Civilinė byla Nr. e2-726-1088/2024

Teisminio proceso Nr.2-69-3-11445-2023-2 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.3.5.10.; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

              sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jūratei Augustaitienei, Ramunei Bulavaitei,

              dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarda“ atstovei advokato padėjėjai Gabrielei Borisei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarda“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas S. V. (toliau – ieškovas) patikslinęs reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarda“ (toliau – atsakovė, UAB „Tarda“) 450,00 Eur neišmokėtus atostoginius, 2000,00 Eur neturtinę žalą (b. l. 23-25, 35).

2.       Ieškovas nurodo, kad UAB „Tarda“ dirbo (duomenys neskelbtini). Nutrūkus darbo santykiams atsakovė nesumokėjo atostoginių. Ieškovas ir atsakovė buvo sutarę, jog ieškovui bus mokama 70,00 Eur už dieną, ieškovas liepos mėn. dirbo 17 dienų, jam turėjo būti sumokėta 1190,00 Eur ir atostoginiai (b. l. 23-25, 95-98).

3.       Ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi dirbdamas buvo išnaudojamas, žeminamas, patyrė psichologinį spaudimą. Ieškovas dėl to išgyveno, yra dvasiškai sukrėstas. Be to, ieškovas patyrė fizinį skausmą, kuris tęsiasi iki šiol, negali miegoti.

4.       Ieškovas nurodė (b. l. 95-98) , kad taip pat patyrė neturtinę žalą dėl patirtos traumos 2023 m. liepos 24 d. kraunant statybines medžiagas.

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

5.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo statybos darbus; atleistas paties prašymu, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Pagal šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 p. (toliau – DS) ieškovui mokama 1000,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), priedas pagal DK 144 straipsnio 8 dalies nuostatas ir priedas už darbo kokybę. Kovo – birželio mėnesiais ieškovui išmokėtas darbo užmokestis ir priedas už darbų kokybę; už 2023 m. liepos mėn. priedas nebuvo mokamas. Už liepos mėn. ieškovui buvo priskaičiuota 850,00 Eur darbo užmokestis, 731,21 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 120,00 Eur komandiruotės išlaidos, viso 1701,21 Eur; mokesčiai sudarė: 253,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 355,77 Eur VSDFV; ieškovui išmokėta 1091,94 Eur. Ieškovui priklausė 7,38 atostogų dienos.

6.       Pripažinus, kad su ieškovu yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų kurie patvirtintų civilinės atsakomybės sąlygas.

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu atleidžiant jį iš darbo.

9.       Ieškovas reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo argumentuodamas tuo, kad šalys buvo sutarę, jog ieškovui bus mokama 70,00 Eur už dieną, ieškovas liepos mėn. dirbo 17 dienų, todėl jam turėjo būti sumokėta 1190,00 Eur ir atostoginiai. Ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmestas (b. l. 67-68).

10.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių darbo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini); darbo sutarties sąlygos: 1) darbo pradžia (duomenys neskelbtini), 2) darbo užmokestis 1000,00 Eur, mokama kompensacija darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, priedas už darbo kokybę, 3) darbo laikas 8 val. per dieną, penkių darbo dienų savaitė (b. l. 56-59). Ieškovas teigė (b. l. 95-98), kad ieškovui buvo pasakyta, jog jam bus mokama 70,00 Eur už 8 val. darbo dieną. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) reglamentuoja individualius darbo santykius, atsirandančius tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytos darbo sutarties pagrindu. Ieškovo darbo santykiai su atsakove įteisinti darbo sutartimi, kurios nuostatomis ir vadovaujamas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

11.       DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

12.       Darbo užmokesčio lapeliai patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už 2023 m. kovo mėn. – 2023 m. liepos mėn. darbo užmokestis, komandiruotės išlaidos, priedas už darbo kokybę, ieškovui sumokėti (b. l. 44, 60-65,66).

13.       Darbo santykiams pasibaigus darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis.)

14.       DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išskyrus 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Nagrinėjamu atveju darbo sutartimi buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, ieškovui priklausė 20 darbo dienų atostogos. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, ieškovas 2023 m. kovą dirbo 14 d. d., 2023 m. balandį dirbo 19 d. d., 2023 m. gegužę dirbo 22 d. d., 2023 m. birželį dirbo  22 d. d., 2023 m. liepą dirbo  17 d. d. (b. l. 51-56). Atsakovės teikiamais duomenimis, ieškovui atleidimo dieną priklausė 7,38 atostogų dienos (b. l. 45). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pateiktu skaičiavimu ir vertina, kad atsakovė teisingai apskaičiavo ieškovui priklausančias atostogų dienas (20 d. d. atostogos / 12 mėn. = 1,6666 diena per mėnesį; 1,66 / 23 d. d. kovo mėn. x 14 d. d. ieškovo dirbtos dienos; 1,66 balandžio mėn.; 1,66 gegužės mėn.; 1,66 birželio mėn.; liepos mėn.1,66 / 20 d. d. x 17 ieškovo dirbtos dienos). Ieškovas tokio atsakovės skaičiavimo neginčija.

15.       Apskaičiuojant atostogų kompensacijos dydį reikalinga nustatyti vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis nustatytinas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 496 3 punktu, 5.1 punktu, 5.4 punktu (apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįtraukiami komandiruotpinigiai) – 1786,00 Eur balandžio mėn. + 2110,00 Eur gegužės mėn. + 2346,00 Eur birželio mėn., viso 6242,00 Eur; balandžio mėn. ieškovas dirbo 19 d., gegužės mėn. 22 d., birželio mėn. 22 d., viso 63 d. d.. Vienos darbo dienos darbo užmokestis 99,08 Eur ( 6242,00 Eur / 63 d. d.). Mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 731,21 Eur (99,08 Eur x 7,38). Atleidimo dieną atsakovė ieškovui priskaičiavo 731,21 Eur atostoginių, taip pat 850,00 Eur darbo užmokestį, 120,00 Eur komandiruotės išlaidas (b. l. 13). Bylos duomenys pavirtina, kad šios sumos ieškovui sumokėtos. Byloje nustatyti duomenys teikia pagrindą ieškovo reikalavimą dėl jam neišmokėtų atostoginių vertinti nepagrįstu ir dėl to atmestinu (CPK 183, 185 straipsniai).

16.       DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.  DK normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

17.       Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė.  

18.       Kaip matyti iš ieškovo patikslinto ieškinio (b. l. 23-25) ieškovas neturinę žalą prašo priteisti dėl patirtų išgyvenimų, emocinio sukrėtimo; paaiškinimuose (b. l. 95-98) papildė nurodydamas, jog darbe patyrė patyčias, pažeminimą, psichologinį spaudimą, patyrė apie 2023 m liepos 24 d. traumą darbe ir dėl to lankėsi pas gydytojus, fizinis skausmas tęsiasi iki šiol. Byloje nustatyta, kad ieškovą atleidžiant iš darbo atsakovė laikėsi jai įstatyme įtvirtino reikalavimo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovui atleidžiant jį iš darbo buvo padaryta neturtinė žala. Jokių duomenų apie patirtas ieškovo traumas darbe nepateikta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą. Pažymėtina, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją ieškovas nenurodė aplinkybių apie kokius nors darbo santykių metu buvusius neteisėtus atsakovės veiksmus kaip sąlygų neturtinei žalai kilti (b. l. 40). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovui neturtinės žalos padarymo fakto, todėl reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).

               Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, sprendžiama dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų. 

20.       Atsakovė prašo  priteisti iš ieškovo 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 100-107). Iš teisinių paslaugų detalizacijos matyti, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti 1815,00 Eur dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovės teisinių paslaugų detalizacijoje posėdžio trukmė nurodyta 2,5 val. 2024 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio trukmė iki 30 min. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia sumažinti atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1565,00 Eur (1815,00 Eur – 250,00 Eur) (rekomendacijų 9 p.).

21.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 22,50 Eur, kurios, ieškinį atmetus,  valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

    Ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atmesti.

          Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarda“, juridinio asmens kodas 302497479, 1565,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 0 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

          Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

           Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                  Edita Vitonė