Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-654/2023

                                                      Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00019-2019-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1

                                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

išteisintojo D. S. gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

        teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 9 d. nutarties išteisintojo D. S. baudžiamojoje byloje.

        Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu D. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       D. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, pagal perįgaliojimą atstovaudamas J. T. (J. T.), 2017 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Zarasų skyriui pateikė prašymą nukreipti J. T. 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvadą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. 2017 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje iš bendro 18,6615 ha žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, pasirinko 3,0698 ha ploto dalį, pasirašė susirinkimo protokole, taip sutikdamas su 3,0698 ha ploto dalimi. 2017 m. gruodžio 20 d. NŽT priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha sklype, kurį 2017 m. gruodžio 27 d. D. S. pateikė VĮ Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriui. 2018 m. sausio 16 d. sprendimu registratorė A. N. per neapsižiūrėjimą Nekilnojamojo turto registro įraše įregistravo J. T. nuosavybės teisę į visą sprendime nurodytą 18,6615 ha ploto žemės sklypą, nors J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 3,0968 ha dalį ginčo žemės sklypo. D. S., žinodamas ir suprasdamas, kad pagal NŽT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą J. T. nuosavybės teise priklauso ne 18,6615 ha, o 3,0698 ha dydžio žemės sklypo dalis, 2018 m. kovo 20 d. NŽT Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą už 5400 Eur ir, gavęs NŽT Zarasų skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. pažymą dėl leidimo parduoti pasirinktiems asmenims žemės sklypą, pasiūlė M. K. įsigyti 18,6615 ha ginčo žemės sklypą. M. K. 2018 m. gegužės 16 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. T., atstovaujamo F. U., įsigijo 18,6615 ha žemės sklypą už 5400 Eur, šį sklypą 2018 m. gegužės 23 d. Kaune už 75 000 Eur pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Taip D. S. neteisėtai, nutylėdamas apie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įraše įregistruotus klaidingus duomenis, tyčia įrašydamas į pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žinomai neteisingus duomenis apie parduodamą ginčo žemės sklypo dydį ir taip iš esmės suklaidindamas NŽT Zarasų skyrių, apgaule M. K. naudai įgijo teisę į svetimą turtą – 15,5647 ha dalį ginčo žemės sklype.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras S. Daunoravičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, įrodymai nevertinti kaip visuma, taigi padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

2.2.       Išvadą, kad D. S. veikoje nėra BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – apgaulės, apeliacinės instancijos teismas darė remdamasis tik liudytojų I. M., V. K. ir A. N. parodymais, nevertindamas jų kartu su kitais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S., būdamas J. T. įgaliotas asmuo, inicijavo jo žemės grąžinimą Zarasų rajone: NŽT Zarasų skyriui pateikė prašymą nukreipti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; sklypų plano pretendentų susirinkime pasirinko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 3,0698 ha miškų ūkio žemės sklypą, pasirašė protokole ir taip sutiko su 3,0698 ha dydžio žemės sklypo dalimi; gavo NŽT priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T., perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo dalį, lygiavertę turėtai, – 3,0698 ha dalį, esančią 18,6615 ha sklype, patikėjimo teise valdomame kartu su NŽT; šį NŽT priimtą sprendimą jis pats pateikė VĮ Registrų centrui, siekdamas įregistruoti Nekilnojamojo turto duomenų registre, gavo įregistravimo dokumentus. Taigi D. S. žinojo J. T. priklausančio žemės sklypo dydį, be to, nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesuose dalyvauja nuo 2012 m.

2.3.       Atkūrus nuosavybės teises į J. T. priklausantį 3,0698 ha žemės sklypą, 2018 m. kovo 20 d. NŽT pateikdamas pranešimą apie sprendimą parduoti M. K. ne 3,0698 ha, o 18,6615 ha žemės sklypą, D. S. sąmoningai įrašė žinomai melagingus duomenis apie žemės sklypo plotą, nurodydamas didesnę parduodamos žemės sklypo dalį, nei J. T. nuosavybės teise priklausė, taip siekė suklaidinti NŽT ir M. K. naudai įgyti valstybei priklausantį 15,5917 ha didelės vertės žemės sklypą.

2.4.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 16 d. J. T., kuriam atstovavo F. U., 18,6615 ha žemės sklypą už 5400 Eur pardavė M. K., o ši 2018 m. gegužės 23 d. šį sklypą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) už 75 000 Eur. Iš liudytojų G. S., M. P. ir I. V., iš dalies ir liudytojos M. K. parodymų matyti, kad D. S. vaidmuo 2018 m. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriuose buvo itin reikšmingas ir aktyvus: 2018 m. gegužės 16 d. žemės sklypo pardavimo sandorio sąlygos buvo derinamos su pardavėju ir D. S., kuris ir surado sklypo pirkėją, derybas dėl 2018 m. gegužės 23 d. sandorio vykdė D. S. Jo aktyvus dalyvavimas 2018 m. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriuose buvo jo kryptingų veiksmų tęsinys – bylos duomenų visuma apie D. S. veiksmus nuo tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į 2018 m. kovo 20 d. pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir pateikimo NŽT Zarasų skyriui iki 2018 m. gegužės 16 d. bei 2018 m. gegužės 23 d. 18,6615 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atskleidžia jo panaudotos apgaulės mechanizmą ir patvirtina tyčinį D. S. veiksmų pobūdį. Nors D. S. nėra nė vieno sandorio šalis, tačiau būtent jis, žinodamas apie Nekilnojamojo turto registre be teisinio pagrindo įregistruotas J. T. nuosavybės teises, aktyviai organizavo ir rūpinosi sandorių sudarymu, dar iki 2018 m. gegužės 16 d. sandorio su M. K. sudarymo suderino sklypo pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) už žymiai didesnę kainą.

2.5.       D. S. negalėjo nežinoti tikrojo nuosavybėn sugrąžintos žemės sklypo dydžio, tačiau dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai gauti turtinę naudą sugyventinei M. K., nutylėjo savo pastebėtą A. N. klaidą įregistruojant J. T. nuosavybės teises į žemę ir šia klaida pasinaudojo, įrašydamas melagingus duomenis į 2018 m. kovo 20 d. pranešimą apie sprendimą parduoti 18 6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti liudytojų G. S., M. P. ir I. V. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių liudytojų parodymų nepasisakė, vertino tik D. S. teisinančius įrodymus. Taip pat teismai neatsižvelgė į Utenos apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo procesinius sprendimus, kuriais VĮ Registrų centro registratorė A. N. pagal BK 229 straipsnį buvo išteisinta, nurodžius, kad „nesąžiningai veikė ir įgaliotas asmuo, kuris pardavė visą žemės sklypą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida“. Be to, nukentėjusiųjų galimybė ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų, atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių. D. S. savo veiksmais tyčia sudarė tokias sąlygas, kad valstybės pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų iš esmės pasunkintas. Neteisėti vienas po kito einantys žemės sklypo pardavimo sandoriai dviem įgijėjams iš esmės pasunkino valstybės galimybes atkurti pažeistas teises. VĮ Registrų centro registratorės A. N. klaidą registruojant didesnį, nei priklauso nuosavybės teise J. T., žemės sklypą buvo galima ištaisyti neteismine tvarka iki sandorių sudarymo. D. S. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos požymiai rodo, kad jie peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, o teisme nagrinėjamas civilinis ginčas pats savaime negali panaikinti nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Tai, kad D. S. nėra civilinės bylos šalis – jis įtrauktas į civilinį procesą kaip trečioji šalis, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui teigti, kad jo atlikti veiksmai nėra nusikalstami.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro S. Daunoravičiaus kasacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo

4.       Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

5.       D. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas apgaule kito asmens naudai įgijęs didelės vertės turtinę teisę. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) D. S., veikdamas pagal perįgaliojimą, suteiktą G. S., atstovaujančio įgaliotojui J. T., 2017 m. spalio 9 d. NŽT Zarasų skyriui pateikė prašymą nukreipti J. T. 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvadą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; žemės sklypų plano pretendentų susirinkime iš bendro 18,6615 ha ploto žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, pasirinko 3,0698 ha ploto dalį, pasirašė susirinkimo protokole, taip sutikdamas su 3,0698 ha ploto dalimi; 2) 2017 m. gruodžio 20 d. NŽT priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatlygintinai perduodant J. T. nuosavybėn lygiavertę turėtai 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha miškų ūkio paskirties sklype, patikėjimo teise valdomame NŽT; 3) 2017 m. gruodžio 27 d. šį sprendimą D. S. pateikė VĮ Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriui; 4) 2018 m. sausio 16 d. sprendimu registratorė A. N. per neapsižiūrėjimą Nekilnojamojo turto registro įraše įregistravo klaidingus duomenis – J. T. nuosavybės teisę į visą sprendime nurodytą 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą; 5) 2018 m. kovo 20 d. D. S. NŽT Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą už 5400 Eur; 6) gavęs 2018 m. balandžio 24 d. NŽT Zarasų skyriaus pažymą dėl leidimo parduoti pasirinktiems asmenims žemės sklypą, pasiūlė M. K. įsigyti 18,6615 ha ginčo žemės sklypą; 7) 2018 m. gegužės 16 d. M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. T., atstovaujamo F. U., įsigijo 18,6615 ha žemės sklypą už 5400 Eur; 8) 2018 m. gegužės 23 d. šį sklypą M. K. už 75 000 Eur pardavė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo atstovas I. V. ir J. G. Kaltinime D. S. apgaulė buvo sieta su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įraše įregistruotų klaidingų duomenų nutylėjimu, tyčia įrašius į pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žinomai neteisingus duomenis apie parduodamą žemės sklypo dydį. Pagal kaltinimą suklaidintas asmuo yra NŽT Zarasų skyrius, o dėl apgaulės M. K. naudai buvo įgyta teisė į svetimą valstybei priklausantį turtą – 15,5647 ha žemės sklypo dalį.

