Administracinė byla Nr. AS-479-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05177-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono  (kolegijos pirmininkas), Dalios Viškinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 28 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, t. y. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodomos termino praleidimo priežastys, pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai bei kartu su prašymu turi būti paduotas ir skundas, atitinkantis ABTĮ nustatytus reikalavimus. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti ir lydraštį, kuriuo grąžintas per klaidą Departamentui siųstas skundas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija).

Pareiškėjui nepašalinus teismo nutartyje nurodytų trūkumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus.

II.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 23 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties.

Nurodo, kad pateikė teismui reikalaujamus įrodymus, t. y. skundą bei lydraštį, kuriuo visa medžiaga grąžinta iš Departamento, sumokėjo žyminį mokestį. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl termino atnaujinimo, privalėjo skundą persiųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Skundas, nors ir buvo adresuotas Komisijai, tačiau paduotas teismui, neteisingai nurodytas adresatas skundo esmės nekeičia. Teismas privalėjo išnagrinėti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui konstatavus, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – teismas laikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti prašymą atnaujinti terminą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Iš 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23–24, 39 straipsnių reikalavimų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad esminis aspektas, kuriuo remiantis teismas galėtų priimti nagrinėti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, yra ne tik tokio prašymo teismui padavimas, bet ir kartu su šiuo prašymu paduotas skundas, atitinkantis ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Nors pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas adresuotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tačiau įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra aiškus skundo dalykas – pareiškėjas skundžia Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos 2014 m. liepos 15 d. aktą Nr.  KPD-VL-633. Tik nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, teismas gali įvertinti, kokias teisines pasekmes sukelia (nesukelia) tam tikras administracinis aktas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas pareiškėjui pašalinti trūkumus, visiškai jų nedetalizavo, nepaaiškino, kaip šiuos trūkumus galima būtų pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, nenurodė, kad skunde turi būti nurodytas teismo, kuriam skundas paduotas pavadinimas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas), reikalavimas, suformuluotas teismui (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kaip matyti iš dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė teismui vykdydamas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, kvitą apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei skundą, adresuotą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas iš teismo nutarties turinio nesuprato kokių konkrečių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitiko jo pateiktas skundas.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, turinį, aplinkybę, jog pareiškėjas, nesuprasdamas šio teismo procesinio sprendimo turinio, iki termino trūkumams pašalinti pabaigos pateikė dokumentus, manydamas, kad tokiu būdu tinkamai pašalinti skundo trūkumai, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo šalintinų skundo trūkumų įvardinimo, pareiškėjui laiku pateikus minėtus dokumentus, nepagrįstai atsisakė priimti prašymą atnaujinti terminą, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog skundas yra su trūkumais, šiuo atveju turėjo nustatyti papildomą terminą jiems pašalinti, aiškiai įvardindamas tokius trūkumus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, todėl tokia nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti buvo laikytas nepaduotu, panaikinti ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Arūnas Dirvonas

                                                                                                                Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė