Civilinė byla Nr. 2A-2121-779/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37288-2018-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;

 (S)

                                                                                         2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aminex“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo darbo ginčo byloje Nr. APS-36-18129 panaikinimo, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-5954 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-18129/2018; 2) atnaujinti terminą kreipimuisi ginčyti atleidimo pagrindą; 3) pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pripažinti atleistu iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 4) pripažinus atleistu pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priteisti iš atsakovo 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 127,75 Eur delspinigius, 3 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog tik atvykęs 2018 m. rugsėjo 10 d. į darbo ginčų komisiją susipažinti su darbo bylos medžiaga, pastebėjo, kad VSDFV (toliau – Sodra) duomenimis, jis atleistas iš darbo DK 55 str. 1 d. pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jo negalėjo šiuo pagrindu atleisti, nes tokiu atveju darbuotojas darbdavį turi įspėti ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, o jis nurodo 2017 m. rugsėjo 20 d. prašęs atleisti nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl svarbių priežasčių, todėl darbdavys jam turėjo išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovas nurodo prašęs darbo ginčų komisijos atnaujinti jam praleistą terminą kreiptis dėl atleidimo iš darbo pagrindo ginčijimo, dėl to, jog jis būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes, tačiau darbo ginčų komisija 2018 m. spalio 30 d. sprendimu atsisakė jo prašymą nagrinėti, nes reikalavimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijos, kuri 2017 m. lapkričio 21 d. darbo byloje Nr. APS-36-18906 priėmė sprendimą. Ieškovas nesutinka su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodydamas, jog 2017 m. lapkričio 21 d. DGK sprendime apie darbo santykių nutraukimą buvo pasisakyta tik vieną kartą cituojant paties V. Z. žodžius, kad jis nutraukti darbo santykius pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. įteikęs (prašymą) dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų.

3.       Atsakovas UAB „Aminex“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad darbdavys su ieškovu yra atsiskaitęs tinkamai, išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, Komisijos sprendimas neskųstas, įsiteisėjęs. Ieškovas pas atsakovą nedirbo jau nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. Atleidžiant darbuotoją jo darbo sutartyje buvo padarytas įrašas, kad „darbo sutartis pasibaigė 2017 m. rugsėjo 26 d. Pagrindas – darbuotojo prašymu 2017-09-20“. Šis įrašas abiejų šalių buvo pasirašytas, o kada buvo padarytas prierašas dėl DK 56 str. 1 d. 2 p., atsakovas nežino. Atsakovas niekada nebuvo sutikęs su ieškovo teiginiais, kad su juo nėra tinkamai ar laiku atsiskaityta. Tinkamas atsiskaitymas su ieškovu buvo pripažintas Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu. 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovas atsisakė vykdyti savo darbines pareigas ir 2017 m. rugsėjo 15 d. vykti pagal grafiką į komandiruotę, dėl to, 2018 m. spalio 26 d. įsakymu ieškovui atleidimo iš darbo pagrindas buvo pakeistas į DK 58 str. 3 d. 1 p. Tačiau ši aplinkybė nekeičia esmės, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2017 m. rugsėjo 26 d. Ieškovas nėra niekaip įrodęs jokių svarbių priežasčių buvimo, kad nutraukti darbo santykius DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Priešingai, ieškovas, raginamas tęsti darbo santykius, vykti į komandiruotę, to nedarė, nevyko į komandiruotę ir nepasirodė darbe. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nebuvo jokio pagrindo nutraukti darbo santykius DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o neturtinės žalos nėra pagrindo priteisti darbdaviui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, bei ieškovui net nenurodžius, kokią konkrečią žalą, nepatogumus jis patyrė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas savo teisę į pažeistų teisių gynimą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, deklaratyviai teigdamas nežinojęs savo atleidimo iš darbo pagrindo iki pat 2018 m. rugsėjo 10 d. Ieškinys atmestas ieškovui praleidus vieno mėnesio terminą dėl atleidimo iš darbo pagrindo ginčijimo, neįrodžius šio termino praleidimo svarbių priežasčių ir aplinkybių.

6.       Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 55 str. 1 d. į DK 56 str. 1 d. 2 p. Visa 2017 metais išnagrinėto darbo ginčo medžiaga Nr.APS-36-18906 patvirtina, kad darbdavys su darbuotoju yra atsiskaitęs ir pagrįstai darbo santykiai nutraukti pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad ieškovas darbo sutarties egzemplioriuje savo ranka įrašė atleidimo pagrindą DK 56 str. 1 d. 2 p., nesukuria darbdaviui pareigos tokį atleidimo pagrindą įforminti, nutraukiant darbo santykius, darbdaviui esant atsiskaičiusiam su darbuotoju pagal darbo sutartį.

7.       Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad ieškovas buvo verčiamas nutraukti darbo santykius. Priešingai, atsakovas nurodė, kad ieškovas dar turėjo vykti į komandiruotę, į kurią vykti atsisakė, norėjo kuo greičiau nutraukti darbo santykius. Darbuotojo valia nutraukti darbo santykius su darbdaviu buvo, tad darbo santykių pasibaigimas teisingai įformintas DK 55 str. 1 d. pagrindu.

8.       Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu, todėl netenkino ir ieškovo išvestinių patikslinto ieškinio reikalavimų. Darbdaviui su ieškovu atsiskaičius jį atleidžiant iš darbo, nebuvo jokio pagrindo pripažinti ieškovą turint teisę į delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimą, ar dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką, kaip būtų DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu nemokėjus darbuotojui viso darbo užmokesčio du mėnesius iš eilės ir daugiau.

9.       Teismas nepripažino jokių darbdavio kaltų, neteisėtų veiksmų dėl ieškovo atleidimo iš darbo ar atsiskaitymų su juo, todėl sprendė, kad nėra DK 217 str. numatyto ir kokio kito pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Apie atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų 2018 m. rugsėjo 10 d., atvykęs į Darbo ginčų komisiją susipažinti su byla Nr. APS-36-18906, todėl terminas ginčyti atleidimo pagrindą atnaujintinas.

10.2.                      Atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė pagal ieškovo pareiškimą, kuriuo buvo prašoma atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išmokėti 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi atsakovas ieškovą atleido iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, atleidimas pripažintinas neteisėtu. Pripažinus atleidimą neteisėtu, tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos ir delspinigių priteisimo.

10.3.                      Teismas, nurodęs, kad klausimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo yra išnagrinėtas, iš esmės atsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimą, taigi, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

11.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Vien faktas, kad ieškovas nagrinėjant ginčą byloje Nr. APS-36-18906 kėlė klausimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo, akivaizdžiai parodo, kad jau nagrinėjant ginčą byloje jis žinojo, kad darbdavio jis atleistas pagal kitą darbo kodekso normą (DK 55 str.), nei jis nurodė savo 2017 m. rugsėjo 20 d. prašyme (DK 56 str. 1 d. 2 p.).

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad su ieškovu už faktiškai dirbtą laiką atsakovas buvo atsiskaitęs tinkamai ir dėl to nebuvo jokio pagrindo ieškovą atleisti pagal DK 56 str. 1 d. 2 p.

11.3.                      Ieškovas, kaip darbuotojas, turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, tik jei šios priežastys egzistuoja pareiškimo nutraukti darbo sutartį pateikimo (2017 m. rugsėjo 20 d.) ar sutarties nutraukimo metu. Atsakovas niekada nesutiko su nepagrįstu ieškovo teiginiu, kad jis netinkamai ir ne laiku atsiskaito su ieškovu. Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas tinkamai ir laiku. Būtent ieškovas privalo įrodyti svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. buvimą.

11.4.                      Patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinus atleistu pagal DK 56 str. 2 d.,  priteisti iš UAB „Aminex“ dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką 1000 Eur, yra tapatus ieškovo 2017 m. rugsėjo 26 d. prašyme išdėstytam reikalavimui, kuris yra atmestas įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu. Šioje dalyje šis ieškinio reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o byla šioje dalyje nutraukta pagal CPK 293 str. 3 dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas

konstatuoja:

12.       Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą, su darbo užmokesčiu susijusių išmokų priteisimą aiškinimo ir taikymo klausimai.

13.       Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. liepos 3 d. tarp ieškovo V. Z. ir atsakovo UAB „Aminex“ sudarytos Darbo sutarties Nr. 35 (2017 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis pakeista) pagrindu ieškovas dirbo UAB „Aminex“ vairuotojo -ekspeditoriaus pareigose. 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą, prašydamas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. atleisti jį iš pareigų pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, išmokėti 2 darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. atleistas iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų, nurodant, kad atleidimo pagrindas – ieškovo prašymas.

15.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi ieškovo V. Z. prašymą atsakovui UAB „Aminex“ dėl įpareigojimo darbdavį atlikti veiksmus, darbo užmokesčio bei kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-6224 darbo byloje Nr. APS-36-18906, kuriuo nusprendė ieškovo prašymą atmesti. Duomenų, kad minėtas Darbo ginčų sprendimas būtų apskųstas teismui, byloje nėra (CPK 178 str.).

16.       Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovo V. Z. prašymą atsakovui UAB „Aminex“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5954, kuriuo nusprendė ieškovo prašymą, kaip tapatų, palikti nenagrinėtą.

17.       Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas, kreipdamasis dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo pateikti, dėl ko ieškinys buvo atmestas.

18.       Remiantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

19.       Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad apie atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų 2018 m. rugsėjo 10 d., atvykęs į Darbo ginčų komisiją susipažinti su byla Nr. APS-36-18906.

20.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti galimo teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

21.       Iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-18906 turinio nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdyje (vykusiame iki priimant 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą) ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovui pateikė prašymą jį atleisti iš pareigų DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos), tačiau atsakovas tinkamai (kaip to reikalauja DK 56 str. 1 d. 2 p.) su ieškovu neatsiskaitė. Atsakovas Darbo ginčų komisijos posėdyje nurodė, kad darbo santykiams su ieškovu nutrūkus 2017 m. rugsėjo 21 d., ieškovui buvo laiku sumokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos; darbo santykiai su ieškovu nutraukti, kadangi raginamas tęsti darbo santykius jis atsisakė.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui pareiškus prašymą Darbo ginčų komisijai remiantis DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o atsakovui teigiant, kad darbo santykiai su ieškovu nutraukti, kadangi raginamas tęsti darbo santykius ieškovas tai padaryti atsisakė ir visos atleistam ieškovui priklausančios su darbo santykiais priklausančios sumos buvo sumokėtos, ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakovas ieškovą atleido ne DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

23.       Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. APS-36-18906, nagrinėjant ieškovo reikalavimus ir sprendžiant, ar visos sumos ieškovui buvo išmokėtos, nebuvo analizuojama, kaip atsakovas laikėsi reikalavimo išmokėti 2 vidutinio darbo užmokesčio išmoką (kuri priklausytų ieškovui jį atleidus DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu). Taigi, Darbo ginčų komisija nenagrinėjo tokių sumų nesumokėjimo ieškovui nepagrįstumo, nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 834 Eur išeitinę išmoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 834 Eur suma, kuri, kaip ieškovas manė, turėjo jam būti priteista atleidus jį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo priteista, buvo pakankama ieškovui suprasti, kad atsakovas ieškovą atleido kitu nei DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu ir Darbo ginčo komisija sumų priteisimo pagrįstumą vertino būtent to atleidimo iš darbo pagrindo kontekste.

24.       Be to, ieškovas, kaip rūpestinga ir atidi darbo ginčo šalis, darbo bylos Nr. APS-36-18906 nagrinėjimo metu ar iš karto po jos išnagrinėjimo turėjo ir galėjo domėtis darbo bylos Nr. APS-36-18906 eiga, susipažinti su joje esančių dokumentų, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, turiniu.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas ieškovą atleido kitu, nei DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovui turėjo ir galėjo būti žinoma Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. APS-36-18906 priėmimo dieną (t. y. 2017 m. lapkričio 21 d.). Vien ieškovo nerūpestingumas įgyvendinant savo teisę į teisinę gynybą negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą atnaujinti. 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipdamasis į Darbo ginčų komisija su reikalavimu pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ieškovas ženkliai praleido ieškinio tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti terminą (vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą). Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti ieškinio senaties terminą praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi šios priežastys susidarė dėl ieškovo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad terminą reikalavimui pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą kartu su išvestiniais reikalavimais dėl išmokų išmokėjimo (kurie gali būti tenkinami tik patenkinus pagrindinį reikalavimą) ieškovas pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, kas sudarė pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

27.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus ginčą, priėmus 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir netenkinus ieškovo prašymo dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kartu buvo išnagrinėtas klausimas ir dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo, t. y. nebuvimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytų atleidimo pagrindą galinčių sudaryti aplinkybių – nemokamo du mėnesius iš eilės darbo užmokesčio. 

28.       Ieškovo pagrindinį reikalavimą atmetus, atitinkamai buvo atmesti ir kiti ieškovo kelti išvestiniai reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, kadangi jie galėtų būti tenkinti tik tokiu atveju, jei būtų tenkintas pagrindinis reikalavimas. Be to, atsakovo tinkamas atsiskaitymas su ieškovu nutraukus darbo sutartį, kaip minėta, buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu, todėl negali būti ieškovo iš naujo ginčijamas (DK 229 str. 1 d.).

29.       Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

30.       Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimu, su darbo užmokesčiu susijusių išmokų priteisimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui UAB „Aminex“, į. k. 301694146.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Inga Staknienė

Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas