Administracinė byla Nr. eAS-535-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03443-2024-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Y. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 24S145524 išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 59.8 papunktis yra suderinamas su Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės lygybės principu.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartimi skundas priimtas nagrinėti.

Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą.

Savo prašymą argumentavo tuo, jog prievarta yra išsiunčiama į (duomenys neskelbtini), neišnagrinėjus jos paskesnio prieglobsčio prašymo ir neįvertinus poveikio jos nepilnamečiams vaikams, ypač atsižvelgiant į vaiko su psichosocialiniais sutrikimais interesą. Pareiškėjos teigimu, kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jai gresia baudžiamasis persekiojimas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir ją (pareiškėją) išsiuntus į kilmės valstybę, bus padaryta žala jos nepilnamečiams vaikams, kadangi vaikai bus atskirti nuo motinos.

Migracijos departamentas, pagal teismo įpareigojimą, pateikė rašytinę nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurioje prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos buvo priimtas, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui atsisakyti suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1623-821/2024. Paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja pateikė tik 2024 m. birželio 25 d., t. y. praėjus 11 dienų po Sprendimo išsiųsti ją priėmimo, nors dar 2024 m. birželio 7 d. ji buvo informuota apie savo teisinės padėties pasikeitimą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja visais įmanomais būdais siekia išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, tad, kol Migracijos departamentas nėra išnagrinėjęs pareiškėjos paskesnio prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir nėra priėmęs sprendimo dėl šio prašymo, pareiškėja turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos išsiuntimas nebus vykdomas. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nustatys, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių draudžiama pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, Sprendimas dėl jos išsiuntimo taip pat nebus vykdomas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos nepilnamečiams vaikams yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje mokymosi pagrindu, o vien leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje savaime nesuponuoja ir pareigos čia gyventi. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad ji negalės gyventi su nepilnamečiais vaikais savo kilmės valstybėje.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Y. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teismas palaikė Migracijos departamento poziciją, kad pareiškėjai pateikus paskesnį prieglobsčio prašymą (prašymas pateiktas 2024 m. birželio 25 d.), ji negali būti išsiųsta į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas neišnagrinės paskesnio pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir nepriims dėl tokio prašymo sprendimo, t. y. pareiškėja negali būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos, kol nepaaiškės situacijos dėl jos teisinio statuso. Taigi, atsižvelgus į Įstatymo 221 straipsnio 2 dalį, nėra poreikio taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes ji iš esmės būtų perteklinė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad jai (duomenys neskelbtini) gresia baudžiamasis persekiojimas ir ją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos ji bus atskirta nuo savo vaikų, pažymėjo, kad tokie pareiškėjos argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Visų pirma, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jai gresia baudžiamasis persekiojimas. Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos buvo priimtas, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui atsisakyti suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino LVAT 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1623-821/2024. Pareiškėjos nepilnamečiams vaikams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje savaime nesuponuoja ir pareigos čia gyventi. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji negalės gyventi su nepilnamečiais vaikais savo kilmės valstybėje.

Apibendrinęs teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėja Y. P. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo taikymą.

Pareiškėja nurodo, kad nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga, pažeidžia prioritetinį vaikų interesą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus. Priimant nutartį nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokio sprendimo priėmimui. Nutartis nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuota. 

Nutartis atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priimta neįvertinus žalos pareiškėjos vaikams ir privataus gyvenimo neliečiamumui, negavus trečiojo suinteresuotojo asmens – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, remiantis deklaratyviu atsakovo reikalavimu pateikti įrodymus, kad pareiškėja negalės gyventi su nepilnamečiais vaikais savo kilmės valstybėje.

Vykdant Sprendimą pareiškėja yra prievarta išsiunčiama į (duomenys neskelbtini) neišnagrinėjus jos paskesnio prieglobsčio prašymo ir neįvertinus poveikio jos nepilnamečiams vaikams, ypač atsižvelgiant į vaiko su psichosocialiniais sutrikimais interesą. Pareiškėjos vaikai būtų išskirti su motina. Šios pasekmės yra neproporcingos tikslui, kurio siekiama Sprendimu.

Laikinai nesustabdžius Sprendimo dėl išsiuntimo pareiškėja, prieglobsčio prašytoja, yra išsiunčiama į kilmės valstybę, kurioje jai gresia baudžiamasis persekiojimas, kurio grėsmė nėra paneigta.

Pareiškėja pažymi, kad LVAT 2024 m. kovo 27 d. sprendimu identiškoje administracinėje byloje Nr. eAS-212-1188/2024, kurioje buvo ginamas nepilnamečio interesas, atsižvelgdamas į poreikį išsaugoti šeimos vientisumą, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Identiškose bylose reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi byloje eAS-498-415/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartimi byloje eAS-160-463/2024.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjos prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pareikštas vadovaujantis geriausiais vaikų interesais.

Pareiškėja teikdama papildomus įrodymus, prašo prijungti prie bylos Šeimos aplinkybių sąlygų tyrimo aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus (Šeimos aplinkybių sąlygų tyrimo aktą), tačiau nemotyvuoja, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priimami nauji įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šiuos pareiškėjos pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (Įstatymo 221 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūras.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja nepagrindė būtinųjų sąlygų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Nors pareiškėja skunde ir atskirajame skunde nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ir jos artimiesiems gali kilti neigiamos pasekmės dėl Migracijos departamento Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Todėl jose padarytomis išvadomis šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Y. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

                Ernestas Spruogis

                Dalia Višinskienė