Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „RVM Investments“. Nurodo, kad įmonės mokestinė nepriemoka 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė 63 848,17 Eur. Pažymėjo, kad atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taip pat akcentavo, kad atsakovė neturi privalomai registruotino turto, o vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodyta viena vykdomoji byla, kuria iš UAB „RVM Investments“ antstoliai vykdo išieškojimą 63 848,17 Eur sumai.

Atsakovė UAB „RVM Investments“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nėra nemokios būklės, įmonė atitinka mokios įmonės finansinį stovį, todėl negali būti keliama bankroto byla. Pažymėjo, kad dalį ieškovės reikalavimų, 36 262,20 Eur sumoje, apmokėjo. Kitoje dalyje dėl ribojimo apskaityti 100 proc. nuostolius vykdžius vieną projektą, kuris ir buvo vienintelis įmonės veiklos tikslas, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytus ribojimus, atsakovė ieškovės atžvilgiu reikalavimus reiškia kitoje byloje. Su dalimi minėto mokesčio atsakovė nesutinka. Nurodė, kad įmonė kreditorių ir skolininkų neturi, teismuose iškeltų bylų bei išieškojimų ne ginčo tvarka, įkeisto turto ir kitų įsipareigojimų nėra, įmonė neturi turto.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia įmonės nemokumą – tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė 2019 m. sausio 15 d. sudarytą balansą, iš kurio matyti, kad įmonė turi turto už 906 413 Eur, o įmonės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudaro 187 792 Eur suma. Tačiau pastebėtina, kad visas įmonės turtas balanse nurodytas kaip trumpalaikis turtas, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.

Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrų duomenimis nustatyta, kad UAB „RVM Investments“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Tai atsiliepime patvirtina ir pati atsakovė.

Byloje daugiau nėra duomenų apie atsakovės nuosavybės teise valdomą kokį nors kitą materialų turtą.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamus viešuosius duomenis, įmonėje darbuotojų nėra, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 20,40 Eur.

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodė, kad dalį įsiskolinimo – 36 262,20 Eur ieškovei sumokėjo, ką patvirtina byloje pateiktas 2019 m. sausio 17 d. Mokėjimo dokumentas, tačiau likęs įsiskolinimas nėra apmokėtas. Atsakovė nurodo, kad su dalimi mokesčio nesutinka, reiškia ieškovei reikalavimą kitoje byloje. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis atsakovė nėra dalyvaujančiu asmeniu jokiose kitose neišnagrinėtose bylose Lietuvos teismuose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).

Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovė turto neturi, veiklos nevykdo, turi įsiskolinimą atsakovei bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl laikytina nemokia.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis) bei nustatė, kad įmonė yra nemoki, jai yra keltina bankroto byla.

Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinkta bankroto administratorė UAB „Tamtamas“, kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui taikomas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Iškelti UAB „RVM Investments“ (j. a. k. 300135969, buveinės adresas Jogailos g. 9/A. Smetonos g. 1, Vilnius) bankroto bylą.

Įmonės administratore paskirti UAB „Tamtamas“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA028).

Pritaikyti bankrutuojančios UAB „RVM Investments“ (j. a. k. 300135969, buveinės adresas Jogailos g. 9/A. Smetonos g. 1, Vilnius) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 (keturiasdešimt penkių) dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

Pavesti paskirtam bankroto administratorei:

1) atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorę, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis per 10 (dešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Andrius Verikas