Civilinė byla Nr. e2-84-494/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00282-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.3; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

 

      Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Julijai Benienei, Mindaugui Verelkai,

dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai,

atsakovei L. P., jos atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

trečiajam asmeniui S. F.,

institucijos teikiančios išvadą atstovei D. M.,

vertėjoms Galinai Tijūnelienei, Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje žodinio/ nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. patikslintą ieškinį atsakovei L. P., tretieji asmenys S. F., Sodininkų bendrija „Raudondvaris“, VĮ „Registrų centras“, institucijos teikiančios išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

       1.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į: gyvenamąjį sodo namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (pastogės patalpos, veranda), -pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), -ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis SB „Raudondvaris“; 2) pripažinti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atlikti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teisės teisinę registraciją nekilnojamųjų daiktų: gyvenamąjį sodo namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (pastogės patalpos, veranda), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis SB „Raudondvaris“ be atsakovės sutikimo.

 

        1.1. Ieškinyje nurodė, kad po Ieškovės ir Atsakovės (toliau kartu -Šalys) tėvo V. F., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje), tarp jų kilo ginčas dėl registracijos VĮ „Registrų centras“ Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „Raudondvaris“ (toliau - Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ),(toliau - SB „Raudondvaris“) tėvų senų sodo pastatų, kurie buvo pastatyti 1986-1989 m., o būtent dėl sodo namo su veranda, su mansarda bei su rūsiu, pastatytais 1986-1989 m. bei šiltnamiu, pastatytu 1981 m., ūkinio pastato, garažo, pastatytais 1994 m. (toliau - Sodo pastatai).

         Ieškovė norėdama taikiai išspręsti iškilusį ginčą, išsiuntė Atsakovei 2022-06-10 prašymą su priedais dėl leidimo/sutikimo atlikti VĮ „Registrų centre“ teisinę Sodo pastatų registraciją, esančių jos Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), bet registruotas laiškas liko neįteiktas Atsakovei pagal jos deklaruotą ir faktiškai gyvenamąją vietą, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė žinodama faktines aplinkybes, susijusias su Sodo pastatais bei Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimu iki šiol geranoriškai neduoda sutikimo nei savo motinai S. F., nei Ieškovei - sesei įregistruoti VĮ „ Registrų centre“ tėvų šeimos turto, t.y. Sodo pastatų senai pastatytų Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ignoruoja bendravimą su Ieškove bei specialiai neatsiima jai skirtos Ieškovės korespondencijos.

Konstatuotina, kad Sodo pastatus Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Šalių tėvai t.y. tėvas V. F. bei motina-S. F. pastatė būdami santuokoje. Minėtą faktinę aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas. 1987-11-25 Šalių tėvui V. F. buvo išduota techninės apskaitos byla, kurios inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įrašytas ir užfiksuotas sekantis nekilnojamas turtas, t.y. sodo pastatas-namas su veranda, su mansarda, su rūsiu bei šiltnamis.

          Pagal techninę nekilnojamojo turto apskaitą suprantama išsamus aprašymas objekto techninės charakteristikos ir jo individualizavimas. Dėl techninių apskaitos priemonių komplekso objekto galima vienareikšmiškai atskirti nuo kitų panašų objektų . Techninės apskaitos procesas apima kadastro numerio suteikimą objektui. Inventorizacijos institucijos, vykdydamos techninę apskaitą, kiekvienam apskaitos objektui surašo asmeninės inventorizacijos bylą. Norėdami kreiptis į techninės apskaitos institucijas, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi turtinę teisę į šį objektą. Pirminės naujo objekto inventorizacijos atveju pareiškėjas privalo pateikti projektą ir leidimai sutarta nustatyta tvarka.

         1.2.1987-11-25 išduotoje techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas ir nekilnojamojo turto registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir turto unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje minėtas nekilnojamasis turtas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nėra užfiksuotas. Minėtoje techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta, kad Sodo pastatai pastatyti Vilniaus rajone Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Raudondvaris“. Pagal pirminę kadastro duomenų fiksavimo datą, t.y. pagal 1987-11-25 seną techninės apskaitos bylą, kurios inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), Sodo namas, ūkinis pastatas bei šiltnamis yra pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jie yra laikomi tinkamais statiniais, nes pagal turimus rašytinius įrodymus Šalių tėvas V. F.:  būdamas SB „Raudondvaris“ nariu, 1983-09-05 SB „Raudondvaris“ valdybai pateikė pareiškimą dėl statybos leidimo išdavimo, kad Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą CD-I pastatyti sodo namą ir gavo atsakymą, kad SB „Raudondvaris“ valdyba neprieštarauja dėl sodo namo statybos, todėl 1984 m. liepos mėnesį V. F. pradėjo statyti sodo namą pagal tipinį projektą CD-I, ūkinį pastatą pagal tipinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiltnamį pagal tipinį projektą (projekto Nr. nenurodytas); 1987- 09-27 pagal Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto sprendimą, V. F. buvo leista padaryti sodo namo rekonstrukciją; 1988-01-14 projektas buvo suderintas su Vilniaus rajono landšafto architektu; baigiant statyti sodo namą su rūsiu, ūkinį pastatą bei šiltnamį 1988-05-23 Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas patvirtino valstybiniam kolektyvinio sodo namo priėmimo aktą, kurį pasirašė valstybinės komisijos pirmininkas bei jos nariai, kurie nutarė priimti V. F. kolektyvinio sodo namą eksploatacijon.

       1.3. Šalių tėvo V. F. minėtų Sodo pastatų statybą Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina jo surinkti tuo metu ir išlikę tatybinių medžiagų pirkimo-pardavimo kvitai bei kita dokumentacija, susijusi su Sodo pastatų statyba; pagal turimus dokumentus įrodymų dėl savavališkos Sodo pastatų statybos fakto nėra.

       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono 1992-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) potvarkio dėl sodų pardavimo, V. F. buvo įtrauktas į SB „Raudondvaris“ narių, norinčių privatizuoti sodo sklypus sąrašą, kad išpirkti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137 ha; 1992-11-27 Šalių tėvas V. F. už SB „Raudondvaris“ Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137, sumokėjo 15,06 litų. 2018-12-20 SB „Raudondvaris“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad Šalių tėvas V. F. buvo SB „Raudondvaris“ narys nuo 1982-03-30 iki 2000-05-04 ir, kad jam suteiktame Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 dienos.

        Šalių tėvas V. F. nuo 1983 m. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) naudojosi Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sodo pastatais, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai mokėjo įmokas bei rinkliavas SB „Raudondvaris“ bendrijai už Atsakovę-dukrą. Minėtas faktines aplinkybes Ieškovė įrodė su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais. Akivaizdu, kad Šalių tėvas V. F. statinių rekonstrukciją įteisino Statybos įstatymo reglamentuota tvarka (sodo namo projektas yra suderintas su miesto vyr. architektu), todėl jie yra privačios nuosavybės teisės objektai.

       1.4.Pažymėtina, kad 1964 m. CK 114 straipsnio taikymo tvarką nustatė, statybos politiką formavo ir jos įgyvendinimą reguliavo, tuometinė Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

       Pagal Lietuvos Respublikos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko 1970 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 58 patvirtintos Kolektyvinių sodų projektavimo ir architektūrinės bei valstybinės statybos kontrolės instrukcijos (galiojusio iki 1987 m. gruodžio 31 d., toliau - Instrukcija) 11 punktą kolektyvinio sodo pastatų bei įrenginių statyba gali būti pradėta tiktai turint nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus sodo statybos zonų užstatymo projektus ir pensiono tipo pastatų bei bendrojo naudojimo įrenginių projektinę techninę dokumentaciją ir jais vadovaujantis, gavus leidimą statyti. Instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad leidimus kolektyvinių sodų pastatų bei įrenginių statybos darbams vykdyti išduoda šios Instrukcijos 13 punktu nurodyti valstybinės statybos kontrolės vykdytojai atskirai kiekvienam pastatui arba tų pastatų grupėms. Leidimai išduodami, esant nustatyta tvarka suderintiems ir patvirtintiems atitinkamiems kolektyvinių sodų statybos zonų, kuriose numatoma vykdyti statybą, užstatymo projektams ir sodų pastatų bei įrenginių projektinei techninei dokumentacijai. Baigti statyti kolektyvinių sodų pastatai bei įrenginiai gali būti pradėti naudoti tiktai miesto (rajono) vykdomojo komiteto paskirtai valstybinei komisijai priėmus naudoti (Instrukcijos 30 punktas).

         Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintų Darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos tipinių įstatų (galiojusių iki 1987 m. kovo 5 d., toliau - Įstatai) 6 punkte nustatyta, kad kolektyvinio sodo sklype priskirtame bendrijos nariui, turint leidimą, galima statyti paprastai pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius projektus vasarinio tipo sodo namelį (šildomą kietuoju kuru) arba pavėsinę, taip pat ūkinį bloką, neapšildomą šiltnamį ir stoginę lengvajam automobiliui. Sodininkų bendrijos nariui leidžiama statytis 45 kv. m. vasarinio tipo sodo namelį, įskaitant atvirą bei įstiklintą verandą, 15 kv. m. ūkinį bloką, iki 20 kv. m. neapšildomą šiltnamį ir 18 kv. m. stoginę lengvajam automobiliui. Ūkinis blokas skiriamas laikyti paukščiams, triušiams, kietajam kurui ir įrengti tualetui bei dušui.

       Leidimus statyti ir rekonstruoti kolektyviniame sode statinius bei įrenginius įformina, taip pat architektūrinę ir valstybinę statybos kontrolę vykdo miesto (rajono) vykdomojo komiteto architektūros ir valstybinės statybos kontrolės organai. Leidimus statyti bendrojo naudojimo statinius bei įrenginius miesto (rajono) vykdomieji komitetai išduoda bendrojo valdybos vardu, o statyti sodo namelius, pavėsines, ūkinius statinius, šiltnamius ir stogines lengviesiems automobiliams - bendrijos valdybai kiekvieno nario vardu (Įstatų 7 punktas). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1982 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 188 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos nutarimų kolektyvinės sodininkystės klausimais pakeitimo ir pripažinimo netekusiai galios “ (toliau - Nutarimas) buvo pakeisti bei papildyti Įstatų 6 ir 7 punktai. Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariui suteiktame naudotis kolektyvinio sodo sklype leidžiama statyti pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintą projektą iki 25 kv. m. naudingojo ploto vasarinio tipo palengvintų konstrukcijų sodo namelį (įrengiant židinį arba krosnį, kūrenamą kietuoju kuru), iki 6 kv. m. ploto atvirą verandą, iki 6 kv. m. ploto ūkinį pastatą ir iki 20 kv. m. ploto neapšildomą šiltnamį. Ūkinis pastatas statomas atskirai nuo sodo namelio. Pakeistame Nutarimo 7 punkte, nustatančiame leidimų išdavimo tvarką, aptarti tik leidimų išdavimai bendrojo naudojimo sodo statiniams ir įrenginiams bei sodo nameliams. 

       Taigi, įvertinant Sodo pastatų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad iki 1982 m. birželio 29 d. kolektyviniuose soduose statyti ūkinius pastatus bei šiltnamius buvo galima tik turint leidimus juos statyti bei Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius projektus. Nuo 1982 m. birželio 29 d. teisę kolektyviniame sode statyti iki 6 kv.m. ploto ūkinį pastatą ir iki 20 kv.m. ploto neapšildomą šiltnamį sodininkų bendrijos nariui suteikė Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtinti šių statinių projektai.

       1.5.Pagal bylos rašytinius įrodymus, Šalių tėvai kolektyviniame sode - Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statydami sodo namą, ūkinį pastatą ir šiltnamį turėjo statybos leidimą, Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus projektus, pagal 1987-11-25 techninės apskaitos byląNr. (duomenys neskelbtini) sodo namo, ūkinio pastato, šiltnamio užstatytas plotas neviršija Nutarimo 6 punkte leistino ploto, todėl tokio ploto pastatus Šalių tėvai pastatyti galėjo. Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina aplinkybė, kad Šalių tėvai, o būtent V. F. įgyjant kolektyviniame sode - Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teises jame statyti sodo namą bei daryti jo rekonstrukciją, statyti ūkinius pastatus, šiltnamį, todėl šie statiniai Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti nesavavališkai, o pastatyti teisėtais pagrindais ir nėra laikomi laikinais statiniais.

       Konstatuotina, kad minėti Sodo pastatai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai, nes nuosavybės teisės atsiradimas siejamas su šios teisės atsiradimo momentu galiojusiais įstatymais, t. y. dokumentais, su kuriais siejamas nuosavybės teisės atsiradimas, turi atitikti jų sudarymo momentu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jeigu pastatai buvo pastatyti laikantis statybos metu galiojančiais teisės aktais, tai statyba yra teisėta. Atsižvelgiant į pateiktus į bylą oficialius rašytinius įrodymus, kurie konstatuoja, kad Sodo pastatai pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad nėra pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Valstybinę Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekciją prie Aplinkos Ministerijos.

       1.6.Nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijų veiklą, teises ir pareigas reguliavo Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr. 205 (toliau - Nutarimas Nr. 205) patvirtinti Sodininkų bendrijos laikinieji pavyzdiniai įstatai (toliau - Įstatai). Įstatai nenustatė sodininkų bendrijų valdyboms ar sodininkų bendrijų narių visuotiniam susirinkimui teisės spręsti dėl sodo sklypų privatizavimo. Įstatų 4 punkte buvo nustatyta, kad bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje, pasodinti sodiniai priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise, savininkas paskirtu jam žemės sklypu naudojasi neterminuotai. Nutarimo 205 punktas nustatė, jog mirus bendrijos nariui, jo turtą paveldi įpėdiniai. Netgi pašalintam (išstojusiam) iš bendrijos asmeniui, kuris jam skirtame žemės sklype turi sodo namelį ar kitus statinius, teisė naudotis žemės sklypu nenutraukiama (Įstatų 10 punktas).

        Kadangi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustatė, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybinės žemės fondu disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti arba kitaip naudoti, tai Šalių tėvas V. F. 1992 m. išreiškė valią išpirkti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono 1992-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) potvarkio dėl sodų pardavimo, V. F. buvo įtrauktas į SB „Raudondvaris“ narių, norinčių privatizuoti sodo sklypus sąrašą, kad išpirkti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137 ha bei 1992-11-27 už Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137, sumokėjo 15,06 litų.

       1.7.Tokiu būdu Šalių tėvas V. F. siekdamas įsigyti jam suteiktą Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko būtinas procedūras (laiku kreipėsi į kompetentingas institucijas), išreiškė savo valią įsigyti nuosavybės teisėjam paskirtą žemės sklypą, sumokėjo pirminį žemės sklypo išpirkimo iš valstybės įnašą, tačiau dėl ligos negalėjo įvykdyti savo funkcijų ir numatytų veiksmų, dėl ko pasitikėjo savo dukra-Atsakove, kad ji už jo šeimos pinigus užbaigs Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš valstybės procedūrą. Nagrinėjamu atveju Šalys pripažįsta, kad Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1986 m. iki šiol yra minėti Sodo pastatai, kad tarp Šalių nėra ginčo, kad Šalių tėvas V. F. iki mirties naudojosi Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sodo pastatais, nepertraukiamai nuo 1987 m. juos prižiūrėjo ir kad Sodo pastatai buvo pastatyti už šeimos pinigus. Aplinkybę, jog Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra Sodo statiniai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. 2018-11-28 kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad šiuo metu pagal statinių išdėstymo planą Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyti: gyvenamasis sodo namas, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 1S1/Ž, pastatytas 1987 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 82,62 kv.m., aukštų skaičius 1, užstatytas plotas 45, baigtumo procentas 100; su rūsiu,  pažymėtas plane indeksu R, pastatytu 1987 m.;  su pastogės patalpos (mansarda), pažymėta plane indeksu M, pastatyta 1987 m.; su veranda, pažymėta plane indeksu lsl/p, pastatyta 1987 m.; Pirtis, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėta plane indeksu 311/p, pastatyta 1989 m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9 kv.m., baigtumo procentas 100; Sandėlis-ūkinis pastatas, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 611/p, pastatytas 1988 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv.m., baigtumo procentas 100; Lauko virtuvė, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėta plane indeksu 211/p, pastatyta 1994 m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9 kv.m., baigtumo procentas 100; Garažas, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 411/ž, pastatytas 1994 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., baigtumo procentas 100; Sandėlis-ūkinis pastatas, statinio kategorija 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 511 /ž, pastatytas 1994 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 5 kv.m., baigtumo procentas 100.

        Kadangi, kad Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti Sodo pastatai yra Šalių tėvų šeimos turtas įgytas santuokos metu, todėl 1/2 minėto turto priklauso Šalių motinai S. F. bei 1/2 - Šalių tėvui V. F.  2018 m. Šalių tėvas V. F. kreipėsi į VĮ “Registrų centras“ dėl informacijos suteikimo ir gavęs užsakytą iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie turimą turtą sužinojo, kad jam nuosavybės teise priklauso tik butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ir kad jo vardu neįregistruotas nei Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nei Sodo pastatai, dėl to buvo nustebęs. Po minėto išrašo iš VĮ“ Registrų centras“ gavimo, Šalių tėvas V. F. pakalbėjęs su Atsakove -dukra sužinojo, kad pagal 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis SB „Raudondvaris, kuriame nuo senų laikų, t.y. nuo 1986 m. yra pastatyti tėvų šeimos Sodo pastatai yra registruotas jo dukros-Atsakovės L. P. vardu. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai.

      1.8. Atsižvelgiant į tuo metu šeimos reikalus, susiklosčiusius sunkumus šeimoje dėl Šalių tėvo V. F. ligos ir gydymosi ligoninėje bei dėl motinos S. F. gydymosi ligoninėje dėl lengvo kūno sužalojimo padaryto autoavarijos metu 1999-10-03, Šalių tėvas pasitikėdamas Atsakove, paprašė jos užsakyti notaro paslaugas, kad būtų galima be jo užbaigti pradėtą išpirkimo iš valstybės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini), SB „Raudondvaris“ procedūrą bei savo dukrai - Atsakovei L. P. davė šeimos pinigus, kad ji padengtų likusią piniginę sumą, susijusią su Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimu, kadangi tėvas tuo metu dėl ligos negalėjo savarankiškai užbaigti žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūros. Minėtų faktinių aplinkybių būvimą patvirtina Šalių tėvo nedarbingumo pažymėjimai, 1999-12-27 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis (administracinė byla Nr. A/4-810/99), konstatuojanti, kad autoavarijos metu nukentėjusiajai S. F. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas bei 200-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „ (duomenys neskelbtini) poliklinika“ pažyma dėl S. F. sveikatos būklės.

       Akivaizdu, kad Atsakovė tuo metu elgėsi nesąžiningai tėvų atžvilgiu, nes žinodama, kad tėvas visada norėjo, kad minėtas Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su Sodo statiniais būtų įforminti jo vardu, kaip jo šeimos turtas, tuomet užsakė pas notarą jai naudingą sandorį, t.y. vietoj įgaliojimo sudarymo, užsakė sutikimą. Prieš sandorio užsakymą ir po sandorio sudarymo Atsakovė nepaaiškino tėvui minėto sandorio pasekmių ir jis po minėtų faktinių aplinkybių sužinojimo iki pat mirties bandė su ja susitarti bei prašė jos leidimo įregistruoti minėtame žemės sklype Sodo pastatus, bet Atsakovė grubiai, necenzūriniais žodžiais atmetė jo prašymą. Šalių tėvas dėl savo amžiaus ir teisinių žinių trūkumo negalėjo žinoti ir nežinojo, kad po minėto sandorio Atsakovė taps minėto Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, kadangi jis nesuprato ir supainiojo sutikimo ir įgaliojimo sąvokas.

    Atsakovė pagal 2000-04-12 notariškai patvirtintą sutikimą ir 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už tėvų šeimos pinigus įsigijo Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio SB „Raudondvaris“ ir tapo minėto Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte yra pažymėta, kad Šalių tėvas V. F. 1997- 11-27 už perkamą žemės sklypą sumokėjo 15,06 litų, o likusią sumą sumokėjo Atsakovė. Pažymėtina, kad likusią sumą už minėtą žemės sklypą Atsakovė sumokėjo tėvų pinigais, nes tuo metu Atsakovė dėl savo sunkios materialinės padėties neturėjo ir negalėjo turėti pinigų, nes tėvai pastoviai jai teikė materialinę pagalbą. Pagal 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2000-05-16 Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis t.y. pagal 5.5 punktą - Duomenys apie Žemės sklypo žemės naudmenų kiekybinė charakteristika ir vertė, pagal 9, 10, 11 punktus, nėra nurodytas užstatytos teritorijos plotas, nėra duomenų apie nekilnojamąjį turtą (be žemės), nėra duomenų apie statinių savininkus, nėra duomenų apie kito nekilnojamojo turto vertę, tai reiškia, kad tuo metu Atsakovė įsigijo minėtą žemės sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) be jokių Sodo pastatų. Tai neatitinka tikrovės ir prieštarauja objektyviems rašytiniams įrodymams , nes Sodo pastatai ten yra nuo senų laikų.

       Žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) , tiek jame esantys Sodo pastatai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo. Sodo pastatai viešame registre nėra įregistruoti. Sodo pastatai buvo pastatyti Žemės sklype Nr.(duomenys neskelbtini), kuris statybų momentu priklausė Šalių tėvui V. F. Žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) buvo suformuotas bei pagal 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį perleistas Atsakovei iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sodo pastatai ir Žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) priklausė tam pačiam savininkui Šalių tėvui V. F., todėl nurodyta LR CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina, kadangi 1964 m. Civiliniame kodekse nebuvo įstatymo normos, kurioje būtų nustatyta, kad kartu su žemės sklypu nuosavybėn pereina ir ant jo esantys pastatai, tai Ieškovės reikalavimai pripažinti ginčo Sodo pastatus Šalių tėvų nuosavybe yra pagrįsti. Ginčo Sodo pastatai nėra priklausančio Žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) priklausiniai, jie yra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 nurodė, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais.

      1.9. Pagal 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, iki CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo priklausiniais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ginčo Sodo pastatai jų statybos metu buvo pastatyti ant kito savininko žemės sklypo. Atsižvelgiant į Ieškovės materialiojo teisinio santykio pobūdį, į 2000-05-16 Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir objektyvumo bei į pateiktą į bylą 2000-03-13 išduotą Atsakovei L. P. kaip žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) savininkei ir SB „Raudondvaris“ narei sodo sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra akivaizdu neteisėtas, nes prieštarauja objektyvumo bei kitiems oficialiems dokumentams bei juridiniam faktui, nes tuo metu Atsakovė L. P. nebuvo nei SB „Raudondvaris“ nare nei Žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) savininkė, kadangi

2000-03-13 buvo patvirtintas ir išduotas sodo sklypo savininkei L. P.-Atsakovei sodo sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) planas; Sutikimas dėl žemės sklypo išpirkimo notariškai buvo patvirtintas tik 2000-04-12; Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2000-05-04; Pagal išduotą SB „Raudondvaris“ pažymą V. F. buvo SB „Raudondvaris“ nariu nuo 1982-03-30 iki 2000-05-04. Kada Atsakovė tapo SB „Raudondvaris“ nare iki šiol nėra žinoma. Atsakovė į bylą iki šiol nepateikė pažymos apie savo narystę SB „Raudondvaris“,

       1.10.Po minėto 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, niekas nepasikeitė, nes Šalių tėvas V. F. nežinodamas ir nesuvokdamas minėto sandorio pasekmių, toliau gyveno pastatytame 1987 metais Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Sodo name bei rūpinosi, prižiūrėjo sodo namą, šiltnamį ir kitus ūkinius pastatus, taip pat ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjo SB „Raudondvaris“ nario mokesčius už naudojimusi bendrojo naudojimo objektais ir paslaugomis iki mirties.

      Nagrinėjamu atveju ginčas įvyko tada, kai Šalių tėvas V. F. panorėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Sodo pastatus, pastatytus 1986-1989 metais bei 1994 metais Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2018 m. gavęs iš VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, sužinojo, kad Sodo pastatai nėra registruoti VĮ „Registrų centras“. V. F. nedelsiant kreipėsi į Atsakovę-dukrą, kad sužinoti, kodėl Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol neįregistruoti Sodo pastatai. Atsakovė nemandagia forma pareiškė savo tėvui V. F., kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai ir ji nenori, kad Sodo pastatai būtų registruoti jos Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kad tai yra jo problema, kurią jis turi pats išspręsti. Dėl tokio netinkamo Atsakovės elgesio, tėvas V. F. buvo labai nustebęs ir sukrėstas, nes tokio nesąžiningumo ir nepagarbos savo ir motinos atžvilgiu jis nesitikėjo, kadangi Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realiai išpirktas už šeimos pinigus, kuriuos jis Atsakovei perdavė, kad ji galėtų apmokėti likusią sumą ir jo vardu išpirkti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės. Pažymėtina, kad Šalių tėvai žinodami Atsakovės sunkią materialinę padėtį, visada jai finansiškai padėdavo, netgi iki 1991 m. leido tik jai apsigyventi jo motinos paveldėtame bute, kad pagerinti jaunos šeimos gyvenimo sąlygas, o po to finansiškai padėjo jai privatizuoti minėtą butą.

       Atsakovės tėvas V. F. pastoviai (iki mirties) apmokėdavo už Atsakovę - dukrą visus mokesčius SB „Raudondvaris“, taip pat apmokėdavo jos vardu susidariusias skolas kaip SB „Raudondvaris“ nario, jos vardu sudarė ir pasirašė 2010-05-29 d. su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-05-19 d. objekto prisijungimo prie AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ elektros tinklo nuosavybės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėjo visas išlaidas, susijusias su minėtu prisijungimu, taip pat finansiškai prisidėjo prie gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Raudondvaris“ įrengimo, sumokėjęs 2200 Lt ir iki mirties prižiūrėjo Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančius Sodo pastatus.

       Atsakovė būdama SB „Raudondvaris“ nare nedalyvavo susirinkimuose bei niekada nesidomėjo ir neprižiūrėjo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat finansiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo ir asmeniškai nemokėjo SB „Raudondvaris“ nario mokesčių. Ieškovė minėtas faktines aplinkybes patvirtina rašytinais įrodymais. Atsakovė nuo 2018 m. ,po pokalbio su savo tėvu V. F., nustojo palaikyti santykius ir su tėvu, ir su savo seserimi- Ieškove, kuri tuo metu palaikė tėvo sprendimą dėl registracijos VĮ „Registrų centras“ Sodo pastatų Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių motina S. F. dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės, klausimu dėl minėto turto registracijos VĮ „Registrų centras“ nesidomėjo bei palaikė vyro sprendimą dėl registracijos VĮ „Registrų centras“ Sodo pastatų Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

       1.11.2018 m. Šalių tėvas V. F. keletą kartų kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su argumentuotu rašytiniais įrodymais prašymu dėl Sodo pastatų registracijos Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), bet jam buvo atsisakyta dėl jų registracijos minėtame Žemės sklype. 2018-04-24 Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ sprendimu buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes 1987-11-25 minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, dėl to 2018 m. lapkričio mėnesį Šalių tėvas V. F. kreipėsi į UAB “DPG SYSTEMS“ dėl naujos kadastrinių matavimų bylos parengimo, kurio objektas - Žemės sklypas su statiniais (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad 2018-11-28 minėta kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta bei registruota Nr. (duomenys neskelbtini), tai 2018-11-28 Šalių tėvas V. F. vėl kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti V. F. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2019-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ V. F. prašymo netenkino, nes Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatyti Sodo pastatai, nuosavybės teise priklauso Atsakovei, todėl buvo reikalingas Atsakovės sutikimas dėl Sodo pastatų registracijos.

        1.12.Šalių tėvas V. F. dėl blogos sveikatos būklės ir ligos COVID 19 susirgimo nespėjo užbaigti proceso, susijusio su Sodo pastatų registracija VĮ „Registrų centras“ bei pateikti teismui ieškinio dėl nuosavybės teisių gynimo, nes (duomenys neskelbtini) staiga mirė. Šalių tėvas V. F. 2018-05-21 Vilniaus m. 26 - ame notarų biure sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas jis paliko dukrai - Ieškovei M. R. 2021-08-13 Ieškovei - M. R. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį Ieškovė paveldėjo ‘A dalį Buto/Patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), bei 14 dalį piniginių lėšų AB SEB banke.

      Kadangi Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Sodo pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl Ieškovei nėra galimybės jų paveldėti po tėvo V. F. mirties, o Šalių motinai S. F. neįmanoma įregistruoti VĮ „Registrų centre“ 14 minėtų šeimos Sodo pastatų. Atsakovė žinodama aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes iki šiol nesutinka minėtus nekilnojamuosius daiktus - Sodo pastatus pastatytus jos Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė šių nekilnojamųjų daiktų - Sodo pastatus nuosavybės teise neįgijo, finansiškai neprisidėjo prie jų statybos, jų niekada nevaldė, negyveno, mokesčių SB „Raudondvaris“ nemokėjo, šio turto neįgijo nei paveldėjimo nei turto pardavimo būdu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei atiteko ir ant žemės sklypo esantys Sodo pastatai.

        Pagal bylos rašytinius įrodymus akivaizdu, kad minėtų Sodo pastatų realūs savininkai yra Šalių tėvai, kad Šalių tėvas V. F., kuris seniai iki Atsakovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš valstybės jame pastatė minėtus Sodo pastatus už šeimos pinigus ir iki mirties gyveno Sodo name, naudojosi ir kitais pastatais, kas patvirtina aplinkybę, kad jis buvo Sodo pastatų faktiškas statytojas ir valdytojas, valdantis šiuos Sodo pastatus nuo jų sukūrimo, t.y. pastatymo dienos.

      2.Ieškovė M. R. parodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Kreipėsi į teismą dabar, nes anksčiau tėvas norėjo kreiptis į teismą kodėl žemės sklypas perėjo atsakovei. Tėvai kreipėsi į VĮ Registrų centras 2018 metais ir sužinojo, kad tėvo nuosavybės teisės neįregistruotos. Nepripažįsta, kad atsakovė pirko žemės sklypą teisėtai, nes tėvas visada mokėjo už žemę. Statiniai tėvo nebuvo įteisinti, namo su statiniais statybos prasidėjo nuo 1983 metų, tėvas mokėjo visus įnašus bendrijai, o po to 1996 metais įvyko avarija su mama, ji buvo ligoninėje, o po to tėvas pateko į ligoninę, todėl tėvas kreipėsi į atsakovę, kad ji įteisintų statinius, o gavosi taip kaip gavosi. Tėvas iki mirties gyveno sode. Visi statiniai 1987 metais jau buvo pastatyti, namas, garažas, pirtis, kadastriniai atlikti, šie statiniai yra išlikę sklype, jie pastatyti tėvų lėšomis. Ji kreipėsi į atsakovę, kad šitie statiniai būtų įregistruoti tėvo vardu, bet atsakovė nenori bendrauti. Nežinojo, kad 2000-04-12 ieškovės tėvas pasirašė notarinį sutikimą, jog atsakovė galėtų išsipirkti žemę. Žemės sklypas buvo skirtas 1984 metais ieškovės tėvui. Tėvas davė notarinį sutikimą atsakovei dėl žemės pirkimo, nes tėvas sakė, kad pats negalėjo, nes gulėjo ligoninėje, todėl davė pinigus atsakovei. Tėvas nenorėjo, kad atsakovė taptų sklypo savininke, pats norėjo būti šeimininku šio turto. Jos motina apie tėvo duotą sutikimą nežinojo. Tėvas buvo SB „Raudondvaris“ narys. Po tėvo mirties ji paveldėjo pusę buto, pusę automobilio, piniginių lėšų tėvo sąskaitoje. Tėvas buvo surašęs testamentą jai, mama dalį turto gavo, o atsakovė nieko negavo. Tėvo testamente nebuvo įvardintas konkretus turtas. Ieškinio patenkinimas sukeltų jai pasekmes, pusė statinių priklausytų jai ir ji galėtų važinėti į sodą.

     2.1.Ieškovės atstovė, palaikydama ieškinyje ir baigiamojoje rašytinėje kalboje (DOK-8836) nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

       3.Atsakovė L. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Pirma, susipažinus su patikslintu Ieškovės ieškiniu ir jame pateiktu reikalavimu, matyti, kad Ieškovė, tikslindama ieškinį, reiškia papildomą reikalavimą, kuriuo teismo prašo pripažinti V. F. nuosavybės teisę į gyvenamąjį sodo namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (pastogės patalpos, veranda), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Statiniai), esančius Atsakovės L. P. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame SB „Raudondvaris“ (toliau – Žemės sklypas) be jos sutikimo

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti visas šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Vadinasi, viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti įvykdyta tam, kad būtų galima teismine tvarka pripažinti statinių valdymo nuosavybės teise faktą, yra ta, kad teismas iš byloje pateiktų dokumentų turi nustatyti, kad egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Taip pat teismas turi nustatyti, kad statiniai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

3.1.Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Ieškovė negalėjo gauti ar yra sunaikinti dokumentai, patvirtinantys V. F. Statinių valdymo nuosavybės teisę, priešingai, Ieškovė ieškinyje nurodo, kad turi visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius V. F. nuosavybės teisę į Statinius ir juos pateikia teismui kartu su ieškiniu. Taigi, Ieškovė pati patvirtina, kad visus dokumentus, patvirtinančius V. F. nuosavybės teisę į Statinius, esančius Atsakovės Žemės sklype, ji turi.

Antra,  nustatant V. F. nuosavybės teisę į Statinius, svarbu nustatyti, ar pagal statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą V. F. turėjo teisę statyti šiuos Statinius. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į jį. Statinių statyba laikytina teisėta, jei statiniai yra pastatyti turint statybos projektą (projektinę dokumentaciją), kuri turi būti suderinta ir patvirtinta atitinkamos institucijos, teisėtai ir oficialiai išduotą leidimą konkretaus pastato statybai, taip pat turi būti tinkamai įformintas statybos užbaigimas ir atlikta statinių teisinė registracija.  Kaip nurodo Ieškovė ieškinyje, nuo 1982 m. birželio 29 d. kolektyviniame sode statyti statinius buvo galima tik turint leidimus juos statyti bei Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius projektus, tačiau šių dokumentų Ieškovė nepateikia. Prie ieškinio nėra pateiktų Statinių (kiekvieno iš jų) statybą leidžiančių dokumentų (atitinkamų leidimų), taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių statybos, atliktos laikantis teisės aktų reikalavimus, tinkamą užbaigimą, taip pat nėra pateiktas ir Atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės sutikimas, kuris yra būtinas šių Statinių statybai ir jų registravimui jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Jokių leidimų, kuriais V. F. yra leidžiama statyti sodo pastatą ir kitus statinius prie ieškinio nėra pateikta.

3.2.Byloje esančiame VĮ Registrų centro pateiktame atsiliepime į ieškinį VĮ Registrų centras nurodo, kad: „Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų, todėl šiuo atveju Teismas turės įvertinti, ar Statiniai pastatyti teisėtai ir ar V. F. buvo Statinių statytojas.“ Taigi, Statinių statybos teisėtumo klausimas yra teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas nuosavybės teisės į Statinius klausimą, turi nustatyti, ar Statiniai buvo sukurti įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to nėra jokių abejonių. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas yra svarbus šioje byloje ir siekiant išsiaiškinti, ar Statiniai yra pastatyti savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ar pastatyti teisėtai, turint visus jų statybą leidžiančius dokumentus (tame tarpe ir Žemės sklypo savininko sutikimą), yra būtina į bylą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kaip išvadą duodančią instituciją. Tik byloje esant atitinkamai aukščiau nurodytos inspekcijos išvadai, patvirtinančiai, kad Ieškovės pateikti dokumentai yra pakankami ir įrodantys faktą, kad Statiniai buvo pastatyti teisėtai ir tai nėra savavališka statyba, Teismas galėtų konstatuoti, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įstatymų nustatyta tvarka.  Kol tokia išvada nėra pateikta ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra patvirtinusi Statinių statybos teisėtumo fakto, tol, vertinant Ieškovės byloje pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad Statiniai yra pastatyti savavališkai, neteisėtai, svetimame Žemės sklype, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, neturint statybą leidžiančių dokumentų (tame tarpe ir Žemės sklypo savininko sutikimo). Vadinasi, nekilnojamasis daiktas (Statiniai) yra sukurtas nesilaikant įstatymų reikalavimų. Dėl to nėra įgyvendinama ir antroji, teisės aktuose nustatyta būtinoji sąlyga Statinių valdymo nuosavybės teisei nustatyti.

Trečia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) (CK 1.98 str.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, o nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Taigi, asmuo, teisėtai pastatęs statinį, nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Vadinasi, civilinės apyvartos objektu gali būti tik tas statinys, kuris yra teisėtai sukurtas ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas.

3.3.Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nė vienas iš Statinių nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Vien tai, kad Statiniams yra suteikti unikalūs numeriai ir suteiktas statusas „formuojamas“ nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Statiniai nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų – suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Ieškovė byloje yra nurodžiusi, kad V. F. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais įrašyti Statinių duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į juos. Tačiau VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs tiek pirmąjį, tiek antrąjį prašymus, priėmė sprendimus atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nebuvo pateikti visi prašymo įvykdymui reikalingi dokumentai, dalis dokumentų neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų (tame tarpe nebuvo pateiktas Atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės sutikimas). Taip pat VĮ Registrų centras nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Vadinasi, prašymas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo gali būti nagrinėjamas tik tada, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teisės aktuose įtvirtintas griežtas reikalavimas, numatantis, kad nuosavybės teisių įregistravimas negalimas, kol nėra tinkamai atlikta pačio nekilnojamojo daikto teisinė registracija, t.y. nekilnojamasis daiktas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis objektas. Tuo tarpu iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Šį faktą taip pat patvirtina ir byloje esantis VĮ Registrų centro pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad Statiniai ir nuosavybės teisės į juos neįregistruotos. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir niekada nebuvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, toks nuosavybės teisė į Statinius negali būti nustatyta, nes tai prieštarautų teisiniam reglamentavimui. Nuosavybės teisė tokiu atveju į Statinius būtų pripažinta V. F., nors tokie Statiniai net negali būti laikomi civilinės apyvartos objektais, nes teisiškai neegzistuoja kaip nekilnojamieji objektai ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

 3.4.Išanalizavus teismų praktiką tiek civilinėse bylose, tiek administracinėse bylose, galima teigti, kad teismai vadovaujasi būtent Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 dalimi.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-13 išnagrinėjo civilinę bylą (civ. b. Nr. 3K-3-669/2013 (S)) pagal pareiškėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. pareiškėjo nuosavybės teisę į statinius, pagal pateiktus dokumentus.  Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį. Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą ir atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad byloje neįrodyta, kad statiniai pastatyti laikantis nustatytos tvarkos, taip pat neįrodė, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka. LAT, išnagrinėjęs kasacinį skundą, nutarė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. LAT konstatavo, kad: “Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė juridinį faktą, kad statiniai yra tinkamai suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl yra registruotini Nekilnojamojo turto registre. <.....>. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neteisėtas.” Taip pat LAT konstatavo, kad: “Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.”

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – karvidę Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teise, kadangi nekilnojamasis daiktas – karvidė – registre neįregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1813-502/2016). LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad duomenų apie išlikusį nekilnojamąjį daiktą – karvidę – nėra, nekilnojamasis daiktas (karvidė), kurio kadastro duomenis pareiškėjas prašo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, niekada nebuvo įregistruotas, o pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teisėtai suformuotą statinį, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti karvidės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pastatas registre nėra įregistruotas. LVAT rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi, aukščiau nurodytų bylų apžvalga leidžia daryti išvadą, kad teismai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu.

3.5.Ketvirta, jeigu, nepaisydamas aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus, teismas visgi pripažintų V. F. nuosavybės teisę į neteisėtus Statinius, tokiu atveju neabejotinai būtų pažeistos Atsakovės, kaip teisėtos Žemės sklypo, kuriame yra neteisėti Statiniai, savininkės nuosavybės teisės. Atsakovė, kaip Žemės sklypo savininkė, niekada nėra davusi sutikimo nei tokių Statinių statybai, nei jų teisinei registracijai, ir su tuo niekada nesutiko. Pagal CK 4.37 str. 1 d. „Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.“ Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio, vadinasi savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Vienas iš CK įtvirtintų nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų būdų – savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str).

         Taigi, pripažinus neteisėtai pastatytus Statinius ir V. F. nuosavybės teisę į juos, nesant Atsakovės sutikimo, Atsakovė, kaip Žemės sklypo savininkė, norėdama pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus, bus priversta kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu, reikalaudama nugriauti neteisėtai ir be jos sutikimo jai priklausančiame Žemės sklype pastatytus Statinius. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Taigi, jeigu nuosavybės teisė į Statinius, esančius Atsakovės Žemės sklype, būtų pripažinta V. F., tai būtų laikoma Atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisės pažeidimu ir savo interesus Atsakovė bus priversta ginti teismine tvarka. Ieškovė patikslintame ieškinyje išreiškia abejones dėl Atsakovės byloje pateikto 1997 m. SB “Raudondvaris” susirinkimo protokolo tikrumo ir jo originalo turėjimo. Atsakovė patvirtina, kad turi aukščiau nurodyto susirinkimo protokolo originalą, kurį, esant teismo įpareigojimui, galės pateikti byloje.

        3.6.Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškinys turi būti atmestas, nes V. F. nuosavybės teisės į Statinius pripažinimas su tikslu įregistruoti ir neteisėtai pastatytų Statinių teisinis įregistravimas nėra galimas, nes: 1) nėra įgyvendintos visos būtinos sąlygos V. F. nuosavybės teisės į Statinius pripažinimui; 2) pripažinus Statinių nuosavybės teisę V. F., būtų pažeistas teisės aktuose nustatytas imperatyvus reikalavimas, numatantis, kad nuosavybės teisių įregistravimas negalimas, kol pats nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis objektas; 3) pripažinus V. F. nuosavybės teisę į Statinius, būtų įteisinta savavališka, nelegali, teisės aktų reikalavimų neatitinkanti statyba Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype jai nesutinkant ir taip būtų pažeistos Atsakovės nuosavybės teisės.

        4.Atsakovė L. P., palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad statiniai yra jai priklausančiame sklype. Tuos statinius ir gyvenamąjį namą statė jos tėvai, jos vyras padėjo statyti jos tėvui. Šie statiniai buvo statomi už tėvų lėšas, bet ir ji su vyru duodavo pinigų, tokių įrodymų neturi. Namas su statiniais buvo statomi visai šeimai. Namas su statiniais neįregistruoti VĮ Registrų centre, nes jie pastatyti su statybos pažeidimais, jiems projektai nebuvo parengti. Šitų statinių, stovinčių jos sklype, įteisinti ji kol kas nenori. Tėvas to sklypo neišsipirko, nes tėvai sakė, kad ieškovei bus butas, o jai (atsakovei) bus sodo sklypas su statiniais. Kad tėvas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl statinių įregistravimo, tai buvo ieškovės spaudimas. Į SB ji su vyru pastoviai važinėja, o gyvena mieste. Ji nuo 1997 metų yra bendrijos narė, mokesčius moka už viską, vaikšto į susirinkimus. Tėvas išdavė notarišką sutikimą, kad ji įsigytų sklypą, nes tėvas nusprendė, kad sklypas jai priklausys. Už žemės sklypo pirkimą mokėjo ji su vyru, pas notarą dalyvavo jos tėvai. Ji pirko sklypą iš valstybės už savo pinigus.

        5.Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais.

        6.Trečiasis asmuo S. F. su ieškiniu nesutiko. Parodė, kad ieškovė neturi teisės į statinius Sodininkų bendrijoje. Tai, ką ieškovė kalba apie tėvą yra netiesa, nes ji darė jam įtaką. Bendrijoje statinius statė darbininkai, kuriems ji mokėjo pinigus, padėjo žentas S. P., ieškovės pirmas vyras E. B. Tie statiniai su gyvenamuoju namu buvo statomi visai šeimai. Jos vyras neišsipirko to sklypo, nes buvo avarija ir jos vyras dalyvavo muštynėse ir vyras bijojo, kad tą sklypą iš jo atims ir todėl jis sutiko, kad sklypą pirktų atsakovė, tuo metu statiniai sklype jau buvo. Tą sklypą atsakovė pirko iš valstybės, nepamena, kas už tai mokėjo. Ji pati sodo namelyje nesilanko, nes yra sergantis žmogus. Ji nelaiko, kad šitas sklypas su statiniai yra jų bendra nuosavybė. Ji su sutuoktiniu sutiko, kad sodas liktų atsakovei, o butas ieškovei. Nežino ar jos vyras turėjo leidimus statinių statybai, nepamena. Jos vyras namo projekto nerodė. Kaip perleido atsakovei sklypą, turėjo omenyje ir kad visi pastatai būtų atsakovei kaip savininkei. Jie su vyru nežinojo, kad reikėjo įregistruoti pastatus.

         7.Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2000-05-04 nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., (toliau - Žemės sklypas) 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruota L. P.

         Nekilnojamojo turto registre sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai

Statiniai) ir nuosavybės teisės į juos neįregistruotos, Statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, statusas

formuojamas (šį statusą nekilnojamieji daiktai įgyja, kai matininkas prieš pradėdamas rengti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą, pateikia prašymą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dėl unikalių numerių nekilnojamiesiems daiktams suteikimo).

        7.1.Nekilnojamojo turto registras (toliau - ir Registras) įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Registro įstatymas) 2 straipsnis). Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Kadastro įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Registro tvarkytojas - Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis), kuris užtikrindamas Registro tvarkymo funkcijų registruojant nekilnojamuosius daiktus atlikimą, veikia Lietuvos Respublikos teisės aktuose jam priskirtos kompetencijos ribose. Pažymėtina ir tai, kad Registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017; 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-1312/2014; 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012; 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492- 3130/2011).

          7.2.Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442- 589/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2006 nutartimi konstatavo, jog „<...> Registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis <...>". Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Į Registrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, o Registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti Registro įstatymo 22 straipsnyje. Registro tvarkytojas neatsako už pateiktų registravimui dokumentų ar juose įrašytų duomenų tikrumą. Tai reiškia, kad Registro tvarkytojas, įrašant naujus registro duomenis arba pakeičiant esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį. Asmens pareiga su prašymu pateikti dokumentus, įtvirtinta Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje: kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

        7.3.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu šiuo atveju būtų tenkinamas toks ieškinio reikalavimas, koks yra suformuluotas, t. y. pripažinti V. F. teisę Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atlikti V. F. vardu nuosavybės teisės teisinę registraciją į Statinius be Atsakovės sutikimo, tokiu Teismo sprendimu būtų tik suteikta teisė V. F. (jo teisių perėmėjai) kreiptis į Registrų centrą dėl Statinių ir nuosavybės teisės į juos registravimo, tačiau Registrų centrui, kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui, kiltų pareiga vertinti, ar su prašymu pateikti dokumentai patvirtina V. F. nuosavybės teisę į Statinius. Tuo atveju, jeigu Ieškovė siekia, kad Teismo sprendimu būtų patvirtinta V. F. nuosavybės teisė į Statinius ir Teismo sprendimas būtų pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. F. nuosavybės teisę į Statinius, turėtų būti tikslinamas ieškinio reikalavimas, prašant „Pripažinti V. F. nuosavybės teisę į Statinius be Atsakovės sutikimo". Teismo sprendimas, kuriuo bus tenkinamas ar atmetamas Ieškovės ieškinys, jokios tiesioginės įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms neturės, kadangi Registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas ir Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir taip numato, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir įrašomi bei pakeičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų, todėl šiuo atveju Teismas turės įvertinti, ar Statiniai pastatyti teisėtai ir ar V. F. buvo Statinių statytojas.

        8.Išvadą teikianti institucija  Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad  VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas neatliekant kadastrinių matavimų. Žemės sklypo plotas - 0,1137 ha, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas - mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 20000 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).  

      Atsakovė L. P. 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti jai 1137 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“, kartu su prašymu pateikė žemės sklypo planą, mokėjimo pranešimą, ištrauką iš sodininkų bendrijos valdybos posėdžio protokolo, savo paso kopiją. Sodininkų bendrijos „Raudondvaris“ valdybos 1997 m. rugsėjo 17 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad „<...> nutarta, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. F. perduodamas naudoti L. P. su esančiu sodo nameliu. <...>“. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“ archyvinėje byloje taip pat yra 2000 m. balandžio 12 d. sutikimas, patvirtintas Vilniaus rajono notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad „Aš, V. F., sutinku žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“ išpirktų iš valstybės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)).“. Sutikimas pasirašytas V. F. 2000 m. balandžio 17 d. buvo priimtas VAVA įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pardavimo Vilniaus rajone pil. L. P.“.2000 m. gegužės 4 d. pasirašyta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vadovaujantis VAVA įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pardavimo Vilniaus rajone pil. L. P.“ atsakovei L. P. parduotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procedūros buvo atliktos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir nei 2000 m. balandžio 17 d. VAVA įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pardavimo Vilniaus rajone pil. L. P.“, nei 2000 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nuginčyti ir šiuo metu yra galiojantys.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, gerb. Teismo prašome dėl Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti Teismo nuožiūra.

        9.Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė ieškinio pagrįstumą prašė spręsti teismo, parodė, kad dabar reikia leidimo statyti ant valstybinės žemės, kaip buvo anksčiau nežino.

10.Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to paties įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šios duomenų bazės duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą.

Patikrinus NTR duomenis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas - Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Žemės sklypas suformuotas neatliekant kadastrinių matavimų. Nuosavybės teisė: priklauso L. P. gim. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2000-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius, vienuoliktasis skirsnis).

10.1.Informuojame, kad susipažinome su patikslintu Ieškovės ieškiniu ir jame pateiktu reikalavimu, matyti, kad Ieškovė, tikslindama ieškinį, reiškia papildomą reikalavimą, kuriuo teismo prašo pripažinti V. F. nuosavybės teisę (pagal 2018-11-28 kadastrinių matavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys):  į gyvenamąjį sodo namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (pastogės patalpos (mansarda), veranda; pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau visi kartu – Statiniai), esančius Atsakovės Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame SB „Raudondvaris“.

Statybos įstatyme 27 str. 22 d. imperatyviai nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. (Suvestinė redakcija nuo 2018-11-01 iki 2018-12-31). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – STR 1.01.03:2017), Antrojo skirsnio 2 lentelės 4 punktą sodo namai, kurių didžiausiais aukštis iki 8,5 m ir didžiausiai plotas iki 80 m2  priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai.(Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2020-06-15).

10.2.Informuojame, kad pagal STR 1.01.03:2017Antrojo skirsnio 2 lentelės 5 punkte nurodoma, kad kiti negyvenamieji pastatai nenurodyti 2, 3 ir 4 punktuose, kurių didžiausias aukštis - 5 m, didžiausias plotas – 50 m2, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. (Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2020-06-15).

Aplinkos ministro nustatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, nurodomi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 3 priede. Reglamento 3 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); 3 priedo 1.2 papunktyje nurodyta, kad mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį. (Suvestinė redakcija nuo 2018-11-01 iki 2019-01-16).

10.3.Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. (Suvestinė redakcija nuo 2015-07-31 iki 2019-12-31).

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. (Suvestinė redakcija nuo 2015-07-31 iki 2019-12-31).

Pagal STR 1.01.03:2017 Antrojo skirsnio 6.1 papunktį, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; 7.21. papunktį, kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita). (Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2020-06-15).

10.4.Papildomai informuojame, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodomi reikalavimai, kurių laikantis turi būti statomi statiniai sodo sklype:

1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (Suvestinė redakcija nuo 2015-07-31 iki 2019-12-31).

10.5.Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad vadovaudamiesi išvardytu teisiniu reglamentavimu, informuojame, kad nagrinėjamu atveju, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame SB „Raudondvaris“, pastatytiems Statiniams statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi, kadangi minėti Statiniai, pagal STR 1.01.03:2017 Antrojo skirsnio 2 lentelės 4 punktą, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, o minėtas žemės sklypas, pagal NTR išrašą nepatenka į teritorijas, išvardytas Reglamento 3 priedo 1.1 papunktyje.

         11.Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija “Raudodvaris” atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad SB „Raudondvaris" nori pareikšti, kad su ieškinio reikalavimu sutinka, kadangi ieškinys yra pagrįstas, nes jame išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę bei patvirtintos bylos rašytiniais įrodymais. SB „Raudondvaris“ patvirtina, kad Šalių tėvas V. F. buvo SB „Raudondvaris“ narys nuo 1982-03- 30 iki 2000-05-04 ir, kad jam suteiktame Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 dienos, todėl išdavė V. F. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo 2018-12-20 prašymą, kad jis galėtų įteisinti Vį “Registrų centras“ seniai pastatytus savo Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Sodo pastatus. SB „Raudondvaris” taip pat patvirtina, kad 1983 m. Šalių tėvas V. F. būdamas SB „Raudondvaris“ nariu, norėdamas Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti sodo namą, pateikė SB „Raudondvaris“ valdybai pareiškimą dėl statybos leidimo išdavimo ir gavęs teigiamą atsakymą pradėjo pagal tipinį projektą statyti sodo namą, ūkinį pastatą bei šiltnamį kaip dauguma SB „Raudondvaris“ narių tuo metu bei po to teisėtai atliko Sodo namo rekonstrukciją. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina byloje rašytiniais įrodymais . Pažymėtina, kad įrodymų dėl savavališkos Sodo pastatų statybos fakto nėra. Pažymėtina, kad įrodymų dėl savavališkos Sodo pastatų statybos fakto nėra. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono 1992-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) potvarkį dėl sodų pardavimo, SB „Raudondvaris” konstatuoja, kad V. F. kaip ir kiti SB „Raudondvaris” nariai buvo įtrauktas į SB „Raudondvaris“ narių, norinčių privatizuoti sodo sklypus sąrašą, kad išpirkti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137 ha ir, kad 1992-11-27 V. F. už SB „Raudondvaris“ Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137, sumokėjo 15,06 litų. Tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Ieškinyje yra pagrįstai nurodyta, kad Šalių tėvas V. F. išreiškė savo valią ir siekė įsigyti jam suteiktą Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nes laiku kreipėsi į kompetentingas institucijas ir atliko būtinas procedūras, kad įsigyti nuosavybės teise jam paskirtą žemės sklypą bei sumokėjo pirminį žemės sklypo išpirkimo iš valstybės įnašą, tačiau dėl ligos negalėjo įvykdyti savo funkcijų ir numatytų veiksmų, dėl ko pasitikėjo savo dukra- Atsakove, kad ji už jį užbaigs Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš valstybės procedūrą.

        11.1.SB „Raudondvaris” nariams, kurie nuo senų laikų pažinojo V. F. yra žinoma: kad jis nuo 1983 m. iki mirties gyveno pastatytame 1987 metais Sodo name pastatytame Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bei juo rūpinosi, prižiūrėjo šiltnamį ir kitus pastatytus ūkinius pastatus, taip pat prižiūrėjo ir naudojosi Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini); kad jis turėjo problemų su sveikata ir apie jo sunkius asmeninius išgyvenimus ir problemas prieš Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš valstybės, dėl to negalėjo pats užbaigti minėto žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūros; kad jis iki mirties aktyviai dalyvavo SB „Raudondvaris” veikloje, susirinkimuose, bendros teritorijos tvarkyme ir 1.1.; kad jis su kitais SB „Raudondvaris” nariais finansiškai prisidėjo prie gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Raudondvaris“ įrengimo. SB „Raudondvaris” nori pranešti, kad V. F. iki mirties nepertraukiamai, sąžiningai mokėjo įmokas bei rinkliavas SB „Raudondvaris“ bendrijai, nepaisant to, kad paskutiniais metais sąskaitos ateidavo Atsakovės-dukros vardu. Atsakovė gi būdama SB „Raudondvaris“ sodininkė nedalyvavo susirinkimuose ir iki šiol nemoka SB „Raudondvaris“ mokesčių, dėl to įsiskolino SB „Raudondvaris“. Atsakovės mokesčių nemokėjimą ir įsiskolinimo dydį SB „Raudondvaris” patvirtina rašytiniais įrodymais, dėl to nori kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, jeigu Atsakovė geranoriškai nepadengs minėto įsiskolinimo. SB „Raudondvaris” pažymi, kad turi teisę išdėstyti faktines aplinkybes, kurių buvimą turi patvirtinti įrodymais, išreikšti savo nuomonę, bet neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, interpretuoti pateiktų dokumentų turinio, jų teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, taip pat vadovaujantis proporcingumo, teisingumo bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu bei LAT praktika.

       12.Liudytojas E. B. parodė, kad jis yra ieškovės buvęs vyras. Ieškovės tėvas buvo V. F. Jis turėjo SB „Raudondvaris“ pastatytą namą, pirtį statinius, statė ant savo sklypo, kad sklypas priklausė jam dokumentų nematė. Tai buvo gal 1983-1984 metais. Jis padėdavo uošviui. Tas sodo namas su statiniais nebuvo įtesinti, dėl ko nežino, tie statiniai iki mirties priklausė V. F. Nežino kas išsipirko žemę, kad atsakovė tapo sklypo savininke jis sužinojo 2019 metais. Atsakovė su savo tėvu buvo susibarę, kad ji išsipirko žemę. V. F. prieš mirtį sakė, kad norėtų, kad dukra L. P. jam grąžintų turtą namą ir sodybą  su statiniais. Sodo name paskutinius 12-15 metų gyveno V. F.

       13.V. Š. parodė, kad pažinojo V. F. nuo 1982 metų, kai gavo sodo sklypus tuo pačiu metu SB „Raudondvaris“. Jam (liudytojui) priklausė (duomenys neskelbtini) sklypas, o greta buvo V. F. sklypas. V. F. 1984-1985 metais statėsi namuką, iškasė fundamentą, jis statė pats, mokėjo pinigus darbininkams už fundamentą, o po to pats apšiltino, pečių statė. Pirtis buvo pastatyta, garažas, vasarinė virtuvė kaip namukas. Ar V. F. pridavė pastatus nežino. Jis (liudytojas) 2004 metais savo namuką pardavė, o V. F. toliau tvarkėsi sode, būdavo ten pastoviai visą vasarą. Kam priklausė V. F. sklypas nežino. Nežinojo, kad V. F. sklypas nebuvo jo nuosavybė, jis turbūt buvo SB narys. Jam nežinoma, kad V. duktė P. nusipirko tą sodo sklypą. Norint pastatyti sode, reikėjo išsiimti planą, projektą namelio pas architektą, ar reikėjo leidimo statyti nežino. V. F. pastatė namuką gal 1987-1988 metais. Statyti namą padėdavo ieškovė su vyru ir atsakovė, V. F. statė iš savo pinigų, jis mirė gal (duomenys neskelbtini) metų ar (duomenys neskelbtini) metų pavasarį. V. niekada nesakė, kad ten sklype tvarkosi P.

      Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

     14.Ginčo tarp šalių nekilo, jog ieškovės ir atsakovės tėvas V. F., miręs (duomenys neskelbtini), buvo Sodininkų bendrijos „Raudondvaris“ narys nuo 1982-03-30 iki 2000-05-04 d.; jog jam buvo skirtas 0.1137 ha žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“, jog ginčo statiniai neįregistruoti VĮ Registrų centras buvo pastatyti V. F. ir jie yra išlikę atsakovei priklausančiame žemės sklype.

       Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1983-09-05 V. F. “Raudondvario” kolektyvinio sodo narys, kreipėsi su  pareiškimu į „Raudondvaris“ prašydamas išduoti leidimą statyti sodo namely kolektyviniame sode, sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini); ant minėto pareiškimo Raudondvario sodininkų bendrijos pirmininko V. S. pavizuota; “Raudondvario valdyba neprieštarauja dėl sodo namelio statybos”.

            1985-04-16 Vilniaus rajono architektas R. R. patvirtino kolektyvinio sodo “Raudondaris, V. F. sklypo sodo namelio plane gyv. namo tip. Projektą CD-1.

            1987-09-29 Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomajo komiteto sprendimu “Dėl sodo namelio rekonstrukcijos atlikimo” nuspręsta leisti atlikti sodo namelių rekonstrukciją Raudondvario sodininkų bendrijos nariui V.T. F.; įpareigojo suderinti su rajono architektu statybos projektus.

            1987-11-19 V. F. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro viršininką, prašydamas jam priklausančiai namų Valdai, esančiai Raudondvario kolektyviniame sode Nr.(duomenys neskelbtini) atlikti pagrindinę arba einamąją inventorizaciją.

            1987-11-25 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro sodo namelio techninės apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyvinis sodas “Raudondvaris” sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) V. F. vardu fiksuotas nekilnojamas turtas: sodo namas su veranda, mansarda, rūsys, šiltnamis, statybos metai 1986-1987.   

            1988-01-14 V. F. sodo namelio kol.sodas Raudondvaris rekonstrukcijos  projektas (sodo sklypo planas, kuriame nurodytas esamas sodo namelis, projektuojamas ūkinis pastatas, daržas, sodas, poilsio zona) buvo suderintas su Vilniaus rajono landšafto architektu.

      1988-03-05 Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas patvirtino valstybiniam kolektyvinio sodo namo priėmimo aktą, kurį pasirašė valstybinės komisijos pirmininkas bei jos nariai, kurie nutarė priimti V. F. kolektyvinio sodo namą eksploatacijon; akte nurodyta, kad namo statyba pradėta 1984 metų liepos mėn. pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1985-02-21 d., pažymėta, kad sunaudotų pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimas yra pateisintas dokumentais: medžiagų sąrašas.

           1988-11-10 Raudondvario kol.sodo pirmininkas patvirtino (suderino) V. F. pareiškimą dėl leidimo išdavimo statyti sklype Nr.(duomenys neskelbtini) sodo namely pagal tipinį projektą, ūkinį pastatą pagal tipinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamį.

            Vilniaus rajono 1992-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) potvarkiu dėl sodų pardavimo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkams pagal priedėlius, tame tarpe, Nr. (duomenys neskelbtini) SB Raudondvaris narių norinčių privatizuoti sklypus sąrašo sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) V. F. , sklypo plotas arais 11,37; 1992-11-27 V. F. už SB „Raudondvaris“ Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1137, sumokėjo 15,06 litų;

                   2018-12-20 SB „Raudondvaris“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta,  kad V. F. buvo SB „Raudondvaris“ narys nuo 1982-03-30 iki 2000-05-04 ir, kad jam suteiktame Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 dienos.

      Kaip matyti iš UAB “DPG Systems” 2018-11-28 parengtos žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), joje užfiksuota:  sodo pastatas, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 1S1/Ž, statybos pradžia 1986 m., pabaiga 1987 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 82,62 kv.m., aukštų skaičius 1, užstatytas plotas 45, baigtumo procentas 100; su rūsiu, pažymėtas plane indeksu R, statybos pradžia 1986 m., pabaiga 1987 m.;  pastogės patalpos (mansarda), pažymėta plane indeksu M, statybos pradžia 1986 m., pabaiga 1987 m.; veranda, pažymėta plane indeksu lsl/p, statybos pradžia 1986 m., pabaiga 1987 m.; pirtis, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėta plane indeksu 3I1/p, pastatyta 1989 m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9 kv.m., baigtumo procentas 100; lauko virtuvė, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėta plane indeksu 2I1/p, statybos pradžia 1994 m., pabaiga 1995 m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9 kv.m., baigtumo procentas 100; garažas, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 4I1/ž, pastatytas 1994 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., baigtumo procentas 100; sandėlis-pagalbinio ūkio, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 5I1 /ž, pastatytas 1994 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 5 kv.m., baigtumo procentas 100; sandėlis-pagalbinio ūkio, 1 grupės nesudėtingasis, pažymėtas plane indeksu 6I1/p, pastatytas 1988 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv.m., baigtumo procentas 100. 

     Atsakovė L. P. 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti jai 1137 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“, kartu su prašymu pateikė žemės sklypo planą, mokėjimo pranešimą, ištrauką iš sodininkų bendrijos valdybos posėdžio protokolo, savo paso kopiją.

Sodininkų bendrijos „Raudondvaris“ valdybos 1997 m. rugsėjo 17 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad „<...> nutarta, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. F. perduodamas naudoti L. P. su esančiu sodo nameliu. <...>“.

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“ archyvinėje byloje taip pat yra 2000 m. balandžio 12 d. sutikimas, patvirtintas Vilniaus rajono notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad „Aš, V. F., sutinku žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“ išpirktų iš valstybės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)).“ Sutikimas pasirašytas V. F.

       2000 m. balandžio 17 d. buvo priimtas VAVA įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pardavimo Vilniaus rajone pil. L. P.“.2000 m. gegužės 4 d. pasirašyta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vadovaujantis VAVA įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pardavimo Vilniaus rajone pil. L. P.“ atsakovei L. P. parduotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Raudondvaris“.

     Atsakovės L. P. nuosavybės teise nuo 2000-05-04 įregistruotas 0,1137 ha ploto žemės sklypas (naudojimo paskirtis – žemės ūkio; naudojimo būdas: mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė), (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2022-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)).

      V. F. 2018-04-16 ir 2018-12-28 pasikreipus Į VĮ Registrų centras dėl ginčo sodo namelio ir statinių įregistravimo jo nuosavybės teise, atitinkamai: V. F. prašymai buvo netenkinti; 2018-04-24 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) prašymas netenkintas ir jame nurodyta, kad sodo pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio SB “Raudondvaris”, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinė byla neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; 2019-01-14 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu prašymas netenkintas ir jame nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo nekinojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso L. P., tuo tarpu 2018-12-20SB “Raudondvaris” pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statiniai pastatyti V. F. suteiktame žemės sklype, be to minėtoje pažymoje nurodyta, jog V. F. buvo bendrijos narys iki 2000-05-04; taip pat nurodyta, kad ginčo virtuvė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateiktos 2018-11-12 UAB “DPG SYSTEMS” matininko T. V. parengtos bylos duomenimis pastatyti po 1991-07-25, todėl šių pastatų registracijai negali būti taikomos LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 dėl dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 nuostatos.

      15.CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, pagal  CK 4.47 str. 4 p. - pagaminant naują daiktą. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais.  Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.Pagal Lietuvos Respublikos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko 1970 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 58 patvirtintos Kolektyvinių sodų projektavimo ir architektūrinės bei valstybinės statybos kontrolės instrukcijos (galiojusio iki 1987 m. gruodžio 31 d., toliau - Instrukcija) 11 punktą kolektyvinio sodo pastatų bei įrenginių statyba gali būti pradėta tiktai turint nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus sodo statybos zonų užstatymo projektus ir pensiono tipo pastatų bei bendrojo naudojimo įrenginių projektinę techninę dokumentaciją ir jais vadovaujantis, gavus leidimą statyti. Instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad leidimus kolektyvinių sodų pastatų bei įrenginių statybos darbams vykdyti išduoda šios Instrukcijos 13 punktu nurodyti valstybinės statybos kontrolės vykdytojai atskirai kiekvienam pastatui arba tų pastatų grupėms. Leidimai išduodami, esant nustatyta tvarka suderintiems ir patvirtintiems atitinkamiems kolektyvinių sodų statybos zonų, kuriose numatoma vykdyti statybą, užstatymo projektams ir sodų pastatų bei įrenginių projektinei techninei dokumentacijai. Baigti statyti kolektyvinių sodų pastatai bei įrenginiai gali būti pradėti naudoti tiktai miesto (rajono) vykdomojo komiteto paskirtai valstybinei komisijai priėmus naudoti (Instrukcijos 30 punktas).

17.Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintų Darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos tipinių įstatų (galiojusių iki 1987 m. kovo 5 d., toliau - Įstatai) 6 punkte nustatyta, kad kolektyvinio sodo sklype priskirtame bendrijos nariui, turint leidimą, galima statyti paprastai pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius projektus vasarinio tipo sodo namelį (šildomą kietuoju kuru) arba pavėsinę, taip pat ūkinį bloką, neapšildomą šiltnamį ir stoginę lengvajam automobiliui. Sodininkų bendrijos nariui leidžiama statytis 45 kv. m. vasarinio tipo sodo namelį, įskaitant atvirą bei įstiklintą verandą, 15 kv. m. ūkinį bloką, iki 20 kv. m. neapšildomą šiltnamį ir 18 kv. m. stoginę lengvajam automobiliui. Ūkinis blokas skiriamas laikyti paukščiams, triušiams, kietajam kurui ir įrengti tualetui bei dušui. Leidimus statyti ir rekonstruoti kolektyviniame sode statinius bei įrenginius įformina, taip pat architektūrinę ir valstybinę statybos kontrolę vykdo miesto (rajono) vykdomojo komiteto architektūros ir valstybinės statybos kontrolės organai. Leidimus statyti bendrojo naudojimo statinius bei įrenginius miesto (rajono) vykdomieji komitetai išduoda bendrojo valdybos vardu, o statyti sodo namelius, pavėsines, ūkinius statinius, šiltnamius ir stogines lengviesiems automobiliams - bendrijos valdybai kiekvieno nario vardu (Įstatų 7 punktas). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1982 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 188 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos nutarimų kolektyvinės sodininkystės klausimais pakeitimo ir pripažinimo netekusiai galios “ (toliau - Nutarimas) buvo pakeisti bei papildyti Įstatų 6 ir 7 punktai. Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariui suteiktame naudotis kolektyvinio sodo sklype leidžiama statyti pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintą projektą iki 25 kv. m. naudingojo ploto vasarinio tipo palengvintų konstrukcijų sodo namelį (įrengiant židinį arba krosnį, kūrenamą kietuoju kuru), iki 6 kv. m. ploto atvirą verandą, iki 6 kv. m. ploto ūkinį pastatą ir iki 20 kv. m. ploto neapšildomą šiltnamį. Ūkinis pastatas statomas atskirai nuo sodo namelio. Pakeistame Nutarimo 7 punkte, nustatančiame leidimų išdavimo tvarką, aptarti tik leidimų išdavimai bendrojo naudojimo sodo statiniams ir įrenginiams bei sodo nameliams. 

18.Pagal 1987 m. kovo 5 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos nutarimu Nr.61 patvirtintų Tipinių sodininkų bendrijos įstatų 8 p. buvo nustatyta, kad Sodininkų bendrijos nariams skirtuose kolektyviniame sode žemės sklypeliuose gali būti statomi tik vienaaukščiai vasaros sodo nameliai su šildoma kietuoju kuru iki 25 kv. metrų bendrojo ploto patalpa, iki 10 kv. metrų ploto nešildoma terasa (veranda) ir iki15 kv. metrų ploto nešildoma mansarda viršum nurodytųjų dydžių, iki 8 kv. metrų ploto rūsys, iki 15 kv. metrų bendrojo ploto ūkiniai pastatai (triušiams bei naminiams paukščiams, ūkiniam inventoriui laikyti), įskaitant dušą bei tualetą, taip pat iki 15 kv. metrų ploto nešildomas šiltnamis daržovėms ir kitoms žemės ūkio kultūroms auginti. Vasaros sodo namelio patalpų aukštis (nuo grindų iki lubų)neturi viršyti 2,5 metro, ūkinių pastatų – 2,2 metro, rūsio – 1,9 metro, o bendras vasaros sodo namelio aukštis (nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo) neturi viršyti 6,5 metro ir ūkinių pastatų – 3 metrų;

Vasaros sodo nameliai ir kiti statiniai turi būti statomi pagal tipinius projektus, laikantis kolektyvinio sodo teritorijos organizavimo ir užstatymo projekto; Leidimus statyti vasaros sodo namelius ir kitus statinius įformina, taip pat architektūrinę ir valstybinę statybos kontrolę vykdo miesto, rajono, kurio teritorijoje yra sodininkų bendrija, vykdomojo komiteto architektūros tarnybos; Vasaros sodo nameliai ir kiti statiniai, pastatyti arba pradėti statyti iki 1985 m. sausio 1 d., turi atitikti įstatymų numatytas normas, galiojusias statybos pradžioje; Miesto, rajono vykdomojo komiteto sprendimu sodininkų bendrijų nariams išduodami leidimai rekonstruoti pastatytus arba nebaigtus stalyti vasaros sodo namelius, jeigu yra suderintas projektas ir jie griežtai laikosi nustatytų normų; 9 punkte nustatyta, kad vasaros sodo namelius ir ūkinius pastatus, pastatytus po 1985 m. sausio 1 d. žemės sklypeliuose, skirtuose bendrijos nariams, priima eksploatuoti miesto, rajono, kurio teritorijoje yra bendrija, vykdomojo komiteto sudaromos komisijos iš miesto, rajono vykdomojo komiteto, Įmonės, Įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto, bendrijos valdybos atstovų, dalyvaujant bendrijos nariams; Komisija tikrina, ar pastatyti nameliai ir statiniai atitinka patvirtintąjį kolektyvinio sodo teritorijos organizavimo ir užstatymo projektą, ir surašo priėmimo aktą penkiais egzemplioriais, kuriuos turi miesto, rajono architektas, techninės inventorizacijos biuras, bendrijos valdyba, įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas ir bendrijos narys; pagal 10 p., Visuomeniniai bendro naudojimo sodiniai, statiniai bei įrenginiai kolektyviniuose soduose inventorizuojami ir registruojami sodininkų bendrijos vardu, o bendrijos nario sklypelyje esantys sodiniai, statiniai bei įrenginiai – jo vardu.

19.LR 1990 m. spalio 25 d. įstatymas Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ įtvirtino, jog sodininkų bendrijos nario teisėtai pastatyti statiniai jam priklauso nuosavybės teise, o suteiktu jam naudotis žemės sklypu sodininkų bendrijos narys naudojasi neterminuotai. 

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr.205 patvirtintų ‚Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų 7., 7.2 p. buvo nustatyta, jog bendrijos narys turi teisę statyti, rekonstruoti perstatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje sodo namelį, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kitus statinius arba juos nugriauti.

      20.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.297(neteko galios 1996-08-23 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr.1011 nuo 1996-08-31) buvo patvirtinta „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“, kurios 1 p. nustatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai (toliau vadinama – pastatai, statiniai ir butai) turi būti teisiškai registruojami; pagal 2 p. -  pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus; pagal 3 p. - pastatus, statinius ir butus registruoja bei registravimo pažymėjimus išduoda valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau vadinama – inventorizavimo biurai); pagal 5 p. neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai;  8 p. buvo nurodyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Šią instrukciją pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr1011 patvirtinta Teisinio statinių  registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos.

      21.1994 m. gruodžio 22 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr.249 buvo patvirtintos Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės (neteko galios nuo 1997-03-01), kuriose buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik nustatyta tvarka gavus leidimus; nustatyta leidimų statyti statinius išdavimo tvarka; pagal šių taisyklių 9, 9.2 p. p., suprastinta leidimų išdavimo tvarka buvo taikoma, tame tarpe, sodų namelių priklausinių statybai; taip pat  buvo nustatyta, kad leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus); statant šiuos statinius turi būti laikomasi statybos normų reikalavimų.

      22.1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-4(duomenys neskelbtini) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į NTR nuo 1998 m. sausio 1 d. NTR nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.

     Taigi tiek statinių, pastatų ir kitų statinių sūkurimo ir įteisinimo tvarka buvo greižtai reglamentuota.

      23.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Be to, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo ir (ar) argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011; kt.).

       24.Šalių, liudytojų parodymai patvirtina, kad sodo namo statytoju buvo V. F. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės  patvirtina, kad V. F. pastatytas (duomenys neskelbtini), esantis  sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastogės patalpomis (mansarda) ir  veranda, atitiko jų statybos metu 1986-1988 m. galiojusių įstatymų keliamus reikalavimus sodo namo statyboms. Tai patvirtina ir aukščiau nurodyti sodo namo reonstrukcijos projektas, prašymas išduoti leidimą statyboms, leidimas vykdyti rekonstrukciją, atlikta sodo namo inventorizacija, 1988-03-05 patvirtintas Vilniaus rajono VK pirmininko aktas valstybiniam kolektyvinio sodo namo priėmimui, iš kurio matyti kad sodo namas buvo priimtas eksploatacijon,.

        Todėl, ieškinys dalyje dėl pripažinimo V. F. nuosavybės teisių į sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastogės patalpomis (mansarda) ir veranda, esančių (duomenys neskelbtini). sav., tenkintinas kaip įrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

       25.Teismo nuomone ieškovė neįrodė, kad V. F. pastatyti: pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. statybos;  sandėlis-pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1988 m. statybos,  buvo pastatyti laikantis tuo metu nustatytos tvarkos tokiems statiniams statyti. Atkreiptinas dėmesys, kad 1988-03-05 Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas patvirtino valstybiniam kolektyvinio sodo namo priėmimo aktą, kurį pasirašė valstybinės komisijos pirmininkas bei jos nariai, kurie nutarė priimti V. F. kolektyvinio tik sodo namą eksploatacijon, jokių duomenų kad eksploatacijon buvo priimti kiti statiniai akte nenurodyta.  Be to, atsakovei pripažįstant, kad visi ieškinyje nurodyti neįregistruoti ginčo pastatai, statiniai yra išlikę jai priklausančiame žemės sklype, tačiau ginčijant visų ginčo pastatų, statinių statybos teisėtumą, t.y. kad V. F. ginčo pastatus pastatė savavališkai, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų ir iš viso neįrodinėjo, kad V. F. pastatyti statiniai, 1994-1995 metais - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis-pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys tame pačiame žemės sklype buvo pastatyti teisėtai, turint leidimą bei vadovaujantis jų statybų metu galiojančiais įstatymais ir poįstayminiais aktais. Vien tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje, kurioje vadovavosi Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų, galiojusiomis 2017-2018 metais redakcijomis, o ne statinių statybos metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad ginčo statiniams nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai, negali būti pagrindas padaryti išvadą, kad ieškinyje nurodyti apart sodo namo, statiniai buvo pastatyti teisėtai.

      Todėl ieškinys dalyje dėl pripažinimo V. F. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esančius pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį-pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį-pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

      Taip pat, yra tenkintinas ieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti V. F. teisę VĮ Registro centre atlikti V. F. vardu sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastogės patalpomis (mansarda) ir veranda, esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją be atsakovės sutikimo. 

      26.Nagrinėjamu atveju, Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai, kad atsakovė neteisėtai įgijo iš valstybės žemės sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) SB „Raudondvaris“ , kuris buvo skirtas atsakovės tėvui, yra atmestini nes nepagrįsti, kadangi, atsakovei minėtas žemės sklypas buvo parduotas tuomet vadovaujantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) nustatyta tvarka, kaip paminėta aukščiau, 2000-05-04 Sutartis Dėl Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra nuginčyta yra galiojanti. Jokių reikalavimų dėl šio sandorio nuginčijimo ieškovė nereiškė. Be to, kaip nustatyta byloje, V. F. 2000 m. balandžio 12 d. sutikimu, patvirtintu Vilniaus rajono notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutiko, kad atsakovė iš valstybės išsipirktų jam skirtą sodo sklypą, šis sutikimas taip pat nėra ir nebuvo ginčijamas. Atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovei įsigijus 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius ginčo pastatus  CK 6.395 str. 1 d. pagrindu perėjo atsakovei, atmestini kaip nepagrįsti.

        CK 6.395 str. 1 d. nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. CK 4.40 str. 1 d., numatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.40 straipsnį reikia taikyti atsižvelgiant į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kurio 31 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais CK 4.40 straipsnio 1 dalis taikoma. Minėtoje normoje nustatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. 

          Nagrinėjamu atveju atsakovė žemės sklypą įsigijo 2000-05-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, todėl akivaizdu, kad nurodyta CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma nagrinėjamu atveju netaikytina.  CK 4.40 straipsnio 1 dalis taikoma tik asmeniui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui.

        27.Teismo nuomone, pripažinus V. F. nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą sodo namą, atsakovės kaip žemės sklypo savininkės teisės nebus pažeistos, kadangi atsakovė įsigydama žemės sklypą žinojo, kad žemės sklypas buvo skirtas jos tėvui V. F., kad žemės sklype yra V. F. pastatytas sodo pastatas,  kuris, kaip patvirtino atsakovė ir po šiai dienai yra žemės sklype, atsakovė juo naudojasi, gyvena vasaros metu, moka mokesčius, atsakovė jokių veiksmų įteisinti sodo namą nesiėmė, vadinasi tokia situacija atsakovę tenkina. Atsakovės nurodyti argumentai, kad sodo pastatas negali būti nuosavybės teisės objektu, nes nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, neturi jokios reikšmės, ieškovei įrodžius V. F. pastatyto ginčo sodo namo teisėtumą CK 4.47 str.4 p.). 

        28.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

      Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ir ieškinys tenkintinas iš dalies atitinkamai paskirstytinos ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

    Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 105 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 450 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso  555 Eur.  Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų tenkinimo proprcingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 92,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.  Ieškovės prašomos priteisti 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi jos nesusijusios su nagrinėjama byla. Kaip matyti iš ieškovės ir advokatės Natalijos Šipivskajos 2022-12-27 Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-12-27 Sąskaitos už teisines paslaugas 500 Eur sumai, 2022-12-27 Pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), serija LAT 500 Eur sumai, šios išlaidos buvo patirtos kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr.e2YT-1494-647/2023.

     Atitinkamai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės ir atsakovės valstybei priteistinos 130,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t.y. iš ieškovės priteistina 108,93 Eur, iš atsakovės 21,78 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.6 d.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

   patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pripažinti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į gyvenamąjį sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, su priestatais (pastogės patalpos, veranda), esančius atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis SB „Raudondvaris“.

         Pripažinti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atlikti V. F., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teisės teisinę registraciją į gyvenamąjį sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  su rūsiu, su priestatais (pastogės patalpos, veranda), esančius atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis SB „Raudondvaris“ be atsakovės L. P. sutikimo.

      Priteisti ieškovei M. R., a.k(duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 92,50 Eur (devyniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

      Priteisti iš ieškovės M. R., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 108,93 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

      Priteisti iš

 atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 21,78 Eur (dvidešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

 

 

Teisėja                  Dalia Zeniauskaitė