Civilinė byla Nr. e2A-694-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00493-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir A. V. bei atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir A. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei (toliau – VšĮ Marijampolės ligoninė arba Marijampolės ligoninė), prašydami pripažinti, jog ieškovų dėl dukters A. V. netekties patirta neturtinė žala yra 80 000 Eur, draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui atlyginus ieškovams dalį neturtinės žalos – 30 000 Eur, papildomai priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 50 000 Eur neturtinę žalą, t. y. po 25 000 Eur neturtinės žalos kiekvieno ieškovo naudai.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. jų dukra A. V. (toliau – A. V. arba pacientė) buvo atvežta į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl keletą kartų pasikartojusio alpimo bei sąmonės netekimo. Prieš tai keletą dienų A. V. skundėsi gerklės skausmu ir kosuliu. Marijampolės ligoninės gydytoja T. Z. paskyrė pacientei rentgeno tyrimą, kurio atlikimo metu A. V. prarado sąmonę. Gydytojai T. Z. informavus, kad pacientės kraujo tyrimai nieko blogo nerodo, o rentgeno nuotrauka rodo plaučių bronchitą bei pagerėjus pacientės sveikatai, gydytoja paaiškino, kad pacientė bus išleista į namus. Tačiau A. V. vėl pasijutus blogai – ją pradėjo pykinti, pacientė ėmė vemti, gydytoja priėmė sprendimą skirti pacientei stacionarinį gydymą. Tos pačios dienos vakarą (2018 m. vasario 15 d.) dukra ieškovę informavo, kad buvo atėjęs gydytojas G. K., kuris paklausė plaučius ir paskyrė antibiotikus tabletėmis. Ieškovams dukrą aplankius kitą dieną, t. y. 2018 m. vasario 16 d., jie sužinojo, kad gydytojai tą dieną budės tik nuo 17 val., tačiau po 17 val. jokio gydytojo skyriuje nebuvo, joks gydytojas į palatą taip ir nebuvo užėjęs. 2018 m. vasario 17 d. ir 2018 m. vasario 18 d. pacientė skundėsi bendru kūno silpnumu, nurodė, jog sunkiai nueina iki tualeto, tačiau gydytojo vizito šiomis dienomis nesulaukė. Pacientė jokios gydytojų priežiūros neturėjo nuo 2018 m. vasario 16 d. 7:30 val. iki 2018 m. vasario 19 d. ankstyvo ryto (6:30 val.), kuomet A. V. ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir tą pačią dieną mirė.
3. 2018 m. vasario 21 d. Patologinės anatomijos autopsijos protokole konstatuota, jog A. V. mirė nuo plaučių embolijos, t. y. klinikinė ir patologijos diagnozė nesutapo. Ieškovų įsitikinimu, jų dukters mirtį nulėmė aiškiai nepakankama gydytojų priežiūra, tiksliau – jos nebuvimas, netinkama diagnozė ligos pradžioje, nereagavimas į pacientės būklės pokyčius bei eigą, Marijampolės ligoninės gydytojų abejingumas stacionare gydomai pacientei.
4. Marijampolės ligoninės gydytojai neįvertino periodiškai pasikartojančių A. V. sąmonės netekimų (sinkopės), o taip pat dusulio, kaip objektyviai išreikštų itin grėsmingų plaučių embolijos simptomų, netinkamai diagnozavo ligą pacientės apsilankymo gydymo įstaigoje metu (A. V. buvo klaidingai gydoma nuo bronchito), nors pagal pacientei jau tuo metu pasireiškusius simptomus aiškiai galėjo ir turėjo tikrąjį susirgimą (plaučių emboliją) nustatyti. Marijampolės ligoninės medikai neatliko jokių tikslinių tyrimų plaučių embolijos diagnozei įtarti, patvirtinti ar paneigti, nors pacientės būklė 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 18 d. leido jai atlikti bet kuriuos tyrimus gydymo stacionare metu. Ieškovų dukros gyvybę galėjo išgelbėti keli paprastai ir greitai atliekami, tačiau pagal tyrimo tikslą – itin specifiški, tyrimai, kurių rezultatai galėjo leisti diagnozuoti artėjančią (tikėtiną) masyvią plaučių emboliją.
5. Darant prielaidą, kad A. V. atvykimo į gydymo įstaigą metu jai buvo pasireiškę nedidelės (perspėjamosios) plaučių embolijos, darytina išvada, kad savalaikis ir tikslinis jos gydymas būtų leidęs išvengti pacientės mirties, nes mirties tikimybė laiku nustačius diagnozę ir skiriant tinkamą gydymą, siekia tik 2-8 proc.
6. Atsakovę apdraudusios draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. IF/BC/0002163 pagrindu ieškovams išmokėta maksimali 30 000 Eur (po 15 000 Eur kiekvienam) draudimo išmoka kaip neturtinės žalos atlyginimas bei 3 928,95 Eur turtinės žalos atlyginimas kiekvienam yra akivaizdžiai nepakankama ir neadekvati vienintelio vaiko netekusiems tėvams. Tačiau ieškovams pakartotinai kreipusis į atsakovę ir į jos savininkę Marijampolės savivaldybės administraciją dėl papildomos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsakovė atsisakė atlyginti prašomo dydžio neturtinę žalą ieškovams.
7. Dėl galimo atsakovės darbuotojų tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ikiteisminiame tyrime
Nr. 03-2-00133-18 buvo atlikta deontologinė ekspertizė. 2018 m. lapkričio 22 d. Ekspertizės akto Nr. EDM 45/2018 (01) išvados iš esmės patvirtino ieškovų dėstomas aplinkybes, konstatuojančias netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientei faktą, konkrečiai – atsakovės gydytojų nepanaudotus tikslinius klinikinius tyrimus plaučių embolijai savalaikiai diagnozuoti.
8. Atsakovei nesutikus atlyginti ieškovų patirtos neturtinės žalos dalies, kurios neatlygino draudimo bendrovė, ieškovai 2019 m. vasario 13 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), kurios prašė įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, kiekvienam iš ieškovų papildomai priteisiant po 25 000 Eur patirtos neturtinės žalos. Komisija 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu „Dėl L. V. ir A. V. pareiškimo“ Nr. 56-821 (toliau – Sprendimas) konstatavo, jog atsakovės gydytojai neatliko nagrinėjamu atveju būtinų ir tikslingų tyrimų, kurių pagalba buvo galima nustatyti teisingą diagnozę pacientei dar iki masyvios tromboembolijos į plaučių arterijas. Komisija taip pat pažymėjo, jog „pacientės ligos istorijoje nuo 2018 m. vasario 16 d. 7:30 val. iki 2018 m. vasario
19 d. 6:30 val. nėra jokio įrašo, jokios informacijos apie pacientės būklės kitimą minimu laikotarpiu, neatlikti jokie papildomi tyrimai. Pacientei, kuriai gydytojai nustatė preliminarią diagnozę „nepatikslintos kilmės alpimas“, tokia gydytojų priežiūra ligoninėje laikytina nepakankama. Komisija taip pat konstatavo, kad Marijampolės ligoninės gydytojai netinkamai surinko pacientės anamnezę, kas taip pat galėjo turėti įtakos tinkamai ligos diagnozei nustatyti bei tragiškai ligos baigčiai išvengti. Komisija ieškovų pareiškimą tenkino iš dalies bei nustatė, jog Marijampolės ligoninė kiekvienam iš ieškovų turėtų atlyginti po 3 928,95 Eur turtinės žalos ir po 17 000 Eur neturtinės žalos. Draudimo bendrovei visą ieškovų turtinę žalą atlyginus bei išmokėjusi ieškovams po 15 000 Eur neturtinės žalos, Komisija nurodė atsakovei papildomai išmokėti ieškovams po 2 000 Eur neturtinės žalos.
9. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias nustatė tiek pacientės mirtį draudžiamuoju įvykiu pripažinusi draudimo bendrovė, tiek Komisija, todėl byloje spręstina tik dėl Komisijos netinkamai nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka, o taip pat Komisijos papildomai priteista 2 000 Eur suma kiekvienam iš ieškovų neturtinės žalos ne tik nekompensuoja šeimos dėl dukros netekties patirtos žalos, tačiau nėra suderinama ir su teismine praktika, su pamatiniais žalos atlyginimo principais. Komisijos nustatyta bendra atlygintina neturtinės žalos suma yra visiškai neadekvati ir nepakankama įvertinant ne tik objektyvias faktines aplinkybes – vienintelio šeimos vaiko netektis, tačiau ir subjektyviuosius aspektus: pacientė iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro bei savarankiško gyvenimo, jos ir abiejų tėvų ryšys buvo itin artimas ir glaudus, mirusioji buvo perspektyvi dailininkė. Prarasta vertybė yra neatkuriama.
10. Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, ieškovai neįrodė, jog atsakovės gydytojų veiksmai sąlygojo 80 000 Eur dydžio neturtinės žalos kilimą ieškovams, o ir draudiko vienašališkai, be Marijampolės ligoninės pritarimo, išmokėtos ieškovams neturtinės žalos atlyginimo sumos ne tik neatitinka Lietuvos teismų praktikos, bet ir ženkliai viršija teismų priteisiamus neturtinės žalos atlyginimus mirusio pilnamečio vaiko tėvams. Komisijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu įpareigojus atsakovę papildomai ieškovams išmokėti po 2 000 Eur neturtinės žalos, pripažinta, kad ieškovai patyrė 34 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje išskirtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas tėvams, netekusiems kūdikio, mažamečio vaiko, bet ne suaugusio vaiko, dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų. Ieškinyje nenurodyta jokia Lietuvos teismų praktika, kurioje dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų suaugusio vaiko netekusiems tėvams būtų priteistas didesnis nei 34 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
11. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki pat savo mirties ieškovų dukra augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro ir savarankiško gyvenimo. Pacientė buvo jauna moteris, turinti artimą širdies draugą, kuris pacientę nuolat lankė ligoninėje jai susirgus. Autopsijos protokole inter alia buvo nustatyta, kad trombų susidarymą galėjo įtakoti tai, jog pacientė vartojo kontraceptikus. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio motyvas, kad nagrinėjamos situacijos negalima prilyginti atvejams, kai tėvai netenka vaikų, turinčių atskirus savarankiškus gyvenimus. Pacientės klinikinį atvejį vertinę specialistai pripažino, kad pacientės mirtį sąlygojusi patologija plaučių arterijos trombinė embolija yra sunkiai diagnozuojama, nėra specifinių jai nustatyti požymių. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, specialistų, vertinusių pacientės klinikinį atvejį, padarytos išvados nėra vienareikšmės.
12. Pagal 2019 m. I pusmečio atsakovės finansinę ataskaitą, atsakovės finansinis rezultatas yra neigiamas, todėl ieškinio patenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes neabejotinai turėtų neigiamos įtakos kitų ligoninėje besigydančių asmenų, kartu ir viešiesiems, interesams.
13. Komisijos sprendimu nustatytas žalos dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-342/2010). Atsakovės nuomone, Komisijos pripažintas ieškovų neturtinės žalos dydis – 34 000 Eur turi būti sumažintas atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje pilnamečio vaiko netekusiems tėvams priteisiamus neturtinės žalos dydžius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovams po 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų po 1 062,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Teismas nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, jog VšĮ Marijampolės ligoninėje A. V. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai, nes netiksliai nustatyta diagnozė, neatlikti tiksliniai tyrimai plaučių embolijai laiku diagnozuoti, dėl ko nesulaukus šiam susirgimui numatyto veiksmingo gydymo pacientė 2018 m. vasario 19 d. mirė. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 14 d. ataskaitoje Nr. D-17-99 konstatuota, kad A. V. laikotarpiu 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 19 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant tesės aktų reikalavimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. Ekspertizės akto Nr. EDM 45/2018 (01) išvadose nurodyta, kad A. V. mirties priežastis buvo obstrukcinis (ekstrakardinis) šokas, sukeltas masyvios plaučių arterijų tromboembolijos. Be kitų išvadų, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į klinikinius simptomus (dusulys, alpimai, pokyčiai EKG), diferencinei diagnostikai buvo tikslinga A. V. atlikti papildomus tyrimus (kardioechoskopija, D-dimerų ir troponino kiekis kraujyje, koaguliograma, kraujo dujų tyrimas). Nuo 2018 m. vasario
19 d. 6.40 val. iki 17.36 val. VšĮ Marijampolės ligoninės intensyvios terapijos skyriuje pacientės būklei staigiai pablogėjus, buvo atliekami instrumentiniai ir kraujo tyrimai, patikslinantys organų sistemų funkcijų sutrikimus, tačiau neįtarus masyvios plaučių arterijų tromboembolijos, nebuvo atliktas plaučių arterijų tromboemboliją tiksliausiai galintis patvirtinti tyrimas – plaučių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografija. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 18S-1200 nurodytu laikotarpiu nėra įrašų apie pacientės būklę ir būklės vertinimą. Pacientės būklė 2018 m. vasario 19 d. 6.30-6.40 val. atitinka sunkų sisteminės ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, kurio priežastimi galėjo būti plaučių embolija.
16. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė A. V. netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, nes netinkamai nustatė diagnozę, neatliko tikslinių tyrimų plaučių embolijai diagnozuoti, kas nulėmė pacientės mirtį nuo plaučių embolijos. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos VšĮ Marijampolės ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, ieškovų patirtos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
17. Teismas sprendė, kad ieškovai dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, mirus jų vienturtei dukrai, neteko šeimos pratęsimo vertybės bei galimybės, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Draudimo bendrovė išmokėjo ieškovams maksimalią pagal draudimo sutartį – 30 000 Eur išmoką, kaip neturtinės žalos atlyginimą, kas patvirtina, jog draudimo bendrovės specialistai ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus pripažino kaip ypač didelius, o pasekmes – negrįžtamas.
18. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimu papildomai ieškovams išmokėtina 2 000 Eur suma yra nepakankama įvertinant ne tik objektyvias faktines aplinkybes – vienintelio šeimos vaiko netektis, tačiau ir subjektyviuosius aspektus: ypatingai artimą ir glaudų tėvų ir dukros tarpusavio ryšį bei tai, kad prarasta vertybė yra neatkuriama. Ieškovų dukra iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro bei savarankiško gyvenimo, jos ir abiejų tėvų ryšys buvo itin glaudus. Bylos individualios aplinkybės lemia, kad vienintelės dukters mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas jos tėvams, nes netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Dukters mirtis iššaukė būtinybę ieškovei lankytis pas psichologą, ką patvirtina 2019 m. spalio 7 d. Marijampolės psichologo kabineto pažyma dėl psichologo konsultacijų ieškovei L. V. teikimo.
19. Teismas išaiškino, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl finansavimui skiriamos lėšos turi būti naudojamos jos tikslams įgyvendinti, t. y. tenkinti visų ligoninėje besigydančių poreikius. Todėl pateiktos ligoninės finansinės būklės bei veiklos rezultatų ataskaitos negali būti sąlyga mažinti ieškovams priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.
20. Įvertinęs individualias bylos aplinkybes ir konstatavęs, kad ieškovų dėl dukters netekties partirta neturtinė žala iš viso sudaro 55 000 Eur, teismas papildomai ieškovams iš atsakovės priteisė
25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. kiekvienam ieškovui po 12 500 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Ieškovai L. V. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą – padidinti skundžiamu sprendimu priteistą neturtinės žalos sumą iki 50 000 Eur, kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pacientės gydymo klaidų gausa visuose jos gydymo etapuose, t. y. pradedant netinkamu pirminių ligos simptomų įvertinimu, klaidingai nustatyta diagnoze, vėliau neužtikrinant reikiamos priežiūros ir galiausiai jau pacientės būklei esant kritinei, iki pat mirties neidentifikuojant teisingos patologijos, turi įtakos ieškovų reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui. Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovų dukters mirtį nulėmė ne vienkartinė diagnostikos klaida ar atsitiktinumas, o pastebimai abejingas ir neprofesionalus atsakovės darbuotojų požiūris į visą pacientės gydymo procesą.
21.2. Vienintelio šeimos vaiko netektis reiškia neatkuriamos vertybės praradimą, kas dvasinius išgyvenimus dėl vienturčio vaiko netekties leidžia laikyti intensyvesniais ir gilesniais nei tais atvejais, kuomet šią vertybę tėvai gali sieti su kitais savo vaikais, vien ši aplinkybė turi nulemti teismo išvadą dėl išskirtinių šios bylos aplinkybių, lyginant šią bylą su kitais teismų praktikoje analizuotais atvejais. Nors teismas konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis remiasi tiek ieškovai, tiek atsakovė, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, tačiau lieka neaišku, kodėl šiuo atveju teismas nesirėmė kasacinio teismo išnagrinėta byla, kuomet dėl gydytojų kaltės šeima neteko kūdikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Tai yra artimiausias precedentas šiai bylai, kadangi yra suformuotas visiškai neseniai, neturtinės žalos minėtoje byloje taip pat reikalavo tėvai. Šios bylos išskirtinė aplinkybė yra ta, kad priešingai nei išnagrinėtu atveju, šiuo atveju tėvai neteko vienturčio vaiko. Todėl vertinant tik šiai bylai individualų kriterijų, neturtinė žala turėtų būti priteista didesnio dydžio nei lyginamųjų precedentų atveju, kurie buvo suformuoti bylose, kuomet tėvų netektas vaikas nebuvo vienintelis šeimoje.
21.3. Teismas atsakovės turtinės būklės nevertino kitais pagrindais, t. y. laikė, kad tai nėra reikšmingas kriterijus bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Teismo padaryta išvada bei atsakovės turtinės būklės nevertinimo motyvas būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu atsakovės turtinė būklė būtų sunki, tačiau atsakovės turtinė padėtis yra gera, ką pagrindžia teismui pateikti įrodymai: 1) atsakovė 2018 m. baigė turėdama 3 602 989 Eur finansinį perviršį, 2) 2018 m. pabaigoje atsakovė banko sąskaitose turėjo 1 545 468 Eur piniginių lėšų likutį bei dar 1 786 Eur kasoje. Jeigu teismas būtų atsižvelgęs į atsakovės sukauptas milijonines lėšas banko sąskaitose, tai būtų nulėmę ir teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio. Turėtų būti įvertinta ir tai, kad atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir realų atsakovės turtinės būklės įvertinimą, nepateikdama objektyvių, jos finansinę būklę ilguoju laikotarpiu pagrindžiančių duomenų.
21.4. Mirusi ieškovų dukra savo ateitį siejo su daile ir buvo perspektyvi dailininkė, ką pagrindžia 2019 m. spalio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23/19/6 ir prie jo pridėtos 15 vnt. A. V. pieštų bei tapytų paveikslų fotonuotraukos. Piešimas bei tapyba buvo individualus ieškovų dukters gabumas, į ką turėjo atsižvelgti teismas. Mirusios gebėjimai laikytini objektyviu pagrindu spręsti, jog prarasta gyvybė laikytina ne tik didžiule ieškovų netektimi ir tragedija, tačiau tai potencialiai ir perspektyvios dailininkės netektis, kas turi įtakos neturtinės žalos dydžiui.
21.5. Marijampolės ligoninės atstovai iki šiol nėra atsiprašę ieškovų dėl to, jog jų dukrai nebuvo užtikrintos kokybiškos ir savalaikės medicinos paslaugos. Advokato bylos nagrinėjimo metu netiesiogiai išsakytas atsiprašymas negali būti laikomas gydymo įstaigos atsiprašymu už kilusius padarinius. Atsakovės atstovų abejingumas gedinčiai šeimai yra pagrindas ieškovų prašomai neturtinei žalai priteisti.
21.6. Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovę atstovavusios advokatų kontoros B. LAWUP 2019 m. liepos 2 d. sąskaitoje nurodytos ne advokato iki atitinkamos sąskaitos išrašymo jau suteiktos, tačiau dar tik planuojamos (prognozuojamos) teisinės paslaugos. Advokatas šią sąskaitą atsakovei pateikė dar netgi neprisijungęs prie šios civilinės bylos elektroninių duomenų kortelės, o visą 5 000 Eur dydžio sumą už teisines paslaugas atsakovė apmokėjo avansu vos po dviejų dienų nuo jos išrašymo, t. y. sąskaitos apmokėjimo metu dar nesant suteiktų paslaugų už kurias ji buvo išrašyta. Tai prieštarauja CPK 98 straipsnio 1 daliai, kadangi į bylą nebuvo pateikti detalūs duomenys apie konkrečių advokato faktiškai suteiktų teisinių paslaugų kainą – tokios detalizacijos atsakovė ir jos atstovas į bylą nepateikė.
21.7. Avansinis 5 000 Eur sumos už teisines paslaugas sumokėjimas laikytinas pernelyg dideliu ir nepagrįstu šalies išlaidavimu, atsižvelgiant į individualius šios bylos kriterijus. Ši byla nelaikytina sudėtinga; atsakovei buvo teikiamos civiliniame bylos nagrinėjime įprastos teisinės paslaugos (parengtas atsiliepimas į ieškinį, byla iš esmes išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose); advokatas S. B. atstovavo Marijampolės ligoninei ir ankstesnėse tokio pobūdžio bylose, todėl šiuo atveju negali būti konstatuotas specifinių teisinių žinių poreikis ar reikalingumas; atsakovės atstovas advokato praktiką vykdo ne tik tame pačiame mieste, kuriame buvo nagrinėjama byla – Kaune, tačiau advokatų kontora B. LAWUP netgi yra įsikūrusi pastate, kuris yra fiziškai sujungtas su Kauno apygardos teismo pastatu; byloje sprendžiami klausimai nėra nauji teisminėje praktikoje. Šiuo atveju pagrįstu išlaidų advokatui dydžiu galėtų būti laikoma ne daugiau kaip 30 proc. atsakovės patirtų išlaidų.
21.8. Pamatinių teisinių principų: sąžiningumo, teisingumo ir protingumo neatitinka situacija, kuomet ieškovams, pareiškusiems ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo artimojo netekties dėl gydymo įstaigos kaltės atveju yra priteisiama atlyginti dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų.
2. Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovų po 1 456,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
2.1. Pacientė mirė, būdama pilnametė. Aplinkybė, kad pacientė gyveno su tėvais negali paneigti jos, kaip suaugusio žmogaus, statuso, o taip pat ir per se patvirtinti, kad ji neva neturėjo savarankiško, suaugusios moters gyvenimo.
2.2. Tėvų išgyvenimų dėl suaugusio vaiko, kaip konkrečios susiformavusios asmenybės, mirties intensyvumui negali turėti jokios įtakos tai, ar vaikas yra vienturtis, ar ne, ar jis yra perspektyvus dailininkas. Ne nuo tėvų turimų vaikų skaičiaus, vaikų gebėjimų priklauso ir CK 3.205 straipsnyje nustatytos pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus (ne)vykdymas. Ieškovų pateiktas kitoks aiškinimas reiškia, kad tokiose bylose kaip šioje turi būti priteisiamas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas tiems tėvams, kurie yra užauginę du ar daugiau vaikų, nes vieno vaiko netekties atveju jie dar turi kitų vaikų, taip pat ir tiems tėvams, kurie užaugino neperspektyvų vaiką. Tokia pozicija prieštarauja tiek asmenų lygiateisiškumo, tiek geros moralės principams. Be to, teismas, nustatydamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pacientė buvo ieškovų vienintelis vaikas.
2.3. Ieškovų išskirtų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės nėra panašios į sprendimu išnagrinėtos bylos. Lietuvos teismai tėvams, netekusiems vienturčio vaiko, yra priteisę mažesnius nei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimus. Lietuvos teismai tėvams, netekusiems vienturčio pilnamečio vaiko dėl padaryto nusikaltimo, yra priteisę mažesnius nei 20 300 Eur neturtinės žalos atlyginimus.
2.4. Nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad bylose dėl neturtinės žalos priteisimo kalto asmens (ne)atsiprašymas nukentėjusiojo yra pripažįstamas civilinę atsakomybę lengvinančia ar sunkinančia aplinkybe. Ieškovai į bylą yra pateikę atsakovės atsakymą į ieškovų prašymą dėl žalos atlyginimo, kurio 3 punkte nurodoma, kad VšĮ Marijampolės ligoninė apgailestauja dėl pacientę ištikusios mirties, nuoširdžiai užjaučia bei dėkoja, kad klausimą dėl žalos atlyginimo ieškovai nusprendė spręsti taikiai ir geranoriškai. Be to, atsakovė nusprendė neskųsti Komisijos sprendimo teisės aktuose nustatytu terminu bei tvarka siekiant, kad būtų išvengta ilgai trunkančių teisminių procesų bei šių procesų sąlygotų išlaidų.
2.5. Byloje nėra duomenų, kad pacientės gydymo procese dalyvavę atsakovės darbuotojai būtų atlikę kokius nors tyčinius veiksmus, taip pat kad baudžiamojo proceso tvarka darbuotojų veiksmai būtų buvę pripažinti nusikalstamais. Pacientės gydymo procesą vertinusių specialistų išvados įrodo, kad negalima tvirtinti, jog tarp A. V. mirties ir Marijampolės ligoninės darbuotojų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad būtų pavykę išvengti pacientės mirties savalaikės diagnostikos atveju. Tuo tarpu ieškovai apeliaciniame skunde cituoja tik jiems reikšmingas Ekspertizės akto dalis.
2.6. 2018 m. pabaigoje atsakovės turėtas 1 545 468 Eur pinigų likutis banko sąskaitose ir per ankstesnius metus sukauptas 3 602 989 Eur finansinis perviršis per se nereiškia geros Marijampolės ligoninės turtinės padėties sprendimo priėmimo momentu. Ligoninė yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Teritorinės ligonių kasos pinigines lėšas už per ataskaitinį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas perveda ligoninei kito mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, pabaigoje. Kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigoje turimos piniginės lėšos yra skiriamos kito ataskaitinio mėnesio išlaidoms. Be to, atsakovė nuolat įgyvendina po keletą projektų, kurie tik iš dalies yra finansuojami ES fondų lėšomis. Atsakovė, vykdydama projektus, privalo savo lėšomis atsiskaityti su tiekėjais, o finansavimą gauna tik po 6-12 mėnesių, patvirtinus pateiktas ataskaitas. Sukauptas perviršis taip pat negali būti naudojamas atsakovės turtinės padėties vertinimui, nes iš sukaupto perviršio yra įsigyjamas ilgalaikis turtas. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos patiriamos turto įsigijimo momentu, o iš perviršio nusirašo per pasirinktą nusidėvėjimo laikotarpį.
2.7. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovų inicijuoto teisminio proceso, nes Marijampolės ligoninė neskundė Komisijos sprendimo, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių apie atsakovės neva netinkamą procesinį elgesį. Ieškovai turėjo žinoti, kad teismui ieškinį atmetus arba iš dalies patenkinus bus taikomos CPK nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apeliacinio skundo motyvas dėl 30 proc. atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo yra niekuo nepagrįsta ieškovų nuomonė.
2.8. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovės teismui pateiktoje sąskaitoje yra pateiktas tiek bylinėjimosi apskaičiavimas, tiek pagrindimas. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato teisinių paslaugų įkainiais ir nustatydamas, kokie atsakovės procesiniai dokumentai yra pateikti į bylą bei kiek laiko truko advokato atstovavimas teismo posėdžiuose, sumažino Marijampolės ligoninės teisinės pagalbos išlaidas nuo 5 000 Eur iki
4 248,46 Eur.
3. Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, panaikinti, priteisti iš ieškovų po 1 031,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei visas kitas išlaidas, jeigu tokių bus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismo pozicija, kad reikalavimas individualizuoti neturtinės žalos nustatymą neva savaime užkerta kelią vadovautis kitose bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, yra visiškai nepagrįsta. Tuo labiau, kad sprendime šis teisinis argumentas yra grindžiamas kasacinio teismo nutartimi, priimta anksčiau, t. y. 2010 m., nei kasacinio teismo nutartys, kuriose yra išaiškinta būtinybe neturtinės žalos atlyginimo bylose užtikrinti teisinį apibrėžtumą.
3.2. Teismas nenurodė nei vienos Lietuvos teismų išnagrinėtos bylos, kurioje dėl sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų veiksmų pilnamečio vaiko netekusiems tėvams būtų priteistas didesnis nei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas tiesiog sumažino ieškiniu prašomą priteisti papildomą neturtinės žalos atlyginimą per pusę – iki 25 000 Eur. Tokiu būdu yra formuojama ydinga praktika, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (nors ir visiškai neatitinka teismų praktikos) yra pagrindinis atskaitos taškas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teismo išvados dėl ieškovų neva patirtos net 55 000 Eur dydžio neturtinės žalos niekaip negali pagrįsti sprendime nurodyta aplinkybė, kad draudikas išmokėjo maksimalią pagal draudimo sutartį draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Priešingai, ieškovų pateiktuose 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimuose dėl draudimo išmokos paaiškinama, kokiai ir kokio dydžio žalai atlyginti yra išmokama draudimo išmoka. Tačiau sprendime nenurodyta, kad draudikas neva nustatė, jog kiekvienas iš ieškovų patyrė didesnę nei 15 000 Eur neturtinę žalą.
3.3. 2018 m. vasario 18 d. vakare pacientė buvo linksma, jautėsi gerai, ilgai buvo su draugu, su kuriuo buvo išėjusi iš palatos. Jeigu stacionarinio gydymo metu pacientei būtų pasireiškę tokie plaučių arterijos trombinės embolijos simptomai, kaip, pavyzdžiui, pasikartojantis, progresuojantis dusulys, pati pacientė, ją lankę ieškovai ar draugas būtų kreipęsi į budintį Marijampolės ligoninės II Vidaus ligų skyriaus personalą su nusiskundimais. Tokius simptomus būtų pastebėję ir ligoninės darbuotojai. Dėl to ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad Marijampolės ligoninės gydytojai aplaidžiai situaciją įvertino dar iki 2018 m. vasario 18 d. Pacientės būklė ūmiai pablogėjo tik 2018 m. vasario 19 d. ryte, į kurią atsakovės darbuotojai operatyviai sureagavo. Priešingas faktinių aplinkybių aiškinimas reikštų, kad ne tik atsakovės personalas, bet ir pacientę lankę ieškovai, jos vaikinas veikė itin aplaidžiai — matydami neva sunkią pacientės būklę nesiėmė jokių tokią situaciją pakeičiančių veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš kriterijų mažinti neturtinę žalą — nukentėjusiojo veiksmai, kurie nors minimaliai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Šios bei atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės (nutarties 11 punktas) teismas dėl nepaaiškintų priežasčių nevertino.
3.4. Bylose dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti ištirti ir įvertinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai, taigi, ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Ligoninės turtas, finansavimo pagrindu gaunamos piniginės lėšos naudojamos joje besigydančių poreikiams tenkinti, todėl pateiktos atsakovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų ataskaitos negali būti sąlyga didinti ieškovams priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Šis sprendimo motyvas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad pagal teisinius kriterijus teismas nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar yra pagrindas sumažinti nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį.
4. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o ieškovų apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
4.1. Atsakovė į bylą nepateikė jokio įrodymo, kuris pagrįstų tariamai atskirą nuo tėvų pacientės gyvenimą. Visuose oficialiuose dokumentuose pacientės nuolatinė gyvenamoji vieta nurodoma tėvų adresu, teismo posėdyje liudijusi S. B. (pacientės pusseserė) pažymėjo, kad A. V. atsakovės įvardijamos draugystės metu gyveno tik su tėvais. Ieškovai taip pat paaiškino aplinkybes, susijusias su dukros draugyste, pažymėdami, jog jų dukra netgi nebuvo nakvojusi pas draugą, kuris buvo kaimynas iš greta esančio namo, o apie šią draugystę dukra, turėdama itin artimus santykius su tėvais, viską šiems pasipasakodavo.
4.2. Teisingi, aktualūs ir taikytini yra tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, jog teismai turi remtis tik ratio decidendi sutampančiose bylose suformuotais precedentais, tiek išaiškinimas, jog neturtinės žalos dėl medicinos paslaugų netinkamo suteikimo bylose teismai privalo individualizuoti kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Ieškovų įsitikinimu, šios išvados (išaiškinimai) yra taikytini kartu ir neprieštarauja viena kitai. Tokio prieštaravimo sprendime neįtvirtino ir pirmosios instancijos teismas.
4.3. Aktualioje ir šiai bylai taikytoje teisminėje praktikoje yra akcentuojama teismų pareiga tirti ne mirusiojo amžių, skirstant jį į pilnamečio ar nepilnamečio kategoriją, tačiau vertinti būtent ieškovų ir mirusiojo santykį. Kasacinis teismas kaip reikšmingą kriterijų tokių santykių intensyvumo ir stiprumo lygiui nustatyti įvardija asmenų bendro gyvenimo trukmę. Atsakovė nurodomos teismų praktikos nebando susieti su nagrinėjamo teisminio ir klinikinio atvejo aplinkybėmis, taip pat nepateikia nei vieno teismų praktikos pavyzdžio, kuomet neturtinė žala artimojo netekusiems ieškovams būtų priteista per pastaruosius šešerius metus, esant visiškai skirtingai ekonominei situacijai, pasikeitus nacionalinei valiutai, nevertinant milijoninį veiklos perviršį turinčios gydymo įstaigos turtinės padėties, netgi nekalbant apie reikšmingiausią šios bylos faktinį elementą – vienturčio šeimos vaiko netektis.
4.4. Draudimo bendrovė neturi įstatymo suteiktos galios nustatyti neginčijamą neturtinės žalos dydį, tačiau turi kompetenciją vadovaujantis su draudėju sudaryta draudimo sutartimi (polisu) ir atitinkamai draudimo rūšiai taikomomis taisyklėmis, nustatyti draudimo išmokos dydį. Todėl ieškovų patirtos žalos ribojimas draudimo išmokos suma yra teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymą ir priteisimą, teisminės praktikos, o taip pat ir pačios draudimo bendrovės sprendimo neatitinkanti atsakovės dėstoma prielaida, nepagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.
4.5. Gydymo įstaiga, neskundusi Komisijos sprendimo, netenka teisės ginčyti tokiame sprendime padarytų išvadų, įskaitant Komisijos konstatuotų gydymo įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus žalos dydį, kaip tas jau yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010. Todėl atsakovė, neginčijusi Komisijos sprendimo, neteko galimybės ginčyti Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, kiek tai susiję su neteisėtais gydymo įstaigos darbuotojų veiksmais, kalte bei priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos, nors atsakovė tą aktyviai daro.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2020 m. sausio 21 d. draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui pateiktą prašymą bei draudimo bendrovės 2020 m. sausio 21 d. atsakymą į ieškovų prašymą, kuriais siekia paneigti atsakovės argumentus dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos ribojimo draudimo išmokos suma.
7. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – 2020 m. sausio 10 d. VšĮ Marijampolės ligoninės veiklos rezultatų ataskaitą pagal 2019 m. lapkričio 30 d. duomenis Nr. 2019-11-2, kuria grindžia argumentus dėl Marijampolės ligoninės blogos finansinės padėties.
8. Teisėjų kolegija, spręsdama naujų įrodymų prijungimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad, nors nei atsakovė dėl ieškovų naujai pateikiamų įrodymų, nei ieškovai dėl atsakovės pateikto naujo įrodymo priėmimo nuomonės nepareiškė, tačiau jų prijungimui prie bylos neprieštaravo, šalių pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei objektyviai bylos šalių negalėjo būti pateikti anksčiau, todėl ieškovų ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus dokumentus priima bei vertina nagrinėdama bylą apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
9. Bylos duomenimis 2018 m. vasario 15 d. ieškovų L. V. ir A. V. dukra A. V. (gim. 1999 m. gegužės 22 d.) buvo atvežta į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl keletą kartų pasikartojusio alpimo bei sąmonės netekimo. Prieš tai keletą dienų pacientė skundėsi gerklės skausmu ir kosuliu. Marijampolės ligoninės gydytoja T. Z. paskyrusi pacientei rentgeno tyrimą, nustatė plaučių bronchitą. A. V. apžiūros metu pasijutus blogai, buvo skirtas stacionarinis gydymas. 2018 m. vasario 15 d. A. V. apžiūrėjęs gydytojas G. K. paskyrė gydymą antibiotikais. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ankstyvo ryto pacientė jokios gydytojų priežiūros neturėjo. 2018 m. vasario
19 d. anksti ryte (6:30 val.) A. V. ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir, nepaisant VšĮ Marijampolės ligoninės personalo atliktų gaivinimo veiksmų, tą pačią dieną mirė. Į bylą pateikti dokumentai – 2018 m. vasario 21 d. Patologinės anatomijos autopsijos protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. Ekspertizės aktas Nr. EDM 45/2018 (01) – patvirtina, kad A. V. mirties priežastimi buvo obstrukcinis (ekstrakardinis) šokas, sukeltas masyvios plaučių arterijų tromboembolijos, t. y. klinikinė ir patologijos diagnozė nesutapo.
10. Ieškovams 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipusis į VšĮ Marijampolės ligoninę su prašymu atlyginti dėl vienturtės dukters netekties tėvų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, VšĮ Marijampolės ligoninės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas A. V. mirtį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimais išmokėjo ieškovams po
3 928,95 Eur turtinės žalos ir po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
11. 2019 m. sausio 21 d. ieškovams pakartotinai kreipusis į atsakovę bei Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu atlyginti L. V. ir A. V. dėl dukters netekties patirtą neturtinę žalą, papildomai išmokant ne mažesnę nei 50 000 Eur neturtinės žalos sumą, atsakovė
2019 m. sausio 31 d. atsakyme nurodė neturinti pagrindo tenkinti ieškovų prašymo.
12. Ieškovai 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydami įpareigoti VšĮ Marijampolės ligoninę atlyginti pareiškėjų dėl A. V. mirties patirtą neturtinę žalą: pareiškėjui A. V. ir L. V. atlyginti po 25 000 Eur patirtos neturtinės žalos. Komisija 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 56-82 konstatavusi, kad VšĮ Marijampolės ligoninės personalas nebuvo pakankamai dėmesingas ir atsargus, nedėjo maksimalių pastangų, kad nustatytų teisingą diagnozę, o ją nustačius, atitinkamai gydytų, kas galbūt galėjo išsaugoti A. V. sveikatą ir gyvybę, nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai buvo padaryta, todėl ieškovų pareiškimą tenkino iš dalies – įpareigojo VšĮ Marijampolės ligoninę išmokėti ieškovams papildomai po 2 000 Eur neturtinės žalos.
13. Nesutikdami su tokiu Komisijos sprendimu ieškovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami papildomai priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 50 000 Eur neturtinę žalą, t. y. po 25 000 Eur neturtinės žalos kiekvieno ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovės po 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
14. Ieškovai bei atsakovė, nesutikdami su nustatytos neturtinės žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Ieškovai, tvirtindami, kad jų ieškiniu prašomos priteisti papildomos neturtinės žalos dydis yra adekvatus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jų situaciją individualizuojančius kriterijus, nepagrįstai tenkino ieškinį tik iš dalies, todėl apeliaciniu skundu prašo jų ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi priešingos pozicijos, jos vertinimu, ieškovai prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio neįrodė, o pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių.
15. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovų Linos ir A. V. ieškinį, sprendė dėl visų atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų, nors ieškovai teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad bylos dalykas yra Komisijos netinkamai nustatytos atlygintos žalos dydis (nutarties 9 punktas). Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat dėstė atsikirtimus, susijusius tik su prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, o galiausiai nurodė, kad Komisijos pripažintas ieškovų neturtinės žalos dydis (34 000 Eur) turi būti sumažintas (nutarties 13 punktas). Šį savo argumentą atsakovė grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 pateiktu išaiškinimu, jog nagrinėjant Komisijos sprendimu nustatyto neturtinės žalos dydžio klausimą teisme, neturinės žalos dydžio pagrįstumą pakanka kvestionuoti atsiliepimuose ir kituose šalių procesiniuose dokumentuose ir nebūtina pareikšti priešieškinio. <...> Dėl to Komisijos sprendimu nustatytas dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį (kaip ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą) pateikti argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdžio keliami tik tuo aspektu, kiek tai gali būti reikšminga nustatant ieškovams priteisiamos žalos dydį, bet iš esmės neginčijant ligoninės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, fakto. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš bylos šalių klausimo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės) egzistavimo nekėlė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti ir daryti išvadas dėl visų šių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes tai nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Teismas privalėjo tik tinkamai ištirti, nustatyti ir įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžiui.
16. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro neturtinės žalos, ieškovams padarytos jų dukrai netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydžio klausimas.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
18. Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
21. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).
Dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio
22. Atsakovė teigia, jog tiek ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, tiek pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovams neturtinės žalos sumos iš esmės yra per didelės, nes gydymo procese dalyvavę atsakovės darbuotojai neatliko tyčinių veiksmų, jie taip pat nėra pripažinti nusikalstamais baudžiamojo proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
23. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, jog į bylą pateikti duomenys leidžia spręsti, kad neturtinė žala ieškovams nebuvo padaryta tyčia. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina didelį atsakovės darbuotojų neatsargumą bei aplaidų požiūrį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas A. V.. Pirma, iš Komisijos sprendimo išvadų matyti, jog Marijampolės ligoninės gydytojai neatliko nagrinėjamu atveju būtinų ir tikslinių tyrimų, kuriuos tikslinga buvo skirti atsižvelgiant į pacientės klinikinius simptomus (dusulys, alpimai, pokyčiai EKG) ir kurių pagalba buvo galima nustatyti teisingą diagnozę A. V.. Antra, nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ankstaus ryto pacientei nebuvo atlikti jokie papildomai tyrimai, ką patvirtina A. V. Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 18S-1200, kurioje nurodytu metu nėra jokių įrašų apie pacientės būklės kitimą ir / ar papildomus tyrimus, bei Bendrosios praktikos slaugytojų paaiškinimai, kuriuose iš esmės teigiama, kad aplinkybė, jog iki ūmaus A. V. sveikatos pablogėjimo pacientė buvo geros nuotaikos, linksma bei niekuo nesiskundė, buvo viena iš priežasčių, kodėl A. V. būklė nebuvo sekama tinkamai bei neatlikti papildomi tyrimai. Trečia, Ekspertizės akto Nr. EDM 45/2018 (01) išvados patvirtina, jog Marijampolės ligoninės gydytojų neturėjimas (neišsiaiškinimas) anamnezės duomenų, jog pacientė galimai vartojo kontraceptinius vaistus, galėjo įtakoti sprendimus dėl papildomų diagnostinių tyrimų (ne)paskyrimo tikslinant diagnozę. Ketvirta, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-81/2019 ataskaitos išvadose konstatuota, kad 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 19 d. A. V. VšĮ Marijampolės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2018 m. vasario 15 d. Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vidaus gydytoja T. Z. į pacientės ligos istoriją neįrašydama ir neįvertindama pacientės jaučiamo intensyvaus skausmo balais, atliktų laboratorinių tyrimų, plaučių rentgenologinio tyrimo klinikinio vertinimo rezultatų, neįrašydama troponino I tyrimo paskyrimo fakto, pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė.“ 11.2, 11.11 punktus, Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vidaus ligų gydytojo pareiginių nuostatų 5.1, 5.10 punktus, Paciento ligos istorijos (forma Nr. 003/a) pildymo ir naudojimo tvarkos 3.1.4, 3.1.12 punktus, iš esmės įpareigojančius vidaus ligų gydytojus tirti, diagnozuoti, skirti gydymą, teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 16 d. Ligoninės II Vidaus ligų skyriaus gydytojas G. K., turėdamas įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją ir įgūdžius gydyti plaučių emboliją, neatlikdamas galimų ligų pagal pacientės nusiskundimus, ligos anamnezę, objektyvaus ištyrimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų diferencinės diagnostikos, į pacientės ligos istoriją neįrašydamas (ir nėra duomenų, kad vertino) atliktų laboratorinių tyrimų, plaučių rentgenologinio tyrimo klinikinio vertinimo rezultatų, neįvertinęs tyrimų rezultatų ir nesant aiškiai klinikinei diagnozei nepalikdamas pacientės budinčio gydytojo stebėjimui, pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė.“ 11.2, 11.11 punktus, Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vidaus ligų gydytojo pareiginių nuostatų 5.1,
5.10 punktus, Paciento ligos istorijos (forma Nr. 003/a) pildymo ir naudojimo tvarkos 3.1.12 punktą, II Vidaus ligų skyriaus nuostatų 19 punktą, iš esmės įpareigojančius vidaus ligų gydytojus tirti, diagnozuoti, skirti gydymą, teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientus su neaiškia sveikatos būkle palikti stebėjimui budinčiam gydytojui bei tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Aukščiau nustatytų aplinkybių nepaneigia ir atsakovės akcentuojamas faktas, jog tiek pagal Ekspertizės akto, tiek pagal Komisijos sprendimo išvadas vienareikšmiškai negalima tvirtinti, jog savalaikė diagnostika ir tinkamas gydymas būtų padėję išvengti pacientės mirties ir dėl to negalima teigti, kad tarp VšĮ Marijampolės ligoninės medikų veiksmų (diferencinei diagnostikai tikslingų papildomų tyrimų nepaskyrimas ir specifinio gydymo neatlikimas) ir pacientės A. V. mirties yra priežastinis ryšys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą. Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Atsižvelgiant į aptartą gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareigos pobūdį – išsaugoti paciento galimybę pasveikti bei į aukščiau nustatytas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad geriausio rezultato buvo galima tikėtis kuo anksčiau išaiškinus tikslią A. V. sveikatos pablogėjimo priežastį ir anksti paskyrus reikalingą gydymą, konstatuotina, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių išaiškinti pacientės sveikatos būklei, kas būtų padidinę jos galimybę pasveikti. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria ieškovams, jog gydymo klaidų gausa – nesiėmimas visų būtinų veiksmų asmens sveikatos pablogėjimo priežasčiai nustatyti, pacientės būklės nesekimas turi įtakos jų reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino.
25. Tirdama atsakovės teikiamų apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusių asmenų (tiek A. V., tiek pačių ieškovų bei mirusiosios draugo) veiksmų įtakos žalos atsiradimui pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, kad šiomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tai procesiniu požiūriu reikštų, kad jis ėmėsi ex officio spręsti klausimus, kurių apeliantė negalėjo kelti, vadovaujantis CPK
306 straipsnio 2 dalimi. Tokia procesinė teisinė situacija atitinka CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016). Nagrinėjamuoju atveju, peržengti apeliacinio skundo ribas ir nagrinėti aplinkybes, kuriomis apeliacinį skundą grįsti draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis, būtų pagrindas tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota teismo pareiga minėtas aplinkybes nagrinėti
ex officio. Apeliantė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad tokia teismo pareiga egzistuoja, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir netaikyti CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl apeliantės argumentų dėl nukentėjusių asmenų veiksmų įtakos neturtinės žalos dydžiui nevertina.
26. Šios nutarties 40 punkte išaiškinta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis, jų tarpusavio ryšio stiprumas, intensyvumas. Bylos duomenys leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ypatingai artimo bei glaudaus abiejų tėvų ir dukros tarpusavio ryšio. Ieškovų dukra iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta mirusios pusseserė S. B., tėvai nuolat lankė dukrą ligoninėje, žinojo apie dukters santykius su draugu, vertino neeilinius dukters gabumus tapyti. Aplinkybė, kad 18 metų mergina turėjo draugą, nepatvirtina atsakovės teiginių apie savarankišką pacientės gyvenimą, glaudaus ryšio su tėvais nebuvimą. Faktas, jog A. V. mirties momentu jau buvo pilnametė, priešingai nei teigia atsakovė, tik sustiprina tėvų tarpusavio ryšio buvimo faktą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl netikėtos, staigios vienintelio vaiko mirties ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo ieškovės L. V. sveikata, dukters mirtis iššaukė būtinybę ieškovei lankytis pas psichologą. Dėl pamatinės asmens teisės – teisės į gyvybę – pažeidimo, mirus vienturtei dukrai, buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Dėl netikėtos vienintelės dukros mirties ieškovų šeimos gyvenimas negrįžtamai pasikeitė, buvo pažeisti ieškovų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su dukters ir savo pačių ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą, kas neabejotinai turi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nurodančioje, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
27. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose formuojamą praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai bei teisingai nurodyta, kad bylose dėl neturtinės žalos dydžio, praradus artimą asmenį, suvienodinti teismų praktiką nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, pateiktą išaiškinimą papildo ir vėlesnė kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2017). Be to, nei vienos iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bylų ratio decidendi iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
28. Atsakovė itin akcentuoja blogą savo finansinę padėtį, kuri, jos vertinimu, yra vienas iš veiksnių, turinčių lemti mažesnį neturtinės žalos dydį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, o esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bylose dėl netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra kilusios pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų dvasiniai išgyvenimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės minima aplinkybė, jog draudimo bendrovė, išmokėdama ieškovams po 15 000 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau nenurodydama, jog kiekvienas iš ieškovų patyrė didesnę nei 15 000 Eur neturtinę žalą, tariamai nustatė ieškovams priteistinos žalos ribą, yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė ieškovai, draudimo bendrovė neturi įstatymo nustatytos galios apibrėžti neginčijamą bei galutinį neturtinės žalos dydį. Draudimo bendrovė nustato draudimo išmokos dydį su draudėju sudarytos draudimo sutarties pagrindu ir atitinkamai draudimo rūšiai taikomomis taisyklėmis. Tokią savo pareigą draudimo bendrovė įvykdė ir nagrinėjamu atveju, tačiau nevertino visos ieškovų prašomos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo ir kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinei žalai nustatyti, visumos, ką ji patvirtino ir 2020 m. sausio 21 d. atsakyme į ieškovų prašymą. Kilus ginčui dėl konkrečios neturtinės žalos dydžio šį klausimą sprendžia teismas, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje ir konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai įvardijo esminius kriterijus neturtinės žalos dydžiui nagrinėjamoje byloje nustatyti. Tačiau galiausiai, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas sprendimo tenkinti ieškinį tik iš dalies nemotyvavo. Visos byloje nustatytos aplinkybės bei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai dėl neturtinės žalos dydžio nagrinėjamo pobūdžio bylose (žalos padarymo aplinkybės, atsakovės kaltės forma ir laipsnis, veiksmų (neveikimo) turinys (nutarties 43 – 45 punktai), ieškovus su mirusiąja siejantis giminystės laipsnis, jų artimas tarpusavio ryšys, kokybė, intensyvumas, pastovumas gyvenant šeimoje kartu nuo vaiko gimimo iki mirties, bendro gyvenimo šeimoje ir tėvų rūpinimosi dukra trukmė, aplinkybė, kad ieškovų dukra buvo vienintelis vaikas šeimoje, negrįžtamos pasekmės dėl ieškovų šeimos gyvenimo esminio pasikeitimo ir pažeistų ieškovų lūkesčių dėl jų ir dukros ateities, sumažėjusios galimybės ieškovams ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos santykius (nutarties 46 punktas)) leido spręsti dėl visiško ieškinio reikalavimų patenkinimo. Teismas, priteisdamas pusę ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos, pažeidė teismų praktikoje nustatytus (bei šioje nutartyje aptartus) neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisingai neįvertino pažeistų vertybių reikšmingumo, neatsižvelgė į tai, kad tėvams vaikų netektis, ypač vienintelio vaiko, visada yra skaudžiausias praradimas, kurio sukeltų pasekmių sunkumas nekvestionuojamas. Ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinus draudiko jau išmokėtą draudimo atlyginimo sumą, ne tik neprieštarauja teismų praktikai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, tačiau ją ir atitinka. Pavyzdžiui, vienoje iš civilinių bylų teismai motinos neturtinę žalą, kilusią dėl sveiko 11 mėn. kūdikio mirties ligoninėje, kai slaugytoja per klaidą suleido jam kalio chlorido tirpalo, įvertino 80 000 Eur, o tėvo – 60 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Nors aptariamos kasacinės bylos aplinkybės kai kuriais aspektais skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (kūdikio mirtį lėmė akivaizdi slaugytojos klaida, miręs vaikas nebuvo vienintelis šeimoje, o nagrinėjamu atveju dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų didelio nerūpestingumo mirė suaugusi ir vienintelė ieškovų dukra), tačiau abiem atvejais sveikatos įstaigos darbuotojų veiksmai sukėlė negrįžtamas pasekmes, buvo nutrauktas tėvų ir vaiko ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Todėl pagrindo teigti, kad ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, nėra.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į jų turinį šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį pakeisti (jį padidinti), priteisiant ieškovams iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. kiekvienam ieškovui po 25 000 Eur neturtinės žalos. Tokiu būdu ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. padidina ieškovams iš atsakovės priteistos neturtinės žalos dydį ir tokiu būdu ieškovų ieškinį patenkina visa apimtimi. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareikšdami ieškinį pirmosios instancijos teismui ieškovai buvo atleisti nuo 915 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tenkinus ieškinį, iš atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės valstybei priteistina 915 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Tenkinus ieškovų apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Ieškovai prašė priteisti
1 920 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundą parengimą, kurias grindžia 2020 m. spalio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020/10/02, išrašyta ieškovei L. V., ir Pinigų priėmimo kvitu Nr. 903507, kurį taip pat pasirašė ieškovė L. V.. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatyto dydžio ir priteisiamos iš atsakovės ieškovei L. V..
35. Kadangi ieškovai teikdami apeliacinį skundą, kuriuo ginčijo nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalį, buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), iš atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės valstybei priteistina 563 žyminio mokesčio (CPK
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovams L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės (j. a. k. 165803154)) 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos, kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės (j. a. k. 165803154)
915 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio.“
Priteisti ieškovei L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės (j. a. k. 165803154) 1 920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės (j. a. k. 165803154)
563 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė