Civilinė byla Nr. 2-190-524/2010

Procesinio sprendimo kategorija 42.8, 63.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos ir trečiojo asmens T. S. atstovui adv. E. M., atsakovui S. G., jo atstovei adv. O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal  J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl paskolos grąžinimo, ir

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 127 989 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. atsakovui paskolino 4200 JAV dolerių, 12817 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų arba 75865 Lt pagal 2003-12-01 oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą, 18040 Lt, iš viso 93905 Lt. Šalys sudarė laisvos formos skolos raštelius 2003-11-15 ir 2004-02-16. Paaiškina, kad 2007 m. nuvykus pas atsakovą iš ieškovės apgaulės būdu pagrobė tuos du paskolos raštelius, vietoj pinigų grąžinimo surašė naują bendrą paskolos sutartį 127989 Lt. Atsakovas įsipareigojo pinigus su palūkanomis grąžinti iki 2007-08-16, tačiau iki šiol grąžino tik dalį skolos, t. y. 13000 Lt, likusios skolos negrąžino, kaip kreditorius nuo ieškovės pradėjo slapstytis. 

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė paskolos jam nesuteikė. Paaiškina, kad atsakovas šią sumą dalimis, t. y. 2004-02-16 ir 2005-12-15, paskolino ieškovei. Nurodė, kad ieškovė yra jo sesuo, o pinigai buvo reikalingi ieškovės sūnaus namo pirkimui, o vėliau įsigyti automobilių plovyklą. Atsakovas teigia, kad jis surašė raštelių suvestinę, nes to prašė ieškovė. Pažymi, kad ieškovė klaidingai nurodė paskolintų lėšų datą, t. y. 2003 m. gruodžio mėn., nes skaičiuojant nuo tos datos paskolos terminas ieškinio pateikimo metu būtų suėjęs.

Ieškovė dubliku prašo atsakovo atsiliepimą atmesti, atsakovo pridėtą paskolos sutartį laikyti suklastota. Nurodė, kad paskolos raštus 2003-11-15 ir 2004-02-16 atsakovas surašė savo ranka liudytojų akivaizdoje. Ieškovė pinigų iš atsakovo nesiskolino, nes jis pats jų neturi. Ieškovė yra dirbanti ir pasiturinti, todėl pinigų iš atsakovo nesiskolino. Paaiškina, kad atsakovas 2007-11-13 grąžino dalį skolos (10 000 Lt) prie liudytojų, o 3000 Lt pervedė per AB banką „Snoras“. Teigia, kad 2003-11-15 sutartis suklastota.

Atsakovas tripliku prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė jokių lėšų atsakovui neskolino, o atvirkščiai – 2004-02-16 ir 2005-12-15 šias lėšas skolino atsakovas. Paaiškina, kad ieškovės nurodomi faktai, jog 2004-08-11 atsakovas grąžino 3000 Lt per AB bankas „Snoras“ ir 2007-11-12 grąžino 10 000 Lt, išgalvoti. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 127989 Lt, nes niekada nesiskolino iš ieškovės. Paaiškina, kad šiuo metu jis gali pareikšti ieškinį dėl 11410 Lt priteisimo iš ieškovės, likusiai sumai dar nėra suėję grąžinimo terminai.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas atvyko pas ją 2003-11-15 ir pasiskolino pinigus, buvo surašyta sutartis. Atsakovas pinigų negrąžino, todėl ji 2007-07-13 nuvyko pas jį su pirmine sutartimi, jis ją pasiėmė ir savo ranka perrašė jos pateiktą tekstą ir sakė, kad po mėnesio grąžins. Pirminę sutartį atsakovas pasiliko sau ir žadėjo  grąžinti, tačiau negrąžino. Atsakovas rašė savo ranka, nes jis skolinosi. Dalį skolos 10 000 Lt atsakovas grąžino 2007-11-13, santykiai buvo geri, kitas skolas atsakovas yra grąžinęs. Jai skolintis pinigų nereikėjo, priešingai, svarai buvo jos sūnaus ir juos laikė namie, nes bankai svarų neėmė. Atsakovas visada rašė su gramatinėmis klaidomis.

