Administracinė byla Nr. eA-562-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04352-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, akcinei bendrovei „Amber Grid“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Achema“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba, VERT) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-875-858/2016; 3) kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos (toliau – ir Vidutinė svertinė gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika, Vidutinės importo kainos nustatymo metodika) 7 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Nutarimu Taryba 0,7 procento padidino gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją (toliau – SGDT dedamoji), nors vidutinė svertinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2020 m. I pusmetį buvo 54,06 proc. mažesnė nei 2019 m. I pusmečio vidutinė svertinė importuojamų gamtinių dujų kaina. Taryba Nutarimu nutarė: 1) nustatyti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 346,11 Eur/(MWh/parą/metus), taikomą nuo 2021 m. sausio 1 d.; 2) nustatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į šio nutarimo 1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 73 559 Eur. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai, taip pat Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionaliniams teisės aktams bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisiniam reguliavimui.

2.2.       Taryba Nutarimą priėmė viršydama jai suteiktą kompetenciją. Tarybos funkcijos apsiriboja tik teisės taikymo aktų priėmimu. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų. Taryba, viršydama teisės aktų jai suteiktą kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, kuri yra sudedamoji SGDT dedamosios dalis ir lemia SGDT dedamosios dydį, todėl iš esmės priėmė Nutarimą, viršydama jai suteiktos kompetencijos ribas. Taryba, priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką (Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“), savavališkai ir viršydama jai suteiktą kompetenciją praplėtė veiksnių, kurie nevertinami nustatant vidutinę importo kainą, sąrašą. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis tokių veiksnių sąrašas, tačiau Taryba, neturėdama teisės, praplėtė šį sąrašą. Vidutinė importo kaina sudaro reikšmingą dalį vertinant ir nustatant SGDT dedamąją, todėl tokiu atveju Taryba, viršydama kompetenciją, gali netiesiogiai ir selektyviai įtakoti SGDT dedamosios dydį. SGDT dedamosios apskaičiavimo pažymos 2.2 papunktyje matyti, kad Tarybos savavališkai apskaičiuota vidutinė gamtinių dujų importo kaina ir jos skirtumas su būtinojo kiekio išdujinimo kaina sudaro ženklią dalį apskaičiuojant SGDT dedamąją. Taryba, viršydama kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, o vėliau remdamasi šiuo dydžiu, todėl taip pat viršydama savo kompetenciją, nustatė ir SGTD dedamosios dydį. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, t. y. administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

2.3.       SGDT dedamoji yra apskaičiuota, remiantis galbūt neteisėtais nacionaliniais, pačios Tarybos priimtais teisės aktais, kurie iškreipia SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę ir kurių teisėtumas turėtų būti analizuojamas papildomai. Taip pat pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis, kuri yra įskaičiuojama į SGDT dedamąją ir mokama AB „Klaipėda nafta“ yra apskaičiuota pagal pačios AB „Klaipėdos nafta“ parengtą metodiką ir jos siūlymą. Nesilaikant aukštesnės galios teisės aktų yra apskaičiuotas skirtumas tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir VERT savavališkai apskaičiuotos vidutinės gamtinių dujų importo kainos ir SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis. Šios dvi sudėtinės dalys sudaro net 54 259 903 Eur iš 60 555 803 Eur arba net 89,56 proc. visos SGDT dedamosios sumos. Dėl to buvo pažeisti VERT 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos  Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos (toliau – ir Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika) 21, 24 punktų, SGDTĮ 11 straipsnio nuostatos.

2.4.       SGDT dedamosios dydis yra apskaičiuotas į šio dydžio skaičiavimo formulę neįtraukiant esminę reikšmę turinčių duomenų dėl ydingo pačios Tarybos patvirtintos poįstatyminio lygmens teisinio reglamentavimo. Tai lemia, kad SGDT dedamosios dydis buvo apskaičiuotas neobjektyviai, perkeliant nepagrįstai didelę SGDT dedamosios mokėjimo naštą gamtinių dujų naudotojams (iš kurių didžiausias – pareiškėjui, kuris sunaudoja daugiau nei pusę viso importuoto gamtinių dujų kiekio). Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3 ir 7.5 papunkčiuose numatyta, kad Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų; sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių. Tokia nuostata iš esmės reiškia, kad Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą pagal Vidutinę importo kainos nustatymo metodiką vertina tik dalį šios rinkos, nors SGDTĮ nesuteikia leidimo Tarybai pasirinkti vertinamų veiksnių apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, todėl Vidutinės importo kainos skaičiavimai akivaizdžiai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos.

2.5.       SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąrašas yra baigtinis, todėl Taryba neturėjo teisės, patvirtindama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, išplėsti sąrašą aplinkybių ir sumų, kurios yra nevertinamos apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Visa tai lemia, kad Nutarimu tvirtinant SGDT dedamąją buvo įvertinta neobjektyvi Vidutinė importo kaina, dėl to atliekant skaičiavimus buvo iškraipytas ir įstatyminiu lygmeniu su Vidutinės importo kainos dydžiu susietas SGDT dedamosios dydis. Dėl šios priežasties tiek Tarybai nustatant Vidutinę importo kainą, tiek Nutarimu nustatant SGDT dedamosios dydį, taikomą nuo 2021 m. sausio 1 d., yra netinkamai įgyvendinami aukštesnės galios (įstatymo lygmens) teisės aktai, nustatantys baigtinį sąrašą aplinkybių ir sumų, kurios yra nevertinamos apskaičiuojant ir tvirtinant vidutinę importo kainą.

2.6.       Yra tikslinga kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Tarybos priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą. Nustačius Tarybos nutarimais patvirtintų Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos ir vidutinės importo kainos neteisėtumą, Nutarimas taip pat negalėtų būti laikomas teisėtu. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas imperatyvus teisėkūros sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Šio teisėkūros principo, taip pat kitų šiame skunde aptariamų esminių teisėkūros reikalavimų laikymasis nebuvo užtikrintas Tarybai 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ tvirtinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, taip pat Taryba viršijo jai, kaip viešojo administravimo subjektui, įstatyme nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą bei viršydama kompetenciją neužtikrino nepiktnaudžiavimo valdžia principo laikymosi. Tvirtinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką nebuvo įgyvendinti SGDTĮ įtvirtinti principiniai reikalavimai (vadovautis objektyvumo ir skaidrumo principais, įvertinti visus objektyviai reikšmingus Vidutinės importo kainos nustatymui reikšmingus veiksnius ir nevertinti tik importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kainos ir paskirtojo tiekėjo mokėtinos kainos už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą). Tarybos patvirtinta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika nesuderinta su SGDTĮ ir kitais įstatymais, neįgyvendina principinių SGDTĮ reikalavimų, todėl negali būti laikoma tinkama.

2.7.       Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neatitinka pačios Tarybos anksčiau teiktos pozicijos ir sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvigubus standartus nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – Vidutinę importo kainą ir SGDT dedamąją. Toks vertinimas pažeidžia skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus. Nei pareiškėjui, nei kitiems privatiems gamtinių dujų naudotojams nėra daroma išimčių ir visiems subjektams nustatyta vienoda pareiga mokėti SGDT dedamąją, kurios dydis priklauso iš esmės nuo vienintelio kriterijaus – turimų įrenginių potencialaus maksimalaus gamtinių dujų poreikio, tačiau dalis reikšmingų veiksnių yra neįtraukiami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, kas leistų nustatyti tikrąją vidutinę rinkos importo kainą. Toks Tarybos įtvirtintas teisinis reguliavimas yra diskriminacinis, sudaro pagrindą reguliuojant panašius klausimus taikyti dvigubus standartus to paties subjekto atžvilgiu, neužtikrina kitų pamatinių imperatyvių teisėkūros principų, tokių kaip teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo, sistemiškumo, keliamų teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams. Tokia situacija, be kita ko, paneigia Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodomą pagrindinį teisėkūros siekį – sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Tarybos veiksmai nustatant SGDT dedamąją ir Vidutinę importo kainą yra priešingi teisinio tikrumo teisėkūroje reikalavimui, neužtikrina nuspėjamo poveikio ir teisinės aplinkos nuspėjamumo kadangi poįstatyminiai teisės aktai prieštarauja reguliavimui įtvirtintame aukštesnės teisinės galios dokumentuose. Taryba, nustatanti tiek Vidutinės importo kainos apskaičiavimo tvarką ir dydį, tiek SGDT dedamosios apskaičiavimo tvarką ir dydį atskiriems laikotarpiams yra suinteresuota kuo didesnę SGDT sąnaudų dalį dengti iš privačių subjektų lėšų.

2.8.       Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos derinimo stadijoje Taryba nepagrįstai atmetė suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Neatsižvelgdama į pasiūlymus pakeisti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos projekto 7 punktą, Taryba iš esmės tik nurodė, kad gamtinių dujų kiekiai, tiekiami iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudos nėra vertinamos nustatant vidutinę importo kainą, dėl to, kad tokių dujų transportavimo ir saugojimo kaštai padidina gamtinių dujų (produkto) kainą, tuo pačiu gali iškraipyti vidutinės importo kainos dydį. Be to, iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus (uždubliuoti) skaičiuojant vidutinę importo kainą. Vidutinė importo kainos nustatymo metodika sudaro realias prielaidas nustatant Vidutinę importo kainą iškreipti objektyvią gamtinių dujų rinkos kainą, dėl to neužtikrina įstatymuose numatytų ir pačioje Vidutinės importo kainos nustatymo metodikoje deklaruojamų tikslų įgyvendinimo. Vidutinė importo kaina būtent ir turėtų atspindėti gamtinių dujų rinkos kainą, tačiau patvirtinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką šis iš aukštesnės galios teisės aktų kildinamas Tarybai nustatytas tikslas buvo paneigtas.

2.9.       Nutarimu pažeidžiant pamatinius ES teisėkūros principus yra sukurtas ES teisėje nenumatytas ir jai prieštaraujantis teisinis reguliavimas (ES sutarties 4 str. 3 d. ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (toliau – ir Reglamentas 715/2009) pažeidimas, netinkamai įgyvendinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2009/73/EB). Nutarimas priimtas padarant pažeidimus: a) teisinio tikrumo principo pažeidimas; b) teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, projekto finansavimą perkeliant privatiems asmenims, nors valstybė turi pakankamas galimybes pati finansuoti projektą; c) proporcingumo principo pažeidimas, be kita ko, ir nustatant didesnę SGDT dedamąją, nors dujų rinkos kaina ženkliai mažėja visoje ES; d) skaidrumo principo gamtinių dujų rinkoje pažeidimas; e) ES teisės pažeidimai, susiję su teisės į nuosavybę apribojimais (be nurodyto, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 str. pažeidimas). 

2.10.       Teisinio tikrumo principas pažeistas Tarybai savavališkai, neskaidriai ir neteisėtai į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę įtraukus neobjektyvius duomenis, turinčius esminės reikšmės apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. Be to, pati SGDT projekto finansavimo ir SGDT dedamosios apskaičiavimo tvarka Lietuvoje nuolat keičiasi, o visa SGDT projekto finansavimo schema yra neteisėta ES teisės kontekste. SGDTĮ nustatant SGDT dedamąją nurodoma, kad neva tokiu būdu įgyvendinama Direktyva 2009/73/EB bei 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, kurį pakeitė Reglamentas 2017/1938. Tačiau nei ši direktyva, nei minėtas Reglamentas nenumato, kad valstybės narės galėtų nustatyti SGDT dedamąją ar panašaus pobūdžio analogišką mokėjimą. SGDT dedamoji yra naujai sukurtas valstybinės reikšmės projekto finansavimo mechanizmas, kurį skubotai įgyvendinant, o vėliau ir skubotai bei nuolat keičiant, privatiems asmenims nėra sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti papildomoms išlaidoms, taip pat nėra sudaromos galimybės numatyti teisinio reguliavimo bent keleriems metams į priekį. Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos skirtingose situacijose pateikia kardinaliai priešingą poziciją tuo pačiu klausimu: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas galiojusios SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios SGDT dedamąją, atitikimą Konstitucijai, 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu konstatavo, kad SGDT dedamoji nėra valstybės vidinis mokestis, o tai yra gamtinių dujų perdavimo tarifo dalis, o Europos Komisijai 2013 m. lapkričio 20 d. priimant sprendimą byloje SA.36740 (2013/NN) buvo laikomasi Lietuvos Respublikos tuo metu pateiktos priešingos pozicijos, kad SGDT dedamoji nėra gamtinių dujų perdavimo tarifo dalis. Nuo pasirinkto vertinimo priklauso taikytina teisė, tačiau bet kuriuo atveju Nutarimas ydingas ir turi būti naikinamas.

2.11.       SGDT dedamąją laikant gamtinių dujų perdavimo paslaugos dalimi, Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime, o taip pat ir 2018 m. spalio 31 d. sprendime pagal Lietuvos Respublikos pateiktas priešingas pastabas atliktas vertinimas pasikeistų iš esmės, kadangi tokiu atveju yra pažeidžiama Reglamento 715/2009 13 straipsnio 1 dalis bei Direktyvos 73/2009/EB 32 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio reikalavimai, nes gamtinių dujų perdavimo paslaugos naudotojai yra priversti kompensuoti su perdavimo paslauga nesusijusias išlaidas.

2.12.       Teisėtų lūkesčių principas buvo pažeistas SGDTĮ pagrindu sukuriant valstybinio projekto finansavimo mechanizmą. Pagal teisinio saugumo principą, kuris yra teisėtų lūkesčių apsaugos padarinys, reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o kita vertus, kad teisės subjektai numatytų jų taikymą. Šis principas itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės nuostatos gali turėti finansinių pasekmių, kad suinteresuotieji asmenys galėtų tiksliai žinoti jiems pagal šias teisės nuostatas nustatytų pareigų apimtį. Suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo sąnaudų kompensavimo perkėlimas privatiems asmenims (nustatant SGDT dedamąją) tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal ES teisę, turėtų būti tik kraštutinė priemonė, taikoma nesant jokių kitų galimybių finansuoti valstybinės reikšmės Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, tai nurodyta ir SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje. SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė AB „Klaipėdos nafta“, vėliau paskirta SGDT operatore, turėjo pakankamai lėšų pati (be privačių asmenų papildomų lėšų) išvystyti SGDT projektą ir užtikrinti SGDT veiklą. Atitinkamai, paskirtas tiekėjas UAB „Ignitis“ turi pakankamai lėšų padengti visas SGDT eksploatavimo sąnaudas, kurios šiuo metu yra kompensuojamos surenkant SGDT dedamąją, kurios dydį nustato Taryba. SGDT dedamosios nustatymas yra perteklinis ir nepagrįstai perkeliantis neproporcingą finansinę naštą privatiems asmenims.

2.13.       Proporcingumo principas buvo pažeistas, nes SGDT dedamoji yra neproporcinga priemonė pasirinktam tikslui pasiekti. Dėl SGDT dedamosios netikslingumo, dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos nepastovumo yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek teisėtų lūkesčių, tiek ir proporcingumo principai, o pasirinkta SGDT finansavimo priemonė nėra tinkama priemonė Lietuvos Respublikos energetiniam saugumui pasiekti. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (toliau – ir Reglamentas 2017/1938) preambulės 12 punkte nustatyta, jog, siekiant, kad dujų vidaus rinka veiktų gerai, labai svarbu, kad priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą, nederamai neiškraipytų konkurencijos ar netrikdytų veiksmingo dujų vidaus rinkos veikimo. Lietuvos Respublikos pasirinktas SGDT dydis yra ženkliai per didelis tokiai valstybei kaip Lietuva ir jos vartotojams, dėl ko neproporcingai didėja ir tokios SGDT išlaikymo kaštai.

2.14.       Skaidrumo principas pažeistas, nustatant SGDT dedamosios mechanizmą apskritai ir Nutarimu nustatant SGDT dedamosios dydį. SGDT dedamąja nustatyti abejotino pagrįstumo SGDT dedamosios privalomi mokėjimai asmenims, kurie SGDT net nesinaudoja.

2.15.       Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisės į nuosavybę apsauga: kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus. Nutarimu numatytas SGDT dedamosios dydis reiškia privačių asmenų nuosavybės, paimamos valstybės poreikiams tenkinti (SGDT eksploatavimo sąnaudoms dengti) dydį 2021 m. laikotarpiui.

2.16.       Nutarimo pagrindu nustatytas UAB „Ignitis“ teikiamos valstybės pagalbos dydis, nors tokia pagalba iki šiol nėra suderinta su Europos Komisija, todėl ne tik yra pagrindas Nutarimą naikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau ir kyla rizika, kad Europos Komisija pradės pažeidimo procedūrą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107, 108 str. 3 d., 2015 m. liepos 13 d. Tarybos Reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas 2015/1589) ir Direktyvos Nr. 2009/73/EB pažeidimas). Be to, bet kuriuo atveju, Nutarimu nustatyta valstybės pagalba yra nesuderinama su ES vidaus rinka, todėl negali būti taikoma.

2.17.       Nutarimu nustatytas SGDT dedamosios dydis yra naujai nustatytas valstybės pagalbos dydis SESV 107 straipsnio 1 dalies prasme, kurios gavėjas yra UAB „Ignitis“. Atsižvelgiant į tai, SGDT dedamoji privalo atitikti valstybės pagalbai ES teisėje keliamus reikalavimus. Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji, kaip valstybės pagalba paskirtajam tiekėjui UAB „Ignitis“, yra nesuderinta su ES teisės aktais bei su Europos Komisija ir tai yra šiurkštus ES teisės pažeidimas. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu jau yra konstatavusi, kad ankstesniems laikotarpiams nustatyta ir AB „Klaipėdos nafta“ skirta SGDT dedamoji yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji nuo 2021 m. sausio 1 d. remiantis tais pačiais kriterijais pripažintina nauja valstybės pagalba, kuri privalėjo būti iš anksto (iki jos taikymo pradžios) suderinta su Europos Komisija. Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44678 (2018/N) suderino naują valstybės pagalbą UAB „Ignitis“, kuria iš esmės yra modifikuojama 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu neva suderinta valstybės pagalba. Šio sprendimo pagrįstumas šiuo metu yra ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – ir ESTT). Ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė), todėl Nutarimu nustatyta valstybės pagalba yra neteisėta ir Nutarimas turi būti panaikintas. SGDT dedamoji yra valstybės pagalba, pradėta teikti nesant Europos Komisijos privalomo pritarimo (SESV 108 str. 3 d., Reglamento 2015/1589 ir Direktyvos 2009/73/EB pažeidimas). Iš anksto nesuderinus su Europos Komisija SGDT dedamoji negali būti renkama, o jį įteisinantis nacionalinis reguliavimas, taigi, ir Nutarimas, turi būti naikinamas.

2.18.       Nutarimu nustatyta valstybės pagalba negalėtų būti laikoma teisėta, kadangi ji nėra suderinama su ES vidaus rinka. Nors Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. Sprendime priėjo išvados, kad SGDT dedamoji (tiek, kiek ji apima su investicijomis susijusias sąnaudas) yra suderinama su vidaus rinka, priimant šį Europos Komisijos sprendimą, Komisijai nebuvo žinomos visos faktinės aplinkybės dėl to, kas mokės SGDT dedamąją, taip pat dėl SGDT dedamosios poveikio vidaus rinkai ir prekybai. Be to, Lietuvos Respublika pateikė priešingus paaiškinimus dėl SGDT dedamosios prigimties nei vėliau, vertindamas tas pačias aplinkybes, nurodė Konstitucinis Teismas.

2.19.       Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji neatitinka šių suderinamumo kriterijų: 1) valstybė, kontroliuojanti UAB „Ignitis“ akcijas, turi finansines galimybes pati užtikrinti SGDT eksploatavimą, todėl SGDT dedamosios nustatymas yra perteklinis (valstybės pagalbos priemonė nėra tikslinga ir nėra būtina); 2) didelė SGDT dedamosios sumos priskaičiuojama pareiškėjui, todėl valstybės pagalbos priemonė akivaizdžiai yra neproporcinga; 3) stipriai iškraipoma konkurencija, nepagrįstai suvaržomas privatus verslas ir kt.

2.20.       Nutarimu sudaromos prielaidos monopolizuoti rinką ir iškraipyti konkurenciją (SESV 37 str. ir Reglamento 2017/1938 pažeidimas, taip pat netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB). Be to, Nutarimu sudaromos prielaidos neteisėtai riboti laisvą prekių judėjimą tarp ES valstybių narių (SESV 26, 28 str. pažeidimas), nes: a) nustatomi nepagrįsti laisvo judėjimo apribojimai importuojamoms gamtinėms dujoms; b) nustatomi nepagrįsti laisvo judėjimo apribojimai eksportuojamai produkcijai.

2.21.       Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos Reglamento 715/2009 bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka. Priešingai, SGDT dedamosios surinkimu proteguojamas SGDT projektas yra priemonė, sukurianti valstybinę prekybinio pobūdžio monopoliją SESV 37 straipsnio prasme. Laisvas prekių judėjimas dėl Nutarimu nustatytos SGDT dedamosios neteisėtai yra apribojamas dvejopai: 1) apribojant į Lietuvą vežamas prekes (importuojamas gamtines dujas) ir 2) apribojant iš Lietuvos į kitas valstybės vežamas prekes (pareiškėjo ir kitų privačių asmenų eksportuojamą produkciją, kuri brangsta dėl gamyboje naudojamų dujų brangimo).

2.22.       Taryba Nutarimą priėmė pažeisdama VAĮ įtvirtintą skaidrumo principą, nes apie posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl Nutarimo, pareiškėją informavo tik likus dviem dienoms iki posėdžio. Tokiu būdu pareiškėjas, kuris iki tol aktyviai teikė pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti SGDT projektu iš SGDT, turėjo ribotas galimybes susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Tarybai suteikti protingumo kriterijus atitinkantį terminą pastaboms pateikti dėl Tarybos projektų, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo sudaryta.

3.       Pareiškėjas 2022 m. kovo 21 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl bylos sustabdymo. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1.       LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 (proceso Nr. 3-61-3-02929-2012-0) šiai bylai yra aktuali tik dėl dalies teiginių dėl SGDT dedamosios dalies AB „Klaipėdos nafta“, tačiau minėta byla visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos dėl nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėtos teikti ir dabar teikiamos naujos valstybės pagalbos schemos dalies per SGDT dedamąją naujam subjektui UAB „Ignitis“. Tuo tarpu visoms SGDT byloms nuo 2016 m. sausio 1 d., įskaitant ir šiai bylai, yra taip pat aktualus Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje AB „Achema“ ir UAB „Achema gas Trade“ prieš Europos Komisiją Nr. T‑193/19 (toliau – ir ESBT sprendimas), kuriuo panaikintas Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. SA.44678 C(2018) 7141 dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo dalyje dėl valstybė pagalbos teiktos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionaliniams teisės aktams bei ES teisiniam reguliavimui, nes juo buvo nustatyta valstybės pagalba UAB „Ignitis“ be išankstinio suderinimo su Europos Komisija.

3.2.       2016–2018 m. rinkta SGDT dedamosios dalis privačiam pelno siekiančiam ūkio subjektui – tuometiniam UAB „Litgas“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs UAB „Ignitis“, atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius: SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ finansuojama iš valstybės išteklių. SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ teikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios šis ūkio subjektas rinkos sąlygomis negautų. SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ taikoma selektyviai. SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ gali iškraipyti konkurenciją, dėl ko gali būti arba daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

3.3.       ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai privalo ginti asmenų teises, kylančias iš ES teisės aktų, lygiavertiškai kaip ir kylančias iš nacionalinių teisės aktų. Nusistovėjusioje ESTT praktikoje ne kartą pripažinta ir akcentuota, kad pagalbos priemonė, įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra neteisėta. Europos Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų teisių yra pabrėžiama nacionalinių teismų pareiga užkirsti kelią neteisėtos pagalbos išmokai. Be privalomo išankstinio suderinimo 2016–2018 m. laikotarpiu teiktos valstybės pagalbos dydžiu privalo būti mažinama SGDT dedamoji.

3.4.       Nagrinėjamu atveju aktualus yra ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, kad UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba (SGDT dedamoji) 2016–2018 m. buvo teikta be išankstinio suderinimo su Europos Komisija. Tuo buvo pažeisti SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 dalis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad SGDT dedamoji atitinka visus valstybės pagalbos požymius. Nustačius, kad valstybės pagalba buvo teikta be išankstinio suderinimo – ji turi būti grąžinta jos mokėtojams (SGDT dedamosios mokėtojams). Dėl to nustatant SGDT dedamąją vėlesniais laikotarpiais (po 2018 m. gruodžio 31 d.), privalėjo būti įvertinamas UAB „Ignitis“ sumokėtas SGDT dedamosios perviršis ir šiuo dydžiu (78 631 120 Eur) mažinama SGDT dedamoji. Dėl šių priežasčių turėjo būti mažinama ir SGDT dedamoji 2021 m. laikotarpiui, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, jis yra naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

3.5.       Bylos nagrinėjimas turi būti stabdomas iki bus išnagrinėta byla dėl SGDT dedamosios 2016 m. laikotarpiu, kadangi sprendimas toje byloje turės esminės įtakos ir reikšmės sprendžiant byloje skundžiamo Nutarimo teisėtumo klausimą. Vadovaudamasi ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi ir 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjas prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-9-816/2022 (toliau – ir 2016 m. byla) tarp tų pačių proceso dalyvių, dėl nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ir kurios rezultatas turės įtakos ir reikšmės nagrinėjant šią bylą.

4.       Atsakovas VERT (Taryba) atsiliepime į skundą prašė jį ir pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT bei LVAT atmesti kaip nepagrįstus, o pareiškėjo prašymą sustabdyti bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo preziumavimu, neturi jokio tiesioginio sąsajumo su Tarybos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ar neveikimu, priimant Nutarimą, todėl minėti argumentai bei su jais susiję įrodymai nagrinėtinos bylos kontekste yra nevertintini ir atmestini kaip nepagrįsti. Nors 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu priimti SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalių bei SGDTĮ 9 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimai įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d., tačiau 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio pakeitimo įstatymo nuostatos, išskyrus šio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo SGDTĮ 5 straipsnio 1-3 dalis, ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taikomi gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalies bei 9 straipsnio 6 ir 7 dalys gali būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą dėl valstybės pagalbos priemonių SGDT. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo suderino valstybės pagalbą SGDT pagal 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) pažymėjo, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą SGDT, remiantis SESV 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. Su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbą SGDT, buvo sudarytos galimybės, laikantis SGDTĮ, ES bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, Tarybai priimti Nutarimą bei nustatyti SGDT dedamąją.

4.2.       SGDT dedamoji yra atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis: Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. KT10-N6/2015 (toliau – Nutarimas dėl SGDT), pažymėjo, kad: (i) laikantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytų gamtinių dujų kainų reguliavimo reikalavimų, į kuriuos daroma nuoroda Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis) (vadinamasis SGDT priedas), nustatoma kaip atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, grindžiama ne gamtinių dujų perdavimo veiklos, o SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudomis (jų dalimi); (ii) tiek pagal SGDTĮ 2012 m. birželio 12 d. redakcijos, tiek pagal 2013 m. birželio 27 d. redakcijos 5 straipsnio 2 dalį vadinamasis SGDT priedas buvo (ir yra) sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis.

4.3.       Taryba yra valstybės įgaliota institucija nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Tą patvirtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktas, Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis.

4.4.       Nuo 2018 m. gruodžio 22 d., 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojus SGDTĮ pakeitimams, taip pat buvo priimti nauji, pripažinti netekusiais galios ir pakeisti jau galiojantys poįstatyminiai teisės aktai. 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymu įtvirtintiems SGDTĮ pakeitimams pritarė bei dėl to pasikeitusį valstybės pagalbos SGDT modelį dar prieš jo įsigaliojimą patvirtino ir Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. priimdama sprendimą Nr. SA.44678 (2018/N), kuriuo leidžiama teikti valstybės pagalbą SGDT remiantis SESV 106 ir 108 straipsnių nuostatomis.

4.5.       SGDT dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos vidiniame išleidimo taške yra skirta SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti.

4.6.       Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius (toliau – ir Dujų skyrius) apskaičiavo SGDT dedamąją ir atliktus skaičiavimus, bei jas lėmusias aplinkybes aprašė 2020 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. O5E-1073 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-1073). Nutarimo 1 punktu nustatyta SGDT dedamoji (346,11 Eur/(MWh/parą/metus), taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.

4.7.       ESTT nagrinėjama byla Nr. C-847/19 P pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. T-417/16. Taigi, vadovaujantis ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. T-417/16 bei atsižvelgiant į tai, kad ESTT nagrinėjama byla Nr. C-847/19 P, bet kokie šioje byloje pareiškėjo pateikti argumentai, susiję su tariamais teisės aktų pažeidimais suteikiant valstybės pagalbą AB „Klaipėdos nafta“, pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. SA.36740 suderintas valstybės pagalbos priemones, teismo turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.

4.8.       Tarybai SGDTĮ yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Tarybos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Tai reiškia, kad SGDTĮ nėra pateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Tokiu būdu Tarybai yra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės, pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, įvertino visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, užtikrinančius objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą ir nustatymą. LVAT analogiškose bylose konstatuota, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymus teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi būti pasirinktas reguliuojant dujų ir dujų paskirstymo (perdavimo) kainas, jei nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1651-12).

4.9.       Taryba, priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, naudodamasi jai SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi suteikta diskrecijos teise, šios metodikos 7.3 papunktyje prie veiksnių bei duomenų sąrašo, kurie nevertinami (pripažįstami objektyviai nereikšmingais) skaičiuojant Vidutinę importo kainą, priskyrė gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudas. Taryba gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų nevertino, nes: 1) gamtines dujas transportuojant iš saugyklų, transportuojamų gamtinių dujų kaina visais atvejais padidėja; 2) gamtines dujas tiekiant iš saugyklų, galimos situacijos, kai iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus; 3) vertinant gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, galimai, išaugtų pareiškėjo bei kitų asmenų mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

4.10.       Savo esme išvestinės finansinės priemonės naudojamos norint apsidrausti nuo gamtinių dujų kainų svyravimų, t. y. neigiamos įtakos, kurią gali sąlygoti nepalankūs pokyčiai dujų rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės nėra pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių metu yra perleidžiama nuosavybės teisė (pvz., kaip gamtinės dujos), todėl dėl savo neapibrėžtumo išvestinių finansinių priemonių sandoriai negali būti vertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Įmonių finansinėje atskaitomybėje, finansinių išvestinių priemonių sąnaudos ar iš tos veiklos gautos pajamos turėtų būti atspindimos prie finansinės veiklos sąnaudų ir (ar) pajamų, bet ne prie gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų arba pajamų už gamtinių dujų pardavimą. Be kita ko, skaičiuojant Vidutinę importo kainą vertinama praėjusio mėnesio įvykdytų sandorių (įsigytų gamtinių dujų) vertė, todėl vertinant išvestinių finansinių priemonių pagrindu atliktus sandorius iškyla rizika iškreipti Vidutinę importo kainą bei netiksliai ją atspindėti.

4.11.       SGDT dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu (SGDTĮ 5 str. 2 d.), o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Atsižvelgiant į SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

4.12.       Projektas dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje www.regula.lt. Vykusios viešosios konsultacijos metu, 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pastabas projektui pateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų vertinimas Tarybos buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 21 d. derinimo pažymoje „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Derinimo pažyma). Iš Derinimo pažymos matyti, kad Taryba į dalį pareiškėjo pateiktų pastabų bei pasiūlymų atsižvelgė, o dėl pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei komentarai, paaiškinantys, kodėl į atitinkamas pareiškėjo bei kitų suinteresuotų asmenų pastabas bei pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pateiktos pastabos bei pasiūlymai iš esmės buvo susijusios su Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.1 (nevertinamų neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudotų importuotų gamtinių dujų kiekių ir sąnaudų) ir 7.3 papunkčio (nevertinamų gamtinių dujų kiekių, tiekiamų ir saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų) nuostatomis. Pareiškėjas atskirai dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.1 papunkčio, numatančio, kad nustatant Vidutinę importo kainą nevertinami neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudoti importuotų gamtinių dujų kiekiai ir sąnaudos, nepasisako bei neprieštarauja šiame papunktyje įtvirtintam reglamentavimui.

4.13.       Tarybos priimta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika nepažeidžia SGDTĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl Tarybos priimtų nutarimų teisėtumo turėtų būti atmestinas, nesant kreipimosi teisinio pagrindo. Lietuva, laikydamasi ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų, 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymu įtvirtintus pakeitimus tinkamai suderino su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu, apie juos notifikuojant Europos Komisijai.

4.14.       Pareiškėjas neteisingai kvalifikuoja SGDT dedamosios nustatymą, kaip ES teisės pažeidimus, susijusius su teisės į nuosavybę apribojimais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Ginčo, susijusio su skundžiamu Nutarimu, santykiai susiklostė Tarybai įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus (2015 m. lapkričio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymą, 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą ir 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymą) siekiant reguliuoti tam tikrų rinkos dalyvių veiklą gamtinių dujų rinkoje. Turi būti atskirtos teisė į nuosavybę ir teisė užsiimti veikla kaip skirtingos teisės. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, dabar galiojančiu modeliu įtvirtintas proporcingumo principu pagrįstas, subalansuotas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo bei SGDT būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų išdėstymas tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų bei sumažinta neigiama įtaka gamtinių dujų sistemos naudotojams kylanti dėl mažėjančio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, tinkamai ir pagrįstai ištyrė bei įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su SGDT dedamosios nustatymu, laikėsi VAĮ reikalavimų.

4.15.       Pareiškėjo argumentai susiję su teiginiais, kad SGDT pajėgumas yra neproporcingai didelis ir per didelis Lietuvos Respublikai, jos vartotojams, nėra susiję su skundžiamu Nutarimu ir Tarybos kompetencija, o yra politinio pobūdžio (keliami Lietuvos Respublikos energetikos politikos klausimai), todėl turi būti atmesti / neanalizuojami. Vadovaujantis ES bei nacionaliniais teisės aktais, Tarybai nėra priskirtina kompetencija formuoti nacionalinę Lietuvos Respublikos energetikos politiką ar priimti kitus sprendimus, susijusius su valstybės politikos formavimu, taip pat su Europos Komisija derinti valstybės pagalbos ir su pagalbos priemonėmis susijusius klausimus. SGDT valstybės pagalbos schemos, įtvirtintos SGDTĮ, kvestionavimas ir vertinimas valstybės pagalbos aspektu yra nacionalinės energetikos politikos klausimas, priskirtinas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei konkurencijos priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos kompetencijai.

4.16.       SGDTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos imperatyvios SGDT infrastruktūros naudojimo taisyklės, t. y. gamtinių dujų sistemos naudotojams nediskriminaciniais pagrindais užtikrinama teisė naudotis SGDT infrastruktūra. Gamtinių dujų sistemos naudotojai šią teisę įgyvendina sutarčių su SGDT operatoriumi pagrindu. Pareiškėjas naudojasi SGDT infrastruktūra įsigydamas gamtines dujas mažesne kaina nei iš trečiųjų šalių, todėl pareiškėjas laisvai naudojasi demonopolizuotos rinkos alternatyvomis ir gauna akivaizdžią ekonominę naudą.

4.17.       Pareiškėjas apie Tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. posėdį buvo informuotas 2020 m. lapkričio 25 d., Tarybai elektroniniu paštu informavus pareiškėją. Šią aplinkybę patvirtina Tarybos 2020 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. R2-(VV)-6342 „Dėl papildomo klausimo 2020-11-30 Tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodoma, kad Tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“. Skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, o klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo 2021 metams buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas. Vadovaujantis Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Tarybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 65 punktu, medžiaga neeiliniam posėdžiui Tarybos Veiklos valdymo skyriui turi būti pateikiama tais pačiais terminais, kaip ir įprastine tvarka organizuojamam posėdžiui, tačiau Tarybos darbo reglamento 65 punkte taip pat nurodyta, kad papildomi klausimai eiliniam ir neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir Tarybos pirmininko. Pažymoje Nr. O5E-1073 nurodyta, kad teikimą SGDT dedamosios 2021 metams nustatymo klausimą nagrinėti 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje teikė 2 Tarybos nariai – dujų sektoriaus klausimus kuruojantis Tarybos pirmininko pavaduotojas ir Tarybos pirmininkė. Posėdžio metu Tarybos nariai vienbalsiai pritarė skundžiamo Nutarimo projektui ir Nutarimas buvo priimtas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas Darbo reglamento nuostatas bei faktines aplinkybes, Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Darbo reglamento, kitų teisės aktų nuostatų bei skaidrumo principo. Nutarime yra nurodyta, kad priimant jį buvo atsižvelgta ir į AB „Klaipėdos nafta“ 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. KN-499, UAB „Ignitis“ 2020 m. spalio 13 d. raštą Nr. SD-2020/449 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. SD-2020/477 bei „Amber Grid“ 2020 m. spalio 20 d. raštą Nr. 7-293-1164, 2020 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 7-320-1240 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 7-293-1253. Kadangi atsižvelgiant į minėtų bendrovių pateiktą informaciją suskaičiuoti SGDT dedamąją reikėjo laiko, Taryba neturėjo galimybės pateikti medžiagos anksčiau nei su ja susipažino pareiškėjas.

4.18.       Taryba ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti aukštesnės galios teisės aktų (2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo ir 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo) nuostatas, kurių teisėtumo prezumpcija nėra paneigta. Nėra pagrindo teigti, kad Taryba priėmė Nutarimą nemotyvuotai, neobjektyviai ir šališkai. Tarybos veiksmai priimant Nutarimą turėtų būti laikomi tinkamu VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir subsidiarumo principų įgyvendinimu. Nutarimas yra priimtas įgyvendinant 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymus, atžvelgiant į Pažymą Nr. O5E-1073, kurioje išdėstytos visos faktinės aplinkybės, ir pateikiamas jų teisinis bei ekonominis vertinimas.

4.19.       Europos Komisijai 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. SA.36740, 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678 (2018/N), 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) nusprendus laikyti valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka, ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetus pareiškėjo skundą byloje Nr. T-417/16, dėl Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. SA.36740, taip pat Konstituciniam Teismui nutarimu dėl SGDT, bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT) nenustačius reikšmingų ES teisės aiškinimo klausimų, kurie kaip ir pareiškėjo skunde buvo keliami kitose bylose, analogiškas pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir LVAT yra nepagrįstas. 

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir EM) 2021 m. gegužės 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

5.1.       Pareiškėjo teiginiai, jog Taryba neturėjo kompetencijos nustatyti SGDT dedamąją, yra nepagrįsti. Tarybos kompetencija nustatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamąją yra įtvirtinta tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose. Būtent Taryba turi kompetenciją priimti Nutarimą ir juo nustatyti SGDT dedamąją nuo 2021 m. sausio 1 d., nes, vadovaujantis SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu, taip pat Energetikos įstatyme bei Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintais bendraisiais gamtinių dujų sektoriaus reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo reikalavimais, būtent Taryba nustato konkrečias pastoviąsias SGDT eksploatavimo ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas prie gamtinių dujų perdavimo kainos, pati Taryba sprendžia, kokiomis sąlygomis ir tvarka tai padaryti. Tokią Tarybos kompetenciją yra aiškiai patvirtinęs ir Konstitucinis Teismas (žr. Konstitucinio Teismo nutarimus Nr. KT10-N6/2015, Nr. KT12-S6/2015).

5.2.       Pareiškėjo teiginiai, kad Nutarimas neatitinka SESV 107 ir 108 straipsniuose įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių, yra nepagrįsti, kadangi Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendime Nr. SA.44678 (2018/N) pripažino, kad Lietuvos Respublika yra pavedusi LITGAS (UAB „Ignitis“) teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau – ir VESP) (pareigą pristatyti tokį SGD kiekį, kuris yra objektyviai reikalingas siekiant užtikrinti nuolatinį SGDT veikimą (VESP užduotis), todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB „Ignitis“ mokama kompensacija už VESP užduoties vykdymą yra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis SESV 106(2) straipsnyje numatytos išimties pagrindu. Tai reiškia, kad, Tarybai priimant Nutarimą, Lietuvos Respublika turėjo leidimą teikti valstybės pagalbą taip, kaip to reikalauja SESV 108 straipsnio 3 dalis Kompensacijos mokėjimas UAB „Ignitis“ nėra nesuderinamas su vidaus rinka SESV 107(3) (c) straipsnio pagrindu. Pareiškėjas neįvertina, kad Europos Komisija 2018 m. Sprendimu pripažino UAB „Ignitis“ mokėtiną kompensaciją suderinamą kitu teisiniu pagrindu – SESV 106(2) straipsniu. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su SESV 107(3)(c) straipsnio taikymu, šio ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. SA.53074 (2019/N) patvirtino, kad Europos Komisijos dar 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA36740 suderintos valstybės pagalbos schemos modifikacija, pakeičiant SGDT priedo dalį, skirtą finansuoti SGDT nuomos kaštus Lietuvos Respublikos garantuojama paskola, yra suderinama su SESV 107(3)(c) straipsniu. Taigi, Europos Komisijos sprendimais ne kartą buvo patvirtinta, kad keičiant SGDT taikomas valstybės pagalbos schemas bei kitas pagalbos priemones, buvo laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, įskaitant ir teisės aktų reikalavimų, apskaičiuojant ir nustatant SGDT priedą. ESTT 2021 m. balandžio 29 d. galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2013 m. valstybės pagalbos schemos suderinimo kaip nepagrįstą.

5.3.       Pareiškėjo teiginiai, kad Nutarimas prieštarauja ES teisei, yra nepagrįsti. Pareiškėjo skunde nurodytos Reglamento 715/2009/EB, Direktyvos 2009/73/EB bei SESV nuostatos yra aiškios, tiesiogiai įtvirtinančios investicijų, skatinančių naujos infrastruktūros kūrimą ir veikimą, privalomą jų įvertinimą energetikos sektoriaus paslaugų kainodaros procese, be to, ES lygmeniu įtvirtinti teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir skaidrumo principai, jų taikymas ir apimtis yra detaliai ir aiškiai atskleisti ESTT praktikoje. Argumentus, kad SGDTĮ ir susijusiuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka ES teisės aktus patvirtino ir Konstitucinis Teismas. LAT, nagrinėdamas civilinę bylą tarp AB „Amber Grid“ ir pareiškėjo dėl SGDT priedo, 2016 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-24-313/2016, vertindamas kasatorės prašymą kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą, pažymėjo, jog kiti kasatorės argumentai (dėl teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo, valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka, neigiamo poveikio prekybai, poveikio konkurencijai ir kt.) yra susiję ne su poreikiu gauti ES teisės aktų išaiškinimą, o su siekiu kvestionuoti minėtame Komisijos sprendime padarytas išvadas, todėl kasatorės prašymą kreiptis į ESTT atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo EM 2022 m. kovo 23 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškėjo skundą atmesti; pareiškėjo prašymą dėl norminio teisės akto ištyrimo atmesti, pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

6.1.       SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje yra paminėti sandoriai, kurie nėra vertinami nustatant vidutinę importo kainą. Kita vertus, tai nereiškia, kad šiame straipsnyje įstatymų leidėjas siekė pateikti baigtinį nevertinamų sandorių sąrašą. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad nustatydama vidutinę importo kainą Taryba atsižvelgia „į kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“. Tokia teisės normos formuluotė nepalieka abejonių, kad galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą sudaro Taryba atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus. Kitaip tariant, įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti sandoriai privalomai turi būti eliminuojami iš vidutinės importo kainos apskaičiavimų, tačiau įstatyme pateikta nuoroda į „kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“, kuriuos turi įvertinti Taryba rengdama metodiką, suponuoja, kad vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašas gali būti platesnis. Šių veiksnių sąrašo nustatymas patikimas atsakovo diskrecijai.

6.2.       Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir šiuo metu nėra pripažintas prieštaraujančiu SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai. Todėl šios metodikos 7 punktas nustatė Tarybos atžvilgiu privalomo elgesio taisyklę, kurios ji ir laikėsi. Tai reiškia, kad, priimdama Nutarimą, Taryba teisėtai ir pagrįstai laikėsi aukštesnės teisinės galios teisės aktų.

6.3.       Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl vidutinės importo kainos nustatymo bei kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto teisėtumo. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad visus vidutinės importo kainos nustatymui svarbius veiksnius, išskyrus numatytus pačiame įstatyme, turi numatyti Taryba. Dėl šios priežasties Tarybos numatytų aktualių veiksnių sąrašas gali būti išsamesnis nei numato SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis. Administraciniai teismai sprendžia tik ginčus dėl teisės. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai reiškia, kad administraciniai teismai neatlieka išsamaus ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu ir perduotas Tarybai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos įstatymu yra priskirti Tarybai.

6.4.       Taryba neturi teisinės pareigos sutikti su kiekvienu suinteresuotų asmenų pateiktu pasiūlymu ar pateikti išsamius motyvus, kodėl šie pasiūlymai yra nepriimami. Atitinkamai, Tarybos atsisakymas sutikti su pareiškėjo pasiūlymais negali lemti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto prieštaravimo įstatymams. Skunde nėra paaiškinama, kaip toks procedūrinis pažeidimas gali lemti pačios metodikos prieštaravimą SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

6.5.       Pareiškėjas šiame ginče negali kvestionuoti pakartotinio dujinimo kainos pastoviosios dalies, kadangi ji yra nustatyta kitu Tarybos nutarimu, kuris nebuvo skundžiamas, t. y. pakartotinio dujinimo kainos buvo nustatytos Tarybos 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. O3E-1207 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų 2021 metams tvirtinimo“. Kadangi šis nutarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, aktas yra galiojantis, todėl teismas neturėtų vertinti pakartotinio dujinimo kainos teisėtumo. Pareiškėjas neatsižvelgia į pakartotinio dujinimo kainos nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, neatsižvelgia, kad įstatymai numato, jog pakartotinio dujinimo kainos nustatomos pačių gamtinių dujų įmonių. Pareiškėjo keliamas nepasitenkinimas, kad AB „Klaipėdos nafta“ pati patvirtino metodiką, kuria vadovaujantis yra apskaičiuojama pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis, kuri taip pat yra mokama pačiai AB „Klaipėdos nafta“ ir kuri sudaro ženklią dalį SGDT dedamosios, yra nepagrįstas. Tokį reguliavimą suponuoja Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 dalis. Taryba šiame kontekste nustato pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą bei tikrina ar gamtinių dujų įmonių nustatyti tarifai nėra klaidingi, nediskriminuoja vartotojų ir t. t. Kadangi Taryba tokią savo kompetenciją įgyvendino (be kita ko, priimdama VERT 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. O3E-1207), nėra pagrindo teigti, kad pastovioji ar kintamoji pakartotinio dujinimo kainos dalis yra skaičiuojama pažeidžiant teisėtumo, skaidrumo principus ar SGDTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba tikrina nustatytas pakartotinio dujinimo kainos bei gali įpareigoti jas pakeisti, šiame ginče būtent Taryba galiausiai įvertina bei nustato (pritardama) pakartotinio dujinimo kainos. Tai lemia, kad pareiškėjas iš esmės vėl prašo įvertinti tam tikrų taisyklių teisėtumą ekonominio tikslingumo požiūriu.

6.6.       Šio ginčo dalykas yra Nutarimas, o ne teisinis reguliavimas apskritai. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie paaiškintų, kaip konkrečiai Nutarimo priėmimas pažeidžia teisinio tikrumo principą. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad ūkio subjektai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl to, kad teisinis reguliavimas ateityje nepasikeis. Pareiškėjas nepateikia jokio paaiškinimo, kaip konkrečiai sprendimas finansuoti SGDT projektą iš SGDT priedo lėšų, o ne pasirinkti alternatyvius finansavimo mechanizmus pažeidžia jo lūkesčius. Priimdama Nutarimą Taryba negalėjo pažeisti proporcingumo principo tokiu būdu, kokį nurodo pareiškėjas. ESTT, aiškindamas proporcingumo principo turinį, pripažino, kad srityse, kuriose būtina priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose privaloma atlikti sudėtingus vertinimus, teisės aktų leidėjui suteikiama didelė diskrecija. Todėl nereikia išsiaiškinti, ar tokioje srityje priimta priemonė buvo vienintelė arba geriausia iš galimų, nes tik akivaizdžiai netinkamas tokios priemonės pobūdis kompetentingų institucijų siekiamo tikslo atžvilgiu gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad be SGDT dedamosios SGDT projektas nebūtų konkurencingas ir perspektyvus. Be to, pareiga mokėti SGDT dedamąją visiems gamtinių dujų vartotojams yra pagrįsta, nes SGDT teikia naudą visiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje. Skaidrumo principo turinys yra labai platus ir jo aiškinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Tačiau bet kuriuo atveju skaidrumo principas nėra suprantamas taip, kaip jį bando įrodyti pareiškėjas, t. y. pareiškėjas nepagrįstai bando įrodyti, kad SGDT priedo dydžio nustatymo klausimas yra susijęs su skaidrumu.

6.7.       Skundžiamas Nutarimas apskritai negali būti tariamo valstybės pagalbos pažeidimo objektas, nes jis nesukuria valstybės pagalbos priemonių. Nuo 2019 m. teikiamas SGDT priedas buvo dar prieš teikimą suderintas su Europos Komisija (tą galima pastebėti iš Europos Komisijos sprendimo datos). Tokio suderinimo teisėtumą taip pat jau patvirtino ir ESBT. Išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos suderinamumą turi Europos Komisija, kuri jau išreiškė poziciją, kad valstybės pagalba yra suderinta su Europos Komisija. Tai reiškia, kad šią bylą nagrinėjantis teismas neturi nei galimybės, nei pareigos revizuoti Europos Komisijos atliekamo vertinimo.

6.8.       Pareiškėjo pozicija dėl monopolijos sukūrimo kildinama iš valstybės sprendimo finansuoti SGDT įrengimą bei veikimą. Vertinant tokio argumento pagrįstumą būtina prisiminti, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik Tarybos priimto Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nurodomas sprendimas finansuoti SGDT projekto įgyvendinimą SGDT priedo lėšomis buvo nustatytas SGDTĮ, o tokio SGDT priedo apskaičiavimo tvarka buvo nustatyta VERT patvirtintose metodikose. Nutarimas tik įgyvendina teisės aktus apskaičiuodamas 2021 m. mokėtiną SGDT priedo konkrečią sumą taip kaip nurodo SGDTĮ bei metodika. Tai reiškia, kad Nutarimas nei sukūrė, nei kitaip įtvirtino „SGDT projekto“ finansavimo, o priimdama Nutarimą Taryba negalėjo pažeisti SESV 37 straipsnio. Pareiškėjas nei paaiškino, nei įrodė, kad mokėjimas už AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“ teikiamas paslaugas galėtų sukurti šioms įmonėms ekonominį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, ir ne bet kokį, o tokį, kuris suteikia išimtines teisės veikti rinkoje. Sprendžiant iš pareiškėjo pateikto paaiškinimo sunku suprasti, kokią konkrečiai rinką neva monopolizuoja skundžiamas Nutarimas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad abu SGDT priedo gavėjai teikia „paslaugas“, o ne parduoda „prekes“. Atitinkamai, SESV 37 straipsnis jų vykdomos veiklos atžvilgiu nėra taikomas. Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje Nr. SA 44678 SGDT priedas mokamas UAB „Ignitis“ naudai buvo pripažintas suderinamu su vidaus rinkos reikalavimais SESV 106(2) straipsnio pagrindu. Konkrečiai, Europos Komisija pripažino, kad UAB „Ignitis“ vykdo bendros ekonominės svarbos užduotį, o SGDT priedo mokėjimas sudaro tinkamą kompensaciją už tokios užduoties vykdymą. Europos Komisijos patvirtinta SESV 106(2) straipsnio išimtis yra taikoma ne tik valstybės pagalbos taisyklėms, tačiau ir SESV 37 straipsnyje numatytam draudimui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas privalo patirti tam tikrus kaštus vykdydamas veiklą ir / arba mokėti atlyginimą už jai teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje nesudaro prielaidų teigti, kad valstybė kaip nors apribojo laisvą prekių judėjimą.

6.9.       Pareiškėjo cituojama praktika niekaip nesuponuoja įrodinėjimo skaidrumo pažeidimo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsitraukti į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, buvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas pats pažymi, kad jis aktyviai dalyvavo visame procese susijusiame su SGDT projektu. Pareiškėjas pripažįsta, kad klausimas jam nebuvo iš esmės naujas bei jis neturėjo klausimui ruoštis iš naujo. Be to, pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. likus net penkioms kalendorinėms dienoms, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tiek dalyvauti posėdyje, tiek ir teikti jame argumentus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvaudamas procese nebūtų galėjęs pasiruošti posėdžiui.

6.10.       ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime jau yra konstatuota, kad valstybės schema taikoma laikotarpiu nuo 2019 m., t. y. apimanti skundžiamą nutarimą šioje byloje, visiškai atitinka valstybės pagalbos taisykles. 2016–2018 m. mokėto SGDT priedo neteisėtumas nėra konstatuotas jokios Lietuvos Respublikos ar ES institucijos sprendimu. Pareiškėjas nenurodo jokios teisės normos, kuri įpareigotų spręsti neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimą būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėjas, išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų SGDT priedo mokėjimų. Teiginiai apie tai, kad vadovaujantis Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos 24, 26 punktais ir SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalimi, išieškoti valstybės pagalbą reikėtų iš sekančių metų SGDT priedo, yra klaidingi. Net ir pripažinus, kad šis Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje ar SGDTĮ įtvirtintas perskaičiavimo mechanizmas gali būti naudojamas susigrąžinant lėšas, kurios buvo išmokėtos vadovaujantis panaikintu Tarybos nutarimu, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl būtent byloje skundžiamas Nutarimas turėtų būti naikinamas.

6.11.       Nesutinka su pareiškėjo prašymu stabdyti bylą. 2016 m. byloje priimtas sprendimas neturės įtakos skundžiamo Nutarimo teisėtumui. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime yra konstatuota, kad SGDT priedo mokėjimas laikotarpiu nuo 2019 m. visiškai atitinka valstybės pagalbos taisykles. Pareiškėjo argumentas, kad 2016 m. byloje konstatavus valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą, šioje byloje skundžiamas Nutarimas taptų neteisėtas dėl to, kad Nutarimu nebuvo išieškoma tariamai neteisėta pagalba, yra nepagrįstas. Nacionalinėje teisėje nėra įtvirtintas reikalavimas išmokėtą paramą susigrąžinti būtent iš kitais metais išmokėto SGDT priedo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Taryba turi pareigą išskaičiuoti pareiškėjo įrodinėjamą neteisėtą valstybės pagalbą būtent iš 2021 m. surenkamo ir išmokamo SGDT priedo. Taigi, tarp 2016 m. bylos ir šios bylos nėra prejudicinio ryšio.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo, pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

7.1.       Taryba turi kompetenciją priimti Nutarimą ir juo nustatyti SGDT priedą nuo 2021 m. sausio 1 d., nes, vadovaujantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu (2018 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d., aktuali), Energetikos įstatyme bei Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintais bendraisiais gamtinių dujų sektoriaus reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo reikalavimais, būtent Taryba nustato konkrečias pastoviąsias SGDT eksploatavimo ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas prie gamtinių dujų perdavimo kainos, pati Taryba sprendžia, kokiomis sąlygomis ir tvarka tai padaryti. Priimdama Nutarimą, Taryba tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir faktus, kurie būtini SGDT priedui nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatyti. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Taryba vadovavosi jos pačios priimtais galimai neteisėtais teisės aktais yra nepagrįsti, nes ištyrus klausimo esmę, akivaizdu, jog abejonių dėl Tarybos norminių aktų atitikimo SGDTĮ ir kitiems įstatymams nėra, pareiškėjo kvestionuojamas norminis aktas atitinka SGDTĮ ir kitų įstatymų nuostatas; Nutarimo priėmimas nepažeidė SESV 107 ir 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių; pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimus dėl SESV 37 straipsnio (rinkos monopolizavimo ir / ar konkurencijos iškraipymo) bei kitų SESV nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principo; Nutarimas priimtas laikantis VAĮ įtvirtinto skaidrumo principo bei kitais teisės aktais nustatytų procedūrinių reikalavimų.

7.2.       Nuo 2013 m. pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai nevykdo pareigos mokėti SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų, apskaičiuotų, kaip SGDT priedas ir, siekdamas užvilkinti pareigos mokėti SGDT priedą mokėjimą, Tarybos atžvilgiu kelia įvairias bylas tiek administraciniuose, tiek bendrosios kompetencijos teismuose. Konstitucinis Teismas priėmė du sprendimus, kuriais konstatavo, kad SGDTĮ nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir SGDTĮ priimtas vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. KT10-N6/2015 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT12-S6/2015). Pareiškėjas nuo 2016 m. aktyviai naudojasi AB „Klaipėdos nafta“ teikiamomis SGDT paslaugomis. Pareiškėjas gauna tiek tiesioginę, tiek netiesioginę naudą iš SGDT: užtikrinamas alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis (tiekimo saugumas), kaip ir visiems kitiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, dėl ko pareiškėjas, kaip ir kiti naudotojai ir (ar) vartotojai moka apie 30 proc. mažesnę gamtinių dujų kainą; pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl gamtinių dujų atsigabenimo per SGDT (viso dėl 7,24 TWh dujų įsivežimo per SGDT).

7.3.       Taryba Nutarimą priėmė teisėtai, vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais Lietuvos įstatymais (specialiuoju įstatymu SGDTĮ, bendruosius reikalavimus įtvirtinančiais Energetikos įstatymu bei Gamtinių dujų įstatymu) ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Taryba tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją. Taryba turi kompetenciją nustatyti SGDT priedą nuo 2021 m. sausio 1 d., kuris yra (i) pastovioji dalis skystinimo paslaugos kainos viršutinės ribos ir (ii) paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kainos dedamoji (iii) SGDT lėšų administravimo sąnaudų dedamoji, t. y. nustatyti, ar pastoviąsias SGDT eksploatavimo sąnaudas ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas įtraukti prie gamtinių dujų perdavimo kainos, ar ne (t. y. konkretų SGDT priedo nuo 2021 m. sausio 1 d. dydį), kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka tai padaryti. Kompetenciją tiesiogiai įtvirtina SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnis (2018 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.

7.4.       Pareiškėjo kvestionuojamas Tarybos norminis aktas atitinka SGDTĮ ir kitų įstatymų nuostatas, todėl nėra pagrindo kreiptis į LVAT. Pareiškėjas skunde tik samprotauja, kodėl jo nurodytos metodikos galėtų prieštarauti SGDTĮ, tačiau nepateikia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos bei argumentacijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečiai ginčijamų Tarybos nutarimų nuostatos neatitinka ir kurių konkrečių SGTDĮ nuostatų neatitinka. Pareiškėjas nenurodo ir konkrečių teisės aktų, jų nuostatų, redakcijų. Pareiškėjas tik nurodo abstrakčią, teisiniais nuosekliais argumentais nepagrįstą nuomonę dėl tariamo Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos neteisėtumo.

7.5.       Nutarimo priėmimas nepažeidė SESV 107 ir 108 straipsniuose įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių. Tai, kad valstybės pagalba UAB „Ignitis“ naudai buvo suderinta laiku patvirtina tiek pati veiksmų chronologija, t. y. Europos Komisijos sprendimas suderinti valstybės pagalbą buvo priimtas 2018 m. spalio 31 d, o skundžiamas Nutarimas priimtas vėliau. Tiek 2018 m. sprendimo 211 paragrafe pačios Europos Komisijos padaryta išvada, kad Lietuva laiku suderino UAB „Ignitis“ naudai skiriamą valstybės pagalbą taip, kaip to reikalauja SESV 108 straipsnio 3 dalis. Tokiame kontekste tampa akivaizdu, kad pareiškėjo reiškiami argumentai dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo teisinių pasekmių yra neaktualūs šioje byloje nagrinėjamai ginčo situacijai.

7.6.       Pareiškėjo argumentai dėl SGDT priedo neteisėtumo ir/ar nesuderinamumo valstybės pagalbos taisyklių požiūriu galėtų sudaryti teisinio vertinimo dalyką tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pateiktų argumentus, paaiškinančius, kokią konkrečiai materialinę ar procesinę taisyklę pažeidė Lietuva priimdama sprendimą finansuoti SGD terminalo vystymą ir eksploatavimą SGDT priedo pavidalu. Kritikuodamas SGDT priedo įvedimą valstybės pagalbos taisyklių požiūriu pareiškėjas neįvardina jokių teisės normų pažeidimų. Valstybės pagalbos taisyklių galimo pažeidimo vertinimo struktūra visada susideda iš trijų esminių elementų. Pirmuoju etapu yra vertinama, ar valstybė suteikė pranašumą atskiriems ūkio subjektams (ar tenkinamos SESV 107(1) str. sąlygos). Antruoju vertinama ar tokia valstybės priemonė buvo suderinta su Europos Komisija (ar išlaikyta SESV 108(3) str. įtvirtinta procedūrinė sąlyga). Trečiuoju etapu vertinama tokios valstybės pagalbos egzistavimo galimybė. Būtent trečiajame etape keliamas klausimas, ar valstybės pagalbos priemonės taikymas buvo būtinas sprendžiant nagrinėjamą problemą, ar valstybės pasirinkta pagalbos forma ir intensyvumas yra proporcingi siekiant deklaruojamų tikslų, ar pagalbos teikimas nesukels perteklinių konkurencijos iškraipymų.

7.7.       Pareiškėjo keliamos abejonės dėl galimybės finansuoti projektą komerciniais pagrindais jau buvo įvertintos Europos Komisijos priimant 2013 m. ir 2019 m. Sprendimus. Atlikus tokį vertinimą Europos Komisija patvirtino AB „Klaipėdos nafta“ naudai teikiamo SGDT priedo suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies c) ir SESV 106(2) straipsnių reikalavimais.

7.8.       ESTT, Europos Komisijos ir LAT praktika suponuoja vienareikšmę taisyklę – valstybės pagalbos suderinamumas SESV 107 straipsnio 3 dalies c) punkto požiūriu patenka į išimtinę Europos Komisijos kompetenciją. Tai reiškia, kad administraciniai teismai iš principo neturi kompetencijos spręsti, ar SGDT priedas renkamas AB „Klaipėdos naftos“ ir/arba UAB „Ignitis“ naudai yra suderinamas su SESV 107(3)(c) str. reikalavimais. Realizuodama savo išimtinę kompetenciją Europos Komisija jau yra pripažinusi 2013 m. Sprendimu ir pakartojusi 2019 m. Sprendimu, kad AB „Klaipėdos nafta“ atžvilgiu teikiama valstybės pagalba yra suderinama su SESV 107(3)(c) straipsnio ir 106(2) straipsnio reikalavimais. Analogišką išvadą dėl UAB „Ignitis“ naudai teikiamos valstybės pagalbos Europos Komisija padarė 2018 m. Sprendime suderinti 2016 m. ir 2019 m. padarytus pakeitimus Europos Komisijos 2013 m. Sprendimu suderintoje valstybės pagalbos schemoje.

7.9.       Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas priimant Nutarimą. Tariamas procedūrinis pažeidimas (dėl informavimo termino) negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos Nutarimo priėmimui. Klausimo sprendimas skubos tvarka nėra ir negali būti laikoma procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kadangi tai atitinka ir neprieštarauja tiek teisės aktų reikalavimams, tiek Tarybos darbo tvarkos praktikai.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti; pareiškėjo prašymą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo atmesti; pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmesti; dėl bylos sustabdymo spręsti teismo nuožiūra; priteisti AB „Amber Grid“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

8.1.       Pagal LVAT praktiką teismas nevertina ir negali vertinti ginčijamų administracinių aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.). ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktai negali būti taikomi naikinant Nutarimą, nes teisės aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, neprieštarauja aukštesnės galios nacionaliniams teisės aktams, t. y. SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai, o Taryba turėjo kompetenciją priimti Nutarimą.

8.2.       Nėra jokio pagrindo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti norminio teisės akto metodikos dėl vidutinės importo kainos nustatymo teisėtumo, nes šis teisės aktas neprieštarauja SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti pagrindas panaikinti Nutarimą, nes Taryba Nutarimą priėmė, remdamasi įstatymais jai suteikta kompetencija, kurią yra patvirtinęs tiek Konstitucinis Teismas, tiek LAT, tiek iš esmės analogišką bylą jau nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT). ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas negali būti taikomas, nes nei Nutarimas, nei nacionaliniai teisės aktai, kurių pagrindu jis buvo priimtas, neprieštarauja Europos Sąjungos reguliavimui ir pamatiniams ES teisės principams, ką yra patvirtinusi Europos Komisija. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad egzistuoja kokie nors kiti pagrindai panaikinti nurodomą skundžiamo akto dalį.

8.3.       Pareiškėjo argumentai dėl tariamai neteisėtos ir Europos Komisijai nenotifikuotos valstybės pagalbos yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes Europos Komisija buvo informuota apie valstybės pagalbos pasikeitimus ir 2018 m. spalio 31 d. sprendimu valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44678 (2018/N) valstybės pagalba UAB „Ignitis“ buvo suderinta su Europos Komisija.

8.4.       2012 m. SGDTĮ nuostatų atitikimas ES teisei, įskaitant AB „Achema“ nurodomiems Reglamentui Nr. 715/2009), Direktyvai Nr. 2009/73/EB jau yra konstatuotas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 (2013/NN). Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusią SGDT valstybės pagalbos schemą, o taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią SGDT valstybės pagalbos schemą suderino ir patvirtino Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678. Dėl to, skirtingais laikotarpiais galiojusios SGDTĮ redakcijos ir kitas su SGDT finansavimu susijęs reguliavimas yra vertintinas vienodai, t. y. kaip neprieštaraujantis ES teisei.

8.5.       SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių (elementų), kurios yra nevertinamos apskaičiuojant vidutinę gamtinių dujų importo kainą, o tokių aplinkybių (elementų) nustatymą palieka Tarybos diskrecijai. AB „Achema“ bando ginčyti 2018 m. metodikos dėl vidutinės importo kainos nustatymo ekonominį bei politinį pagrįstumą. Reguliavimas, jog SGDT dedamoji priklauso nuo potencialiai maksimalaus vartotojų turimų įrenginių poreikio, yra nustatytas įstatymu – SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis – o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Taryba neturi diskrecijos priimti SGDTĮ 5 straipsnio 2 daliai prieštaraujančių teisės aktų, todėl AB „Achema“ teiginiai, kiek jie yra susiję su SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, neturi reikšmės skundžiamo nutarimo galiojimui. Šioje dalyje AB „Achema“ argumentai taip pat yra grindžiami ne teisiniais motyvais, o yra valstybės vykdomos politikos ekonominis – politinis kvestionavimas.

8.6.       Pareiškėjo skunde be deklaratyvaus teiginio, kad toks reguliavimas neatitinka SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies, nėra jokių argumentų dėl tokios pozicijos „nepagrįstumo“, o LVAT praktikoje nurodoma, kad abejonė dėl teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktui „turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais“. Taip pat pripažįstama, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą dėl norminio teisės akto ištyrimo, „negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais“. Taigi, jeigu pareiškėjas yra įsitikinęs, kad 2018 m. metodika dėl vidutinės importo kainos nustatymo prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (SGDTĮ 11 str. 5 d.), jis tai turi įrodyti išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais, vien bendro pobūdžio teiginių įrodyti pagrįstas abejones dėl teisės akto teisėtumo nepakanka.

8.7.       Priešingai nei teigia AB „Achema“, pakartotinio dujinimo kaina teisėtai ir pagrįstai yra nustatyta pagal AB „Klaipėdos nafta“ parengtą metodiką. Pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis, kuri patenka į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę yra apskaičiuota laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų t. y. jau minėtos Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 dalies; Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos 21 punkto ir kitų teisės aktų nuostatų bei patvirtinta galiojančiu ir nenuginčytu Tarybos nutarimu Nr. O3E-1207, todėl AB „Achema“ teiginiai dėl pakartotinio dujinimo kainos nustatymo neteisėtumo, tariamo metodikos 21 punkto bei teisingumo principo pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas pakartotinio dujinimo apskaičiavimo kainos kvestionavimas, kol nėra nuginčytas nutarimas dėl pakartotinio dujinimo kainos nustatymo.

8.8.       Tiek nuo 2016 m. sausio 1 d. taikytą valstybės pagalbos SGDT schemą, tiek šiuo metu taikomą 2019 m. sausio 1 d. valstybės pagalbos schemą SGDT suderino ir patvirtino Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678. Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime, vertindamas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei kitus Europos Komisijos dokumentus bei pranešimus, taip pat pripažino, kad SGDT dedamosios, kaip SGDT finansavimo šaltinio, reglamentavimas yra suderinamas su ES teise. LAT pripažino, kad Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu jau išsprendė SGDT dedamosios atitikimą pamatiniams ES teisės principams: teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo, valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka, neigiamo poveikio prekybai, poveikio konkurencijai ir kt., ir Lietuvos teismai neturi teisės revizuoti Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime priimtų išvadų. Europos Komisija, vertindama SGDT finansavimo tvarką per kiekvieno gamtinių dujų vartotojo mokamą SGDT dedamąją, pripažino SGDT naudą konkurencijai. Europos Komisija nurodė, kad SGDT užtikrina gamtinių dujų saugumą bei suteikia alternatyvą iki šiol buvusiam vieninteliam gamtinių dujų tiekėjui į Lietuvą. Europos Komisija taip pat aiškiai pripažino, kad neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai (AB „Achema“ pozicija) kompensuoja veiksmingos prieigos prie SGDT taisyklės, leidžiančios trečiosioms šalims naudotis SGDT. Prieigos prie SGDT veiksmingumą užtikrina nacionaliniai teisės aktai, kurie numato, kad „gamtinių dujų sistemos naudotojams nediskriminaciniais pagrindais užtikrinama teisė naudotis SGD terminalo infrastruktūra“ (2015 m. SGDTĮ 10 str. 1 d.). AB „Achema“ neginčija prieigos prie SGDT taisyklių ir nenurodo, kad taisyklės yra neveiksmingos. Europos Komisija taip pat pripažino, kad SGDT įrengimas bei eksploatavimas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) ir yra suderinama su ES vidaus rinka. Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuva galėjo remtis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad konkurencijos taisyklės taikomos tiek, kiek jų taikymas netrukdo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimui, Lietuva taip pat galėjo remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, numatančiu, kad valstybė gali teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšims, jeigu pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 . sprendimu, pripažindama, kad 2012 m. SGDTĮ numatytas SGDT finansavimo mechanizmas yra su ES teise suderinama valstybės pagalba, neįžvelgė jokios grėsmės prekybai tarp ES valstybių narių. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tokios priemonės neva sukuria vidaus prekybos ribojimus, prieštarauja Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. spalio 31 d. sprendimams.

8.9.       AB „Achema“ niekaip nepaaiškina, kokią įtaką Nutarimo turiniui būtų turėjusi aplinkybė, jeigu AB „Achema“ būtų informuota apie posėdžio datą anksčiau. AB „Achema“ nepateikia jokių argumentų dėl skundžiamų nutarime esančių skaičiavimų neteisingumo. Visi AB „Achema“ nurodyti argumentai susiję su pretenzijomis dėl teisės aktų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, bet ne dėl paties skundžiamo Nutarimo, kurios esmė yra teisės aktuose numatyta tvarka apskaičiuoti atitinkamo dydžio SGDT dedamąją ir ją paskelbti.

8.10.       Priešingai nei teigia pareiškėjas, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia SGDTĮ redakcija numatyta valstybės pagalba yra suderinta su Europos Komisija (EK). Administracinės bylos dalyku nėra (ir negali būti) klausimas dėl SGDTĮ nustatytos valstybės pagalbos suderinamumo su ES vidaus rinka, kadangi būtent Europos Komisija sprendžia dėl valstybės pagalbos suderinimo, ir būtent skundžiant EK sprendimus dėl valstybės pagalbos suderinimo, yra sprendžiama, ar valstybės pagalba atitinka ES teisės taisykles. Dėl to, šiuo konkrečiu atveju, klausimas, ar SGDTĮ numatyta valstybės pagalba yra suderinama su ES vidaus rinka, yra sprendžiamas ESTT byloje Nr. C-847/19, pagal AB „Achema“ apeliacinį skundą. AB „Achema“ nepagrindė, kad SESV 108 straipsnio 3 dalis (kurio pažeidimu yra kaltinama Taryba, t. y. EK neinformavimas apie ketinamą teikti valstybės pagalbą) numato procedūrinę taisyklę, kurios pažeidimas yra ar gali sudaryti pagrindą naikinti teisės aktą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, netenkinti prašymo kreiptis į ESTT ir LVAT; prašymą dėl bylos sustabdymo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

9.1.       Skunde keliami klausimai nepatvirtina tariamo Nutarimo neteisėtumo bei nepagrįstumo – pareiškėjas tiesiog nesutinka su valstybės formuojama politika SGDT bei SGD sektoriuje; valstybės politiką formuojančios įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios priimtais teisės aktais; prieštarauja valstybės pasirinktam ir su ES atsakingomis institucijomis suderintam SGDT finansavimo modeliui; nenori vykdyti visiems rinkos dalyviams vienodai taikomų SGDTĮ bei kitų teisės aktais nustatytų pareigų, tuo tarpu dėl SGDT bei teisinio reguliavimo atsiradusiomis papildomomis naudomis naudojasi. Pagrindo naikinti Nutarimą nėra ir dėl to, kad Nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus; priimdama Nutarimą, Taryba veikė savo kompetencijos ribose pagal nustatytas procedūrines taisykles; Nutarimas priimtas, vadovaujantis teisėtais aktais, reglamentuojančiais su ES teise bei Europos Komisija suderintus valstybės pagalbos mechanizmus. 

9.2.       Paskirtajam tiekėjui per saugumo dedamąją teikiama valstybės pagalba yra suderinta su Europos Komisija – Europos Komisija įvertino, kad UAB „Ignitis“ teikia visuomeninės ekonominės svarbos paslaugą ir privalo užtikrinti nepertraukiamam būtinam SGDT veikimui Būtinąjį kiekį visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoniškumo bei SGD tiekimo kainos, todėl „Ignitis“ turint paskirtojo tiekėjo statusą jo veikimo galimybės skiriasi nuo kitų rinkos dalyvių.

9.3.        Vidutinės importo kainos nustatymo metodika su visais redakciniais pakeitimais, galiojančiais iki šiol, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat ir SGDTĮ 11 straipsniui. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika nustato objektyvius ir skaidrius gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo kriterijus, kaip tai ir numatyta SGDTĮ. Gamtinių dujų pirkimas savo reikmėms jų neparduodant galutiniams vartotojams tolimesnio dujų rinkos santykio nekuria ir dujų rinkos neformuoja, todėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodika pagrįstai nustatydama tikslinę gamtinių dujų kainą, nevertina gamtinių dujų tiekėjų, importuojančių gamtines dujas ir suvartojančių jas savo reikmėms, kainų.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ 2022 m. kovo 22 d. pateikė į bylą nuomonę dėl administracinės bylos stabdymo, kurioje nurodė, kad neegzistuoja prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir 2016 m. bylos. Pirma, priimant Nutarimą, 2016 metų duomenys nebuvo vertinami, todėl ir Tarybos nutarimo 2016 m. byloje (ne)panaikinimas negali lemti šios nagrinėjamos bylos sprendimo. Antra, 2016 m. byloje nagrinėtinas ne SGDT reguliavimas bendrai, o išimtinai tik Tarybos priimto nutarimo, nustatančio saugumo dedamosios dydį konkrečiu laikotarpiu (2016 m. sausio 1 d.–2016 m. balandžio 30 d.), teisėtumas. Trečia, pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį dėl 2016–2018 m. taikyto SGDT finansavimo modelio. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nenustatė nieko, kas leistų spręsti, kad SGDT mokėjimų UAB LITGAS (dabar UAB „ Ignitis“) 2016 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms klausimas ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo galutinai išspręstas bei kad neva SGDT dedamoji neatitinka ES reikalavimų ir negalima taikyti. Ketvirta, pareiškėjo nurodoma VAAT nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-36-1063/2021 (dėl SGDT dedamosios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dydžio nustatymo) (toliau – ir 2018 m. byla), kuri buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta 2016 m. byla, nėra pagrindas tais pačiais pagrindais stabdyti ir nagrinėjamą bylą, nes bylos nėra identiškos. Penkta, teismas, išnagrinėjęs analogišką nagrinėjamai bylą Nr. eI4-439-1047/2022, 2022 m. kovo 1 d. sprendimu analogišką pareiškėjo prašymą stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta 2016 m. byla, atmetė.

 

II.

 

11.       VAAT 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo AB „Achema“ skundą atmetė; priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo 608,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; netenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų EM ir AB „Klaipėdos nafta“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šią administracinę bylą, kadangi: skundžiamu Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2021 metams; tai yra esminis argumentas (laikotarpis, kuris aktualus sprendžiant dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo), kodėl nagrinėjama administracinė byla gali būti išspręsta jos nestabdant; neegzistuoja prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir VAAT išnagrinėtos bylos Nr. eI4-9-816/2022, kurioje buvo sprendžiamas VERT 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3-683 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo“, nustatančio gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. balandžio 30 d. dydžio teisėtumo klausimas.

13.       Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

13.1.       Taryba 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ priėmė Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodiką. Taryba 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3E-265 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos pavirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektorius nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika).

13.2.       Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius apskaičiavo SGDT dedamąją ir atliktus skaičiavimus, bei jas lėmusias aplinkybes aprašė 2020 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. O5E-1073 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“.

13.3.       Tarybos pirmininkė 2020 m. lapkričio 25 d. pasirašė raštą Nr. R2-(VV)-6342 „Dėl papildomo klausimo 2020 m. lapkričio 30 d. Tarybos posėdyje“, kuriame nurodoma, kad Tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“. Prie šio rašto pateiktas Rašto adresatų sąrašas, tarp kurių yra pareiškėjas UAB „Achema“.

13.4.       Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Tarybos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo, įvertinusi AB „Klaipėdos nafta“ 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. KN-499, UAB „Ignitis“ 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. SD-2020/449 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. SD-2020/477 bei „Amber Grid“ 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 7-293-1164, 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 7-320-1240 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 7-293-1253 pateiktą informaciją bei atsižvelgdama į Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. pažymą Nr. O5E-1073 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“, 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“. Nutarimo 1 punktu nustatyta SGDT dedamoji (346,11 Eur/(MWh/parą/metus), taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. Nutarimo 2 punktu nustatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis, įskaičiuotas į šio nutarimo 1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 73 559 Eur.

14.       Teismas aptarė SGDTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.), Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 11 dalies 2 punkto, Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatas. Įvertinęs nurodytus ginčui aktualius teisės aktus, reglamentuojančius gamtinių dujų sektoriaus kainodaros reguliavimo mechanizmą, SGDT lėšų įtraukimą į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, teismas pažymėjo, kad Taryba turi teisę ir pareigą (kompetenciją) nustatyti valstybės reguliuojamas gamtinių dujų kainas, taip pat gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad Taryba, būdama viešojo administravimo subjektu, Nutarimą priėmė viršydama jai suteiktą kompetenciją. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tiek aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, tiek šiuo aspektu jau suformuota teismų praktika. Tai, kad pareiškėjas su suformuota teismų praktika subjektyviai nesutinka, kitaip vertina situaciją, nedaro Nutarimo neteisėto ir nekeičia teismų praktikoje jau suformuotų teisės aktų nuostatų aiškinimo praktikos dėl Tarybos kompetencijos.

15.       Atsižvelgdamas į ABTĮ 15 straipsnio 1, 3 dalis, teismas nurodė, kad jis vadovaujasi Tarybos kompetenciją nustatyti SGDT priedą nutarimu patvirtinusia LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021. Teismas nurodė, kad analogišką praktiką nurodomu aspektu – kad Taryba turi kompetenciją nustatyti SGDT priedą – formuoja ir VAAT panašiose bylose (VAAT 2022 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-24-331/2022, 2022 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-9-816/2022, 2022 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-439-1047/2022).

16.       Teismas pažymėjo, kad esminė Tarybos kompetencija, apskaičiuojant SGDT saugumo dedamąją, kaip priedą, apibrėžianti įstatyminė nuostata įtvirtinta SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje. SGDTĮ nuostatos pagrindu Taryba įtvirtino SGDT priedo apskaičiavimo tvarką Metodikoje. SGDTĮ nuostatos atitiktis Konstitucijai vertinta Konstituciniame Teisme, kuris 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. KT10-N6/2015 pripažino, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

17.       Įvertinęs SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies, Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto nuostatas, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį jis aiškina sistemiškai tiek SGDTĮ, tiek kitų aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų prasme, o ne pažodžiui ir siaurai. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys įpareigoja Tarybą įvertinti ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Taigi, įstatymai Tarybai suteikia diskrecijos teisę nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos. Vadinasi, Taryba turėjo ne tik leidimą veikti, bet ir pareigą veikti, nustatytą SGDTĮ, todėl nepažeidė viešosios teisės leidimo principo (gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama).

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant SGDT dedamąją neteisingumo. Taigi, aiškios klaidos atvejis neįrodytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai (žr., pvz., LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014).

19.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Nutarimu pažeidžiant pamatinius ES teisėkūros principus yra sukurtas ES teisėje nenumatytas ir jai prieštaraujantis teisinis reguliavimas (pažeidžiama ES sutarties 4 str. 3 d. ir Reglamentas 715/2009, netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB). Teismas nurodė, pirma, Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus specifiką, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 pažymėjo, jog Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2010/C 83/01) (SESV) 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį. Nors SGDT priedo terminija keitėsi, SGDT dedamosios paskirtis išliko ta pati. Antra, nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomą (priimtą 2015 m. lapkričio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymu) valstybės pagalbos SGDT schemą, suderino ir patvirtino Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678. Trečia, Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus. Ketvirta, ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas dalyje dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažintas teisėtu. Penkta, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – VERT) analizuodama SGDT finansavimo modelį, kuris nesiremia vien tik vartotojų – tarp jų ir pareiškėjo – lėšomis per SGDT priedą, dalis jo finansavimo šaltinių yra skolintos lėšos, veikė savo kompetencijos ribose, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Taigi, įsiteisėjusiais Europos Komisijos ir teismų sprendimais prieštaravimas ES teisės aktams nekonstatuotas.

20.       Atsižvelgiant į tai teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimu pažeistas teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo gamtinių dujų rinkoje principai, padaryti ES teisės pažeidimai, susiję su teisės į nuosavybę apribojimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokių pažeidimų nekonstatavo nei Komisija, nei LVAT, nei ESBT. Pareiškėjo argumentai dėl minėtų principų pažeidimo atmetami taip pat ir dėl to, jog jie yra subjektyvūs (pagrįsti pareiškėjo subjektyviu nesutikimu su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu), neteisinės prigimties (susiję su ekonominiu vertinimu, kurio teismas neatlieka), paremti neteisingu teisės aktų interpretavimu (tai patvirtinta nacionalinių ir ES institucijų ir teismų).

21.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Nutarimu pažeistos valstybės pagalbos taisyklės dėl to, kad apskritai yra teikiama valstybės pagalba ir dėl to, kad toks valstybės pagalbos teikimas yra nesuderintas su Europos Komisija (SESV 107, 108 str. 3 d., Reglamento 2015/1589 ir Direktyvos 2009/73/EB pažeidimas). Teismas pažymėjo, kad Nutarimas yra tik tam tikro reguliavimo įgyvendinamasis dokumentas. Valstybės pagalba suteikiama įtvirtinant teisinį reguliavimą ir Nutarimas tėra konkretus teisinį reguliavimą įgyvendinantis instrumentas. Teismui nekilo abejonių dėl bylai aktualių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ir ES teisės aktams. Kaip nurodė LVAT, valstybės pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka yra išimtinės Europos Komisijos kompetencijos klausimas, t. y. būtent Europos Komisija yra įgaliota įvertinti, ar valstybės pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka SESV 107 straipsnio požiūriu (žr. 2006 m. kovo 23 d. ESTT sprendimą byloje Enirisorse SpA prieš Sotacarbo SpA, C-237/04, p. 23 ir šiame punkte nurodytą ESTT praktiką, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

22.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo suderino nuo 2019 m. teikiamą SGDT priedą. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, valstybės pagalbos priemonių teikimas buvo laiku suderintas su Europos Komisija. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patvirtino, kad 2019 m. pakeitimais suteikta valstybės pagalba atitinka teisės aktų reikalavimus, neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir yra proporcinga.

23.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimas yra neteisėtas, nes neteisėtos valstybės pagalbos dydžiu privalėjo būti mažinama sekančiais laikotarpiais (nuo 2019 m., taigi įskaitant ir 2021 m.) nustatoma SGDT dedamoji, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas šį savo argumentą grindžia tuo, kad 2016–2018 m. teikta valstybės pagalba UAB „Ignitis“ (įskaitant ir SGDT dedamąją) buvo pripažinta neteisėta. Teismas pabrėžė, kad šis teiginys nėra įrodytas. Teismas rėmėsi LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021, kur teigiama, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad procedūros pažeidimas (valstybės pagalba buvo suteikta anksčiau nei ji buvo suderinta su Europos Komisija) nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (LVAT nutarties 78 p.). Europos Komisija sprendime C(2013)7884 padarė išvadą, kad numatomoms priemonėms suteikiama valstybės pagalba neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir apskritai yra proporcinga. Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu įvertino nagrinėjamoje byloje aktualių nuostatų atitiktį Konstitucijai. Ginčijami Komisijos nutarimai priimti remiantis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl valstybės pagalbos priemonių teikimo AB „Klaipėdos nafta“, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, jo atžvilgiu priimti ir byloje ginčijami Komisijos nutarimai pažeidė pareiškėjo teises.

24.       Teismas vertinio, jog pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. SGDT yra naudingas konkurencijos atžvilgiu, kadangi prisideda prie bendro svarbos tikslo – užtikrinti tiekimo saugumą. Teismas vadovavosi ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuriuo Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Kartu ESBT konstatavo, kad neįrodyta, jog Europos Komisija turėjo abejoti dėl tariamo neigiamo nagrinėjamų VESP poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių.

25.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad, priimant Nutarimą, buvo pažeistas skaidrumo principas, kai apie 2020 m. lapkričio 30 d. posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, pareiškėjas buvo informuotas tik elektroniniu pranešimu 2020 m. lapkričio 25 d.; pareiškėjas turėjo ribotas galimybes susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui, teismas aptarė Energetikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 3 dalies, Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 2, 16 dalių, Darbo reglamento 45, 47, 65 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, o klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo 2021 metams buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas. Pažymoje Nr. O5E-1073 nurodyta, kad teikimą SGDT dedamosios 2021 metams nustatymo klausimą nagrinėti 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje teikė 2 Tarybos nariai. 

26.       Teismas vertino, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos todėl, kad jis apie neeiliniame Tarybos posėdyje nagrinėtą papildomą klausimą buvo informuotas prieš 2 darbo dienas. Pirma, griežtus terminus nustato teisės aktai ir Taryba bei kiti asmenys turi jų laikytis. Antra, tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai ir tokia praktika (dalyviai yra profesionalai, turintys patirties, anksčiau ne kartą dalyvavę procedūroje) yra įprasta. Trečia, Taryba tam, kad suskaičiuotų SGDT dedamąją, turėjo įvertinti neseniai pateiktus duomenis: AB „Klaipėdos nafta“ 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. KN-499, UAB „Ignitis“ 2020 m. spalio 13 d. raštą Nr. SD-2020/449 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. SD-2020/477 bei „Amber Grid“ 2020 m. spalio 20 d. raštą Nr. 7-293-1164, 2020 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 7-320-1240 ir 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 7-293-1253. Atsižvelgęs į informacijos gavimo datas, teismas nekonstatavo nepagrįsto delsimo ar piktnaudžiavimo valdžia. Ketvirta, pareiškėjui buvo pranešta elektroniniu pranešimu 2020 m. lapkričio 25 d., posėdis turėjo vykti 2020 m. lapkričio 30 d. Nei po Tarybos posėdžio, nei skunde teismui, nei atnaujinus bylos nagrinėjimą po sustabdymo ir teikiant rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas nepateikė argumentų, ko jis nespėjo įvertinti, kas neteisingai apskaičiuota, kokias klaidas padarė Taryba, kurių ji negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nekonstatavo procedūrinio pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad LVAT informavimą išvakarėse pripažino neesminiu procedūriniu pažeidimu (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

27.       Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog Taryba, priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas pastabas ir pasiūlymus, o būtent į pasiūlymą dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto pakeitimo, yra nepagrįsti. Teismas, remdamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Taryba įvertino pareiškėjo pasiūlymus ir atsižvelgė į juos, o neatsižvelgimą motyvavo. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Tarybos sprendimais, siekia kitokio rezultato, nedaro procedūros ar jos pasekmių neteisėtais.

28.       Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Tarybos priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą. Teismui nekilo abejonių dėl Tarybos priimtų norminių administracinių aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams byloje aktualiais pagrindais. Taryba, patvirtindama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, savo kompetencijos neviršijo, priešingai, įgyvendino pareigas, nustatytas SGDTĮ. Kitokių argumentų, kaip Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, kaip norminis administracinis aktas, prieštarauja SGDTĮ, pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

29.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2021 metams, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo. Priimant Nutarimą, buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, faktinės aplinkybės sutampa su padaryta išvada, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

30.       Teismas netenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir EM prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes AB „Klaipėdos nafta“ šio prašymo nepagrindė, o EM nepagrindė, kad jos vidiniai resursai nepajėgūs teisme atstovauti savo pozicijai, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Teismas vertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymas priteisti jam iš pareiškėjo 608,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje: už pasirengimą posėdžiui, už atstovavimą teismo posėdyje, bei už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, yra visiškai pagrįstas, protingas bei atitinkantis teisinį reguliavimą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), todėl jį tenkino.

 

III.

 

31.       Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą; sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės LVAT sprendimas byloje Nr. eA-1875-789/2022; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti papildomai.

32.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.       Sprendimas priimtas nukrypstant nuo nacionalinių ir ES institucijų praktikos, prieštarauja ir neatitinka nacionalinės materialinės teisės normų bei prieštarauja ES teisei. Pirmosios instancijos teismas padaręs klaidingas prielaidas ir nukrypdamas nuo ESTT praktikos, priėjo klaidingas išvadas, nulėmusias neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

32.2.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju buvo pažeisti ES teisės aktai. SESV 107 straipsnio 1 dalis nustato bendrą draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą, t. y. valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteiktą pagalbą, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. SESV 108 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą tik tuo atveju, jei tokia pagalba prieš tai buvo iš anksto suderinta su Europos Komisija. Nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (SESV 107 str. 1 d.), taip pat konstatuoti, kad valstybės pagalba yra neteisėta, t. y. suteikta iš anksto nesuderinus jos su Europos Komisija pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo privalėjo savarankiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ teikimu nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo panaikinta dalis Europos Komisijos sprendimo suderinanti tokios valstybės pagalbos teikimą. To pirmosios instancijos teismas nedarė priimdamas sprendimą.

32.3.       Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad 2016–2018 m. SGDT dedamosios dalis privačiam pelno siekiančiam ūkio subjektui – tuometiniam UAB „Litgas“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs UAB „Ignitis“, atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius: SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ finansuojama iš valstybės išteklių; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ teikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios šis ūkio subjektas rinkos sąlygomis negautų; SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ taikoma selektyviai; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ gali iškraipyti konkurenciją, dėl ko gali būti arba daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. ESTT (pvz., byloje C-120/73 Gebrüder Lorenz GmbH prieš Vokietiją) yra ne kartą išaiškinęs, kad SESV 107–108 straipsniai yra taikomi tiesiogiai visose valstybės narėse.

32.4.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pateikė argumentus dėl nustatyto SGDT dedamosios dydžio neteisėtumo, tačiau teismas jų nevertino. Nagrinėjant bylą buvo aktualu įvertinti UAB „Ignitis“ teiktos nesuderintos valstybės pagalbos dydį. Savo paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad 2016–2018 m. taikytos valstybės pagalbos schemos priemonės UAB „Ignitis“ sudarė 78 631 120 Eur. Tai, kad UAB „Litgas“ realiai gavo valstybės pagalbą – SGDT dedamosios lėšas 2016–2018 m., t. y. tuo laikotarpiu, kuriam ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo panaikinta Europos Komisijos sprendimo dalis, patvirtina ir UAB „Litgas“ finansinė atskaitomybė.

32.5.       Nustačius UAB „Ignitis“ gautos valstybės pagalbos dydį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuri yra nesuderinta su Europos Komisija, todėl prieštarauja tiek ES, tiek ir nacionaliniam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo vertinti metodikos, kurios pagrindu priimtas Nutarimas nuostatas. Pareiškėjas aptaria SGDT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Metodikos 24, 26 punktus ir teigia, kad „Ignitis“, gavus 78 631 120 Eur su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos, šios lėšos privalėjo būti įvertintos nustatant SGDT dedamąją vėlesniems laikotarpiams, taigi ir nustatant SGDT dedamąją Nutarimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas prieštarauja Metodikai, kurios pagrindu jis buvo priimtas. Nustačius, kad priimant Nutarimą buvo vertinama UAB „Ignitis“ suteikta nesuderinta valstybės pagalba, teismas neturėjo galimybės savarankiškai įvertinti UAB „Ignitis“ gautos permokos įtakos Nutarimu nustatytam SGDT dedamosios dydžiui, todėl Nutarimas turėjo būti panaikintas.

32.6.       Jis byloje pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės VAAT sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022 (proc. Nr. 3-61-3-00347-2016-6), kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikinta Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. SA.44678 dalis, kuria buvo atgaline data suderinta valstybės pagalba teikta UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi, nurodytu laikotarpiu teikta valstybės pagalba nei jos nustatymo metu, nei šiuo metu nėra ir nebuvo suderinta su Europos Komisija, todėl šiuo laikotarpiu SGDT dedamąją nustatantys atsakovo nutarimai prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams – SESV 108 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje Konstitucinio akto 2 daliai. Dėl šių priežasčių tokie atsakovo nutarimai privalo būti panaikinami. Nustačius, kad valstybės pagalba 2016–2018 m. buvo teikiama nesuderinus jos su Europos Komisija ir panaikinus tokią valstybės pagalbą nustačiusius nutarimus privalo būti perskaičiuojama ir SGDT dedamoji vėlesniais laikotarpiais, t. y., nuo 2019 m. sausio 1 d. Taigi ir šioje byloje skundžiamu Nutarimu nustatytas SGDT dedamosios dydis turi būti perskaičiuojamas, o tam, kad būtų galima tai padaryti Nutarimas turi būti panaikintas. 2016 m. byloje teismas spręs klausimą, ar nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. SGDT dedamoji buvo nustatyta teisėtai, ar ji neturi būti mažinama ir pan., o šie atsakymai turi tiesioginę prejudicinę reikšmę nagrinėjant šią bylą, kadangi byloje turės būti išspręstas klausimas dėl Nutarimo neteisėtumo santykyje su neteisėtai nustatyta SGDT dedamąja nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Be to, VAAT jau yra sustabdęs kitos administracinės bylos Nr. eI4-36-1063/2021 (dėl SGDT dedamosios nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatymo) (2018 m. byla) nagrinėjimą iki bus išnagrinėta 2016 m. byla.

32.7.       Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo be pagrindo rengiant skubų posėdį Nutarimui priimti. Teismas sprendime teigė, kad papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam atsakovo posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu. Tačiau teismas taip ir nenagrinėjo, ar toks atsakovo sprendimas buvo argumentuotas. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti, ar buvo faktinių pagrindų šį klausimą į posėdžio darbotvarkę įtraukti skubos tvarka. Dėl atsakovo pažeidimo jis negalėjo suspėti dalyvauti 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje. Šiuo atveju išnagrinėtoje byloje atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo pasekmės yra visiškai skirtingos nei buvo LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje A-685-968/2021.

32.8.       Pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas pagal AB „Amber Grid“ prašymą, nors nebuvo teisinio pagrindo tokiam prašymui tenkinti. AB „Amber Grid“ turi savus teisininkus, klausimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje šiam dalyviui yra aiškus ir suprantamas, todėl advokatų ir / ar advokatų padėjėjų pagalbos byloje nereikėjo. Be kita ko, AB „Amber Grid“ prašytos priteisti išlaidos jau yra įskaičiuotos į Nutarimu tvirtintą SGDT saugumo dedamąją. Pareiškėjas nurodo LVAT 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019 ir teigia, kad nebuvo pagrindo nuo jos nukrypti šioje byloje, todėl AB „Amber Grid“ nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

33.       Atsakovas VERT (Taryba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

33.1.       Taryba, priimdama Nutarimą ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2021 m. sausio 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris Tarybą įpareigojo nustatyti SGDT dedamąją. Nagrinėjant šią bylą nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Todėl darytina išvada, kad Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė Nutarimą, kuriuo buvo nustatyta SGDT dedamoji.

33.2.       Pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kuria buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad 2021 m. nustatyta SGDT dedamoji turėjo būti mažinama 2016–2018 m. UAB „Ignitis“ išmokėtų piniginių lėšų dydžiu. Nagrinėjant šią bylą nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016–2018 m. UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Priešingai, VAAT 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 11 d., kitose 2 administracinėse bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ir nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuriose taip pat buvo keliami klausimai dėl Tarybos priimtų skundžiamų nutarimų atitikties ES teisės aktams, valstybės pagalbos klausimų, jau yra priėmęs sprendimus, kuriais konstatavo, kad Taryba SGDT dedamąją nustatė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, neviršydama jai suteiktos kompetencijos, taip pat nepažeisdama ES teisės aktų ir principų.

33.3.       Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti administracinę bylą. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai skubos tvarka organizuoto Tarybos posėdžio. Be to, net nustačius, jog Taryba priimdama Nutarimą padarė procedūrinį pažeidimą (su kuo Taryba nesutinka), tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo jokios įtakos Nutarimui priimti, o pareiškėjas šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

34.1.       Skundžiamas Nutarimas iš principo negali pažeisti valstybės pagalbos taisyklių, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami valstybės pagalbos klausimai apskritai šioje byloje nėra reikšmingi, nenagrinėtini ir nevertintini, kaip išeinantys iš nagrinėjamos bylos ribų. Byloje pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą, taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir sudaro bei byloje vertintinas tik Nutarimo teisėtumas, o ne viso SGDT reguliavimo atitikimas valstybės pagalbos reikalavimams. Nutarimas pats savaime nesuteikia teisės UAB „Ignitis“ gauti saugumo dedamosios lėšas kaip ir nesukuria pareigos mokėti saugumo dedamąją. Skundžiamu Nutarimu buvo tik apskaičiuotas konkretus saugumo dedamosios konkrečiu laikotarpiu dydis, VERT įgyvendinant kitais teisės aktais jai priskirtas užduotis taip, kaip teisės aktais tos užduotys yra suformuluotos, neišeinant iš VERT kompetencijos ribų. VERT neturi tokių įgaliojimų ir nėra valstybės pagalbą nustatančiu bei ją derinančiu subjektu, todėl pareiškėjo keliamas klausimas, ar Nutarimu buvo pažeistos valstybės pagalbos suderinimo su Europos Komisija taisyklės, šios nagrinėjamos bylos kontekste yra apskritai nereikšmingas ir neturėtų būti vertinamas.

34.2.       Nuo 2019 m. taikomas SGDT finansavimo modelis yra suderintas Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu C(2018) 7141 valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N), todėl sprendžiant dėl nuo 2019 m. taikomo teisinio reguliavimo, taigi ir nuo 2019 m. skaičiuojamos saugumo dedamosios, kaip kad nagrinėjamos bylos atveju, negalimas ir nepagrįstas apskritai joks valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo kvestionavimas. Europos Komisija išanalizavo SGDTĮ 2018 m. gruodžio 18 d. pakeitimu bei jį lydinčiais teisės aktais pakeistą finansavimo modelį, taikomą nuo 2019 m. sausio 1 d. ir padarė išvadą (Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo 209–226 konstatuojamosiose dalyse), kad UAB LITGAS (dabar UAB „Ignitis“) SGDT priedo komponentas, kuriuo siekiama kompensuoti nagrinėjamą VESP, su pakeitimais, padarytais 2019 m., yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba pagal VESP sistemą ir SESV 106 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas apskundė šį Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ESBT, kuris 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šią pareiškėjo ieškinio dalį atmetė, taigi Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl 2019 m. pakeitimų liko galioti, o tai reiškia, kad nuo 2019 m. taikomas SGDT teisinis reguliavimas yra pripažintas atitinkančiu visas valstybės pagalbos taisykles, todėl negalimas joks nei pačio teisinio reguliavimo, nei juo labiau tik jį įgyvendinant apskaičiuotos saugumo dedamosios nuo 2019 m. neatitikimo valstybės pagalbos taisyklėms kvestionavimas.

34.3.       Nėra ir neegzistuoja joks teisės aktas, kurio pagrindu VERT, skaičiuodama 2021 m. saugumo dedamąją, būtų turėjusi įvertinti 2016–2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams ar tuo labiau spręsti dėl tariamos neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo mažinant sekančių laikotarpių saugumo dedamąją. Be to, nėra ir pagrindų spręsti, kad 2016–2018 m. mokėtos SGDT lėšos negalimos pagal ES teisę. Neegzistuoja joks nei nacionalinės kompetentingos institucijos, nei ES sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas valstybės pagalbos neteisėtumas 2016–2018 m. ir juo labiau privalomumas ją susigrąžinti. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, kurį vertinant tinkamai, nėra jokių priežasčių spręsti, kad 2016–2018 m. mokėtos finansavimo lėšos negali būti taikomos pagal ES teisę.

34.4.       Skundžiamas Nutarimas priimtas laikantis VERT Darbo reglamento ir nepažeidžiant skaidrumo principo reikalavimų. VERT posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Nutarimu nustatytos saugumo dedamosios, vyko 2020 m. lapkričio 30 d. 10.30 val. Apie vyksiantį posėdį pareiškėjas, kaip ir visi kiti suinteresuoti asmenys, buvo informuoti 2020 m. lapkričio 25 d. VERT pranešimu. Taigi, nepaisant pareiškėjo bandymo sudaryti klaidinantį įspūdį, kad jis nespėjo pasiruošti posėdžiui, toks terminas (pranešant prieš 5 dienas) objektyviai negali būti įvardinamas kaip neatitinkantis protingo termino kriterijų ar prilyginamas pareiškėjo neinformavimui. Visos pareiškėjo teisės buvo tinkamai užtikrintos, ką rodo pareiškėjo skunde teismui nurodytos aplinkybės apie tai, kad iki tol jis aktyviai teikė savo pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti SGDT per saugumo dedamąją; galiausiai pareiškėjas buvo supažindintas su Nutarimu, su kuriuo nesutikdamas, pateikė skundą teismui, tai rodo, kad skaidrumo principas jokiu būdu nebuvo pažeistas.

34.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. 2016 m. byloje nagrinėtinas ne SGDT reguliavimas bendrai, o tik VERT priimto nutarimo, nustatančio saugumo dedamosios dydį konkrečiu laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.), teisėtumas. Joks teisės aktas nenustato reikalavimo VERT skaičiuojant saugumo dedamąją 2021 metams, įvertinti 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. balandžio 30 d. mokėtą saugumo dedamąją. Tokių duomenų priimdama Nutarimą VERT nevertino, todėl 2016 m. byloje nagrinėjamo ir skundžiamo nutarimo (ne)panaikinimas niekaip negali lemti ar įtakoti šios nagrinėjamos bylos sprendimo. Pareiškėjo kvestionuojamas tariamas valstybės pagalbos pažeidimas 2016–2018 m. ne tik yra nepagrįstas, bet ir nėra aktualus nagrinėjamos bylos atveju. Nuo 2019 m. taikomas SGDT finansavimo modelis yra suderintas Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu. Nėra jokių pagrindų spręsti, kad 2016–2018 m. mokėtos SGDT lėšos pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą. Pareiškėjo nurodoma VAAT nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-36-1063/2021 (dėl SGDT dedamosios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dydžio nustatymo), kuri buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta 2016 m. byla, nėra pagrindas tais pačiais pagrindais stabdyti ir nagrinėjamą bylą, nes pareiškėjo nurodoma ir ši nagrinėjama byla nėra identiškos.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo netenkinti, priteisti AB „Amber Grid“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

35.1.       ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu konstatavo, kad valstybės pagalbos schema taikyta nuo 2019 m. atitinka ES teisę, o nacionalinė teisė nenumato kad, priimant Nutarimą, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į anksčiau (nuo 2016 m. iki 2018 m.) tariamai teiktą valstybės pagalbą. Teisės aktų nuostatos (SGDTĮ 11 str. 6 d., Metodikos 24, 26 p.), kuriomis pareiškėjas remiasi, yra taikomos kalbant apie prognozuojamas ir faktines teikimo sąnaudas, o ne apie neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimą, koreguojant SGDT dedamosios dydį.

35.2.       Valstybės pagalbos egzistavimo ir jos suderinamumo klausimas neturi jokios įtakos Nutarimo teisėtumui. Pareiškėjo pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas – jeigu pareiškėjas mano, kad valstybės pagalbos schema 2016–2018 m. UAB „Ignitis“ yra neteisėta, tuomet jis turėtų ginti savo tariamai pažeistas teises kitais pažeistų teisinių gynimo būdais, o ne ginčyti Nutarimą, kuris priimtas vykdant iš įstatymų kylančias VERT funkcijas ir netgi nėra susijęs su 2016–2018 m. laikotarpio SGDT būtinojo kiekio tiekimo funkcija.

35.3.       Pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Ignitis“ 2016–2018 m. buvo teikta valstybės pagalba, o net jeigu būtų įrodžiusi (su kuo AB „Amber Grid“ nesutinka) valstybės pagalba dar gali būti suderinta ateityje. Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu kaip įrodymu, kad 2016–2018 m. SGDT dedamosios finansavimo tvarka buvo valstybės pagalba, negalima remtis, nes šio sprendimo dalis dėl būtinojo kiekio tiekimo veiklos finansavimo 2016–2018 m. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu yra panaikintas. Europos Komisija 2021 m. lapkričio 23 d. oficialiu raštu nurodė, jog ketina pradėti formaliąją nagrinėjimo procedūrą, kurioje bus iš naujo tiriama, ar SGDT priedas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir jo dalis, kuri skirta UAB „Ignitis“, kaip būtino kiekio tiekėjui, yra valstybės pagalba ir, ar tokia valstybės pagalba, o taip pat kokia apimtimi, yra suderinama su ES vidaus rinka. Užbaigus Europos Komisijos tyrimą dėl SGDT priedo taikymo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., Europos Komisija nuspręs, kad SGDT dedamosios mokėjimo modelis yra (ne)teisėta ir (ne)suderinama su ES vidaus rinka valstybės pagalba.

35.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės kitoje administracinėje byloje priimtas sprendimas; toks pagrindas neegzistuoja ir dabar. Ši byla, priešingai nei 2018 m. byla, nėra panaši į 2016 m. bylą: (i) 2016 m. byloje nustatytos aplinkybės yra svarbios 2018 m. bylai, kadangi faktinės aplinkybė yra iš esmės tapačios – sprendžiamas klausimas dėl VERT nutarimų teisėtumo, kai valstybės pagalbos atitikimo ES teisei klausimas vis dar yra sprendžiamas Europos Komisijos dėl SGDT dedamosios rinkimo nuo 2016 m. iki 2018 m.; tuo tarpu (ii) šioje byloje situacija visiškai skiriasi – valstybės pagalbos schema, kurios pagrindu Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji, atitinka ES teisę, nes Europos Komisijos sprendimas dalyje dėl SGDT dedamosios nustatymo tvarkos už laikotarpį nuo 2019 m. yra paliktas galioti. Šią aplinkybę patvirtina pats ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas. Šios bylos sustabdymas iki kol įsiteisės 2016 m. bylos sprendimas tik be reikalo užvilkins bylos išnagrinėjimą. Pagrindas šios bylos stabdymui galėtų egzistuoti tik tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas panaikinti Europos Komisijos sprendimą dėl SGDT dedamosios būtinojo kiekio veiklai užtikrinti nuo 2016 m. iki 2018 m. gali turėtų įtakos Nutarimo teisėtumui (su kuo AB „Amber Grid“ visiškai nesutinka).

35.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VERT, priimant Nutarimą, neatliko jokio procedūrinio pažeidimo. VERT Nutarimas buvo priimtas skubos tvarka, nepažeidžiant skubos tvarka priimamų VERT sprendimų priėmimo procedūros taisyklių. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kokią įtaką Nutarimo turiniui būtų turėjusi aplinkybė, jeigu pareiškėjas būtų informuotas apie posėdžio datą anksčiau. Analogišką argumentą pareiškėjas buvo iškėlęs ir administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2012-0). LVAT galutine ir neskundžiama 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pasisakė, kad pareiškėjo informavimas skubos tvarka VERT posėdžio išvakarėse laikytinas neesminiu pažeidimu ir nelemia VERT nutarimo neteisėtumo.

35.6.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Vien tai, kad AB „Amber Grid“ turi savo teisininkus, nepaneigia jos teisės būti atstovaujamai advokatų ir už tokią teisinę pagalbą prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ neriboja trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teiginiai, kad AB „Amber Grid“ patiriamos bylinėjimosi išlaidos neva yra įtraukiamos į Nutarimu patvirtintą SGDT dedamąją ir yra atlyginamos jai gaunant SGDT dedamosios lėšas, yra nepagrįsti. 2015–2021 m. tarp AB „Amber Grid“ ir pareiškėjo buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-348-469/2021 dėl SGDT priedo lėšų priteisimo iš pareiškėjo. Šioje byloje, reikšdamas kasacinį skundą (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino AB „Amber Grid“ ieškinį ir priteisė bylinėjimosi išlaidas), pareiškėjas, kėlė analogiškus prieštaravimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip ir apeliaciniame skunde. LAT įvertino šiuos pareiškėjo teiginius ir ne tik nusprendė, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, bet ir pats teismas už bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme priteisė AB „Amber Grid“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Be to, VERT 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. R-2-(D)-1950 patvirtina, kad teismui priteisus ir AB „Achema“ apmokėjus priteistas bylinėjimosi išlaidas, SGDT lėšų administravimo sąnaudos yra mažinamos ateinančiam laikotarpiui, todėl AB „Amber Grid“ neįgyja dvigubos kompensacijos priteistų bylinėjimosi išlaidų bei jos administravimo sąnaudų kompensavimo forma. AB „Amber Grid“ (kaip ir kitų trečiųjų asmenų) teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patvirtina ir administracinių teismų sprendimai, kuriais tretiesiems asmenims analogiškose bylose dėl VERT nutarimų, kuriais buvo patvirtinta SGDT dedamoji už skirtingus laikotarpius, tokios išlaidos buvo atlygintos (žr. VAAT 2022 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-9-816/2022; VAAT 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-24-331/2022; VAAT 2022 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI4-5-473/2022; VAAT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-439-1047/2022; LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021). Pareiškėjo aptariamoje nutartyje LVAT nepriteisė bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui todėl, kad teismas atsisakė priimti skundą, administracinė teisena pagal pareiškėjo skundą dar net nebuvo pradėta, o trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva teikė paaiškinimus ir prašė priteisti už tai susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi visiškai kitokia situacija, todėl pareiškėjo pateikiama nutartis yra visiškai neaktuali.

35.7.       Kadangi argumentus, jog AB „Amber Grid“ negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjas iškėlė tik apeliaciniame skunde, būtinybė pateikti naujus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo poziciją, iškilo tik apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, AB „Amber Grid“ prašo prijungti ir vertinti kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamus priedus (AB „Achema“ kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-469/2021; VERT 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr. R-2-(D)-1950).

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo EM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo, priteisti iš pareiškėjo EM patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

36.1.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog iš Nutarimu nustatyto SGDT priedo turėjo būti išskaičiuotas 2016–2018 m. galbūt neteisėtai išmokėta SGDT priedo dydis. ESBT nepripažino, kad 2016–2018 m. mokėtas SGDT priedas atitinka visus SESV 107(1) straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir juo labiau, ESBT nieko nepasisakė apie 2016–2018 m. mokėto SGDT priedo suderinamumą su vidaus rinka. Pareiškėjas neįrodė, kad 2016–2018 m. vykdyti SGDT priedo mokėjimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Net jeigu 2016–2018 m. SGDT priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tokia faktinė aplinkybė niekaip nelemia šioje byloje nagrinėjamo Nutarimo neteisėtumo. VERT Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas tų aplinkybių kontekste, kurios egzistavo jo priėmimo metu. Nutarimo priėmimo metu egzistavo Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo. Šiuo sprendimu SGDT priedo mokėjimas nuo 2016 m. buvo suderintas su Europos Komisija, todėl SGDT priedo mokėjimo teisėtumas nei priimant Nutarimą, nei 2016–2018 m. nekėlė ir negalėjo sukelti atsakovui jokių abejonių. Nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų VERT spręsti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėjas, t. y. išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų SGDT priedo mokėjimų. Tokios teisės normos apeliaciniame skunde neįvardina ir pareiškėjas. ES teisė nenumato teisinės pareigos VERT išieškoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų SGDT priedo mokėjimų.

36.2.       Nepagrįsti argumentai, jog VERT sprendimas organizuoti posėdį, kuriame priimtas Nutarimas, skubos tvarka galėtų sudaryti pagrindą naikinti Nutarimą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad dėl procedūrinio pažeidimo yra pagrindas naikinti Nutarimą, turėtų įrodinėti ne tik tai, kad padarytas pažeidimas, bet ir tokio procedūrinio pažeidimo poveikį, tačiau pareiškėjas tokio poveikio neįrodinėja (nes jokio poveikio nekilo). Kadangi šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas, posėdyje dalyvauti galėjo, Nutarimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad posėdžio organizavimas skubos tvarka ar informavimas apie posėdį likus kelioms dienoms galėjo nulemti procedūrinį pažeidimą.

36.3.       2016 m. byloje priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės šioje byloje, tarp 2016 m. bylos ir šios bylos nėra prejudicinio ryšio. LVAT yra konstatavęs, kad nėra pagrindo stabdyti bylų dėl VERT nutarimų, kuriais sprendžiamas klausimas dėl skirtingais laikotarpiais nustatytų lėšų išmokėjimo, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (žr. LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-415/2021). Tai, kad VAAT yra sustabdęs 2018 m. bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta 2016 m. byla, niekaip nepatvirtina, kad ir ši byla turi būti stabdoma iki bus išnagrinėta 2016 m. byla. Šiuo atveju esminis skirtumas yra tas, kad 2016 m. byloje ir 2018 m. byloje yra sprendžiamas ESBT sprendimo pasekmių klausimas. ESBT dėl procedūrinių pažeidimų panaikino Europos Komisijos sprendimą suderinti pagalbos teikimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo laikotarpiu mokėtas SGDT priedas yra vertinamas Europos Komisijoje pakartotinai. Šioje byloje yra nagrinėjamas SGDT priedas, kuris renkamas ir išmokamas 2021 m. Ginčo dėl šiuo laikotarpiu mokėto SGDT priedo atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms, toks koks yra kilęs 2016 m. byloje ir 2018 m. byloje, nėra.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo, priteisti iš pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo EM atsiliepime į apeliacinį skundą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

38.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

39.       Ginčijamo Nutarimo 1 punkte nustatyta nuo 2021 m. sausio 1 d. taikoma 346,11 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Nutarimo 2punkte nustatytas 73 559 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis, įskaičiuotas į Nutarimo 1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

40.       Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2021 metams, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, nenustatęs aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo, ir nustatęs, kad priimant Nutarimą, buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

41.       Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliaciniame skunde, iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teiktame skunde, taip pat teigia, kad: 1) teismas nepagrįstai nevertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teiktos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste (žr. šios teismo nutarties 32.2–32.5 p.); 2) teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės VAAT sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022 (proc. Nr. 3-61-3-00347-2016-6), kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas (žr. šios teismo nutarties 32.6 p.); 3) teismas neištyrė ir nevertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo be pagrindo rengiant skubų posėdį Nutarimui priimti (žr. šios teismo nutarties 32.7 p.); 4) AB „Amber Grid“ nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (žr. šios teismo nutarties 32.8 p.).

42.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

 

Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su esą neteisėta valstybės pagalba ir Nutarimo atitikties Metodikai vertinimo

 

44.       Pareiškėjas teigia, kad Nutarimas priimtas pažeidus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą.

45.       SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kartu SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas; jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą; atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.

46.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiai bylai aktualios valstybės pagalbos schemos teisėtumas yra patvirtintas Europos Komisijos ir teismų. Šiame kontekste, pirmiausiai primintina, kad Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus specifiką, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 pažymėjo, jog Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2010/C 83/01) 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį (pabrėžtina, kad nors SGDT priedo terminija keitėsi, SGDT dedamosios paskirtis išliko ta pati); (ii) Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus; (iii) ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl valstybės pagalbos pagal 2019 m. įstatymo pakeitimus (t. y. SGDTĮ pakeitimai (2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. gruodžio 18 d. priimto SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1786 tam tikros nuostatos), kuriais įtvirtintos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos; šie pakeitimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje) dėl SGDT priedo pripažinta teisėta.

47.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad teismas neįvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, toks vertinimas apskritai turėjo būti atliekamas. Teisėjų kolegijos pozicija šiuo klausimu iš esmės grindžiama LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023 pateiktais išaiškinimais. Paminėtoje byloje buvo keliamas analogiškas klausimas, vertintas tas pats teisinis reguliavimas, todėl paminėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytini nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, kadangi:

47.1.       Vien faktas, jog Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 panaikino 2018 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimą C(2018) 7141 (galutinis) Valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N) dėl pagalbos SGD terminalui Lietuvoje pakeitimo toje dalyje, kurioje šiuo sprendimu Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos Valstybės pagalbos, kai tokio teismo sprendimo pagrindas buvo procedūrinių pažeidimų konstatavimas (ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo 220 p.), savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo;

47.2.       Tokioje teisinėje situacijoje, kokia susiklostė šiuo atveju, kai vertinamas 2019 m. įstatymo pakeitimais įtvirtinto SGDT priedo nustatymo teisėtumas, o šiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinta valstybės pagalbos schema pripažinta teisėta (žr. šios Nutarties 46 p.), nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2019 m. įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema turėtų reikšmingą įtaką ginčijamam Nutarimui

47.3.       LVAT, remdamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika, yra išaiškinęs, kad nacionalinių teismų teisės aiškinti ir taikyti valstybės pagalbos sąvoką apimtis priklauso nuo to, ar Europos Komisija yra pradėjusi formalaus tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ar ne (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1752-525/2019). Tuo atveju, jei Europos Komisija dar nepradėjo formalios tyrimo procedūros ir todėl nepateikė nuomonės dėl klausimo, ar nagrinėjamos priemonės gali būti laikomos valstybės pagalba, nacionaliniai teismai, kai jų prašoma imtis veiksmų dėl galimo SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo, gali būti priversti aiškinti ir taikyti pagalbos sąvoką, kad nustatytų, ar apie tas priemones buvo pranešta Europos Komisijai.

47.4.       Minėta, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą byloje Nr. T-193/19, kuriuo panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje dalį, kuria Europos Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos;

47.5.       Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. rašte „Dėl Jūsų 2021 m. lapkričio 3 d. laiško dėl tolesnių veiksmų po ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje T-193/19 „Achema“ ir „Achema Gas Trade“ prieš Komisiją“, adresuotame Lietuvos Respublikos energetikos viceministrui, kuriame nurodyta, kad Europos Komisija turės įgyvendinti ESBT išvadą, pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, kuri apsiribos ESBT iškeltais abejotinais klausimais; baigus tyrimo procedūrą, turėtų būti priimtas galutinis ir išsamus sprendimas (žr. LVAT administracinės bylos Nr. eAS-54-789/2022, kurioje priimta 2022 m. vasario 9 d. nutartis medžiagą). Internete (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52023AS44678&from=EN) yra pateikiama aktuali informacija dėl Europos Komisijos atliekamų veiksmų vykdant minėtą oficialią tyrimo procedūrą;

48.       Kartu pabrėžtina ir tai, kad Valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydžius.

49.       Konstatavus, kad, Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti nebuvo būtina įvertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos dydžio, kaip nepagrįsti atmetami ir iš esmės tokia prielaida grindžiami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turėjo vertinti metodikos, kurios pagrindu priimtas Nutarimas nuostatas (žr. šios teismo nutarties 32.5 p.).

 

Dėl prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą

 

50.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės VAAT sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022 (proc. Nr. 3-61-3-00347-2016-6), kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas.

51.       Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir tais atvejais, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka. Taigi teismas stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka, gali tik tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas teigto, jog to nepadarius jo nagrinėjama byla negali būti išnagrinėta.

52.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo, nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su valstybės pagalbos UAB „Ignitis“ teikimu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo panaikinta dalis Europos Komisijos sprendimo suderinanti šios valstybės pagalbos teikimą.

53.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2021 metams. Atsižvelgiant į tai ir konstatavus, kad 2016 m. taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės vertinant nagrinėjamo ginčo dėl Nutarimo teisėtumo teisinę situaciją, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių pagrindų stabdyti bylos nagrinėjimo, kol įsiteisės VAAT sprendimas byloje Nr. eI4-9-816/2022 (proc. Nr. 3-61-3-00347-2016-6), kurioje yra nagrinėjamas atsakovo priimto nutarimo, kuriuo nustatyta SGDT dedamoji 2016 m., teisėtumas.

 

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su procedūriniais pažeidimais

 

54.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo be pagrindo rengiant skubų posėdį Nutarimo priėmimui.

55.       Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams, nustačius tam tikrus šių procedūrinius pažeidimus, būtina įvertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020). 

56.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento 45 punkte nustatyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Prireikus Tarybos pirmininko, Tarybos nario iniciatyva gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai, kurių organizavimo tvarka yra tokia pati, kaip ir eilinių Tarybos posėdžių (Tarybos darbo reglamento 47 p.). Papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir Tarybos pirmininko. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių (Tarybos darbo reglamento 65 p.).

57.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo 2021 metams buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, teikimą SGDT dedamosios 2021 metams nustatymo klausimą nagrinėti 2020 m. lapkričio 30 d. posėdyje teikė du Tarybos nariai, pareiškėjui buvo pranešta elektroniniu pranešimu 2020 m. lapkričio 25 d., posėdis turėjo vykti 2020 m. lapkričio 30 d. Nei po Tarybos posėdžio, nei skunde teismui, nei atnaujinus bylos nagrinėjimą po sustabdymo ir teikiant rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas nepateikė argumentų, ko jis nespėjo įvertinti, kas neteisingai apskaičiuota, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per Tarybos posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog, priimant Nutarimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimo pagrįstumą.

58.       Teisėjų kolegija, aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, pritaria tikrinamame teismo sprendime padaryta motyvuota išvada, jog, priimant Nutarimą buvo laikomasi pagrindinių procedūrų. Papildomai pabrėžtina, kad, tai, jog Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, ypač atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisių gauti reikšmingą informaciją ir teikti pasiūlymus nagrinėjamu klausimu, užtikrinimu, nereiškia, jog buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Nutarimo panaikinimo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl AB „Amber Grid“ priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties

 

59.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad AB „Amber Grid“ turi savus vidinius teisininkus, klausimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, šiam dalyviui yra aiškus ir suprantamas, todėl advokatų ir (arba) advokatų padėjėjų pagalbos byloje nereikėjo, AB „Amber Grid“ prašytos priteisti išlaidos jau yra įskaičiuotos į Nutarimu patvirtintą SGDT saugumo dedamąją.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo, susijusio su tinkamai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršijo maksimalių teisės aktuose nurodomų dydžių, priteisimu trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad AB „Amber Grid“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl LVAT praktika, susijusi su galimybe nepriteisti bylinėjimosi išlaidų viešojo administravimo subjekto naudai, kai viešojo administravimo subjektas turi vidinių resursų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008), šiuo atveju netaikytina.

61.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priteisdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo LVAT 2019 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019 suformuotos teismų praktikos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

62.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

63.       Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

 

64.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

65.       Trečiasis suinteresuotas asmuo EM prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas EM bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nes argumentavo, jog EM nepagrindė, kad ji vidiniai resursai nepajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT praktiką, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens EM prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

66.       Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Amber Grid“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (atitinkamai 1 102,95 Eur ir 1 027,78 Eur už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą).

67.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

68.       Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, apginamos ir suinteresuotų trečiųjų suinteresuotų asmenų – akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ – teisės. Minėtos bendrovės tiesiogiai susijusios su SGDT projekto vystymu ir administravimu, todėl tenkinus pareiškėjo skundą, be kita ko, būtų daroma įtaka SGDT projekto teisiniam vertinimui, ir tai galėtų tiesiogiai paveikti suinteresuotų asmenų padėtį.

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą ir suteiktų paslaugų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtinomis ir pagrįstomis laikytinos išlaidos, patirtos surašant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ patyrė 1 102,95 Eur, o AB „Amber Grid“ – 1 027,78 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, tenkina trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Amber Grid“ prašymus ir priteisia iš pareiškėjo atitinkamai 1 102,95 Eur bei 1 027,78 Eur išlaidas.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 1 027,78 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt septynis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei AB „Klaipėdos nafta“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 1 102,95 Eur (vieną tūkstantį šimtą du eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

                                        Gintaras Kryževičius

        

 

                                        Ernestas Spruogis