Civilinė byla Nr. 2-392/2011

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01001-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.3

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl jai paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovams G. A. bei antstoliui M. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl baudos paskyrimo byloje dalyvaujančiam asmeniui už teismo nutarties nevykdymą pagrįstumo.

Ieškovas B UAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. UAB „Rodiklis“ priklausančių 13 automobilių pardavimo aktus UAB „Rodiklis“ pasiūlytai pirkėjai – atsakovei G. A. bei taikyti restituciją natūra. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 13 ginčo automobilių ir įpareigoti atsakovę perduoti juos saugoti ieškovo bankroto administratoriui, taip pat uždrausti atsakovei šios automobilius parduoti, dovanoti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, jais laiduoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į automobilius.

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, areštavo 13 ginčo automobilių, nustatė areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą bei įpareigojo atsakovę nesinaudoti areštuotu turtu ir užtikrinti, kad turtu nesinaudotu tretieji asmenys, paliekant turtą saugoti atsakovei.

Ieškovas B UAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, perduodant 13 ginčo automobilių ieškovo žinion bei paskirti atsakovei 1 000 Lt baudą, nes atsakovė GAZ markės automobilius galimai yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Advilis“ ir nuolat nuomoja šiuos automobilius vestuvėms bei kitiems komerciniams renginiams. Apie galimybę šiuos automobilius išsinuomoti yra skelbiama internete. Ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2 areštuoti automobiliai buvo išnuomoti vestuvėms. Kiti automobiliai yra perduoti tretiesiems asmenims, kuriais jie nuolat važinėja. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, mažina automobilių vertę bei neteisėtai pelnosi iš automobilių nuomos.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 4 d. 10 val. perduoti ieškovui saugoti 7 antikvarinius GAZ markės automobilius, atgabenant juos į sandėlį, esantį adresu: Pramonės pr. 4, Kaunas. Atsakovei buvo paskirta 500 Lt bauda, nes ji pažeidė draudimą naudotis ginčo automobiliais. Baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė, jog 1 kartą buvo naudojami 2 automobiliai, kurių 1 valandos nuomos kaina – 250 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai, jog atsakovė reklamuoja automobilius internete atmestini, nes tinklalapyje skelbiama, kad automobilius nuomoja UAB „Rodiklis“.

Atsakovė G. A. pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jai paskirtą baudą. Nurodė, kad ji nesiūlė, nereklamavo ir nesinaudojo areštuotais automobiliais. Šiuos automobilius reklamavo ieškovas, kas atsakovei tapo žinoma tik iš teismo nutarties. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti vestuvininkai, tačiau neužfiksuota, kad kartu su jais į automobilius sėdosi ir išvažiavo atsakovė. Ginčo automobiliai ir šiuo metu yra įregistruoti UAB „Rodiklis“ vardu, dėl ko atsakovė negali jais naudotis ir patiria nuostolius. Ieškovas atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl automobilių saugojimo ir neinformavo, kad kažkas automobiliais naudojasi. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių yra 13, jų saugoti, nepasitelkdama į pagalba trečiųjų asmenų atsakovė negalėjo, todėl jos kaltės dėl to, kad automobiliai buvo naudojami, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl 500 Lt baudos, paskirtos Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, panaikinimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė patvirtino, kad automobiliais naudojosi tretieji asmenys, ji pripažino, kad neįvykdė teismo nutarties dalies, kuria ji buvo įpareigota užtikrinti, jog tretieji asmenys nesinaudotų automobiliais. Ieškovas nebuvo įpareigotas informuoti atsakovę apie tai, kad kažkas naudojasi ginčo automobiliais. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad kažkas naudojasi jos turtu, o jei ir nežinojo, tai turėjo pranešti teismui, kad negali įvykdyti nutarties. Atsakovė buvo įpareigota ne stovėti prie automobilių ir juos saugoti, o užtikrinti, kad jais nesinaudotų tretieji asmenys. Į bylą pateiktas 2010 m. rugsėjo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35 patvirtina, kad atsakovė ir toliau leidžia tretiesiems asmenims naudotis areštuotais automobiliais.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė G. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir panaikinti atsakovei paskirtą 500 Lt baudą. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1.      teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė pripažino, jog ji neįvykdė 2010 m. birželio 18 d. nutarties dalies, kuria buvo įpareigota užtikrinti, jog tretieji asmenys nesinaudotų automobiliais. Atsakovė niekada neteigė, kad ji naudojosi pati ar perdavė tretiesiems asmenims naudoti automobilius;

2.      ieškovas iki šiol transporto priemonių registre nurodytas kaip automobilių savininkas, dėl ko jis savavališkai reklamuoja automobilius ir jais naudojasi. Jei ieškovas būtų atsakovei apie šiuos veiksmus pranešęs, ji būtų ėmusis reikalingų veiksmų, kad užkirstų kelia teismo nutarties vykdymo trukdymui;

3.      teismas, skirdamas atsakovei baudą, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo jos kaltės dėl automobilių reklamavimo ir nuomos;

4.      ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmų ginčo automobiliams būtų buvusi padaryta žala ar iškilusi grėsmė jai atsirasti, todėl atsakovei nepagrįstai paskirta bauda tik dėl formalių priežasčių – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.

Ieškovas B UAB „Rodiklis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d., 2010 m. rugsėjo 4 d. ir 2010 m. rugsėjo 10 d. protokolais užfiksuota, kad ginčo automobiliai naudojami vestuvių iškilmėse bei jais naudojasi tretieji asmenys asmeninėms reikmėms. Dėl sistemingo teismo nustatytų įpareigojimų pažeidinėjimo ieškovo pareiškimu Kauno miesto apylinkės prokuratūra atsakovės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00476-10. Ieškovas negalėjo pats automobilių naudoti, nes administratoriui šie automobiliai niekada nebuvo perduoti. Aplinkybę, kad atsakovė ginčo automobiliais naudojasi ir galimai iš to pelnosi įrodo tai, kad atsakovė automobilius paliko UAB ‚Advilis“ teritorijoje, automobilių reklamose kontaktinio asmens elektroninio pašto domenas buvo „advilis.lt“, tinklalapis „rodiklis.lt“ niekada nebuvo perduotas administratoriui. Grėsmė automobiliams dėl atsakovės veiksmų/neveikimo yra akivaizdi, nes naudojami automobiliai dėvisi, be to, jie gali būti prarasti dėl autoįvykio.

 

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Tam, kad byloje dalyvaujantis asmuo nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis bei laikytųsi vieno iš esminių civilinio proceso principų - CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principo, kuris įpareigoja nekvestionuojamai vykdyti bet kokį įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, įstatymo leidėjas CPK X skyriuje įtvirtino teismo nuobaudų institutą. Šiame skyriuje kaip viena iš teismo nuobaudų rūšių yra įtvirtinta bauda, kuri gali būti skiriama byloje dalyvaujantiems asmenims CPK numatytais atvejais ir CPK nustatyto dydžio (CPK 103 str. 1 d. 3 p. ir 3 d., 106 str. 1 d.). Vienas iš tokių atvejų yra įtvirtintas CPK 149 straipsnyje, pagal kurį kaltiesiems asmenims, pažeidusiems laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus uždraudimus, teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio Lt bauda.

Nagrinėjamu atveju atsakovei teismo nutartimi buvo paskirta 500 Lt bauda bei skundžiama teismo nutartimi buvo atsisakyta ją panaikinti dėl to, kad atsakovė pažeidė teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą naudotis ginčo automobiliais bei užtikrinimą, kad jais nesinaudos tretieji asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas uždraudimas, kuris buvo taikytas atsakovės atžvilgiu, buvo aiškiai nurodytas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Duomenų, jog atsakovė šios nutarties nebūtų gavusi nėra. Vadinasi, atsakovė privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, būtinų Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarčiai įvykdyti (CPK 18 str.). Tačiau antstolė S. V. 2010 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 31 užfiksavo, jog 2010 m. rugpjūčio 27 d. 15 val. 30 min. 2 ginčo automobiliais naudojosi tretieji asmenys. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių šiame protokole nustatytas faktines aplinkybes, nepateikė (CPK 12 ir 178 str.). Priešingai, atsakovės teiginiai, kad automobilius naudoja jos apie tai neinformavęs ieškovas, įrodo, kad atsakovė neįvykdė jai nustatytų teismo įpareigojimų užtikrinti, kad turtu nesinaudotų tretieji asmenys. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyto jos atžvilgiu įpareigojimo – užtikrinti, kad automobiliais nebūtų naudojamasi, yra konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartyje (CPK 182 str. 2 p.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovės atskirajame skunde nurodytos prielaidos, jog ji automobiliais nesinaudojo ir neleido naudotis tretiesiems asmenims, taip pat argumentai, jog automobiliais be atsakovės žinios naudojosi ieškovas, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Be to, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingą atsakovės atskirojo skundo argumentą, kad bauda jai paskirta nepagrįstai, nes žala ginčo automobiliams nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas buvo eliminuoti žalos ginčo objektui – 13 automobilių – atsiradimo galimybę dėl ginčo objekto vertės sumažėjimo. Tačiau baudos paskyrimo pagrindas buvo ne žalos ginčo automobiliams padarymas, o kaip nutartyje jau buvo minėta teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nustatytų uždraudimų – nevykdymas (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 149 str.). Todėl šiuo atveju žalos automobiliams dėl jų naudojimo padarymo faktas ar grėsmės žalai kilti atsiradimas niekaip neįtakoja baudos už teismo draudimų nevykdymą skyrimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsakovės G. A. atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už teismo nustatytų draudimų nevykdymą, todėl pagrįstai skundžiama nutartimi nepanaikino atsakovei paskirtos baudos. Taigi, pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovės G. A. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.                    

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

                     Konstantinas Gurinas

                     Egidijus Žironas