Baudžiamoji byla Nr. 1-791-659/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04363-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5.; 1.2.25.4.2; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, 

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,

kaltinamajam T. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. G., J. K. M., E. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovei advokatei Mirandai Kunickienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krupje, 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuospendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 93 straipsnio pagrindu,

 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

        jis, 2019-01-31, apie 20.17 val., Minijos gatvėje, ties pastatu Nr. 59, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas link iš anksto numatomos kliūties – pirmoje eismo juostoje pastatyto automobilio "Opel Movano", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustabdė vairuojamo automobilio, neapvažiavo stovinčios transporto priemonės ir atsitrenkė į jos galinę dalį, po ko automobilis "Opel Movano", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo į priekį ir partrenkė prie jo dirbusį R. A., kuris dėl patirtų kūno sužalojimų žuvo.

Šiais savo veiksmais T. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.), 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

        Kaltinamasis T. Š. kaltę pripažino ir parodė, kad kiek atsimena, tą dieną važiavo namo. Viskas atsitiko Minijos g., buvo išsiblaškęs, kažko ieškojo krepšyje, žvilgsnį buvo nukreipęs nuo kelio, kai pajuto smūgį. Prieš tą smūgį į furgoną jokios kliūties nepajuto, aptverta nebuvo, tiesiog stovėjo furgonas. Po smūgio išlipo iš mašinos ir pamatė žmones. Vienas žmogus buvo prispaustas po furgonu, kitas žmogus buvo šulinyje. Pamatęs žmones iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji atvažiavusi konstatavo mirtį. Jis furgoną priekyje gal ir matė, bet nesuvokė, kad jis stovi vietoje. Jis ilgą tarpą buvo nusukęs žvilgsnį nuo kelio. Švyturėlis įjungtas buvo. Jokios kliūties iki furgono nebuvo, ta vieta nebuvo aptverta. Avarinių signalų nematė, pastatytų bokštelių nepastebėjo. Tik, kai išlipo iš mašinos, pastebėjo, kad buvo naujas stovas pastatytas, kuris nebuvo paliestas smūgio. Daugiau nieko nebuvo. Tą vakarą buvo tamsu, sausa kelio danga, eismo sąlygos buvo geros. Gatvė buvo apšviesta. Automobilis, į kurį atsitrenkė, stovėjo, po smūgio jis pajudėjo į priekį gal metrą. Automobilis stovėjo įjungtu varikliu. Stovelis buvo nepaliestas, nes jei būtų stovėjęs įvykio metu, būtų apgadintas. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiomis, norėjo atlyginti žalą, tačiau reikėjo draudimui atlyginti, dėl to ėmė paskolą ir nebeturėjo galimybės atlyginti nukentėjusiosioms. Norėjo atlyginti žalą nukentėjusioms, paimant 15 000 eurų kreditą, bet pagal uždirbamą ir gaunamą atlyginimą, tiek negalėjo gauti, todėl paėmė paskolą dėl draudimo. Su ieškiniais ne visai sutinka, prašo juos sumažinti, nes negali patempti tokios naštos. Prašo sumažinti iki 10 000 eurų bendros žalos atlyginimo, tačiau nesant galimybės, sutiktų sumokėti 15 000 eurų bendrai. Su draudimu atsiskaitė.        

Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad 2019-01-31, apie 20.30 val., vairuodamas automobilį „Chevrolet Cruze“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo Minijos gatve, prekybos centro „Akropolis“ link, Klaipėdoje. Važiavo vienas, automobilį vairavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, kritulių nebuvo, asfaltuota kelio danga buvo sausa. Važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, priešpriešiniam eismui buvo skirtos taip pat dvi eismo juostos. Tuo metu buvo intensyvus eismas. Važiuojant pirma eismo juosta, apie 50 km/h greičiu, neprivažiavus dešinėje kelio pusėje, esančios degalinės „Orlen“, pradėjo ieškoti kažkokio daikto kuprinėje, kuri buvo padėta ant priekinės keleivio sėdynės. Kokio daikto ieškojo tiksliai neprisimena, galimai ieškojo telefono, ar kito daikto. Kadangi kuprinėje kažko ieškojo, tai tekdavo trumpam nukreipti dėmesį nuo kelio važiuojamosios dalies. Prieš tai matė, kad pirmoje eismo juostoje yra kažkoks autobusiukas, tačiau tuo metu nesuprato, kad jis stovi, pasirodė, kad jis važiuoja. Privažiavus degalinę „Orlen“ ir nukreipus dėmesį nuo kelio važiuojamosios dalies, ieškant kažkokio daikto kuprinėje, netikėtai pajautė stiprų smūgį į automobilio priekinę dalį. Pažvelgęs į priekį pamatė, kad atsitrenkė į tamsiai mėlynos spalvos autobusiuką. Smūgio metu nežymiai susitrenkė veidą, tačiau rimtesnių sužalojimų nepatyrė, sąmonės praradęs nebuvo. Išlipęs iš automobilio, išgirdo vyro šauksmą, kuris sklido iš autobusiuko apačios. Pasilenkęs pamatė, kad po automobiliu yra šulinys, kuriame yra žmogus. Vyras, buvęs šulinyje, šaukė, kad yra partrenktas kitas žmogus, kad reikia patraukti automobilį bei prašė užgesinti autobusiuko variklį, kuris tuo metu buvo įjungtas. Nuėjęs prie automobilio priekinės dalies, ties priekiniu dešiniuoju ratu, po automobiliu pamatė gulintį vyrą, kuris jokių gyvybės ženklų nerodė. Vyras gulėjo ant pilvo, jo galva buvo šiek tiek išsikišusi iš už automobilio priekinės dalies. Matėsi, kad vyras yra prispaustas. Nedelsdamas paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Automobilio variklio neužgesino ir prispausto vyro netraukė, nes nenorėjo labiau pakenkti. Pirmi į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kurie panaudodami specialią įrangą pakėlė automobilį ir prispaustą vyrą ištraukė. Tuo pačiu ugniagesiai ištraukė ir vyrą buvusį šulinyje. Atvykę medikai apžiūrėjo vyrą, kuris buvo prispaustas automobilio, ir nustatė, kad jis miręs. Šulinyje buvęs vyras, kaip supranta, nebuvo sužalotas, bent išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino ir nustatė, kad automobilį vairavo blaivus. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes surašė paaiškinimą. Po eismo įvykio išlipęs iš automobilio pamatė, kad ant autobusiuko, į kurį atsitrenkė, yra įjungti mirksintys oranžiniai švyturėliai. Ar degė autobusiuko avariniai signalai, neprisimena. Kiek matė, autobusiukas važiuojamojoje dalyje nebuvo atitvertas jokiomis priemonėmis. Dėl padaryto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, žuvusiojo artimųjų atsiprašė ir yra pasiryžęs, pagal galimybes, atlyginti padarytą žalą. (2 t., b. l. 15-18)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G., parodė, kad 2019-01-31, apie 22.30 val., būnant namuose Klaipėdoje, paskambino tėčio R. A. sugyventinė Edita ir parnešė, kad tėtis žuvo eismo įvykio metu. Edita trumpai papasakojo, kad eismo įvykis įvyko Klaipėdoje, Minijos gatvėje, prie degalinės „Orlen“. Ji nurodė, kad R. A. žuvo darbo metu, minėjo, kad kažkoks automobilis atsitrenkė į darbo automobilį, kuris nuo smūgio buvo nublokštas į priekį, kur kliudė ir partrenkė tėtį. Automobilio vairuotojas buvo jaunas vaikinas. Gautame mirties liudijime buvo nurodyta, kad R. A. žuvo eismo įvykio metu, prispaudus kūną. Nustatyta mirties priežastis- uždusimas. Laidotuvių išlaidomis pasirūpino tėčio gyvenimo draugė Edita. Tėčio darbovietės AB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai patikino, kad padengs laidotuvių išlaidas. Netikėta tėčio mirtis sukrėtė ir stipriai sujaudino, sunku susitaikyti su netektimi, todėl patyrė didelę moralinę žalą. Ryšys su tėčiu buvo stiprus, dažnai susitikdavo, bendraudavo telefonu. Tėtis su Edita bendravo apie 20 metų. Kokie jų santykiai buvo, ar jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nežino. (1t., b. l. 65-68) 

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Kazimiera J. M., žuvusiojo motina, parodė, kad 2019-01-31, apie 23.00 val., į namus atvyko anūkė A. G. ir pranešė, kad sūnus R. A. žuvo darbo metu. Kartu su anūke atvažiavo ir sūnaus sugyventinė Edita. Moterys trumpai papasakojo, kad Minijos gatvėje, netoli nuo „Naujosios perkėlos“, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu sūnus R. A. buvo prispaustas automobilio, jog mirė įvykio vietoje. Edita pasakojo, kad sūnus su savo kolega dirbo gatvėje, jog buvo pasistatę darbo automobilį. Pasak jos, vienas darbininkas buvo šulinyje, o kitas, t. y. R. A., buvo prie šulinio ant gatvės. Anot Editos, į gatvėje stovintį automobilį atsitrenkė kažkokio jaunuolio vairuojamas automobilis. Po smūgio stovėjęs automobilis pajudėjo ir partrenkė sūnų, kuris dėl sužalojimų mirė. R. A. laidotuvių išlaidomis pasirūpino jo sugyventinė Edita. Kiek žinoma, laidotuvių išlaidas padengė sūnaus darbovietė AB „(duomenys neskelbtini) “. Netikėta sūnaus mirtis stipriai sukrėtė, dėl to patyrė didžiulį emocinį šoką, sunku susitaikyti su netektimi. R. A. nuolat rūpinosi, atveždavo maisto, lankydavo ligoninėje, nuveždavo į kapines ar kitur pagal poreikį. R. A. su Edita bendravo daugiau nei 20 metų, jie buvo sugyventiniai. Kartu gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį. Sūnus su Edita gyveno name, esančiame Dituvoje, Klaipėdos rajone. Šį namą jie kartu statėsi. (1t., b. l. 89-92)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B., žuvusiojo sugyventinė, parodė, kad 2019-01-31, apie 21.05 val., būnant Klaipėdoje, paskambinusi bendradarbė pranešė, kad sugyventinis R. A. žuvo darbo metu Klaipėdoje. R. A. dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ avarinėje tarnyboje pagal slenkantį grafiką. Pagal darbo grafiką Rimas tą dieną turėjo dirbti nuo 14.30 val. iki 23.00 val. Paskutinį kartą su Rimu kalbėjo 18.00 val. telefonu, ir tada jis sakė, kad dirba Minijos gatvėje, Klaipėdoje. Bendradarbė trumpai pasakė, kad kažkoks automobilis atsitrenkė į AB „Klaipėdos vanduo“ darbo automobilį, o šis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir partrenkė Rimą, kuris įvykio vietoje žuvo. Nedelsdama nuvyko į įvykio vietą, esančią Minijos gatvėje, šalia degalinės, kurios pavadinimo nežino. Rimo kūnas buvo prie AB „(duomenys neskelbtini) “ automobilio, jis jau buvo uždengtas. Įvykio vietoje medikų bei ugniagesių gelbėtojų jau nebuvo, buvo tik policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvęs Rimo bendradarbis trumpai papasakojo, kad jam dirbant šulinyje išgirdo trenksmą, po ko pamatė automobilio prispaustą Rimo kūną. Būnant įvykio vietoje paskambino Rimo dukrai A. G. ir pranešė apie įvykį. Laidotuvių išlaidas padengė AB „(duomenys neskelbtini) “. Nuo 1995 metų su R. A. buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2013 metais įsigijo sklypą ir pasistatė namą Dituvoje, Klaipėdos rajone, kur ir gyveno iki įvykio. Statant ir įrengiant namą prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Netikėta ir tragiška sugyventinio mirtis sukrėtė ir stipriai sujaudino, iki šiol negali susitaikyti su netektimi. Gyveno draugiškai, turėjo ateities planų, kurie liko neįgyvendinti. Dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Buvo susitikusi su eismo įvykio kaltininku, jo iniciatyva. Jis apgailestavo dėl įvykio, tačiau neatsiprašė, sakė, kad norėtų atlyginti padarytą žalą, bet minėjo, kad jo finansinės galimybės ribotos. (1t., b. l. 112-115)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo J. Ž. parodymų matyti, kad jis parodė, jog nuo 2015 metų kovo mėnesio dirba AB „(duomenys neskelbtini) “ ekskavatorininku/vamzdžių montuotoju. Nuo 2019 metų sausio mėnesio buvo perkeltas dirbti į vandentiekio gedimų šalinimo brigadą, kurią sudarė trys darbuotojai. Dirbo kartu su R. A. ir A. K.. A. K. yra vamzdžių montuotojas, o R. A. buvo brigadininkas. R. A. vadovaudavo atliekamiems darbams, jis bendraudavo su dispečeriu bei pamainos meistru. Be to, R. A. vairuodavo ir tarnybinį automobilį, su kuriuo vykdavo šalinti gedimų. Atvykus į vandentiekio avarijos (gedimo) vietą, esančią kelio važiuojamojoje dalyje ar kitoje vietoje, R. A. duodavo nurodymus, kaip tą vietą atitverti, kokius darbus ten atlikti. 2019-01-31 darbo pamaina buvo nuo 14.30 val. iki 23.00 val. Dirbo su R. A. ir A. K.. Apie 18.00 val. R. A. nurodymu nuvažiavo į Minijos gatvę, Klaipėdoje, atlikti vandentiekio remonto darbų. Tikslaus adreso nežino, prisimena, kad ši vieta yra šalia akumuliatorių parduotuvės. Dirbo Minijos gatvės dešinėje (žiūrint Baltijos pr. kryptimi) pirmoje eismo juostoje. Prieš šulinį, apie 5-6 m atstumu nuo jo, Rimas pastatė darbo automobilį „Opel“. Prieš darbo automobilį, maždaug ties pirmos eismo juostos viduriu, pastatė laikinus kelio ženklus „Kelio darbai“ ir „Kelio susiaurėjimas iš dešinės“. Šie kelio ženklai buvo ant vieno stovo, stovas buvo pastatytas apie 20 metrų atstumu nuo tarnybinio automobilio galinės dalies. Darbo vieta nuo stovo su kelio ženklais iki šulinio, kuriame buvo atliekami darbai, buvo paženklinta trikampiais kūgiais (oranžinės spalvos su baltom juostom). Stovą su kelio ženklais ir kūgius išdėliojo su Artūru, jie vykdė R. A. nurodymą. Kadangi atliekant šiuos darbus buvo naujokas, brigadoje dirbo tik apie 2 savaites, tai tiesiog vykdė nurodymus ir mokėsi kaip reikia dirbti. Buvo vamzdžių jungties gedimas, kurį turėjo pašalinti. Ar tai buvo planiniai darbai ar buvo gautas pranešimas apie gedimą, nežino. Pašalinus gedimą, Rimo nurodymu, išvažiavo į kitą Minijos gatvės vietą atidaryti vandens sklendės. Ši vieta buvo apie 100 metrų atstumu nuo pirmosios darbo vietos. Pirmojoje darbo vietoje prie šulinio liko A. K.. Pašalinus gedimą, reikėjo paleisti vandenį ir stebėti ar suremontuota vieta nepraleidžia vandens, todėl A. K. buvo paliktas prie pirmojo šulinio. Su R. A. atvažiavo prie degalinės „Orlen“, Minijos gatvėje. R. A. automobilį pastatė pirmoje eismo juostoje, netoli nuo įvažiavimo/išvažiavimo į degalinę. Vandentiekio šulinys buvo maždaug ties pirmos eismo juostos viduriu. Nuo automobilio priekinės dalies iki šulinio buvo apie 3-4 metrų atstumas. Pirmoje eismo juostoje, prieš automobilio galinę dalį padėjo du oranžinius trikampius kūgius su baltomis juostomis. Daugiau kūgių neturėjo, nes jie buvo išdėlioti pirmojoje darbo vietoje, kur buvo likęs A. K.. Kelio ženklo „Kelio darbai“ prieš automobilį nepastatė, nes antro neturėjo. Šis ženklas buvo likęs pirmojoje darbo vietoje. Trikampiai kūgiai buvo padėti įstrižai kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu. Pirmasis kūgis buvo apie 3 metrų atstumu nuo automobilio galinės dalies, o nuo pirmojo iki antrojo trikampio kūgio buvo taip pat galimai apie 3 metrus. Arčiau automobilio pastatytas kūgis buvo arčiau kelio vidurio, o tolimesnis arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Kas išdėliojo kūgius ant važiuojamosios dalies, tiksliai neprisimena. R. A. buvo įjungęs automobilio šviesas bei avarinį signalą. Be to, buvo įjungti ant automobilio stogo įrengti oranžinės spalvos švyturėliai (vienas buvo priekinėje, o kitas galinėje dalyje). Kaip supranta, automobilis buvo paliktas su įjungtu rankiniu stabdžiu ir veikiančiu varikliu. Rimui davus nurodymą, įlipo į šulinį ir atidarė vandens sklendę. Pirmiausiai atidarė dalį sklendės ir laukė, kol prisipildys vamzdžiai. Tuo metu R. A. buvo prie šulinio, nugara buvo pasisukęs į automobilio priekinės dalies pusę. Maždaug po 2-3 min. nuo įlipimo į šulinį netikėtai išgirdo trenksmą. Palipęs laipteliais į viršų pamatė, kad virš šulinio yra automobilio dugnas. Iškišęs galvą iš šulinio pamatė, kad ties automobilio priekine dešiniąja dalimi guli partrenktas R. A.. Jis buvo prispaustas automobilio, gulėjo ant pilvo, arčiau dešiniojo priekinio rato. R. A. nejudėjo ir į aplinką nereagavo. Automobilio variklis toliau dirbo, todėl pradžioje buvo sudėtinga suprasti, kas atsitiko. Ties automobilio galine dalimi pamatė atsirėmusį kitą automobilį, tad suprato, jog įvyko eismo įvykis. Būdamas šulinyje nedelsdamas paskambino A. K. ir pranešė apie tai, kas įvyko. Į įvykio vietą atvyko medikai bei ugniagesiai gelbėtojai, kurie panaudodami spec. įrangą pakėlė automobilį ir ištraukė R. A.. Po to gelbėtojai pastūmė automobilį ir padėjo jam išlipti iš šulinio. Medikai apžiūrėjo ir pasiūlė vykti į ligoninę, tačiau atsisakė, nes įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik labai išsigando. Medikai konstatavo R. A. mirtį. (1t., b. l. 137-140)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis parodė, jog nuo 2017-05-02 dirba AB „(duomenys neskelbtini) “ vamzdynų montuotoju. Dirba brigadoje, kuri sudaryta iš trijų darbuotojų. Atlieka vandentiekio gedimų, avarijų šalinimus, bei įvairius vandentiekio priežiūros darbus. Be jo brigadą sudarė R. A. ir J. Ž.. Brigados vyresnysis buvo brigadininkas R. A.. J. Ž. pagal pareigybę yra ekskavatorininkas/vamzdynų montuotojas. Brigadininkas R. A. vairuodavo darbo automobilį „Opel Movano“. Prieš išvykstant į vandentiekio avarijos vietą už darbo priemones atsakingas būdavo brigadininkas ir meistras. Darbo automobilio krovinių skyriuje visada būdavo įdėti specialūs trikampiai kūgiai naudojami darbo vietos atitvėrimui. Tais atvejais, jei tekdavo dirbti kelio važiuojamojoje dalyje, pasiimdavo kelio ženklus: „Darbai kelyje“ ir „Susiaurėjimas iš dešinės“. 2019-01-31 pagal darbo grafiką dirbo nuo 14.30 val. iki 23.00 val. Apie 18.00 val. brigadininko R. A. nurodymu darbo automobiliu „Opel Movano“ nuvyko į vamzdyno gedimo vietą, esančią Minijos gatvėje, Klaipėdoje. Darbo vieta buvo dešinėje Minijos gatvės pusėje (žiūrint Baltijos pr. kryptimi), pirmoje eismo juostoje, netoli nuo dešinėje esančios Žuvėdrų Tako gatvės. Ties Žuvėdrų Tako gatve pirmoje eismo juostoje pastatė stovą su kelio ženklais „Darbai kelyje“ ir „Susiaurėjimas iš dešinės“ bei išdėliojo trikampius kūgius, kuriais atitvėrė pirmą eismo juostą. Pirmoje eismo juostoje, prieš vandentiekio šulinį, pastatė darbo automobilį, kuris stovėjo su įjungtais avariniais signalais ir ant stogo esančiais oranžiniais švyturėliais. Atliko vandens vamzdžių jungties remontą bei vandentiekio linijos praplovimą. R. A. su J. Ž., berods, du kartus buvo nuvažiavę prie kito šulinio, kuris buvo toje pačioje eismo juostoje, apie 500 m atstumu nuo pirmojo šulinio, arčiau miesto centro prie degalinės „Orlen“. R. A. su J. Ž. važiavo prie kito šulinio tam, kad atidaryti vandens sklendę. Kai įvyko eismo įvykis, R. A. su J. Ž. prie antrojo šulinio buvo nuvažiavę antrą ar trečią kartą. Atlikus remonto darbus reikėjo paleisti vandenį, todėl R. A. su J. Ž. nuvažiavo prie kito šulinio, o jį paliko prie pirmojo šulinio stebėti, ar nebus vandens pratekėjimo. Laukiant prie pirmojo šulinio, apie 20.17 val. paskambino Juozas ir pranešė, kad įvyko avarija, jog Rimas prispaustas, o jis šulinyje. Iš balso jautėsi, kad Juozas yra stipriai susijaudinęs ir išsigandęs. Supratęs, kad įvyko nelaimė, nedelsdamas nubėgo miesto centro link. Atbėgęs prie „Orlen“ degalinės pamatė pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai ir medikai. Po automobilio priekine dalimi, arčiau dešinės, gulėjo prispaustas R. A.. Berods, jis gulėjo ant pilvo, veidas buvo nukreiptas į asfaltą. Suprato, kad Rimas žuvęs, nes jis nejudėjo ir jokių gyvybės ženklų nerodė. Ties darbo automobilio galine dalimi buvo automobilis „Chevrolet“ su sugadinta priekine dalimi. Gelbėtojai panaudodami spec. įrangą pakėlė automobilį ir Rimą ištraukė. Medikai jį apžiūrėjo ir konstatavo, jog jis miręs. Pastūmus automobilį „Opel Movano“, iš šulinio išlipo Juozas, kuris sužalojimų nebuvo patyręs. Buvo supažindintas su laikinos darbo vietos kelyje atitvėrimu, žino, kad važiuojamojoje dalyje, berods, 30 m atstumu nuo darbo vietos, reikia pastatyti laikinus ženklus („Darbai kelyje“) bei darbo vietą atitverti. (1t., b. l. 145-148)

        Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. Š. parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2019 metų sausio mėnesio pabaigoje, apie 20.00-21.00 val., būdama namuose Klaipėdoje, mobiliojo ryšio telefone pastebėjo sūnaus T. Š. praleistus skambučius. Paskambinus sūnui, jis pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Sūnus T. Š. pokalbio metu buvo susijaudinęs, nesugebėjo suprantamai paaiškinti įvykio aplinkybių. Suprato tik tiek, kad jis Klaipėdoje, vairuodamas jai priklausantį automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį. Atvažiavusi į įvykio vietą, esančią Minijos gatvėje, Klaipėdoje, pamatė apgadintą automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei autobusiuką, prie kurio gulėjo žuvęs vyras. Vėliau sūnus trumpai papasakojo, kad matė autobusiuką su įjungtais švyturėliais, tačiau manė, kad autobusiukas važiuoja, kad jis stovi nesuprato. Sūnaus teigimu, jis trumpam nukreipė dėmesį kažkur kitur, po ko atsitrenkė į stovinčio autobusiuko galinę dalį. Jai priklausančiam automobiliui „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadinta priekinė dalis. Kaip supranta, šiam automobiliui teks pakeisti priekinį buferį, variklio dangtį, sparną bei žibintą. Dėl automobilio apgadinimo sūnui jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, būti pripažinta nukentėjusiąja nepageidauja. Įvykio dieną, sūnus jai priklausančiu automobiliu naudojosi su leidimu. (1t., b. l. 151-154)

2019-02-01 M. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019-01-31, apie 20.17 val., Minijos g. 59, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis per kurį nukentėjo žmonės. Atvykus nustatyta, kad automobilis „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus (0.00 prom) T. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., nepasirinko saugaus vairavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdė ir atsitrenkė į stovinčio automobilio „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Po susidūrimo automobilis „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi užvažiavo ant pėsčiojo R. A., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris stovėjo prie priekinės automobilio dalies. Pėsčiasis R. A. buvo prispaustas priekiniu dešinės pusės rato šarnyru. Automobilyje „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įjungti avarinio signalo žibintai, taip pat buvo įjungti oranžinės spalvos blykčiojantys švyturėliai, o netoliese automobilio ant važiuojamosios kelio dalies buvo pastatyti du šviesą atspindintys kūgiai. Eismo įvykio vietoje žuvo R. A., gim. 1967 m. (1t., b. l. 1-3)

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Minijos gatvėje, ties pastatu Nr. 59, Klaipėdoje. Kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš keturių eismo juostų, kai kiekviena kryptimi skirta važiuoti po dvi eismo juostas. Automobilis "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmoje eismo juostoje, prie įvažiavimo į degalinės teritoriją, priekine dalimi nukreiptas Jūrininkų pr. link. Nuo automobilio "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio rato ašies, 4,86 m atstumu Jūrininkų pr. kryptimi, pirmoje eismo juostoje yra automobilis „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmoje eismo juostoje, 6,81 m atstumu nuo automobilio "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio rato ašies, Jūrininkų pr. link, yra R. A. kūnas. Pirmoje eismo juostoje, 0,63 m atstumu nuo automobilio "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo rato ašies, Pilies gatvės link, ir 3,45 m atstumu nuo pirmos eismo juostos dešinio krašto, yra „pastatomas bokštelis“ (kūgis). Tarpe tarp automobilio "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies ir automobilio „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies yra kitas „pastatomas bokštelis“ (kūgis). (1t., b. l. 9-13)

2019-02-05 apžiūros protokole fiksuota, kad automobilio „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje tiesioginio smūginio kontakto pėdsakai yra ant gale esančių kopetėlių. Galinės dešinės pusės durys įdubusios link priekio. Galinis dešinys šviesų žibintas bei ties galiniu dešiniuoju kampu buferio plastikas suskeldėjęs. Galinis dešinys sparnas deformuotas nuo netiesioginio poveikio, patiriant smūgį į galinę dalį. Abu galiniai gabaritiniai šviesų žibintai veikia. Įjungus avarinę šviesos signalizaciją, abu galiniai posūkio žibintai veikia. Automobilio galinėje dalyje, kairėje pusėje ant stogo apie 2,8 m aukštyje nuo pagrindo yra oranžinės spalvos blyksintis šviestuvas, kuris jį įjungus veikia. Automobilio priekinėje dalyje ant stogo kairėje pusėje yra oranžinės spalvos žibintas, kuris jį įjungus veikia. Automobilio priekinėje dalyje ties viduriu 28-49,5 aukštyje nuo pagrindo yra nešvarumų užsluoksniavimas. Priekinis valstybinis numeris deformuotas įlenkiant link automobilio galo. Apžiūros metu vairo pavara, darbinė stabdžių sistema ir automobilio rankinis stabdis veikia. (1t., b. l. 29-32)

2018-02-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad automobiliui "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis. Priekinis buferis atidalintas nuo automobilio, kairėje pusėje suskeldėjęs skersine kryptimi. Automobilio priekinė dalis sugniuždyta. Ant priekinio buferio balkio bei variklio dangčio yra du vertikaliai orientuoti perlinkimai, išsidėstę per visą aukštį. Visuose automobilio ratuose oro slėgis yra. Visos padangos žieminės, galinių ratų protektoriaus gylis didesnis nei 4 mm, priekinių- didesnis nei 8 mm. Apžiūros metu neaptikta požymių, kurie rodytų, kad automobilyje "Chevrolet Cruze", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ar buvo gedimų, galėjusių įtakoti automobilio valdomumą, kelio apžvelgiamumą, ar nagrinėjamo įvykio kilimą. (1t., b. l. 35-37)

2019-07-22 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš AB „Ventus-Nafta“ degalinės „Orlen“, esančios Minijos g. 44, Klaipėdoje, užfiksuotas eismo įvykis, kurio metu žuvo R. A.. Vaizdo įrašas užfiksuotas vaizdo kamera, kuri įrengta degalinės teritorijoje, prie dujų užpylimo kolonėlės. Vaizdo kamera nukreipta link išvažiavimo iš degalinės teritorijos (į Minijos gatvės pusę). Vaizdo įrašas spalvotas, trukmė- 07 min. 30 sek. Vaizdo įraše matoma tik nedidelė Minijos gatvės pirmos eismo juostos dalis. Vaizdo įrašas nėra kokybiškas dėl prastos raiškos bei vaizdo su pertrūkiais. Apie 20 val. 08 min. pirma eismo juosta atvažiuoja ir ties degalinės išvažiavimu sustoja automobilis („Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaizdo įraše matomas automobilio dešinysis šonas ties ratais. Vaizdas aukščiau ratų nėra matomas. Ties automobilio galine dalimi matoma tik kelių metrų atkarpa. Kas vyksta važiuojamoje dalyje prie automobilio, nematyti. Ties automobilio priekine dalimi, važiuojamoje dalyje, matoma žmogaus apatinė kūno dalis. Matyti, kad žmogus juda. Apie 20 val. 18  min. į automobilio („Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinę dalį atsitrenkia pirma eismo juosta nuo miesto centro atvažiavęs kitas automobilis („Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 46-47)

2019-02-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 76/2019(03) nustatyta, kad R. A. mirė nuo kompresinės asfiksijos bei šoko, suspaudus krūtinės ląstą, kas vertinama, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti patirti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Mirčiai įtakos neturėjo. Skeleto kaulų lūžių, vidaus organų pažeidimo nerasta (išskyrus kraujosruvą dešinio inksto riebalinėje kapsulėje). Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis automobilio smūgis kliuvo į R. A. dešinę šlaunį iš užpakalio, po to kūnas nublokštas priekiu ir prispaustas. Nubloškus ant kelio dangos padaryti kojų priekinio paviršiaus paviršiniai sužalojimai, kaktos odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva. Sprendžiant iš sužalojimų, trauminio kontakto metu R. A. stovėjo atsisukęs į automobilį nugara. Mirusiojo kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta, kas rodo, kad R. A. buvo blaivus. (1t., b. l. 53-62)

2019-02-13 AB „(duomenys neskelbtini) “ raštu nustatyta, kad: 2019-01-31 nuo 18.00 val. AB „(duomenys neskelbtini) “ Tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vamzdynų montuotojai: R. A., J. Ž. ir A. K. vykdė vamzdynų praplovimo ir užpildymo vandeniu darbus (atkarpoje nuo Žuvėdrų tako iki Minijos g. sankryžos (vandentiekio šuliniuose VŠ-175 105-B-9; VŠ-141 105-A-8); Vamzdynų praplovimo ir užpildymo vandeniu darbus organizavo Tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos meistras V. R., vadovavo darbams vandentiekio tinklų tarnybos vamzdynų montuotojas R. A. (atliekantis vadovavimo brigadai funkcijas (įsakymas 2016-11-22 Nr. 2016/V-ADM.07-506), šiuos darbus vykdė trijų darbuotojų brigada; Tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vamzdynų montuotojai R. A., J. Ž. ir A. K. buvo instruktuoti pagal vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 17. Instrukcijoje 4.6. punkte „darbų sauga dirbant gatvėje“ nurodyti darbo vietos kelyje atitvėrimo reikalavimai; Už brigados saugos darbo užtikrinimą, tame tarpe ir darbo vietos atitvėrimo kelyje organizavimą buvo atsakingas vandentiekio tinklų tarnybos vamzdynų montuotojas (atliekantis vadovavimo brigadai funkcijas) R. A.; Tarp Tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vamzdynų montuotojų R. A., J. Ž. ir A. K. buvo darbinio pavaldumo santykis: R. A. turėjo organizuoti brigados darbą bei meistro pavestų užduočių vykdymą, paskirstyti užduotis brigados darbuotojams, atlikti matavimo ir žymėjimo darbus bei kontroliuoti darbų saugos ir sveikatos užtikrinimą darbo vietoje, J. Ž. ir A. K. vykdyti R. A. užduotis vamzdynų montuotojo pareigoms atlikti. (1t., b. l. 157).

        Tokiu būdu aukščiau surinktų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia, kad kaltinamasis T. Š., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 128 p. reikalavimus, ir toks šių reikalavimų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Tokia T. Š. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.

        Kaltinamojo atsakomybė lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį - padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltininko asmenybę - T. Š. neteistas, 2017 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, jauno amžiaus, dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra pasirengęs atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, be to, padaryti nusižengimai nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (t. 2 b. l. 42-44), į eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes, į T. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. Š. skiriant BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t.y. 3 (treji) metai ir 6 mėnesiai. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą sąlygoja nusikaltimo padarymo aplinkybės, t.y. kaltinamojo itin neatidus ir neatsakingas elgesys už vairo. Be to, byloje nėra duomenų, kad siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas nusikalstamos veikos padarymui ar suvaržantis kaltinamojo teises daugiau nei būtina. 

Kaltinamajam T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, panaikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl civilinių ieškinių

        Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pateikė civilinius ieškinius, reikalaudamos iš kaltinamojo T. Š. priteisti: A. G. – 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 79-80), Kazimiera J. M. – 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 103-104), E. B. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinių ieškinių dydį sumažino ir iš kaltinamojo prašė priteisti: A. G. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Kazimiera J. M. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. B. – 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2 b. l. 138).

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje atskleista neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pvz., amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-89-139/2016; 2K-310-699/2017).  

        Dėl šio nusikaltimo nukentėjusiosioms dėl tėvo, sūnaus ir vyro netekties sukeltas skausmas nekvestionuojamas, dėl R. A. žūties jos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Mylimo asmens praradimas, neabejotinai, joms turės įtakos ir ateityje. A. G. įvykio metu laukėsi, todėl dėl tėvo netekties išgyvenimo, pagrįstai baiminosi ir dėl poveikio vaisiui, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad ji su tėvu kartu nebegyveno, yra suaugusi, turi savo šeimą; K. J. M. dėl šio įvykio neteko sūnaus, kuris ja rūpinosi, po šio įvykio pablogėjo sveikata; E. B. neteko vyro, su kuriuo, nors ir nebuvo sudariusi santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, bendrai gyveno 20 metų. Akivaizdu, kad nukentėjusiosioms dėl šio įvykio padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad T. Š. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, iškvietė pagalbą, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas, dirba, byloje nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, jokių duomenų, kad jis pats turėtų kokių nors sveikatos problemų, byloje taip pat nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje taip pat nustatyta, jog eismo įvykio vietoje AB „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusiuko gale buvo pastatyti du kūgio formos bokšteliai, įjungti avarinio signalo žibintai, įjungti oranžinės spalvos blykčiojantys švyturėliai (t. 1 b. l. 9-14). Teismas pažymi, kad nors įvykio vieta ir nebuvo aptverta, tiksliai taip, kaip numato automobilių kelių darbų vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 (t. 1 b. l. 177-179), tačiau eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ne šis pažeidimas, o kaltinamojo nerūpestingas elgesys, t.y. T. Š. vairuodamas nestebėjo kelio, tuo metu dėmesį buvo sutelkęs į ant priekinės keleivio sėdynės buvusį krepšį, ir nors autobusiuką matė, nesuvokė, kad šis stovi, o nejuda, todėl net ir esant tinkamam darbo vietos aptvėrimui, eismo įvykio ir jo padarinių nebūtų buvę galima išvengti, dėl to teismas negali daryti išvados, kad nukentėjusiojo veiksmai taip pat prisidėjo ar lėmė padarinių atsiradimą ar sudarė sąlygas jiems atsirasti ir šiuo pagrindu pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų reikalaujami neturtinės žalos dydžiai yra adekvatūs ir užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už netekties skausmą ir žalą padariusio asmens intereso, todėl tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio įvykio civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ A. G. išmokėjo 1667 Eur, E. B. - 1666 Eur, K. J. M. - 1667 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 2 b. l. 116-117), todėl šios sumos išskaitytinos iš prašomų priteisti sumų ir iš T. Š. A. G. priteistina 4333 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. B. – 7334 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. J. M. 4333 Eur neturtinei žalai atlyginti.   

Nukentėjusiosios taip pat prašė priteisti – 3000 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateiktas šiai sumai pinigų priėmimo kvitas (2 t. b. l. 120).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

        Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų koks konkrečiai advokatės teisinis veiksmas buvo atliktas ir kokia konkrečia suma tas veiksmas įvertintas, taip pat į tai, kad byla nesudėtinga, nereikalavo daug pastangų pasiruošimui, nes kaltinamasis kaltę pripažino viso proceso metu, buvo tik vienas teisiamasis posėdis, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat į pačių civilinių ieškinių nedidelę apimtį, nesudėtingumą, darytina išvada, kad proceso išlaidos yra aiškiai per didelės, ir todėl mažintinos iki 1 500 Eur.

        Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ “Regitra”, skaitmeninės informacijos laikmenos (DVD-R) su automobilių apžiūrų nuotraukomis, 2 vnt.; skaitmeninės informacijos laikmena (CD-R) su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, 1 vnt.; skaitmeninės informacijos laikmena (DVD-R) su vaizdo įrašu, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant T. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėtinas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Kaltinamajam T. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.     Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš T. Š. A. G. - 4333 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. B. – 7334 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. J. M. - 4333 Eur neturtinei žalai atlyginti.

        Nukentėjusiųjų reikalavimą dėl proceso išlaidų priteisimo, tenkinti iš dalies ir iš T. Š. priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

        Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ “Regitra”, skaitmeninės informacijos laikmenas (DVD-R) su automobilių apžiūrų nuotraukomis, 2 vnt.; skaitmeninės informacijos laikmeną (CD-R) su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, 1 vnt.; skaitmeninės informacijos laikmeną (DVD-R) su vaizdo įrašu, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

                Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                            Violeta Balčiūnienė