6.       Turtinė teisė – tai kaltininko ar kito asmens naudai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Sukčiavimo esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia alternatyvių veikų padarymu. Turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ar disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, įgijimas, panaudojant apgaulę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101/2014). Tais atvejais, kai yra atliekama daug veiksmų, labai svarbu tiksliai nustatyti, koks veiksmas ar kokie veiksmai reiškia kaltininko galimybės gauti svetimą turtą įgijimą, nes ne visi jie gali tai reikšti.

7.       Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K‑188‑719/2018, 2K-453-648/2016).??? ???Sukčiavimas, įgyjant teisę į svetimą turtą, laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto sukčiavimo sudėtis yra materialioji. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453-648/2016).

8.       Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Pagal šio straipsnio 3 dalį žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 10.2 punktą, NŽT atlieka Miškų įstatymo 41 straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytas ir šios nutarties 8 punkte aprašytas funkcijas. Šias funkcijas ji įgyvendina, siekdama 8.2 punkte nustatyto tikslo – užtikrinti įstatymais ir kitais teisės aktais pavestą žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu patvirtintos Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo 2 punktą žemės savininkas apie sprendimą parduoti miško sklypą praneša NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miško sklypo buvimo vietą. Už pranešime apie sprendimą parduoti miško sklypą nurodytų duomenų teisingumą atsako parduodamo miško sklypo savininkas. Tačiau šia nuostata nepaneigiama to paties teisės akto 4 punkte nustatyta NŽT teritorinio padalinio pareiga, gavus pranešimą apie sprendimą parduoti miško sklypą, per 5 darbo dienas sutikrinti žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, prie gauto pranešimo pridedant išrašus su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, patvirtinančiais parduodamo miško sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą; miško sklypų, kurie ribojasi su parduodamu miško sklypu, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Iš šiame teisės akte nustatyto pranešimo apie parduodamą žemės sklypo turinį (2 punktas) matyti, kad esminę reikšmę turi du momentai: 1) parduodamo žemės sklypo dydis (ar visas, ar dalis žemės sklypo parduodama); 2) parduodamo žemės sklypo kaina. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti NŽT teikiamo pranešimo teisinė reikšmė – pirkti žemės sklypą pirmumo teise prielaidų sudarymas; tik pirmumo teisę turintiems asmenims nepasinaudojus galimybe pirkti žemės sklypą, sklypo savininkas turi teisę savarankiškai pasirinkti sklypo pirkėją. Iš to daroma šioje byloje lemiama išvada – pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą nelemia turtinės teisės perėjimo kitam asmeniui. Taigi D. S., 2018 m. kovo 20 d. pateikęs NŽT Zarasų skyriui pranešimą dėl sklypo pardavimo, teisės į 15,5647 ha žemės sklypo dalį M. K. naudai neįgijo. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje abstrakčiai rėmėsi Žemės įstatymo 31 straipsniu, darydamas išvadą apie formalią procedūrą, teisine prasme nelemiančią J. T. teisės į visą ginčo žemės sklypą įgijimo. Su apeliacinės instancijos teismo išvada, atskleidus visą teisinio reglamentavimo kontekstą, teisėjų kolegija sutinka (Žemės įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai).

10.       NŽT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu, pasirašytu NŽT Zarasų skyriaus vedėjos V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, J. T. atkurtos nuosavybės teisės, neatlygintinai perduodant jam nuosavybėn sklypo dalį, lygiavertę turėtai 3,0698 ha žemės sklypo daliai. Tokio dydžio sklypo dalis buvo perduota Lietuvos Respublikai priklausančiame ir NŽT valdomame 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype ir J. T. ir Lietuvos Respublika tapo šio sklypo bendraturčiais. Iš 2018 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į visą 18,6615 ha žemės sklypą J. T. įregistruota VĮ Registrų centro Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorės A. N., kuri dėl klaidos įregistravo J. T. nuosavybę ne į sklypo dalį, į kurią atkurta nuosavybės teisė, o į visą sklypą, kartu su sklypo dalimi, priklausančia valstybei. Teismų nustatyta, kad nei atkuriant J. T. nuosavybės teises, nei įregistruojant nuosavybės teisę D. S. neteisėtos įtakos valstybės tarnautojams nedarė. 2018 m. balandžio 24 d. NŽT Zarasų skyriaus pažymą, kad J. T. sklypą (18,6615 ha, o ne 3,0698 ha) gali parduoti pasirinktiems asmenims, nes sklypas nepageidautas pirkti asmenų, nurodytų Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, pasirašė NŽT Zarasų skyriaus vedėja V. K. Taigi dviejuose tos pačios institucijos dokumentuose dėl tų pačių santykių yra nurodytas skirtingas tam pačiam asmeniui priklausantis sklypo dydis. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas, nekreipė dėmesio į galimus duomenų netikslumus, nepakankamai ir paviršutiniškai kontroliavo duomenų, kurių pagrindu buvo sudaryti ginčo žemės perleidimo sandoriai, teisingumą. Kaltinime nurodyta, kad D. S., nutylėdamas apie VĮ Registrų centro darbuotojos padarytą klaidą, suklaidino NŽT, tačiau, esant minėtai situacijai, NŽT suklaidinimo inkriminavimas yra neesminis, nelogiškas ir nelėmė turtinių teisių pasikeitimo. Kaltinime D. S. galima apgaulė sudarant vėlesnius sandorius dėl 18,6615 ha žemės sklypo neinkriminuota.

11.       Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-29-278/2022 dėl ginčo žemės sklypo dalinio sandorių panaikinimo bei restitucijos taikymo ir nėra požymių, kad valstybės, kaip kreditorės, galimybės atkurti pažeistas civilines teises į ginčo žemės sklypo dalį civilinio proceso priemonėmis yra apsunkintos.

12.       Šioje baudžiamojoje byloje D. S. esminė apgaulė NŽT, siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę M. K. naudai, nenustatyta, todėl teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

13.       Kasaciniame skunde prokuroras teikia prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Kasacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

14.       Baudžiamojo proceso įstatymas, nustatydamas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus bei juos apibrėždamas, taip pat įpareigodamas kasacinės instancijos teismą nuosprendžius ar nutartis naikinti arba keisti vadovaujantis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, šiam teismui nesuteikia galimybės keisti ar naikinti apskųstus nuosprendžius ar nutartis kokiais nors kitais pagrindais. Įrodymų pakankamumo klausimas paprastai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, motyvuotai teismams pasisakius šiuo klausimu, nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-159-976/2017, 2K-88-628/2018).

15.       Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalys), teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nenurodyti motyvai, kodėl apeliacinis skundas atmestas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis), apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 1 dalis).

16.       Kasatorius, pateikdamas savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, teigia, kad teismo išvada apie apgaulės BK 182 straipsnio prasme nebuvimą daryta įvertinus tik liudytojų I. M., V. K. ir A. N. parodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino visus įrodymus kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įrodymų vertinimo apimtis sutapo, abu teismai priėjo prie tų pačių išvadų. Šių liudytojų parodymai buvo lyginami su kaltinamojo D. S. parodymais, rašytiniais įrodymais byloje (iš jų ir 2018 m. kovo 20 d. NŽT Zarasų skyriui pateiktu pranešimu apie sprendimą parduoti 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą, kurio turinys ir teisinė reikšmė apeliacinės instancijos teismo buvo tinkamai atskleisti). Teismuose galima apgaulė buvo nustatoma atsižvelgiant į D. S. pareikštą kaltinimą – kokius konkrečius veiksmus D. S. atliko, prieš ką buvo nukreipti jo veiksmai, kas ir kaip galėjo būti suklaidintas dėl jo veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).??? ???Tokio pobūdžio klaidų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nekonstatuota.

17.       Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (padarė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą), tačiau jokių konkrečių apeliacinio skundo argumentų, į kuriuos buvo neatsakyta, kasatorius nenurodo. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Pocienės apeliaciniame skunde nurodyti esminiai argumentai – pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti įrodymai kaip visuma, priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo; teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių; D. S. nepagrįstai išteisintas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pateikė nuoseklius, logiškus ir neprieštaringus motyvus dėl D. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas.

18.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 331 straipsnio 1 dalies pažeidimą. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys, kai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, taigi šis kasacinio skundo argumentas netikslus. Apeliacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje nėra motyvuotas bendro pobūdžio teiginiais, deklaratyviai konstatuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, taigi BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                         Eligijus Gladutis

                                                                Alvydas Pikelis

                                                                Alenas Piesliakas