Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-264-361/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03272-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. advokato Manto Liugo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
K. B. 2011-07-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0638-0037 dėl to, kad ji, būdama UAB „ (duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) doje, vadove, neužtikrino, kad jos vadovaujamoje parduotuvėje pardavėjai – konsultantei A. K. (duomenys neskelbtini) būtų leidžiama pradėti dirbti, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka. 2011-06-09 LR VDI Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorių atlikto patikrinimo metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vadovė L. Š. ir pardavėja – konsultantė E. K.. Pastaroji patvirtino dirbusi kartu su A. K.. Pati K. B. pateiktame paaiškinime taip pat nurodė, jog A. K. „pasibandė kaip mokinė“ tuo metu K. B. vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjo tvarkytis birželio pradžioje naujai atidarytoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į kurią vadovauti perėjo K. B.. Tikslios A. K. darbo trukmės nenurodė. Tiksli A. K. darbo laiko trukmė nenustatyta (galimai pradėjo dirbti 2011-05-18 ir baigė iki 2011-06-03). Tokiu būdu K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t. y. jos vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 str. 1 d. Šiais savo veiksmais K. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-10 nutarimu nubaudė K. B. pagal ATPK 413 str. 1 d. 3000 Lt bauda.
Apeliaciniu skundu K. B. advokatas M. Liugas prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą nukrypo nuo LVAT formuojamos teismų praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas savo išvadų neparėmė byloje esančių duomenų viseto analize, taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o tik formaliai patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos aplinkybės yra įrodytos, nurodoma teismų praktika. Teismas ne tik nebuvo aktyvus renkant ir tiriant įrodymus, bet pasyviai laikė nagrinėjamą situaciją akivaizdžia. Iš teismui pirmininkavusios teisėjos pasisakymų bei motyvų (pvz. sprendžiant klausimus prašymų prijungti vienokius ar kitokius dokumentus) galima daryti išvadas, jog teismas buvo iš anksto įsitikinęs, kad K. B. kaltė yra akivaizdi ir VDI pateiktų duomenų pagrindu neginčijamai įrodyta, net neišklausius visų proceso dalyvių paaiškinimų. Tai rodo teismo neobjektyvumą ir selektyvumą tiriant bei nagrinėjant byloje esančius duomenis, kas yra nesuderinama su teismo veiklos principais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. B. kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, VDI pateikta rašytine medžiaga ir pačios A. K. paaiškinimais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas neobjektyviai ir klaidingai formuluojant nustatytas aplinkybes, asmenų rašytiniai paaiškinimai bei parodymai vertinami selektyviai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai be jokio objektyvaus pagrindo vertinami kritiškai, prioritetas teikiamas ne objektyviam tyrimui, o subjektyviems A. K. paaiškinimams. Minimos LVAT bylos dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės.
Apeliaciniame skunde išdėstomos pokyčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės, susijusios su naujų darbuotojų atranka, vadovų pasikeitimu, teigiama, kad vien tas faktas, jog A. K. kelias valandas buvo parduotuvėje, savo nuožiūra vaikščiojo po parduotuvės patalpas, vertino ar nestandartinės (nuožulniai kylančios į viršų) parduotuvės grindys nesudarys jai fizinių ar psichologinių nepatogumų, jos bendravimas su galbūt būsimomis bendradarbėmis, domėjimasis apie darbo pobūdį, prekes, negali būti laikomas realiu darbo atlikimu, kaip objektyviu nelegalaus darbo požymiu. Pradėjus dirbti naujai vadovei, visi įdarbinimo klausimai buvo ne K. B., o L. Š. žinioje. Byloje yra taip pat paaiškinta, jog A. K. birželio 2 d., prieš pat naujos parduotuvės atidarymą, turėjo atvykti į K. B. vadovaujamą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su ten dirbusiomis pardavėjomis, padėti kolektyvui pasiruošti naujos parduotuvės atidarymui, kadangi tokie darbai reikalavo papildomų žmogiškųjų išteklių. Šiuo atveju, paruošiamiesiems darbams atlikti bei parduotuvės atidarymo metu (t. y. birželio 2-3 dienomis), A. K. turėjo būti įsidarbinusi pas savo vadovę L. Š. ir atvykti turėdama „mokinės“ statusą. Tačiau A. K. birželio 2 dieną įdarbinimo dokumentų su L. Š. susitvarkiusi nebuvo, todėl jai buvo duotas nurodymas visus formalumus susitvarkyti ir tik tuomet atvykti mokytis dirbti (t. y. susipažinti su prekėmis, išmokti priimti prekes, jas išduoti ir t. t.), kad galėtų tinkamai dalyvauti šios parduotuvės atidaryme. Šias aplinkybes K. B. ir nurodė 2011-06-09 VDI pateiktame savo rašytiniame paaiškinime, jog „padėti pasikvietėme žmonių iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, A. B. ir A. K. (pasibandyti kaip mokinę)“. 2011-07-22 paaiškinime K. B. nurodė, jog „naujai atidaromoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tvarkytis A. K. nepadėjo, o tik buvo atėjusi (buvo atsiųsta) pasimokyti“. Objektyvių duomenų, jog A. K. būtų dirbusi K. B. naujai vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, išskyrus pačios A. K. paaiškinimus, byloje apskritai nėra, į parduotuvės atidarymą A. K. neatvyko. Kaip patvirtino liudytoja L. Š., ji kaip vadovė turėdama teisę spręsti sau pavaldžių darbuotojų įdarbinimo klausimą, nusprendė su A. K. darbo sutarties nesudaryti. Teismas K. B. paaiškinimų iš esmės nenagrinėjo ir neįvertino. Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją lakoniškai ir formaliai vertino kaip gynybinę versiją ir be jokių išsamių motyvų atmetė kaip nepagrįstą. Tai neleistinai susiaurino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises būti išklausytam ir pažeidėjos teisėtus lūkesčius.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paaiškinimus vertino kaip neabejotinus, nors vertinant bylos medžiagą, jos pirminiuose paaiškinimuose ir teisme duotuose parodymuose yra esminių prieštaravimų, verčiančių abejoti jų pagrįstumu. Teismas nepašalino egzistuojančių prieštaravimų, nesugretino asmenų duotų paaiškinimų, nelygino jų su kita bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nurodomi konkretūs A. K. parodymų neatitikimai, susiję su darbo laiku, sutartomis sąlygomis. Taip pat nenuoseklūs ir liudytojos E. K. paaiškinimai, todėl juos teismas turėjo vertinti atsargiai, kita vertus šios liudytojos parodymai atitinka K. B. paaiškinimus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pasak pačios A. K., buvo kalba tik apie atlyginimą ją įdarbinus nuo birželio 6 dienos, tačiau ši esminė aplinkybė netiksliai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole, o į skundžiamo nutarimo nustatomąją dalį ši aplinkybė apskirtai nebuvo įtraukta ir teismas dėl jos nepasisakė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino K. B. teisinio statuso sprendžiant A. K. įdarbinimo klausimo. K. B. neturi jokių įgaliojimų darbdavio vardu sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, pranešti VSDFV ir spręsti kitus klausimus. Nagrinėjamu atveju jai buvo pavesta vykdyti darbuotojų atranką, tačiau jai perėjus dirbti į kitą parduotuvę, įdarbinimo klausimai buvo ne jos žinioje. Įvertinus šį aspektą tampa nesuprantama, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu K. B. yra traukiama administracinėn atsakomybėn kaip darbdavio įgaliotas asmuo. Be to, byloje A. K. dalyvavo kaip liudytoja. Tačiau teismo posėdžio metu, ji dalyvavo kartu su VDI atstovėmis ir kaip liudytoja nebuvo pašalinta iš salės. Iš teismo posėdžių protokolo, matyti, jog ji uždavinėjo klausimus proceso dalyviams. Laikytina, jog teismo procese, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ji negalėjo būti apklausta kaip liudytoja, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas liudytojų nesusižinojimo procese principas.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog 2011-09-13 nutartimi pratęsdamas bylos nagrinėjimo terminą teismas padarė esminį proceso pažeidimą, kadangi apie nutartį šalių neinformavo ir apie nutartį sužinota tik 2012-02-06 paskelbus bylos medžiagą, taip pat ATPK yra nustatyti aiškūs nuobaudos skyrimo terminai, pažeistas proceso operatyvumo principas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR VDI Klaipėdos skyrius prašo palikti galioti nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje K. B. kaltinama ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi neužtikrino, jog jos vadovaujamoje parduotuvėje pardavėjai – konsultantei A. K., būtų leista pradėti dirbti įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčas byloje kilo dėl pažeidimo padarymo.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl K. B. kaltės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepatikrino ir neįvertino visų surinktų įrodymų, kaltė grindžiama tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, VDI rašytine medžiaga ir A. K. parodymais, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. B. kaltės, išklausė jos paaiškinimus, VDI darbuotoją A. Ž., dalyvavusią patikrinime bei surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytojas S. M., A. K., E. K.. L. Š., įvertino rašytinius įrodymus, savo išvadas dėl K. B. kaltės pakankamai motyvavo. Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais byloje yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo darbuotojų parduotuvei Klaipėdoje (tai patvirtino tiek pati K. B., tiek liudytoja S. M., dirbusi regiono vadove), A. K. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse, iš pradžių „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ir „(duomenys neskelbtini)“e, kur užtrukdavo tam tikrą laiko tarpą, per kurį faktiškai atlikdavo darbines funkcijas. Šią aplinkybę teisme nurodė pati A. K., kuri taip pat paaiškino, jog su K. B. buvo aptartas atlyginimas, perduoti dokumentai, reikalingi įdarbinimui. Iš pradžių kaip mokinė ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje, K. B. išėjus vadovauti naujai atidaromai parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, padėjo ten paruošti patalpas. Šias A. K. nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina ir pati K. B., kuri pripažįsta, kad su A. K. bendravo dėl įdarbinimo dar iki išeinant dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, po to „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei liko vadovauti L. Š., bet taip susiklostė, kad L. Š. buvo užimta ir A. K. turėjo mokytis pas ją, K. B., buvo atėjusi ir į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę (b. l. 33). Rašytiniame paaiškinime VDI K. B. taip pat teigė, kad A. K. buvo atėjusi pasimokyti, pažindinosi su darbu (avalynės peržiūra, kainos), „(duomenys neskelbtini)“o parduotuvėje buvo atėjusi kaip mokinė (b. l. 7, 11). Liudytoja L. Š. teisme nurodė, kad A. K. buvo mačiusi kaip būsimą darbuotoją, žinojo, jog mokymų klausimu A. K. bendravo su K. B., kai paskambino K. B., pastaroji atsakė, kad jau kelios dienos pas ją A. K. neatėjo. Liudytoja S. M. taip pat patvirtino, jog iš parduotuvės vedėjos buvo girdėjusi, kad A. K. nori darbintis, tačiau kažkas nepavyko, A. K. pradėjo kelti sąlygas, jos dokumentų dėl įdarbinimo negavo. Liudytoja E. K. parodė, jog buvo mačiusi A. K. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri ėjo prie žmonių, tvarkė salę, sveikinosi. Rašytiniame paaiškinime VDI E. K. buvo paaiškinusi, kad A. K. aptarnavo žmones, tik kaip nauja darbuotoja negalėjo dirbti prie kasos, jos parduotuvėje kalbėjo apie batų kainas, ką darbe reikia daryti. Nors teismui E. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame teigė, jog VDI darbuotojai rašant jiems paaiškinimą darė spaudimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. ir toliau dirba K. B. vadovaujamoje parduotuvėje, teiginiai apie neva darytą inspektorių spaudimą, diktavimus, ką reikia rašyti, vertintini tik kaip siekis padėti išvengti atsakomybės K. B., juolab, jog nėra duomenų, kad VDI darbuotojai turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, tyrimą atliko ne savo iniciatyva, o po A. K. kreipimosi. Be kita ko, apklausiama teisme E. K. apie jokį jai darytą spaudimą neužsiminė. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad paaiškinimą VDI E. K. būtų rašiusi ne savo valia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima spręsti, jog A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse atliko ne ką kita, o darbo funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinta nebuvo. Kadangi dėl priėmimo į darbą ji bendravo su vadove K. B., kuri tuo laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėms „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau „(duomenys neskelbtini)“, sprendžiant iš bylos duomenų užsiėmė darbuotojų atranka, ji ir turėjo užtikrinti, jog A. K. jos vadovaujamose parduotuvėse neatliktų darbinių funkcijų, jeigu nebuvo realiai įdarbinta. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl K. B. vaidmens, nes ji nubausta ne už tai, kad neįdarbino A. K., bet už tai, jog neužtikrino, kad A. K. nebūtų leista pradėti dirbti parduotuvėje, kai ji nėra įdarbinta. Nors teisme K. B. teigė, kad A. K. mokėsi dirbti, tačiau tai, jog darbuotoją reikia apmokyti konkretaus darbo nepaneigia reikalavimo, kad darbuotojas darbines funkcijas pradeda atlikinėti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, priešingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbą.
Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas nevertino K. B. paaiškinimų, nepašalino prieštaravimų A. K. parodymuose nepagrįsti. K. B. paaiškinimai vertinami su kitais įrodymais ir jos kaltės klausimas išspręstas įvertinus ne išimtinai kuriuos nors vienus įrodymus, o jų visumą. Apeliaciniame skunde dėstomi A. K. parodymų neatitikimai apie išdirbtas valandas neturi esminės reikšmės, kadangi nelegalaus darbo faktas nustatinėjamas ne pagal išdirbtų valandų skaičių, o vertinama, ar asmuo, nebūdamas įdarbintas, atliko darbines funkcijas, šiuo atveju buvo nustatyta, kad A. K. parduotuvėse atliko būtent darbines funkcijas, nors nebuvo įdarbinta teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į teismų praktiką, kritikuojamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau nėra pagrindo manyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų. Jame užfiksuotos esminės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuriam jis surašytas, gali suprasti, kuo yra kaltinamas ir nuo to gintis. Taip pat užsimenama, jog teismo posėdžio protokole netiksliai užfiksuoti A. K. parodymai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek K. B., tiek jos advokatas po nutarimo priėmimo susipažino su bylos medžiaga, tačiau apylinkės teismui nepareiškė jokių pastabų dėl tariamai netikslaus protokolo surašymo.
Apeliaciniame skunde nurodomi įvairūs procesiniai pažeidimai, tačiau apygardos teismo nuomone, apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti nutarimą. Skunde teigiama, kad A. K. apklausta kaip liudytoja, tačiau posėdyje dalyvavo kartu su VDI atstovėmis, nebuvo pašalinta iš salės taip pažeidžiant liudytojų nesusižinojimo procese principą. Tokie argumentai nepagrįsti. ATPK 273 str. 1 d. numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog A. K. patyrė žalos dėl padaryto pažeidimo, kadangi parduotuvėse atliko darbines funkcijas, tačiau įdarbinta nebuvo, už tai negavo jokio užmokesčio, todėl ji faktiškai buvo nukentėjusioji, nors nei teismo posėdžio protokole, nei nutarime toks jos statusas nebuvo akcentuojamas. ATPK 273 str. 2 d. nustato, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal ATPK 273 str. 3 d. nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas pagal šio kodekso 276 straipsnį. Vadinasi, nukentėjusysis tik apklausiamas kaip liudytojas, laikantis liudytojų apklausos ypatumų, tačiau dėl to netampa liudytoju procese. Nukentėjusioji A. K. administracinio teisės pažeidimo procese būdama nukentėjusioji buvo tik apklausta kaip liudytoja. Nepašalinus jos iš salės kaip kitų liudytojų, liudytojų nesusižinojimo principas pažeistas nebuvo, kadangi nuo pažeidimo nukentėjęs asmuo teismo posėdyje turi teisę duoti paaiškinimus, reikšti prašymus, atitinkamai ir užduoti klausimus kitiems procese dalyvaujantiems asmenims.
Apeliaciniame skunde ginčijama ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nutartis byloje pratęsti nagrinėjimo terminą (b. l. 36), tai vertinama kaip esminis proceso pažeidimas. Apygardos teismas su tuo nesutinka. ATPK suteikia teisę institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą esant pagrindui pratęsti bylos nagrinėjimo terminą, tokia galimybe apylinkės teismas pasinaudojo, pratęsimo termino trukmė neviršija ATPK numatytų ribų (ATPK 35 str.), todėl ATPK normos pažeistos nebuvo. Termino pratęsimo klausimas išspręstas nutartimi, ATPK imperatyviai neįpareigoja pratęsus bylos nagrinėjimo terminą apie tai informuoti proceso dalyvius, juolab, jog priimta teismo 2011-09-13 nutartis neskundžiama. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad terminas pratęstas visiškai pagrįstai, nes byla pakankamai sudėtinga, posėdžiuose apklausti keli liudytojai, ne visi jų atvykdavo paskirtu laiku, todėl natūralu, kad procesas užsitęsė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas buvo neobjektyvus, iš anksto įsitikinęs K. B. kalte. Tačiau tokie teiginiai abstraktūs ir deklaratyvūs, nesutikimas su teismo motyvais nereiškia, jog teismas buvo neobjektyvus. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas stengėsi nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, kvietė apklausai liudytojus, kai kuriems jų neatvykus, ėmėsi priemonių, kad šie vis dėlto atvyktų į teismą (priimta nutartis dėl liudytojos atvesdinimo), prijungė prie bylos papildomų dokumentų. Taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas K. B. kaltės klausimu turėjo išankstinį nusistatymą, apygardos teismas nemato, o apeliantė taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių abejoti apylinkės teismo objektyvumu. Be kita ko, iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad nei K. B., nei jai atstovavęs advokatas nušalinimų teismui nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
K. B. advokato Manto Liugo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Dalius Jocys