Civilinė byla Nr. e2-2100-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01707-2015-8

  Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.2.; 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios verslo idėjos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-5731-866/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Progresyvios verslo idėjos“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Progresyvios verslo idėjos“, motyvuodamas tuo, kad atsakovas  nevykdo savo prievolių, yra skolingas fondo biudžetui 69 529, 47 Eur.

Atsakovas UAB „Progresyvios verslo idėjos“ atsiliepimo  į pareiškimą nepateikė. 

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo neprieštaravo, nurodė, kad atsakovo mokestinė nepriemoka sudaro 56 460, 15 Eur. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Progresyvios verslo idėjos“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė MB „Rigita“.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, o pagal viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi jokio registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto, be to, byloje nesant duomenų, kad atsakovas nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas, bei įvertinęs pradelstus įmonės įsipareigojimus, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad įmonė yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Progresyvios verslo idėjos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo šiuo nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Atsakovas negavo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo jam buvo prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau nepaisant to jam buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad teismo dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti, t.y. atsakovas iš teismo gavo tik pranešimą ir nutartį, laikytina, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo neteisingas išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog reikia skirti nemokumą ir laikiną mokėjimų sutrikimą. Atsiskaitymų sutrikimus paprastai nulemia tai, kad vėluojama atsiskaityti su pačiu skolininku, todėl reikalauti iš jo visiškai atsiskaityti grasinant bankroto bylos iškėlimu prasilenktų su ekonominių santykių realybe. Nagrinėjamu atveju įmonė turi laikinų mokėjimo sutrikimų, o situacija pasikeis, kai atsakovo debitoriai įvykdys savo skolinius įsipareigojimus. Dabar yra dedamos visos pastangos skoliniams įsipareigojimams atgauti, derinami skolų mokėjimo grafikai ir tvarka. Be to, su daugeliu kreditorių yra sudarytos sutartys dėl atidėjimų, todėl daugumai skolų mokėjimo terminai nėra suėję. Taigi atsakovas toliau vykdo veiklą ir deda visas pastangas padengti visus savo finansinius įsipareigojimus, o greitas verslo subjektų pašalinimas iš rinkos savaime nepagerintų jų finansinės padėties ir neužtikrintų teisinio stabilumo. Sodrai buvo mokamos įmokos, kol Sodra nuskaičiuodavo lėšas debetiniais mokėjimais, šiuo metu to padaryti nėra galimybės, kadangi visas įmokas nusiskaičiuoja VMI.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Ieškovas, vykdydamas ĮBĮ 6 str. 4 d. nuostatą, įpareigojančią kreditorių, prieš pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo pateikimą teismui, pateikti šio pareiškimo ir priedų nuorašus skolininkui, 2015-07-31 registruotu laišku su įteikimo pranešimu išsiuntė pranešimą Nr. (8.1)3-86801 ir pakartotinai 2015-08-13 pranešimą Nr. (8.1)3-90998 UAB „Progresyvios verslo idėjos“ registracijos adresu: J. Savickio g. 4, Vilnius. Duomenų apie kitus skolininko adresus ieškovas neturi. Pranešimai buvo grąžinti VSDFV Vilniaus skyriui neįteikti. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi,  laikytina, jog pareiškimas dėl bankroto bylos ir pareiškimo priedai atsakovui buvo įteikti tinkamai.

2. Apelianto teiginys, jog jam bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai, neatitinka tiesos. Iš atsakovo balansų už 2013 ir 2014 metus matyti, jog įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė neturi jokio privalomai registruotino turto, be to, UAB „Progresyvios verslo idėjos“ valstybinio socialinio draudimo įmokų visiškai nemoka jau nuo 2014-09-13 (2014-09-12 1 941.74 Lt buvo nurašyta iš sąskaitos banke taikant priverstinio skolos išieškojimo priemones). Vien ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas yra nemokus, netgi jai atsakovo įsipareigojimai ir neviršytų pusę balansinės turto vertės.

3. Abejonių kelia ir apelianto teiginys dėl įmonės veiklos vykdymo. UAB „Progresyvios verslo idėjos“ šiuo metu yra 6 apdraustieji asmenys, tačiau nuo 2015-06-01 ne vienam apdraustajam neskaičiuojamos draudžiamos pajamos (darbo užmokestis). Be to, 2015-05-29 iš darbo buvo atleistas UAB „Progresyvios verslo idėjos“ direktorius S. Ž.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, tačiau UAB „Progresyvios verslo idėjos“ šios pareigos nevykdo. Aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad UAB „Progresyvios verslo idėjos“ faktiškai veiklos nevykdo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Progresyvios verslo idėjos“ konstatavęs, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 d. 8 p.). Atskirajame skunde apeliantas kelia du klausimus: 1) dėl netinkamai jam įteikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kas apribojo jo teisę pateikti atsiliepimą į pareiškimą; 2) dėl nepagrįstai konstatuoto įmonės nemokumo.

Dėl pareiškimo įteikimo atsakovui

Bylos ir Juridinių asmenų registro duomenys įrodo, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė siuntė oficialiu apelianto UAB „Progresyvios verslo idėjos“ adresu – (J. Savickio g. 4, Vilnius). Pastebėtina, jog būtent tokį įmonės adresą atskirajame skunde nurodo ir pats apeliantas. CK 2.49 straipsnio 3 dalies pagrindu visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, suponuoja pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Juridiniam asmeniui neišviešinus realaus adreso, kuriuo jis priima korespondenciją, tenka jos negavimo neigiamos pasekmės. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos teisinės nuostatos leidžia daryti išvadą, jos įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014). Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas išsiuntė apeliantui tinkamu adresu, nepažeidžiant nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.).

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog ši byla yra elektroninė, o atsakovas yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP), kas jam suteikė galimybę susipažinti su visais į bylą pateiktais procesiniais dokumentais EPP sistemoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas, kaip neatitinkantis tiesos, apelianto teiginys, jog jam nebuvo atsiųstas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo. Maža to, pats apeliantas atskirajame skunde patvirtina, jog jis gavo Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir kurioje buvo nurodyta rašytinio posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo data. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina, jog atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą bankroto procedūrą ir turėjo visas galimybes domėtis bylos eiga ir pateikti teismui nustatytu terminu visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus bei atsiliepimą į pareiškimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Dėl įmonės (ne)mokumo

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl esminis dalykas, ką vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Iš įmonės vadovo teismas gauna ir kitus, realiai įmonės finansinei padėčiai ir (ne)mokumui nustatyti reikalingus duomenis, įskaitant informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įmonės turtinę padėtį apibūdinančių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, apie kurios gavimą pats apeliantas patvirtina savo atskirajame skunde, ir buvo įpareigojęs juos pateikti.

Atsakovo vadovui nepateikus jokių duomenų apie įmonę, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, pagrįstai vadovavosi vėliausiai prieinamais viešais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį bei viešųjų registrų duomenimis apie įmonės turimą registruotiną kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą. Pagal UAB „Progresyvios verslo idėjos“ VĮ Registrų centrui pateiktą 2013-12-31 balansą, įmonė 2013 metais iš viso turėjo turto už 258 553,92 Eur (892 735, Lt), iš jo ilgalaikis turtas sudarė tik 12 269,46 Eur (42 364 Lt), o trumpalaikis – 246 284,46 Eur (850 371 Lt) (202 489,57 Eur gautinos sumos), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 189 569,62 Eur (654 546 Lt). Pagal atsakovo 2014-09-30 preliminarų balansą  įmonė iš viso turėjo turto už 406 046,11 Eur (1 401 996 Lt), iš jo ilgalaikis turtas – 14 058,15 Eur (48 540 Lt), trumpalaikis – 391 987,95 Eur (1 353 456 Lt) (352 998,73 Eur gautinos sumos), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudar 279 836,65 Eur (966 220 Lt). Įvertinus minėtus duomenis, matyti, jog iš esmės didžiąją dalį atsakovo turto sudaro gautinos sumos, o atsakovo finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovas neturi privalomai registruotino turto taip pat yra skolingas ženklias pinigų sumas valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondui.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, neįrodė, jog įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį deklaratyvaus pobūdžio atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Pastebėtina, jog visi atskirojo skundo teiginiai dėl to, jog atsakovas vis dar vykdo veiklą, jog su daugeliu kreditorių yra pasirašytos sutartys dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, bei kad yra dedamos visos pastangos atgauti visas debitorines skolas, yra visiškai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo jais tikėti ir remtis priimant procesinį sprendimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Teisėja                                                                                        Romualda Janovičienė