Trečiasis asmuo T. S. paaiškino, jog nežino, kodėl buvo surašyta suvestinė, jis buvo prieš pinigų skolinimą atsakovui. Jis matė pirminius raštelius, kurie irgi buvo surašyti su klaidomis.

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis skolino ieškovei pinigus. 2004-02-16 paskolino 7000 Lt 42  mėnesiams su palūkanomis. Ši data sutampa su 2007-08-16 data ir yra galutinė suma 11 410 Lt, skolinta buvo 4200 svarų ir su palūkanomis yra 7035 JAV dolerių, o 2005-12-15 skolino 45 mėnesiams. Pirminių raštelių suvestinė buvo surašyta todėl, kad ieškovė prašė surašyti, nes ji norėjo žinoti, kiek iš viso yra skolinga. Jis pervedė ieškovei 3000 Lt židiniui, juos ieškovė grąžino. Santykiai buvo geri, ieškovės sūnui reikėjo pinigų. Jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, rašo su klaidomis, mėgsta rašyti nosines, kad ant u raidės uždėtas lankelis, jis pamatė per posėdį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.

            Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria paskolos davėjas perduoda kitos šalies  paskolos gavėjo  nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi paskolos sutartis yra realinė sutartis, nes šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda ne nuo susitarimo momento, o nuo pinigų perdavimo momento. Paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų  – perdavimas paskolos gavėjui. Tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, sutartis nebus sudaryta. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį visą ar iš dalies įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose. Įrodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Todėl šioje byloje ieškovės pateikta sutartis (t.1, b.l.9) turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 str. ir teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.).

Šioje byloje nustatyta, jog šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovės pateikta sutartis (t.1, b.l.9) yra ankstesnių paskolos sutarčių suvestinė. Šią suvestinę savo ranka surašė atsakovas, kuris pripažįsta faktą, jog rašo su gramatinėmis klaidomis. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad šios sutarties tekste žodyje ,,skoliną‘‘ buvo vėliau uždėtas lankelis ant ,,a‘‘ raidės, tačiau ekspertizės akto 4.5 išvada šį paaiškinimą paneigė(t.2, b.l. 151). Atsakovas su atsiliepimu pateikė savo suvestinės originalo kitą tekstą, tačiau priešieškinio ieškovei nereiškia ir nėra užvedęs kitos civilinės bylos dėl paskolos grąžinimo (t.1, b.l.41). Iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad tai tos pačios senos skolos suvestinė, tik atsakovas suvestinės tekstą surašė dviem egzemplioriais ir vieną pasiliko sau.

             Civilinėje byloje jos nagrinėjimo ribas nustato šalys, įgyvendindamos civilines procesines teises ir vykdydamos pareigas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymų prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta.

            Ieškovė savo reikalavimus įrodinėja šiais įrodymais: paaiškinimu, sutartimi ( t.1, b.l.9),

2008-09-04 pateikta turto deklaracija (t.1, b.l.14) bei vėlesnėmis deklaracijomis(t.1, b.l.66-92), jos sūnaus darbo Anglijoje dokumentais (t.1, b.l.127), medicininiu pažymėjimu dėl abiejų kulkšnių lūžio 2007-07-28 (t.1, b.l.183), jos bankų sąskaitų išrašais (t.1, b.l.184-187), D. S. pinigų siuntimo ieškovei dokumentais (t.1, b.l.183-196), atsakovo siųsta žinute į mobilųjį telefoną (t.1, b.207), ieškovės sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2001-09-01 iki 2004-01-01(t. 2, b.l.20), atsakovo turto ir  pajamų deklaracijomis(t.2, b.l. 75-83), liudytojų M. S., Br. P., A. G., A. M., L. R. parodymais.

         Atsakovas savo atsikirtimus įrodinėja paaiškinimu, skolos suvestinės raštu (t.1, b.l. 41), ieškovės pajamų ir turto deklaracijomis už laikotarpį nuo 2003-2005m., ekspertizės aktu( t.2, b.l. 145-151), liudytojo B. V. parodymais.

         Vertindamas šiuos įrodymus teismas vadovaujasi įstatymais ir remiasi logikos dėsniais, todėl  privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsnius, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus ir tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2005-03-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2005-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

Paskolos sutartinių santykių tarp šalių  buvimą ieškovė įrodinėja į bylą pateiktu 2003 m. lapkričio mėn. 15 d. (ieškovės teigimu)-2004 m. vasario 16d. ir 2005m.(atsakovo teigimu) atsiradusios skolos apskaitos lapu ( t.1, b. l. 9), kuriame ties grafomis, kuriose nurodyta skolos suma 4200 JAV dolerių su 1,5 procentais, apskaičiuotais už 45 mėnesius  (7035 JAV dol.),  12 817 svarų su 1,5 procentais už 45 mėn nurodyta galutinė suma 21 468, 475 svarai, 11040 Lt ir 15 procentų suma 7452 Lt, todėl skola 18492 Lt ir 7000 Lt su 1,5 procentų suma 4410 Lt, todėl skola 11 410 Lt. Po šio skaičiavimo padarytas įrašas dėl skolos suvestinės 2007-08-16, nurodant, kad šalys kartu skaičiavo ir geruoju sutarė,  yra ieškovės ir atsakovo parašai. Šalys pripažįsta aplinkybę, jog jų pateiktuose skaičiavimuose užfiksuota 2003-2004m. atsiradusi skola, taip pat ginčo nėra dėl to, kad šį skaičiavimą atliko ir sutarties tektą surašė atsakovas, ekspertizės aktas paneigia atsakovo motyvą, jog sutarties žodis ,,skoliną‘‘ buvo taisytas po sutarties sudarymo, nes turėjo būti skolinų, taip, kaip atsakovo pateiktame apskaitos lape(t.1, b.l.41). Atsakovas savo atsikirtimui pagrįsti pateikė kitą tos pačios skolos skaičiavimo lapą ( t.1, b.l. 41), nurodydamas, kad ieškovė yra jam skolinga, o ne jis jai, tačiau  pripažindamas faktą, jog tai senos skolos suvestinė ir šio skaičiavimo surašymo metu pinigai nebuvo perduodami. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teismine tvarka reikalautų iš  ieškovės jo įrodinėjamos  skolos grąžinimo , todėl teismas dėl šio atsakovo motyvo neturi pagrindo pasisakyti. Nors ieškovės apskaitos lape nenurodyta, kad paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui, yra pagrindas nustatyti, kad  apskaitos lapo eilutėse padaryti įrašai patvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas:  anksčiau atsiradusios skolos dydį  bei pripažinimą, kad pinigai anksčiau buvo perduoti. CK 6.871 str. 3d. leidžia tokį dokumentą  pripažinti skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles, analizuojant šalių elgesį pagal jų nurodomas aplinkybes  visų pirma nustatytinos aplinkybės, kurias šalys pripažįsta ir kurios yra patvirtintos rašytiniais įrodymais. Šalys pripažįsta, jog sudarydami ieškovės pateiktą sutartį jie fiksavo seną skolą, kuri atsirado 2003m. pabaigoje - 2004m. pradžioje, todėl pinigų perdavimo faktas turi būti įrodinėjamas paminėtomis datomis, nes šalys pripažįsta, jog sudarant suvestinę pinigai nebuvo perdavinėjami. Taip pat šalys pripažįsta, jos ši suvestinė buvo  surašyta Klaipėdoje, atsakovo parduotuvės patalpose, nes šią aplinkybę patvirtina atsakovo liudytojas B. A. V. (t.2,  b.l. 111),  jo parodymai  taip pat patvirtina šalių pripažintą aplinkybę, jog šios sutarties surašymo metu jų santykiai buvo geri, ją rašė atsakovas savo ranka ir ginčo dėl to nėra. Šioje šalių elgesio analizėje ginčas kyla dėl ieškovės pateiktos sutarties sudarymo datos, ieškovė nurodo, jog jie sutartį sudarė 2007-07-13, o atsakovas , jog rugpjūčio mėn.  Ieškovės medicininiu pažymėjimu įrodyta, jog nuo   2007-07-28 ji buvo traumuota dėl abiejų kulkšnių lūžio (t.1, b.l.183), todėl pagal paminėtas įrodymų vertinimo taisykles labiau tikėtinas motyvas, jog ji sutarties 2007m. rugpjūčio 2 d. negalėjo sudaryti. Liudytoja L. R. parodė aplinkybę, kad ieškovė per savo gimtadienį-rugpjūčio 2 d. gulėjo su sulaužyta koja. Ši data yra reikšminga sutarties įvykdymo terminui, nes ieškovė nurodo, jog ji pratęsė skolos grąžinimo terminą mėnesiui - iki 2007-08-16, tuo paneigtas atsakovo motyvas, jog pagal  jo pateiktą skaičiavimą dar nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas, todėl jis negali kreiptis į teismą. Byloje teisiškai reikšminga yra aplinkybė, jog šalys nepateikė pirminių paskolos sutarčių originalų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog skolos suvestinė buvo sudaryta pas atsakovą, atsakovo ranka surašyta, todėl atsakovo motyvas, jog jis skolino  ieškovei, turi būti įrodytas pirminių sutarčių originalais, nes jis juos turėjo rašant suvestinę, todėl logikos dėsniui prieštarauja atsakovo veiksmas - jų sunaikinimas.

Bylos medžiaga įrodo, jog atsakovas yra verslininkas, ne kartą turėjo paskolos teisinių santykių, todėl pagal CK 2.4 str. 3 d. jam keliami aukštesni teisinio išsilavinimo reikalavimai. Pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo verslininko standartą nė vienas verslininkas nesunaikintų paskolos originalių dokumentų iki skola negrąžinta. Be to, atsakovas, surašydamas sutarties tekstą, buvo atsakingas už jo tinkamą surašymą. Jo paaiškinimas, kad žodyje ,,skoliną‘‘ buvo padarytas taisymas, paneigtas ekspertizės aktu, todėl esant rašymo  netikslumams jis neigiamų pasekmių riziką privalo prisiimti sau. Viena iš paskolos valiutų yra Didžiosios Britanijos svarai, ieškovės paaiškinimas dėl jų kilmės yra įrodytas dokumentais dėl jos sūnaus darbo toje valstybėje ir jos banko sąskaitos išrašu, įrodančiu, jog 2003-09-13 ji iš savo sąskaitos paėmė 13750 svarų arba 75 981 Lt. Šis dokumentas paneigia atsakovo paaiškinimą, jog ieškovės sūnui buvo reikalingi pinigai. Ieškovės liudytojų M. S. ir A. G. parodymai kaip įrodymai vertintini tik tiek, kiek patvirtinti kita bylos medžiaga, nes tai ieškovės vaikai ir jie suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl jų parodymais patvirtinta aplinkybė, jog ieškovei pinigus siuntė sūnus iš Anglijos, o ne priešingai. Be to, M. S. parodymai, jog atsakovas 10 000 Lt grąžino 2007 m. lapkričio 13 d. ir ieškovė šią sumą  padėjo terminuotam indėliui Klaipėdoje, o ne pagal savo gyvenamąją vietą, yra patvirtinti ieškovės sąskaitos banke dokumentais (t.1, b.l. 185-187). Todėl šio liudytojo parodymai dėl 10 000 Lt, kuriuos ieškovė įnešė grynaisiais,  kilmės yra tinkamas įrodymas  ir jis sutampa ir su ieškovės paaiškinimu. Be to, atsakovas nurodo, kad 3000 Lt ieškovė skolinosi iš jo židinio pirkimui, todėl jis jai šią sumą pervedė, tačiau ieškovė įrodė židinio pirkimo dokumentu, jog židinį pirko 2002-11-21 (t.2, b.l. 89), t.y. iki šalių įrodinėjamų paskolinių santykių. Atsakovas šiems įrodymams nuginčyti nepateikė jokių įrodymų, todėl paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pinigai 2003 m. lapkričio mėn. buvo perduoti atsakovui, nes jis dalį jų grąžino. Be to, ieškovė paminėtose deklaracijose yra  deklaravusi skolintas lėšas atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl  skolos deklaravimo, dėl svarų įsigijimo. Atsakovas, savo ranka rašydamas paskolos suvestinę, prisiėmė visą atsakomybę už teisingą ir lingvistiškai aiškų tekstą, už pirminių paskolos sutarčių išsaugojimą, todėl įvertinus  šalių pateiktus įrodymus, jų procesinius dokumentus, paaiškinimus, elgesį po suvestinės surašymo, darytina išvada, jog ieškovė 2003 m. lapkričio15d. perdavė 4200 JAV dolerių, 12 817 svarų ir 18 040 litų atsakovui, tai patvirtino atsakovas, surašydamas skolos suvestinę, nurodydamas jos grąžinimo datą iki 2007-08-16 (CK 6.871 str. 3d.). Ieškovė nurodo, jog po šio skolos apskaitos lapo surašymo 2007-07-13 atsakovas jai grąžino 13 000 Lt, nors šią sumą ieškovė nurodo ieškinyje, tačiau iš paskolos sumos neišminusuoja, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 5040 Lt, 4200 JAV dolerių, 12 817 svarų.

Pagal CK 6.36 str. 3d. nustato, kad kai ieškinys pareikštas dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną, todėl pinigų suma, nurodyta svarais ir JAV  doleriais priteistina pagal oficialų lito ir šių valiutų santykį, galiojantį ieškinio pareiškimo dieną -2008-09-22, todėl 12817 Didžiosios Britanijos svarų suma priteistina 56 126,92 Lt , o 4200 JAV dolerių suma priteistina 10 192,56 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 71 359,48 Lt negrąžintos paskolos sumos (t.1, b.l.7-8).

Dėl netesybų.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-12 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-367 yra išaiškinęs bendrąją  taisyklę  dėl įskaitinių netesybų  ir baudinių netesybų taikymą ir  nurodė, jog kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje arba nustatomos įstatymuose. Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo  ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Šioje byloje ieškovė neįrodinėja didesnių savo nuostolių. Be to, šioje byloje vertintinas ir susitarimas dėl netesybų, ir šalių artimas giminystės ryšys. Nors pagal CK 6.872str. 3d.preziumuojama, kad paskola yra atlygintinis sandoris, tačiau susitarimas dėl palūkanų, kaip vienos iš netesybų rūšies, privalo būti rašytinės formos, aiškiai išreikštas nurodant palūkanų dydį ir jų skaičiavimo terminą. Įvertinus tai, kad ieškovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė 2003m. lapkričio 15 d. mėnesio skolos suvestinę, kurioje neįmanoma tiksliai pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles išaiškinti palūkanų dydį bei jų skaičiavimo terminą, nes pirmose dviejose eilutėse parašytas skaičius 1,5 procento padaugintas iš 45, nenurodant skaičiavimo vieneto (mėnesio, metinių), o ties suma 11040 Lt nurodytas procentas 15, todėl už šiuos netikslumus yra atsakinga ieškovė, savo parašu patvirtindama, jog sutinka su atsakovo skaičiavimu. Įvertinus pateiktą palūkanų dydį –nuo 7000 Lt sumos-4410 Lt, nuo 11040 Lt-7452 Lt, nuo 12817 Didžios Britanijos svarų-8651 svarai, darytina išvada, kad tai neprotingai didelės sumos, kurių skaičiavimas neįrodytas įstatymo nustatyta rašytine forma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas klausimą, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas‘‘, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Todėl šioje byloje įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl  turėtų nuostolių dėl paskolos sumos negrąžinimo, nepateikė aiškaus rašytinio susitarimo dėl sutartinių palūkanų, o 2003m. lapkričio 15d. skolos suvestinė (t.1, b.l.9) pagal CK 6.871 str.3d. laikytinas tik pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas bei įvertinus tai, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp artimų giminaičių, todėl ieškinio dalis dėl sutartinių palūkanų atmestina.

            Iš atsakovo ieškovei priteistinos CK 6.210 str. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos(71 359,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

             Iš atsakovo ieškovei priteistini 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 1000 Lt išlaidų, turėtų  ekspertizės atlikimui, ir 2040 Lt žyminio mokesčio valstybei, nes ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas  (t.1, b.l.25-26,CPK 90 str. 1d., 93 str., 96 str. ).

          Iš atsakovo ieškovei priteistini 3320,10 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovui 1305,26 Lt advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų ir atmestų  reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 71 359,48 Lt negrąžintos paskolos sumos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 3320,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

             Kitą ieškinio dalį atmesti.

             Priteisti iš S. G. 2040 Lt žyminio mokesčio valstybei.

             Priteisti S. G. iš J. S. 1305,26 Lt advokato pagalbai apmokėti.              Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                      Erika Misiūnienė