26 d. raštu
Nr. (23.24)-2D-8637 pareiškėjai kartą jau teikė atsakymą tapačiu klausimu, t. y. dėl dujų rezervuaro pamato atstatymo į padėtį, kuri buvo nurodyta 2003 m. suderintame projekte, paaiškindama, kad turi būti vykdomas Inspekcijos privalomasis nurodymas bei teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018 (dėl teismo sprendimo išaiškinimo) konstatavo, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir konkreti, savavališkos statybos pastatų griovimo būdai, atstatymas į kitas padėtis ar pagal kitus projektus, nebuvo nagrinėtos bylos dalykas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1891-661/2019, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat pažymėjo (25, 26 punktai), kad atsakovo naujai keliamas reikalavimas, nustatyti, kad demontavus suskystintų naftos dujų rezervuarą ir nugriovus savavališkai įrengtą gelžbetoninę plokštę suskystintų dujų modulis būtų grąžintas į projektinę padėtį pagal 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą, iš esmės savo prasme ir turiniu skiriasi nuo teismo sprendime pateiktos formuluotės. Taip pat pabrėžė, kad dėl rezervuaro grąžinimo į projektinę padėtį jau yra aiškiai pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-257-881/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018 (dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo) teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė raštą Inspekcijai, klausdama, ar ji gali pradėti vykdyti dujų rezervuaro pamato atstatymo darbus į padėtį, kuri buvo nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67 ir kuriam 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS. Šis klausimas nėra susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimo ir statybos aikštelės sutvarkymo darbais. Teismas konstatavo, kad pareiškėja siekia išsiaiškinti, kur galėtų dėti savavališkos statybos šalinimo padarinius, tarp jų ir dujų rezervuarą. Savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra pačios pareiškėjos kompetencija, šiukšlių šalinimą reglamentuoja kiti teisės aktai, kurių pareiškėja privalo laikytis. Dujų cisternos montavimas kitoje vietoje yra savarankiški nauji statybos darbai. Taigi Inspekcijos nuomone, pareiškėja vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tuo pažeisdama teismo sprendimo privalomumo principą ir piktnaudžiaudama savo teisėmis. Piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai, taigi negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kreipėsi į Inspekcija konsultacijos, o ne dėl privalomojo nurodymo vykdymo, konsultacijos atsakovė nesuteikė, kur dėti dujų rezervuarą. Nesutinka, kad dujų rezervuaras yra atliekos.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka, kad termino pareiškėja nepraleido.
Teismas
konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013 nusprendė panaikinti Statybos užbaigimo komisijos, sudarytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. P31998(23.1), 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA284.
Inspekcija 2014 m. gruodžio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216, kuriame nurodė, kad pareiškėja įrengė pamatą dujų rezervuarui ir ant pamato sumontavo 10 kub. m. talpos kuro cisterną, kuri prie pado pritvirtinta inkariniais varžtais. Akte nurodyta, kad statinys pastatytas savavališkai.
Inspekcija 2015 m. liepos 14 d. surašė privalomąjį nurodymą pareiškėjai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-00086, kuriuo pareiškėja įpareigojama pašalinti akte nurodytus savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį bei sutvarkyti statybvietę.
Inspekcija, reikalaudama pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-611-235/2018, 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovą UAB „LIT-INVEST“, juridinio asmens kodas 121276661, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti gelžbetoninį pamatą ir ant jo sumontuotą kuro cisterną (dujų talpą), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-257-881/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2020 m. gegužės 15 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją raštu „Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-257-881/2019 vykdymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo“.
2019 m. birželio 26 d. Inspekcija raštu „Dėl Jūsų 2019 m. gegužės 15 d. prašymo“ atsakė pareiškėjai.
Pareiškėja 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-51 vykdymo“, kuriame prašė atsakovės, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu: 1) patvirtinti, kad Dujų rezervuaras, po to, kai jis bus numontuotas nuo gelžbetoninio pamato turi būti grąžinamas į padėtį, kurioje jis buvo nuo 2003 m. iki 2010 metų ir kuri yra nurodyta 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67 ir kuriam 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS; 2) nurodyti, kurioje vietoje Dujų rezervuaras gali būti pastatomas, jeigu, Inspekcijos nuomone, Dujų rezervuaras negali būti grąžinamas į padėtį, kuri nurodyta 2003 m.
suderintame projekte Nr. P 02/67, kad būtų laikomasi įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013, 2003 m. suderinto projekto Nr. P 02/67 sprendinių ir 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoto statybos leidimo Nr. 429/03-0355/NS reikalavimų.
Inspekcija 2020 m. vasario 27 d. priėmė raštą Nr. (23.29)-2D-2744 „Dėl Jūsų 2020 m. sausio 24 d. prašymo“, kurį pareiškėja prašo panaikinti nagrinėjamoje byloje.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ar pranešimų nagrinėjimą, 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.
Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame Rašto priėmimo metu, buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė konsultacijos, kaip jai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs Prašymo turinį (tiek atskiromis citatomis, tiek iš esmės), Prašymo pavadinimą („Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-51 vykdymo“) ir Prašymo reikalavimus.
Atsakovė teigia, kad Inspekcija nėra įpareigota teikti konsultacijas dėl statybos padarinių šalinimo būdų. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo Inspekcijos veiksmai reglamentuojami Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtintame Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytomis taisyklėmis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Teismas šiuos teisės aktus aiškina sistemiškai su VAĮ 36³ straipsnyje įtvirtintu ūkio subjektų konsultavimu.
Iš pareiškėjos šioje byloje ginčijamo Sprendimo turinio ir atsakovo byloje pateiktų įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadas, nurodytas Sprendime, matyti, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose (nes teismų sprendimų aiškinti Inspekcija neturi kompetencijos) suteikė konsultaciją pareiškėjai. Pirma, Sprendime nurodyta, kad Inspekcija negali teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018 bus įvykdytas atlikus veiksmus, nurodytus 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavime Nr. RE-542, nes Inspekcija šį dokumentą yra panaikinusi. Taigi į pareiškėjos pirmąjį klausimą atsakyta aiškiai ir nedviprasmiškai.
Antra, Sprendime nurodyta, kad, Inspekcijos nuomone, vienintelis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018 įvykdymo būdas yra nurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje: nugriauti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį (6,6 m ilgio, 3 m pločio ir 0,3 m aukščio), išmontuoti dujų talpą ir sutvarkyti teritoriją. Taigi atsakyta ir į pareiškėjos antrąjį klausimą.
Pažymėtina, kad tokį atsakymą Inspekcija pateikė remdamasi gausia ir vienareikšme teismų praktika: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1484-465/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1146-232/2017 (dėl savavališkos statybos akto bei privalomojo nurodymo teisėtumo), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-257-881/2019 (dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1891-661/2019 (dėl teismo sprendimo išaiškinimo), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-235/2018 (dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo). Tai, kad pareiškėja siekia kitokio atsakymo, nedaro atsakymo neteisėtu ir nepagrįstu. Priešingai – Sprendimas teisėtas, pagrįstas teismų sprendimais, išvardintais ankščiau. Pažymėtina, kad Inspekcija neturi teisės aiškinti teismų sprendimų, o tik savo kompetencijos ribose konsultuoti. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija šią pareigą įvykdė, todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Inspekcija pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 2 d. 3–4, 9 punktų nuostatas.
Pareiškėja teigia, kad Inspekcija pažeidė VAĮ 3 straipsnio 13 punkto reikalavimus.
VAĮ 3 straipsnio 13 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl išsamumo principo pažeidimo, nes Sprendime nurodyti atsakymai į pareiškėjos prašymus, jie pakankamai motyvuoti ir argumentuoti teismų praktika, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja praleido terminą Sprendimui apskųsti, nes Sprendimas priimtas 2020 m. vasario 27 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 20 d. Teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, nes terminas nepraleistas: 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, šalindama trūkumus, o pradinis skundas paduotas 2020 m. kovo 27 d.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Tomas Blinstrubis
Beata Martišienė