Baudžiamoji byla Nr. 2K-175-489/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00100-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Mariaus Griciaus kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties.

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteista iš M. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1758,38 Eur gydymo išlaidoms atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1259,81 Eur socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. 20 786,65 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą turtinę ir neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       M. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 19 d. apie 18 val. kelyje (duomenys neskelbtini), iš keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto su V. S. sudavė jam vieną kartą kumščiu į apatinę smakro dalį, dėl to V. S. neišlaikė pusiausvyros, parkrito ant žemės ir patyrė dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, galvos ir kairės plaštakos sumušimą, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžį. Taip M. K. nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas M. Gricius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį – M. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos, o civilinius ieškinius atmesti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių nuostatas, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, juos tik išdėstė, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų, padarė klaidų dėl atskirų įrodymų turinio, įvykių eigos bei smurtinių veiksmų atlikimo mechanizmo, nepateikė teisinių argumentų dėl jų reikšmės nuteistojo M. K. kaltei pagrįsti, netyrė būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis. Byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nagrinėjama nesilaikant rungimosi ir teismo nešališkumo principų (BPK 7 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis).

2.2.                      Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kasatoriai, aptardami specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam V. S. nustatytų sužalojimų, liudytojų R. K., L. J. parodymus, teigia, kad nukentėjusiajam nustatytas raktikaulio petinio galo išnirimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat kiti sužalojimai galėjo atsirasti ne dėl nuteistojo M. K. smurtinių veiksmų, o dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, šiam nukritus nuo keturračio. Teismai byloje esančių duomenų apie nukentėjusiojo griuvimus ir galimas to pasekmes nevertino, taip neišsamiai išnagrinėjo bylą. Liudytojo E. K. parodymai apie tai, kad jis matė, kaip po M. K. smūgio kumščiu V. S. „susileido“, yra nepatikimi ir nepatvirtina nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų tokiu būdu padarymo. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. Vitkus, kurio parodymai nuosprendyje yra iškraipyti, paaiškino, kad mažai tikėtina, jog suduodant smūgį į smakrą iš apačios stovimoje padėtyje žmogus gali „susmukęs kaip maišas“ patirti raktikaulio petinio galo išnirimą. Byloje nustatyta, kad V. S. keturratį vairavo būdamas neblaivus, į medikus kreipėsi tik praėjus 4 valandoms po įvykio, o jo parodymai dėl įvykių eigos, griuvimo, sužalojimų atsiradimo aplinkybių kelia abejonių ir prieštarauja liudytojų R. K., L. J. parodymams.

2.3.                      Teismai byloje netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Tenkindami nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį ir priteisdami jam 20 786,65 Eur turtinei žalai atlyginti, teismai neištyrė atliktų žemės ūkio darbų pagrįstumo, tikrųjų darbų įkainių ir nepagrįstai vadovavosi tik pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų išrašymo faktu. Nukentėjusysis nepateikė teismams nei duomenų apie sutartį su savo broliu A. S. dėl žemės ūkio darbų atlikimo, nei atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto. Teismai šių aplinkybių ir paslaugos įkainių tinkamumo nevertino, tik nurodė, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir apmokėjimo pakanka paslaugos pagrįstumui ir realumui pagrįsti. Kasatoriai pažymi, kad rangos pagrindais teikiamos paslaugos yra atliekamos naudojant rangovo techniką, degalus ir darbo jėgą. Šiuo atveju buvo naudojama tik nukentėjusiojo brolio A. S. darbo jėga, todėl rangos įkainiai negali būti tapatinami su darbo jėgos įkainiais. Teismai nepagrįstai laikė patikimais A. S. parodymus, nors iš jų matyti, kad nurodyti paslaugų įkainiai yra išgalvoti ir neatitinkantys paslaugos pobūdžio, nes A. S. nepatyrė jokių technikos ar degalų sąnaudų. Teismams be pagrindo nekilo abejonių, kad V. S. per tris savaites vien tik už pagalbą darbo jėga savo broliui sumokėjo 20 162,65 Eur, nors darbuotojams moka 800 Eur per mėnesį. Teismai privalėjo nustatyti paslaugos apimtis, realius įkainius ir padarytą tikrąją, o ne pageidaujamą žalą pagal paties nukentėjusiojo subjektyvų vertinimą.

2.4.                      Teismai, tenkindami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius, visiškai nepasisakė dėl to, kad V. S., būdamas nedarbingas, pats atliko žemės ūkio darbus, vairavo žemės ūkio techniką. Tai turi esminę įtaką nedarbingumo išmokų pagrįstumui, nes nedarbingumo metu nukentėjusysis privalėjo būti namuose, tęsti ambulatorinį gydymą, tačiau aktyviais veiksmais tik blogino savo sveikatos būklę. Be to, pats atlikęs ūkio darbus ar jų dalį, nukentėjusysis nepagrįstai juos įformino savo brolio A. S. vardu.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir, vertindamas įrodymus, klaidų dėl jų turinio nepadarė. Teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakyta, kokiais duomenimis teismas vadovavosi kritiškai vertindamas M. K. versiją, kad V. S., nulipdamas nuo keturračio, pats nugriuvo į griovį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir konstatavo, kad M. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nors kasaciniame skunde ginčijamos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, tačiau nepateikiama jokių jas paneigiančių įtikinamų argumentų, tik savaip interpretuojami tie patys bylos įrodymai bei siekiama kitokio jų įvertinimo. Nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiek dėl nukentėjusiojo, tiek dėl liudytojų parodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės pasisakyta ir byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų kasatorių abejones dėl jų vertinimo.

3.2.                      Nepagrįstas kasatorių teiginys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl veikos kvalifikavimo. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, nustatė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, apklausė dėl galimo sužalojimo mechanizmo teismo medicinos ekspertą D. Vitkų ir konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nusikaltimo, nurodyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai buvo nustatyti ir pakankamai atskleisti. Priešingai nei teigia kasatoriai, ekspertas nepaneigė, jog „susmukus kaip maišui“, t. y. krentant praradus sąmonę, raktikaulio petinio galo išnirimo patirti negalima. Specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina nuteistojo smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežastinį ryšį.

3.3.                      Kasacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo V. S. turtinių nuostolių dydžiu, yra nepagrįsti. Byloje nėra abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto sužalojimo nukentėjusysis nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 31 d. buvo nedarbingas. Ūkyje reikalingiems darbams atlikti nukentėjusysis turėjo pasitelkti kitus asmenis ir dėl to patyrė išlaidų. Darbus atliko A. S., o kasatorių ginčijamos 20 162,65 Eur išlaidos už atliktus žemės ūkio darbus pagrįstos rašytiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti nepagrįstai dideli dydžiai. Nors dėl V. S. išmokėtos nedarbingumo išmokos pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta lakoniškai, tačiau teismo išvada abejonių nekelia. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis nedarbingumo išmokos mokėjimo laikotarpiu būtų pažeidęs specialias elgesio taisykles.

4.       Nukentėjusysis V. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1.                      Priešingai nei teigia kasatoriai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai nustatė nuteistojo M. K. veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. 

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir nuosprendyje aptarė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra analogiškas paduotam kasaciniam skundui, jokių esminių BPK pažeidimų nenustatė. Dėl kasaciniame skunde nurodytų liudytojų R. K., L. J., E. K. parodymų patikimumo abiejų instancijų teismai pasisakė ir pateikė jų vertinimo motyvus. Kasatorių teiginius, kad nukentėjusiajam nustatytas raktikaulio petinio galo išnirimas galėjo atsirasti jam nukritus nuo keturračio ir susižalojus, paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai: specialisto išvada ir eksperto D. Vitkaus paaiškinimai teisme. Gynybos keltas versijas, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir pats nukrito nuo keturračio, teismai išsamiai patikrino ir atmetė. 

4.3.                      Teismai išsamiai išnagrinėjo jo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą. Teisiamajame posėdyje buvo pateiktos palyginti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mechanizuotų žemės paslaugų 2020 m. kainos, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. S. už atliktus darbus sumokėjo ženkliai mažiau, nei nustatyti įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad buvo dirbta su nukentėjusiojo technika. Teismui nekilo abejonių dėl atliktų darbų kiekio ar būtinumo, o nuteistasis jokiais įrodymais žalos dydžio nenuginčijo. A. S. dirbo ne darbo sutarties pagrindu, sudaryti su juo sutartį, pasirašyti darbų atlikimo aktus ir vadovautis minimalaus darbo užmokesčio dydžiu nebuvo teisinio pagrindo, nes abu yra PVM mokėtojai, dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės tarp jų ginčo nebuvo. Atsiskaitymai tarp tokių ūkio subjektų vyksta pagal PVM sąskaitas faktūras. Nuteistojo versija, kad nukentėjusysis dalį darbų atliko pats, nors turėjo jam išduotą nedarbingumą, teismų buvo patikrinta ir nepasitvirtino.

4.4.                      Kasatoriai nutyli aplinkybę, kad pagal M. K. skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl to, kad nukentėjusiojo brolis A. S. darbų neatliko, o PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos bei už darbus sumokėta nepagrįstai, nukentėjusiajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalį, tačiau Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato M. Griciaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, tačiau šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

7.       Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodyti ne tik kasacine tvarka nagrinėtini teisės taikymo klausimai, tačiau, pakartojant apeliacinės instancijos teisme išnagrinėto nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, yra teiginių, kuriais ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas atskirų byloje esančių įrodymų (nukentėjusiojo V. S., liudytojų R. K., L. J., E. K., eksperto D. Vitkaus paaiškinimų) ir jų visumos vertinimas, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikiamas savas byloje nustatytų faktų interpretavimas (pavyzdžiui, teigiama, kad V. S. nustatyti sužalojimai atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, esant neblaiviam nukritus nuo keturračio). Tokie teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, kokias faktines aplinkybes nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-196-303/2022 ir kt.).

8.       Todėl teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nepasisakydama dėl deklaratyvių teiginių apie atskirus kasatorių nurodytus BPK pažeidimus, kurie negrindžiami teisiniais argumentais, o tik paprasčiausiai nurodomi, tikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydami esminius faktus, kad M. K. neteisėtais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, ar nuteistajam tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 138 straipsnio 1 dalis ir ar civiliniai ieškiniai byloje išspręsti nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo ir nenukrypstant nuo teismų praktikos.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

9.       Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, juos tik išdėstė, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų, padarė klaidų dėl atskirų įrodymų turinio, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis. Šie argumentai nepagrįsti.

10.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

11.       Teisėjų kolegija, patikrinusi kasacine tvarka apskųstus nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juose atliktas įrodymų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir esminių trūkumų neturi.

12.       Priešingai nei teigia kasatoriai, iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne tik išdėstė byloje esančius įrodymus, bet ir išsamiai juos tyrė, analizavo ir vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje išsamiai atskleistos nustatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas M. K., aplinkybės, sužalojimų nukentėjusiajam padarymo mechanizmas, aprašyti ir išanalizuoti padarytą veiką patvirtinantys įrodymai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir skundžiamos nutarties 12–17 punktuose dar kartą išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (paties nuteistojo M. K., nukentėjusiojo V. S., liudytojų R. K., L. J., E. K. ir kt. parodymus, specialisto išvadą bei eksperto D. Vitkaus paaiškinimus), argumentuotai paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti griūdamas nuo keturračio, ir motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl M. K. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kodėl netenkina nuteistojo apeliacinio skundo šiuo aspektu.

13.       Taigi nėra pagrindo teigti, kad abiejų instancijų teismai padarė pirmiau nurodytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14.       Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nuteistasis M. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veikos ir padarinių – nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų.

15.       Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

16.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).

17.       Nagrinėjamoje byloje, išsamiai įvertinę įrodymų visumą, teismai nustatė, kad M. K., veikdamas tiesiogine tyčia, dėl anksčiau įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju V. S. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į apatinę smakro dalį, dėl to nukentėjusysis neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant žemės. Tokių nuteistojo nusikalstamų veiksmų padariniai, be kita ko, nustatyti specialisto išvada Nr. G917/2020 (03), joje nukentėjusiajam V. S. konstatuotas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, kuris yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir kiti sužalojimai: galvos ir kairės plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl priežastinio ryšio tarp M. K. smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.

18.       Minėtoje specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas būdingas netiesioginei traumai, griūnant ant ištiestos rankos. Teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam konstatuotas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas galėjo įvykti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nuo nuteistojo suduoto smūgio į smakrą nukentėjusiajam parkritus. Dėl minėtos specialisto išvados bei eksperto paaiškinimų patikimumo ir jų teisinio vertinimo pasisakyta tiek nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai specialisto išvadą bei eksperto paaiškinimus įvertino tiek atskirai, tiek lygindami su kitais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais) ir, priešingai nei teigia kasatoriai, įrodymų vertinimo tvarkos nepažeidė. Minėta, kad nuteistojo gynybos versija, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti griūdamas nuo keturračio, teismų buvo išnagrinėta, aptarta ir paneigta. Byloje surinktais įrodymais taip pat nebuvo objektyviai nustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, išskyrus nuteistojo prieš jį panaudotą fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad būtent nuteistojo M. K. neteisėti veiksmai buvo būtinoji nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo kilimo sąlyga ir esminė kilusių pavojingų padarinių priežastis. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, priežastinis ryšys tarp nuteistojo M. K. tyčinių neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių teismų nustatytas pagrįstai ir motyvuotai, nuteistojo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų vertindami byloje surinktus įrodymus bei nustatydami faktines aplinkybes ir, kvalifikuodami M. K. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos išsprendimo

20.       Kasaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiajam V. S. iš nuteistojo M. K. priteisto turtinės žalos atlyginimo pagrįstumas, teigiant, kad teismų nustatytas dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis už atliktus žemės ūkio darbus nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

21.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi įstatyme įtvirtintų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, pagal paduoto nuteistojo M. K. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentus tikrina tik tai, ar teismai, nagrinėdami šioje byloje nukentėjusiojo V. S. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žalos ir jos dydžio nustatymą.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

23.       Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė, be kita ko, priteisti atlyginti iš M. K. turtinę žalą, kurią sudaro 20 162,65 Eur už atliktus žemės ūkio darbus; 1672 Eur už numatomą nuskeltų dantų gydymą; 44 Eur už gydytojo konsultaciją; 50 Eur už atskirą palatą ligoninėje; 171,83 Eur degalams vykstant iš namų į ligoninę konsultuotis, pas traumatologą, į reabilitaciją, pas tyrėją; 580 Eur už gydytojo konsultaciją ir atliktą operaciją. Nukentėjusysis nurodė, kad yra ūkininkas, dėl M. K. neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimų, buvo nedarbingas, dėl sužaloto peties negalėjo pats vairuoti traktoriaus ir atlikti žemės ūkio darbų, todėl pasamdė savo brolį A. S. ir šiam už darbus sumokėjo 20 162,65 Eur. Nukentėjusysis civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus grindė duomenimis apie savo turimą žemės sklypo plotą ir PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad už atliktus žemės ūkio darbus (sėjimą, tręšimą, purškimą ir kt.) nukentėjusysis A. S. sumokėjo iš viso 20 162,65 Eur.

24.       Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo 20 786,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš šios sumos 20 162,65 Eur sudaro išlaidos už atliktus žemės ūkio darbus ir 624 Eur sudaro išlaidos už gydytojų konsultacijas bei atliktą operaciją. Šis teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos už atliktus žemės ūkio darbus yra pagrįstos rašytiniais duomenimis – nukentėjusiojo su civiliniu ieškiniu pateiktomis trimis PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais. Teismas pažymėjo, kad žemės ūkio darbus rangos pagrindais atliko A. S., jų nepaneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, o dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių byloje išsprendimo, tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui bei šio teismo nustatytam turtinės žalos dydžiui pritarė ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti nepagrįstai dideli dydžiai.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismų sprendimas dėl nukentėjusiajam priteisto 20 162,65 Eur dydžio išlaidų už atliktus žemės ūkio darbus atlyginimo pagrįstumo kelia tam tikrų abejonių, kurios papildomai tikrintinos.

26.       Šiuo atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas reiškia 20 162,65 Eur dydžio reikalavimą, kuriuo prašo atlygini turtinę žalą, jo neva patirtą dėl to, kad dėl nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis negalėjo pats laiku atlikti žemės ūkio darbų, todėl juos už jį atliko kitas asmuo (A. S.), su kuriuo nukentėjusysis už darbus atsiskaitė, t. y. patyrė tiesioginių nuostolių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-238-313/2019, e3K-3-14-823/2023). Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, nagrinėjamoje byloje spręsdami turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai į pirmiau nurodytą teismų praktikos aiškinimą atsižvelgė nepakankamai.

27.       Nustatydami turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus dydį (20 162,65 Eur), teismai kaip neginčijamu įrodymu rėmėsi nukentėjusiojo pateiktomis trimis PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais. Tačiau teismai nevertino byloje nustatytų ir kitų svarbių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, t. y. kad žemės ūkio darbus atliko su nukentėjusiuoju susijęs asmuo, t. y. jo artimasis giminaitis (brolis) A. S., kuris taip pat yra ūkininkas, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tų pačių paslaugų už mažesnę kainą negalėjo suteikti niekas kitas. Teisme kaip liudytojas apklaustas A. S. patvirtino, kad žemės ūkio darbus jis atliko naudodamasis nukentėjusiajam priklausančia žemės ūkio technika. Taigi, ginčijami žemės ūkio darbai buvo atlikti faktiškai pasitelkus vien tik A. S. darbo jėgą, pastarajam valdant nukentėjusiojo jam suteiktą žemės ūkio techniką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. S. darbus atliko rangos pagrindais, ir pateikė nuorodą į CK 6.644 straipsnį. Tačiau nei nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliau neanalizuota ir nepasisakyta, kaip šiuo atveju žodinis susitarimas tarp nukentėjusiojo ir A. S. dėl žemės ūkio darbų atlikimo atitinka rangos sutarties požymius, o susiklostę teisiniai santykiai – rangos teisinius santykius, kuriuos reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos CK 6.644–6.671 straipsniuose. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek civilinio ieškovo, tiek civilinio atsakovo atstovų į bylą buvo pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacija apie mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainas 2020 m. (4 t., b. l. 26, 59). Antai šioje informacijoje mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai 2020 m. (Eur/ha be PVM) nurodyti už paslaugas, faktiškai teikiamas su paslaugos teikėjo technika, kuru ir darbu. Be to, pastebėtina, kad proceso dalyvių pateiktuose analogiškuose dokumentuose nurodyti kai kurių mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai 2020 m. skiriasi dvigubai ar netgi trigubai, todėl teismai turėjo pareigą išsiaiškinti, kokie iš tiesų buvo minėtų žemės ūkio paslaugų įkainiai nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu. Tai turi reikšmės vertinant byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų žemės ūkio darbų įkainių pagrįstumą. Taigi, šiuo atveju tikrintina ir tai, ar nustatant 20 162,65 Eur dydžio išlaidas nebuvo prasilenkta su sąžiningumo, protingumo principais ir ekonomine logika. Pažymėtina, kad šios ir panašios aplinkybės taip pat buvo nurodytos nuteistojo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų aiškiais teisiniais argumentais neįvertino.

28.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylos dalį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo už atliktus žemės ūkio darbus, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, susijusių su šios dalies ieškinio dydžiu ir pagrįstumu, todėl iš esmės pažeidė BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

29.       Šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesta nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam V. S. atlyginimo priteisimo iš M. K., naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

30.       Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas teismų sprendimas tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos nagrinėjamoje byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl 1758,38 Eur nukentėjusiojo gydymo bei 1259,81 Eur ligos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. K.. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, kad teismai dėl šios dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą dėl kito asmens sveikatos sužalojimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo M. K. apeliacinis skundas dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus nukentėjusiajam V. S. atlyginimo priteisimo iš M. K., panaikinti ir perduoti bylą dėl šios civilinio ieškinio dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalies nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai                                                            Olegas Fedosiukas

                                                            Rima Ažubalytė

                                                            Tomas Šeškauskas