Civilinė byla Nr. e2-221-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01519-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:  

3.1.7.11; 3.4.3.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linksmas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Ecornus“ bankroto bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad UAB „Ecornus“ yra jos skolininkė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2368-661/2022 priteisė iš atsakovės pareiškėjai 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties panaikinimo ir priteisė iš UAB „Ecornus“ 691,96 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismo procesiniais sprendimais pareiškėjai (kreditorei) iš atsakovės yra priteista 2 627,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022, kurioje išspręstas šalių ginčas dėl servituto nustatymo. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, pareiškėjai iš atsakovės priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovės pateiktas apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas.

4.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas suėjęs, sudaro ne mažiau kaip 2 483 604,19 Eur. Atsakovė 2022 m. sausio 13 d. pranešimais informavo savo kreditorius apie bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimą. Šiame pranešime atsakovė nurodė, kad jau nuo 2016 metų patiria finansinius sunkumus bei akcentavo, kad bendrovė šiai dienai neturi ir neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir yra faktiškai nemoki.

5.       Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje ir kitus įstatyme nurodytus reikalavimus, todėl turi teisę kreiptis į teismą, inicijuojant atsakovei bankroto procesą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Ecornus“ bankroto bylą ir priteisė pareiškėjai UAB „Linksmas“ iš atsakovės UAB „Ecornus“ 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės skola kreditorei UAB „Linksmas“ sudaro 2 627,96 Eur. Skolos išieškojimą vykdo antstolis M. D. UAB „Belvista“ 2022 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu atsakovės skolą ir vykdymo išlaidas apmokėjo, antstolis M. D. 2022 m. gruodžio 5 d. vykdomojoje byloje Nr. 0028/22/01767 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-28-34605 ir išieškotas lėšas (2 627,96 Eur) šio patvarkymo pagrindu pervedė išieškotojai UAB „Linksmas“. Atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino pareiškėjos reikalavimą ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, todėl teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 

8.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjai iš atsakovės priteista 11 252,81 Eur bylinėjimo išlaidų, nėra įsiteisėjęs, taigi, nėra pagrindo prieiti išvadą, jog pareiškėja turi neginčijamą reikalavimo teisę atsakovei. Atsakovė šios nutarties priėmimo dieną nėra skolinga pareiškėjai.

9.       Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjos prašymo atidėti 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdį, nes atsakovei patenkinus pareiškėjos finansinį reikalavimą išnyko pareiškėjos interesas kelti atsakovei nemokumo bylą, t. y. pareiškėja neturi atsakovės atžvilgiu prievolių, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja UAB „Linksmas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Ecornus“ bankroto bylą ir priteisti pareiškėjai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturi teisės inicijuoti atsakovei bankroto bylos. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė įrodymus, kad yra atsakovės UAB „Ecornus“ kreditorė, t. y. turi 2 627,96 Eur neginčijamą reikalavimą ir 11 252,81 Eur reikalavimą, dėl kurio vyksta apeliacinis procesas.

10.2.                      Iš atsakovės pareiškėjai priteistos 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidos skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo padengtos, todėl pareiškėja turėjo būti vertinama kaip potenciali atsakovės kreditorė.

10.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad potencialus kreditorius turi teisę kreiptis į teismą tiek skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus, tiek ir inicijuojant bankroto bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1040-798/2022). Pirmosios instancijos teismas pareiškėją turėjo laikyti potencialia kreditore ir pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nukrypo nuo šiuo klausimu aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, netinkamai taikė teisės normas, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atidėti teismo posėdį iki bus priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistos 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidos.

10.5.                      Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 2023 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėja buvo potenciali atsakovės kreditorė.

10.6.                      Pareiškėja pateikė įrodymus, kad atsakovė yra nemoki, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas atsakovės nemokumas, nevertino.

11.       Atsakovė UAB „Ecornus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant 50 procentų šios sumos sumokėti atsakovei bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidais. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atsakovė pareiškėjai priteistą 2 627,96 Eur skolą apmokėjo iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme. Ši skola anksčiau nebuvo sumokėta dėl įvykusios klaidos, atsakovei ši suma nėra didelė. Be to, atsakovė nėra gavusi pareiškėjos pranešimų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11.2.                      Pareiškėjos nurodyta 11 252,81 Eur skola neegzistuoja. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, nebuvo įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 minėtą sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir pareiškėjai jokių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl potencialios atsakovės kreditorės nepasitvirtino.

11.3.                      Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 2023 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjai priteistos 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apmokėtos tą pačią dieną. Atsakovė, siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl skolų pareiškėjai buvimo, apmokėjo ir skundžiama nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas bei nedelsdama apie tai informavo pareiškėją. Nepaisant to, kad atsakovė nebuvo ir nėra skolinga, pareiškėja vis tiek pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą.

11.4.                      Pareiškėja suvokia, kad neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir jokio suinteresuotumo bankroto bylos iškėlimu. Pareiškėjos atstovas nenurodė, kad skundą atsiimtų, jeigu atsakovė papildomai apmokėtų 960 Eur (ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) bylinėjimosi išlaidas. Toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai nesąžiningas. Atsakovė, nebūdama pareiškėjos skolininke, priversta dalyvauti teisminiame procese, teikti procesinius dokumentus, patirti bylinėjimosi išlaidas ir kitas neigiamas pasekmes dėl šioje byloje pritaikytų ribojimų. Pareiškėjos 2023 m. sausio 12 d. elektroninio laiško turinys patvirtina, kad atsakovė supranta, kad pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą nėra ir procesas tęsiamas kitais tikslais – siekiant trikdyti atsakovės veiklą, didinti bylinėjimosi išlaidas, taip darant spaudimą, kuriuo siekiama paveikti atsakovę kituose teismo procesuose, todėl yra pagrindas pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

13.       Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14.       Teisę inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą turi: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

16.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovę laikyti potencialia kreditore, turinčia teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei, ir prašymą iškelti bankroto bylą nagrinėti iš esmės.

17.       Nustatyta, kad ieškovė prašyme iškelti bankroto bylą nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, turinti reikalavimo teisę į šiuos atsakovės skolinius įsipareigojimus: 2 627,96 Eur neginčijimą reikalavimą, kurio išieškojimą vykdo antstolis M. D., ir 11 252,81 Eur reikalavimą dėl kurio vyksta apeliacinis procesas. Ginčo dėl to, kad atsakovė iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 5 d.), pareiškėjos reikalavimą dėl 2 627,96 Eur skolos išieškojimo patenkino, byloje nėra (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

18.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022 pagal ieškovės UAB „Ecornus“ ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ ir  atsakovės priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, pareiškėjai iš atsakovės priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo įsiteisėjęs, nes dar nebuvo išnagrinėtas atsakovės apeliacinis skundas.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nei nemokumo procedūras reglamentuojančių įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkui. Priešingas vertinimas apsunkintų nemokumo bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti nemokumo bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas, atsikertant į kreditoriaus pareikštą ieškinį dėl nemokumo bylos iškėlimo, užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir atitinkamai bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Taigi, teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020). Tai savaime nereiškia, kad ši potencialaus kreditoriaus teisė yra absoliuti, ir teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, neturi diskrecijos teisės vertinti ginčijamo reikalavimo pobūdžio ir kitų su kreditoriaus statusu susijusių aplinkybių.

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja finansinį reikalavimą atsakovei grindė neįsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistomis 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Jokie kiti reikalavimai, kildinami iš materialiųjų teisinių santykių, kurių įvykdymo terminai yra suėję, minėtu teismo sprendimu nebuvo sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidos yra procesinio pobūdžio reikalavimas, kurį lemia materialaus teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo teisme rezultatas (CPK 93 straipsnis). Prievolė atlyginti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas atsiranda tik įsiteisėjus teismo baigiamajam aktui. Apeliantė neginčija, kad skundžiamos nutarties priėmimo dienai teismo sprendimas, kuriuo apeliantei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, nebuvo įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pareiškėjai (kaip kreditorei) prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėja nepatenka į JANĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą subjektų, turinčių teisę inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą, ratą. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1040-798/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos, kaip potencialios kreditorės, teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 pakeista, nepriteisiant iš atsakovės pareiškėjai jokių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškėjos argumentai dėl potencialios kreditorės statuso nepasitvirtino.

23.       Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja buvo potenciali atsakovės kreditorė dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios išlaidos nei prašymo iškelti bankroto bylą, nei skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjai iš atsakovės nebuvo priteistos. Prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš anksto neatsiranda. Be to, atsakovė nurodė, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos, apmokėtos tą pačią dieną. Apeliantė šių aplinkybių neginčija (CPK 178 straipsnis). Tai leidžia prieiti išvadą, kad atsakovė net ir po skundžiamos nutarties priėmimo atsiradusias prievoles pareiškėjai yra įvykdžiusi, todėl nėra prielaidų spręsti atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimo (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė neturi pareiškėjai pradelstų įsipareigojimų, todėl pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas atsakovės nemokumas, nevertina.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)paskyrimo

25.       Atsakovė prašo skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant 50 procentų šios sumos sumokėti atsakovei. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja, žinodama, jog atsakovė jai nėra skolinga, pateikė atskirąjį skundą.

26.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų  iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

27.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje.  Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

28.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti iškelti bankroto bylą ir įgyvendindama procesinę teisę į apeliaciją, pateikė atskirąjį skundą, taip pat prašė atsakovės atlyginti atskirojo skundo parengimo išlaidas, negali būti vertinama kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, todėl nėra pagrindo taikyti jai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nustatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurių nekeičia ir po skundžiamos nutarties priimta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-19-653/2023 2023 m. sausio 12 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl ginčijamo reikalavimo (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), teisingai taikė bankroto bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

30.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

31.       Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

32.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

33.       Atsakovė UAB „Ecornus“ prašo priteisti 1 754,02 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus: 2023 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZETA-23-338, paslaugų perdavimo aktą ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (DOK-699).  Nustatyta, kad išlaidos už atskirojo skundo parengimą sudaro 1 080 Eur (be PVM). Šios išlaidos viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį už atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl mažintinos iki 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Kitos atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos (susipažinimas su pareiškėjos pateiktais procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu ir prašymu dėl trūkumų pašalinimo), pasitarimai su klientu, prašymo nepriimti pareiškėjos atskirojo skundo parengimas) apima teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu, todėl papildomos išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos. Taigi, atsakovei iš apeliantės priteisiamos 719,60 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“ (juridinio asmens kodas 302560246) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ (juridinio asmens kodas 305119431) 719,60 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                          Neringa Švedienė