Civilinė byla Nr. e2-403-894/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02536-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.9.

(S)

K a u n o a p y L I N K Ė s t e i s m a s

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant Laurai Jotautaitei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“ atstovui M. M.,

ieškovės atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

atsakovei U. S., jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novus Rex“ ieškinį atsakovei U. S. dėl permokėtos (nepagrįstai išmokėtos) sumos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 44,92 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos darbuotojai atsakovei nuo 2019 m. gegužės 28 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau pratęstas iki 2019 m. birželio 26 d. Ieškovė, gavusi duomenis apie atsakovei nuo 2019 m. gegužės 28 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, priskaitė atsakovei 52,85 Eur ligos išmokos už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojos darbo grafiku, ir minėtas lėšas pervedė į atsakovės banko sąskaitą. Pasibaigus atsakovės nedarbingumui, darbo sutartis su atsakove 2019 m. birželio 29 d. buvo nutraukta darbuotojos iniciatyva (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK ) 55 straipsnio 1 dali). Po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. liepos 19 d. ieškovė gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštą Nr. (9.11E) DV_S- dėl atsakovės laikinojo nedarbingumo, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovės laikinojo nedarbingumo metu (laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d.) nustatytas elgesio taisyklių pažeidimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus darbuotoja konsultacijos metu ieškovei patvirtino, kad yra priimtas sprendimas panaikinti darbdavio pareigą mokėti ligos išmoką atsakovei už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojos darbo grafiku. Ieškovei perskaičiavus atsakovei mokėtiną darbo užmokestį ir kitas išmokas, paaiškėjo, kad atsakovė skolinga ieškovei 44,92 Eur. Atsakovei buvo pranešta apie pareigą grąžinti permokėtas lėšas ieškovei, tačiau atsakovė minėtas lėšas atsisakė grąžinti. Ieškovė per Darbo kodekse nustatytą terminą kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovės permokėtą 44,92 Eur ligos išmoką. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-6722 ieškovės prašymą dėl permokėtos sumos priteisimo atmetė. Komisija nustatė, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris nėra anuliuotas. Be to, VSDFV raštu 2019 m. liepos mėn. Nr. (9.11) DV_S- informavo ieškovę, kad yra nustatytas atsakovės elgesio taisyklių pažeidimas laikinojo nedarbingumo metu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Tačiau Komisija sprendė, kad ieškovė nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė be pateisinamos priežasties pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką ir, kad VSDFV sprendimu ligos išmoka atsakovei neskirta arba jos mokėjimas nutrauktas (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl šių priežasčių Komisija ieškovės prašymą atmetė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą (1 t., e. b. l. 1-4).   

