Civilinė byla Nr. e2-1177-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00020-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S.atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Huseros baldai“ vadovui M. S. buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Huseros baldai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Alba prima“. Buvę bendrovės vadovai per 14 dienų nuo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties įsiteisėjimo dienos buvo įpareigoti perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

2.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paskyrė buvusiam bendrovės vadovui M. S. 200 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Šia nutartimi teismas taip pat nustatė papildomą 10 (dešimties) dienų terminą perduoti nemokumo administratorei MB „Alba prima“ įmonės turtą bei visus įmonės dokumentus.

3.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama dar kartą skirti buvusiam bendrovės vadovui M. S. baudą, kadangi jis neįvykdė teismo 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartimis nustatytų įpareigojimų dėl dokumentų ir turto perdavimo, dėl to nemokumo administratorė negali tinkamai vykdyti savo pareigų. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi klausimą dėl pakartotinės baudos skyrimo ar teisės M. S. apribojimo nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nutarė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir nustatė nemokumo administratorei bei suinteresuotam asmeniui M. S. terminą nuomonei (atsikirtimams) pareikšti. Šalys iki nustatyto termino procesinių dokumentų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi nemokumo administratorės MB „Alba prima“ prašymo dėl baudos skyrimo likviduojamos UAB „Huseros baldai“ buvusiam vadovui netenkino. Teismas už dokumentų ir turto nemokumo administratoriui neperdavimą nutarė apriboti buvusiam BUAB „Huseros baldai“ vadovui M. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 2 (dvejiems) metams.

5.       Teismas nustatė, kad į Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartimis nustatytus įpareigojimus ir į teismo taikytas baudines sankcijas buvęs įmonės vadovas M. S. nereaguoja ir nebendradarbiauja nei su teismu, nei su nemokumo administratore. M. S. be likviduojamos UAB „Huseros baldai“, nuo 2019 metų yra įsteigęs dar 23 juridinius asmenis, kurių vadovu jis buvo. Visų juridinių asmenų steigimo dokumentuose nurodoma ta pati kontaktinė informacija – telefono numeris, el. pašto adresas, daugumos steigiamų įmonių adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tai yra tas pats adresas, kaip ir likviduojamos UAB „Huseros baldai“.

6.       Teismas pažymėjo, kad M. S. įsteigia įmonę, ją įregistruoja Juridinių asmenų registre, visai netrukus pakeičiamas jos vadovas (–ai), kurio (–ių) didžiąja dauguma atvejų gyvenamosios vietos yra užsienyje, finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui dažniausiai nėra teikiami. Be to, daugumos suinteresuoto asmens įsteigtų įmonių veiklos adresai sutampa su paties M. S.deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau siunčiant teismų procesinius dokumentus ar nemokumo administratoriaus dokumentus, įteikti jų M. S. nepavyksta.

7.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės apie buvusio įmonės vadovo naujai įsteigtas (toliau steigiamas) įmones teikia pagrindo manyti, kad suinteresuoto asmens tikslai, įsteigus tokį didelį kiekį įmonių, tačiau tinkamai nevykdant įstatymų reikalavimų, susijusių fiduciarinėmis pareigomis juridiniam asmeniui, neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, viešai nurodytais kontaktais vengiant bendradarbiauti tiek su teismu, tiek ir su nemokumo administratore ir neteikiant dokumentų, kuriuos privalo teikti pagal įstatymą, kelia pagrįstų abejonių M. S.sąžiningumu ir galėjimu tinkamai vykdyti įmonės vadovo pareigas. Dėl įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo, nesilaikymo sąžiningo verslo praktikos gali nukentėti viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys.

8.       Teismas sprendė, kad viena iš įstatyme numatytų ir M. S. taikytų sankcijų (bauda) savo tikslų nepasiekė ir buvo neefektyvi, taigi konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti buvusiam įmonės vadovui JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sankciją ir už dokumentų bei turto nemokumo administratoriui neperdavimą apriboti buvusio BUAB „Huseros baldai“ vadovo M. S.teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmeniui skirtas apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui yra teikiami tuo metu pareigas einančio vadovo, o ne įmonės steigėjo. Suinteresuotas asmuo yra juridinio asmens steigėjas, bet ne įmonės vadovas, todėl tai, kad suinteresuoto asmens įsteigtose įmonėse nėra pateiktos finansines ataskaitos, nėra jo atsakomybė ir tai neturėtų būti siejama su jo atsakingumu ar kvalifikacija, kaip tai nurodyta nutartyje.

9.2.                      Suinteresuoto asmens profesinė veikla susijusi su finansinėmis, buhalterinėmis konsultacijomis bei įmonių valdymo konsultacijomis. Teikdamas paslaugas savo klientams, jis teikia ir naujų juridinių asmenų steigimo paslaugas ir dažnai tokie klientai yra ne Lietuvos rezidentai. Tokie klientų prašymu naujai įregistruoti juridiniai asmenys po įregistravimo Juridinių asmenų registre perleidžiami klientui, kurio prašymu ir buvo įregistruoti. Dėl minėtos priežasties teismui galėjo susidaryti įspūdis, kad suinteresuotas asmuo neatsakingai steigia naujus juridinius asmenis, tačiau suinteresuotas asmuo dažnu atveju yra tik steigėjas, kuris niekaip negali būti atsakingas už vėlesnių bendrovių akcininkų ar vadovų sprendimus arba veikas.

9.3.                      Pritaikyta sankcija šiuo atveju yra neproporcinga, turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais ir tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo nerūpestingumas einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Suinteresuotas asmuo visą bankroto procesą stengėsi bendradarbiauti su administratorės įgaliotu asmeniu, nevengė atrašyti į siunčiamas užklausas. Be to, informuodavo, kad dėl didelio darbo krūvio apskaitos įmonė nespėja atlikti paskirtų darbų. Dokumentų perdavimo vilkinimas nebuvo piktybiškas, sąmoningas ar nerūpestingas. Nors ir pavėluotai, tačiau visi įmonės dokumentai yra perduoti, tą įrodo 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašytas tiek suinteresuoto asmens, tiek MB „Alba Prima“ atstovo apskaitos dokumentų perdavimo aktas.

9.4.                      Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes. Šioje situacijoje nebuvo vertinamos aplinkybės ar renkami įrodymai, siekiant įrodyti vadovo neveikimą.

10.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties dalį dėl apribojimo M. S. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams ir tenkinti prašymą dėl pakartotinės baudos skyrimo M. S. už teismo nutarties nevykdymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė su pareikštu atskiruoju skundu sutinka. Patvirtina, kad nemokumo administratorei suinteresuotas asmuo 2022 m. rugsėjo 21 d. perdavė įmonės apskaitos dokumentus. Be to, pareiškėjas, kaip buvęs įmonės BUAB „Huseros baldai“ vadovas, sutiko atlyginti įmonei padarytą žalą, buvo sudaryta taikos sutartis.

10.2.                      Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotas asmuo nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartimis nustatytų reikalavimų perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nepagrįstai ilgai vilkino šį veiksmą taip nevykdymas savo pareigų, kol galiausiai juos perdavė tik 2022 m. rugsėjo 21 d., pasilieka prie anksčiau pareikšto reikalavimo skirti pakartotinę baudą M. S. už pareigos nevykdymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo, bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11.       Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu pridėjo naujus įrodymus – elektroninius laiškus, 2022 m. rugsėjo 21 d. apskaitos dokumentų perdavimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai teikiamus įrodymus priima.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties dalies, kuria suinteresuotam asmeniui skirtas apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad jis yra įsteigęs keletą juridinių asmenų, kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, skirta bausmė yra neproporcinga, o teismas nenustatinėjo suinteresuoto asmens kaltės, kuri nėra preziumuojama.

Dėl atsakovės reikalavimo skirti baudą

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be kita ko atmetė nemokumo administratorės prašymą skirti buvusiam bendrovės vadovui baudą. Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, tačiau prašo tenkinti nemokumo administratorės prašymą skirti dar vieną baudą M. S. už dokumentų neperdavimą ir teismo nutarties nevykdymą. Taigi iš esmės atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nemokumo administratorės prašymas buvo atmestas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas yra reguliuojamas CPK teisės normomis. Būtent atskirajame skunde išdėstomi nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi reikalavimai, o atsiliepime į atskirąjį (apeliacinį) skundą išdėstoma nuomonė dėl paduoto atskirojo (apeliacinio) skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis, 338 straipsnis). Taigi savarankiški reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsiliepime į atskirąjį (apeliacinį) skundą negali būti keliami. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atsakovės reikalavimo skirti baudą, kadangi atsakovė per įstatymo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo.

Dėl sankcijos esmės, taikymo pagrindų ir santykio su bauda

17.       Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti.

18.       Sankcijos skyrimo pagrindai gali būti skirstomi į: 1) pažeidimus, trikdančius sklandžią bankroto proceso eigą (bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, vengimą pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, kitokį trukdymą bankroto procedūroms), 2) pažeidimus už juridinio asmens vadovui įstatymais priskirtų privalomų materialinių pareigų nevykdymą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą arba pavėluotą pateikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 21 punktas), 3) pažeidimus dėl sąmoningų juridinio asmens vadovo veiksmų, nulėmusių bendrovės bankrotą (tyčinio bankroto sukėlimas).

19.       Pažymėtina, kad ši sankcija įprastai laikoma priemone, skirta pašalinti tuos vadovus, kurie gali sukelti žalą tęsdami vadovavimo veiklą ir atlikdami vadovavimo funkcijas toje pačioje ar kitoje įmonėje. Pripažįstama, kad reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl tokios sankcijos taikymo laikoma: fiduciarinių pareigų pažeidimas, netinkamas pinigų panaudojimas, netinkamos klaidinančios finansinės ar nefinansinės ataskaitos, nesugebėjimas tinkamai vesti buhalterinę apskaitą. Tokia sankcija taikoma nustačius komercinį nesąžiningumą, didelį neatsargumą ar aiškią nekompetenciją (angl. a lack of commercial probity, gross negligence or serious incompetence) (UNCTIRAL Pavyzdinis įstatymas dėl nemokumo teisės: vadovo pareigos artėjant įmonės nemokumui (2013 m.)).

20.       Pirmosios instancijos teismas citavo aktualią teismų praktiką ir teisingai nurodė, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti geram įmonių valdymui užtikrinti. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (Jean Jacques du Plessis, Jeanne Nel de Koker, Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7–17). Taip pat pripažįstama, kad, nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021).

21.       Taigi teismų praktikoje ir teisės doktrinoje teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475).

22.       Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalūs ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

23.       Vienas iš sankcijos skyrimo pagrindų yra pažeidimas, trikdantis bankroto proceso eigą – bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, vengimą pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją. Apie bankrutuojančios įmonės veiklos teisėtumą (sandorių sudarymo (ne)teisėtumą, teisingų finansinių duomenų pateikimą), tikslius įsipareigojimus kreditoriams, turimą turtą (inter alia (taip pat), debitorių skolas) ir kitus svarbius bendrovės finansinius rodiklius iš esmės gali būti sprendžiama tik įvertinus bendrovės dokumentus ir kitą reikšmingą informaciją, todėl vienas iš pagrindų taikyti šią itin griežtą sankciją – konstatavimas, kad dokumentų neperdavimu iš esmės siekiama nuslėpti tikrąją bendrovės būklę.

24.       Be to, nustatytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtoje normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas, spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir (ar) dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir (ar) dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes. Todėl, pavyzdžiui, turto, neturinčio esminės reikšmės bankroto procesui, neperdavimas laiku, savaime neturėtų būti pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (šiuo metu – JANĮ 13 straipsnyje) nustatytą sankciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-314-407/2020 31 punktas).

25.       Už juridinio asmens dokumentų (duomenų) neperdavimą gali būti ne tik apribota teisė eiti vadovo pareigas (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau taip pat skiriama bauda (JANĮ 57 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra suformuota aiški teismų praktika, kada tikslinga (reikalinga) taikyti baudą, o kada – minėtą sankciją (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021 16 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019 28, 29 punktus, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020). Doktrinoje nurodoma, kadangi faktinis pagrindas tiek baudai, tiek sankcijai skirti yra tapatus – bendrovės dokumentų, informacijos, turto neperdavimas, minėtų normų taikymo klausimą galima būtų spęsti tik atsižvelgiant į nuobaudos ir sankcijos tikslus (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475).

26.       Nuobaudos, kai ji skiriama už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto reikalavimo nevykdymo dieną, tikslas yra ne nubaudimas, o skatinimas įvykdyti įsipareigojimą. Tuo tarpu sankcija, kaip jau buvo minėta, visų pirma siekiama bendrosios prevencijos tikslų, saugant rinką nuo nesąžiningų vadovų veiksmų. Taigi nustačius, kad bendrovės vadovas turi dokumentus, tačiau jų neteikia nemokumo administratoriui, tikslinga skirti baudą. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės vadovas neturi bendrovės dokumentų (jie yra prarasti, sunaikinti) ir (ar) jis akivaizdžiai nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi ir (ar) realiai neketina šių dokumentų perduoti, svarstytinas klausimas, ar nėra siekiama nuslėpti tikrąją bendrovės būklę, ar tokiu būdu bendrovės vadovas nesielgia nesąžiningai ir aplaidžiai.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

27.       Pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui skyrė sankciją nustatęs, kad M. S. yra įsteigęs 22 juridinius asmenis, kurie neteikia finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatyta tvarka, o daliai iš jų vadovauja asmenys, gyvenantys užsienyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad M. S. skirta bauda už dokumentų neperdavimą buvo neefektyvi ir savo tikslų nepasiekė, taigi yra pagrindas skirti griežtesnę sankciją.

28.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad kitų juridinių asmenų įsteigimas ir jų finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas, vadovo užsieniečio paskyrimas ir pan. nepatenka nei į vieną anksčiau nurodytą sankcijos skyrimo faktinį ir teisinį pagrindą (žr. šios nutarties 17, 18 punktus) ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama BUAB „Huseros baldai“ nemokumo byla. O būtent, kitų juridinių asmenų įsteigimas niekaip nekliudo šios nagrinėjamos bankroto bylos eigai ir neįrodo materialinių pareigų nevykdymo juridinio asmens BUAB „Huseros baldai“ atžvilgiu. Sankcijos skyrimo faktinis pagrindas turi būti siejamas tik su toje konkrečioje bankroto byloje (šiuo atveju – BUAB „Huseros baldai“ bankroto byloje) buvusio bendrovės vadovo (ne)atliktais veiksmais, o jo veiksmai valdant kitus juridinius asmenis nėra ir negali būti šios bankroto bylos nagrinėjimo dalykas. Sankcijos skyrimas ir bendrosios prevencijos tikslo pasiekimas (verslo apsauga nuo nesąžiningų vadovų) būtent ir pasireiškia tuo aspektu, kad, konkrečioje bankroto byloje nustačius pagrindus taikyti buvusiam vadovui sankciją – apribojimą vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas, jis nebegalės užimti vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse, o ne atvirkščiai. Taigi iš esmės visi argumentai, susiję su suinteresuoto asmens veiksmais kitų juridinių asmenų atžvilgiu neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

29.       Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už finansinių ataskaitų teikimą atsakingoms valstybės institucijoms, tačiau teismas ir pats nustatė, jog dalies juridinių asmenų vadovu suinteresuotas asmuo jau nebebuvo, taigi tiesioginės (asmeninės) pareigos teikti finansinių ataskaitų jis nebeturi. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde paaiškino, kad jo vykdoma veikla yra susijusi ir su juridinių asmenų įsteigimu bei jų perleidimu tretiesiems asmenims, iš esmės šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad įsteigtų juridinių asmenų vadovu jis buvo vos po keletą dienų. Teismas, nustatydamas jo vertinimu reikšmingą aplinkybę, kad daugelio įsteigtų juridinių asmenų vadovais tapo užsieniečiai, nesiaiškino, ar taip pat nėra perleista ir nuosavybė į juridinį asmenį (akcijos), ar M. S. yra (nėra) įsteigtų mažųjų bendrijų narys, ar jo narystė yra pasibaigusi, taigi nesiaiškino esminės aplinkybės – ar M. S. su išvardintais juridiniais asmenimis gali būti siejamas kokiais nors ryšiais. Tokių duomenų byloje nėra.

30.       Pažymėtina, kad dauguma pirmosios instancijos teismo išvardintų juridinių asmenų yra įsteigti tik 2022 metais, taigi dar neturi prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad absoliuti dauguma juridinių asmenų realiai nevykdo jokios veiklos, neturi darbuotojų, skolų Valstybinio socialinio draudimo valdybai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nėra duomenų, kad įsteigti juridiniai asmenys ar jų vadovai pažeistų kokias nors bendrąsias rūpestingumo pareigas ar teisės aktus, o jei būtų nustatyti pažeidimai – kad suinteresuotas asmuo būtų tiesiogiai su šiais pažeidimais susijęs.

31.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė sankciją buvusiam bendrovės vadovui nustatęs, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nevykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei dokumentus. Iš su atskiruoju skundu pridedamų duomenų matyti, kad nemokumo administratorei pavyko susisiekti su M. S., jam 2022 m. kovo 30 d. buvo įteiktas 2022 m. kovo 25 d. raštas dėl dokumentų perdavimo, taigi nuo šios dienos suinteresuotam asmeniui buvo neabejotinai žinoma tiek apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „Huseros baldai“, tiek apie pareigas perduoti šios bendrovės dokumentus ir turtą. M. S. taip pat 2022 m. gegužės 20 d. patvirtino elektroninio laiško gavimą informuodamas, kad ruošia buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimui. Nors dokumentus buvo žadėta perduoti dar birželio mėnesį, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta.

32.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visa informacija yra teikiama juridinio asmens registracijos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnis). Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, kad pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). 

33.       Šiuo atveju pažymėtina tai, kad tiek BUAB „Huseros baldai“, tiek pats bendrovės vadovas M. S., tiek kiti jo įsteigti juridiniai asmenys yra registruoti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), įteikti dokumentų šiuo adresu nepavyksta, o suinteresuotas asmuo, nors ir yra informuotas apie vykstantį bankroto procesą, teismui nėra patikslinęs nei savo duomenų, nei bankrutavusios bendrovės adreso korespondecijai, kad būtų galima užtikrinti efektyvų bankroto bylos nagrinėjimą. Taigi toks buvusio bendrovės vadovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningu veikimu ir trikdo sklandžią bankroto proceso eigą.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad M. S. yra patyręs vadovas, o jo profesinė veikla susijusi su finansinėmis, buhalterinėmis konsultacijomis bei įmonių valdymo konsultacijomis, taigi jam neabejotinai buvo ir turėjo būti žinoma tiek dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei svarba, tiek galimos šių dokumentų neperdavimo pasekmės. Nors apie iškeltą nemokumo bylą suinteresuotas asmuo buvo informuotas dar 2022 m. kovo mėnesį, 2022 m. gegužės mėnesį jam buvo skirta bauda už dokumentų neperdavimą ir apie tai suinteresuotam asmeniui taip pat pranešta elektroniniu laišku, tačiau dokumentai iš esmės buvo perduoti tik tuomet, kai teismas nusprendė svarstyti klausimą ne dėl baudos, o dėl sankcijos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo – tik po septynių mėnesių, 2022 m. rugsėjo 21 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis terminas negali būti laikomas protingu ir tinkamu, ruošiantis perduoti dokumentus nemokumo administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą (nerūpestingumą) ir pagrindą spręsti, jog buvęs bendrovės vadovas sąmoningai vilkino bendrovės dokumentų perdavimo procesą, taigi sankcija už dokumentų neperdavimą iš esmės skirta pagrįstai.

Dėl teismo teisės inicijuoti sankcijos skyrimo procesą

35.       Nustatyta, kad nemokumo administratorė 2022 m. rugpjūčio 31 d. antrą kartą kreipėsi į BUAB „Huseros baldai“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo už bendrovės dokumentų neperdavimą (DOK-21372). Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodė, kad nemokumo administratorė kreipėsi dėl baudos skyrimo buvusiam bendrovės vadovui, tačiau pažymėjo, kad teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės baudos skyrimo ar teisės apribojimo suinteresuotam asmeniui M. S. nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė teisinė situacija, kai teismas, pasinaudodamas JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, inicijavo sankcijos skyrimo procesą.

36.       Aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Įstatymų leidėjas, pripažindamas aktyvų teismų vaidmenį JANĮ, šiame procese nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Teismo aktyvumas jokiu būdu negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų (Vigintas Višinskis, Remigijus Jokubauskas, „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019): 442–456).

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės doktrinoje apskritai abejojama teismo iniciatyvos teisės dėl sankcijos bendrovės vadovui skyrimo pagrįstumu. CPK 49 straipsnis nustato ratą subjektų, kuriems suteikiama teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, teismui tokia teisė nėra suteikiama. Manytina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog teismas turi iniciatyvos teisę keliant klausimą dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, siekia pernelyg aktyvaus teismo dalyvavimo bankroto procese (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475). Teismui pačiam inicijavus procesą dėl sankcijos – teisės nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo – skyrimo, susidaro įstatymo nesureguliuota ir teisiškai ydinga situacija, kai rungimosi procesas tarp šalių išnyksta, teismas pats savo inicijuotoje byloje turi rinkti įrodymus ir pats priimti atitinkamą sprendimą.

38.       Taigi teismas, įgyvendindamas JANĮ 13 straipsnio 3 dalyje jam deleguotas teises ir inicijuodamas klausimo dėl teisės apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjimą, privalo maksimaliai užtikrinti ir garantuoti tarptautiniu lygiu pripažįstamą kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą, kuri, be kita ko, turi būti suprantama kaip teisė į rungtyniškumą, teisė dalyvauti teismo procese ir teisė į pagrįstą bei argumentuotą teismo procesinį sprendimą.

39.       Nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir išsamiai rėmėsi bei citavo teismų praktiką, suformuotą bylose dėl teisės nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo svarbą ir pobūdį, būtinumą užtikrinti asmenų teisę į teisingą teismą, tikslinga posėdį dėl sankcijos skyrimo organizuoti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reguliuojančias sankcijos skyrimą, taigi nepagrįstai sprendė, jog suinteresuotam asmeniui įsteigus 22 juridinius asmenis, kurie šiuo metu neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų ir kurių vadovais paskirti užsieniečiai, yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad M. S. skirta bauda už dokumentų neperdavimą buvo neefektyvi, nepagrįstai delsdamas perduoti BUAB „Huseros baldai“ dokumentus nemokumo administratorei, jis veikė aplaidžiai ir nerūpestingai. Todėl teismas iš esmės pagrįstai taikė pačią griežčiausią sankciją buvusiam BUAB „Huseros baldai“ vadovui, taigi priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmeniui skirtas apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams, palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis