Civilinė byla Nr. e2A-697-562/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01621-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1.6; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos pienas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos pienas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisinių paslaugų grupė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos pienas) (toliau – ir atsakovė), prašydama įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei pilną atsakovės akcininkų sąrašą (jo kopiją) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškovei priklauso 4 093 vnt. atsakovės akcijų. Ieškovė, siekdama užtikrinti savo teisę į informaciją bei siekdama galimybės stebėti bendrovės veiklą, turi teisę gauti su atsakovės veikla susijusią informaciją. Ieškovė, pageidaudama susipažinti su visu atsakovės akcininkų sąrašu, kreipėsi raštu į atsakovę ir prašė per nustatytą terminą pateikti atsakovės akcininkų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, jei akcijų turi juridinis asmuo), tačiau atsakovė nurodytu terminu sąrašo nepateikė, reikalavo teikti paaiškinimus, kokiu tikslu bus naudojama prašoma informacija. Ieškovės vertinimu, atsakovė elgiasi neteisingai ir savo veiksmais pažeidžia ieškovės teisę gauti informaciją, t. y. akcininkų sąrašą. Atsakovės prašomų pateikti duomenų gavimo tikslas – apjungti smulkiųjų akcininkų interesus, kad jie galėtų efektyviau atstovauti savo kaip akcininkų teises. Ieškovė, neturėdama konkrečios informacijos apie akcininkus ir jų kiekį, negali nurodyti atsakovei konkretaus tikslo, nes galimai, gavus akcininkų sąrašą, tas tikslas pasikeistų. Tikslai gali būti kintantys laike, tačiau visi jie yra teisėti ir pagrįsti.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad atsakovėje 2012 m. rugsėjo 13 d. buvo patvirtintas įsakymas „Dėl bendrovės komercinių – technologinių paslapčių atskleidimo“, pagal kurį atsakovės akcininkai, jų juridiniai pavadinimai, vardai, pavardės, adresai, įsigytų akcijų skaičius yra konfidenciali informacija. Ieškovei prašant pateikti visų akcininkų asmens kodus, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus, atsakovė iš esmės neatsisakė pateikti tokios informacijos, tačiau paprašė iš ieškovės papildomų duomenų, motyvuojant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje numatyta išimtimi dėl konfidencialios informacijos bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 4 straipsnio 1 dalies punktu. Atsakovės įstatinis kapitalas yra 6 353 951,33 Eur, kurį sudaro 21 910 177 vnt. akcijų, ieškovės akcijų dalis bendrame pakete sudaro vos 0,018 vienetų arba 0,00522 Eur įstatinio kapitalo dydžio, ieškovė niekaip nenurodė ir nepagrindė kokiais tikslais jai reikalingi visų akcininkų asmens kodai ir gimimo datos, kurių yra virš 500. Atsakovės vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja akcininko teisėmis, o pareikštas ieškinys yra nesavalaikis, pačiai elgiantis neteisėtai ir prašant perteklinės informacijos. ABĮ neturi viršenybės prieš BDAR arba atsakovėje patvirtintus dokumentus dėl konfidencialios informacijos. Atsakovė ieškovei duomenų neteikė dėl nenurodyto prašomų pateikti duomenų tikslo, nes perteklinis asmens duomenų atskleidimas galėtų užtraukti atsakomybę pačiai atsakovei. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu duomenų gavimo tikslą įvardijo, tačiau mano, jog nei ieškovės tikslai, nei jų apimtis iki galo nėra atskleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pilną atsakovės akcininkų sąrašą (jo kopiją); 2) nustatyti atsakovei 7 dienų terminą, skaičiuojant nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, teismo skirtiems įsipareigojimams įvykdyti; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 111 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2024 m. birželio 25 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija, kurios pirmoje dalyje nurodyta, kad, akcininkui pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 161, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Būtent ABĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų apskaitos dokumente turi būti nurodyti bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems šio ABĮ 7 straipsnio 21 dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius.

8.       Teismas pažymėjo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Teismas šiuo atveju sprendė, jog ieškovė stengėsi geranoriškai išspręsti ginčą, kelis kartus raštu kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė su ja nebendradarbiavo, pateikdavo formalius atsakymus, pažeidimas tęsiasi pakankamai ilgai, todėl ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą, reikalaudama įgyvendinti jos teisę į informaciją.

9.       Teismas nurodė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešime nurodyta, jog tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymą (teikimą) reglamentuoja teisės aktai, asmens duomenys gali būti tvarkomi (teikiami) tokiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir apimtimi. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nurodo dokumentų, kurių akcininkas gali reikalauti iš bendrovės, kurios akcininku jis yra, sąrašą. Ši ABĮ nuostata įpareigoja bendrovę pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, neatsižvelgiant į akcininko turimų akcijų skaičių ar bendrą akcininkų skaičių. Be to, duomenų subjektui, siekiančiam pasinaudoti BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta teise, nebūtina nurodyti, kokiu tikslu gauta informacija bus (gali būti) panaudota ar nurodyti teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą (BDAR 6 straipsnio 1 dalis) savo prašymui pagrįsti. Pranešime Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat pažymėjo, jog ABĮ nuostatų aiškinimas priskirtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencijai, todėl pasiūlė atsakovei įvertinti poreikį dėl papildomo ABĮ nuostatų aiškinimo kreiptis į šią instituciją, tačiau atsakovė šia savo teise nepasinaudojo ir į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją nesikreipė.

10.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovės siekis gauti atsakovės akcininkų sąrašą, iš tiesų pažeidžia atsakovės ir jos akcininkų teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad ABĮ įtvirtina akcininkų teisė gauti pilną bendrovės akcininkų sąrašą nepaisant to, kad jame pateikiama didelė apimtis asmens duomenų. Taigi tokių duomenų pateikimas akcininkams nėra laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, šie duomenys nėra laikomi konfidencialia informacija kitų akcininkų atžvilgiu, nes tokios informacijos pateikimą įtvirtina įstatymas, siekdamas užtikrinti akcijas turinčių asmenų teises, jų teisėtus interesus. Be to, pažymėjo, jog pareiga saugoti gautą informaciją ieškovei numatyta CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimas užtrauktų ieškovei teisines pasekmes.

11.       Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė argumentų ir jokių pagrįstų įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti, jog jos nesutikimas pateikti atsakovės akcininkų sąrašą būtų protingai motyvuoti; atsakovės dėstomi teiginiai yra formalūs, abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

12.       Ieškinį tenkinus, teismas, įvertinęs, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus, pripažino jas pagrįstomis ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 2 111 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      teismas ieškinį tenkino iš esmės vienu, nepagrįstu argumentu, t. y. pasakydamas, kad nuo 2024 m. birželio 25 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija, kuri, kartu su ABĮ 18 straipsnio 3 dalimi bei ABĮ 72 straipsnio dalimi įpareigoja atsakovą pateikti išsamų akcininkų sąrašą ieškovui kaip akcinės bendrovės akcininkui. Tačiau apskųstu sprendimu teismas visiškai nepasisakė dėl visų minėtų atsakovės argumentų: 1) nei dėl ieškovės netinkamai ikiteisminėje stadijoje suformuluoto prašymo, nenurodant konkretaus prašomų asmens duomenų tvarkymo tikslo; 2) nei dėl išsamaus akcininkių sąrašo ir asmens duomenų, tokių kaip asmens kodai ir korespondencijos adresai, kurie dažnu atveju sutampa su gyvenamosios vietos adresu, pateikimo ieškovei BDAR taikymo prasme; 3) nei dėl atsakovės nurodyto argumento, jog prašomų duomenų dalis sudaro atsakovės komercinę paslaptį (byloje yra pateiktas šią aplinkybę patvirtinantis įrodymas – atsakovės komercinių paslapčių sąrašas);

13.2.                      nuo 2024 m. birželio 25 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja įpareigoja atsakovę pateikti tik tuos akcininkų duomenis ieškovei, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Šiuo atveju apskųstu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei išsamų akcininkių sąrašą, o motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kokie duomenys patenka į šią apimtį, t. y. nurodė, kad tokie duomenys, be kita ko, apima ir fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir korespondencijos adresą, ir tokiu pačius duomenis apie juridinį asmenį. Tačiau dalis minėtų duomenų nėra vieši. Juridinių asmenų registrų centro sistemoje (JADIS) nurodoma, kad akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka tik uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašai turi būti teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovei, kaip akcinei bendrovei nekyla pareiga pateikti šių asmens duomenų registrams, taigi jie nėra viešai prieinami. Taigi, asmens duomenys tokie kaip bendrovės akcininkų asmens kodas, akcininko asmens kodas, gimimo data ar adresai nėra skelbiami Juridinių asmenų registre ir negali būti laikomi viešais duomenimis, taigi šių duomenų atžvilgiu netaikoma nuo 2024 m. birželio 25 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija;

13.3.                      Asmens duomenų inspekcija yra pateikusi tokį išaiškinimą, kad vadovaujantis Valstybinės duomenų inspekcijos rekomendacijomis apskųstas sprendimas galėtų būti teisėtas tik jei ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotų prašomų asmens duomenų (tokių kaip asmens kodai, gimimo datos, adresai) rinkimo tikslą, neprieštaraujantį BDAR nuostatoms. Ko ieškovė iki šios dienos nepadarė. Tuo tarpu Valstybinės duomenų inspekcijos išaiškinimas, pateiktas vertinant šios bylos ginčo klausimą patvirtina, kad asmens duomenų teikėjas privalo įvertinti akcininko pateikto prašymo teisėtumą, laikydamasis atsakomybės principo, kas yra įmanoma tik tada, jeigu yra atskleidžiamas prašomo kiekvienos kategorijos asmens duomenų naudojimo tikslas ir apimtis;

13.4.                      BDAR yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir juo užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimu Daniel Adam Popławski (C-573/17) konstatavo, kad kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, kaip valstybės narės institucija privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės normai, kuri yra tiesiogiai veikianti jo nagrinėjamoje byloje. Remiantis šia nuostata teismas, nustatęs BDAR nuostatų pažeidimą/ konkurenciją su ABĮ turėjo pareigą jį tiesiogiai kvalifikuoti pagal BDAR nuostatas/ taikyti ES teisės normos viršenybės principą, tačiau to nepadarė;

13.5.                      ieškovė, prašydama teikti fizinių asmenų duomenis privalo vadovautis BDAR principais, t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, o teismas, priimdamas apskųstą sprendimą turėjo pasisakyti dėl akcininko teisės gauti akcininkų sąrašo duomenis apimties vertindamas ne tik ABĮ nuostatas, bet sistemiškai aiškindamas ir BDAR nuostatas, t. y. aiškiai pasisakydamas, ar šiuo atveju fizinių asmenų asmens kodai, gimimo datos ir adresai, nėra pertekliniai asmens duomenys ginčo atveju;

13.6.                      pagal ABĮ 18 straipsnio nuostatą bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Atsakovės akcininkų sąrašą sudaro daugiau nei 500 asmenų, akcijomis yra prekiaujama biržoje, todėl sąrašas yra dinamiškas ir kintantis. Didelė dalis šių asmenų yra fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes 2012 m. rugsėjo 13 d. atsakovėje buvo patvirtintas įsakymas „DĖL BENDROVĖS KOMERCINIŲ-TECHNOLOGINIŲ PASLAPČIŲ ATSKLEIDIMO" pagal kurį atsakovės akcininkai, jų juridiniai pavadinimai, vardai, pavardės, adresai, įsigytų akcijų skaičius yra konfidenciali informacija. Taigi akcininkų sąrašas ir jo duomenys yra komercine atsakovės paslaptimi;

13.7.                      akcininko teisė susipažinti su įmonės informacija nėra absoliuti. ABĮ neturi viršenybės prieš BDAR arba bendrovėje patvirtintus dokumentus dėl konfidencialios informacijos, tačiau Skundžiamu sprendimu teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino minėtą akcininko teisę, tokiu būdu paneigdamas BDAR įtvirtintas asmens duomenų apsaugos taisykles ir atsakovės komercinės paslapties apsaugą.

14.       Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinė skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiama šiais esminiais argumentais:

14.1.                      teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi ieškovės prašomų asmens duomenų tvarkymo tikslą, vertino ieškovės pateiktą informaciją, kad šių duomenų tvarkymo tikslas yra dinamiškas, t. y. ieškovė, tik turėdama visą akcininkų sąrašą galės nuspręsti ar imsis priemonių suvienyti smulkiuosius akcininkus, kad jų balsai turėtų įtakos priimant sprendimus akcinės bendrovės valdyme, ar pasiūlys išpirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų, ar nuspręs parduoti savo turimas akcijas ir pan. Taigi šiuo atveju duomenų tvarkymo tikslo (vieno iš) nurodymas suvaržo ieškovės, kaip akcininkės teises. Be kita ko, teismas nepasisakė išsamiai šiuo klausimu, todėl, kad nei ABĮ, nei CK, nėra numatyta pareiga akcininkui nurodyti jo prašomų duomenų tvarkymo tikslo;

14.2.                      akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 161, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Ši teisė yra pagalbinė, aptarnaujanti teisė, kuri padeda naudotis kitomis akcininkų teisėmis. Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133 1075/2021). Taigi ieškovės, kaip akcininko teisė gauti informacija – atsakovės akcininkų sąrašą nagrinėjamos bylos kontekste gali būti ribojama vieninteliu ABĮ nustatytu atveju, t. y., kai nėra galimybės identifikuoti jos prašančio akcininko, tačiau šiuo atveju minėta aplinkybė neegzistavo. Dėl to atsakovė atsisakydama pateikti akcininkų sąrašą, elgiasi neteisingai, tokiu būdu ji pažeidžia įstatyme įtvirtintą akcininkų teisę gauti informaciją, t. y. akcininkų sąrašą;

14.3.                      nors atsakovė teigia, kad ABĮ nenumato, kad teikiant akcininkų sąrašą, jame turi būti asmens kodai, gimimo datos ar gyvenamosios vietos adresai, tačiau atkreipiame dėmesį, jog būtent ABĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų apskaitos dokumente turi būti nurodyti bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems šio ABĮ 7 straipsnio 2 dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Minėtame straipsnyje numatyta, jog, be kita ko, nurodomi duomenys yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, korespondencijos adresas. Atitinkamai tokie patys duomenys nurodomi jei akcininkas yra juridinis asmuo;

14.4.                       tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde, atsakovė atsisako suteikti ieškovei prašomą informaciją remdamasi ABĮ 18 straipsniu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė gali atsisakyti sudaryti ieškovei galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas. Tačiau toliau tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad šis atsisakymas galimas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/20022, išaiškinta, kad sprendžiant ginčą dėl akcininko teisės į informaciją ribojimo, kiekvienu atveju turi būti nustatomi reikšmingi faktai, kurių pagrindu konkrečiam akcininkui gali būti atsisakyta suteikti informaciją apie bendrovės veiklą. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste bei pagal bendrą įrodinėjimo naštos apskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti, kad prašomos suteikti informacijos suteikimas ieškovei neatitiks atsakovės interesų ir potencialiai gali suteikti žalą atsakovei, priklauso atsakovei;

14.5.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2A-1587-864/2023 2023 m. spalio 17 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė turi teisę neatskleisti akcininko prašomos informacijos vien dėl jos buvimo komercine paslaptimi. Šioje byloje atsakovė taip pat laikėsi pozicijos dėl ieškiniu prašomos informacijos jautrumo dėl to, kad dalis šios informacijos sudaro komercinę paslaptį, dalis yra konfidenciali, tačiau teismas nurodė, kad pareiga saugoti sužinotas komercines paslaptis kyla iš įstatymo, nepriklausomai nuo komercinės paslapties gavėjo teisinio statuso – ar jis yra akcininkas, darbuotojas, ar kitas komercinę paslaptį gavęs asmuo. Taigi minimoje byloje ieškovė (jos įgalioti atstovai) gavę informaciją, sudarančią atsakovės komercinę paslaptį, turės pareigą šią informaciją išsaugoti;

14.6.                      ieškovė yra pasitvirtinusi ir pas ieškovę galioja asmens duomenų tvarkymo politika, kurioje aiškiai įtvirtinama, kaip yra tvarkomi visi turimi, gaunami ar siunčiami asmens duomenys, šis dokumentas pateiktas byloje, todėl pavojaus, kad ieškovė gali netinkamai tvarkyti iš atsakovės gautus fizinių asmenų duomenis, nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16.       Ieškovei priklauso 4 093 vnt. atsakovės akcijų. Ieškovės atstovas 2024 m. gruodžio 10 d., remdamasi ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti ieškovei atsakovės akcininkų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmens duomenys: vardas pavardė, gimimo data ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, jei akcijų turi juridinis asmuo. Atsakovė 2025 m. sausio 22 d. el. paštu paprašė ieškovės atstovo nurodyti kokiu tikslu ieškovei reikalinga prašoma informacija; pažymėjo, jog asmens kodas gali būti tvarkomas, kai yra nors viena iš BDAR nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų. ABĮ nenumato, kad teikiant akcininkų sąrašą, jame turi būti asmens kodai, gimimo datos ar gyvenamosios vietos adresai. Ieškovės atstovas 2025 m. sausio 23 d. el. paštu atsakovei nurodė, kad viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją; ieškovė, siekdama užtikrinti savo teisę į informaciją, bei siekdama galimybės stebėti veiklą, turi teisę gauti su atsakovės veikla susijusią informaciją. Atsakovė 2025 m. sausio 24 d. el. paštu informavo ieškovės atstovą, jog atsisako pateikti atsakovės akcininkų sąrašą, nurodydama, jog prašyme nenurodyta kokiu tikslu bus naudojama gaunama informacija, sudaranti neviešus fizinių asmenų duomenis.

17.       Byloje ieškovė teigė, kad ji, remiantis ABĮ 18 straipsniu turi teisė susipažinti su prašoma informacija, gauti pilnam akcininkų sąrašui nereikia nurodyti gaunamos informacijos tikslo. 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovės tikslas yra apjungti smulkiųjų akcininkų interesus, kad jie galėtų efektyviau atstovauti savo kaip akcininkų teises. Ieškovės vertinimu atsakovė nesuteikdama prašomos informacijos apriboja ieškovės teisę apsaugoti savo, kaip akcininko, pagrindines teises spręsti dėl investavimo į akcijas, jų pardavimo tikslingumo, palyginimo su investicijomis į kitų bendrovių akcijas. Atsakovė byloje teigė, kad akcininkų duomenys bendrovėje yra pripažinti komercine paslaptimi pagal vidaus tvarką, jų atskleidimas turi atitikti ABĮ ir BDAR reikalavimus. Ieškovei nebuvo atsisakyta pateikti duomenis, tačiau prašyta pagrįsti jų gavimo tikslą, nes buvo prašoma didelės apimties jautrios informacijos apie daugiau nei 500 akcininkų.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pilną atsakovės akcininkų sąrašą (jo kopiją); 2) nustatyti atsakovei 7 dienų terminą, skaičiuojant nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, teismo skirtiems įsipareigojimams įvykdyti; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 111 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ABĮ įtvirtina akcininkų teisė gauti pilną bendrovės akcininkų sąrašą nepaisant to, kad jame pateikiama didelė apimtis asmens duomenų. Pažymėjo, jog duomenų pateikimas akcininkams nėra laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, šie duomenys nėra laikomi konfidencialia informacija kitų akcininkų atžvilgiu, nes tokios informacijos pateikimą įtvirtina įstatymas, siekdamas užtikrinti akcijas turinčių asmenų teises, jų teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, jog pareiga saugoti gautą informaciją ieškovei numatyta CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimas užtrauktų ieškovei teisines pasekmes. Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė argumentų ir jokių pagrįstų įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti, jog jos nesutikimas pateikti atsakovės akcininkų sąrašą buvo protingai motyvuotas; atsakovės dėstomi teiginiai yra formalūs, abstraktūs ir deklaratyvūs.

Dėl akcininko teisės gauti su bendrove susijusią informaciją

20.       Nors nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija, iki jos suformuota teismų praktika ir toliau išlieka aktuali aiškinant bei taikant šią teisės normą. Teismų praktikoje nurodyta, jog akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 16¹, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Ši teisė yra pagalbinė, aptarnaujanti teisė, kuri padeda naudotis kitomis akcininkų teisėmis. Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021).

21.       Pagal ABĮ akcininko teisė į informaciją neapsiriboja vien tik akcininko teise dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir gauti su juose sprendžiamais klausimais susijusią informaciją. Pastarąją akcininko teisę specialiai reguliuoja ABĮ 161 straipsnis ir 26 straipsnio 10 dalis. Tuo tarpu akcininko teisę gauti informaciją iš bendrovės reguliuoja ABĮ 18 straipsnis.

22.       Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ABĮ 18 straipsnyje 1 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

23.       Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją, kuria, visų pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją, t. y. bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, dokumentų kopijas. Šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, kuri bendrovės akcininkui būtina, siekiant apsaugoti savo kaip akcininko pagrindines teises, spręsti dėl investavimo į akcijas, jų pardavimo tikslingumo, palyginimo su investicijomis į kitų bendrovių akcijas. Ji iš principo neturėtų būti priskirtina bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui.

24.       Antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams. Tačiau bet kuriuo atveju įstatuose negali būti susiaurintas įstatyme nustatytos informacijos sąrašas.

25.       Trečia, informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Lingvistinis šios normos aiškinimas patvirtina, kad akcininko teisė gauti šio pobūdžio informaciją yra grindžiama kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu. Tai reiškia, kad akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės šio pobūdžio informaciją, turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021.

26.       Įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Jei tai yra informacija ir dokumentai, susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkas turi užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Tuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, bendrovė tokios teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021).

27.       Nagrinėjamu atveju, atsakovėje buvo 2008 m. rugsėjo 1 d. patvirtintas įsakymas „DĖL BENDROVĖS KOMERCINIŲ-TECHNOLOGINIŲ PASLAPČIŲ ATSKLEIDIMO“ pagal kurį, atsakovės teiginiu, atsakovės akcininkai, jų juridiniai pavadinimai, vardai, pavardės, adresai, įsigytų akcijų skaičius pripažinti konfidenciali informacija. 2024 m. kovo 13 d. patvirtintas įsakymas „DĖL KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ kuriuo pripažintas pirmiau minėtas įsakymas netekusiu galios ir patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas, kurio 1.15 punktu atsakovės konfidencialia informacija pripažinti duomenys apie atsakovės akcininkus ir jų turimą akcijų skaičių, valdybos bei stebėtojų tarybos narius, jiems išmokamas tantjemas.

28.       Taigi atsakovė bendro pobūdžio informaciją apie save kaip bendrovę, į kurią patenka ir atsakovės akcininkų sąrašas (įskaitant jų asmens duomenis) bei turimų akcijų skaičius, pripažino konfidencialia informacija.

29.       Šiuo atveju vien tai, kad atsakovė savo vidaus administraciniais aktais akcininkų sąrašą ir jame esančius duomenis (įskaitant asmens duomenis) priskyrė konfidencialiai informacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti šią informaciją pateikti akcininkui. Kaip nurodyta pirmiau, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta akcininko teisė gauti bendro pobūdžio įstatyme aiškiai apibrėžtą informaciją, kuri laikytina minimalia ir iš esmės neturėtų būti priskiriama bendrovės komercinei paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti jos suteikti akcininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, vidaus administraciniai aktai negali paneigti ar susiaurinti ABĮ normų, reglamentuojančių akcininko teisę į informaciją. Priešingu atveju bendrovė, vienašališkai nustatydama konfidencialios informacijos apimtį, galėtų savo nuožiūra eliminuoti įstatyme įtvirtintas akcininko teises.

30.       Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ją pateikti ieškovei konfidencialią informaciją, t. y. bendrovės akcininkų sąrašą su jame esančiais fizinių asmenų duomenimis (asmens kodais ir kt.), nors ieškovė nebuvo pagrindusi tokių duomenų gavimo tikslo. Atsakovės vertinimu, dalis šių duomenų nėra vieši, nėra teikiami viešiesiems registrams, todėl jų atskleidimas pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

31.       Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nenustato akcininkui pareigos, prašant pateikti įstatyme aiškiai įvardytą bendro pobūdžio informaciją apie bendrovę, papildomai pagrįsti tokios informacijos gavimo ar panaudojimo tikslą. Akcininkų sąrašas yra tiesiogiai įtrauktas į dokumentų, su kuriais akcininkui turi būti sudaryta galimybė susipažinti, sąrašą, todėl vien aplinkybė, kad šiame dokumente yra asmens duomenų, savaime nepaneigia akcininko teisės tokią informaciją gauti. Be to, ABĮ 18 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nustatyta, kad akcinės bendrovės akcininkams pateikiamame akcininkų sąraše turi būti nurodyti bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, įskaitant fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai, taip pat akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių. Taigi pats įstatymų leidėjas aiškiai numatė, kad akcininkų sąraše yra pateikiami ir tam tikri asmens duomenys, todėl vien aplinkybė, kad dokumente yra asmens duomenų, savaime nepaneigia akcininko teisės tokią informaciją gauti.

32.       Be to, bylos nagrinėjimo metu, 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovė paaiškino, kad prašomos informacijos tikslas yra smulkiųjų akcininkų interesų telkimas ir galimybė efektyviau įgyvendinti bei ginti savo, kaip akcininkų, teises. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad konkretaus galutinio tokios informacijos panaudojimo tikslo iš anksto objektyviai gali nebūti galimybės tiksliai apibrėžti, nes jis gali paaiškėti / pasikeisti tik susipažinus su akcininkų sąrašu.

33.       Taip pat iš į bylą pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimo, matyti, kad inspekcija paaiškino, jog tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymą (teikimą) reglamentuoja teisės aktai, asmens duomenys gali būti tvarkomi (teikiami) tokiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir apimtimi. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nurodo dokumentų, kurių akcininkas gali reikalauti iš bendrovės, kurios akcininku jis yra, sąrašą. Ši ABĮ nuostata įpareigoja bendrovę pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, neatsižvelgiant į akcininko turimų akcijų skaičių ar bendrą akcininkų skaičių. Be to, duomenų subjektui, siekiančiam pasinaudoti BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta teise, nebūtina nurodyti, kokiu tikslu gauta informacija bus (gali būti) panaudota ar nurodyti teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą (BDAR 6 straipsnio 1 dalis) savo prašymui pagrįsti.

34.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog akcinių bendrovių akcininkų duomenys nėra viešai skelbiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), nesudaro pagrindo riboti akcininko teisę į informaciją. Tai, kad akcinei bendrovei nėra nustatyta pareiga tam tikrų duomenų teikti JADIS, reiškia tik šių duomenų neviešinimą tretiesiems asmenims, tačiau nereiškia draudimo juos pateikti pačios bendrovės akcininkui, kuriam tokią teisę tiesiogiai suteikia įstatymas, šiuo atveju ABĮ 18 straipsnio 1 dalis.

35.       Pažymėtina, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į asmens duomenų apsaugą, bei užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas taikomas kartu su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (BDAR) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai asmens duomenų apsaugos teisiniu reglamentavimu grindžia atsisakymą pateikti ieškovei ABĮ aiškiai numatytą informaciją. Ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teisė į informaciją kyla tiesiogiai iš įstatymo ir negali būti paneigta vien remiantis tuo, kad prašomuose dokumentuose yra asmens duomenų. Priešingai, tokie duomenys turi būti teikiami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinant jų apsaugą. Nors atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ieškovės prašoma informacija yra jautri dėl joje esančių komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarančių duomenų, pareiga saugoti tokią informaciją kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 1.116 straipsnio 3 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad ji yra pasitvirtinusi galiojančią asmens duomenų tvarkymo politiką, kurioje aiškiai įtvirtinama, kaip yra tvarkomi visi turimi, gaunami ar siunčiami asmens duomenys.

Dėl (ne)įvertintų kitų, atsakovės vertinimu, svarbių aplinkybių

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš esmės vien remdamasis ABĮ 18 straipsniu, tačiau neįvertino ir nepasisakė dėl kitų, atsakovės vertinimu, reikšmingų aplinkybių, t. y. dėl ieškovės netinkamai ikiteisminėje stadijoje suformuluoto prašymo, nenurodant konkretaus prašomų asmens duomenų tvarkymo tikslo; dėl išsamaus akcininkių sąrašo ir asmens duomenų pateikimo ieškovei BDAR taikymo prasme; dėl to, kad ieškovės prašoma informacija sudaro atsakovės komercinę paslaptį.

37.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu sprendimu, neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau, kaip ir yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, įvertino ieškovės reikalavimo bei atsakovės atsikirtimų turinį sudarančias aplinkybes ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neišskyrė ir detaliai nepasisakė dėl kiekvieno atsakovės argumento, jos vertinimu, svarbios aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie argumentai apskritai ar aplinkybės nebuvo vertinti, kadangi iš sprendimo turinio akivaizdu, jog ginčui reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos sistemiškai.

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

40.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalo pateikti ieškovei reikalaujamą informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

42.       Ieškovė prašo priteisti 2 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Kadangi nurodytos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos pienas“ (juridinio asmens kodas 240026930) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ (juridinio asmens kodas 300602173) naudai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                        Visvaldas Kazakiūnas

Rosita Patackienė

Dainius Rinkevičius