Civilinė byla Nr. e2A-235-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02254-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Naujosios Zelandijos likviduojamos įmonės „T1 Holdings limited“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurorita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo ir ieškovės Naujosios Zelandijos likviduojamos įmonės „T1 Holdings limited“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Naujosios Zelandijos likviduojamos įmonės „T1 Holdings limited“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys – AB „Citadele bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytą 250 000 Eur sumą, 5 411,50 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 22 d., 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad teikė gamintojams ir didmeninės prekybos atstovams investicijų valdymo ir tarpininkavimo paslaugas. Ši įmonė įsteigta, kad atliktų kitos Naujosios Zelandijos įmonės „Worldclear Ltd“ , teikiančios finansines paslaugas privatiems, verslo, instituciniams klientams, finansines perlaidas ir verslo operacijas, plėtotų „Worldclear Ltd“ bankininkystės santykius su bankais, atidarinėtų banko sąskaitas, kurios vėliau būtų panaudotos „Worldclear Ltd“ ar jos klientų lėšoms pervesti. Ieškovės akcininkas ir direktorius buvo R. J. W. (R. J. W.). Jis buvo taip pat ir „Worldclear Ltd“ darbuotojas, ėjęs Bankininkystės santykių kūrimo projektų vadovo pareigas. Jam buvo suteikti įgaliojimai valdyti ieškovės įmonę, jos turtą ir plėtoti bankinius santykius pasauliniu mastu.

3.       Ieškovės ir „Worldclear Ltd“ bendradarbiavimas neįtvirtintas rašytinėje sutartyje, bet ieškovė ir dar viena Naujosios Zelandijos įmonė „Retail Guru Limited“ 2018 m. sausio 18 d. sudarė sutartį, kurioje įtvirtinta, kad „Worldclear Ltd“ suteiks pradinį finansavimą ieškovės veiklai vykdyti. „Worldclear Ltd“ finansavo ieškovę ne pagal rašytines sutartis. Ieškovė savo banko sąskaitose saugojo dideles sumas, priklausančias „Worldclear Ltd“ ir jos klientams, t. y. 2018 m. gegužės 17 d. turėjo 4 611 535 Naujosios Zelandijos dolerių (2 634 410,17 Eur).

4.       „Worldclear Ltd“ vadovybė 2018 m. gegužės 18 d. sužinojo, kad tuometinis ieškovės vadovas užblokavo ieškovės internetinės bankininkystės paskyras, prie kurių „Worldclear Ltd“ darbuotojai turėjo teisę prisijungti. Buvęs ieškovės vadovas atliko daugybę pavedimų iš ieškovės banko sąskaitos, esančios „Oversea-Chinese Banking Corporation Limited“ banke į Naujojoje Zelandijoje, Singapūre, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje esančias įvairių juridinių asmenų banko sąskaitas. Ieškovei priklausanti 250 000 Eur suma 2018 m. gegužės 18 d. dviem mokėjimo nurodymais (50 000 Eur ir 200 000 Eur) pervesta į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą trečiojo asmens AB „Citadele bankas“. Dėl buvusio ieškovės vadovo veiksmų pradėti tyrimai Naujojoje Zelandijoje ir Singapūre. Jis 2018 m. gegužės 18 d. pabėgo iš Naujosios Zelandijos, bet 2018 m. gegužės 29 d. suimtas Singapūre.

5.       Ieškovės ir atsakovės nesiejo civiliniai teisiniai santykiai. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00034-18). Atsakovė, gavusi lėšas, turėjo suprasti, kad 250 000 Eur suma gauta be teisėto pagrindo, ir turėjo jas grąžinti ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 250 000 Eur grąžintinų lėšų, 5 411,50 Eur palūkanų ir 6 proc. procesines palūkanas ir 2 929 Eur žyminio mokesčio.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 13 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. dviem mokėjimo nurodymais pervedė pradinei atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „WB21“ 50 000 Eur ir 200 000 Eur. Šios lėšos nepripažintos bešeimininkiu turtu. Teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisę susigrąžinti lėšas iš atsakovės, nes pastaroji nepanaudojo jų ieškovės interesais, t. y. nenupirko bitkoinų.

9.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė pervedė ne savo, bet iš kito asmens gautas lėšas, nereikšminga. Ieškovė turėjo teisę disponuoti lėšomis. Tai yra pagrindas siekti jas susigrąžinti, kad ieškovė galėtų toliau jas valdyti ir grąžinti asmenims, kurie šias lėšas jai patikėjo.

10.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės vadovo R. J. W. nurodymu atsakovei pervestos lėšos nėra gautos be pagrindo. R. J. W. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad deponavo 50 000 Eur ir 200 000 Eur sumas, pervesdamas juos į UAB „WB21“ sąskaitą, pervedimas skirtas apmokėti už bitkoinus tiekėjams Europoje. Jis pervedė lėšas, vykdydamas „Worldclear Ltd“ direktoriaus D. H. (D. H.) žodinį nurodymą. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog R. J. W. pervedė lėšas, kaip fizinis asmuo ar kad prieš tai jas pasisavino. R. J. W. patvirtino lėšų pervedimą kaip ieškovės vadovas.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė gavo lėšas pagal ieškovės ir atstovės susitarimą – ieškovė pavedė atsakovei įgyti bitkoinų. Šį susitarimą teismas įvertino kaip pavedimo sutartį, nes jo viena šalis (ieškovė) įpareigojo atsakovę ieškovės lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus – nupirkti bitkoinus. Ieškovė įpareigojo atsakovę ieškovės vardu ir jos lėšomis atlikti komercinį sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė (įgaliotoja) nutraukė pavedimo sutartį, atsakovei neįvykdžius sutarties (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ieškovės elgesį, t. y. kad ji siekė susigrąžinti lėšas. 

12.       Dėl atsakovės veiklos 2018 m. gegužės 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikytas laikinas atsakovės lėšų apribojimas. Ieškovė turėjo žinoti, kad atsakovė neįvykdys įpareigojimo. Tai – pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti restitucijos (CK 6.219 straipsnis).

13.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad gautas lėšas ji turėjo teisę įgyti kaip baudą. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą taikyti netesybas už tam tikrų veiksmų atlikimą ar neatlikimą.

14.       Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 5 411,50 Eur palūkanų už 2018 m. gegužės 18 d.–2018 m. spalio 22 d. laikotarpį, nes atsakovė, ieškovei nutraukus sutartį, turėjo pareigą grąžinti ieškovei lėšas, bet jų negrąžino. Aplinkybė, kad lėšoms taikytas apribojimas nėra pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas, nes ikiteisminis tyrimas atliktas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas atsakovei pagrįstai, esant duomenų, kad UAB „WB21“ veikė Lietuvoje kaip elektroninių paslaugų įstaiga, kuriai nesuteikta elektroninių paslaugų įstaigos licencija.

15.       Teismas nurodė, kad jis 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 2 929 Eur žyminio mokesčio, bet nepasisakė dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 52 368,53 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Dėl to teismas priėmė papildomą sprendimą.

16.       Teismas padarė išvadą, kad byla sudėtinga, nes atsakovės atstovas prašė  kreiptis dėl teisinės pagalbos užsienyje, spręsti prašymai įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, nustatyti bylos teismingumą, reikėjo nagrinėti papildomus pateiktus įrodymus. Ieškovės atstovai nepateikė duomenų, kokios laiko sąnaudos reikalingos kiekvienai paslaugų rūšiai, todėl negalima įvertinti, viršija atstovavimo išlaidos nustatytąsias maksimalias išlaidas teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), ar ne.

17.       Teismas įvertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis ji grindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nusprendė, kad ieškovė patyrė ne 52 368,53 Eur, bet 50 380,53 Eur šių bylinėjimosi išlaidų.

18.       Teismas nustatė, kad ne visi PVM sąskaitose nurodyti darbai priskirtini atstovavimo išlaidoms. Vertimo paslaugos nėra teisinės paslaugos, todėl jos nepriteistinos. Sąskaitose nurodytas atskiriems darbams skirtas laikas ir atlygis nepagrįstai didelis. Dublikui parengti išlaidos viršijo maksimalias sumas (sugaištos 5,25 val., 1 val. įkainis – 140 Eur, bendra suma – 735 Eur).

19.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis advokatui už ieškinio, pateikto 2018 m. gruodžio 4 d., parengimą – 2 316,75, už dubliko, pateikto 2019 m. balandžio 15 d. – 1 455,45 Eur. Rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis advokatui už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 92,67 Eur–152,42 Eur, atsižvelgiant į tai, kurį metų ketvirtį paslauga suteikta. Ieškovės pateiktose sąskaitose viena advokato darbo valanda įkainota 140 Eur. Šis dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už kai kurias atliktas paslaugas, todėl teismas sumažino priteistinų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydį.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamąją dalį:

20.1.                      panaikinant šiuos motyvus:

20.1.1.                      „lėšas pervedus atsakovui ieškovo įmonės vadovo R. J. W. nurodymu, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas gavo iš ieškovo lėšas be pagrindo“;

20.1.2.                      „vertinti, kad lėšos buvo pasisavintos, nėra pagrindo, nes byloje nepateikta įrodymų, kad lėšas pervedė R. J. W. kaip fizinis asmuo, prieš atlikdamas pervedimą, jas pasisavinęs“;

20.1.3.                      „lėšas atsakovas gavo pagal ieškovo ir atstovo susitarimą – ieškovas pavedė atsakovui įgyti už gautas lėšas bitkoinų“;

20.1.4.                      „Toks susitarimas vertintinas kaip pavedimo sutartis, nes jo viena šalis – ieškovas įpareigojo atsakovą ieškovo lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus – nupirkti bitkoinus“;

20.1.5.                      „atsakovas buvo įpareigotas ieškovo vardu ir jo lėšomis atlikti komercinį sandorį, toks susitarimas vertintinas kaip pavedimo sutartis ( CK 6.756 str.). Tai, kad pavedimą davęs ieškovas, atsakovui neįvykdžius pavedimo, siekė lėšų susigrąžinimo, vertintina, kad įgaliotojas nutraukė sutartį ( CK 6.217 str. 1 d.), nes atsakovas sutarties neįvykdė“;

20.2.                      konstatuojant, kad:

20.2.1.                      lėšos iš ieškovės banko sąskaitos atsakovei pervestos be teisinio pagrindo;

20.2.2.                      ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai;

ir papildyti motyvuojamąją dalį, konstatuojant, kad UAB „Eurorita“ (anksčiau – UAB „WB21“) 2019 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimai dėl baudos skyrimo ir įskaitymo neteisėti ir niekiniai; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

21.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė lėšas gavo esant teisiniam pagrindui. Aplinkybė, kad R. J. W., pervesdamas lėšas, veikė kaip fizinis asmuo ar įmonės vadovas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, buvo teisinis pagrindas atsakovei gauti lėšas ar ne.

21.2.                      Teismas turėjo įvertinti: 1) gavo atsakovė lėšas iš ieškovės ar ne; 2) lėšų gavimas pateisintas sandoriu, įstatymu, kitu teisniu pagrindu ar ne. Nekilo šalių ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės lėšų. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo teisinį pagrindą gauti lėšas ir jomis disponuoti.

21.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. J. W., pervesdamas lėšas veikė kaip ieškovės vadovas. Jis neteisėtai pervedė lėšas skirtingiems gavėjams skirtingose jurisdikcijose (taip pat ir Lietuvoje registruotai atsakovei), atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pradėti baudžiamieji procesai Singapūre bei Naujojoje Zelandijoje. Ieškovė ėmėsi veiksmų, kad susigrąžintų buvusio vadovo neteisėtai tretiesiems asmenims pervestas lėšas. Aplinkybę, kad R. J. W., pervesdamas lėšas atsakovei, veikė kaip fizinis asmuo, patvirtina atsakovės pateikta ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota banko sąskaitos būklė. Iš jos matyti, kad buvęs ieškovės vadovas nurodė savo asmeninius duomenis (gimimo datą, adresą, paso ir (ar) ID numerį, elektroninio pašto adresą ir kt.).

21.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai pavedimo teisiniai santykiai. Šalių nesiejo susitarimas dėl bitkoinų įgijimo. Atsakovė teigia, kad ieškovė su užsienio įmone „WB21 Pte Ltd“ sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė neva gavo lėšas iš ieškovės. Į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina šios sutarties sudarymo. Pateikta sutartis šalių nepasirašyta. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovę ir užsienio įmonę „WB21 Pte Ltd“ siejo teisiniai santykiai. Atsakovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių lėšos pervestos jai, bet ne „WB21 Pte Ltd“. Teismas 2019 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. kovo 8 d. nutartyse konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai. Šias išvadas patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-668-943/2020).

21.5.                      Buvusio ieškovės vadovo R. J. W. rašytiniai paaiškinimai neobjektyvūs, nelaikytino patikimu įrodymu. Jis neapklaustas liudytoju, neprisiekė ir neįsipareigojo sakyti tiesos. R. J. W. atliko neteisėtus veiksmus, pervedė lėšas be teisinio pagrindo į skirtingas banko sąskaitas skirtingose valstybėse. Dėl to jam pareikšti kaltinimai.

21.6.                      Teismas neišsprendė lėšų įskaitymo (ne)teisėtumo klausimo. Atsakovė pateikė 2019 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimus dėl baudos skyrimo ir jos įskaitymo. Įskaitymas nepagrįstas sutartimi. Pranešimas apie įskaitymą neįteiktas ieškovei. Be to, lėšų įskaitymas atliktas, nors ieškovės reikalavimas grąžinti lėšas jau buvo nagrinėjamas teisme. Atsakovė neturėjo priešinio reikalavimo ieškovei. Dėl to teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti įskaitymus niekiniais (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Antrame apeliaciniame skunde ieškovė taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 49 784,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

22.1.                      Teismas neužtikrino ieškovės teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas papildomu sprendimu daugiau negu 70 proc. sumažino atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

22.2.                      Teismas klaidingai nurodė, kad atstovai nepateikė duomenų, kokios sąnaudos reikalingos kiekvienai paslaugų rūšiai, todėl teismas negalėjo jų įvertinti pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, prie jų pridėjo suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytas paslaugos pavadinimas, jos suteikimo trukmė ir kaina. Teismas neatliko tikslių paskaičiavimų, neįsitikino, kad bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.

22.3.                      Teismas nepagrįstai atsižvelgė į valandinį teisinių paslaugų įkainį ir lygino jį su Rekomendacijose nustatytais dydžiais. Teismas turėjo taip pat įvertinti Rekomendacijose nurodytus kriterijus, kokia paslauga ir už kokią kainą suteikta.

22.4.                      Ieškovė palygino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ir Rekomendacijose nustatytus dydžius ir nurodė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nuo orientacinių dydžių skiriasi 9 640,84 Eur. Šis skirtumas nėra pagrindas jas mažinti.

22.5.                      Šalių ginčas kilo dėl 255 411,50 Eur sumos. Teismas nagrinėjo bylą dvejus metus. Bylos apimtis – 12 tomų. Byla sudėtinga, reikėjo specialių teisinių žinių. Atsakovė procesiniais veiksmais apsunkino bylos nagrinėjimą. Atsakovė imitavo derybas dėl taikos sutarties, pasiūlė taikos sutarties sąlygas ieškovei, bet vėliau sutarties atsisakė. Atsakovė siekė pasisavinti lėšas, norėjo, kad jos būtų pervestos į sąskaitą, kuriai netaikytas areštas. Atsakovė teikė teismui analogiškus procesinius dokumentus, skundė beveik kiekvieną teismo priimtą procesinį sprendimą. Ieškovė – užsienyje registruotas juridinis asmuo, todėl atstovai sugaišo daugiau laiko negu įprastai.

22.6.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 2 577,14 Eur už kitas, su bylos nagrinėjimu nesusijusias, išlaidas: už dokumentų vertimą, duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro, transporto išlaidas, patirtas vykstant atstovams į teismo posėdžius.

23.       Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė prašo netenkinti ieškovės apeliacinių skundų, bet tenkinti atsakovės apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą ir atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti papildomą sprendimą ir sumažinti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

23.1.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalių nesiejo teisiniai santykiai. Šalių santykiai kilo iš ieškovės ir „WB21 Pte Ltd“ 2018 m. gegužės 8 d. sudarytos sąskaitos atidarymo sutarties. Ieškovė atidarė sąskaitą UAB „WB21“ patronuojančioje įmonėje „WB21 Pte Ltd“, sutiko su interneto svetainėje „www.wb21.com” nustatytomis sąskaitos naudojimo taisyklėmis. Taisyklėse įtvirtinta, kad jos taikomos visoms „WB21“ įmonėms – patronuojančiai įmonei „WB21 Pte Ltd“ (Singapūras) ir jos agentams. Ieškovė, sudarydama sutartį su „WB21 Pte Ltd“ sutiko, kad jos pavedimus gali vykdyti visa „WB21“ įmonių grupė, taip pat ir atsakovė.

23.2.                      Sutartis sudaryta internetu, tinkamai autentifikuotos sutarties šalių tapatybės. Dėl to aplinkybė, kad sutartis nepasirašyta, neturi teisinės reikšmės. Nesant pasirašytos sutarties, atsakovė nebūtų galėjusi įvykdyti ieškovės pavedimu įgyti bitkoinų.

23.3.                      Ieškovė sąmoningai neigia sutartinius santykius, siekia nepagrįstai pasipelnyti. Konstatavus, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, atsakovė būtų atleista nuo civilinės atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.253 straipsnis). Ieškovė nurodė atsakovei įsigyti bitkoinų. Atsakovei nebuvo pagrindo abejoti ieškovės vadovo veiksmų teisėtumu. Atsakovė neįvykdė sandorio ne dėl savo netinkamo veikimo, bet dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Atsakovė neturi ieškovės pervestų lėšų, nes jos areštuotos, vėliau pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

23.4.                      Ieškovė neįrodė, kad ji – pervestų lėšų savininkė, todėl netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Pagal ieškovės pateiktą 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, lėšos priklauso „Worldclear Ltd“ arba jos dukterinei bendrovei „T1 Operations Pte Ltd“. Tokios aplinkybės nurodytos „Worldclear Ltd“ vadovo D. J. H. liudijime. Naujosios Zelandijos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo (kuris nepripažintas Lietuvoje) 6 punkte nurodyta, kad bendrovė „Worldclear Ltd“ pervedė lėšas į ieškovės sąskaitą, jos priklauso nurodytai bendrovei, jos klientams. Teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad į atsakovės sąskaitą pervestų lėšų (250 000 eurų) kilmė ir paskirtis nenustatyta. Tenkinus ieškovės reikalavimą, jai būtų sudarytos prielaidos nepagrįstai praturtėti.

23.5.                      Atsakovė taikė ieškovei dvi baudas: 1) 2019 m. gegužės 19 d. sprendimu – 150 000 JAV dolerių; 2) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu – 140 000 JAV dolerių. Ieškovė, sudarydama sutartį, sutiko su taisyklėmis, kurių 2.9 punkte nustatyta iki 250 000 JAV dolerių bauda už kiekvieną pažeidimą, jeigu ieškovė užsiims neteisėta veikla. Ieškovė naudojosi atsakovės paslaugomis neteisėtai veiklai, atsakovė įtraukta į ikiteisminį tyrimą, patyrė nuostolių.

23.6.                      Ieškovė prašo priteisti neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nepateikė advokatų profesinės bendrijos „PrimusDerling“ pažymos apie atsiskaitymą, visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimų, numerių, sumų ir datų. Dalis prašomų priteisti išlaidų nesusiję su teisinių paslaugų teikimu. Patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, neatitinka suteiktų paslaugų apimties. Šalių ginčas nesudėtingas, nereikėjo ypatingų teisinių žinių. Ieškovės procesinių dokumentų apimtis nedidelė. Teismo posėdžių buvo nedaug, jie trumpi. Ieškovė neįrodė poreikio naudotis kelių advokatų paslaugomis. Atsakovė nevilkino proceso, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.

24.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba palikti ieškinį nenagrinėtą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą ir atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą arba pakeisti papildomą sprendimą, sumažinant ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas: Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovė rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu, teigė, kad atsakovė lėšas gavo be teisinio pagrindo, neigė šalių sutartinius santykius. Teismas konstatavo, kad atsakovė gavo lėšas vykdydama ieškovės vadovo pavedimą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas įvertino tai, kad ieškovė prašė taikyti restituciją. Teismas suformulavo už ieškovę ieškinio pagrindą ir dalyką, užkirto atsakovei kelią į teisminę gynybą. Ieškovė neįrodinėjo pavedimo sutarties turinio, jos vykdymo aplinkybių, valios nutraukti sutartinius santykius. Ieškovė atsisakė papildyti ieškinio pagrindą, suformuluoti alternatyvų reikalavimą. Atsakovė negalėjo ginčyti vienašalio sutarties nutraukimo, reikšti priešieškinio.

24.2.                      Byla neteisminga Lietuvos teismams. Teismas, nustatęs kitokias, negu ieškovė įrodinėjo, faktines aplinkybes, turėjo pakartotinai spręsti teismingumo ir taikytinos teisės klausimą, nes tai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. metų gegužės 26 d. nutartyje. Teismas, nustatęs, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, turėjo spręsti, sutarė šalys dėl tarpusavio ginčų sprendimo būdo ir tvarkos ar ne.

24.3.                      Šalių teisiniams santykiams taikytinos taisyklės, kuriose nustatytas susitarimas dėl ginčo sprendimo Singapūro arbitraže ir teismuose. Šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, kurie kilo iš 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitos atidarymo sutarties. Be šios sutarties atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovės pavedimo įsigyti bitkoinų. Ieškovė, tik sutikusi su taisyklėmis, galėjo atsidaryti sąskaitą „WB21“ įmonių grupėje. Teismas neįvertino šių taisyklių 15 punkto, kuriame nustatyta, kad šalys ginčus sprendžia Singapūro arbitraže, sutartiniams santykiams taikytina Singapūro teisė.

24.4.                      Ginčijamos lėšos priklauso atsakovei, kuri taikė ieškovei baudą už jos neteisėtus veiksmus, naudojantis atsakovės paslaugomis, ir atliko įskaitymą

24.5.                      Nėra sąlygų nepagrįstam praturtėjimui taikyti, net jeigu teismas konstatuotų, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė neįrodo, kad ji turi reikalavimo teisę į ginčo lėšas. Ji nurodė, kad lėšos priklauso „Worldclear Ltd“ , bet pateikė įrodymų, kad jos priklauso šios bendrovės dukterinei bendrovei „T1 Operations Pte Ltd“. Pagal bylos duomenis, „T1 Operations Pte Ltd“. Priklausė ne „Worldclear Ltd“, bet R. W.. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės turto padidėjimo. Buvęs ieškovės vadovas veikė teisėtai ir pervedė lėšas atsakovei buvus teisiniam pagrindui. Atsakovė iniciavo vidinės patikros procedūrą dėl jai pervestų lėšų kilmės, nes pervesta suma buvo didelė. Atsakovė nedisponuoja pervestomis lėšomis, todėl ieškinys negali būti tenkintas.

24.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas. Teismas nusprendė, kad šalis siejo sutartiniai pavedimo teisiniai santykiai, bet vadovavosi CK 6.240 straipsniu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad susitarimas neįvykdytas dėl ieškovės veiksmų.

25.       Atsiliepime ieškovė prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, tenkinti jos apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodyti tokie patys, kaip ir ieškovės apeliaciniuose skunduose, argumentai. Ieškovė papildomai nurodė tokius argumentus:

25.1.                      Ieškovė prašė, kad atsakovė grąžintų jai be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Teismas turėjo įvertinti, gavo atsakovė lėšas be teisinio pagrindo ar ne, pateisinamas lėšų gavimas teisniu pagrindu ar ne. Ieškovė nesutinka, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti iš ieškovės lėšas. Teismas nepagrįstai rėmėsi buvusio ieškovės vadovo, kuris padarė nusikalstamą veiką, rašytiniais paaiškinimais.

25.2.                      Šalių nesiejo susitarimas nei dėl sąskaitos atidarymo, nei dėl bitkoinų įsigijimo aplinkybių. Buvęs ieškovės vadovas veikė kaip fizinis asmuo, bet ne ieškovės vardu.

25.3.                      Sąskaitos numeris nepatvirtina šalių sutartinių santykių. Buvęs ieškovės vadovas sąskaitą atidarė savo vardu ir savo interesais. Atsakovė neįrodė, kad turtą įgijo esant teisiniam pagrindui.

25.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalys sudarė susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo Singapūro arbitraže. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl bylos teismingumo.

25.5.                      Atsakovė praturtėjo dėl ieškovės vadovo veiksmų, jos sąskaita. Ieškovės turto sumažėjimą ir atsakovės praturtėjimą sieja priežastinis ryšys. Atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo. Nepagrįstas praturtėjimas buvo ieškinio pareiškimo dieną. Šalis, kurios turtas sumažėjo, neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos. Ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

25.6.                      Lėšos pervestos atsakovei 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovė turėjo žinoti, kad nepagrįstai gavo lėšas. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei palūkanas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

26.       Naujosios Zelandijos įmonė „Worldclear Ltd“ teikia finansines paslaugas privatiems, verslo ir instituciniams klientams. Ieškovė taip pat yra Naujosios Zelandijos įmonė, įsteigta tam, kad atliktų įmonės „Worldclear Ltd“ finansines perlaidas ir verslo operacijas, plėtotų santykius su bankais, atidarinėtų banko sąskaitas, kurios būtų naudojamos „Worldclear Ltd“ ar jos klientų lėšoms pervesti. Taigi ieškovė teikia investicijų valdymo, tarpininkavimo gamintojams ir didmeninės prekybos atstovams paslaugas. R. J. W. buvo „Worldclear Ltd“ Bankininkystės santykių plėtojimo projektų vadovas. Jis įgaliotas valdyti ieškovės įmonę, jos turtą, plėtoti bankininkystės santykius pasauliniu mastu. R. J. W., taip pat buvo ieškovės akcininkas ir vadovas.

27.       Ieškovė, atstovaujama R. J. W., ir „Worldclear Ltd“ 2018 m. sausio 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią „Worldclear Ltd“ suteikė 41 500 JAV dolerių pradinį finansavimą ieškovei veiklai vykdyti. Ieškovė savo vardu atidarydavo bankuose sąskaitas, kuriose saugojo „Worldclear Ltd“ ir jos klientų lėšas. 2018 m. gegužės 17 d. ieškovės sąskaitose buvo  4 611 353 Naujosios Zelandijos dolerių (2 634 410,17 Eur).

28.       Ieškovės vadovas 2018 m. gegužės 18 d. dviem mokėjimo nurodymais pervedė 50 000 Eur ir  200 000 Eur į atsakovės UAB „WB21“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „WB21“ 2020 m. spalio 14 d. reorganizuota prijungimo būdu, ši bendrovė išregistruota, visas jos teises ir pareigas, įskaitant turtą, pinigines lėšas bei pareigą vykdyti prievolę ieškovei, perėmė UAB „Eurorita“.

29.       R. J. W. 2018 m. gegužės 18 d. pabėgo iš Naujosios Zelandijos ir 2018 m. gegužės 29 d. suimtas Singapūre.

30.       Naujosios Zelandijos policijos 2018 m. gegužės 18 d. pranešime nurodyta, kad byla, susijusi su „Worldclear Ltd“ ir ieškove perduota įvertinti Vaikato juridinių asmenų sukčiavimo bylų skyriui. Naujosios Zelandijos policijos Sukčiavimo versle tyrimų skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. pranešime užfiksuota, kad į policiją kreipėsi D. H. (D. H.), atstovaudamas „Worldclear Ltd“, dėl R. J. W. įvykdytos vagystės. Naujosios Zelandijos Aukštasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu „įšaldė“ R. J. W., ieškovės ir „R. G. limited“ sąskaitose esančias lėšas. Naujosios Zelandijos Aukštasis Teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu priteisė „Worldclear Ltd“ 2 687 652 Naujosios Zelandijos dolerių iš R. J. W., E. W. (E. W.) ir „R. G. limited“.

31.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu atmestas „Worldclear Ltd“ prašymas grąžinti 250 000 Eur į „Tl Operations Pte Ltd“ sąskaitą, iš kurios lėšos pervestos į UAB „WB21“ sąskaitą.

32.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 351 120 Eur, buvusių atsakovės banko sąskaitoje AB „Citadele bankas“ 2018 m. gegužės 9–18 d., kilmės (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00034-18). Nutarime konstatuota, kad UAB „WB21“ – fiktyvi, realios veiklos nevykdanti įmonė, R. W. pervestų lėšų (250 000 Eur) į atsakovės sąskaitą kilmė ir paskirtis nenustatyta. Dėl to nutarta inicijuoti nurodytų lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. 

33.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimą ir įpareigojo „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos depozitinę sąskaitą 101 120 Eur, esančių UAB „Eurorita“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti lėšų paskirtį – „pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad  Singapūro Aukštasis Teismas dviem sprendimais už akių priteisė „Worldclear Ltd“ iš „T1 Holdings limited“, „T1 Operations Pte Ltd“, „R. G. limited“, R. J. W. ir E. W. 4 541 858 Naujosios Zelandijos dolerių (civilinė byla Nr. HC/S 595/2018).

34.       Teismas neturi duomenų, kad pirmiau nurodyti užsienio teismų sprendimai būtų pripažinti ir juos būtų vykdyti Lietuvoje.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

35.       Ieškovė teigia, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, jos buvęs vadovas pervedė lėšas į atsakovės sąskaitą be teisinio pagrindo (CK 6.240 straipsnis).

36.       CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. 

37.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

38.       Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

39.       Atsakovė teigia, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Buvęs ieškovės vadovas R. J. W., veikdamas kaip ieškovės vadovas ir akcininkas, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą atidaryti ieškovės vardu sąskaitą atsakovės patronuojančioje Singapūro bendrovėje „WB21 Pte Ltd“. Kad būtų atidaryta sąskaita, ieškovė turėjo sutikti su „WB21 Pte Ltd“ vartotojo sutarties sąlygomis, patalpintomis interneto svetainėje „www.wb21.com“. Jeigu ieškovė nebūtų sutikusi su šiomis taisyklėmis, ji negalėtų naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis. Atsakovė pateikė į bylą „WB21 Pte Ltd“ vartotojo sutarties sąlygas, su kuriomis sutiko ieškovė.

40.       Atsakovės teigimu, ieškovė nurodė „WB21 Pte Ltd“, kad norėtų įsigyti bitkoinų. Įmonių grupėje „WB21“ atsakovė teikė paslaugas, susijusias su kriptovaliutų įsigijimu. Dėl to ieškovė, siekdama įsigyti bitkoinų, turėjo pervesti lėšas į atsakovės sąskaitą. Į bylą pateiktas buvusio ieškovės vadovo paaiškinimas, kad jis vykdė „Worldclear Ltd“ direktoriaus D. H. žodinį nurodymą pervesti lėšas, skirtas apmokėti už bitkoinus tiekėjams Europoje, į atsakovės sąskaitą.

41.       Ieškovė dviem 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymais pervedė 50 000 Eur ir 200 000 Eur į atsakovės sąskaitą. Ieškovė teigia, kad R. J. W., pervesdamas lėšas atsakovei, veikė kaip fizinis asmuo. Ieškovė pateikė teismui ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovės banko sąskaitos būklė. Iš jos matyti, kad buvęs ieškovės vadovas nurodė savo asmeninius duomenis: gimimo datą, adresą, paso ir (ar) ID numerį, elektroninio pašto adresą. Nurodyti duomenys yra pagrindas jį identifikuoti kaip ieškovės vadovą. Atsakovė pateikė į bylą ieškovės gautų pavedimų, kuriuose užfiksuota, kad ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. pervedė atsakovei 50 000 Eur ir 200 000 Eur, kopijas. Į bylą pateiktas R. J. W. liudijimas, patvirtintas Singapūro valstybinio notaro. Liudijime užfiksuota, kad R. J. W. 2018 m. gegužės 18 d. pervedė 50 000 Eur ir 200 000 Eur į UAB „WB21“, veikiančios kaip „WB21 Pte Ltd“ agentės Europoje, sąskaitą, siekdamas nupirkti bitkoinų pagal „Worldclear Ltd“ vadovo žodinį nurodymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikti duomenys yra pagrindas daryti išvadą, kad R. J. W., pervesdamas lėšas atsakovei, veikė kaip ieškovės vadovas, bet ne kaip fizinis asmuo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad R. J. W. iš ieškovės banko sąskaitos pervedė ieškovės saugotas lėšas skirtingiems gavėjams skirtingose jurisdikcijose, nereikšminga, nes šioje byloje nesprendžiamas kitų lėšų pervedimo pagrįstumo klausimas.

42.       Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad „WB21“ veikia kaip tarpininkė, padedanti vartotojams priimti ir atlikti mokėjimus. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, R. J. W. pavedė atsakovei už pervestas jai lėšas įgyti bitkoinų ieškovės vardu. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, t. y., kad šalis siejo sutartiniai santykiai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

43.       Byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, nes į jos sąskaitą ieškovė pervedė 250 000 Eur. Atitinkama suma sumažėjo ieškovės sąskaitoje saugotos lėšos. Byloje nėra duomenų, kad nurodytos lėšos nuosavybės teise priklausė ieškovei. Vis dėlto atsakovė praturtėjo, nes šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė gali ginti savo teises kitais būdais.

Dėl ieškinio nagrinėjimo ribų

44.       Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

45.       CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, bet ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

46.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad atsakovė vykdė ieškovės pavedimą, todėl gavo lėšas esant teisiniam pagrindui; ieškovė, vienašališkai nutraukė pavedimo sutartį, kreipdamasi į teismą dėl ginčo sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė reikalauja taikyti restituciją. Atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovė neigė, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, ji neįrodinėjo pavedimo sutarties turinio, šios sutarties vykdymo aplinkybių, taip pat valios nutraukti sutartinius santykius, neprašė taikyti restitucijos. Ieškovė atsisakė papildyti ieškinio pagrindą ir suformuluoti alternatyvų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pavedimo sutarties nutraukimo faktą, nesiaiškino tikrosios šalių valios dėl pavedimo sutarties sąlygų, taip pat ir kilusio ginčo dėl jurisdikcijos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio pagrindu nenurodytų faktų, t. y., kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, ieškovė, kreipdamasi į teismą, vienašališkai nutraukė sutartį, taip pat už ieškovę suformulavo ieškinio dalyką – ieškinio reikalavimą grąžinti be teisinio pagrindo įgytą 250 000 Eur sumą kvalifikavo kaip reikalavimą taikyti restituciją (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, turėjo atmesti ieškinį, nes nustatytas ieškinio pagrindas neatitiko reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas prielaidų.

47.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. kovo 8 d. nutartyse konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, ir šias išvadas patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-668-943/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl klausimas, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, taip pat teismo prisiimtos bylos jurisdikcijos klausimas spręstinas nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, teismas, vėlesnėse proceso stadijose nustatęs, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo sąlygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikciją, todėl jurisdikcija prisiimta klaidingai, gali jos atsisakyti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties 10, 11 punktai).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, bet netinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuotas be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimas, pažeidė draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, todėl ieškovės apeliaciniai skundai atmestini, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiami Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas ir 2021 m. gegužės 17 d. papildomas sprendimas panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

49.       Konstatavus, kad ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai ir ieškinys turi būti atmetamas, tampa neaktualūs ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti dalį motyvų ir sprendimą papildyti naujais motyvais. Dėl to teisėjų kolegija dėl nurodytų ieškovės apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisako.

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51.       Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 2 929 Eur žyminio mokesčio, valstybei – 15,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 2021 m. gegužės 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 13 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo. Apeliacinės instancijos teisme atmetus ieškovės ieškinį ir apeliacinius skundus, ieškovei neatlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

53.       Atsakovė prašė priteisti 9 088,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 

54.       Atsakovė nurodė, kad advokatų kontoros „Norkus ir partneriai – COBALT“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos didesnės sumos, bet atsakovė prašo priteisti tik su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, t. y. 6 939,35 Eur, pagal tris PVM sąskaitas faktūras (2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d.). Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė prašė priteisti 4 144,25 Eur, pateikė šią sumą pagrindžiančių atliktų darbų išklotinės išrašą. Atsakovė į atliktų darbų išklotinę nepagrįstai įtraukė 2018 m. gruodžio 6 d. skundo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo parengimą. Atlikdamas šį darbą atsakovės atstovas sugaišo 2,5 val. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymų prijungti prie civilinės bylos kortelės (0,5 val.), pratęsti terminą (2 val.) parengimą. Atsakovė nepagrindė, koks yra atsakovei suteiktų paslaugų, įvardintų kaip „vidinis pasitarimas“, „susirašinėjimas el. paštu“ turinys (1,75 val.). Dėl to prašomų priteisti išlaidų suma mažintina. Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kiek laiko sugaišo atstovas, atlikdamas konkretų darbą, bet nenurodyta jo vertė. Dėl to bylinėjimosi išlaidos mažintinos proporcingai sugaištų valandų skaičiui, t. y. 2 181 Eur suma. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 464,10 Eur pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 1 331 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Nurodytos išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

55.       Atsakovė prašė priteisti 900 Eur už advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus suteiktas teisines paslaugas, atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose ir rengiant procesinius dokumentus. Atsakovė pridėjo rašytinius įrodymus (sąskaitas, pinigų pervedimo kopijas), pagrindžiančius patirtas išlaidas. Atsakovė taip pat nurodė, kad patyrė 1 249 Eur bylinėjimosi išlaidų už Singapūro advokatų paslaugas, kurias pagrindė išlaidų už atliktus darbus ir jų apmokėjimo išrašu.

56.       Įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (keistų teisingumo ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-77) 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 2.7, 2.9, 5, 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 6 907,67 (9 088,67 – 2 181) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

57.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas patyrė 15,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

58.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 891 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir  2021 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ (kodas 305250562) iš ieškovės „T1 Holdings limited“ (kodas 6615515) 6 907,67 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus septynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 2 891 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės „T1 Holdings limited“ (kodas 6615515) 15,04 Eur (penkiolika eurų 4 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.