Civilinė byla Nr. e2A-318-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01029-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“, kooperatinei bendrovei VILNIAUS KREDITO UNIJA dėl pripažinimo negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir restitucijos taikymo bei pripažinimo negaliojančia hipotekos sutarties.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. N. patikslintame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia atsakovo L. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Užupio apartamentai“ sudarytą 2022 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5765 (toliau – ir žemės sklypo perleidimo sandoris) bei taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti atsakovą L. P. grąžinti atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o pastarąją – grąžinti atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Užupio apartamentai“ ir kooperatinės bendrovės (toliau – KB) VILNIAUS KREDITO UNIJA sudarytą 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. MK-6176 (toliau – ir hipotekos sandoris); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana ieškinio taikymui: ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą L. P., kuriam buvo išsiųsti 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovas perleido atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ (toliau – ir atsakovė 1) vienintelį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) už mažesnę nei rinkos vertės kainą, o ji įkeitė žemės sklypą atsakovei KB VILNIAUS KREDITO UNIJA (toliau – ir atsakovė 2). Atsakovas neprivalėjo sudaryti žemės sklypo perleidimo sandorio, o jį sudaręs – pažeidė kreditoriaus R. N. teises ir interesus (nekilnojamasis turtas pakeistas į pinigines lėšas, iš kurių nebuvo patenkintas ieškovo reikalavimas). Be to, žemės sklypo turėjo faktas buvo nulėptas Jungtinėje Karalystėje vykusiame L. P. bankroto procese. Atsakovas neturi turto, iš kurio galėtų patenkinti ieškovo reikalavimą. Atsakovė 1 buvo įsteigta prieš žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymą ir įsigijo žemės sklypą už daug žemesnę nei rinkos vertės kainą bei jį apsunkino sutartine maksimaliąja hipoteka. Jeigu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir pritaikyta restitucija, tačiau liktų galioti hipotekos sutartis, ieškovas negalėtų patenkinti reikalavimo iš hipoteka apsunkinto žemės sklypo. Dėl to ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ir hipotekos sutartį. Aplinkybė, kad žemės sklypas įkeistas atsakovei 2 nėra pagrindas atsisakyti taikyti restituciją.
3. Atsakovas L. P. atsiliepime ir triplike prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypo perleidimo metu ieškovas nebuvo įgijęs naujojo kreditoriaus teisių ir pareigų. Atsakovas negavo ieškovo nurodytų 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimų dėl reikalavimo teisių perleidimo. Ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje įvertintas kitas (ne ginčo) žemės sklypas. Atsakovas nebuvo atsakovės 1 dalyviu ir (ar) valdymo organu, juolab ginčijami sandoriai negali būti siejami su Jungtinėje Karalystėje 2010 m. vykusiu L. P. bankroto procesu. Restitucijos taikymas pažeistų atsakovų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus.
4. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neturi subjektiškumo pareikšti actio Pauliana ieškinio reikalavimą. Ieškovas, sudaręs reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų paskolai iš atsakovo atgauti. Atsakovas ir atsakovė 1 nėra susiję. Nekilnojamojo turto brokeris A. J. pasiūlė M. K. (UAB „Užupio apartamentai“ valdymo dalyviui) įsigyti žemės sklypą. Verslo projektui žemės sklype vystyti buvo įsteigta atsakovė 1. Žemės sklypo perleidimo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi jo pardavimo kaina buvo beveik du kartus didesnė nei 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo nurodyta valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro. Šiai dienai UAB „Užupio apartamentai“ jau yra atlikusi žemės sklypo rinkos vertę padidinusius veiksmus. Ieškovo prašomas restitucijos taikymas negalėtų būti realizuotas, kadangi reikalavimo teises į žemės sklypą pirmiausiai turėtų hipotekos kreditorė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA, kuri, esant žemės sklypo perleidimo sandoriui pripažintam negaliojančiu, neabejotinai nutrauktų su atsakove 1 sudarytą kredito sutartį ir pradėtų išieškojimą iš įkeisto žemės sklypo. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškinio pateikimo paslėptas tikslas yra pripažinti negaliojančiu žemės sklypo perleidimo sandorį, sudarant prielaidą ieškovui perimti žemės sklypo valdymą bei nutraukti pradėtą žemės sklypo detaliojo planavimo procedūrą.
5. Atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA atsiliepime prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia nesąžiningų tikslų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas grubiai praleido ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalis) ir jo neprašo atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė iš ieškovo R. N. atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ 14 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkino atsakovų prašymo dėl skyrimo ieškovui baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Teismas konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas buvo išviešintas 2022 m. rugsėjo 19 d., o ieškinys pareikštas 2023 m. rugsėjo 15 d.
8. Teismas nustatė, kad P. D. trimis mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui L. P. 43 590 Eur sumą; mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta „paskola“. 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi P. D. (pradinis kreditorius) perleido ieškovui R. N. (naujajam kreditoriui) visas reikalavimo teises į atsakovo 43 590 Eur skolą. Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 priteista ieškovui iš atsakovo 43 590 Eur negražintos paskolos. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pradinis kreditorius P. D. perleido naujajam kreditoriui R. N. neegzistuojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas ne pasiskolino, o paskolino P. D. 43 590 Eur (mokėjimo pavedimai yra suteiktos paskolos grąžinimas).
9. Teismas nesutiko su atsakovės 1 argumentais, kad ieškovas negali panaudoti reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo fakto prieš atsakovą bei R. N. neturi savarankiško materialinio ir procesinio subjektiškumo ieškiniui pareikšti (turi tik pradinis kreditorius P. D.). Pirma, atsakovo sutikimas dėl kreditorių pasikeitimo nebuvo būtinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Antra, ieškovas apie reikalavimo perleidimo sutartį informavo atsakovą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareikštu ieškiniu ir nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu. Trečia, prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos, atsirado iki ginčijamo žemės sklypo perleidimo ir prievolė pradiniam ir (ar) naujajam kreditoriui iki šiol neįvykdyta. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimo pagrindu ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.
10. Teismas nustatė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 350 000 Eur, kurios dalis (193 300 Eur) buvo sumokėta hipotekos kreditorei Kredito unijai (toliau – KU) „Taupa“, o kita dalis (156 700 Eur) – atsakovui L. P.
11. Teismas įvertino, kad ieškovas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog dėl ginčijamo žemės sklypo perleidimo sandorio naujojo kreditoriaus (ieškovo) teisės buvo pažeistos dėl atsakovo veiksmų. Teismas nustatė, kad po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas visiškai atsiskaitė su pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą turėjusia hipotekos kreditore KU „Taupa“ ir turėjo lėšų (156 700 Eur), iš kurių galėjo atsiskaityti (grąžinti paskolą su palūkanomis) su pradiniu arba naujuoju kreditoriumi. Tačiau iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo ieškovas nebuvo pareikalavęs atsakovo įvykdyti prievolę (grąžinti paskolą ir palūkanas). Dėl to teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas siekė išvengti įsipareigojimų vykdymo. Ieškovo akcentuojama aplinkybė dėl lėšų, gautų už parduotą žemės sklypą, pervedimo į atsakovo Jungtinės Karalystės banką savaime nėra priežastis konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.
12. Byloje nėra ginčo, kad pradinis kreditorius P. D. 2015 m. gruodžio mėn. paskolino atsakovui L. P. 43 590 Eur. Tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus P. D. nebuvo sudarytas atskiras susitarimas, kuriame būtų aptarti konkretus suteiktos paskolos grąžinimo terminas, palūkanų dydis, jų mokėjimo terminai ir tvarka, taikytinos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės bei kitos įprastos paskolos sutarčiai sąlygos. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius P. D. perleido naujajam kreditoriui R. N. reikalavimo teises į atsakovo skolą (43 590 Eur). Ieškovas pareigą informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti savo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įvykdė 2023 m. rugsėjo 15 d., kreipdamasis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu atsakovui L. P. ir Vilniaus apygardos teismą.
13. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo metu skola iš esmės egzistavo, tačiau atsakovas L. P. nežinojo ne tik apie reikalavimo perleidimo faktą, prievolę naujajam kreditoriui, bet ir tikslią jos apimtį (palūkanų dydį), įvykdymo terminą iki tol, kol buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Atitinkamai 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarant ginčijamą žemės sklypo pardavimo sutartį naujojo kreditoriaus teisės į ateitį negalėjo būti pažeistos. Iki ginčijamo sandorio nebuvo pareikštas reikalavimas atsakovui įvykdyti prievolę ieškovui. Dėl to teismas neturėjo pagrindo vertinti, kaip buvo panaudotos gautos už parduotą žemės sklypą lėšos, ar buvo pažeistas ieškovo kaip naujojo kreditoriaus reikalavimo patenkinimo eiliškumas.
14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2023 m. rugsėjo 25 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo – 2023 m. rugsėjo 28 d. Naujajam kreditoriui nėra užkertamas kelias ginčyti vėliau sudarytus vienašalius ar dvišalius sandorius, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Taip pat teismas pažymėjo, kad actio Pauliana ieškinys savo esme nėra teismo sprendimo kitoje byloje, kuriuo ieškovui priteista skola, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Šiuo atveju ieškovas neįrodė actio Pauliana instituto taikymui būtinos antrosios sąlygos.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo neprivalomumo. KU „Taupa“ ir L. P. sudarė 2019 m. sausio 17 d. paskolos sutartį Nr. SLTA-543256. Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės KU „Taupa“ naudai L. P. hipotekos sutarties pagrindu įkeitė žemės sklypą. KU „Taupa“ 2022 m. kovo 24 d. paragino atsakovą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (padengti 3 766,41 Eur įsiskolinimą); 2022 m. kovo 31 d. pakartotinai paragino atsakovą padengti 3 789,43 Eur įsiskolinimą; 2022 m. gegužės 5 d. paragino trečią kartą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (padengti 3 946,56 Eur įsiskolinimą). KU „Taupa“ 2022 m. birželio 16 d. pranešime dėl paskolos sutarties nutraukim informavo L. P., kad pradelstų mokėjimų pagal paskolos sutartį suma sudarė 6 159,13 Eur, kurios nesumokėjus per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta. Atsakovui įkeitus žemės sklypą kreditorei KU „Taupa“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu, privilegijuotos hipotekos kreditorės reikalavimas visa apimtimi turėjo būti tenkinamas iš įkeisto žemės sklypo pirmiau nei kitų kreditorių. Atsakovas nelaukė kol bus pradėta priverstinio išieškojimo iš įkeisto žemės sklypo procedūra, surado pirkėją ir iš gautų už parduotą žemės sklypą lėšų pirmiausiai atsiskaitė su hipotekos kreditore.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovas R. N. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai: 1) pripažinti negaliojančiu žemės sklypo perleidimo sandorį ir taikyti dvišalę restituciją; 2) pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį; 3) priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovo naujus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Ieškovas teikė teismui prašymą išreikalauti iš atsakovo įrodymus – Jungtinėje Karalystėje esančios banko sąskaitos įrašą nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki duomenų pateikimo dienos. Teismas atsisakė šį prašymą tenkinti kaip perteklinį. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas galėjo atsiskaityti su pradiniu arba naujuoju kreditoriumi. Taigi, nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad L. P., sudaręs žemės sklypo perleidimo sandorį, turėjo lėšų, iš kurių galėjo atsiskaityti.
16.2. Skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir yra procesinės kliūtys (reikia išreikalauti naujus įrodymus), užkertančios kelią apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
16.3. Reikalavimo teisės perleidimo faktas neturi reikšmės vertinant actio Pauliana sąlygų egzistavimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad skolininkas nežinojo apie prievolės perleidimą naujajam kreditoriui bei prievolės įvykdymo apimtį, įvykdymo terminus. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad naujojo kreditoriaus teisės į ateitį negalėjo būti pažeistos.
16.4. Sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, nepakeitė skolininko prievolės egzistavimo fakto ir skolininko prievolės apimties (atsakovas žinojo apie prievolę, jos dydį). Tai, kad skolininkui nebuvo žinomas prievolės įvykdymo terminas neturi teisinės reikšmės, juolab kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, prieš sudarydamas žemės sklypo perleidimo sandorį, kreipėsi (teiravosi) dėl prievolės įvykdymo terminų.
16.5. Teismas pripažino, kad skolininko prievolė žemės sklypo perleidimo metu egzistavo (ieškovas turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę), todėl toliau teismas turėjo įvertinti, ar: i) žemės sklypas buvo (nebuvo) parduotas už daug mažesnę nei rinkos vertės kainą ir ii) buvo (nebuvo) apsunkintas egzistavusios prievolės įvykdymas. Teismas dėl tokių aplinkybių (ir įrodymų) nepasisakė.
16.6. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad žemės sklypo vertė jo pardavimo metu buvo smarkiai didesnė. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2022 m. liepos 22 d. parengtos žemės sklypo turto vertinimo ataskaitos duomenimis greta parduoto žemės sklypo esančio analogiško žemės sklypo rinkos vertė buvo 531 000 Eur. Parduotas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) (jo plotas 0,0840 ha), o įvertintas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) (jo plotas 0,0840 ha). Abiejų žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas analogiški – gyvenamosios teritorijos. Ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad analogiško ploto bei tos pačios paskirties žemės sklypų kaina galėtų skirtis daugiau nei 50 proc. Be to, šalių 2022 m. spalio 7 d. (netrukus po žemės sklypo perleidimo) tas pats hipotekos objektas buvo įvertintas tik 250 000 Eur. Tai patvirtina, kad šalys tikslingai mažino žemės sklypo rinkos vertę. Tokiu būdu skolininkas sumažino turto masę, o apelianto galimybės išsiieškoti skolą buvo apsunkintos arba eliminuotos (gautos už parduotą žemės sklypą lėšos buvo pervestos į Jungtinėje Karalystėje (už Europos Sąjungos ribų) esančią atsakovo banko sąskaitą. Skolininkas L. P. kito turto Lietuvoje neturi.
16.7. Skolininko pakeista turto formą (iš žemės sklypo į pinigines lėšas) iš esmės apsunkino skolos išieškojimo galimybes. Šiai dienai L. P. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
16.8. Atsakovo prievolė apeliantui atsirado 2015 m. gruodžio 15–17 d., kai pradinis kreditorius pervedė L. P. pinigų sumas. 2015 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria R. N. perėjo visos pradinio kreditoriaus teisės, įskaitant CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Kreditorius, nustatęs, kad skolininkas pardavė žemės sklypą už mažesnę nei rinkos vertės kainą, pagrįstai kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu.
16.9. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Pagal žemės sklypo pardavimo sutarties 3.3 papunktį, atsakovui 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pervesta tik kainos dalis. Praėjus 15 dienų nuo žemės sklypo pardavimo sutarties, sudarymo skolininko banko sąskaitose: 1) Nr. 50920207 pinigų likutis sudarė 396,05 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP; 2) Nr. 23113302 – 510,85 GBP; 3) Nr. 68084255 – 54 781,72 Eur. Akivaizdu, kad atsakovas 1 neišsaugojo visos gautos už parduotą žemės sklypą pinigų sumos. Tai yra neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi.
16.10. Atsakovas perleido atsakovei 1 vienintelį savo nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, o atsiskaitymą už žemės sklypą nukreipė į Jungtinę Karalystę (iškėlė turtą už Europos Sąjungos ribų). Tai patvirtina, kad atsakovas neketino vykdyti įsipareigojimus apeliantui, siekė apsunkinti galimybes išieškoti skolą.
16.11. Teismui kilo pareiga tinkamai kontroliuoti įrodinėjimo procesą – pareikalauti reikalingų papildomų įrodymų ar paaiškinimų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tačiau teismas nesiaiškino bylos reikšmingų aplinkybių, nereikalavo atsakovo pateikti papildomus įrodymus. Dėl to yra neatskleista bylos esmė.
16.12. Teismas nenustatė, kokia buvo atsakovo finansinė padėtis hipotekos kreditorės KU „Taupa“ raginimų teikimo metu (nuo 2022 m. kovo 24 d. iki birželio 16 d.). Taip pat teismas nesiaiškino, ar skolininko finansinė padėtis faktiškai buvo tokia, kad jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų šiai kreditorei, ar jis tikslingai nevengė vykdyti įsipareigojimus dėl kitų priežasčių.
16.13. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė išreikalauti įrodymus ir atsakovas pateikė dalį įrodymų, tačiau nepateikė įrodymų, kad skolininko finansinė padėtis faktiškai buvo tokia, kad būtų negalėjęs vykdyti įsipareigojimų pagal 2019 m. sausio 17 d. paskolos sutartį, kai kreditorė KU „Taupa“ nuo 2022 m. kovo 24 d. pradėjo siųsti atsakovui raginimus. Labiau tikėtina, kad L. P. buvo finansiškai pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditorei KU „Taupa“ (banko sąskaitoje turėjo 6 703,98 Eur). 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. turėjo apie 10 000 Eur–15 0000 Eur. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas tikslingai (kad galėtų pagrįsti žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo būtinybę) nevykdė įsipareigojimų hipotekos kreditorei KU „Taupa“.
16.14. Vien tai, kad skolininkas turėjo prievolę kreditorei KU „Taupa“, savaime nėra pagrindas nuspręsti, kad skolininkas turėjo pareigą sudaryti žemės sklypo perleidimo sandorį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas dėjo bent minimalias pastangas susimokėti skolą kreditorei KU „Taupa“, kai gavo pirmuosius raginimus, pavyzdžiui: buvo įsidarbinęs, pradėjo vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuri generavo pajamas, ar dėjo kitas pastangas – kreipėsi į KU „Taupa“ dėl paskolos refinansavimo.
16.15. Teismas nepasisakė, ar: i) skolininkas galėjo įvykdyti įsipareigojimus kreditorei KU „Taupa“ kitais būdais, t. y., ar žemės sklypo pardavimas buvo vienintelis variantas įvykdyti įsipareigojimus KU „Taupa“; ii) skolininko įsipareigojimas kreditorei KU „Taupa“ buvo smarkiai mažesnis nei suma, už kurią buvo parduotas žemės sklypas atsakovei 1; iii) skolininkas privalėjo (neprivalėjo) sudaryti žemės sklypo pardavimo sutarties.
16.16. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad L. P. iš pradžių pardavė žemės sklypą, o po to pradėjo nebevykdyti įsipareigojimų kreditorei KU „Taupa“, kadangi atsakovas ir UAB „Lonis“ 2022 m. vasario 27 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria UAB „Lonis“ įsipareigojo vykdyti žemės sklypo pirkėjų paiešką, o pirmasis raginimas dėl įsipareigojimų nevykdymo kreditorei KU „Taupa“ buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d.
16.17. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovai L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ buvo nesąžiningi, kadangi žemės sklypas buvo perleistas už daug mažesnę nei rinkos vertė kainą, dėl to taikytinas CK 6.67 straipsnio 4 punktas (preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos). Atsakovai nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė. Byloje nėra įrodymų (pvz., prieš ar po sandorio sudarymą buvo atliktas žemės sklypo vertinimas ir pagal teisės aktų reikalavimus buvo nustatyta žemės sklypo vertė), kurie paneigtų ieškovo pateiktą įrodymą, kad žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertė kainą. Atsakovai neprašė teismo paskirti žemės sklypo rinkos vertės, buvusios jo pardavimo metu, nustatymo ekspertizę.
16.18. Atsakovas nesąžiningas, nes Jungtinėje Karalystėje vykusioje bankroto byloje nuslėpė apie turėtą žemės sklypą ir šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė; nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos priteisimo ir nesąžiningai bando išvengti jo vykdymo. Nors skolininkas gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, tačiau visą turtą laiko Jungtinėje Karalystėje, taip apsunkindamas kreditoriaus R. N. galimybes skolą išieškoti. Byloje pateikta antstolės informacija patvirtina, kad Lietuvoje atsakovas turto neturi.
16.19. Atsakovė 1 nesąžininga, nes UAB „Užupio apartamentai“ buvo įsteigta prieš 2 dienas iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo ir jų įsigijusi apsunkino sutartine maksimaliąja hipoteka, užtikrinusi 530 250 Eur prievolę, galimus hipotekos kreditorės nuostolius, netesybas. UAB „Užupio apartamentai“ žinojo, kad įsigyja turtą už daug mažesnę nei rinkos kainą, nes įsigytos įkeitimu užtikrino daug didesnę prievolę.
16.20. Teismas formaliai priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ 14 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovo skaičiavimais, atsakovės 1 patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą viršija 1 171 Eur (pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į ieškinį parengimą galima priteisti maksimali suma sudaro 5 000,25 Eur).
17. Atsakovas L. P. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas teismui tinkamai ištyrus bylos medžiagą ir atskleidus jos esmę. Apeliantas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia užvilkinti teisminio proceso pabaigą. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl apelianto keliamų hipotezių nepateisinamas.
17.2. Ieškovas, sudaręs reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nesiėmė veiksmų paskolos sumai ir palūkanoms iš atsakovo atgauti. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį neinformavo atsakovo apie cesiją bei iki 2023 m. rugsėjo mėn. nepareikalavo grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas. Remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatomis dėl savo kaltės (neapdairumo ir nerūpestingumo) ieškovas turėjo sumažinti palūkanų reikalavimą nuo 13 434,44 Eur iki 8 761,59 Eur.
17.3. Atsakovas kategoriškai nesutiktina su apeliantu, kad pasikeitus turto formai buvo iš esmės apsunkintos jo galimybės skolą išsiieškoti. Atvirkščiai, išieškojimas iš užsienio banko sąskaitos yra daug paprastesnis, nei iš nekilnojamojo turto. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas negalėjo atsiskaityti su pradiniu ar naujuoju kreditoriais.
17.4. Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės KU „Taupa“ naudai buvo įkeistas atsakovui priklausęs žemės sklypas. Privilegijuota kreditorė KU „Taupa“ turėjo pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimo; buvo pradėta priverstinio išieškojimo iš hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo procedūra. Hipoteka įkeistas žemės sklypas buvo parduotas atsakovei 1 ir iš gautų lėšų buvo atsiskaityta su hipotekos kreditore.
17.5. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad byloje esantys duomenys bent iš dalies patvirtina L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumą. Taip pat nesutinka, kad visas atsakovo turtas yra laikomas Jungtinėje Karalystėje. Tokie argumentai yra apelianto gynybinė versija.
18. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti ieškovo prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
18.1. Atsakovė 1 paaiškina, kad 2019 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A615-28/19, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Business enterprise“ ir atsakovas 1 susitarė dėl žemės sklypo ir kaimyninių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo. UAB „Business enterprise“ yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. UAB „Business enterprise“ tikrasis naudos gavėjas yra atsakovo buvęs verslo partneris V. D., kuris UAB „Business enterprise“ valdo per savo 80 metų amžiaus motiną A. D. UAB „Užupio apartamentai“, kaip žemės sklypo savininkė, inicijavo teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini) gatvių bei (duomenys neskelbtini)skersgatvio detaliojo plano sklypo Nr. 3 (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimą ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė 2023 m. rugpjūčio 1 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Atsakovei 1 pasirašius šią teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, nutrūko teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei (duomenys neskelbtini) skersgatvio, detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) procedūra. Tai nepatiko kaimyninių žemės sklypų savininkei UAB „Business enterprise“, dėl to ji, per ieškovą R. N. iniciavo šį teisminį procesą, kuriuo siekia teritorijų planavimo procesų vilkinimo, žemės sklypo valdymo ir disponavimo teisių perėmimo bei pradėtos teritorijų planavimo dokumentų koregavimo procedūros nutraukimo.
18.2. Teismas pagrįstai nusprendė ir argumentavo, kad: i) ieškovas neįrodė, jog žemės sklypo perleidimo sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus R. N. teisės ir interesai; ii) ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų visumos); iii) nesant įrodytoms dvejoms būtinosioms Pauliano ieškinio sąlygoms, teismas neturėjo pagrindo vertinti kitas actio Pauliana sąlygas (atsakovų nesąžiningumą).
18.3. Teismas teisingai įvertino, jog atsakovas atsiskaitė su pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto žemės sklypo turinčia hipotekos kreditore KU „Taupa“ ir atsakovas turėjo pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi ar apeliantu (grąžinti 43 590 Eur paskolą su palūkanomis).
18.4. Nuo 2015 m. apeliantas niekada nebuvo pareikalavęs atsakovo įvykdyti prievolę bei grąžinti mokėjimo pavedimais suteiktą paskolos sumą (jos dalį), sumokėti palūkanas, nors turėjo ir galėjo suprasti, jog palūkanų mokėjimui taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškovas nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir rūpestingas asmuo (kreditorius).
18.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo pranešta tik kartu su ieškiniais. Šis faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, atitinkamai vertinant, ar ginčijami sandoriai galėjo pažeisti R. N. teises.
18.6. Apelianto pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kad parduotas žemės sklypas ir gretimas žemės sklypas yra (buvo) analogiški arba panašūs. Vertinimo ataskaitos skiltyje „Situacijos analizė“ pateikta savo charakteristikomis į žemės sklypą labai panašaus žemės sklypo vertė (vertinant žemės sklypo kainą pagal santykinį matavimo vienetą arą) yra mažesnė (39 430 Eur / aras) nei žemės sklypo santykinio vieneto pardavimo vertė, už kurią atsakovas1 pardavė žemės sklypą atsakovei 2 (41 666 Eur / aras). Turto vertintojo lyginamajai bazei pasirinktų žemės sklypų turto vertę vertintojas nustatė pagal jo palyginimui pasirinktų sklypų sandorių sudarymo laiką, buvusį 2021 m., kuris neatspindi realios faktinės situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, buvusios 2022 m. (nekilnojamojo turto rinkos bumas ir auksiniai laikai nekilnojamojo turto vystytojams ir pardavėjams jau buvo pasibaigę, o karas Ukrainoje itin paveikė nekilnojamojo turto rinką dėl galimų karinio konflikto išplitimo). Taigi, retrospektyviniai (2021 m.) sandorių, sudarytų dėl žemės sklypų kitame prestižiniame Žvėryno rajone, duomenys, kuriuos lyginamo užsakovo nurodymu pasirinkta turto vertintojas, yra neaktualūs.
18.7. Žemės sklypo pardavimo kaina (350 000 Eur) buvo beveik du kartus didesnė nei VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 12 d. paskelbta 194 000 Eur, t. y. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Be to, žemės sklypo perleidimo sandoris buvo sudarytas esant dideliam nekilnojamojo turto rinkos neapibrėžtumui dėl ateities.
18.8. Aplinkybė, kad atsakovo gauta už parduotą žemės sklypą pinigų suma (156 700 Eur) nebuvo pakankama kreditoriaus reikalavimams patenkinti, apeliaciniu skundu neįrodinėjama. Žemės sklypo pardavimo kaina apskritai neturi jokios esminės reikšmės ieškinio reikalavimams išspręsti, kadangi žemės sklypo pardavimo kaina buvo daugiau nei pakankama atsakovui atsiskaityti su visais jos kreditoriais. Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovo banko sąskaitoje buvo 396,05 ir 510,85 GBP bei 54 781,72 Eur.
18.9. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas buvo iniciavęs teisinius procesus Jungtinėje Karalystėje ir bandė išsiaiškinti, ar atsakovas turi (neturi) turtą ne Lietuvoje. Tai, kad kainos dalis buvo sumokėta į atsakovo Jungtinėje Karalystėje esančią banko sąskaitą nesudaro pagrindo teigti, jog skolos ir palūkanų išieškojimas tapo neįmanomas.
18.10. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kad atsakovai L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ galėjo žinoti apie apelianto teisių pažeidimą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas nežinojo, kad yra P. D. arba R. N. skolininkas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Nagrinėjamoje byloje CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė ir nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir skundžiame teismo sprendime nurodė išsamius argumentus. Bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, įvertins, ar bylos faktinės aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis), taip pat pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčiais (neturinčiais) įrodymais, jų vertinimu (įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimu).
21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo actio Pauliana ieškinys atmestas ir priteistos iš ieškovo atsakovei 1 bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus
22. Apelianto prašomi išreikalauti iš atsakovo duomenys (bankų sąskaitų išrašai ir Jungtinėje Karalystėje turimas nekilnojamais ir kilnojamasis turtas bei vertybiniai popieriai) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nagrinėjamai bylai neaktualūs. Atsakovo prievolės apeliantui atsiradimo momentas yra 2023 m. rugsėjo 25 d. ir apeliantas nuo šio momento jokių sandorių neginčija. Dėl to teisėjų kolegija atmeta R. N. prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. R. N. (paskolos davėjas) ir P. D. (paskolos gavėjas) 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 43 000 Eur, kurią paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo paskolos sumą grąžinti, taip pat mokėti sumokėti 3 proc. metinių palūkanų.
24. P. D. (paskolos davėjas) 2015 m. gruodžio mėn. paskolino (pervedė trimis mokėjimo pavedimais) L. P. (paskolos gavėjas) 43 590 Eur: 1) 2015 m. gruodžio 15 d. – 15 000 Eur; 2) 2015 m. gruodžio 16 d. – 15 000 Eur ir 3) 2015 m. gruodžio 17 d. – 13 590 Eur.
25. P. D. (pradinis kreditorius) ir R. N. (naujasis kreditorius) 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui R. N. visas reikalavimo teises į L. P. 43 590 Eur skolą.
26. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų (toliau – NTR) bazės duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. priklausė (2009 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) L. P.
27. KU „Taupa“ ir L. P. 2019 m. sausio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. SLTA-543256 ir jos įvykdymo užtikrinimui – žemės sklypo hipotekos sutartį.
28. VĮ Registrų centro NTR bazės duomenimis, įrašas apie žemės sklypo sutartinę hipoteką galiojo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. (įregistravimo pagrindas – 2019 m. sausio 22 d. sutartinė hipoteka Nr. JK-605).
29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Business enterprise“ ir L. P. 2019 m. balandžio 16 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. A615-28/19, kuria šalys susitarė dėl sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo.
30. L. P. ir UAB „Lonis“ 2022 m. vasario 27 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl žemės sklypo pirkėjo suradimo.
31. KU „Taupa“ pateikė L. P.: i) 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. raginimus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (padengti įsiskolinimus pagal paskolos sutartį); ii) 2022 m. birželio 16 d. pranešimą dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo, kuriame nurodė, kad nesumokėjus įsiskolinimo per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, o taip pat bus pareikalauta grąžinti visą paskolą prieš terminą, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitas mokėti priklausančias sumas.
32. L. P. (pardavėjas) ir M. K., T. N. (pirkėjai) sudarė 2022 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo preliminariąją sutartį Nr. 20220817-01.
33. KU „Taupa“ 2022 m. rugsėjo 7 d. davė sutikimą dėl įkeisto žemės sklypo pardavimo ir jo antrinio įkeitimo.
34. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įrašytais duomenimis UAB „Užupio apartamentai“ įregistruota 2022 m. rugsėjo 14 d. Šios bendrovės akcininkas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo ir direktorius nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. (įgaliojimų pradžios) yra M. K..
35. M. K., T. N. (pradiniai pirkėjai) ir UAB „Užupio apartamentai“ (naujoji pirkėja) 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kurios pagrindu M. K. ir T. N. perleido savo teises ir pareigas pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Užupio apartamentai“.
36. L. P. (pardavėjas) ir UAB „Užupio apartamentai“ (pirkėja) 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5765.
37. VĮ Registrų centro NTR bazės duomenimis žemės sklypas UAB „Užupio apartamentai“ vardu buvo įregistruotas 2022 m. rugsėjo 19 d.
38. UAB „Užupio apartamentai“ (pirkėja) sumokėjo L. P. (pardavėjo) kreditorei KU „Taupa“ 193 300 Eur ir L. P. 156 700 Eur. Iš viso 350 000 Eur.
39. KB VILNIAUS KREDITO UNIJA (kredito davėja) ir UAB „Užupio apartamentai“ (kredito gavėja) 2023 m. birželio 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. VER202306-000038, kurios pagrindu kredito davėja suteikė kredito gavėjai 353 500 Eur kreditą, kurios dalis (330 000 Eur) buvo skirta UAB „Užupio apartamentai“ paskolos, gautos iš kreditorės UAB „Metameda“, refinansavimui, o kita kredito dalis (23 500 Eur) – projektavimo bei kitų išlaidų, susijusių su statybos rangos darbais žemės sklype, dengimui.
40. UAB „Užupio apartamentai“ 2023 m. birželio 6 d. įsipareigojimų pagal 2023 m. birželio 5 d. kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui sutartinės maksimaliosios hipotekos sutartimi, notarinio registro Nr. MK-6176, įkeitė kreditorei KB VILNIAUS KREDITO UNIJA žemės sklypą (kurio vertė nurodyta 715 000 Eur) ir sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. MK-6174, įkeitė juridinį asmenį – UAB „Užupio apartamentai“. VĮ Registrų centro NTR bazės duomenimis nuo 2023 m. birželio 7 d. įregistruota žemės sklypo sutartinė hipoteka. VĮ Registrų centro JAR įregistruotais duomenimis nuo 2023 m. birželio 9 d. įregistruotas UAB „Užupio apartamentai“ turto įkeitimas pagal šio juridinio asmens hipotekos taisykles.
41. VĮ Registrų centro NTR bazės duomenimis, įrašas apie žemės sklypo sutartinę hipoteką galioja nuo 2023 m. birželio 7 d. (įregistravimo pagrindas – 2023 m. birželio 6 d. sutartinė hipoteka Nr. MK-6176).
42. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) registruotais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 priteisė ieškovui R. N. iš atsakovo L. P., 43 590 Eur skolą, 8761,59 Eur palūkanas ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 587,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 5 d.
Dėl ginčijamų sandorių kaip kreditoriaus teises pažeidžiančių
43. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą.
44. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2011).
45. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
46. Apeliantas nekvestionuoja, kad apie ginčijamą žemės sklypo perleidimo sandorį sužinojo nuo jo įregistravimo NTR momento (išviešinimo), t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl vienerių metų actio Pauliana ieškinio, pateikto 2023 m. rugsėjo 15 d., senaties terminas nepraleistas.
47. Byloje nustatyta, kad apeliantas R. N. 2014 m. gruodžio 19 d. paskolino P. D. 43 000 Eur ir P. D. 2015 m. gruodžio mėn. paskolino atsakovui L. P. 43 590 Eur. Pradinis kreditorius P. D. 2015 m. gruodžio 21 d. perleido naujajam kreditoriui R. N. reikalavimo teises į skolininką L. P.. Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2022 m rugsėjo 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d.) atsakovas buvo grąžinęs skolą pradiniam arba naujajam kreditoriui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 priteisė ieškovui R. N. iš atsakovo L. P., 43 590 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanas. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 nėra duomenų, kad atsakovas L. P. įvykdė (visiškai ar iš dalies) įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimą.
48. Taigi, kreditorius R. N. turi neabejotiną ir galiojančią (galiojančios reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu) reikalavimo teisę į atsakovą L. P. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kreditorių R. N. ir skolininką L. P. siejančios prievolės atsiradimo momento. Šio momento nustatymas yra teisiškai reikšmingas, kadangi kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės. Priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga – skolininko žiojimas apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir tai, kad ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120 -611/2021, 28 punktas).
49. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
50. Šios bylos atveju nuo 2015 m. gruodžio 21 d. (reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo) naujasis kreditorius R. N. įgijo reikalavimo teisę į skolininką L. P., t. y. turėjo teisę reikalauti atsakovo grąžinti 43 590 Eur paskolą ir sumokėti palūkanas. Apeliantas teisingai nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
51. Pažymėtina, kad CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, 45 punktas). Nurodyto pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas).
52. Pirmiau aptartą taisyklę papildo CK 6.109 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiųjų asmenų interesus užtikrinančios nuostatos, nustatančios pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą tvarką ir nepranešimo teisinius padarinius. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, 36 punktas).
53. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Tai reiškia, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
54. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
55. Byloje nėra įrodymų, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo (2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d.) apeliantas pranešė atsakovui apie pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui R. N. (CPK 178 straipsnis).
56. Apeliantas pateikė įrodymus, kad R. N. 2023 m. rugpjūčio 21 d. bei 2023 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė paštu skolininkui L. P. pranešimus, kuriuose pranešė apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo atsakovo grąžinti skolą bei palūkanas.
57. Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nuo 2022 m. birželio 20 d. atsakovo L. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
58. Vadinasi, apelianto išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 21 d. (pirmas) pranešimas ne atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kitas (pakartotinis) 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimas buvo išsiųstas L. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po pakartotinio pranešimo atsakovui išsiuntimo, ieškovas R. N. 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir į Vilniaus apygardos teismą su actio Pauliana ieškiniu. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-465-1187/2025 ieškinys atsakovui L. P. buvo įteiktas 2023 m. rugsėjo 25 d.
59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad atsakovas (skolininkas) apie reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui (apeliantui) buvo informuotas 2023 m. rugsėjo 25 d. procesine forma, civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 135, 142 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutarčių sudarymo metu reikalavimo teisių perleidimo sutartis siejo tik pradinį ir naująjį kreditorius (P. D. ir R. N.), o atsakovo L. P. (ir trečiųjų asmenų) nesaistė. Apeliantas tik nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. yra reikalavimo teisės į atsakovą L. P. turėtojas. Priešingų įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad ginčijami abu sandoriai kreditoriaus R. N. teisių ir interesų nepažeidžia (negali pažeisti). Atsakovas, gavęs pradinės hipotekos kreditorės sutikimą, galėjo žemės sklypą parduoti atsakovei 1 ir hipotekos kreditorė KU „Taupa“ turėjo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto žemės sklypo (CK 4.170 straipsnio 3 dalis), o atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ galėjo 2023 m. birželio 6 d. sudaryti su atsakove KB VILNIAUS KREDITO UNIJA hipotekos sandorį. Atitinkamai žemės sklypo pardavimas atsakovei 1 už 350 000 Eur negali būti vertinamas kaip kreditoriaus R. N. teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, dėl žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo (2022 m. rugsėjo 15 d.) metu atsakovas netapo nemokiu. Sumažėjusios L. P. turto vertės (turėtų piniginių lėšų) užteko pradinio arba naujojo kreditoriaus reikalavimui (43 590 Eur skolos ir palūkanų) patenkinti, nes 2022 m. rugsėjo 15 d. Jungtinės Karalystės banke BARCLAYS sąskaitoje atsakovas turėjo 136 700 Eur ir AB Šiaulių banko sąskaitoje – 162,31 Eur, o taip pat 2022 m. rugsėjo 30 d. Jungtinės Karalystės banke BARCLAY sąskaitoje turėjo 396,05 GBP; 510,85 GBP; ir 54 781,72 Eur.
61. Apeliantui priklauso ir neigiamų pasekmių rizika. Naujasis kreditorius R. N. nuo 2015 m. gruodžio 21 d. (reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo) žinojo (turėjo žinoti), kad gali reikalauti iš L. P. prievolės įvykdymo, tačiau iki 2023 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo skolininkui nepareiškė.
62. Nėra jokio pagrindo preziumuoti atsakovų nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio pagrindu. Pirmiausiai, atsakovas L. P. nebuvo ir nėra atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ valdymo dalyvis (akcininkas) ir (ar) organas (vadovas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ susiję giminystės ryšiais ar per kitas bendroves, jų valdymo dalyvius ar organus. Juridiniai asmenys steigiami ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir pelno gavimo tikslu ir gali būti steigiami konkrečiam tikslui. UAB „Užupio apartamentai“ buvo įsteigta prieš žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir žemės sklypą įsigijo verslo tikslu. Iki žemės sklypo pardavimo buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo. Po žemės sklypo pardavimo buvo sudaryta žemės sklypo detalaus plano projekto rengimo sutartis. Atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA suteikė UAB „Užupio apartamentai“ kreditą verslui žemės sklype vykdyti bei šio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui šalys sudarė apelianto ginčijamą hipotekos sutartį. Antra, nagrinėjamu atveju actio Pauliana ieškinys negalėjo būti reiškiamas, kadangi ginčijami sandoriai sudaryti iki atsakovo L. P. prievolės kreditoriui R. N. atsiradimo (2023 m. rugsėjo 25 d.) momento.
63. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas hipotekos sandoris NTR buvo įregistruotas 2023 m. birželio 7 d. ir apie jį apeliantas žinojo (turėjo žinoti) nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. (kreipdamasis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus dėl skolos priteisimo ir į Vilniaus apygardos teismą su actio Pauliana ieškiniu). Atsakovė 2 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas praleido actio Pauliana ieškinio KB VILNIAUS KREDITO UNIJA atžvilgiu senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde jokių argumentų nėra. Dėl to konstatuojama, kad yra praleistas vienerių metų patikslinto ieškinio senaties terminas atsakovės 2 atžvilgiu.
64. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad patikslintas actio Pauliana ieškinys netenkintas pagrįstai. Apeliantas neturėjo teisės ginčyti 2025 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d. sandorių, kadangi atsakovas L. P. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. nežinojo apie kreditoriaus R. N. teisių pažeidimą (actio Pauliana sąlyga) ir dėl žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo atsakovas netapo nemokiu. Priešingai, L. P. gauta už perleistą žemės sklypą pinigų 156 700 Eur buvo pakankama pradinio ar naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
65. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino (neanalizavo) atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ pateiktų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat tinkamai nemotyvavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad UAB „Užupio apartamentai“ prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis (14 000 Eur) yra pagrįsta ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovė 1 atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo dalimi pagrįstai jai priteista 14 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
66. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).
67. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
68. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ 2024 m. sausio 5 d. prašyme nurodė, kad šio prašymo surašymo dieną patyrė 10 043 Eur bylinėjimosi išlaidų, grindžiamų: 1) 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra dėl 6 171 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 2023 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymu; 2) 2023 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra dėl 3 872 Eur už atstovavimą, teisinių paslaugų suteikimą ir 2024 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu. Taip pat UAB „Užupio apartamentai“ 2025 m. vasario 7 d. prašyme prašė priteisti 18 125,80 Eur (10 043 Eur + 8 082,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą. Papildoma 8 082,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis grindžiama: 1) 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra dėl 2 516,80 Eur už teisines paslaugas ir 2024 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymu; 2) 2024 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra dėl 2 129,60 Eur už teisines paslaugas ir 2024 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra dėl 3 436,40 Eur už teisines paslaugas bei 2024 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu dėl 5 566 Eur sumos.
69. Atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ 2024 m. sausio 5 d. prašymo 10 punkte nurodyta, kad: i) atstovavimas šioje byloje, dokumentų ir situacijos analizė, atsiliepimo rengimas, komunikacija su klientu sudarė 6 171 Eur ir ii) atstovavimas šioje byloje, tripliko rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo (sumokant užstatą) rengimas, komunikacija su klientu sudarė 3 872 Eur.
70. Negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis šios paslaugos: atstovo susipažinimas su byla, šalių procesiniais dokumentais, teismo procesiniais sprendimais; teismų praktikos paieška; bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė; pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija; strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).
71. Atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ 2025 m. vasario 7 d. prašyme nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį bei prašymų ir kitų procesinių dokumentų, kurių registracijos civilinėje byloje Nr. e2-465-1187/2025 numeriai: 1) 1650 (atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m sausio 5 d. nutarties); 2) 4071 (prašymas dėl atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo); 3) 34260 (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo); 4) 36810 (pranešimas dėl teismo įpareigojimo (užstato sumokėjimo) įvykdymo); 5) 42102 (pranešimas dėl teismo įpareigojimo pateikti dokumentus įvykdymo) ir 6) 44632 (atsiliepimas į patikslintą ieškinį).
72. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Užupio apartamentai“ paaiškina, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašymų ir kitų procesinių dokumentų parengimą bei pateikimą buvo pateikti pirminiai dokumentai (PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo pavedimai). Visos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 18 125,80 Eur. 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra apima ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimą, bet ir atstovavimą byloje.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos yra: 1) už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą (apmokėta 2023 m. lapkričio 24 d.) – 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur × 2,5 ) (Rekomendacijų papunktis 8.2 papunktis); 2) už 2023 m. gruodžio 12 d. pateikto tripliko paregimą ir patekimą (apmokėta 2024 m. sausio 4 d.) – 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur× 1,5) (Rekomendacijų papunktis 8.3 papunktis); 3) už 2024 m. sausio 15 d. pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m sausio 5 d. nutarties parengimą ir pateikimą (apmokėta 2024 m. kovo 13 d.) – 807,28 Eur (2 018,20 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.15 papunktis); 4) už 2024 m. vasario 1 d. pateiktą prašymą dėl atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo parengimą ir pateikimą (apmokėta 2024 m. kovo 13 d.) – 807,28 Eur (2 018,20Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 5) už 2024 m. spalio 3 d. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą ir patekimą (apmokėta 2024 m. kovo 3 d.) – 807,28 Eur (2 018,20Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis); 6) už 2024 m. spalio 24 d. pranešimo dėl teismo įpareigojimo įvykdymo parengimą ir pateikimą (apmokėta 2024 m. gruodžio 18 d.) – 21,96 Eur (2 196,40 Eur ×0,01 (Rekomendacijų 8.18 papunktis); 7) už 2024 m. lapkričio 29 d. pateikto pranešimo dėl teismo įpareigojimo pateikti dokumentus įvykdymo parengimą ir pateikimą (apmokėta 2024 m. gruodžio 18 d.) – 21,96 Eur (2 196,40 Eur ×0,01 (Rekomendacijų 8.18 papunktis); 8) už 2024 m. gruodžio 17 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir pateikimą (apmokėta 2024 m. gruodžio 18 d.) – 5 491 Eur (2 196,40 Eur × 2,5 ) (Rekomendacijų papunktis 8.2 papunktis).
74. Taigi, nagrinėjamoje byloje rekomenduojama priteisti atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ maksimali bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 15 984,31 Eur (5 000,25 Eur + 3 027,30 Eur + 807,28 Eur +807,28 Eur + 807,28 Eur + 21,96 Eur+ 21,96 Eur + 5 491 Eur). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad ginčas nėra išimtinis, priteisė atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ mažesnę nei rekomenduojamą priteisti maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo dalimi atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma (14 000 Eur) atitinka bendruosius teisingumo ir protingumo principus bei atsakovės 1 teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
75. Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą 2025 m. kovo 10 d. sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
76. Į esminius apeliacinio argumentus atsakyta, dėl kitų apelianto nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
77. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl R. N. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
78. Atsakovas L. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patikslintas bylos eigoje. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl L. P. prašymas negali būti patenkinamas.
79. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patikslintas bylos eigoje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. gavo atsakovės 1 prašymą priteisti 4 259,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), grindžiamų 2025 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra bei 2025 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 33.
80. Rekomenduojamas atsakovei 1 priteisti maksimalus užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą atlyginimas sudaro 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
81. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijas, priteisia iš apelianto R. N. atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ 3 039,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“ (juridinio asmens kodas 306146132) 3 039,01 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt devynių eurų ir vieno cento) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza