Administracinė byla Nr. A-4759-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01498-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. (K. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. (K. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-423(00455) (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, būdamas Lietuvoje, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sutinka su ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybe, kad pranešimo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nebuvo pateikta, nes jo gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, todėl jis neturėjo įvykdyti nustatytos pareigos ne vėliau kaip per 7 dienas pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.
3. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) veiklą taip pat vykdo minėtu adresu, tačiau pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė (duomenys neskelbtini) buveinės registracijos adresą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) yra registruota minėtu adresu, tačiau bendrovės veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu, apie tai pareiškėjas nurodė 2014 m. balandžio 7 d. vykdytos jo apklausos dėl bendrovės veiklos metu. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia atlikti darbo funkcijų nuotoliniu būdu ir įmonės darbuotojams. Todėl aplinkybė, kad darbuotojai nedirba komercinėse patalpose ar kitose bendrovės patalpose, negali būti vertinama kaip vienas iš įrodymų apie fiktyvią (duomenys neskelbtini) veiklą. (duomenys neskelbtini) veiklai nėra reikalinga naudotis konkrečiomis patalpomis.
4. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punkto matyti, kad atsakingas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, turėjo įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) veikla buvo vykdoma, ar vis dėlto bendrovė veikia fiktyviai. Pareiškėjo teigimu, dėl nesuprantamų priežasčių ginčijamame sprendime yra analizuojami tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio komerciniai santykiai, tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad (duomenys neskelbtini) veikla neapsiriboja vien tik paslaugų suteikimu (duomenys neskelbtini). Įstatymai nedraudžia privatiems juridiniams asmenims teikti paslaugas kitiems juridiniams asmenims, net jeigu ir jie būtų susiję. Taip pat pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių Migracijos departamentas nenagrinėjo kitų (duomenys neskelbtini) sudarytų sutarčių ir veiklos vykdymo pagrindų, kurie buvo nurodyti atsakovui.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) teikia verslo konsultavimo, investuotojų paieškos ir pritraukimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje, taip pat vykdo veiklą nekilnojamojo turto srityje, plėtojant nekilnojamojo turto projektus, vykdant statybas, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamųjų patalpų projekto parengimo, sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamųjų patalpų projekto valdymo ir kt. (duomenys neskelbtini) veikla neapsiriboja tik sutartimi su (duomenys neskelbtini). Minėti projektai yra ilgalaikio pobūdžio, yra vykdomi ilgiau nei per metų laikotarpį, nuolat vyksta paslaugų teikimas ir atsiskaitymas už paslaugas, darbuotojams mokamas atlyginimas.
6. Nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, jis asmeniškai atlieka didžiąją dalį bendrovės vykdomų funkcijų, susitinka su klientais, vertina projektus, nekilnojamojo turto objektus, investicijas, pasirašo sutartis, todėl jam dėl šių funkcijų vykdymo būtinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) moka mokesčius į valstybės biudžetą, sistemingai atlieka savo prievoles pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7. Pareiškėjo teigimu, nors jis yra (duomenys neskelbtini)pilietis, tačiau negalima daryti išvados, kad jis į Lietuvos Respubliką atvykdavo būtent iš šios šalies. Pareiškėjas, kaip verslo subjektas, nuolat keliauja po įvairias šalis, nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini) bei kitas šalis, iš kurių grįžta į Lietuvos Respubliką. Minėtose šalyse yra nustatytas laivas judėjimas, todėl pareiškėjo grįžimas į Lietuvos Respubliką ne visada galėjo būti užfiksuotas.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad po to, kai jis gavo pranešimą, jog privalo atvykti į Vilniaus apskries vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), pareiškėjo atstovas kreipėsi į Migracijos valdybą, kad pastarajam būtų nurodytos aplinkybės, dėl kurių yra kviečiamas pats pareiškėjas. Tačiau Migracijos valdybos pareigūnas nurodė, kad klausimų pareiškėjui neturi, kadangi išvados jau padarytos, surašytos ir išsiųstos Migracijos departamentui. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus, o apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik jį gavęs. Be to, pranešimo dėl šaukimo atvykti pareiškėjas negavo, nes buvo išvykęs į užsienį.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo valdoma (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi įmonė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas siekė formaliai atitikti nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S., t. y. advokatui, kuris atstovavo ir tarpininkavo pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisėtos veiklos pagrindu. 2016 m. gruodžio 14 d. Migracijos valdybos specialistai nuvyko atlikti patikrinimą pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena ir negyveno, duris atidariusi M. G. nurodė, kad šį butą iš A. S. nuomojasi apie 5 metus, o pareiškėjo nepažįsta ir nėra jo mačiusi. M. G. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veiklos šiuo adresu taip pat nevykdo. Todėl patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos adreso.
12. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktai reglamentuoja laikotarpį, kiek užsienietis turi praleisti laiko Lietuvos Respublikoje, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisės aktai nustato minimalius laikotarpius, kiek užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, turi pragyventi Lietuvos Respublikoje, o taip pat jie turi pareigą informuoti migracijos institucijas apie savo aktualią gyvenamąją vietą tam, kad migracijos institucijos galėtų vykdyti efektyvią užsieniečių kontrolę.
13. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, anketoje nurodė, jog atvyksta užsiimti teisėta veikla (duomenys neskelbtini), įsikūrusia (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) buveinę (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo nurodytu adresu bendrovė veiklos nevykdo. Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir įsikūrusios (duomenys neskelbtini) nerado. Minėtu adresu yra registruotas 5 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, o buto savininkas J. Š. patvirtino, kad yra davęs sutikimą deklaruoti buveinės adresą (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė veiklos čia nevykdo. J. Š. nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, nes jis tėra anūko pažįstamas. Atsakovo nuomone, nepriklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, įmonė turi turėti buveinę, kurioje būtų įrengtos darbo vietos darbuotojams, kurių sutartyse nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu, kur būtų laikoma visa įmonės dokumentacija, priimami klientai ir pan. Kadangi, atlikus patikrinimą bendrovės registracijos adresu, buvo nustatyta, kad šiuo adresu bendrovė veiklos nevykdė ir nevykdo, atsakingos institucijos negalėjo atlikti patikrinimo, ar (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš tikrųjų minėtoje įmonėje faktiškai dirba visą darbo laiką bei atlieka darbo sutartyse nustatytas darbo funkcijas.
14. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad visi trys (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo įdarbinti 2016 m. balandžio 19 d., t. y. likus vienai dienai iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Vienas iš (duomenys neskelbtini) įdarbintų darbuotojų yra I. S., kuris yra pareiškėjo advokato A. S., tarpininkavusio pareiškėjui legalizavimosi Lietuvos Respublikoje klausimais, tėvas. Nurodytos aplinkybės dar labiau sustiprina atsakovo įtarimus, kad darbuotojai buvo įdarbinti vien tam, kad pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.
15. Atkreipė dėmesį, kad, kilus įtarimų, jog pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas nei oficialiai deklaruotas, Migracijos valdyba pareiškėją iškvietė į apklausą, tačiau pareiškėjas neatvyko į apklausą pateikti paaiškinimų, susijusių su jo valdoma bendrove ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Buvo sudarytos tinkamos sąlygos pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) nėra fiktyvi, o jo deklaruojamas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę. Kadangi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su migracijos institucijomis, nors turėjo galimybę teikti papildomus paaiškinimus bei papildomus dokumentus iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos buvo atliktas aplaidžiai bei formaliai, neturi pagrindo.
16. Atsakovas kaip vieną iš veiksnių, leidžiančių pagrįstai abejoti (duomenys neskelbtini) veikla, ginčijamame sprendime nurodė aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, pateikė sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikia verslo konsultacijų paslaugas. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) taip pat yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjo valdoma bendrovė, t. y. (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta, kad jokia komercinė veikla nėra vykdoma. Abejoms šioms bendrovėms vadovauja vienas ir tas pats asmuo – Ž. B., todėl atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl to, kad iš tiesų buvo siekiama imituoti (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą ir tokiu būdu formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. Nors pareiškėjas ir kvestionuoja Migracijos departamento atliktą (duomenys neskelbtini) sutarties su (duomenys neskelbtini) vertinimą, tačiau pareiškėjas skunde nepateikia įrodymų, kuriais paneigtų Migracijos departamento įtarimus dėl apsimestinio sandorio.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
18. Įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas migracijos institucijoms teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos adreso. Teismas taip vertino kaip pagrįstą Migracijos departamento išvadą, kad vykdyti veiklą pareiškėjas gali ir neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
19. Teismas pažymėjo, kad nei vieno iš bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nėra sutarta dėl darbo nuotoliniu būdu, todėl darbo funkcijas jie turi atlikti bendrovės buveinės adresu. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai visą darbo laiką nedirba, o darbuotojai įdarbinti vien tam, kad pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, jog įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą laiką dirtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
20. Kadangi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su migracijos institucijomis, nors turėjo galimybę teikti papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos buvo atliktas aplaidžiai ir formaliai, neturi pagrindo. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartimi siekiama imituoti įmonės veiklą ir tokiu būdu formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas.
21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykdomą veiklą, siekdamas atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti, o jo bendrovė yra fiktyvi. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui.

III.

22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis faktiškai gyvena jam būnant Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas gyvens jo advokatui priklausančiame bute, buvo atskleista Migracijos valdybai. Todėl tai, kad minėtas butas, kuriame gyvena pareiškėjas, priklauso jo advokatui, negali suponuoti fakto, kad pareiškėjas jame negyvena. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).
24. Pareiškėjo teigimu, M. G. buvo netinkamai atskleistos apklausos aplinkybės, nurodytas netinkamas asmuo, dėl kurio buvo apklausiama. M. G. dėl pareiškėjo aktyvaus gyvenimo būdo mažai bendravo su juo. M. G. pažinojo pareiškėją tik pagal jo pravardę, o ne kaip (duomenys neskelbtini) pilietį K. D. Migracijos valdybos specialistų nurodytos aplinkybės buvo netinkamai suformuluotos, dėl to M. G. neteisingai suprato pareigūnų klausimų kontekstą ir reikalavimus. Taigi M. G. parodymai iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių, nors Migracijos valdyba jais remiasi, nepaisant kitų įrodymų, paneigiančių padarytas išvadas. Tai, kad migracijos institucijų pareigūnai patikrinimo metu nerado pareiškėjo, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jo nurodytu adresu negyvena. Pareiškėjas nuolatos, kai grįžta į Lietuvos Respubliką, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pastebi, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuris ribotų jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, ar nustatytų atitinkamą laikotarpį, kiek pareiškėjas turi praleisti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame sprendime nurodyti argumentai dėl neva jo nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie jo gyvenamąją vietą yra nepagrįsti jokiais pagrįstais įrodymais.
25. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bendrovės darbuotojai iš esmės negali vykdyti savo darbo funkcijų be konkrečių patalpų, taip pat būtina nustatyti, kad darbuotojai nevykdė savo funkcijų. Šios aplinkybės nei pirmosios instancijos teismo, nei Migracijos departamento nebuvo vertintos. (duomenys neskelbtini) teikia verslo konsultavimo, investuotojų paieškos ir pritraukimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje. Taip pat (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą nekilnojamojo turto srityje plėtojant nekilnojamojo turto projektus, vykdant statybas, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas. Visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai atlieka tokias darbines funkcijas, kaip, pvz., projekto administratorius, pardavimų vadybininkas, organizavimo ir metodų analitikas, kurių atlikimui konkrečios patalpos nėra reikalingos. Tai, kad bendrovės veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu, paties pareiškėjo buvo nurodyta dar 2014 m. balandžio 7 d. vykdytos jo apklausos metu. Pareiškėjas nesiekė suklaidinti nei Migracijos departamento, nei Migracijos valdybos, pareiškėjas taip pat nenurodė melagingos informacijos, priešingai, paaiškino bendrovės veiklos koncepciją. Pareiškėjas pažymi, kad dar 2016 m. liepos 1 d. buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai, numatant, kad darbuotojai darbo funkcijas atlieka nuotoliniu būdu.
26. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju neatsižvelgta, jog (duomenys neskelbtini) veikla neapsiriboja vien paslaugų suteikimu (duomenys neskelbtini). Bendrovė teikia paslaugas ir kitoms įmonėms, tačiau šių duomenų pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Be to, pareiškėjas gali nurodyti visas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėjas pateikė bendrovės veiklos dokumentus. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip pat pateikė banko sąskaitų išrašus. Migracijos departamentui atlikus pareiškėjo apklausą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas negali nurodyti reikšmingų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog bendrovės veikla yra vykdoma fiktyviai.
27. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra neatsiejama nuo nuolatinio pareiškėjo rezidavimo Lietuvos Respublikoje, kadangi yra būtina prižiūrėti vystomus projektus, ieškoti investuotojų, teikti konsultacijas gyvai, žodžiu ir kt. Pareiškėjas asmeniškai atlieka didžiąją dalį bendrovės vykdomų funkcijų, susitinka su klientais, vertina projektus, nekilnojamojo turto objektus, investicijas, pasirašo sutartis.
28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Atsakovas pažymi, kad patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas daugiau nei trejus metus teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos adreso, kadangi nurodytu adresu faktiškai negyveno ir negyvena. Pabrėžia, kad 2017 m. birželio 19 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, aiškinantis aplinkybes dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) valdo statinį (gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) prie ežero, su žemės sklypu), kur pareiškėjas dažniausiai ir gyvena būdamas Lietuvoje, tačiau jau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde vėl pareiškėjas teigia, kad jis Lietuvoje gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis nekilnojamojo turto registre, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame neva gyvena pareiškėjas, priklausytų pareiškėjui ar jo valdomai (duomenys neskelbtini). Šie duomenys įrodo, kad pareiškėjas siekė suklaidinti teismą, teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos.
30. Atsakovas pažymi, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo pateiktu adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) veikla nėra vykdoma. Taigi, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad duomenys apie bendrovės buveinę, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo. Pabrėžia, kad 2017 m. birželio 19 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jau buvo teigiama, kad bendrovės biuras yra įsikūręs (duomenys neskelbtini), advokatų kontoroje, kurioje dirba advokatas A. S., tačiau apeliaciniame skunde vėl teigiama, kad (duomenys neskelbtini) neturi patalpų veiklos vykdymui, kadangi tai nėra reikalinga, bendrovės darbuotojai savo darbines funkcijas atlieka projektų vietose. Nors pareiškėjas ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bei migracijos institucijos vadovavosi neaktualiais duomenimis, kadangi dar 2016 m. liepos 1 d. buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai, kuriose numatytos sąlygos dėl darbuotojų darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu, tačiau šios sutartys nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateiktos. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikti darbuotojų darbo funkcijų apibūdinimai neatitinka Migracijos departamentui pateiktų darbo sutarčių turinio. Taip pat atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) įdarbinti darbuotojai yra glaudžiai susiję su pareiškėjui legalizavimosi klausimais konsultacijas teikusiu ir padėjusiu advokatu A. S.: bendrovėje įdarbintas pareiškėjo advokato tėvas, pareiškėjo advokato sutuoktinė. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl darbuotojų kelia ir tai, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas teigia, kad jo valdoma (duomenys neskelbtini) dirba su milijoniniais projektais, šios bendrovės darbuotojų darbo sutartyse yra sutarta tik dėl minimalaus darbo užmokesčio.
31. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti, kad jo valdoma (duomenys neskelbtini) nėra fiktyvi, o jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą (duomenys neskelbtini)) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Kadangi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su migracijos institucijomis, nors turėjo galimybę teikti papildomus paaiškinimus bei papildomus dokumentus iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos buvo atliktas aplaidžiai ir formaliai, neturi pagrindo.
32. Migracijos departamentas pastebi, kad pareiškėjas pateikė vos keletą sutarčių, kuriomis siekė įrodyti (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, pvz., 2015 m. spalio 26 d. sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas užsakovui (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parengti objekto „Gamybinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ techninį projektą. Nekilnojamojo turto registre patikrinus informaciją, susijusią su nurodytu objektu, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ar pareiškėjas asmeniškai valdytų nurodytą sklypą. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, ne pavienė sutartis, o duomenų visuma leido daryti išvadą, kad pateiktos sutartys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė daugiau duomenų nei Migracijos departamentui, todėl šioje byloje neturėtų būti vertinami tik teismui teikti dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į Migracijos departamentą kreipėsi 2016 m. balandžio 20 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
34. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgęs į tai, jog buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, įmonėje įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. gegužės 26 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. gegužės 26 d.
35. Byloje ginčijamą 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. išduotą leidimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.
36. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
37. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
38. Atsakovas sprendimą panaikinti leidimą dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės ir (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi, grindė tuo, kad 2017 m. sausio 20 d. Migracijos valdybos pareigūnai atlikę patikrinimą nustatė: 1) pareiškėjas jo nurodytu ir nuo 2013 m. liepos 9 d. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir negyvena; apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė; 2) adresu (duomenys neskelbtini) (kurį pareiškėjas buvo nurodęs kaip (duomenys neskelbtini) buveinės registracijos vietą), įmonė komercinės veiklos nevykdo; kur yra faktinė įmonės veiklos vieta neaišku; 3) pagal Migracijos valdybos 2016 m. gruodžio 1 d. kvietimą duoti paaiškinimų pareiškėjas neatvyko; 4) teikdamas prašymą pakeisti leidimą pateikė įmonės veiklos aprašymą, kuriame nurodė, kad yra teikiamos verslo konsultacijų paslaugos (duomenys neskelbtini), tačiau ši įmonė, registruota tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ten taip pat jokios veiklos nevykdo; abiem įmonėms vadovauja tas pats asmuo.
39.   Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas panaikinti pareiškėjui K. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pripažintas teisėtu ir pagrįstu, tačiau dalis teismo sprendimo motyvų keistina.
40. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog įmonėje įdarbinti darbuotojai vien tam, kad pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, jie nedirba visą darbo laiką. Visi trys (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo įdarbinti 2016 m. balandžio 19 d., t. y. likus vienai dienai iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo aplinkybėmis, susijusiomis su asmenų įdarbinimo įmonėje metu, negrindė, jas nurodė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl jos šiuo atveju nevertintinos.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.).
42. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad Migracijos valdybos pareigūnai patikrinimo metu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė įmonės registracijos adresą, kuriuo neketino vykdyti įmonės veiklos, o to adreso, kuriuo ketino vykdyti veiklą, nenurodė; nurodė gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyvena, taigi atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
43. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas skirtingai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą atsakovui, pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde (nurodė gyvenantis tai adresu (duomenys neskelbtini), tai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), prie ežero). Teigdamas, jog M. G. netinkamai buvo apklausta, nes pareiškėją žinojo tik iš pravardės, tos pravardės jis ne tik nenurodė, tačiau savaip interpretavo M. G. apklausą.
44. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai, numatant, kad darbuotojai darbo funkcijas atlieka nuotoliniu būdu, įvertinus faktinę aplinkybę, kad jis į atsakovą su prašymu pakeisti leidimą kreipėsi 2016 m. balandžio 20 d. (ir tuo metu turėjo pateikti visus su įmonės veikla per paskutinius šešis mėnesius iki prašymo pateikimo dienos susijusius duomenis), reikšmės neturi. Be to, tokios sutartys nebuvo pateiktos ir teismui.
45. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas fiktyvios įmonės apibrėžimas, nurodant, kad tai Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
46. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 100 punkte išvardinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Tokiais veiksniais, be kita ko, numatyti: užsieniečio, kuris yra įmonės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje (100.3 p.); pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (100.4 p.); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (100.6 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 p.).
47. Apeliantas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teikia verslo konsultavimo, investuotojų paieškos ir pritraukimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje, vykdo veiklą nekilnojamojo turto srityje plėtojant nekilnojamojo turto projektus, vykdant statybas, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės veiklos realumui nustatyti (konstatuoti) Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme itin svarbus 6 mėnesių laikotarpis iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą atsakovui padavimo. Į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini) (užsakovas) (duomenys neskelbtini) sutartis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) (vykdytojas) dėl objekto ,,Gamybinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ techninio projekto bei su ja susiję dokumentai (t. I, b. l. 35). Vertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nei pati sutartis, nei jos priedai (be kita ko, ir aktas apie techninio projekto atlikimą) pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, nėra pasirašyti, įmonės antspaudu nepatvirtinti. Tad tokie įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra patikimi. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) jokių kitų darbuotojų nebuvo. Vien banko sąskaitų išrašai realios įmonės veiklos nepatvirtina. Be to, visiškai neaišku kokiu pagrindu tokia sutartis buvo sudaryta (jei ji iš viso realiai buvo sudaryta), nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nei užsakovas, nei pareiškėjas asmeniškai jokių teisių (nuosavybės, nuomos ar pan.) į sklypą (duomenys neskelbtini), neturi.
48. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai (priimti nuo 2016 m. balandžio 18 ar 19 d.) atlieka tokias darbines funkcijas, kaip, pvz., projekto administratorius, pardavimų vadybininkas, organizavimo ir metodų analitikas, kurių atlikimui konkrečios patalpos nėra reikalingos, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima vertinti kokius konkrečiai darbus kiekvienas iš šių asmenų ir kada atliko.
49. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Migracijos departamentui dar 2014 m. balandžio 7 d. jo apklausos metu buvo nurodęs, jog bendrovės veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu. Tačiau skunde jis jau teigia, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra neatsiejama nuo nuolatinio pareiškėjo rezidavimo Lietuvos Respublikoje, kadangi yra būtina prižiūrėti vystomus projektus, ieškoti investuotojų, teikti konsultacijas gyvai, žodžiu ir kt., nes jis asmeniškai atlieka didžiąją dalį bendrovės vykdomų funkcijų, susitinka su klientais, vertina projektus, nekilnojamojo turto objektus, investicijas, pasirašo sutartis. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas jį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad pareiškėjas yra investavęs pinigines lėšas į Lietuvos ūkį, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonių veiklos tęstinumui ir sėkmingai veiklai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones, juolab, kad pats pareiškėjas nurodė užsiimantis verslu ir (duomenys neskelbtini) (nuo 1999 m. yra (duomenys neskelbtini) direktorius). Todėl ginčijamas Migracijos departamento sprendimas laikytinas pagrįstu ir proporcingu.
50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
51. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ nustatytas taisykles, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. D. (K. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

                                                                                    Irmantas Jarukaitis

                                                                                                  Vaida Urmonaitė-Maculevičienė