II. Atsakovės argumentai

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovės teigimu, 2019 m. sausio 30 d. ji ir ieškovė sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsidarbino ieškovės įmonėje barmenės-padavėjos pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu – atsakovės iniciatyva be svarbių priežasčių. Tokį atsakovės sprendimą nulėmė įžūlus ir netoleruotinas ieškovės atstovo direktoriaus M. M. elgesys. Atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Pažymėjime buvo nurodyta, kad atsakovės nedarbingumą nulėmė nelaimingas atsitikimas buityje, tačiau iš tiesų atsakovė traumą patyrė darbo metu. Aplinkybę, jog trauma buvo patirta buityje atsakovė nurodė tik dėl to, jog buvo verčiama ieškovės atstovų, kurie primygtinai reikalavo, jog atsakovė pameluotų dėl traumos kilimo priežasties. Ieškovės atstovai įtikinėjo, jog atsakovei dėl to niekas nepasikeis, o ieškovė išvengs įvairių formalumų. Atsakovė, būdama jauno amžiaus bei siekdama neįsivelti į konfliktą su darbdaviu, nenurodė tikrosios traumos kilimo priežasties. Atsižvelgdama į tai, jog tiek darbo metu, tiek nedarbingumo laikotarpiu atsakovė patyrė stresą, darbdavio spaudimą ir netoleruotiną bei įžūlų elgesį, buvo nuspręsta darbo santykius nutraukti darbuotojos iniciatyva. Ieškovė 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – Komisiją) su prašymu atsakovei, kuriuo prašė iš jos priteisti 44,92 Eur sumą išmokėtą iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas. Tokį prašymą ieškovė grindė aplinkybe, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius priėmė sprendimą, kuriuo nustatė atsakovės elgesio taisyklių pažeidimą laikinojo nedarbingumo metu už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. 2019 m. spalio 30 d. Komisija išnagrinėjusi ieškovės prašymą priėmė sprendimą Nr. DGKS-6722, kuriuo prašymą atmetė bei nurodė: „Darbo ginčų komisija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikritimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi pareigą įrodyti nurodytą savo ieškinio pagrindą. Byloje ieškovas nepateikė faktinių duomenų (paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, ekspertų išvados, vaizdo garso įrašai ir kt. įrodinėjimo priemonės), pagrindžiančių, kad atsakovė be pateisinamos priežasties pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką ir, kad VSDFV sprendimu ligos išmoka ieškovei buvo neskirta arba jos mokėjimas nutrauktas.“. Atsakovė nurodė, jog iš esmės sutinka su Komisijos sprendime pateikta išvada, kad ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, kadangi ji tiek Komisijai, tiek teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė nedarbingumo metu taisyklių pažeidimą padarė tuo metu, kai ligos išmoką atsakovės nedarbingumo laikotarpiu turėjo mokėti ieškovė, t .y. 2019 m. gegužės 28 d. arba 2019 m. gegužės 29 d. dieną. Jokie teisės aktai nenumato, jog normos reglamentuojančios ligos išmokų nemokėjimą arba mokėjimo nutraukimą, pažeidus elgesio taisykles nedarbingumo metu, būtų taikomos retrospektyviai. Asmuo neturi pareigos grąžinti jam iki pažeidimo dienos išmokėtas ligos išmokas. Pažymėjo, jog VSDFV Kauno skyriaus priimti sprendimai (2019 m. liepos 22 d. VSDFV Sprendimas ir 2019 m. liepos 23 d. VSDFV Sprendimas), nagrinėjamos bylos kontekste neturi jokios įrodomosios galios, kadangi juose nėra nurodoma nei konkretūs tariami atsakovės veiksmai, kuriais ji pažeidė elgesio nedarbingumo laikotarpiu taisykles, nei jų data. Be to, sprendimuose nėra nurodoma, kokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis tariamai pažeidimai buvo nustatyti. Dėl šios priežasties šioje civilinėje byloje visa įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, jog jos atžvilgiu pareikštas nepagrįstas ieškinys, o juo reiškiami reikalavimai neteisėti, todėl jis turi būti atmestas, o atsakovės naudai priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 t., b. l. 43-47).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Nustatyta, kad ieškovė ir  atsakovė 2019 m. sausio 30 d. buvo sudarę darbo sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovės įmonėje įsidarbino barmenės-padavėjos pareigose (1 t., b. l. 5-7). Atsakovei U. S. nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo priežastimi nurodomas nelaimingas atsitikimas buityje (1 t., b. l. 18). 2019 m. birželio 14 d. buvo priimtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. VPA_SP1-143179 Dėl U. S. teisės į ligos išmoką, kuriuo nuspręsta skirti U. S. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 91-92). Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovei išduotą nedarbingumo pažymėjimą (1 t., b. l. 83-85). Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės D. K., atlikusios tyrimą dėl atsakovės nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo, siūlymas „vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38 punktu U. S. nustatyti ligos išmokos permoką už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 10. Informuoti darbdavį apie U. S. nustatytą elgesio taisyklių pažeidimą laikinojo nedarbingumo metu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 85). Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. liepos 19 d.  raštas Nr. (9.11E) DV_S-46488 Dėl U. S. laikinojo nedarbingumo, kuriuo ieškovė (darbdavys) buvo informuota apie nustatytus U. S. elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus. Rašte nurodoma, kad pagal UAB „Novus Rex“ pateiktą informaciją buvo patikrinti U. S. medicininiai dokumentai, 2019 m. liepos 5 d. gautas U. S. paaiškinimas dėl elgesio taisyklių pažeidimo laikinojo nedarbingumo metu. Įvertinus darbdavio pateiktą informaciją ir U. S. paaiškinimą, nustatytas elgesio taisyklių pažeidimas laikinojo nedarbingumo metu už laikotarpį nuo  2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 12; b. l. 118). 2019 m. liepos 19 d. ieškovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateikė VSDFV prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo nurodė, kad išmoka iš darbdavio lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. neskiriama dėl U. S. ligos režimo pažeidimų (1 t., b. l. 117; b. l. 120-121). Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Dėl U. S. teisės į ligos išmoką Nr. VPA_SP11-4343, kuriuo nuspręsta „neskirti U. S. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d., nes nesilaikė gydytojo nustatyto gydymosi režimo ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.3 papunkčio reikalavimus“. Minėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie šio sprendimo priėmimą dienos (1 t., b. l. 78). Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Dėl U. S. ligos išmokos perskaičiavimo Nr. VPA_SP1-166383, kuriuo nuspręsta U. S. nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 10 d. perskaičiuoti ligos išmoką. Perskaičiuota ligos išmokos suma nurodyta (-64,20 Eur), įskaitant gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo socialinio draudimo įmoką, ir (-50,72 Eur) atskaičius mokėtinus mokesčius. Minėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie šio sprendimo priėmimą dienos (1 t., b. l. 74-75). Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimas Dėl U. S. ligos išmokos permokos nustatymo Nr. VPA_SP1-166840, kuriame nurodyta: „išnagrinėjęs U. S. ligos išmokos bylos dokumentus, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38 punktu bei atsižvelgiant į 2019 m. liepos 5 d. U. S. paaiškinimą nustatau, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 10 d. susidarė 50,72 Eur ligos išmokos, 9,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3,85 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad U. S. nesilaikė gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.3 papunktį“ (1 t., b. l. 72). Į bylą VSDFV pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. ligos pašalpos permoką, sudarančią 50,72 Eur grąžino VSDFV (1 t., b. l. 122-123).

5.       Į bylą pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis ir lėšų pervedimo nurodymas bei Pranešimas išmokai skirti, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovei ieškovė už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (2019 m. gegužės 28-29 d.) priskaičiavo išmokėti 52,85  Eur ir išmokėjo 44,92 Eur (1 t., b. l. 19-21). Atsakovė neginčijo, kad ieškovė jai yra išmokėjusi ginčo sumą – 44,92 Eur. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nedarbingumo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovė turi teisę iš atsakovės susigrąžinti už pirmas dvi nedarbingumo dienas jai išmokėtą ligos išmoką – 44,92 Eur.

6.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ligos (išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 pirmąsias ligos dienas), išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Nuostatų 33 punkte, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo (tarnybos) grafiku, moka darbdavys. Tų pačių Nuostatų 62 punkte nustatyta, kad pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės išmokas yra elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą. Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (Nuostatų 34 punktas). Socialinio draudimo išmokoms gauti teritoriniam skyriui turi būti pateikti ligos išmokai – prašymas ir darbdavio pranešimas išmokai skirti (forma NP-SD) (Nuostatų 69.1. punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau vadinama – EPTS), pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką (toliau vadinama – ligos pašalpa).

7.       2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje ieškovės advokatas nurodė, kad VSDFV, kuri yra įgaliota spręsti dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo, nustačius, jog atsakovės padarytas elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas tęsėsi nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki nedarbingumo laikotarpio pabaigos 2019 m. birželio 26 d., ieškovė tikslino duomenis dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu, nurodydama, kad išmoka iš darbdavio lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. neskiriama dėl U. S. ligos režimo pažeidimų. Kartu nurodė, kad VSDFV paminėtą tikslinimą priėmė. Minėta, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateikė VSDFV prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų (formos NP-SD) tikslinimo, kuriuo nurodė, kad išmoka iš darbdavio lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. neskiriama dėl U. S. ligos režimo pažeidimų (1 t., b. l. 117; b. l. 120-121). Šio tikslinimo pagrindu VSDFV 2019 m. liepos 22 d. patikslino duomenis ligos išmokos skyrimui, nurodant, kad darbdavys už pirmąsias dvi ligos dienas ligos išmokos nemoka (1 t., b. l. 76).

8.       Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 13 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą). To paties straipsnio 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka prižiūri ir vykdo laikinojo nedarbingumo, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimus bet kuriuo metu iki nustatyto laikinojo nedarbingumo termino galiojimo pabaigos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nustatyta, kad šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei). Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu teismas sprendžia, kad būtent VSDFV ir jos teritoriniams skyriams yra priskirta funkcija priimti sprendimus, susijusius su elgesio taisyklių nedarbingumo metu laikymusi ir padarytais pažeidimais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato jokių kitų subjektų, kuriems būtų priskirta elgesio taisyklių nedarbingumo metu laikymosi kontrolė.

9.        Į bylą pateikta VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 19 d. U. S. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. VPA_P5-2564, kurioje nurodoma, kad „2019 m. birželio 28 d. VSDFV Kauno skyriuje gautas UAB „Novus Rex“ skundas, kuriame nurodomi U. S. laikinojo nedarbingumo metu galimai padaryti elgesio taisyklių pažeidimai, pateikiamos fotonuotraukų iš socialinių tinklų kopijos ir prašoma patikrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą.  2019 m. liepos 5 d. gautas U. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad „prisiima kaltę už taisyklių nesilaikymą“. 2019 m. liepos 8 d. pakartotinai telefonu susisiekus su U. S. paprašyta patikslinti darbdavio skunde nurodytų elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo metu datas. Paaiškinimas negautas. Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 28 d. UAB „Novus Rex“ skundą ir 2019 m. liepos 5 d. U. S. paaiškinimą, apdraustoji laikinojo nedarbingumo metu nuo 2019 m. gegužės 28 iki 2019 m. birželio 26 d. pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.3 papunkčio reikalavimus – nesilaikė gydytojo nustatyto gydymosi režimo“  (1 t., b. l. 73; b. l. 79-80). Teismas sprendžia, jog aukščiau aptartas įrodymas patvirtina, kad atsakovei U. S. nepatikslinus darbdavio skunde nurodytų elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo metu padarymo datų pagal VSDFV 2019 m. liepos 8 d. telefonu jai pateiktą prašymą, VSDFV vertino, kad elgesio taisyklių pažeidimo laikinojo nedarbingumo metu laikotarpis apėmė visą atsakovei išduotų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų laikotarpį, t.y. nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d.

10.       Į bylą pateiktas VSDFV Kauno skyriuje 2019 m. liepos 5 d. užregistruotas atsakovės U. S. atsakymas dėl darbdavio skundo, kuriame, be kita ko, atsakovė nurodė: „<...> suprantu, jog pagal visas nedarbingumo taisykles aš padariau klaidą. <...> prisiimu kaltę už taisyklių nesilaikymą. Nežinojimas manęs nuo atsakomybės neatleidžia.“ (1 t. b. l. 81-82). Teismas vertina, kad atsakovė vėliausiai nuo 2019 m. liepos 5 d. sužinojo, kad VSDFV yra atliekamas tyrimas dėl jai išduotų ginčo nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo. Teismas pažymi, kad atsakovė 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ji buvo gavusi VSDFV laišką, kuriame buvo nurodyta VSDFV grąžintina permoka. Teismo vertinimu atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo domėtis jos atžvilgiu atliekamo tyrimo eiga bei VSDFV priimtus sprendimus turėjo teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovė 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad gavus ieškinį atsakovė ginčo VSDFV sprendimų neskundė, nes buvo praleisti administracinių aktų apskundimo terminai. 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje atsakovė U. S. paaiškino, kad VSDFV jos atžvilgiu priimtų ginčo sprendimų neginčijo, nes nežinojo, kaip paduoti skundą. Minėta, kad VSDFV į bylą pateikė įrodymą, patvirtinantį, jog atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. grąžino VSDFV išmokėtą ligos išmoką – 52,72 Eur (1 t., b. l. 123). Teismo vertinimu minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė sutiko su jos atžvilgiu priimtais VSDFV sprendimais, kuriais konstatuoti jos padaryti elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimai.

11.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) 38 punkte, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Vadovaujantis įstatymo analogija teismas vertina, jog darbdavys gavęs informaciją iš VSDFV, kad U. S. nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d., t. y. ir per pirmąsias dvi nedarbingumo dienas (2019 m. gegužės 28-29 d.), už kurias ligos pašalpą mokėjo UAB „Novus Rex“ padarė elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus, turėjo teisę perskaičiuoti atsakovei ligos pašalpą  už 2019 m. gegužės 28-29 d. (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

12.       Civilinio kodekso

13.       Teismas sprendžia, kad esant nenuginčytiems VSDFV priimtiems sprendimams dėl atsakovės U. S. laikinojo nedarbingumo metu nuo 2019 m. gegužės 28 iki 2019 m. birželio 26 d., t. y. įskaitant ir dvi pirmąsias  nedarbingumo dienas (2019 m. gegužės 28-29 d.), padarytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimų, ieškovė, pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės už pirmas dvi nedarbingumo dienas U. S. išmokėtą išmoką – 44,92 Eur (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas.

14.        Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

16. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. banko Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 17).

17. Į bylą pateiktas išrašas iš 2019 m. lapkričio 28 d. advokato teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp advokato Viliaus Masiulio ir ieškovės (1 t., b. l. 16). Pateikti 2019 m. lapkričio 28 d. advokato Viliaus Masiulio ieškovei išrašyta 150,00 Eur sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškinio parengimą bei jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo dokumentas (1 t., b. l. 14-15). Į bylą pateiktas advokato Viliaus Masiulio prašymas priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 150,00 Eur už ieškinio parengimą ir 50,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (1 t., b. l. 105). Prie šio prašymo pateikti 2020 m. spalio 13 d. advokato Viliaus Masiulio išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 50,00 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (dokumento numeris DOK-121360 priedas; dokumento numeris DOK-57976 priedas). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 215,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti +15,00 Eur žyminio mokesčio).

18. Teismas šioje byloje turėjo 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (1 t., b. l. 41). Šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Novus Rex“, juridinio asmens kodas  302615205, iš atsakovės U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,92 Eur  (keturiasdešimt keturis eurus 92 ct) ir 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi  išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                           Rasa Urbanavičiūtė