Civilinė byla Nr. e2YT-1087-1021/2025

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00075-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. B., jos atstovui advokatui Sigitui Balaišiui,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. P., valstybės įmonės ,,Turto bankas“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos departamento atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio faktų – giminystės ryšių, palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., valstybės įmonė ,,Turto bankas“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos departamento.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja D. B. (toliau - pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina O. B., iki santuokos sudarymo - O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir G. B., iki santuokos sudarymo - G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys, o pareiškėja D. B. yra mirusios G. B. dukterėčia; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdama V eilės įstatyminė įpėdinė, priėmė tetos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti testamentu nepaskirtą turtą (e. b. l. 1-4).

Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad palikėja G. B., iki santuokos sudarymo - G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 6), būdama našle. Palikėjos santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 7), sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 8). Palikėja vaikų neturėjo (priedas Nr. 9). Nors VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registre nėra įregistruotų duomenų apie palikėjos sudarytą testamentą bei palikimo priėmimo po jos mirties priėmimo faktą (priedas Nr. 10), tačiau palikėja buvo sudariusi testamentą, testamentiniai įpėdiniai palikimą priėmė, jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į testamentu paliktą turtą. Paveldėjimo byla buvo užvesta Šakių rajono 2-ajame notarų biure, notarė Z. D. (priedas Nr. 11). Pareiškėja nėra palikėjos testamentinė įpėdinė. Pareiškėjai žinoma, kad palikėja testamentu nuosavybės teise turėtą sodybą paliko savo sūnėnui A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), o žemę - dukterėčiai R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos pusbroliui ir pusseserei. Palikėjai nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,39 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), nebuvo įtrauktas į palikėjos testamentą, nuosavybės teisės į žemės sklypą išliko įregistruotos palikėjos vardu iki šiol (priedas Nr. 12). Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnis). Taigi, pareiškėja po palikėjos mirties įgijo teisę paveldėti testamentu nepaskirtą turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir šią savo teisę įgyvendino faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjai gavus VĮ ,,Registrų centras“ gyventojų registro pažymą apie palikėjos asmens duomenis, paaiškėjo, kad viešajame registre nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos ir palikėjos giminystės ryšį (priedas Nr. 9). Pati pareiškėja taipogi neturi dokumentų, patvirtinančių jos ir palikėjos giminystės ryšį. Pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registrą, Lietuvos Valstybės istorijos archyvą. Atsižvelgiant į tai, kad, patikslinus duomenis, palikėjos ir pareiškėjos motinos gimimo įrašuose nebuvo nurodytos jų tėvų gimimo datos (priedai Nr. 5, Nr. 13), civilinės metrikacijos įstaiga negali patvirtinti reikalingo giminystės fakto. Teismas nagrinėja bylas ir dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Giminystės santykiai teismine tvarka nustatinėjami tuo atveju, kai jų nepatvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai, t. y. kai nėra dokumentų, patvirtinančių giminystę, ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėja, norėdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą palikėjos turtą, neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą ir dėl minėtų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CK V knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda galiojančiam kodeksui. Tačiau iki tol galiojusiame CK buvo nustatyta iš esmės ta pati paveldėjimo tvarka: 573 str. reglamentavo įstatyminius įpėdinius; 578 str. - likusios testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimą; 587 str. - palikimo priėmimą faktiniu turto valdymu. Dar gyvai palikėjai esant, pareiškėja artimai bendravo su teta, kadangi gyveno arčiausiai iš artimų giminaičių. Pareiškėja visapusiškai padėjo palikėjai, prižiūrėjo ir, esant reikalui, ją slaugė, po palikėjos mirties rūpinosi laidotuvėmis, šiuo metu prižiūri kapus. Po palikėjos mirties pareiškėja pas notarą nesikreipė, tačiau perėmė ir valdė jos turtą / teises į turtą: įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, prietaisus ir įrankius, asmeninius daiktus ir kitą neregistruotiną turtą; turtines teises į nuosavybės teisių grąžinimą. Pareiškėja pas notarą nesikreipė dėl to, kad pradėtas valdyti turtas buvo kilnojamasis ir neregistruotinas, o nuosavybės teisės į žemės sklypą dar nebuvo atkurtos, t. y. žemės sklypą buvo galima pradėti valdyti tik atkūrus į jį nuosavybės teises. Žemės sklypas palikėjos nuosavybėn perduotas ir įregistruotas tik 2002 metais, atkėlus dalį sklypo, kaip lygiaverčio, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 14). Pareiškėja kartu su kitais giminaičiais aktyviai rūpinosi palikėjos turtinėmis teisėmis po jos mirties, dalyvavo sprendžiant visus su žemės grąžinimu susijusius klausimus. Pareiškėja suderino žemės sklypo atkėlimo į (duomenys neskelbtini) k., t. y. kiek įmanoma arčiau savo gyvenamosios vietos. Nuo žemės sklypo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) k. pareiškėja juo disponavo ir iki šiol disponuoja faktiškai. Tokia buvo ir palikėjos testamentinių įpėdinių valia. Pats faktas, kad palikėjos vardu, jau gerokai po jos mirties, buvo įregistruotas žemės sklypas, liudija, jog pareiškėja pradėjo ir tęsė palikėjos nuosavybės atkūrimo procedūrą, rūpinosi jos turtinių teisių likimu, jas realizavo, o tai rodo ir patį palikimo priėmimo faktą. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po palikėjos mirties, pareiškėja naudojosi likusiais namų apyvokos, buities bei kitais daiktais, likusiu neregistruotinu turtu, rūpinosi teisų į turėtą nuosavybę atkūrimu, t. y. atliko veiksmus, kuriais parodė, jog ji siekia įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos veiksmų faktas ir veiksmų pobūdis byloje apie palikimo priėmimą. Aktyvus naudojimasis palikimo dalyką sudarančiu turtu / teisėmis į turtą patvirtina pareiškėjo valios priimti atsiradusį palikimą tinkamą išraišką (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-442/2001, Nr. 3K-3- 416/2003, Nr. 3K-3-86/2007). Civilinės būklės aktų įrašai patvirtina, kad palikėjos tėvai yra O. Z. ir A. U., gimimo vieta - (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 5), Pareiškėjos motinos tėvai yra O. Z. ir A. U., gimimo vieta - (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 13). Pareiškėja pateikia jai žinomą artimųjų giminaičių genealoginį medį. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registrą, Lietuvos Valstybės istorijos archyvą dėl pareiškėjos motinos ir palikėjos asmens duomenų patikslinimo, tačiau jų gimimo įrašuose nebuvo nurodytos tėvų gimimo datos. Tik dėl šios priežasties civilinės metrikacijos įstaiga negali patvirtinti reikalingo giminystės fakto, o atkurti atitinkamus įrašus galimybės nėra. Pareiškėja prisimena, kad mirus tetai A. P.-U. jos dukrai (pareiškėjos pusseserei) R. K., kuri yra ir testamentinė įpėdinė po palikėjos mirties, paveldėjimo tikslu taipogi teko kreiptis į teismą dėl motinos ir senelių giminystės ryšio nustatymo, nes giminystę patvirtinančių dokumentų nebuvo. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės ryšio nustatė (priedas Nr. 15). Pareiškėja nuo 2002 metų faktiškai disponuoja žemės sklypu, kurio nuosavybės teisės įregistruotos palikėjos vardu, dėl to pareiškėja nėra sulaukusiu jokių priekaištų ir pretenzijų iš trečiųjų asmenų. Jokių abejonių dėl giminystės ryšio niekada niekam nėra kilę. Fiziniu suinteresuotu asmeniu byloje trauktinas J. P., testamentinės įpėdinės R. K. sūnus, kiti giminaičiai yra mirę (e. b. l. 1-4).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 34-35).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos departamento į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu paveldint ir įgyjant privačią žemę Tvarka, kaip toks veikimas yra realizuojamas nustatytas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo

atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (su pakeitimais). Taisyklėse yra reglamentuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba paveldi žemę, ant kurios nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Vadovaujantis šiomis įstatymo normomis, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjos prašymą tenkintų (e. b. l. 44-45).

Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismui parašė el. laišką, kuriame sutiko su pareiškime nurodyta informacija, pareiškė, kad savo reikalavimų neturi, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 43).

II.                      Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėja D. B. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti bei paaiškino, kad jį surašė advokatas pagal jos pateiktus dokumentus ir pasakojimus, perskaičiusi, viskas surašyta teisingai. Jos motina buvo O. B. – U.. Teta, jos mamos sesuo, buvo G. U. -B.. Pirma mirė jos mama, o B. mirė (duomenys neskelbtini). ji norinti priimti tetos palikimą žemės sklypą. Teta testamentu paliko jai nuosavybės teise priklaususius namą (duomenys neskelbtini) jos pusbroliui A. U. ir žemės sklypą ten pusseserei R. K., o kitos žemės nuosavybės teisės nebuvo atstatytos tuo metu. Ji kur turinti dabar žemę, tai jai nebuvo atstatytos nuosavybės teisės, ji buvo (duomenys neskelbtini) sen., nebuvo jos dokumentų. Kai teta dar buvo gyva, jie pradėję ieškoti tos žemės dokumentų, neradę jos tėvukų (duomenys neskelbtini) dokumentų tai žemei. Kai juos suradę, teta jau buvo mirusi. Savininkas buvo A. U., t. y. jos mamos ir B. tėtis. B. testamentu paliko visą savo turtą, kurį tuo metu turėjo, ji pati į testamentą nebuvo įtraukta. A. U. ir R. K. mirė jau po tetos mirties. J. P. yra R. K. sūnus. Ji pati yra vienintelė dukterėčia, kitų paveldėtojų nebėra. Ji pati pabaigusi žemės tvarkymo reikalus, ieškojusi duomenų archyvuose. Ji žemę 1,39 ha. atstačiusi G. B. vardu, kurią atkėlusi iš (duomenys neskelbtini) k. prie savo mamos atkeltos žemės. Mama gimusi (duomenys neskelbtini), archyvuose nerado duomenų. Pusseserės R. K. kai mama buvo mirusi, ji atstatinėjo žemę per teismus, buvo nurodyta, kad O. B. ir A. U. buvo jos tėvai, G. ir jos tėvas buvo brolis ir sesuo. Mirties metu teta G. B. gyveno (duomenys neskelbtini) viena, vaikų neturėjo. Ji su ja dažniausiai bendravusi, nes arčiausiai iš giminių gyvenusi. A. U. mirus tetai namą pardavė, bei sakė pasiimti ką nori iš tetos G. B., tai ji paėmė anksčiau per 6 mėnesius, po tetos laidotuvių pasiėmė siuvimo mašiną Zinger, sofą, senovinius indus, dar kažką. G. B. tėvai buvo O. Z. ir A. U.. Ji su dabartiniu vyru gyvenę nesusituokę, o susituokę tais pačiais metais, kai mirė teta. Su liudytoju R. Ž. jie dirbę viename darbe, tai kadangi ji neturėjusi mašinos, kai jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini), prašydavusi nuvežti. Jos pavardė mergautinė B., po santuokos B. (2025 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 33 sek.--- 20 min.  55 sek.). Jai teta nepaliko testamentu turto, nes tuo metu gerai ji gyvenusi, turėjusi gerą darbą, atlyginimą. R. K. tuo metu gyveno blogiau; A. U. turėjo automobilį, jai labiau padėdavo, todėl jiems teta ir paliko namą bei žemę. Ji žinojusi apie parašytą testamentą. (duomenys neskelbtini) kaime buvo tėvukų žemė, o B. turėjo paveldėtą jos vyro žemę, kuriai dokumentai buvo sutvarkyti. G. B. atsisakė tvarkyti tėvų žemę dėl senatvės, sakė jiems tvarkytis. Ji tvarkiusi dokumentus su R. K., bet buvo daug problemų rasti dokumentus. Atsikėlusi žemę 2002 m. kadangi R. K. ir A. U. buvo jau paveldėję tetos turto, tai jie jai leido šią žemę pačiai tvarkytis. Iki šiol nesusitvarkiusi, nes trūko dokumentų, po to neturėjusi pinigų advokatui. R. K. mirė per kovidą, o A. U. anksčiau. (2025 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 53 sek.--- 38 min. 23 sek.).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje  paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta G. B., kuri palikusi testamentą konkrečiam turtui. Testamentiniai įpėdiniai palikimą susitvarkė, jiems yra išduoti nuosavybės teisės liudijimai. Jos mirties metu nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl žemės, nebuvo atkurta nuosavybė. Šis žemės sklypas nebuvo įtrauktas į testamentą, jis šiuo metu įregistruotas kaip palikėjos nuosavybė. Pareiškėja siekia įteisinti sklypą savo vardu, nes dalį palikėjos turto ji priėmė faktinio valdymo būdu. Ji paveldėjo teisę į nuosavybę, ir šiandien ji ta žeme naudojasi, dirba nuo 2002 m., kada buvo atkurta nuosavybės teisė. Iš archyvų išreikalauti dokumentai pareiškėjos ir palikėjos mamų tie patys tėvai, tačiau anksčiau neįrašydavo tikslių gimimo datų, dėl ko metrikacijos įstaiga atsisako oficialiai patvirtinti giminystės ryšį. J. P. vienintelis yra likęs gyvas suinteresuotas asmuo, tačiau jis pareiškimui neprieštarauja. Jis susipažinęs su testamentu, pagal kurį pareiškėja nėra testamentinė įpėdinė, jame nurodytas konkretus paveldimas turtas (2025 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 20 min. 58 sek.--- 25 min. 38 sek.).

