Baudžiamoji byla Nr. 1-304-582/2014

                                                        (Proceso Nr. 1-64-1-00456-2014-4)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2; 2.3.6.4.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. V. ir M. K., jų atstovui advokatui Daliui Poviliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m., laikotarpiu nuo kovo 3 d. iki balandžio 7 d., veikdamas bendrininkų grupėje su Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenančiu ir veikiančiu asmeniu, laikotarpiu nuo kovo 3 d. iki balandžio 7 d., susitarė už atlygį iš Lietuvos Respublikos atgabenti asmenis nusikalstamų veikų vykdymui Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kitais išnaudojimo tikslais, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 26 d. iki balandžio 7 d., vykdydamas susitarimą ir suradęs Lietuvos Respublikoje M. K., D. V. ir M. Š., 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu atliekantį savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, ir pasinaudodamas jų pažeidžiamumu bei panaudodamas apgaulę, verbavo juos vykti į Vokietiją, apgaule žadėdamas legaliai įdarbinti, tačiau sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, už sutikimą vykti į Vokietiją žadėdamas sumokėti po 200 eurų kiekvienam, taip paskatindamas ir nulemdamas jų apsisprendimą vykti į Vokietiją, tačiau turėdamas tikslą juos parduoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti ir kitais išnaudojimo tikslais, po ko M. K., D. V. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo, o M. Š. veikiant 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu, sutikus vykti, 2014 m. kovo 29 d. iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančio asmens, nurodyto kaip T. G. (G.), per „Western Union“ grynųjų pinigų pervedimo sistemą gavęs 400 eurų piniginę perlaidą Nr. MTCN: 151-341-6903, Marijampolės autobusų stotyje, esančioje Marijampolėje, Stoties g. 2B, už 518 litų M. K. ir D. V. vardu nupirko du autobuso bilietus 2014 m. balandžio 10 d. vykti į Vokietiją, Diuseldorfo miestą, po ko M. K. ir D. V. sumokėjo po 50 eurų, o tai atitinka 172,64 litų, pažadėjo jiems nemokamą apgyvendinimą, maitinimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 400 eurų atlygį ir po savaitės saugų parvežimą į Lietuvą, po ko iš M. K. ir D. V. paėmė jų asmens tapatybės korteles, taip siekdamas užkirsti kelią galimam jų atsisakymui vykti į Vokietiją, taip juos kontroliavo, o M. K. atsisakius vykti, Marijampolės autobusų stotyje grąžino 2014 m. kovo 29 d. nupirkus bilietus ir 2014 m. balandžio 5 d. susitarė su mikroautobuso vairuotoju R. A. dėl D. V. nugabenimo į Vokietijos Federacinę Respubliką 2014 m. balandžio 7 d. ir M. K. nugabenimo į Vokietiją 2014 m. balandžio 10 d., po ko 2014 m. balandžio 7 d. apie 17 val., prie parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Marijampolės m., Vytauto g. 48A, D. V. gražinęs asmens tapatybės kortelę ir davęs lapelį su užrašytu adresu Vokietijoje, nurodęs, kad jį pasitiks Vokietijoje, įsodino D. V. į R. A. vairuojamą mikroautobusą „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantį į Vokietiją, už kelionę sumokėjęs 90 eurų, o tai atitinka 310,75 litų, tokiu būdu gabeno D. V. į Vokietiją, kol 2014 m. balandžio 7 d., 17.55 val., Kalvarijos užkardoje, Kalvarijos sav., Salaperaugio km., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 96 km, mikroautobusą „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su į Vokietiją vykstančiu D. V. sustabdė ir išlaipino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus specialistai. Taip jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančiu asmeniu, verbavo daugiau kaip du nukentėjusius asmenis ir vieną iš jų gabeno, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę, sumokėjęs pinigus, žinodamas ir siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais.

Kaltinamasis E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad susipažino su T., palaikydavo ryšį, susirašydavo, pakalbėdavo. T. užsiminė, ar turi draugų, kurie vyktų dirbti iš Lietuvos į užsienį. Pasakė, kad pažiūrės, ką galės padaryti. Internete rado M. skelbimą, kad jis ieško bet kokio darbo. Susitarė susitikti, o susitikus jis M. papasakojo visas darbo sąlygas, klausė, ką jis sugeba, kokią kalbą moka, ar gali susišnekėti kita kokia kalba. Jį patikino, kad gali, kad buvo Vokietijoje, kad susišneka anglų kalba. Įvardijo sąlygas, kurias jam minėjo T., kad bus apgyvendintas, bus būstas, pateikė informaciją M., M. sutiko pagalvoti, tuo metu jis važiuoti norėjo. M. jam parašė SMS, ar gali važiuoti su draugu. Susitiko su M. draugu. Nusprendė, kad E. D. pasirašys pasižadėjimą, kad duos savo asmens tapatybės kortelės kopiją, o jam jie duos savo, taip apsikeitė duomenimis. Nuėjo į autobusų stotį, užsakė bilietus, bilietus pasiliko sau – M. sakė juos pasilaikyti, nes jis gali pamesti. M. nenorėjo važiuoti, abejojo. D. buvo labiau priklausomas nuo M.. Atšaukęs bilietus užsakė mikroautobusiuką, į kurį įsėdo D., ir vėliau buvo sulaikytas. Į Vokietiją vaikinai turėjo važiuoti įdarbinimui, gauti valstybės kompensacijas, socialines išmokas. T. sakė, kad gali gauti bedarbių pašalpas, socialines išmokas, viskas legalu. T. tikriausiai nuo to užsidirba pinigų. Tikslas buvo darbas, gal T. turėjo galvoje, kad taip reikės mažiau mokėti PVM mokesčių, nebūtinai  reikėjo asmenų, kad atidarytų asmenines banko sąskaitas ir jas valdytų. Klausė T., ar nebus paimta kreditų, T. atsakė, kad ne, kad tai legalu. Buvo įsitikinęs, kad jei kas bus negerai, nukentėjusieji sugrįš namo į Lietuvą, o jei būtų iškilęs koks konfliktas, tai kadangi T. draugauja su panele iš Lietuvos, jie su ja būtų susikalbėję, ji galėtų jiems padėti, išaiškinti, patarti kilus problemoms. Ji būtų išaiškinusi, kur jie pasirašo. Jei jau kas būtų labai blogai, jis paskambintų savo tėvui, kad tuos asmenis parvežtų į Lietuvą. Pabendravus su T. jam nekilo mintis, kad nukentėjusieji bus naudojami nusikalstamos veikoms daryti ar su jais bus daroma kažkas baisaus. T. turbūt būtų paėmęs pinigus iš valstybės, nes gal žinojo, kaip tai padaryti. Kažkiek nuo jų uždirbtos sumos už tarpininkavimą turėjo atitekti ir T.. T. moka kalbėti lietuviškai. Visiškai laisvai nemoka, bet susikalbėti būtų galima. Nukentėjusiesiems sakė, kad bus įdarbinti sode, statybose. Minimalus atlyginimas 7–8 eurai per valandą. Darbo, kurį ten gaus, dokumentams įforminti reikia išvažiuoti savaitei. Apie sąskaitų atidarymą, pašalpas ir kad jas gaus, tai jis sakė tik dėl darbo, jei nebūtų gavę darbo, gal tada ir būtų galima gauti pašalpas. Bedarbio, socialines, maisto, būsto – tokias pašalpas galima gauti. Pradžioje būtų apiforminę vaikinus, sutvarkę popierius, deklaracijos vietą, ar jie būtų grįžę į Lietuvą ar ne, ar įsidarbinę iš karto, tai tik laiko klausimas. Nukentėjusiesiems sakė, kad kai nuvažiuos, gaus 500 eurų. Kaip T. jam sakė, taip jiems ir pasakė. Nuo jų pačių priklausė, ar jie norėjo gauti pinigus, pažadėtus Vokietijoje, ar Lietuvoje. Jam T. sakė, kad visų pinigų neduotų, nes pasiims ir pradings. Jam 500 eurų turėjo sumokėti T.. T. sportavo ir dirbo, turėjo kažkur užsiregistruoti, atsižymėti, o apie bausmės atlikimą nieko nežino. Kai nupirko bilietus, nuėjo į biblioteką, parašė pasižadėjimą. Iki Diuseldorfo parodė autobuso maršrutą, jiems padavė pinigus, o jie jam asmens tapatybės korteles. M. asmens tapatybės kortelę grąžino, o D. atidavė, kai jis lipo į autobusiuką. Jiems parodė savo paso kopiją ir ją įteikė, jam nebuvo ko slapstytis. Jei D. būtų paprašęs savo asmens dokumento, būtų jam iškart jį atidavęs. D. ir M. davė pinigų, o prieš išvažiuojant D. pildė telefono sąskaitą, kad palaikytų ryšį. 90 eurų sumokėjo už autobusiuką, M. atsisakė važiuoti, už bilietus mokėjo, dėl to neturėjo laisvų lėšų. 50 ar 70 eurų davė jiems surašęs pasižadėjimą. Pasakė, kad arba dabar gauna visą sumą, arba kai nuvažiuos, gaus. Visų pinigų neduos. Jam atsiuntė 400 eurų, padalino po 200 eurų autobusiuko bilietams. Pokalbiuose su T. minimi „bomžai“, tai verT. klaida, pats vertė tą žodį. Vokišką žodį „pen“ įvardijo kaip nepažįstamus asmenis. Tai buvo tik žodis iš slengo, kuris apibūdintų tuos nepažįstamus žmones, o ne kekšes. Vartojo žodį kekšė apibūdinti nepažįstamą žmogų. Ta kekšė buvo dėl to, kad T. buvo minėjęs žodį „pen“, kaip jis rašomas, kaip iš to slengo jį išversti, tai ir gavosi iš gatvės slengo žodyno žodis „kekšė“. Lietuvių kalboje „nepažįstamas“ ir žodis „kekšė“ turi skirtingas reikšmes. D. turėtų nuvažiuoti į Vokietiją, ten įforminti dokumentus ir tuomet atsiradus darbui T. jam pasuktų, ar jam reikėtų išvažiuoti į Lietuvą ar ne. D., M. gautų 500 eurų, jei ir nebūtų rastas darbas, o po to gautų bedarbio pašalpas. Buvo minėta, kad pasirašys sutartis, atsidarys sąskaitas banke, kad pinigai eitų į sąskaitas. T. prašė jų paklausti, ką  jie gali, o ko negali dirbti. M. Š. sakė, kad turi išvaržą, nesakė, kad negali dirbti fizinio darbo, sakė, kad moka anglų kalbą. Apie elektroninę prekybą T. sakė, kad reikia apeiti kažkokį mokestį ar mažiau mokėti V. D. ir M. nežino, ar toje prekyboje būtų dirbę, tai buvo vienas iš darbo variantų. M. ir D. galėjo dalyvauti elektroninės parduotuvės prekyboje, ten nėra sunku. Nuo jų atvykimo į užsienį jam priklausytų 500 eurų. M. iniciatyva parašė pasižadėjimą, kad M. vyks į Vokietiją. Buvo užsiminęs, kad parašytų tokius žodžius, jog jis gauna pinigus, o E. D. jį saugiai veža. Visų trijų iniciatyva pasižadėjime parašyta, kad jie pasižada vykti į Vokietiją. Jis pats nebandė jų įtikinti, kad vyktų į Vokietiją. M. vieną valandą norėjo vykti, o kitą jau nenorėjo. Jis po to nusprendė, kad važiuoti nenori, ir nevažiavo.

Nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. D. norėjo jį išvežti į Vokietiją. Jis internete įdėjo skelbimą, kad ieško bet kokio darbo. E. D. paskambino, kitą dieną susitiko (duomenys neskelbtini). E. D. paaiškino, kad nuvažiuotų į Vokietiją, užpildytų agentūroje dokumentus, po to grįžtų į Lietuvą, po savaitės ar po kažkiek laiko išvažiuotų dirbti, bet konkrečiai nepasakė, kokį darbą reikės dirbti. Atlygio už darbą nepasakė, bet pasakė, kad nuvažiavus duoda 300 ar kažkiek eurų, o parvažiavus į Lietuvą dar duoda kažkiek eurų. Pasakė, kad Vokietijoje apgyvendina. Nuvažiavus duoda pinigus, agentūroje užpildytų kažkokius dokumentus. Nesakė, kiek laiko truks darbas Vokietijoje. Pasakė, kad reikės grįžti po savaitės. Nebuvo paaiškinta, ką konkrečiai reikės per tą savaitę daryti. Tuo metu jis nedirbo, jį išlaikė tėvas. Gyveno pas D. V., nes jie labai geri draugai. Pasikalbėjęs su E. D. pasakė, kad jam dar reikia pagalvoti. Galiausiai sutiko, susisiekė su E. D. telefonu. Paskui šis davė jam ir D. po 50 eurų, kad tikrai važiuotų, nupirko bilietus, paėmė jų pasus, po to jam atidavė. Kai nupirko bilietus, jie ėjo kartu. Bilietus pirko Marijampolėje. Vykti turėjo autobusu. Bilietus apmokėjo E. D.. Kai nupirko bilietus, jis davė kiekvienam po 50 eurų. Pinigus padavė bibliotekoje. Jų pasus paėmė dėl to, kad tikrai važiuotų į Vokietiją. Į Vokietiją jis neišvyko. Nusprendė nevykti, nes draugai pasakė, kad čia nesąmonė, kad taip nebūna. Jis jau turėjo nelegalaus darbo užsienyje patirtį. Kai pranešė E. D., kad nevyks į Vokietiją, šis supyko. Pasakė, kad grąžintų pinigus už bilietus, bet ne tik už save, bet ir už D. V.. Iki tol kalbos, kad už bilietus, už tuos 50 eurų turės atidirbti ar juos grąžinti, nebuvo. Jis pinigų už bilietus E. D. negrąžino, nes neturėjo, buvo bedarbis. D. sutiko vykti. Jis važiavo, bet policija jį netoli Lenkijos sienos išlaipino ir pargabeno atgal. Buvo kalbėta, kad Vokietijoje pasitiks kažkoks žmogus. Matė, kad E. D. susirašinėja vokiečių kalba. E. D. neklausė, ką jis moka dirbti, kokia jo kvalifikacija. Užsienio kalbos nemokėjo. Buvo raštiškas susitarimas, kad juos saugiai nugabena ir pargabena. Apie tai, kad gavo pinigus, pasirašė susitarime. Jam buvo grąžinti jo asmens dokumentai. Dokumentai buvo grąžinti po bilietų nupirkimo. Grąžino dokumentus, nes jam reikėjo važiuoti į Kauną dėl operacijos. Jis kreipėsi į E. D., kad grąžintų dokumentus, šis grąžino. Jo dokumentas buvo grąžintas prieš jo atsisakymą vykti. E. D. sakė, kad tuos eurus, kuriuos davė, jam pervedė draugas iš Vokietijos. E. D. davė 50 eurų, o iš pradžių buvo susitarimas, kad kai nuvažiuos į Vokietiją, duos 200 eurų, o grįžus po savaitės į Lietuvą duos dar 300 eurų. Nežino, už ką duoda tuos eurus. Apie galimą išvykimą kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Jai papasakojo visas aplinkybes, kokios buvo. Ji sakė, kad jis nevyktų. E. D. bijo dėl tų eurų. Jam baisu išeiti į miestą, kad nebūtų peštynių. Nors E. nėra laisvas, bet yra draugų. Jam pačiam taip atrodo, kad tie draugai gali pasigauti. Kaltinamasis E. D. jam prisistatė, pasakė savo gyvenamosios vietos adresą, parodė savo asmens dokumentą. Jie pasirašė susitarimą, kurį rašė E. D.. Tą susitarimą jis skaitė. Ten buvo parašyta, kad įsipareigoja juos saugiai nugabenti į Vokietiją, saugiai pargabenti, duoti 50 eurų. Dabar reiškia civilinį ieškinį. Nori 5000 Lt, gal 2000 Lt. Dėl tokios sumos pasitarė su advokatu. Nežino, už ką jam priklauso 2000 Lt. Jis išlaidų neturėjo. Kaltinamasis jam neskolingas. Prašo 2000 Lt, nes kaltinamasis įvarė jam baimės. Jis bijo vaikščioti po miestą, kad nebūtų sumuštas, nes neatidavė skolos už nupirktus bilietus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. D. paėmė asmens dokumentus ir pasakė, nes prie sutarties reikia, kad tikrai išvyktų, būtų atidavęs atvykus į autobusų stotį. Į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi iki tariamo išvažiavimo į Vokietiją. E. siūlymas jam kėlė įtarimą dėl to, kad nebuvo pasakyta, koks konkretus darbas, ar formins, ar ne, neaišku, kokius popierius būtų pasirašęs Vokietijoje, jog jam pačiam moka pinigus už suieškotą darbą. Jam atrodo, kad jo laisvė spręsti važiuoti ar nevažiuoti, nebuvo pažeista.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis gyveno su tėvu J. K. (duomenys neskelbtini), o mama yra mirusi. Jis taip pat savo noru gyveno vaikų namuose, nėjo į mokyklą, kad išvežtų į vaikų namus. Jis nuolatinio darbo neturėjo, turi antstoliams apie 2000 litų skolų ir skolą bendrovei „Omnitel“. Jis gyvena iš socialinės pašalpos, gauna 350 litų, kurių jam neužtenka, todėl internetiniame tinklalapyje įdėjo skelbimą, kuriame parašė,  kad ieško bet kokio darbo, taip pat įkėlė savo nuotrauką. Po savaitės jam paskambino asmuo, kuris prisistatė E., paklausė, ar ieško darbo, sakė, kad numerį rado internete, skelbimuose. Jam paklausus, koks darbas, skambinęs asmuo  pasakė, kad reikia susitikti. Pirmas susitikimas buvo prie (duomenys neskelbtini) „barako“ (bendrabučio). Kuri diena buvo, jis tiksliai neatsimena, tai buvo prieš dvi su puse savaitės. E. telefono numeris, iš kurio jam skambino, yra (duomenys neskelbtini). Jis pats naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie tai, kad eis į susitikimą dėl darbo, jis pasakė D. V.. Su E. jis susitiko kitą dieną po skambučio, apie 10.30 ar 13 val. Susitikimo metu jis klausė, koks darbas. E. pirmas pasakė, kad jam duos 200 eurų, važiuos į Vokietiją su mikroautobusu, surastas darbas priklausys nuo sugebėjimų. Jis E. sakė, kad nemoka kalbos, abejojo, ar jo neparduos, tačiau E. pasakė pamiršti senus laikus. Jam E. siūlymas iš karto sukėlė įtarimą, nes jau buvo tai patyręs. Panevėžio policijoje pradėtas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, jis buvo apklausiamas kaip liudytojas. Įtarimą kėlė tai, kad nebuvo pasakyta, koks konkretus darbas, neaišku, kokius popierius būtų pasirašęs. Jam taip pat kėlė įtarimą, jog jam pačiam moka pinigus už suieškotą darbą. Pirmas pokalbis baigėsi tuo, kad jis sakė pagalvosiąs. Po šio pokalbio D. V. taip pat norėjo važiuoti. Apie darbo pasiūlymą jis papasakojo Marijampolės ,, (duomenys neskelbtini)“ socialinei darbuotojai E. (E. V.). Po trijų dienų jis vėl susitiko su E.. Vienas susitikimas buvo penktadienį, kitas šeštadienį. Penktadienį apie 14 val. susitikimo metu buvo ir D. V.. E. D. kažkas turėjo pervesti pinigus per „Western Union“, tačiau nepervedė. Tą patį vakarą jam E. D. per socialinį tinklalapį „Facebook“ parašė, kad jam pervedė pinigus, tad jie gali susitikti. Jis klausė E. D., kokia jam nauda už įdarbinimą, kokie žmonės įdarbins Vokietijoje, E. D. atsakė, kad ras geresnį darbą, jog jį įdarbins kažkokia agentūra. Dar domėjosi, ar tai bus oficialus darbas, jam atsakė, kad reikės pasirašyti popierius, tuomet jam duos apie 400 eurų. Jis taip pat klausė, ar reikės jam per tą savaitę dirbti, buvo atsakyta, kad ne, paklausus, kur apgyvendins, buvo atsakyta, kad apgyvendins, bet kur – nesakė, pasakė, jog po savaitės grįš į Lietuvą. Šeštadienį Marijampolėje, J. Basanavičiaus a., apie 10 val., jis ir D. V. susitiko su E. (E. D.). Jie visi nuėjo į autobusų stotį, kur E. D. nupirko bilietus į Vokietiją. Bilietus pasiėmė pats E. D.. Tuomet jis pasiėmė ir jų asmens dokumentus, pasakęs, kad reikia prie sutarties. Per antrą susitikimą E. D. prie raštiško sutarimo davė savo asmens dokumento kopiją. Kai nupirko bilietus, E. D. jam ir D. V. davė iš viso 100 eurų. E. D. atsinešė atspausdintą lapą su tekstu, t. y. pasižadėjimą, kuriame ranka tekstą rašė jis (M. K.), o pasirašė kiekvienas iš jų. Pasižadėjimą pasirašė miesto bibliotekoje. E. D. taip pat paėmė jų asmens dokumentus. Bilietai buvo nupirkti balandžio 10-ai dienai, iš autobusų stoties „Euroline“ autobusu 18 val. Jis su D. V. dvejojo, ar važiuoti, bijojo, kad nebūtų parduoti į vergovę. Susitikimų metu E. D. telefonu bendravo su vokiečiu. D. V. su E. D. sutarė, kad jis važiuos 2014-04-07, jie su D. V. susitarė, jeigu jam bus kokia bėda, išsiųs tuščią žinutę. Kai jis su D. V. susiskambino 17:46 val., D. V. jau važiavo. Kalbėdamas su E. D., jis jautė, kad yra įkalbinėjamas važiuoti į Vokietiją, nes siūlė pinigų, o jam pasakius kad nevažiuos, E. D. vis tiek skambino ir klausė, važiuos ar ne (1 tomas, b. l. 16–18).

Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su E. D. susipažino per M.. M. pasakė, kad dėl darbo, jei nori, gali eiti kartu, pažiūrėti. Jie susitiko su kaltinamuoju. Jis galvojo važiuoti į Vokietiją pabandyti, nes nebuvo darbo. M. nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“, paskui ėjo kartu. Po to susitiko, pasirašė tą popieriuką. Kai pasirašė, padavė E. pasus, jis pasiėmė savo ir M. lapą, vieną turėjo E.. Kai pasirašė tuos lapus, dar buvo susitikę dėl pervedimų į Vokietiją. Po to nuėjo iki autobusų stoties, E. nupirko bilietus. Paskui išsiskyrė, jis pasiėmė bilietus sau. Po kelių dienų M. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nes nerimavo. Po to M. atsiėmė pasą, dėl Vokietijos persigalvojo. M. K. pradžioje sakė, kad atsisako važiuoti į Vokietiją. Jis daugiau kalbėjo su E.. Jis atsisakė važiuoti, nes turėjo kažkokių įtarimų, vienu metu pagalvojo, kad parduos ar panašiai. D. V. nusprendė važiuoti, nes galvojo, kad gal reikia bandyti, neturėjo lėšų, galvojo, kad viskas bus gerai. Jis dėl kelionės nerimavo. Pranešė mamai, kad planuoja vykti į Vokietiją. Mama pasakė, kad gerai. Ji gal kalbėjo su M. dėl kelionės. Galiausiai, kai jam atidavė pasą, įsėdo į autobusą į Vokietiją. Mama palydėjo, autobusas atvažiavo nuo „Iki“ parduotuvės. Mama E. matė, su juo kalbėjo. Jie pakalbėjo, atvažiavo autobusas, atsisveikino, jis įsėdo. Kai E. D. kalbėjo su mama, vienu metu buvo sunerimęs. E. D. jam asmens tapatybės kortelę atidavė, kai jis jau sėdo į autobusą. Buvo pasirašytas dokumentas, kad lyg saugiai grįš. Pasirašytą pasižadėjimą jis pasiėmė. Vieną pasidėjo namuose, o kitą įsidėjo, nes galvojo, tam atvejui, jei kas nors bloga atsitiktų. Kai įsėdo į autobusą, jie pradėjo važiuoti, šalia buvo E.. Fizinė prievarta nebuvo naudota. Jam atrodo, kad jis galėjo išeiti iš autobuso. Jo laisvė apsispręsti važiuoti ar ne nebuvo pažeista. Jis galėjo atsisakyti važiuoti, bet bijojo, nes nenorėjo su E. pyktis. Jį sulaikė prie Vokietijos sienos, jis išsigando. Jis neturi darbo, jam padeda mama arba močiutė, valgo ir gyvena namuose. E. D. nesidomėjo, ką jis sugeba, kokią kvalifikaciją turi, nesidomėjo, ar moka užsienio kalbą. Suprato, kad nuvykęs į Vokietiją, turės užpildyti kažkokius dokumentus dėl darbo. Įsėdant į autobusą jam davė adresą. Jis iš E. D. gavo 50 eurų. Buvo žadėtas atlygis už darbą. Pasakė, kad kai nuvažiuos, duos 200, o grįžus 300. Kaip suprato, tuos 50 eurų davė, kad jais pasitikėtų. Jie pasirašė tą sutikimą vykti, tada padavė tuos pinigus. Tuos 200 eurų turėjo duoti žmogus Vokietijoje. Jei nebūtų davę pinigų, vis tiek būtų bandęs vykti dėl darbo. Atgalinis bilietas nebuvo nupirktas. Jis, M. ir E. nuėjo pirkti bilietų, E. nupirko bilietus, už juos sumokėjo. Jo asmens dokumentą E. jam grąžino, kai jis įsėdo į autobusą. Iki tol savo dokumento neturėjo. E. labai įkalbinėjo, kad jie vyktų. Jis turėjo E. D. telefono numerį. Jie kalbėdavo telefonu, vienas kitam rašydavo. Dabar prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt. Buvo išsigandęs, pasimetęs, drebėjo rankos, kojos. Išsigando, kai jam policijoje pasakė, kad jis buvo parduotas. Jam buvo didelis stresas, grįžęs iš Vokietijos gėrė vaistus. Prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt, nes patyrė stresą, kai jam policijoje pasakė, kad jis yra parduotas.

Liudytoja E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“. Šių metų kovo pabaigoje pas ją atėjo M. K., papasakojo, kad gavo darbo pasiūlymą. Kadangi iki tol jis intensyviai ieškojo darbo, buvo beviltiškoje situacijoje ir niekaip negalėjo užsikabinti (darbo birža jam nieko nepasiūlė), o valgyti ir nusipirkti drabužių norisi, jis atėjo pasidžiaugti, kad gavo darbo pasiūlymą važiuoti į Vokietiją. Ji pradėjo jo klausinėti, koks tai darbo pasiūlymas, ką veiks Vokietijoje, kokia firma veš. Jis tiksliai nežinojo, pasakė, kad yra vienas vaikinas, kuris pasiūlė darbą Vokietijoje, jis turės ten nuvažiuoti, pabūti savaitę, pasirašyti kažkokius dokumentus. Jam už tai sumokės pinigų, bet tos sumos neprisiminė. Žadėjo 200 eurų ar kažkiek. Ką jam reikės tiksliai daryti, jis M. nepaaiškino. M. jai irgi nepaaiškino, jis labai patiklus, nesugebantis adekvačiai įvertinti pasiūlymų, juo lengva pasinaudoti. Kadangi ji su juo dirba jau 1 metus, žino jo psichinę būseną. Jam labai reikėjo darbo, jis gal nesuprato, jam buvo gražiai pasakyta, kad ten pasirašysi, viskas bus gerai, nuvažiuosi, po savaitės grįši į Lietuvą, o kas vyks toliau, jam niekas nepaaiškino. Jam nebuvo paaiškinta, koks tiksliai bus jo darbas. Kiek žino, iš jo dar buvo paimtas pasas tam, kad jis neatsisakytų, nes kai jie pradėjo šnekėtis, jis ėmė abejoti, dar buvo iš anksto duota kažkiek eurų. Ji, matydama, kad M. yra labai patiklus, nemokantis įvertinti realios situacijos, sunerimo. M. dar pasakė, kad tas vaikinas, kuris pasiūlė darbą, liepė dar susirasti kokį draugą, kad išvažiuotų. Jai tada kilo didelis nerimas ir ji nuėjo į policiją. Nebuvo jokio konkretumo – kur jis važiuos, ką jis darys, kokius dokumentus pasirašys. Be to, tas paso paėmimas, pinigų davimas į priekį, tai, kad pinigai duodami už tai, kad savaitę pabūsi Vokietijoje, nieko nedarydamas, jai sukėlė labai didžiulį nerimą. Po jos kreipimosi į policiją susipažino ir su D.. Tiek vienas, tiek kitas vaikinas yra labai patiklūs, jais lengva pasinaudoti, juos įtikinti. Tuo labiau kai esi beviltiškoje situacijoje, ieškai darbo, norisi valgyti. Iki šios dienos su vaikinais bendrauja. Jie jaučiasi neramiai, bijo, kad galbūt jų kažkas ieško, su jais susidoros. D. prastai miega. Jie gyvena įtampoje. Su D. V. ji susipažino ir jie pradėjo bendrauti, kai policija pradėjo tyrimą. M. situacija yra labai prasta. Jam buvo 1 metai, kai jis neteko mamos. Jį augino tėvas, kaip pats M. pasakojo, ir kiek jai teko ištirti jo socialinę aplinką, vaikinas patyręs labai daug smurto – ir tėvo, iš aplinkos. Jam teko gyventi ir globos namuose, neturėjo jokios priežiūros, socialinių įgūdžių. Kiek žino, mokyklą baigė pagal adaptuotą programą, ir tai tik 8 ar 9 klases. Tas finansinis nepriteklius, neturėjimas socialinių įgūdžių, neturėjimas su kuo pasitarti visą vaikystę, pačiam ieškoti sprendimo būdų, ir kai neturi atramos iš artimųjų, jo labai sunki situacija vaikystėje, paauglystėje – ir šią dieną yra labai sunki situacija. Jis registruotas darbo biržoje, tačiau darbo birža neturi ką jam pasiūlyti, nes vaikinas turi ir šiokių tokių psichinių sutrikimų. Yra beviltiška padėtis. Suprantama, kad vaikinas nori valgyti, gerti, nusipirkti drabužių, patenkinti elementariausius poreikius. Darbų nėra, darbo birža nieko nepasiūlo. Ta pati situacija yra ir su D.. Jis taip pat baigęs mokyklą pagal adaptuotą programą, net ne baigęs, o išklausęs 8 ar 9 klases. Jis taip pat yra labai patiklus, naivus, lengva jį įtikinti, juo pasinaudoti, neturintis pagrindinių socialinių įgūdžių. M. tuo metu gyveno pas tėvą, bet kartais jis išeina iš tėvo, nes tėvas linkęs smurtauti. Jis tai išeina iš tėvo, tai kažkur pas draugus pabūna, bet šiaip tuo metu jo gyvenamoji vieta buvo pas tėvą. O D. gyvenamoji vieta yra pas močiutę. Pas močiutę yra pastatyta malkinė, kuri įrengta, šiek tiek pritaikyta gyventi. D. ir M. tuo metu neturėjo pajamų. Dėl kelionės į Vokietiją, tai iš pradžių jam sakė, kad bus nupirkti autobuso bilietai, po to jie buvo atšaukti, bet tikrai sakė, jog jam kelionė bus apmokėta. Jam dar žadėjo gyvenamąją vietą, pragyvenimą Vokietijoje ir pinigų. Kelionę, pragyvenimą apmokės vaikinas, kuris siūlė darbą. M. ir D., būdami Lietuvoje, gavo pinigų. Nepamena, ar gavo abu po 50 eurų, ar iš viso gavo 50 eurų. M. neišvyko, nes ji su juo labai daug kalbėjo, kad tai nerealus darbo pasiūlymas. D. susigundė pasiūlymu ir vyko. Po įvykio tiek vienas, tiek kitas vaikinas nerimauja,  bijo, kad jų nepradėtų ieškoti, kad nepradėtų jiems grasinti. D. V. miega labai prastai, būna, jog jam reikia vaistų. Jiems nėra grasinę. E. D. telefono numerį žinojo. D. V. ir M. K. turi nustatytą neįgalumą, turi III neįgalumo lygį, 45 proc. darbingumas. M. K. jau buvo daryta viena operacija dėl žvairumo. Jam ir dabar reikalinga operacija. Jam reikalinga akių korekcija dėl ištiesinimo. Galbūt užtektų vienos operacijos. Dėl to jis su regėjimu problemų neturi. Dėl fizinės prievartos M. K. ir D. V. nesiskundė. Dabar D. yra labai sutrikęs, nes jam prasidėjo nemiga, jie kreipėsi į gydytoją. Jis pasakojo apie savo nemigą ir jie kartu ėjo pas psichiatrą.

Liudytojas M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo buvo paprašyta susipažinti su M. K. ir per jį susisiekti su kaltinamuoju. Jis atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ten jau buvo M.. Susipažino su juo ir stengėsi išeiti į kontaktą. M. pasakė, kad nori išvykti iš Lietuvos, kad neranda darbo, užsienyje didesnės perspektyvos ir kad yra gavęs pasiūlymą vykti į Vokietiją. Jam jau iš anksto sumokėjo 50 eurų. M. pasakė, kad susisieks su kaltinamuoju ir pasakys apie jį. Po poros valandų jis paskambino ir nurodė numerį dėl to darbo. Jis paskambino kaltinamajam ir kitą dieną, apie pietus jie susitiko. Jis kaltinamojo klausinėjo apie darbą, apie patį vykimą į Vokietiją. Kaltinamasis kaip garantiją žadėjo duoti 100 eurų ar mažiau. Pasakė, kad jei tikrai nori, tai nueis į bankomatą ir duos pinigus, nes tuo metu su savimi neturėjo. Jis pasakė, kad nuvykimas nieko nekainuoja, kartu vyks dar du piliečiai – D. ir M.. Pasakė, kad ten reikės traukiniu vykti į nurodytą miestelį. Taip pat kad visus duomenis nurodys, pati kelionė nekainuos, o apie darbą nieko nesakė, tik kad nuvykus susitiks su jo pažįstamais asmenimis ir jie pasakys, kur, ką jam toliau daryti. Pasakė, kad apgyvendinimas taip pat bus nemokamas, nuvykus iš karto duos 400 eurų. Juos duos, nes jie už įdarbinimą kažkaip gauna iš valstybės. Pasakė, kad reikės parašyti savo CV, darbas konkrečiai nebuvo nurodytas, tik kad per savaitę išsiaiškins, ką jis gali ir kur yra laisvų vietų. Dar kaltinamasis klausė, ar turi teises. Atsakė, kad neturi. Sakė, kad ieškant darbo, į tai bus atsižvelgta, kad parvykimas po savaitės taip pat bus nemokamas, jie viską apmokės, bus apmokėtas pragyvenimas, maistas. Neminėjo, kada po grįžimo vėl reikės vykti, kada bus surastas darbas, bet sakė, kad reikės vykti autobusu, kad M. ir D. jau nupirkti bilietai, ir jei nori, jam taip pat bus nupirkta. Tuo jų pokalbis baigėsi. Kitą dieną susiskambino, sužinojo, kad M. atsisako vykti, o kelionė paankstinama. Buvo planuojama vykti ketvirtadienį, o dabar bus vykstama pirmadienį mikroautobusu. Jis pasakė, kad nori su E. D. susitikti, nes pasikeitė sąlygos, o jis anksčiau išvykti negali. Susitikus kaltinamasis pasakė, kad mikroautobusu bus nuvežta iš Marijampolės tiesiai į tą vietą, kur jį pasitiks, tačiau kur tiksliai apgyvendins, jis nenurodė. Apie patį darbą nekalbėjo, tik pasakė, kad viskas bus nemokamai, kad gaus 100 eurų dar Lietuvoje, kaip garantiją, kad viskas saugu ir darbas tikrai bus, o ten nuvykus bus dar 400 eurų ir apgyvendinimas, niekas nekainuoja. Viskas buvo sankcionuota teismo. Jis turėjo susipažinti su M., iš jo gauti kontaktus tam, kad susipažintų su E. D. ir gautų daugiau informacijos apie vykimą į  užsienį, darbo sąlygas, apie užmokestį (konkretus užmokestis įdarbinimo Vokietijoje atveju taip pat nebuvo nurodytas, bet standartinė alga). Viena iš jo užduočių buvo išsiaiškinti, kokį darbą reikės dirbti. Kaltinamasis kalbėjo labai abstrakčiai: per tą savaitę jie išsiaiškins, kur yra laisvų darbo vietų, po to, kai jau grįš, jis su juo susisiektų. Tiesiog tą savaitę atvyks, pabus, jie ten jam pabando surasti darbą, jis išvyksta, ir po to, suradus darbą, vėl kažkokiu būdu turės nuvykti. Per tą savaitę ten nieko nereikės daryti, kur gyventi ir maistas jam bus suteiktas, ir dar 400 eurų gaus, kaip minėjo, iš valstybės. Konkrečių sąlygų nenurodė. Tiesiog, kadangi jie jį įdarbina, jie gauna iš valstybės pinigus, viskas už dyką. Dar buvo kalba apie pasą. Jis pasakė, kad vykti autobusu reikia nupirkti bilietus. Jis siūlė kartu su juo nueiti į stotį ir nusipirkti. Jie primygtinai sakė, kad jei reikės pinigų, duosim. Tai kaip sąlyga, kad viskas bus gerai. Nebuvo kalbos apie grąžinimą už kelionę, apgyvendinimą, jie viską rems iš savo sąskaitos ir dar gaus papildomai pinigų. E. D. veikė ne vienas, veikė daugiau žmonių, nes Vokietijoje jį turėjo pasitikti kitas. Buvo nurodytas adresas, kur turėjo gyventi, tačiau po kito susitikimo pasakė, kad tuo adresu jį tik pasitiks, o apgyvendins kitur. Pradžioje sakė, kad bus apgyvendintas tuo adresu, o vėliau – kad gyventi bus nuvežtas kitur. Kiek ten gyvens, kokiomis sąlygomis, neminėjo. Minėjo, kad turi pasitikti lietuviai, bet jų neįvardijo. Jis sakė, kad tik organizuoja nuvežimą. Kiek suprato, pinigus kelionei perveda tie asmenys, kurie turėjo jį pasiimti, o jis jam kaip garantiją duoda tuos eurus. Duoda už tai, kad viskas saugu. Visus susitikimus su E. D. liudytojas fiksavo specialiosiomis priemonėmis . Tai buvo vaizdo fiksavimo ir garso įrašymo priemonės. Gavęs adresą Vokietijoje, domėjosi juo. Tai buvo realus adresas. Kaltinamasis savo vardo, pavardės neslėpė. Kaltinamojo neprašė parodyti asmens dokumentų. Kaltinamasis sakė, kad gyvena netoli Marijampolės centro, bet tikslaus adreso nežinojo. Anksčiau jo Marijampolėje nematė. Liudytojo apsisprendimo laisvė vykti ar nevykti nebuvo pažeista. Tai buvo jo apsisprendimas – jis nori ar nenori. Grasinimų nebuvo, buvo labai malonus bendravimas. Jis nuo E. D. priklausomas nebuvo.

Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. K. yra jo sūnus. M. nedirba. Kad sūnus ketino išvykti į užsienį dirbti kovo mėn., jam nėra žinoma. M. turėjo vykti į Vokietiją anksčiau, o ne kovą. Neišvyko, nes jis M. pasakė nevykti, kadangi buvo radęs darbą Lietuvoje. Ką turėjo veikti M. Vokietijoje, nežino. Kad prieš tai M. buvo išvykęs į Vokietiją, žinojo. Sakė, kad dirbo, o ką dirbo, nieko nepasakojo.

Liudytoja Z. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad išvažiuojant sūnui D. į užsienį kaltinamąjį matė. Manė, kad viskas yra legalu. Pasiūlė kaltinamąjį pavežti, kai sūnus įlipo į autobusą, vėliau juos sustabdė policija ir kaltinamąjį iš jos mašinos paėmė. Sūnus nedirba, turi neįgalumą; maisto, drabužių – tokį išlaikymą iš jos gauna. M. K. pažįsta, jie su jos sūnumi buvo draugai, nutarė važiuoti į Vokietiją. Jie darbo ieškojo visur. Rado skelbimą apie Vokietiją. Abu su M. bendravo dėl to skelbimo. Sūnus nesakė, kokį atlygį gaus, o jei nepasiseks, galės grįžti atgal namo. Sakė, už kelionę sumokės kaltinamasis. Po to jie jam atsilygins  gavę darbą. Buvo nupirkti bilietai, o kad D. nereikėtų klaidžioti, jį paims autobusiukas ir nuveš į Vokietiją. Dokumentus prie autobusiuko sūnui padavė kaltinamasis. Atvažiavus prie autobusiuko kaltinamasis elgėsi normaliai ir įprastai, bendravo. D. turėjo kaltinamojo duomenis. Kaltinamasis, kai stovėjo prie autobusiuko, D. sakė, kad „bus kur gyvent, kad nepergyvent, kad užsidirbs, jei nepatiks, grįš“. Sūnus jai nesiskundė, kad kaltinamasis jį skriaudė. Sūnų, kai sulaikė, išlaipino iš autobusiuko, jam pareigūnai pasakė, kad „tipo būtum išvažiavęs tikrai ne dirbti, o kažkam kreditus imti“. Sūnus labai pergyveno dėl viso to, kas įvyko, jis labai norėjo dirbti. Kaltinamojo bendravimas su sūnumi jai abejonių nesukėlė. Sūnus nebuvo priklausomas nuo kaltinamojo, nesakė jam, kad prievarta važiuosi į Vokietiją. Jos sūnaus laisvė nevažiuoti gal ir buvo, sūnus pats sprendė, važiuoti ar ne. Kaltinamasis jai pasirodė patikimas ir normalus berniukas, sakė, kad gerai bus viskas, kad nepergyventų. Jos sūnus buvo parsinešęs namo iš kaltinamojo kažkokius dokumentus, kad sūnui būtų patikimiau.

Liudytojas R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad užsiima žmonių vežiojimu į Angliją, Vokietiją, yra vairuotojas. Šiuo atveju nepamena, koks buvo adresas, bet kažkoks nurodytas buvo – miestas ir gatvė. Nematė, kad tas žmogus, kuris turėjo važiuoti į Vokietiją, būtų verčiamas tai daryti. Pinigus sumokėjo kitas asmuo, ne tas, kuris važiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad jis užsiima siuntų bei keleivių pervežimu iš Lietuvos į Vokietiją ar Angliją. Jam apie balandžio 5–6 dieną paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė nuvežti į Vokietiją, nurodė adresą: (duomenys neskelbtini). Jis sutiko jį nuvežti ir sutarė 2014-04-07 apie 17 val. susitikti prie parduotuvės „Iki“ netoli Armino gatvės, Marijampolėje. Sutartu laiku nuvykęs į sutartą vietą, rado stovintį nepažįstamą vaikiną, kuris pasakė susitaręs su juo vykti į Vokietiją. Kartu su juo buvo dar vienas vaikinas, kuris sumokėjo 90 eurų už kelionę, tačiau pats nevažiavo. Jis suprato, jog šis vaikinas sumokėjo pinigus už asmenį, kuris turėjo vykti su juo į Vokietiją. Vaikinas, užsakęs kelionę į Vokietiją, skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. + (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 72–73).

Liudytoja V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su E. draugauja metus laiko, jis paskutinius trejus metus gyveno Vokietijoje, į Lietuvą grįždavo maždaug kas tris mėnesius.  Kai būdavo Lietuvoje, jis su ja praleisdavo daug laiko, pas ją atsiveždavo savo kompiuterį. Kompiuteriu susirašinėdavo internete. Šnekėdamas telefonu nueidavo nuo jos, bet pokalbių pradžią girdėdavo, suprato, kad turėjo išlydėti žmones į užsienį. Klausė jo, ar jis nėra įsivėlęs į neteisėtą veiklą. Jis nenorėjo apie tai kalbėti. Jis jai sakė, kad nieko nėra blogo, visi važiuoja savo noru susirasti darbą. D. turėjo Vokietijoje draugą, su kuriuo kalbėdavo programa „Skype“. Draugo vardas lyg buvo T.. Kalbėdavo per „Skype“, susirašydavo su tuo draugu vokiečių kalba. D. mokėsi vokiečių kalbą, sportavo, Vokietijoje dirbo nenuolatinius darbus, gyveno pas tėvą, kuris ten gyvena.

2014-03-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja E. V. pateikė E. D. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (1 tomas, b. l. 10–11).

2014-04-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nuketėjusysis D. V. pateikė: geltonos spalvos lapelį su ranka rašytu tekstu; A4 formato lapą „Pasižadėjimas“; savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM „Labas“, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 29).

2014-04-15 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti D. V. pateikti daiktai.

Apžiūros metu nustatyta: mobiliojo ryšio telefone „Nokia“ įdėtos SIM kortelės abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Adresų knygoje rastas įvestas adresatas, pavadintas „E.“, kurio abonentinis numeris yra +(duomenys neskelbtini), ir adresatas, pavadintas M., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laukelyje „SMS pranešimai“, gautuosiuose pranešimuose išsaugoti tyrimui reikšmingi SMS pranešimai: Iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė su tekstu „Laba diena. Draugas E. cia. Kur tu? Autobusas?“, išsiunT. laikas 2014-04-08 17:15;  Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Laukiu guliu ir laukiu D. 16-17h sake“, išsiunT. laikas 2014-04-07 15:27; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Dar 15 min ir paskambinsiu as jiems“, išsiunT. laikas 2014-04-07 13:16; Iš E. D. gauta SMS žinutė  su tekstu „Ok as irgi va laukiu skambucio, nepaleidžiu tlf is ranku, tikiuosi tuoj pasuks“, išsiunT. laikas 2014-04-07 12:50; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „As dar jiems tada kokia 10h paskambinsiu pats jeigu iki to laiko jie man nepaskambins ir pats paklausiu“, išsiunT. laikas 2014-04-07 08:35; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Nuo dabar iki pietu. Tokiu metu gali paskambint. As tau paskambinsiu valanda pries kada isvaziuoja. Dar mes 1 valanda turesim kol autobusiukas atvaziuos“, išsiunT. laikas 2014-04-07 08:32; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Tai tu buk pasiruošęs pirmadieni o kai jie man paskambins kad atvaziuoja uz 1 val tai as tau duodu zinot ir tada susitiksim prie ikines gabrio“, išsiunT. laikas 2014-04-05 18:22; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Nu va D..sukalbejau kad pirmadieni paims jau tave, jie dar man paskambins pirmadieni valanda pries kad atvaziuoja bert turetu but sake apie pietus“, išsiunT. laikas 2014-04-04 16:32; Iš E. D. gauta SMS žinutė su tekstu „Sveikas, D. tai reikes tau tu 50lt?“,  išsiunT. laikas 2014-04-04 09:40.

Apžiūrėtas A4 formato lapas yra su juodos spalvos šriftu spausdintu tekstu ir juodos spalvos tušinuku ranka rašytu tekstu ir parašais. Lapo viršuje per vidurį yra pavadinimas „Pasižadėjimas“, po kuriuo apačioje yra spausdintas ir tarpuose ranka rašytas tekstas „Aš M. (žodis rašytas ranka) ir D. (žodis rašytas ranka) priimu 50 (žodis rašytas ranka) Eurų į rankas su pasižadėjimu nepabėgti ir nesislėpti. Taip pat pasižadu išvažiuoti pirmadienį 2014.03.31, data nubraukta ir ranka rašyta data „2014.04.10“ savaitės eigoje į Vokietiją. Iš kitos eilutės tekstas taip pat yra spausdintas ir rašytas ranka: Aš E. D. (vardo raidė ir pavardė rašyta ranka) pasižadu kiek įmanoma saugiai ir be jokių problemų nugabenti ir parvežti M. ir D.(vardai rašyti ranka) į Vokietiją bei iš jos.“ Po šiuo tekstu žemiau, iš kairės lapo pusės yra asmenų spausdinti vardai ir pavardės, t. y. E. D. M. K., D. V., o šalia pavardžių juodos spalvos tušinuku ranka pasirašyti parašai.

Apžiūrėtas 7,5 x 7,5 cm dydžio geltonos spalvos lapelis, ant kurio yra mėlynos spalvos tušinuku ranka rašytas tekstas: gatvė: (duomenys neskelbtini), miestas: (duomenys neskelbtini), šalis: Vokietija  (1 tomas, b. l. 30–43).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, jog liudytoja Z. V. atpažino E. D. kaip asmenį, kurį minėjo apklausoje, su kuriuo prie parduotuvės „Iki“ Vytauto g., Marijampolės m., bendravo apie jos sūnaus  D. V. įdarbinimo aplinkybes Vokietijoje (1 tomas, b. l. 138–141).

2014-04-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas M. Š. pateikė oranžinės spalvos lapelį su ranka rašytu tekstu, adresu (2 tomas, b. l. 30). 2014-04-07 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojo M. Š. pateiktas lapelis. Apžiūros metu nustatyta: 7,5 x 7,5 cm dydžio oranžinės spalvos lapelis, ant kurio yra tušinuku ranka rašytas tekstas: „gatvė (duomenys neskelbtini)“ (2 tomas, b. l. 31–32).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole nurodyta, kad kontroliuojant E. D. telefoninius pokalbius jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai. Suvestinė Nr. 1 2014-04-01 18:02:59 val. E. D. paskambina M. K., kurio MRT (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima suprasti, kad galimai M. K. pasako E. D., jog D. V. nenori važiuoti į Vokietiją, nes jam įtartinos kelionės sąlygos ir tikslas. E. D. galimai paaiškina, kad už kelionę jau yra sumokėti pinigai, M. K. ir D. V. bus saugiai nuvežti ir parvežti į Lietuvą. Toliau jie susitaria susitikę pašnekėti ir bandyti dar kartą įkalbėti D. V., kad šis važiuotų į Vokietiją. Suvestinė Nr. 2 2014-04-01 18:51:48 val. M. K., kuris naudojasi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina E. D.. Iš pokalbio galima suprasti, kad M. K. galimai kalbėjosi su D. V., mėgindamas jį įtikinti važiuoti į Vokietiją, tačiau D. V. nenori su juo apie tai kalbėtis. Todėl M. K. prašo E. D. paskambinti galimai D. V. ir bandyti jį įkalbėti vykti į Vokietiją. E. D. galimai kalba, kad jis nesupranta, kodėl D. V. atsisako važiuoti į Vokietiją, nes anksčiau buvo  davęs sutikimą, pasirašę sutartį ir t. t., ir jis paskambins su juo apie tai pakalbėti. Suvestinė Nr. 3 2014-04-01 20:11:14 val. M. K., kuris naudojasi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina E. D.. Iš pokalbio galima suprasti, kad M. K. įspėja E. D., jog D. V. nenori kalbėtis telefonu su niekuo. Suvestinė Nr. 4 2014-04-01 20:13:18 val. E. D. SMS žinutėmis susirašinėja su D. V., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimo galima suprasti, kad E. D. primena D. V., kiek jam buvo pravesta pinigų iš Vokietijos ir dėl ko jis jam davė 50 eurų, o ne 100 eurų, kaip buvo žadėjęs, kadangi nebūtų užtekę pinigų jam ir M. sumokėti už bilietus į Vokietiją. E. D. pažada D. V., kad išvažiavimo dieną jis jam duos dar 50 eurų. Tačiau D. V. nenori važiuoti į Vokietiją, bijo būti apgautas ir pažada grąžinti E. D. 50 eurų, kuriuos jis buvo gavęs. E. D. įkalbinėja važiuoti D. V. į Vokietiją, žada jam lengvą darbą ir garantuoja, kad jie grįš sveiki, tačiau D. V. vis tiek nesutinka važiuoti. Tuomet E. D. jam primena, kad jo asmens kortelė yra pas jį, ir pasiūlo jam susitikti ir dar kartą viską aptarti. D. V. parašo, kad jei jam duos dar 50 eurų, tuomet jis į Vokietiją važiuoti sutinka. Suvestinė Nr. 5 2014-04-01 21:08:35 val. E. D. SMS žinutėmis susirašinėja su M. K., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimo galima suprasti, kad E. D. pasakoja apie pokalbį su D. V. ir kalba apie tai, kad jam iš Vokietijos atsiuntė 400 eurų suorganizuoti D. V. ir M. K. išvykimą į Vokietiją. Suvestinė Nr. (duomenys neskelbtini) 10:39:07 val. E. D. telefonu kalbasi su M. K., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima suprasti, kad M. K. susipažino su vaikinu vardu M., kuris taip pat norėtų važiuoti į Vokietiją. Jie susitaria, kad M. K. perduos vaikinui E. D. numerį. Suvestinė Nr. 7 2014-04-03 17:48:06 val. E. D. telefonu kalbasi su M. K., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima suprasti, kad M. K. atsisako važiuoti į Vokietiją, o E. D. reikalauja, kad jis sugrąžintų pinigus, kuriuos jis išleido autobuso bilietams. Jis nurodo, kad iki rytojaus M. K. privalo jam atiduoti pinigus, ir jam nesvarbu, iš kur jis juos gaus. Suvestinė Nr. 7 2014-04-03 17:58:30 val. E. D. telefonu kalbasi su D. V., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima suprasti, kad M. K. nenori važiuoti į Vokietiją, o E. D. mėgina jį įkalbėti važiuoti. Pokalbio metu E. D. užsimena, kad kai „priremia į kampą“, tada M. K. sutinka važiuoti. D. V. pasako, kad jis nepriklausomai nuo to, ar M. K. važiuos į Vokietiją, ar ne, jis tikrai sutiks važiuoti. Suvestinė Nr. 8 2014-04-03 18:24:39 val. E. D. telefonu kalbasi su M. K., kurio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima suprasti, kad E. D. toliau reikalauja, kad šis grąžintų pinigus, kuriuos jis išleido autobuso bilietams. Jis nurodo, kad iki rytojaus M. K. privalo jam atiduoti pinigus, ir jam nesvarbu, iš kur jis juo gaus (1 tomas, b. l. 171–191).

2014-06-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole nurodyta, kad vadovaujantis LR BPK 158 str. nuostatomis, pagal 2014-04-02 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį M. Š. buvo leista nuo 2014-04-02 iki 2014-05-02 atlikti veiksmus prieš E. D.. Šių veiksmų atlikimo metu nustatyta: 2014-04-03 M. Š. susitikus su E. D. Marijampolėje, Basanavičiaus aikštėje, įvyko pokalbis, kuris užfiksuotas garsą įrašančiomis priemonėmis. Pokalbio įrašo pradžia: 2013-04-03 10.35 val., įrašo pabaiga: 2013-04-03 10.58 val. Pokalbio metu nuo 14.25 įrašo minutės iki 38.15 įrašo minutės užfiksuotas tokio turinio pokalbis: Susitikęs M. Š. prisistato E. D. kaip asmuo, kuris buvo susitikęs su M. K. prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato. E. D. pasako, kad M. K. tikriausiai nevažiuos į Vokietiją, nes jam nepaskolino 20 litų, ir dėl to jis užpyko. E. D. pasako, kad  M. K. kelionei suorganizuoti jau yra išleidęs pinigų, ir jeigu jis nevažiuos į Vokietiją, jis šiuos pinigus turės grąžinti. M. Š. paprašius papasakoti, kokia veikla jis turės užsiimti Vokietijoje, E. D. pasako, kad pirmiausia jis turi nuvažiuoti į Vokietiją, kur bus įforminti dokumentai, galimai atidarytos banko sąskaitos, elektroninės bankininkystės ir kiti dokumentai. Jis bus apgyvendinamas bute, tačiau kokiame, E. D. pasakyti negali. Už maistą ir apgyvendinimą M. Š. mokėti nereikės, nes viską sumokės E. D. pažįstami, jie papildomai jam duos 500 eurų, tačiau šie pinigai bus išmokėti dalimis. E. D., siekdamas, kad M. K. ir D. V. išvyktų į Vokietiją, jiems galimai duoda pinigų iš anksto, kad šie nepakeistų nuomonės ir nepersigalvotų. M. K. yra pasirašęs pasižadėjimą, kad jis išvyks į Vokietiją, todėl E. D. galimai įsitikinęs, kad M. K. jam privalės atiduoti pinigus, kuriuos jis išleido kelionės organizavimui, jeigu šis atsisakys važiuoti. E. D. nurodo, kad į Vokietiją gali važiuoti dar vienas asmuo, galimai D. V.. E. D. teigia, kad į Vokietiją geriausia būtų važiuoti autobusiuku, kuris gali nuvežti nuo vienos vietos iki galutinio taško. O jeigu jie norėtų važiuoti maršrutiniu autobusu, tai turėtų važiuoti autobusu iki Diuseldorfo, o nuo ten traukiniu iki (duomenys neskelbtini). Tai miestas, į kurį jie turėtų nuvykti. Vėliau E. D. papasakoja detaliau, kaip jis turėtų surasti reikiamą adresą Vokietijoje. Prieš kelionę E. D. duotų M. Š. 100 eurų, kuriuos galbūt atsiimtų iš M. K., jei šis į Vokietiją nevažiuotų. E. D. mėgina įtikinti, kad jo draugai, juos  įdarbinę Vokietijoje, iš valstybės institucijų gaus tam tikrą sumą pinigų, kurios pusę atiduos jiems, o kitą pusę pasiliks E. D. draugai. Tokiu būdu pinigus gali užsidirbti tik užsieniečiai, atvykę į Vokietiją. Kad būtų įtikinamiau, E. D. pažada šiuos pinigus, t. y. 500 eurų, jiems duoti, kai tik jie nuvyks į Vokietiją. Pasak E. D., ir jis tokiu būdu yra užsidirbęs pinigų, tačiau šiuo metu turi kitą darbą. Taip pat jis pamini, kad M. K., kaip garantiją, kad šis nebus apgautas Vokietijoje, yra padavęs savo tapatybės kortelės kopiją, nupirkęs bilietą už savo pinigus ir dar davęs pinigų avansu, tačiau tas vis tiek abejoja šia kelione, dėl ko E. D. yra labai nepatenkintas. Vėliau jie aptaria laiką, kada maždaug M. Š. galėtų važiuoti, ir susitaria vėliau susisiekti ir galutinai aptarti išvažiavimo sąlygas (2 tomas, b. l. 34–43).

2014-06-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole nurodyta, jog M. Š. atliekant savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus 2014-04-07 M. Š. susitiko su E. D. (duomenys neskelbtini), ir užfiksavo savo pokalbį su juo, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pokalbio įrašo pradžia: 2013-04-07 10.53 val., įrašo pabaiga: 2013-04-07 11.16 val. Pokalbio metu nuo 24.44 įrašo minutės iki 47.40 įrašo minutės užfiksuotas tokio turinio pokalbis: E. D. pasako M. Š., kad jis galėtų išvažiuoti pirmadienį, ir paduoda lapelį, kuriame nurodytas adresas Vokietijoje, kur M. Š. turi nuvažiuoti ir susitikti su asmeniu vardu T.. E. D. paaiškina, kad už kelionę autobusiuku jis sumokės, o M. Š. bus nuvežtas „iki durų“ Vokietijoje. Kelionei E. D. M. Š. iš anksto duos 100 eurų, o šiam nuvykus į Vokietiją, jam papildomai  duos dar  400 eurų. M. Š. paklausia, ką jam reikės daryti, jeigu jam nebus surastas darbas. E. D. atsako, kad grąžinti pinigų jam nereikės, nes jie vėliau iš valstybės gaus kompensaciją, kurios dalis atiteks E. D. draugams Vokietijoje. E. D. paaiškina, kad M. Š. turės nuvažiuoti į Vokietiją, ten įformins „dokumentus“ ir jis po savaitės galės grįžti į Lietuvą, o atsiradus darbui vėl nuvyks atgal į Vokietiją. Pirmąją savaitę būnant Vokietijoje, M. Š. E. D. draugai nupirks maisto, jam nereikės mokėti už pragyvenimą. E. D. negali tiksliai paaiškinti M. Š., koks darbas jam bus surastas. E. D. pasakoja, kad į Vokietiją turėtų važiuoti ir M. su D., tačiau M. dėl važiavimo dar nėra galutinai apsisprendęs. E. D. paaiškina M. Š., kad geriau į Vokietiją važiuoti autobusiuku negu maršrutiniu autobusu, kadangi autobusiukas nuveža iki vietos, o maršrutinis paleidžia autobusų stotyje, o iš jos gali būti sunku susirasti reikiamą vietą. E. D. dar kartą paaiškina M. Š., kad atvykus į Vokietiją, jo duomenys bus įdėti į internetines svetaines dėl darbo paieškos, ir jis turės laukti, kol atsiras darbas. Vokietijoje jis pabus savaitę, vėliau grįš namo, o kai atsiras darbas, vėl važiuos į Vokietiją. Kelionę atgal į Vokietiją gali kompensuoti E. D. draugai. Taip pat jis sako, kad adresą, kurį jis užrašė M. Š., jis gali pasižiūrėti per „Google Maps“, ten bus nurodytas namas, kur gyvena jo draugas vardu T., kuris jam suras kitą gyvenamąją vietą, tačiau šio adreso jis pasakyti negali, kadangi pats nežino. Pokalbio pabaigoje E. D. užtikrina M. Š., kad nuvykęs į Vokietiją jis gaus 500 eurų, kurie jam liks, grąžinti jų nereikės. Po to jie išsiskiria ir susitaria vėliau dar kartą susitikti (2 tomas, b. l. 44–52).

2014-04-18 slapto sekimo protokole nurodoma, kad D. V. slapto sekimo metu 2014-04-07 16 val. D. V. buvo pastebėtas prie parduotuvės „Pienė“, esančios P. A. gatvėje, Marijampolėje. Vėliau D. V. susitiko su savo motina, kuri atvyko pas jį automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. V. kartu su savo motina minėtu automobiliu nuvyko pasiimti E. D. ir jie visi kartu 17 val. atvyko prie PC „Iki“, esančio Vytauto gatvėje. Prie parduotuvės privažiavus autobusui „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. ir E. D. priėjo prie autobuso, pasikalbėjo su vairuotoju. Po pokalbio D. V. įsėdo į autobusą, kuris nuvažiavo link Kalvarijos miesto (2 tomas, b. l. 12–13).

2014-04-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vykdant sankcionuotą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę E. D. atžvilgiu, buvo gauta informacija, jog 2014-04-07 apie 17 val. į Marijampolės m., prie „Iki“ parduotuvės, esančios Vytauto g., Marijampolės m., atvažiuos autobusas, kuris turėtų nuvežti D. V. į Vokietiją. Jie susitarė susitikti prie minėtos parduotuvės. Atvykus autobusui, D. V. įlipo į autobusą ir nuvažiavo Kalvarijos m. link, o E. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės AVPK. Siekiant apsaugoti asmenis nuo galimo nusikalT., D. V. buvo sulaikytas Kalvarijos m. pasienio punkte, jis negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu važiuoja į Vokietiją (2 tomas, b. l. 53).

2014-04-07 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Lazdijų rinktinės sargybų skyriaus specialistės R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014-04-07 vykdant tarnybą Kalvarijos užkardoje, apie 17.55 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 96 km, teikdami pagalbą Marijampolės AVPK pareigūnams, dokumentų patikrinimui sustabdė išvykstantį iš Lietuvos automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo A. R., kaip keleivis vyko D. V., kuris buvo perduotas Marijampolės AVPK pareigūnams (2 tomas, b. l. 71).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad liudytojas R. A. iš 4 fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 3, t. y. E. D., kuris 2014-04-07 Marijampolės m. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“ sumokėjo 90 eurų už vykstantį į Vokietiją asmenį (2 tomas, b. l. 77–80).

2014-04-07 kratos protokole nurodyta, kad kratos metu E. D. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas  nešiojamasis kompiuteris „Dell“ (2 tomas, b. l. 55–56).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nešiojamasis kompiuteris „Dell“, paimtas E. D. gyvenamojoje vietoje. Apžiūros metu nustatyta: kompiuteryje rastas pasižadėjimo, kuris buvo pateiktas prie bylos, surinktas tekstas, nukentėjusiųjų M. K. ir D. V. asmens tapatybės kortelių nuotraukos ir nuotrauka su Vokietijos žemėlapiu (2 tomas, b. l. 61–66).

Slapto sekimo protokolu užfiksuotas E. D. slapto sekimo metu Marijampolės AVPK areštinės patalpose darytas garso įrašas, iš kurio galima suprasti, kad E. D. planavo dviejų asmenų išvažiavimą į Vokietiją. Vienas iš jų pasiskundė policijai, dėl ko jis buvo sulaikytas. E. D. pokalbio metu įvardina, kad D. ir M. jis davė po 50 eurų, ir jie visi pasirašė pasižadėjimą. E. D., atlikdamas šiuos veiksmus, galimai suprato, kad vykdo nusikalT., susijusį su prekyba žmonėmis, tačiau jokios prievartos prieš asmenis jis nenaudojo. Šiuos asmenis jis įkalbinėjo važiuoti vieno pažįstamo, kuris gyvena Vokietijoje, prašymu. Asmenys turėjo nuvykti į Vokietiją, kur jo pažįstamas juos užregistruos, o po savaitės jie galės grįžti namo, t. y. į Lietuvą. E. D. už šiuos asmenis turėjo gauti atlygį. Pokalbio metu E. D. pasakoja, kad verbuodamas asmenis vykti į Vokietiją, jis sakydavo šiems asmenims, kad už tai negauna jokio atlygio, o jam bus surastas geresnis darbas Vokietijoje, tačiau iš tikrųjų šiems asmenims nuvykus į Vokietiją, jis gautų piniginį atlygį. Pokalbiai apie atlygį tarp jo ir asmens iš Vokietijos yra likę jo mobiliajame telefone. E. D. nurodo, kad asmenims nuvykus į Vokietiją, jo pažįstamas, gyvenantis Vokietijoje, pasinaudojęs nuvykusių asmenų duomenimis, užregistruos internetinėje svetainėje „Ebay“ ir vėliau pardavinės įvairius daiktus, naudodamasis šių asmenų sąskaitomis. Šiuos dalykus E. D. žinojo, tačiau verbuodamas asmenis jis sakydavo jiems, kad jie nuvažiuos į Vokietiją ir juos užregistruos darbo paieškai ir dar jiems sumokės po 500 eurų. E. D. nurodo, kad asmuo, gyvenantis Vokietijoje, anksčiau irgi darydavo nusikaltimus su Baltarusijos piliečiais, galbūt užsiimdavo vogtais automobiliais, o šiuo metu jis atlieka bausmę ar registruojasi policijoje (2 tomas, b. l. 87–108).

2014-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad prie baudžiamosios bylos pateiktas 2014-03-29 darytas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotos Marijampolės autobusų stoties patalpos, ir dvi bilietų vykti iš Marijampolės į Vokietiją kopijos (2 tomas, b. l. 109). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas Marijampolės autobusų stoties patalpose. Apžiūros metu matyti, kaip į patalpas įeina trys asmenys: E. D., M. K. ir D. V.. Baigiantis vaizdo įrašui matyti, kaip pro tas pačias duris minėti asmenys išeina, sustoja  prie išėjimo durų, E. D. rankose laiko kažkokius dokumentus (2 tomas, b. l. 112–115).

2014-04-17 atsakyme į 2014-04-07 paklausimą Nr. 64-S-3063 pateikta informacija iš FKT ryšio karininko Latvijai, Lietuvai ir Estijai, kuriame nurodyta, kad iš Mionchengladbacho policijos buvo gauta informacija, jog adresas (duomenys neskelbtini) (remiantis telefono savininko nustatymo medžiaga) oficialiai registruotas kaip (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), apie kurį turi daug kriminalinio pobūdžio informacijos dėl smurtinių nusikaltimų ir sukčiavimo. Be to, 2010 m. pabaigoje prieš jį tyrimą dėl grupinio sukčiavimo vykdė sukurta tyrimo komisija „Lexus“. T. G. buvo vienas iš gaujos lyderių, Lenkijoje verbavusios žmones ir gabenusios į Vokietiją, kur šie buvo oficialiai registruojami. Gavę šiems asmenims oficialius dokumentus ir pridėję suklastotus darbo leidimus arba patvirtinimus dėl darbo, tų Lenkijos piliečių vardu nusikaltėliai sudarydavo mobiliųjų telefonų, automobilių nuomos ir pan. sutartis; visa tai buvo daroma apgaulės būdu ir turint ketinimų sukčiauti. Už šiuos nusikaltimus T. G. 2013-05-07 sprendimu nuteistas 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Nuo 2013-10-21 jis kalinamas Euskircheno kalėjime (atviroje kolonijoje, jam reguliariai leidžiama palikti įstaigą, bausmės atlikimo terminas 2016-12-11) (2 tomas, b. l. 117–119).

2014-05-30 atsakyme į 2014-05-26 paklausimą Nr. 64-S-4385 nurodyta, jog Vokietijoje, Mionchengladbacho policijoje, remiantis Lietuvos policijos pateikta informacija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. G., bylos policijoje Nr. 506000-022415-14/8 (2 tomas, b. l. 123–130).

AB „Lietuvos paštas“ atsakyme Nr. 3-3225 nurodyta, jog E. D. per „Western Union“ grynųjų pinigų perdavimo sistemą gavo vieną piniginę perlaidą. Siuntėjas T. G. 2014-03-29 iš Vokietijos per „Western Union“ išsiuntė 400 eurų piniginę perlaidą MTCN: 151-341-6903, pinigai 2014-03-29 išmokėti gavėjui E. D., prie atsakymo pridėta pinigų gavimo patvirtinta kopija (2 tomas, b. l. 139–140).

E. D. asmens kratos protokole nurodyta, kad iš E. D. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone“ ir 241,53 litų (2 tomas, b. l. 158).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas E. D. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“. Atidarius socialinio tinklalapio programą „Chat“, matomas susirašinėjimas su asmeniu. Žinučių tekstas yra vokiečių kalba, jos buvo visos nufotografuotos ir pridėtos fotolentelėje, jų pradžia yra nuo gruodžio 1 d. Išvertus žinučių tekstą iš vokiečių kalbos, matyti, kaip E. D. į asmenį, su kuriuo susirašinėja, kreipiasi vardu T.. Asmuo vardu T. E. D. rašo, kad iš pradžių reikia 3 žmonių tik padaryti popierius (dokumentus);  nuotraukose Nr. 27–28 matyti kaip asmuo pakartotinai klausia, ar E. D. pažįsta žmonių, kurie nori dirbti Vokietijoje, jog jis ir 2 partneriai turi firmą, žmones užregistruoja tvarkos skyriuje ir už 2 sav. gauna 500 eurų, o E. D. už kiekvieną, kurį atveš, gaus 500. Iš pradžių reikia 3 žmonių, kurie grįš į Lietuvą po 2 savaičių. Asmuo įvardina, kad gauti 500 eurų yra legalu, viskas oficialu ir su dokumentais. Nuotraukose Nr. 61–62 matyti, kaip E. D. įvardina suprantąs, jog Vokietijoje atvežtas asmuo turės užsiregistruoti, kad gyvena Vokietijoje, jo vardu bus atidaryta sąskaitą, tada jie su šia sąskaita darys ką nori. Asmuo atsako, kad atvežto asmens vardu užregistruos verslą, jam reikės tik pasirašyti, tuomet su šia sąskaita jie vykdys „Ebay“ pardavimus; nuotraukoje Nr. 83 matyti, kaip asmuo įvardina, jog į Vokietiją atvykę asmenys gauna pusę pinigų, po to sutvarko dokumentus, gauna kitą dalį pinigų ir grįžta į Lietuvą (3 tomas, b. l. 1–4 tomas b. l. 141).

VĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje ir medicininių dokumentų išrašuose nurodyta, jog D. V. įrašytas psichiatro registre, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (1 tomas, b. l. 58–90).

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakyme Nr. SA-4115 (21.2) nurodyta, jog D. V. Vaikų teisių apsaugos skyriui buvo žinomas kaip probleminio elgesio nepilnametis. Apie šį asmenį buvo gauti du rašytiniai pranešimai iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato – dėl apsinuodijimo alkoholiu ir mėginimo žudytis (1 tomas, b. l. 92).

D. V. neįgaliojo pažymėjime ir darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad jis yra iš dalies darbingas, darbingumo lygis 45 proc. (5 tomas, b. l. 117–118).

D. V. ir M. K. diagnozuota lengva protinė negalia (5 tomas, b. l. 161–162).

Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakyme Nr. S4-295-(12.13-07) nurodyta, jog M. K. Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo žinomas nuo 2009 m. 2009-01-28 jis buvo apgyvendintas Kalvarijos savivaldybės vaikų laikinosios globos namuose, nes tėvas J. K. nesugebėjo tinkamai rūpintis sūnumi, motina mirusi. M. K. nelankė mokyklos, laiką leido įvairiose landynėse. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-29 įsakymu M. K. buvo paskirta laikinoji globa. J. K. šeima buvo įrašyta į Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir negebėjimo tinkamai rūpintis sūnumi (1 tomas, b. l. 95).

Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme dėl M. K. ir D. V. nurodyta, jog  M. K. Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ projekte „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pagalba teikiama nuo 2013-05-28. M. K. į Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ nukreipė Panevėžio AVPK dėl ten pradėto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 147 str. 2 d. dėl prekybos žmonėmis. M. K. Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ teikiama psichologinė pagalba, t. y. socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko konsultacijos. D. V. Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ projekte „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pagalba teikiama nuo 2014-04-08. D. V. su M. K. kreipėsi į Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė, kad gavo pasiūlymą išvykti į Vokietiją. Šiuo metu D. V. teikiama psichologinė pagalba, t. y. socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko konsultacijos. Psichologo konsultacijos kabineto 2014-04-16 pažymoje nurodyta, jog M. K. psichologinio įvertinimo ir psichologinio konsultavimo metu pastebėtas būdingas intelekto ribotumas, emocinis nebrandumas, labai menko ego sutrikimas, o tai nulemia socialinės adaptacijos sutrikimus. Jis nesugeba adekvačiai suvokti ir įvertinti žmonių ketinimų, pernelyg patiklus. Save vertina neadekvačiai, elgiasi nestabiliai, nesugeba įvertinti savo galimybių, realiai įvertinti socialinių aplinkybių, t. y. lengvai įkalbamas, pasiduoda įtaigai. Po patirtų stresinių išgyvenimų atsirado sutrikusios adaptacijos požymių: padidėjęs nerimas, atsirado miego sutrikimų, košmarų, epizodinės situacijos minčių. D. V. keletą kartų buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse. Dėl intelektinio ir emocinio ribotumo reguliariai nesigydė. Vaikinui būdingas emocinis nebrandumas, menkas elgesio stiprumas, turi priklausomos asmenybės bruožų, nulemiančių socialinės adaptacijos sutrikimus. Jis nesugeba adekvačiai suvokti ir įvertinti žmonių ketinimų, pernelyg patiklus, savivertė žema. Tai pasireiškia neprognozuojamu elgesiu, nesugebėjimu įvertinti savo galimybių, negali realiai įvertinti aplinkybių, todėl yra lengvai įkalbamas, pasiduoda įtaigai. Po patirtų stresinių išgyvenimų atsirado sutrikusios adaptacijos požymių: padidėjęs nerimas, baimė, atsirado miego sutrikimų, košmarų, sutriko apetitas (1 tomas, b. l. 97–99).

Marijampolės savivaldybės administracijos atsakyme Nr. SA-4328 nurodyta, jog  D. V. į Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos kreipėsi 2014-02-03, tačiau piniginė pašalpa jam skirta nebuvo (1 tomas, b. l. 101).

Kalvarijos savivaldybės administracijos atsakyme Nr. IS-871-(4.6.01) pateikta informacija, jog M. K. socialinė pašalpa buvo mokama vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (1 tomas, b. l. 103–104).

Antstolės A. L. atsakyme Nr. 0140/14/00479/S-3055 nurodyta, jog nuo 2014-02-25 yra užvesta vykdomoji byla pagal Marijampolės AVPK 2014-01-06 išduotą nutarimą dėl 250 Lt baudos išieškojimo iš D. V. (1 tomas, b. l. 106–107). Antstolio A. A. atsakyme Nr. 0023/13/01319 5R-2992 pateikta informacija apie vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš M. K. ir D. V. (1 tomas, b. l. 108–112). Antstolės S. Ž. atsakyme Nr. S-13325 pateikta informacija apie  vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš M. K. ir D. V. (1 tomas, b. l. 113–119).

Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus atsakyme Nr. Sd 16-300 pateikta informacija apie D. V. ir M. K. bedarbio registravimo ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimą. (1 tomas, b. l. 133–134).

Kaltinamasis E. D. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikalT. ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 147 str. numatyto nusikalT. objektas yra žmogaus laisvė.

BK 147 str. 1 d. (prekyba žmonėmis) numato atsakomybę tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. BK 147 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. Nr. VIlI-1968 redakcija) numatyta nusikalstama veika – prekyba žmonėmis, yra viena iš nusikalstamų veikų žmogaus laisvei. Veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. balandžio 22 d. įstatymu Nr. IX-1525 ratifikuotame Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą papildančiame protokole „Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už verT.si ja“ įtvirtinta prekybos žmonėmis sąvoka. Šio protokolo 3 straipsnio a punkte nustatyta, kad „prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą“.

Verbavimo veiksmai – tai išnaudojimo tikslais kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadėjimas, pasiūlymas) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, pasirašyti sutartį ir pan.), kurie leis vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Verbavimu pripažįstami veiksmai neatsižvelgiant į tai, ar verbuojamam asmeniui nurodomas faktas, kad jis bus išnaudojamas, ar ne.

Žmogaus valios laisvė pasireiškia kaip žmogaus fizinė laisvė ir valios laisvė. Fizinė žmogaus laisvė pasireiškia kaip galimybė daryti kūno judesius, judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietą. Žmogaus valios laisvė reiškia jo galimybę pasirinkti savo elgesio variantą. Laisvės pažeidimo mechanizmas prekybos žmonėmis nusikaltime geriausiai atsispindi per laisvę varžančios kontrolės sąvoką. Ši sąvoka suponuoja tam tikrą tęstinį laisvės varžymo pobūdį, kuris yra tiesiogiai būtinas išnaudojimui.

Asmens perleidimas suprantamas kaip išnaudojimo tikslais sudarytas sandoris, kurio metu kaltininkas perduoda nukentėjusįjį iš savo kontrolės į kito žmogaus kontrolę.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikalT. padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiųjų fizinė ar valios laisvė nebuvo pažeista, nukentėjusieji nebuvo fiziškai, materialiai ar kita forma priklausomi nuo kaltinamojo E. D.. Nukentėjusieji galėjo patys spręsti, ar sutikti su E. D. pasiūlymu vykti į Vokietiją už jiems siūlomą atlygį nežinant apie konkretaus darbo pobūdį ir sąlygas, ar ne. Nors D. V. ir M. K. diagnozuota lengva protinė negalia ir jie galėjo nesuprasti ar klaidingai interpretuoti E. D. pasiūlymus, nukentėjusieji turėjo galimybę E. D. pasiūlymą aptarti su kitais asmenimis, artimaisiais, institucijų ir organizacijų atstovais, ką jie abu ir padarė. Nukentėjusysis M. K. kreipėsi į Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ atstovę ir pasitaręs su ja atsisakė vykti į Vokietiją, atgavo savo asmens dokumentą, ir tai patvirtina, kad jo apsisprendimo laisvė pažeista nebuvo, jis nebuvo priklausomas nuo kaltinamojo E. D.. Nukentėjusysis D. V. teismui pareiškė, kad vykdamas autobusu jis turėjo savo asmens dokumentą, kurį jam grąžino kaltinamasis, galėjo išlipti iš autobuso ir nevykti į Vokietiją, į autobusų stotį jį lydėjo mama, su kuria jis aptarinėjo E. D. pasiūlymą, kuri pati asmeniškai bendravo su E. D. stotyje. Liudytojas M. Š. teismui paaiškino, kad jo fizinė ar valios laisvė nebuvo pažeista, jo apsisprendimo laisvė vykti ar nevykti į Vokietiją nebuvo pažeista, jis turėjo galimybę nevykti į Vokietiją, jis nebuvo priklausomas nuo E. D.. Kaltinamasis E. D. savo asmenybės nuo nukentėjusiųjų neslėpė, rodė savo asmens dokumentą, parašė ir pasirašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo, kad nukentėjusieji sugrįš į Lietuvą, bendravo su D. V. motina, nukentėjusiesiems grąžino jų asmens dokumentus, nurodė tikrą atvykimo adresą ((duomenys neskelbtini)), nes jo nurodytu adresu, Vokietijos policijos duomenimis, gyveno T. G..

Kaltintoja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusieji Vokietijoje būtų verčiami daryti nusikaltimus ar prieš jų valią būtų kitaip išnaudojami. Byloje yra kaltinamojo E. D. ir asmens T. susirašinėjimas, kur asmuo T. klausia, ar E. D. pažįsta žmonių, kurie nori dirbti Vokietijoje, jog jis ir 2 partneriai turi firmą, žmones užregistruoja tvarkos skyriuje ir po 2 savaičių gauna 500 eurų, o E. D. už kiekvieną, kurį atveš, gaus 500; iš pradžių reikia 3 žmonių, kurie grįš į Lietuvą po 2 savaičių; asmuo įvardina, kad gauti 500 eurų yra legalu, viskas oficialu ir su dokumentais; E. D. įvardina suprantąs, jog Vokietijoje atvežtas asmuo turės užsiregistruoti, kad gyvena Vokietijoje, jo vardu bus atidaryta sąskaita, ir tada jie su šia sąskaita darys ką nori; asmuo atsako, kad atvežto asmens vardu užregistruos verslą, asmeniui reikės tik pasirašyti, tuomet su šia sąskaita jie vykdys pardavimus „Ebay“; asmuo įvardija, jog atvykę asmenys į Vokietiją gauna pusę pinigų, po to sutvarko dokumentus, gauna kitą dalį pinigų ir grįžta į Lietuvą. Šis susirašinėjimas neįrodo, kad nukentėjusieji Vokietijoje darytų nusikaltimus ar būtų išnaudojami.

Darytina išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių ar subjektyvių duomenų, kad nukentėjusieji Vokietijoje turėjo dalyvauti padarant kokias nors nusikalstamas veikas ar turėjo būti kitaip išnaudojami. Iš kaltinamojo susirašinėjimo su asmeniu T. galima daryti prielaidą, kad Vokietijoje dalyvaujant nukentėjusiesiems galėjo būti atidarytos banko sąskaitos jų vardais ir tomis sąskaitomis galėjo pasinaudoti minėtas asmuo. Tokie veiksmai negalėtų reikšti, kad bus išnaudojami patys nukentėjusieji, o galėjo būti pasinaudota tik jų asmens duomenimis darant kokias nors neteisėtas veikas, o to BK 147 str. sudėtis neapima. Tačiau ir tai yra tik prielaida, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai.

Nagrinėjamoje byloje teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis verbavo nukentėjusiuosius, panaudojo apgaulę, siekdamas, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais, todėl E. D. dėl BK 147 str. 2 d. numatyto nusikalT. išteisinamas.

Nukentėjusiojo D. V. atstovas advokatas Dalius Povilius pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį. 2014-06-16 nutarimu D. V. pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 49–50, 51). Nukentėjusiojo M. K. atstovas advokatas Dalius Povilius pareiškė 2000 litų civilinį ieškinį. 2014-06-16 nutarimu M. K. pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 52–53, 54). E. D. išteisinus jam nepadarius veikos, turinčios nusikalT., numatyto LR BK 147 str. 2 d., požymių, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301–308 str. str., teismas

n u s p r e n d ė :

E. D. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikalT. ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę namų areštą E. D. panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo D. V. pateiktą lapelį su ranka rašytu tekstu, nukentėjusiojo D. V. pateiktą A4 formato lapą-pasižadėjimą, CD su vaizdo įrašu iš Marijampolės autobusų stoties, liudytojo M. Š. pateiktą lapelį su jame esančiais įrašais, 4 vnt. DVD su užrašais „Į 2014-04-17 raštą Nr. 64-S-3419, b. b. 64-1-00456-14“ su jame įrašyta informacija, paimta iš E. D. mobiliojo ryšio telefono, kompaktinę plokštelę DVD+R Nr. 45 su garso įrašais, priedą prie 2014-05-21 slapto sekimo protokolo, 2 kompaktines plokšteles su garso įrašais, prie 2014-06-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolų, kompaktinę plokštelę Nr. 47, priedą prie 2014-04-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo, – saugoti prie bylos. Nukentėjusiojo D. V. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ grąžinti D. V.. E. D. mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. D. priklausantį kompiuterį „Dell“ grąžinti E. D.. 2014-04-07 asmens kratos metu iš E. D. paimtus 241,53 Lt, kurie 2014-04-14 nutarimu įnešti į Marijampolės AVPK kasą, grąžinti E. D..

Nukentėjusiųjų D. V. ir M. K. atstovo advokato Daliaus Poviliaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                          Dmitrijus Korsakovas