Civilinė byla Nr. e2-871-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01091-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:         3.1.14.8.1; 3.1.14.8.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl skolos sumažinimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Furnitūra marketingas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      sumažinti pagal 2011 m. sausio 18 d. taikos sutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011 iš ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“, M. M., G. L. M. atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui išieškomą sumą, sumažinant 3 498 833,70 Lt (1 013 332,28 Eur) skolą iki 3 218 582,49 Lt (932 165,92 Eur), panaikinant išieškomas 77 244,90 Lt (22 371,67 Eur) dydžio palūkanas, panaikinant visas išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 013 332,28 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 15 d. iki ieškinio padavimo dienos ir nutraukiant jų skaičiavimą nuo ieškinio padavimo dienos ir panaikinant visas išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 137 274,87 Lt (39 757,55 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki ieškinio padavimo dienos ir nutraukiant jų skaičiavimą nuo ieškinio padavimo dienos;

1.2.                      netenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti išieškomą sumą, sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 013 332,28 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki visiško prievolės įvykdymo (bet ne ilgiau negu už 5 metus), skaičiuojant nuo 0 Eur;

1.3.                      netenkinus antrojo reikalavimo, sumažinti išieškomą sumą, sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 636 108,57 Lt (1 053 089,83 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas iki 105 308,98 Eur ir nutraukiant jų skaičiavimą nuo ieškinio padavimo dienos;

1.4.                      netenkinus trečiojo reikalavimo, sumažinti išieškomą sumą, sumažinant 3 498 833,70 Lt (1 013 332,28 Eur) skolą iki 3 218 582,49 Lt (932 165,92 Eur), sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 498 833,70 Lt (1 013 332,28 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 3 218 582,49 Lt (932 165,92 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo (bet ne ilgiau negu už 5 metus);

1.5.                      netenkinus ketvirtojo reikalavimo, taikyti ieškinio senatį ir sumažinti išieškomą sumą, sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 498 833,70 Lt (1 013 332,28 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei sumažinant išieškomas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 137 274,87 Lt (39 757,55 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo, iki 231 687,13 Eur.

2.       Ieškinyje nurodė, kad daugiau nei 11 metų tęsiasi išieškojimas iš ieškovei priklausančio hipoteka įkeisto turto atsakovui AB SEB bankui. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2024 m., t. y. 9 metus, hipoteka įkeisto turto varžytynės nebuvo skelbiamos, o laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Nepaisant neaktyvaus vykdymo proceso, iš ieškovės už kiekvieną vykdomosios bylos vykdymo dieną yra skaičiuojamos palūkanos, kurios ieškinio pateikimo dieną sudaro 63,25 proc. pagrindinės skolos, t. y. 652 979,80 Eur. Per 11 metų vykdomą išieškojimo procesą ieškovės įsiskolinimas atsakovei tik padidėjo. Atsakovei tokia situacija yra labai palanki, ji yra nesuinteresuota efektyviu skolos išieškojimu vykdymo procese, kadangi ieškovės įsiskolinimas jai stabiliai didėja ir žymiai viršija atsakovės planuotas uždirbti pajamas iš sutarčių, jeigu jos būtų buvusios tinkamai įvykdytos. Ieškovės, kaip skolininkės, teisinės galimybės paspartinti vykdymo procesą yra ribotos – ieškovė turi galimybę ieškoti areštuoto turto pirkėjų tik už ne mažesnę nei antstolio įvertintą turto rinkos kainą arba ne mažesnę nei įsiskolinimo atsakovei suma kainą. Ieškovės galimybės savarankiškai ieškoti ir surasti areštuoto turto pirkėją buvo nedidelės tiek dėl ilgus metus nenustatytos turto rinkos vertės, tiek dėl didelio atotrūkio tarp nustatytos rinkos vertės ir žymiai išaugusios skolos.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad nepaisant atsakovės veiksmų pasinaudojant jai suteiktomis teisėmis ar ne, vykdymo proceso efektyvumo užtikrinimas yra antstolio, bet ne atsakovės, pareiga. Būtent esamas teisinis reglamentavimas sudarė prielaidas šiuo konkrečiu atveju atsirasti tokiam išbalansuotam vykdymo procesui, kuriame yra iš esmės pažeidžiamos ieškovės teisės dėl žymiai išaugusios skolos, tačiau tuo pačiu tenkinami atsakovės interesai uždirbti dėl kuo ilgiau besitęsiančio vykdymo proceso, sudarant sąlygas atsakovės lupikavimui. Ieškovė neturi jokių teisinių priemonių ir galimybių gintis tokioje situacijoje, t. y. paspartinti vykdymo veiksmus ir sustabdyti neribotą skaičiavimą vykdymo procese ir išsilaisvinti nuo skolos atsakovei. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta ginti savo pažeistas teises teisme, reikšdama reikalavimus dėl palūkanų sumažinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ ieškinį dėl skolos sumažinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 patvirtinta UAB „Furnitūra marketingas“, M. M. ir G. L. M. ir AB SEB banko sudaryta taikos sutartis dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei taikos sutarties netinkamo vykdymo pasekmių, kuria ieškovai ir atsakovai pripažino, kad atsakovų bendra skola ieškovui AB SEB bankui sudaro 3 637 005,03 Lt. AB SEB bankas 2012 m. kovo 6 d. prašymu Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi išdavė ieškovui AB SEB bankui vykdomąjį raštą dėl 3 297 900,96 Lt skolos išieškojimo iš atsakovų UAB „Furnitūra marketingas“, M. M., G. L. M. bei nustatė skolos išieškojimo eiliškumo tvarką. Atskiruoju skundu AB SEB bankas prašė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį iš dalies panaikinti ir naikinamoje dalyje išspręsti klausimą iš esmės, nurodant, kad nutarta išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl 3 717 394,60 Lt skolos išieškojimo iš atsakovų. Taip pat ieškovė prašė išspręsti klausimą, kuris nebuvo išspręstas, nurodant, kad vykdomasis raštas išduodamas ir dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo viso įsiskolinimo sumos iki kol bus įvykdyti įsipareigojimai ir apmokėtas įsiskolinimas, išieškojimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-141/2013 Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį pakeitė, nustatant, kad ieškovui AB SEB bankui išduodamas vykdomasis raštas dėl 3 498 833,70 Lt skolos, 77 244,90 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo nuo 3 498 833,70 Lt sumos išieškojimo iš atsakovų, išieškojimą vykdant taikos sutarties 7 punkte nustatyta tvarka, o taip pat išduodamas vykdomasis raštas dėl 137 274,87 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo nuo 137 274,87 Lt sumos išieškojimo iš atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“.

6.       Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio turinys bei formuluojami reikalavimai patvirtina, kad ieškovė siekia pakeisti teismo sprendimu patvirtintas taikos sutarties sąlygas, susijusias su skola bei nustatytomis palūkanomis. Tokie ieškovės reikalavimai negali būti nagrinėjami, nes jie yra išspręsti teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartimi. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ pateiktą ieškinį dėl skolos sumažinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškiniu reiškiami reikalavimai nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 ir nebuvo išspręsti taikos sutartimi. Minėtoje byloje šalys išsprendė tik tarpusavio ginčą dėl įsiskolinimo dydžio pagal tarp šalių sudarytas kreditavimo sutartis, susitarė dėl šio įsiskolinimo dengimo sąlygų ir tvarkos. Ieškovė šioje byloje iš esmės prašo teismo sumažinti atsakovės vykdymo procese išieškomą sumą, tačiau nesiekia pakeisti teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su skola bei nustatytomis palūkanomis.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, reglamentuojantį ieškinio tapatumą ir teismo atsisakymą priimti ieškinį, todėl ieškinį priimti atsisakė nepagrįstai. Pirmosios instancijos ieškinių pagrindų (ne)tapatumo nevertino visiškai, o ieškinių reikalavimų tapatumą įvertinimo netinkamai. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės reiškiamo kiekvieno reikalavimo, netyrė ir nevertino kiekvieno jo tapatumo su pirmosios bylos reikalavimu (reikalavimais).

7.3.                      Ieškovės atskirajame skunde dėstomą poziciją – kad jos ieškinys (nepaisant praeityje tarp ginčo šalių sudarytos taikos sutarties) yra nagrinėtinas teisme – patvirtina ir kita (ne tik tarp ginčo šalių susiklosčiusi) teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 taip pat buvo sprendžiamas ginčas, kai, analogiškai šiai bylai, tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo išduotas vykdomasis raštas byloje, nepaisant to tarp šalių kilo papildomų su tuo susijusių ginčų.

7.4.                      Ieškovė neturi teisinių priemonių paspartinti vykdymo veiksmus ir sustabdyti neribotą palūkanų skaičiavimą vykdymo procese ir išsilaisvinti nuo skolos atsakovui AB SEB bankui. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta ginti savo pažeistas teises teisme, reikšdama reikalavimus dėl palūkanų sumažinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)egzistavimo

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

10.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).

11.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, skundžiamą nutartį motyvuodamas tuo, kad ieškovė (toliau – apeliantė) ieškiniu siekia pakeisti teismo sprendimu patvirtintas taikos sutarties sąlygas, susijusias su skola bei nustatytomis palūkanomis; pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami, nes jie yra išspręsti teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartimi.

12.       Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

14.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktas).

15.       Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 19 punktas)

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

17.       Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 23 punktas).

18.       Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).

19.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad civilinės bylos Nr. 2-1026-485/2011, su kuria ieškinio tapatumą nustatė pirmosios instancijos teismas, šalimis buvo ieškovas AB SEB bankas, atsakovai M. M., G. L. M. ir apeliantė. Šioje civilinėje byloje apeliantė kreipėsi į teismą kaip ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui AB SEB bankui, trečiaisiais asmenimis nurodydama M. M. ir G. L. M. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 dalyvavę ir šios civilinėje dalyvaujantys byloje asmenys sutampa.

20.       Nustatyta, kad ieškovas AB SEB bankas civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. M., G. L. M. ir UAB „Furnitūra marketingas“ 3 713 182,46 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AB SEB bankas nurodė, kad atsakovų skola atsirado atsakovams netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal 2004 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0350404212371-60, 2008 m. gegužės 20 d. Laidavimo sutartį Nr. 0308-1581, 2006 m. rugsėjo 8 d. Faktoringo sutartį Nr. 0370604213979-61, 2009 m. kovo 24 d. laidavimo sutartį Nr. 0309-1859, 2006 m. lapkričio 28 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0360604214334-61, 2006 m. lapkričio 28 d. Laidavimo sutartį Nr. 0306-864, 2007 m. gegužės 14 d. Faktoringo sutartį Nr. 0370736634972-61, 2009 m. kovo 24 d. Laidavimo sutartį Nr. 0309-1858.

21.       Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo atitinkama ieškinyje nurodyta dalimi sumažinti pagal 2011 m. sausio 18 d. taikos sutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011 iš apeliantės, M. M., G. L. M. atsakovui AB SEB bankui išieškomą sumą. Ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo AB SEB banko iniciatyva pradėto neefektyvaus išieškojimo iš apeliantės, besitęsiančio 11 metų, apeliantės įsiskolinimas atsakovei tik padidėjo. Apeliantė negali paspartinti vykdymo veiksmų ir sustabdyti neriboto palūkanų skaičiavimo, dėl ko yra esmingai pažeidžiamos jos teisės.

22.       Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 ir šioje byloje pareikštų ieškinių reikalavimų dalykus, matyti, kad ieškiniais siekiama skirtingų materialiųjų teisinių padarinių, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 pareikštu ieškiniu ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią atsakovams nevykdant pirmiau nurodytų sudarytų sutarčių, o šioje civilinėje byloje apeliantė prašo sumažinti pagal 2011 m. sausio 18 d. taikos sutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011 iš apeliantės ir M. M., G. L. M. atsakovui AB SEB bankui išieškomą sumą.

23.       Skiriasi ir civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 bei šioje byloje pareikšto ieškinių reikalavimų pagrindai, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 pareikšto ieškinio pagrindu yra aplinkybės apie pirmiau nurodytų sudarytų sutarčių nevykdymą, o šioje civilinėje byloje apeliantė neginčija pirmiau nurodytų sudarytų sutarčių nevykdymo fakto, tačiau reikalavimus grindžia tuo, kad dėl užsitęsusio išieškojimo apeliantės skola AB SEB bankui nepagrįstai didėja.

24.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 ir šioje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs. Taigi, pritartina apeliantės teiginiams, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto ieškinio atsisakymo pagrindo, kuris taikytinas tik nustačius išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylų tapatumą. Vis dėlto, vien tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas ieškinio atsisakymo pagrindas, savaime nereiškia, kad ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimtas.

25.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

26.       Šiame kontekste aktualu tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 nutarė patvirtinti ieškovo AB SEB banko ir atsakovų M. M., G. L. M. bei apeliantės sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartimi apeliantė įsipareigojo mokėti ieškovui AB SEB bankui taikos sutarties 3.1 – 3.3 papunkčiuose nurodytas sumas. Taikos sutarties 4-12 punktais šalys taip susitarė dėl to, kaip bus paskirstomos apeliantės mokamos sumos, kokias ieškovas AB SEB bankas turi teises, siekdamas patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto apeliantės turto, kokiais atvejais ir kokio dydžio palūkanas ir delspinigius turi mokėti apeliantė.

27.       Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 nutarė išduoti ieškovui AB SEB bankui vykdomąjį raštą dėl 3 297 900,96 Lt skolos išieškojimo iš apeliantės ir atsakovų M. M., G. L. M. civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011, iš dalies neįvykdžius Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų; nustatė tokią skolos išieškojimo eiliškumo tvarką: visų pirma pagal sutartis, kurios užtikrintos hipoteka, išieškojimas nukreipiamas į hipoteka įkeistą apeliantės turtą bei įkeistas apyvartoje esančias prekių atsargas ir tik tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą iš varžytinių nepakanka piniginių lėšų padengti viso apeliantės įsiskolinimo, ieškovas AB SEB bankas turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į apeliantės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, ir tik tuo atveju, jeigu išieškojimo procese nepakanka piniginių lėšų padengti viso apeliantės įsiskolinimo, ieškovas AB SEB bankas turi teisę pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus prieš laiduotojus M. M. ir G. L. M. dėl įsiskolinimo pagal taikos sutarties 1 punkte nurodytas sutartis ir šią taikos sutartį išieškojimo, išskyrus dėl šios taikos sutarties 2 punkte numatytos sutarties.

28.       Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo AB SEB banko prašymą dėl klaidos ištaisymo ir ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje, nurodydamas, kad ieškovei išduodamas vykdomasis raštas dėl 3 436 356,95 Lt skolos išieškojimo iš atsakovų.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-141/2013 nutarė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį pakeisti, rezoliucinės dalies antrą ir trečią pastraipas išdėstant taip: „išduoti ieškovui AB SEB bankui vykdomąjį raštą dėl sumų, susidariusių 2012 m. gegužės 15 d., išieškojimo, t. y. dėl: 3 498 833,70 Lt skolos, 77 244,90 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 498 833,70 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš atsakovų UAB „Furnitūra marketingas“, M. M., G. L. M. Nustatyti tokią 1 punkte nurodytos skolos išieškojimo eiliškumo tvarką – visų pirma pagal sutartis, kurios užtikrintos hipoteka, išieškojimas nukreipiamas į hipoteka įkeistą atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ turtą bei įkeistas apyvartoje esančias prekių atsargas ir tik tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą iš varžytinių nepakanka piniginių lėšų padengti viso atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, ieškovas AB SEB bankas turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, ir tik tuo atveju, jeigu išieškojimo procese nepakanka piniginių lėšų padengti viso atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, ieškovas AB SEB bankas turi teisę pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus prieš laiduotojus M. M. ir G. L. M. 137 274,87 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 137 274,87 Lt sumos, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“. Nustatyti, kad 2 punkte nurodyta skola išieškoma tik iš atsakovo UAB „Furnitūra marketingas“.“

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 16 punktas).

31.       Iš aptartų duomenų matyti, kad tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011, kuria patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria ieškovui AB SEB bankui išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš apeliantės, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, yra įsiteisėję, taigi įgiję res judicata galią, todėl nebegali būti ginčijami (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

32.       Iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantė, iš esmės siekia modifikuoti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. nutartimis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi sukurtas teisines pasekmes. Tačiau toks ieškovės siekis įgyvendinamas pažeidžiant instancinę teismo procesinių sprendimų apskundimo tvarką, pagal kurią teismo priimtais procesiniais sprendimais sukurtos teisinės pasekmės gali būti pakeistos (panaikintos) tik įstatyme nustatyta tvarka apskundus tokius teismo procesinius sprendimus (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 340 straipsnio 1 dalis), nesilaikant CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo procesinių sprendimų privalomumo principo reikalavimų bei pažeidžiant CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, pažeisdama CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo procesinių sprendimų privalomumo principą, nesilaikydama CPK įtvirtinto instancinės teismų procesinių sprendimų apskundimo tvarkos bei CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo ieškiniu siekia modifikuoti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. nutartimis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi sukurtas teisines pasekmes, apeliantės ieškinys pripažintinas nenagrinėtu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas suklydo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą nurodydamas kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinį pagrindą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėti apeliantės ieškinį teisme, kadangi tarp šalių kilę ginčai dėl aptartų sutarčių nevykdymo ir šių sutarčių nevykdymo teisinių pasekmių taikymo yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.

34.       Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei nurodė apeliantė, pozicijos, jog tokio pobūdžio ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme, nepagrindžia kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020. Iš kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 matyti, kad nurodytoje byloje kasacinis teismas, be kita ko, nagrinėjo klausimą, ar teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalinis įvykdymas, kuris egzistavo vykdomojo rašto išdavimo metu, sudaro pagrindą spręsti dėl šalių sutartų netesybų (dėl delspinigių), įtvirtintų taikos sutartyje, mažinimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nekelia nei taikos sutartimi prisiimtų prievolių dalinio įvykdymo, kuris egzistavo vykdomojo rašto išdavimo metu, klausimo, neįrodinėja ir taikos sutartyje nustatyto delspinigių dydžio nepagrįstumo, atsižvelgiant į įvykdytos prievolės dydį. Taigi, skirtingai nei nurodė apeliantė, civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 ir šioje civilinėje byloje susiklosčiusi situacija nėra analogiška, tačiau iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo aptartos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos vertinti kaip tokios, kuri patvirtinta, jog tokio pobūdžio ieškinys, kurį apeliantė pareiškė nagrinėjamoje byloje, gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

35.       Šiame kontekste kasacinio teismo ne kartą akcentuota, kad precedentu yra suprantamas sprendimas, tapęs privaloma taisykle ateityje sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti taikomas kitoje byloje kaip teismo precedentas tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 48 punktas; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-684/2024, 57 punktas). 

36.       Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad ieškinio pateikimas šioje civilinėje byloje yra vienintelė teisinė priemonė apginti jos galbūt pažeidžiamas teises dėl jos atžvilgiu atliekamų vykdymo veiksmų neefektyvumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, kaip skolininkė vykdymo procese, manydama, jog vykdymo veiksmus atliekantis antstolis netinkamai atlieka jam priskirtus procesinius veiksmus ar nepagrįstai atsisako juos atlikti, turi teisę CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka teikti skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo). Be to, apeliantei manant, kad dėl antstolio ar išieškotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ji patyrė žalos, apeliantė turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama visas atitinkamo, apeliantės manymu sukėlusio jai žalą, asmens civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai).

37.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinį pagrindą, tačiau priėjo prie teisingos išvados, kad ieškinį turi būti atsisakyta priimti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 328, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė