Civilinė byla Nr. e2-2898-545/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33188-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.18.2.;
2.6.1.4.; 2.6.1.5; 2.6. 8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;
2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2021 m. vasario 08 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant atsakovui J. S.
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Durų Galerija“ ieškinį atsakovui J. S. dėl ginčo išsprendimo iš esmės, išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT),-
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Durų Galerija“, j. a. k. 302461892, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas atmesti vartotojo J. S. reikalavimus ieškovo atžvilgiu, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad VVTAT komisija 2020-10-21 d. Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl J. S. prašymo“ (toliau – Nutarimas), nusprendė patenkinti vartotojo J. S. reikalavimą, t. y. ne pagal Sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeisti į Sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas (711,48 Eur); įpareigoti UAB ,,Durų galerija“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
Ieškovas nurodė, kad su J. S. buvo sudarytas 2019-04-25 d. Faneruotų-dažytų durų užsakymas (toliau – Užsakymas 2019.04.25).
Minėto užsakymo „Pastabos“ 3 p. buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, dažytos NCS S 2000 N ( šv. pilka )“. Minėto užsakymo „Pastabos“ 7 p. buvo numatyta, kad „vėliau užsakant durys į kitas patalpas nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“. Taigi, vartotojas buvo iš anksto įspėtas, jog vėliau užsakomos durys gali skirtis nežymiai. Vartotojui šio užsakymo metu taip pat buvo paaiškinta ir tokia galima rizika, jog įstatytos durys ilgainiui gali keisti atspalvį, nes durys yra veikiamos įvairių faktorių (pvz., galimas vos pastebimas spalvos ir rašto pokytis, jei minėtos durys bus dažnai paveikiamos saulės spindulių ir pan.), todėl vėliau įstatytos tokio paties rašto ir spalvos durys gali nežymiai skirtis. Buvo siūlyta vartotojui iš karto (vienu metu) įsistatyti visą reikiamą durų kiekį..
Be to, su J. S. buvo sudarytas 2019-09-09 d. Beapvadinių, faneruotų, dažytų durų užsakymas (toliau – Užsakymas 2019.09.09).
Minėto užsakymo „Pastabos“ 3 p. buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, Poz. Nr. 1 dažytos NSC S 1002 Y; Poz. Nr. 2; 3 dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Minėto užsakymo „Pastabos“ 7 p. buvo numatyta, kad „užsakant durys nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis nuo prieš tai užsakytų durų ( nes durys dengiamos ąžuolo lukštu )“.
Taigi, vartotojas ir šiuo Užsakymu 2019.09.09 buvo iš anksto įspėtas, jog šiuo metu užsakomos durys gali skirtis nežymiai nuo prieš tai užsakytų durų. Vartotojui ir šio Užsakymo metu taip pat buvo paaiškinta su kokia rizika jis gali susidurti. Įspėtas vartotojas tokią riziką prisėmė ir su minėtomis Užsakymo sąlygomis sutiko prieš pasirašydamas minėtą Užsakymą.
Vėliau ieškovo darbuotojai nuvykę pas atsakovą, patikrino (atspalvių atitikimo prasme) jau anksčiau reikštas pretenzijas ir jokių durų atspalvių neatitikimo nenustatė.
Pažymi, jog atsakovas J. S. buvo pateikęs fotonuotraukas, kuriose (greičiausiai nuo apšvietimo ir galimai netinkamo fiksavimo) skyrėsi ne tik durų, bet ir sienų spalvos nuo realiai apžiūrėtos situacijos. Buvo motyvuota ir kažkokio skenerio rezultatais, kurie ieškovo akivaizdoje rodė trejopus-skirtingus rezultatus apie vieną ir tą patį atspalvį. Prietaisui nėra taikyta atitinkama patikra, kad būtų įmanoma neabejoti šio prietaiso kokybe bei tikslumu.
Pažymi, jog J. S. pozicija nenuosekli, kadangi: a) 2020-02-02 d. raštu netiko tik vieno Užsakymo durų atspalvis; b) 2020-02-18 d. prašyme tvirtinama, jog durų atspalvis yra netinkamas jau pagal du užsakymus.
2020-10-08 d. ieškovas gavo VVTAT Vartojimo paslaugų skyriaus persiunčiamą „tyrimo aktą“ (tiksliau – Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro raštą 2020-06-10 d. Nr. DV19-F-09-00042-19 „Dėl faneruotų durų spalvos kodo nustatymo“). Kaip matyti, iš „tyrimo akto“, bandymai atlikti 2020-05-25 d., t.y. nuo pirmojo užsakymo (2019-04-25) yra praėję trylika mėnesių, o nuo antrojo užsakymo (2019-09-09) yra praėję devyni mėnesiai.
Tyrimo metu nebuvo įvertintos šios aplinkybės – kokiomis sąlygomis buvo laikomos atskiros durys, ar dėl šių veiksnių negalėjo atsirasti atitinkamų durų spalvų kodų neatitikimai (pvz., saulės poveikio ir pan., durų netinkamo eksploatavimo (pvz., 1 pav. „1“ durų vaizdas akivaizdžiai matyti nuplėštas apvadas). Taigi, toks tyrimas nėra ir negali būti laikytinas išsamiu ir objektyviu.
Taip pat tyrimo neatskleista, ar iš abiejų durų ir apvadų pusių - atlikti tyrimai ir ar yra spalvų skirtumai tarp vienos durų pusės ir kitos. Šios aplinkybės „tyrimo akte“ nebuvo fiksuojamos. Akivaizdu, kad durų spalva gali nežymiai skirtis, kadangi iš foto nuotraukų matyti pro durų apačią sklindanti šviesa iš kambarių). Taip pat neatskleisti spalvų nustatyti neatitikimai yra tik iš vienos durų ir apvadų pusės ar iš abiejų pusių, todėl lieka neįvertinta aplinkybė – kokios konkrečios durų ir apvadų vietos buvo tiriamos. Taip pat neatskleista ar šie neatitikimai rasti - vertinant duris/apvadus iš skirtingų durų/apvadų pusių ir kuriose konkrečiose vietose buvo rasti šie neatitikimai (neatmestina aplinkybė, jog skirtumai buvo rasti vertinant iš skirtingų pusių: pvz. „šviesiosios – kambario“ pusės ir „tamsiosios – koridoriaus“ pusės. Taip pat neįvertinta aplinkybė kokiame poveikyje buvo laikomos durys (pvz., durys/apvadai gali nežymiai pakeisti spalvą nuo pastoviai veikiančių tiesioginių saulės spindulių į tam tikrą durų vietą, pvz., apatinę durų/apvadų dalį). Ieškovo nuomone, toks tyrimas nėra ir negali būti laikomas išsamiu ir objektyviu.
Tyrimo metu neatskleistos aplinkybės – ar durys/apvadai nebuvo paveikti papildomų veiksnių, t.y. pvz., nepaveiktos valymo priemonėmis, cheminėmis medžiagomis ir pan., todėl toks tyrimas negali būti pripažintas tinkamu, nes neatskleidžia durų/apvadų faktinio stovio. Neatmestina galimybė, jog pats vartotojas galėjo paveikti duris/apvadus dėl netinkamo eksploatavimo.
Dėl „tyrimo akte“ naudotas prietaisas nėra identifikuotas (pvz., identifikacinis numeris), o taip pat nėra pateiktas tokio prietaiso metrologinės patikros dokumentas. Esant šioms aplinkybėms nėra jokių objektyvių duomenų apie konkretaus prietaiso tinkamą funkcionalumą. Neužfiksavus „tyrimo akte“ naudoto prietaiso – nėra vėlesnės objektyvios galimybės nustatyti kokiu konkrečiu prietaisu buvo atliktas tyrimas ar konkretus prietaisas buvo tinkamas (metrologinės patikros aspektu) naudoti.
Toks tyrimas tikrai kelia pagrįstų abejonių, kadangi tyrimą atliko atestuotas subjektas, t.y. aiškiai žinodamas tokių bandymų pagrindinius fiksavimo reikalavimus (jog tyrimo metu gauti rezultatai turėtų būti fiksuojami ne abstrakčiai, o tiksliai nurodant konkrečias lokalizacijas (vietas), kur skiriasi minėtos spalvos ar pareina į kitokį atspalvį, be to, aiškiai nurodyti ir naudojamo prietaiso identifikacinius duomenis, kurio panaudojimas nekeltų abejonių dėl pačių tyrimo rezultatų.
Kita vertus, matyti, jog tyrimas buvo atliktas 2020-05-25 d. prietaiso pavadinimu NCS Xrite RM200. Tokiu pačiu prietaisu ankstesnius savo „tyrimus“ buvo atlikęs ir pats atsakovas (2020-02-02 skundas 4) p.). Vertinant „tyrimo akto“ gautus rezultatus ir sugretinus rezultatus, gautais paties atsakovo matyti šie skirtumai:
- atsakovo rezultatai pagal Sutartį 1 (Užsakymas 2019.04.25) - nustatyta spalva yra: NCS S 2002-R (nenustačius nei vieno spalvos kodo perėjimo į kitą spalvos kodą);
- atsakovo rezultatai pagal Sutartį 2 (Užsakymas 2019.09.09) - nustatyta spalva yra: NCS S 2002-Y (nenustačius nei vieno spalvos kodo perėjimo į kitą spalvos kodą);
- tačiau pagal „tyrimo akto“ išvadas buvo surasta daugiau neatitikimų, taip pat ir spalvų kodų perėjimų į kitą spalvos kodą.
Sugretinus tuo pačiu prietaisu gautus rezultatus, tampa akivaizdu, jog gautieji rezultatai yra skirtingi (iš pradžių atsakovas nustato tik netinkamą spalvą, tačiau „tyrimo akte“, konstatuojama, jog sutarta spalva yra išlikusi, tačiau vietomis pereina į kitą spalvos kodą) ir prieštarauja vienas kitam, todėl išlieka nepašalintos abejonės tokių gautų rezultatų išsamumu ir patikimumu.
Atsakovas, ieškovo nuomone, gavo netinkamą paslaugą iš Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro (dėl netinkamai panaudoto prietaiso arba tinkamai nefiksuojant konkretaus prietaiso, taip pat dėl abstraktaus tyrimo), todėl gauti tyrimo rezultatai nėra išsamūs ir objektyvūs. Esant šioms aplinkybėms toks „tyrimo aktas“ nėra tinkami (pakankami) duomenys šiame ginče įrodinėjant ieškovo netinkamos paslaugos atlikimo faktą. Ieškovo nuomone, atsakovo patirtos 711,00 Eur išlaidos negalėtų būti atlyginamos iš ieškovo.
Atsakovas J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą-priešieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų, ginčą išnagrinėti iš esmės: įpareigoti ieškovą UAB „Durų galerija“ dėl sutarčių „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ sąlygų neatitinkančių gaminių, 4 vnt. faneruotų-dažytų durų (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios)), pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei priteisti atsakovo J. S. naudai išlaidų už eksperto paslaugas atlyginimą, t. y. 711,48 Eur. Papildomai prašė priteisti 363 Eur advokato išlaidų už procesinio dokumento –papildomų paaiškinimų parengimą (b.l. 24-27).
Atsakovas atsiliepime-priešieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo pagamintos ir sumontuotos durys turi trūkumų, tai konstatuota VVTAT 2020-10-21 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Nutarimas). Sutartyse „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ nurodomos sąlygos apie galimą nežymų atspalvio skirtumą nepatikslina techninių leistino skirtumo parametrų, todėl negali būti vertinamos objektyviai. Taip pat, pagal lietuvių kalbos žodyną „nežymus“ apibrėžiamas kaip „nedidelis, nepastebimas, neesminis, menkas“, tačiau sumontavus „2019/09/09“ užsakymo duris skirtumas buvo akivaizdus ir pastebimas.
Nutarime buvo nurodoma, kad ginčo medžiagoje nėra pateikta objektyvių įrodymų (pvz., nepriklausomų ekspertų išvadų), patvirtinančių faktą, kad durys buvo pagamintos ir sumontuotos pagal sutartyse „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ numatytą spalvos kodą.
Be to, ieškovo teiginys apie skenerio rodomus „trejopus-skirtingus“ rezultatus neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi ieškovo atstovas nedalyvavo atsakovo atliktuose spalvų bandymuose, o nuo . ginčo pradžios ieškovas neišreiškė pageidavimo atlikti objektyvią durų paviršių spalvų analizę ir nepasiūlė naudoti kitą prietaisą, kurio rezultatais būtų pasitikima.
2020-02-02 d. skunde yra reikalaujama „pakeisti duris, kurios būtų nudažytos pagal Sutartyse numatytą NCS S 2000-N spalvos kodą“, o 4-tame šio skundo punkte įvardinama faktinė aplinkybė, kad 4 vnt. durų spalva neatitinka užsakymuose nurodytos spalvos specifikacijos, todėl atsakovo reikalavimai yra nuoseklus ir nesikeitė nuo visų faktinių aplinkybių nustatymo pradžios.
Skirtumas tarp užsakymų suformavimo datų ir tyrimo atlikimo datos neatspindi faktinių durų gamybos užbaigimo datų. Tikslesniam laiko tarp gamybos pabaigos datų ir tyrimo atlikimo datos intervalui nustatyti turėtų būti naudojamos sąskaitų išankstiniam apmokėjimui išrašymo datos. „2019/04/25“ užsakymo atveju sąskaitos išankstiniam apmokėjimui išrašymo data yra 2019-08-08 d. , t.y. 291 diena iki tyrimo atlikimo datos. „2019/09/09“ užsakymo atveju išankstiniam apmokėjimui išrašymo data yra 2019-12-20 d., t.y. 157 dienos iki tyrimo atlikimo datos. Pažymėtina, kad išankstinės sąskaitos buvo pateiktos dar prieš durų pristatymą. Tai reiškia, kad tyrimas buvo atliktas visų gaminių garantiniame laikotarpyje, kas yra dveji metai nuo įsigijimo datos.
Ieškovo teiginiai apie galimai netikslų ir neišsamų Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro tyrimą remiasi prielaidomis ir subjektyviais teiginiais. Ieškovas nepateikė jokių savo ar savo atstovų atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją įrodančių dokumentų, kurių pagrindų galėtų kvestionuoti specialių kompetencijų turinčio specialisto darbo rezultatus. Taip pat, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atlikto tyrimo išvadų. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad paslaugos tiekėjas yra verslininkas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (LAT 2006-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-634/2006).
Atsakovo teigimu, visų durų paviršių spalvų bandymai buvo atlikti galiojant garantiniam laikotarpiui, todėl spalvos pokytis reikštų gaminių defektus, kurie reikalautų nekokybiškų durų pakeitimo pagal CK 6.22814 str. Durys buvo eksploatuojamos pagal gamintojo „Užsakymo antra puse“ dokumente nurodytas sąlygas. Minimos sąlygos nenumato leistino atspalvio pasikeitimo dėl aplinkos poveikio. Taip pat, ieškovo teiginys apie galimai nuplėštą apvadą neatitinka faktinių aplinkybių, nes toje pačioje nuotraukoje yra matoma laikina laiptų konstrukcija, dėl kurios apvado pritvirtinimas durų montavimo metu nebuvo įmanomas. Apvadas yra išlikęs pradinėje būklėje ir iki šiol nėra sumontuotas.
Kaip nurodoma Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro tyrimo išvadose, naudojamas prietaisas kalibruojasi automatiškai ir jo glaudumas (matavimų pakartojamumas) yra įvertintas pagal LST EN ISO 18314-1:2018 „Analizinė kolorimetrija. 1 dalis. Praktinis spalvų matavimas“. Nėra pagrindo prielaidai, kad specialių kompetencijų turintis ekspertas pasirinko netinkamus darbo metodus ir prietaisus.
Ieškovas nurodo, kad mano atlikti spalvų bandymai prietaisu NCS Xrite RM200 prieštarauja rezultatams, kurie yra užfiksuoti Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro atliktame tyrime naudojant analogišką prietaisą. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi eksperto atlikto tyrimo rezultatai papildo atsakovo gautus duomenis ir nepaneigia įvardintų spalvų kodų nustatymo atvejų. Taip pat, mėgėjiškų paviršiaus spalvos nustatymo būdų tapatinimas su atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turinčio asmens darbo rezultatais negali būti naudojamas kaip pastarųjų netikslumo įrodymas.
Apie atsakovo ketinimus užsakyti durų spalvų tyrimą iš Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ieškovas buvo informuotas el. paštu 2020-05-08 d. 14:28 val. Lietuvos laiku. Laiške buvo pateikta informaciją apie užsakomos paslaugos turinį ir jos kainą: „spalvos kodą mes galėtume įvertinti pagal NCS (Angl. Natūralių spalvų sistema, Natūralią spalvų sistemą). Jis pagrįstas priešingų spalvų sistema ir yra plačiai naudojamas pramonėje gaminių spalvai apibūdinti. Apibūdinant spalvas pagal NCS, naudojamos šešios paprastos spalvos: balta, juoda, raudona, geltona, žalia ir mėlyna (tai yra tos, kurių negalima apibūdinti derinant kitas dvi). Visos kitos spalvos yra pavaizduotos pagrindinių spalvų deriniu (pavyzdžiui, oranžinė kartu yra rausvai ir gelsvai). Tai palengvina intuityvų spalvos supratimą iš užkoduoto įrašymo. Mūsų turimas prietaisas skaitmeninis spalvos skaitytuvas NCS Xrite RM200 pavaizduotas čia. Regimasis bandinių palyginimas galimas pagal (LST EN ISO 3668:2002) ir bandinius apžiūrėti pagal standarto LST EN ISO 13076:2012 reikalavimus.“. Ieškovas per nurodytą terminą, t.y. iki 2020-05-12 d. pastabų nepateikė, todėl darytina išvada, kad su tyrimo metodu ir jo poreikiu iš esmės sutiko.
Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, t. y. atsisakymo geranoriškai pakeisti nekokybiškas duris, atsakovas patyrė išlaidų (tiesioginiai nuostoliai), kurios buvo būtinos siekiant įrodyti aukščiau paminėtas aplinkybes dėl spalvos neatitikimo. Vadovaujantis CK 6.245-6.249 str. egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovui 711,48 Eur išlaidų, kurias atsakovas sumokėjo už eksperto išvadą.
Ieškovas UAB „Durų Galerija“, j. a. k. 302461892, pateikė atsiliepimą į atsakovo J. S. priešieškinį, kuriame prašo patenkinti ieškovo ieškinį, atsakovo priešieškini palikti nenagrinėtą.
Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas faktiškai tik perrašo VVTAT Nutarimo turinį, nepateikdamas jokių nesutikimo motyvų (CPK 142 str. 2 d. 2 p.), kas reiškia, kad atsakovas neturi jokių nesutikimo motyvų dėl ieškinio nepagrįstumo ir išimtinai vadovaujasi tik VVTAT Nutarimo argumentais.
Teigiama, jog ieškovas yra suinteresuota šalis, todėl situacijos vertinimas negali būti laikomas objektyviu. Su tokiu atsakovo argumentu nesutiktina, kadangi jokie įstatymai nenustato jokios išankstinės (ieškovo atžvilgiu) nesąžiningumo prezumpcijos, kuri iš anksto nustatytų ieškovo neobjektyvumą. Atsakovas taip pat yra suinteresuota šio ginčo šalis.
Atsakovas taip ir nepaaiškino dėl naudoto prietaiso tinkamumo: koks konkretus prietaisas buvo taikytas, ar šiam prietaisui buvo atlikta metrologinė patikra, kad įsitikinti šio prietaiso tinkamu veikimu ir tikslių duomenų fiksavimu.
Atsakovas faktiškai nepaneigė šių ieškinio argumentų: „Dėl „tyrimo akte“ naudotas prietaisas nėra identifikuotas (pvz., identifikacinis numeris), o taip pat nėra pateiktas tokio prietaiso metrologinės patikros dokumentas“ ir kitų susijusių argumentų su šio prietaiso tinkamu panaudojimu ir jo fiksuotinų rezultatų patikimumu.
Ieškovo nuomone, atsakovas reikalavimai pakeisti duris dėl netinkamos spalvos yra deklaratyvaus pobūdžio, o kiti motyvai nepagrindžia tokio prietaiso panaudojimo tinkamumo, nepriklausomai ar ieškovas būtų kviestas dalyvauti „spalvų bandymuose“ ar ne.
Atsakovas kvestionuoja durų gamybos užbaigimo datas ir užbaigimo (greičiausiai durų įstatymo) laikotarpius, tačiau kvestionuoja garantinius laikotarpius, tačiau taip ir neatsako (nepaneigia) ieškinio argumentų. Pažymi, jog atsiliepime turi būti pateikiami nesutikimo motyvai ir įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai (CPK 142 str. 2 d. 2 ir 3 p.), o ne keliami klausimai ar/ir hipotezės.
Pažymi, jog ieškovas jokios įrodinėjimo naštos atsakovui (vartotojui) ir neperkėlė. Vartotojas (atsakovas) pats susigalvojo atlikti savarankišką tyrimą.
Pažymi, jog šiame tyrime VVTAT betarpiškai nedalyvavo (kaip ginanti vartotoją, kaip „silpnesniąją pusę“), todėl šis tyrimas yra vienašališkai organizuotas paties vartotojo, apie tyrimo galimą laiką ir vietą nepranešant nei VVTAT nei ieškovui. Šios aplinkybės rodo, jog tyrimo rezultatais užsiiminėjo tik pats atsakovas. Tyrimo rezultatai buvo atlikti nežinomu (konkrečiai nenustatytu) prietaisu, o taip pat nėra jokių duomenų, apie tokio prietaiso tinkamą funkcionavimą (metrologinę patikrą), todėl tokie duomenys šiuo metu nėra ir negali būti laikomi patikimais, kadangi spalvos tikslus nustatymas įmanomas tik tikslaus prietaiso pagalba, o ne „nustatymui iš akies“. Be to, atsakovas, dėl netinkamai atlikto tyrimo turėtų reikšti pretenzijas netinkamai tyrimą atlikusiam subjektui, o ne ieškovui.
Atsakovas aiškina prietaiso „kalibravimosi“ niuansus, tačiau net nepateikė tokio prietaiso veikimo instrukcijos, be to, neaišku, koks konkretus prietaisas (identifikavimo Nr. ir pan.) buvo naudotas (nepakanka nurodyti tik prietaiso markę) ir ar šis prietaisas buvo tinkamas naudoti (metrologinės patikros duomenų šioje byloje nebūvimas).
Ieškovas nesutiko ir su kitu atsakovo teiginiu, jog buvo iš anksto informuoti, kadangi tokio el. laiško nebuvo gavę iš atsakovo.?
Atsakovas tik deklaruoja ieškovo kaltę. Civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kurie įstatymu nėra savaime preziumuoiami. Atsakovas lyg ir bandė įrodyti netinkamus veiksmus pasitelkdamas trečiuosius asmenis (Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centrą), tačiau šio centro nenustatytu prietaisu ir neturint tokio prietaiso metrologinės patikros duomenų tokius duomenis nėra objektyvaus pagrindo panaudoti konstatuojant tariamus ieškovo neteisėtus (netinkamus) veiksmus, taigi atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų
Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, į. k. 188770044, 2020-12-23 pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad VVTAT gavusi vartotojo J. S. 2020-02-25 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl galimai ne pagal sutartis pagamintų ir sumontuotų durų, 2020-10-21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. S. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB „Durų galerija“ kilusį ginčą. VVTAT ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. u ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą, t. y., ne pagal sutartį pagamintas ir sumontuotas duris pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas VVTAT sprendimas yra išdėstyti Nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo teismą, kad palaiko Nutarime išdėstytą poziciją.??????????
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai, byla išnagrinėtina iš esmės
Kaip nustatyta byloje, šalys sudarė 2 sutartis, o būtent:
- 2019-04-25 d. Faneruotų-dažytų durų užsakymą (Užsakymas 2019.04.25) dėl durų gamybos, pristatymo ir sumontavimo J. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Durų galerija“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2 vnt. faneruotų durų (miegamojo kambario ir vonios kambario), dažytų pagal NVC S 2000-N spalvos kodą;
-2019-09-09 d. Beapvadinių, faneruotų, dažytų durų užsakymą (Užsakymas 2019.09.09) dėl durų gamybos, pristatymo ir sumontavimo J. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Durų Galerija“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2 vnt. faneruotų durų (vaikų 1 ir vaikų 2), dažytų pagal NVC S 2000-N spalvos kodą, taip pat pagaminti ir sumontuoti 1 vnt. faneruotų durų (WC) dažytų pagal NCS S 1002-Y spalvos kodą.
J. S. sumokėjo UAB „Durų Galerija“ 2115 Eur.
J. S. 2021-01-19 d. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atlikus 2019-09-09 d. sutarties durų montavimo darbus paaiškėjo, kad pagal šią sutartį pagamintų durų, kurios turėjo būti dažytos pagal NCS S 2000-N spalvos kodą, spalva akivaizdžiai neatitinka durų, pagamintų pagal 2019-04-25 d. užsakymą spalvos, užsakyme nurodytos kaip NVC S 2000-N.
J. S. su pretenzijomis kreipėsi į UAB „Durų Galerija“ dėl durų trūkumų ištaisymo, tačiau rangovas J. S. nurodytų defektų nepašalino.
2020-02-25 d. VVTAT gavo vartotojo J. S. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) su vėlesniais papildymais, kuriais pastarasis prašė ne pagal Sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“ (miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeistų į Sutartyse numatytos spalvos duris bei atlygintų išlaidas už eksperto paslaugas-711,48 Eur.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020-10-21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. S. prašymo“ buvo nutarta patenkinti vartotojo J. S. reikalavimą, t. y. ne pagal Sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“ (miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeisti į Sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas (711,48 Eur); įpareigoti UAB ,,Durų galerija“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
Ginčo nutarime buvo nurodyta, kad šis įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas.
Kaip nustatyta byloje, UAB „Durų Galerija“ 2020-11-19 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama teismo netenkinti J. S. reikalavimų UAB „Durų Galerija“ atžvilgiu (b.l. 1-2).
Teisėjos rezoliucija UAB „Durų Galerija“ ieškinys buvo priimtas 2020-11-20 d.
Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl rangovo įpareigojimo pakeisti netinkamos kokybės duris ir atlyginti vartotojui J. S. 711, 48 Eur nuostolių už eksperto paslaugas.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje nurodoma, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas sprendimas negali būti apskundimo objektu, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto sprendimo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės (LAT 2013-07-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2013, Šiaulių apygardos teismo 2017-03-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 2S-304-440/2017, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-25 d. nutartis civ.byloje Nr. e2-8278-723/2018).??
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 d. nutarties civ.byloje Nr. 2S-967-232/2018 13 p.; 2018-01-18 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-486-640/2018 11 p.; 2018-01-18 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-487-640/2018 11 p.).
Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 dalis, 29 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisų apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, o byla nagrinėjama dėl ginčo iš esmės.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d. numato, kad vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. CK 6.2281 str. 1 d. numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Taigi, atsakovas J. S. atitinka vartotojo apibrėžimą, o ginčo sutartis, sudaryta tarp šalių, vertintina kaip vartojimo rangos sutartis.
Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.
Bylos duomenimis, rangovas UAB „Durų Galerija“ nurodė, kad 2020-04-25 d. užsakymo „Pastabos“ 3 p. buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, dažytos NCS S 2000 N ( šv. pilka )“. Šios užsakymo „Pastabos“ 7 p. buvo numatyta, kad „vėliau užsakant durys į kitas patalpas nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“.
2020-09-09 d. užsakymo „Pastabos“ 3 p. buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, Poz. Nr. 1 dažytos NSC S 1002 Y; Poz. Nr. 2; 3 dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Šio užsakymo „Pastabos“ 7 p. buvo numatyta, kad „užsakant durys nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis nuo prieš tai užsakytų durų (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“. UAB „Durų Galerija“ nuomone, vartotojas buvo iš anksto įspėtas, jog vėliau užsakomos durys gali skirtis nežymiai ir su tuo sutiko. Tokiu būdu, rangovas neįsipareigojo J. S. suderinti atspalvį, kuris visiškai atitiktų jau įsigytų ir įstatytų durų atspalvį.
Teismas, svarstydamas šį ginčą, atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu VVTAT pagal J. S. užsakymą Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ekspertas dr. E. I. 2020-05-25 d. atliko sumontuotų durų paviršiaus spalvos tyrimą ir surašė Vertinimo aktą dėl 4 vnt. faneruotų durų, kurios sumontuotos adresu (duomenys neskelbtini), spalvos kodo nustatymo ir jo atitikimo durų gamintojo deklaruojamam spalvos kodui NCS S 2000-N, pagal NCS (angl. ,,Natūralių spalvų sistema“), naudojant skaitmeninį spalvos skaitytuvą NCS Xrite RM200.
Atlikus matavimus durų ir jų apvadų viršutinėje, vidurinėje ir apatinėje vietose, nustatyta, kad:
- ,,1“ durų (miegamojo) spalvos kodas yra NCS S 2000-N, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2000-N, tačiau vietomis ties apvadų vidurine dalimi spalvos kodas pereina į kodą NCS S 2002-R;
- ,,2“ durų (vaikų 1) spalvos kodas yra NCS S 2002-Y, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2002-Y;
- ,,3“ durų (vaikų 2) spalvos kodas yra NCS S 2002-Y, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2002-Y;
- ,,4“ durų (vonios) spalvos kodas yra NCS S 2000-N, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2000-N, tačiau ties durų viršutine ir durų vidurine dalimi spalvos kodas pereina į spalvos kodą NCS S 2002-R. Atlikus matavimus nustatytų spalvos kodų netolygumą pagamintose duryse ir jų apvaduose galima matyti pateikiant ištrauką iš NCS spalvų katalogo http:// aniversa.lt/dazai/spalvu-katalogai/ncs-spalvu-katalogas/, kur pažymimos nustatytos spalvos 6 pav. Taip pat spalvų kodų skirtumus galima pamatyti ir spalvų paletėje, kuri buvo naudojama spalvų kodų palyginimui objekte, kuriame yra sumontuotos tiriamos durys 7 pav. Pagal gautus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad matuotų faneruotų durų spalvos kodai yra skirtingi ir daugelyje vietų, ne tik nesutampa su durų gamintojo deklaruojamu pilkos spalvos kodu NCS S 2000-N, bet ir skiriasi tarpusavyje, tiek pačiose duryse, tiek durų apvaduose. Jei vizualiai vertindami spalvos kodą NCS S 2000-N galime jį vadinti pilka spalva, tai spalvos kodą NCS S 2002-Y (pvz. ,,3“ durų spalva) turime vadinti pilkai žalsva, o spalvos kodą NCS S 2002-R pilkai melsva.
Minėtų spalvų kodų sklaida negali būti laikoma ta pačia spalva, nes šiuo atveju skiriasi ne spalvos ryškumas (tamsiau/šviesiau), bet spalvos tonas ir net oficialaus NCS kataloge pereina iš NCS 1-4 spalvyno sklaidos į NCS 5-8 spalvos sklaidą. Vertinimo akte pateiktos išvados:
1. Tyrimams naudojant skaitmeninį spalvos skaitytuvą NCS Xrite RM200 nustatyta, kad esamas ,,1“ ir ,,4“ faneruotų durų spalvos kodas matuojant jį skirtingose durų vietose nepilnai atitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodą NCS S 2000-N, t. y. vietomis kinta iki NCS S 2002-R.
2. Nustatytas ,,2“ ir ,,3“ durų spalvos kodas, kuris yra NCS S 2002-Y, neatitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodo tono NCS S 2000-N ir negali būti laikomas tos pačios spalvos tonu. Toks spalvos tono pokytis negali būti traktuojamas kaip nežymus spalvos pokytis, nes čia stebimas ne ryškumo pokytis, o pačio spalvos kodo tono nesutapimas.
Taigi, UAB „Durų Galerija“ argumentai dėl sumontuotų durų nežymaus spalvos pokyčio yra paneigti Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktoriaus ir eksperto dr. E. I. Vertinimo aktu, pagal kurį konstatuotinas durų spalvos kodo tono nesutapimas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti eksperto E. I. kompetencija bei kvalifikacija. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Durų Galerija“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti šio eksperto padarytas išvadas (CPK 12, 178 str). Be to, teismas pažymi, kad šio Vertinimo akto išvados nenuginčytos, o pagamintos ir sumontuotos durys neatitinka Sutartyse numatytą durų spalvą.
Be to, J. S. 2021-01-15 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuruose detaliai nurodė, kad ieškovas nei Sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo metu Užsakymo (1) pastabų 7 punkto bei Užsakymo (2) pastabų 9 punkto su atsakovu individualiai nederino ir sąvokos „nežymus durų atspalvių skirtumas“ turinio su vartotoju (J. S.) neaptarė. Tokiu būdu, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai (b.l. 25-26). Teismas šiems argumentams pritaria. Be to, Vertinimo akte buvo nurodyta, kad užsakytų durų spalvų skirtumai (dėl kurių kilo vartojimo ginčas) yra ne tik fiksuojami tam specialiai pritaikytu skaitmeniniu spalvos skaitytuvu, bet ir matomi plika akimi.
Byloje kilo ginčas ir dėl panaudoto skaitmeninio spalvos skaitytuvo NCS Xrite RM200 patikimumo ir metrologinės patikros atlikimo, identifikacinio numerio. Ekspertizė (skaitmeninio spalvos skaitytuvo), teisinio metrologinio reglamentavimo objektų kategorijai nepriskiria, todėl tokio pobūdžio prietaisų metrologinė apžiūra neturi būti atliekama. J. S. papildomai kreipėsi su užklausimu nurodytais klausimais į Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ekspertą dr. E. I., kuris pateikė atsakymą, kad akredituotoje pagal tarptautinį standartą LST EN ISO\IEC 17025:2018 tyrimų centro laboratorijoje turimo spalvos kodų matuoklio identifikacinis Nr. S/N 0010064209 (Nuotraukos Nr. 1, 2, 3). Modelio serijinis kodas MSIP-REM-XRT-RM200. Prietaiso pagaminimo data: 2015-07. Metrologinė patikra prietaisui nėra atlikta, kadangi Lietuvoje jam tokia paslauga neteikiama. Lietuvoje įstaigos, galinčios atlikti prietaisų kalibravimą, tokios paslaugos nėra įsitraukusios į savo akredituotą sritį, arba neturi šiam prietaisui skirto spalvos etalono (balta arba juoda plokštės). Tačiau šiuo atveju tai nėra priežastis abejoti šio prietaiso parodymais, kadangi atliekant matavimus ant prie prietaiso esančio spalvyno lapų jis 100 % aptinka pateikiamus kodus ir kas labai svarbu - prietaisas palaiko savaiminę kalibravimosi funkciją. Be to, šis prietaisas turi vidinį apšvietimą, kuris maksimaliai eliminuoja aplinkoje esantį apšvietimą (b. l. 27 dok-9885 priedas).
CK 6.678 str.1 d. nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:
1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;
3) atlyginti trukumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas specialus vartotojo teisių gynimo būdas; CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (LAT 2008-05-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-237/2008, 2012-11-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3 K-3-534/2012).
Taigi, J. S. prašymas įpareigoti rangovą pakeisti duris, neatitinkančias Sutarčių sąlygas, yra pagrįstas ir paremtas ir įstatymu ir teismo praktika.
Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trukumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį ( LAT 2010-11-29 nutartis civ. byloje Nr. 3 K-3-469/2010),
Teismų praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti - ir pastarajai paskirčiai. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir ne visai esminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 7 d. 4 p.). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu (LAT 2014-04-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-247/2014).
Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, rangovas visiškai atsako užsakovui už darbo rezultato kokybę.
CK 6.256 str. 4 d. numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
Iš bylos duomenų matyti, kad, tarp šalių buvo sudarytos vartojimo rangos sutartys, atitinkantys CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą apibrėžimą. Šio straipsnio 2 d. numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutantis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) taip pat disponuoja CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis (LAT 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-5 81/2008).
CK 6.363 str. 7 d. numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą:
1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;
4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.
CK 6.665 str. 3 d. numatyta, kad jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011-06-16 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose Gebr. Weber GmbH v. Jürgen Wittmer ir I. P. v. Medianess Electronics GmbH, bylų Nr. C‑65/09 ir C‑87/09, konstatavo, kad pirmiau nurodytos Direktyvos 3 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, visišką ir veiksmingą apsaugą tais atvejais, kai pardavėjas blogai vykdo sutartinius įsipareigojimus, kartu leidžiant atsižvelgti į pardavėjo nurodomus ekonominio pobūdžio argumentus; todėl, spręsdamas klausimą, ar pagrindinėje byloje reikia apriboti vartotojo teisę į netinkamos kokybės prekės išlaidų atlyginimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti, pirma, į vertę, kurią prekė turėtų, jeigu atitiktų sutartį, ir neatitikties reikšmingumą ir, antra, – į direktyvos tikslą užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį; galimybė apriboti šią teisę neturi praktiškai atimti iš vartotojo teisės į šių išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties jis sąžiningai ją sumontavo prieš paaiškėjant trūkumui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (LAT 2008-05-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009-06-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, todėl įpareigotinas tai padaryti: pakeisti duris, neatitinkančias Sutarčių sąlygas. Teismas pripažįsta šį atsakovo teisių gynimo būdą kaip proporcingą jo pažeistų teisių gynimo priemonę.
Dėl 711,48 Eur eksperto išlaidų
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, ir kita šalis, nagrinėjamu atveju UAB „Durų Galerija“, dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Teismas sutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020-10-21 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. S. prašymo“ padaryta išvada, kad UAB „Durų Galerija“ privalo atlyginti J. S. 711,48 Eur išlaidas, patirtas eksperto paslaugoms apmokėti.
Vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 9 d., 6.249 str.). Be to, vartotojo teisė į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą numatyta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., 27 str. 4 d.
Kaip nustatyta byloje, J. S. AB SEB banko 2020-07-07 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 711,48 Eur Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centrui už sumontuotų durų paviršiaus spalvos tyrimą ir Vertinimo akto surašymą; šio Vertinimo aktu grindžiami J. S. reikalavimai, J. S. reikalavimai tiek VVTAT, tiek teismo pripažinti pagrįstais, todėl šios išlaidos priteistinos iš UAB „Durų Galerija“ J. S. naudai.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).
Iš esmės teismas pritaria atsakovo J. S., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodytiems motyvams ir teisinėms argumentams.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Civilinėje byloje gauti ieškovo UAB „Durų Galerija“, atsakovo J. S. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas :
-ieškovas patyrė 48,37 Eur žyminio mokesčio;
-atsakovas patyrė papildomai 363 Eur advokato išlaidų.
Atmetus ieškinį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (48,37 Eur žyminio mokesčio) nepriteistinos.
Atsakovas patyrė papildomai 363 Eur advokato išlaidų (b.l. 24, dok- 9887).
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2020-11-20 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad atsakovo advokato išlaidos susidarė už rašytinių paaiškinimų parengimą (b.l.25-27), priteisia iš ieškovo nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 363 Eur atsakovo naudai.
Valstybė patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB „Durų Galerija“ ieškinį atmesti, atsakovo J. S. priešieškinį patenkinti visiškai ir ginčą išnagrinėti iš esmės:
įpareigoti ieškovą UAB „Durų Galerija“ į.k. 302461892, dėl sutarčių, sudarytų su J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ sąlygų neatitinkančių gaminių, 4 vnt. faneruotų-dažytų durų (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios)), pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris.
Priteisti iš UAB „Durų Galerija“, į.k. 302461892, 711,48 Eur (septynis šimtus vienuolika Eur 48 ct) išlaidų už eksperto paslaugas atsakovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš UAB „Durų Galerija“, į.k. 302461892, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) advokato išlaidų J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė