3.1.14.8.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11476-907/2017, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo S. K. ieškinys atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Šiaulių centro poliklinikai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. F., V. A. L. ir Šiaulių rajono 2 – ojo notarų biuro notarei B. Š., kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gydytojos – psichiatrės V. F. pasirašytą 2007 m. rugsėjo 4 d. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K., (duomenys neskelbtini), psichinės sveikatos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. K. ieškinį. Nurodė, kad ieškinys nepriimtinas, nes paduotas nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, be to, pagal pateiktus reikalavimus iš esmės nenagrinėtinas teisme. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad yra mirusios motinos atstovas, taip pat praleistas terminas kreiptis dėl išduoto medicininio pažymėjimo su skundu į sveikatos priežiūros įstaigą. Vertino, kad medicininio pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu iš esmės susijęs su įrodymų rinkimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017. Sprendė, kad tokie procesiniai veiksmai negali būti vertinami, kaip ieškovo reikalavimas atskiroje byloje ir būti savarankišku bylos dalyku, nes jie nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) S. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o ne ieškinį atsisakyti priimti.

2. Teismas ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje tik patikrina, ar ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami ar renkami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) S. K. atskirasis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto (ieškovo) ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6. Apeliantas (ieškovas) iš esmės apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti ieškinį priimti.

7. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111–114 straipsniuose nustatyti bendrieji reikalavimai dalyvaujančių byloje asmenų pateikiamų procesinių dokumentų formai ir turiniui. CPK 135 straipsnyje nurodyti specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pateiktas ieškinys.

8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas. Pabrėžtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto (ieškovo) ieškinyje pareikštą reikalavimą, skundžiamoje nutartyje nurodė – kadangi ieškinyje nėra nurodytas reikalavimas, galintis sukurti objektyvius teisinius padarinius, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, jog Šiaulių apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-16-641/2017 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurioje ginčijamas medicininis pažymėjimas buvo vienas iš įrodymų. Minėtoje byloje ieškovo ieškinys buvo atmestas, tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadangi medicininio pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu iš esmės yra susijęs su įrodymu rinkimu civilinėje byloje dėl ieškovo S. K. mirusios motinos A. K. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, tokie procesiniai veiksmai negali būti vertinami kaip ieškovo reikalavimas atskiroje byloje ir būti savarankišku bylos dalyku, nes jie nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamojoje nutartyje išdėstytus argumentus bei atskirojo skundo motyvus, nustatė, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š., K. K., E. K. (civilinės bylos Nr. 2-16-641/2017). Teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017 ginčijamas medicininis pažymėjimas buvo vienas iš įrodymų, kurį teismas vertino ir pasisakė, kad ieškovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris leistų suabejoti minėtą medicininę pažymą testatorei išdavusios gydytojos psichiatrės objektyvumu vertinant testatorės psichinę būklę, minėtas medicininis dokumentas šiai dienai nėra panaikintas ar nuginčytas teismine tvarka, yra galiojantis, todėl teismas nemato pagrindo juo nesiremti ir atmeta ieškovo argumentus dėl jo neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Nr. 2-16-641/2017 palikus nepakeistą, nebėra pagrindo nagrinėti šioje byloje ieškovo pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gydytojos – psichiatrės V. F. pasirašytą 2007 m. rugsėjo 4 d. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K., (duomenys neskelbtini), psichinės sveikatos. Civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017 teismas šį įrodymą įvertino, dėl jo pasisakė; sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

13. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo res judicata reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                              Birutė Simonaitienė