Liudytojas P. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėja susituokęs nuo (duomenys neskelbtini), jos motiną pažinojęs; pažinojęs žmonos tetą B. (duomenys neskelbtini), pas kurią važiuodavę, ji jo žmoną vadindavo D.. Pareiškėjos motina gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur jie dabar patys gyvenantys, nuo (duomenys neskelbtini) 15 km.. Nors tuo metu neturėję automobilio, bet tankiai važiuodavo autobusai, tai važiuodavę pas ją. Jis dalyvavęs G. B. laidotuvėse. Kodėl jo žmonos ji neįtraukė į testamentą, nežinantis. Po jos mirties neužilgo žmona pasiėmė iš G. B. namo siuvimo mašiną, sofą, indų. Žemę tvarkė jo žmona, ieškojo dokumentų, atrodo, kad pradėjo tvarkyti gyvai esant (duomenys neskelbtini). Iki santuokos su pareiškėja jis gyveno pora metų (2025 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 26 min. 50 sek.--- 32 min. 44 sek.).

Liudytojas R. Ž. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėja kartu dirbęs Šakių policijoje, jis pradėjęs 1981 m., o ji jau dirbo sekretore, jis pats kelių policijoje sekretoriate. Ją pažinojęs. Jos tėvus pažinojęs iš matymo, jos mama buvo O.. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) k. Jos tetą B. pažinojęs, nes tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini) per tris gatves. Jo uošvė J. B. bendravo artimiau su ta teta G. B.. Jis pats ją pažinojęs iš matymo, žinojęs kur gyvena. Ten gyvenęs pas uošvius, kai važiuodavęs į (duomenys neskelbtini), pareiškėja jo paprašydavo pavežti pas tetą G. aplankyti (duomenys neskelbtini) g., veždavęs 2-3 kartus per mėnesį (2025 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 40 min. 28 sek.--- 42 min. 55 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

III.                      Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Giminystės santykių nustatymas, palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktai yra vieni iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 8 punktas).

Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl giminystės santykių su teta jis negali įgyti jos turtą paveldėjimo būdu (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja neturi jokių oficialių dokumentų, neginčytinai patvirtinančių, kad jo mama O. B. (U.) ir G. B. (U.) buvo seserys. Kitokiu būdu nustatyti giminystės santykių bei palikimo priėmimo, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimai yra teisėti. Jokio ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų byloje nėra. 

IV.                      Dėl giminystės santykių nustatymo.

Pareiškėja tiek pareiškime, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina O. B. (U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir G. B. (U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Pareiškėjos pateiktu jos gimimo liudijimu nustatyta, kad jos motina buvo O. B., A., ji pati buvo B. ( e. b. l. 8). Santuokos liudijimu nustatyta, kad pareiškėja būdama D. B., (duomenys neskelbtini) ištekėjo už P. B., dėl ko jos dabartinė pavardė B. ( e. b. l. 9). Pateiktu pareiškėjos motinos O. U. gimimo įrašu nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo O. Z. ir A. U. (e. b. l. 20).

Gimimo įrašu nustatyta, kad G. U. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo O. Z. ir A. U. (e. b. l. 10). Santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad G. U., A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. B. sudarė (duomenys neskelbtini) santuoką, po santuokos jos pavardė tapo B. (e. b. l. 12). Mirties liudijimu nustatyta, kad G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad apie G. B. tėvus, vaikus, brolius ir seseris duomenų nėra (e. b. l. 14-15).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad jie pagrindžia, jog pareiškėjos motinos O. B. (U.) ir G. B. ( U.) tėvai buvo O. Z. ir A. U., jos abi gimė (duomenys neskelbtini), jų gimimą skiria 8 metai. Kadangi jų tėvų nėra tikslių gimimo metų, dėl to dokumentaliai nebuvo galima užfiksuoti, kad tai tie patys asmenys. Dabartinis pareiškėjos vyras P. B. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjos motiną pažinojęs; pažinojęs jos tetą B. (duomenys neskelbtini), pas kurią važiuodavę. Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad su pareiškėja dirbęs viename darbe, gyvenęs pas uošvę (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir pareiškėjos teta G. B., ją pažinojęs, nes jo uošvė su ja bendravo, be to pas ją nuveždavęs pareiškėją. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos D. B. motina O. B., iki santuokos sudarymo - O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir G. B., iki santuokos sudarymo - G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėja yra mirusios G. B. dukterėčia.

V.                      Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

G. B. turto paveldėjimo santykiams taikytinos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos 1964 m. civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 38 str.). Palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) metu galiojo 1964 m. CK 573 straipsnis, kuriame išvardyti įstatyminiai įpėdiniai, galintys paveldėti palikėjo turtą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą ketvirtos eilės įstatyminiais įpėdiniais yra mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės, jei nėra aukštesnės trečios eilės įpėdinių.

Šakių rajono antrojo notaro biuro notarės Z. D. raštu nustatyta, kad G. B. buvo sudariusi testamentą, užvesta paveldėjimo byla, pareiškėja nebuvo testamentinė įpėdinė (e. b. l. 17). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis G. B. vardu yra įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,39 ha; įregistravimo pagrindas 2002 m. vasario 14 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 84-14 155, įrašas galioja nuo 2002 m. vasario 14 d. (e. b. l. 19-21). 2002 m. vasario 14 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 84-14 155 nustatyta, kad juo atkurtos G. B., gyvenusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į buvusio savininko A. U. nekilnojamą turtą 2,32 ha žemės (duomenys neskelbtini) jai perduodant 1,39 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savininkė mirusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23-24 ). Tai reiškia, kad po G. B. mirties jos vardu buvo įregistruotas naujas turtas, kuris nebuvo aptartas testamentu.

Pareiškėjos pareiškimu bei paaiškinimu teismo posėdyje, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. B. mirė neturėdama vaikų, gyvo sutuoktinio, bei abiejų tėvų, taigi nėra jos įstatyminių pirmos eilės paveldėtojų. Kadangi palikėja neturėjo vaikų, todėl darytina išvada, kad neturėjo ir vaikaičių. Tuo remiantis darytina išvada, kad ji neturėjo ir antros eilės įstatyminių įpėdinių. Palikėja turėjo dar dvi seseris ir brolį, tačiau jie visi mirę, provaikaičių neturėjo, todėl darytina išvadą, kad nėra ir trečios eilės įstatyminių įpėdinių. Duomenų, kad G. B. turtą, kurio nuosavybės teisės įregistruotos po jos mirties 2002 m. priėmė koks nors įpėdinis pas notarą nėra. Taip pat nėra duomenų, kad būtų priėmęs kitas asmuo faktinio valdymo būdu, nes po jos mirties jos namas buvo paveldėtas testamentu sūnėno A. U., o žemės sklypas dukterėčios R. K.. Nustačius pareiškėjos giminystės santykius su palikėja G. B., kad pareiškėja yra palikėjos sesers dukra, darytina išvada, kad ji turėjo teisę paveldėti po tetos mirties atsiradusį palikimą, jo nepriėmus aukštesnės eilės įpėdiniams, kaip 4 eilės įpėdinė.

1964 m. CK, galiojusio palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini), 587 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje teigiama, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo rašytiniu pareiškimu, jo paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojo P. B. parodymais nustatyta, kad po tetos mirties, nepraėjus 6 mėnesiams, pareiškėja priėmė jos palikimą, kadangi faktiškai užvaldė jos siuvimo mašiną, sofą, indus, tvarkė toliau žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus, ko pasekoje 2002 m. buvo įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą mirusiosios vardu. Tokiais savo veiksmais pareiškėja priėmė tetos G. B. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tai padarė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Asmuo, kartą priėmęs palikimą, laikomas jį priėmęs visam laikui, todėl vėlesnis galimas nesirūpinimas turtu, jo perleidimas, palikimo priėmimo fakto nepanaikina. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis draudė palikimą priimti dalinai arba su sąlyga, todėl priėmęs vieną palikimo daiktą, asmuo laikomas priėmęs visą palikimą. Nekilnojamo turto registro duomenimis yra likęs mirusiosios G. B. palikimas – 1,39 ha. žemės sklypas, todėl laikytina, kad pareiškėja priėmė ir šį palikimą faktinio valdymo pagrindu.

Įvertinus teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja D. B. po savo tetos G. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).

VI.                      Dėl bylinėjimos išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 7,93 Eur neviršija minimalią 8 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 307, 442, 443, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo - O. U., mirusi (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo - G. U., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys, o D. B. yra mirusios G. B. dukterėčia.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdama 4 eilės įstatyminė įpėdinė, priėmė tetos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti palikimo paveldėjimo tikslu.

Pareiškėjos atstovui ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                Jonas Abraitis