Administracinė byla Nr. eA-51-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02766-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėda atvirai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 „Dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019 m. gruodžio 27 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019 m. gruodžio 27 d.) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad A. V. yra privatus asmuo. Iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V. 2019 m. kandidatavo Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose ir išviešino dalį savo asmens duomenų (tarp jų ir vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie teistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.).

2.2.                      Tarnyba nepagrįstai konstatavo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą. Publikacijoje panaudoti A. V. duomenys yra viešai paskelbti ir prieinami – šių duomenų atsisakius savanoriškai, siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, teiginiai, jog jiems galioja apsauga, yra nepagrįsti.

2.3.                      Sprendimu paneigtas visuomenės interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas lemia itin aukštų skaidrumo, teisėtumo standartų taikymą ir didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti su tuo susijusią informaciją. Paskelbiant Publikaciją siekta pateikti išsamią, būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, susijusią su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, taip pat galimai naudą gavusiais suinteresuotais asmenimis. Kadangi viešieji pirkimai yra svarbūs visai visuomenei, vyrauja viešasis interesas, nusveriantis konkretaus juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl A. V. teisės ir BDAR 5 bei 6 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:

3.1.                      Pareiškėjas per plačiai taikė viešojo asmens kriterijus. Juridinio asmens, dalyvavusio viešuosiuose pirkimuose, dalyvis neturi būti laikomas viešuoju asmeniu. Vienas pagrindinių asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių yra asmens nuolatinės veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, t. y. asmens veikla turi būti viešojo (visuomenės) intereso arba reikalo objektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje ir nei jo sprendimai, nei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.

3.2.                      Pareiškėjas nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingais laikė VRK interneto tinklalapyje paskelbtus duomenis. Nors kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra kriterijus asmenį priskirti viešųjų asmenų kategorijai, tokiu jis laikytinas tik kandidatavimo laikotarpiu.

3.3.                      Negalima teigti, jog viešieji asmenys negali tikėtis asmens duomenų apsaugos. Viešieji asmenys taip pat turi neturtines teises, automatiškai neprarandamas dėl asmenų statuso. Nors A. V. ir yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės akcininkas, atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės (t. y. jo vardas, pavardė ir šeiminis ryšys) neatskleidžia viešo pobūdžio detalių (taip pat šia informacija nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus), kurias būtų galima atskleisti nesant jo sutikimo.

3.4.                      Asmens duomenų apsauga nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų duomenys jau buvo skelbti, taip pat ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete arba kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina jų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus nustatytas išimtis). Duomenų pripažinimas privačia informacija išimtinai siejamas su jų turiniu.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:

4.1.                      A. V. nėra nei viešas asmuo, nei politikas, o vien kandidatavimas vietos savivaldos rinkimuose negali suponuoti politiko statuso visam gyvenimui. Negalima teigti, jog asmuo, būdamas įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose ir tokiu būdu gaunančios naudą, akcininku netenka privatumo ir turi tikėtis didesnio visuomenės susidomėjimo.

4.2.                      Pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo pažeidimą siekia pagrįsti tais pačiais argumentas, kaip ir atskiriant privatų bei viešą asmenį. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika prieštarauja jo paties pozicijai ir patvirtina, kad Sprendimas buvo teisingas, tinkamas, atitinkantis ir teisės aktų reikalavimus, ir teismų praktiką.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Publikacijoje paskelbta tokia informacija: „Vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Liberalų Sąjūdžio narys A. V., šiais metais nesėkmingai dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. <...> Ar tai tik sutapimas, pirmadienio vakarą sužinoti nebepavyko – nei A. V., nei D. A. į skambučius neatsakė“, „Visos dvylika nuo 2018-ųjų per viešuosius pirkimus šios bendrovės sudarytų sutarčių yra tik „Gatvių apšvietimo“ užsakymai. Jų vertė – daugiau nei 261 tūkst. eurų. Didžiausia sutartis, kurios vertė 108 900 Eur, dėl apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų sudaryta veikiant kartu su ta pačia UAB „Ecomas“ (buvusia UAB „Namų kultas“)“, „Beje, kai D. A. dirbo „Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktoriumi, ši įmonė su „Namų kultu“ sudarė 520 300 Eur vertės sutartį dėl skysčių ir dujų srauto, lygio ir spaudimo matavimo prietaisų įsigijimo“. Taip pat Publikacijoje paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. elektroninis laiškas, išsiųstas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), paskelbtas jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su S. V.

7.        Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. 2019 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl internetinėje svetainėje patalpintos Publikacijos. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, Sprendimu tenkino jį iš dalies – nekonstatavo A. V. garbės ir orumo pažeidimo, tačiau pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais, Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, o informacija apie giminystės ryšius yra perteklinė. Pareiškėjui pareikštas papeikimas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo.

8.       Vertindamas, ar trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, ar jo asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimų, teismas pažymėjo, jog viešuose pirkimuose dalyvavo juridinis asmuo, todėl jis ir turi būti laikomas viešuoju asmeniu. Trečiojo suinteresuoto asmens veikla nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu ar kitais viešaisiais reikalais. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose negali būti laikomas viešuoju asmeniu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes viešasis asmuo yra toks, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog gavo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą skelbti jo asmens duomenis. BDAR nustatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

10.       Publikacijoje nagrinėta informacija viešojo intereso klausimais – apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus. Dalį viešųjų pirkimų yra laimėjusi UAB „Ecomas“, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau, teismo vertinimu, jis yra privatus ir paviešintos privataus gyvenimo aplinkybės neatskleidžia viešo pobūdžio detalių. Šia Publikacija pareiškėjas neatskleidė teisei ar gerai moralei priešingų veikų, ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingų veiksmų, kuriuos būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo.

11.       Teismas pažymėjo, jog Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Pareiškėjas pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teises, todėl jis pagrįstai ginčijamu Sprendimu pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

12.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšminga informacija laikė VRK tinklalapyje paskelbtus jo asmens duomenis, nes trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

13.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su savivaldybės įmonės vykdytais viešaisiais pirkimais, kurių dalis galbūt buvo neskaidrūs, neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant, ar privačios informacijos skelbimas pateisinamas visuomenės interesu tokią informaciją žinoti, tačiau nėra lemiamos priskiriant A. V. viešųjų asmenų kategorijai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad elektroninio laiško, trečiojo suinteresuoto asmens atsiųsto pareiškėjui, turinys sudarė pagrindą pareiškėjui jį laikyti viešuoju asmeniu, nes asmuo negali būti priskiriamas viešiems asmenims pagal elektroninių laiškų turinį. Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad A. V. privačių asmens duomenų visuma tenkino viešąjį interesą.

14.       Teismas pažymėjo, kad VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis taikytina tik viešiesiems asmenims. A. V. dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad su juo siejamas verslas kelia susidomėjimą viešojo intereso prasme, nereiškia, kad jo, kaip privataus asmens, privatus gyvenimas gali būti atskleidžiamas visuomenei. Ne tik trečiojo suinteresuoto asmens privatūs duomenys, bet ir jo šeiminiai ryšiai bei kita privati informacija negali būti skelbiama nesant asmens sutikimo. Visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį.

15.       Tarnyba nekvestionavo pareiškėjo galimybės atskleisti negatyvius atvejus viešojo intereso srityje (viešųjų pirkimų srityje), tačiau toks saviraiškos realizavimas nėra absoliutus. Kiekvienas viešai skleidžiantis informaciją privalo laikytis VIĮ reikalavimų, o šios veiklos reguliavimas nėra cenzūra.

16.       Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, nusprendė, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Sprendimas nebuvo panaikintas.

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu A. V. iš pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ priteisė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

18.       Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

19.1.                      Priešingai nei nurodė teismas, esminę reikšmę vertinant, ar A. V. yra laikytinas viešuoju asmeniu, turi ne tik tai, ar jo veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, tačiau ir jo padėtis visuomenėje. A. V. yra Klaipėdos visuomenėje gerai žinomas verslininkas. Be to, rinkimuose kandidatavusių asmenų duomenys visuomenei aktualūs ne tik kandidatavimo, bet ir visos kadencijos laikotarpiu – savivaldos rinkimuose nelaimėjusiems kandidatams išlieka tikimybė užimti tarybos nario vietą.

19.2.                      Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. A. V. laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jam taikomas didesnis kritikos toleravimo laipsnis, o visuomenė yra suinteresuota jo bei su juo susijusių asmenų veikla. Publikacijoje paskelbta asmeninė A. V. informacija nėra perteklinė, o be jos nebūtų pasiektas Publikacijos tikslas. Nors A. V. yra privataus juridinio asmens, dalyvavusio neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose, dėl kurių šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, akcininkas, jis taip pat yra ir potencialus savivaldybės tarybos narys. Net ir laikant A. V. privačiu asmeniu, paskelbta vieša informacija yra pateisinama demokratinių principų požiūriu bei atitiko VIĮ 14 straipsnio 3 dalį. Publikacija nepažeidė A. V. teisių, kadangi teisės aktų nesilaikymas negalėjo būti laikomas prielaida ginti asmenų privatų gyvenimą. Jokie A. V. teisėti lūkesčiai, jog asmeninė jo informacija nebus atkleista visuomenei, negalėjo susiformuoti vien dėl to, jog S. V. nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei neatskleidė asmeninių duomenų apie sąsajas su UAB „Ecomas“. Neatskleidus asmeninių duomenų visuomenė negalėtų suvokti asmenų sąsajų bei atliktų pažeidimų pobūdžio. A. V. asmens duomenų atskleidimas yra susijęs su viešuoju interesu bei pateisinamas demokratiniu požiūriu, todėl pareiškėjo veiksmai patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto išimtį.

19.3.                      A. V., dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, pateikė savo asmeninę informaciją bei informaciją apie įmones, kurių akcininku jis yra, VRK, kuri ir šiuo metu patalpinta VRK tinklalapyje. Publikacijoje net ir nenurodžius UAB „Ecomas“ akcininko vardo bei pavardės, nesunku išsiaiškinti A. V. tapatybę.

19.4.                      Net ir konstatavus, jog A. V. yra privatus, o ne viešasis asmuo, teismas pažeidė proporcingumo principą. Publikacijoje paskelbti duomenys yra susiję su duomenimis, kurie yra viešai paskelbti arba kurie privalėjo būti viešai paskelbti – A. V., dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, pateikė viešai paskelbti asmeninę informaciją; S. V., užimdama atitinkamas pareigas perkančiojoje organizacijoje, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, taip sukeliant visuomenės diskusijas apie A. V. bei jo tėvų privačią veiklą.

19.5.                      Teismas skundžiamu sprendimu paneigė Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą informacijos laivę ir suformavo žalingą teismų praktiką, pagal kurią asmenys, prisidengdami duomenų apsaugos reikalavimais, gali apriboti vieną iš Konstitucijoje numatytų demokratinės visuomenės principų – saviraiškos laisvę bei visuomenės teisę būti informuotai.

19.6.                      Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas, teismas turi panaikinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą, o A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

20.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

21.       Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

21.1.                      A. V. neatitinka nei vieno iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų. Publikacijos paskelbimo metu jo veikla buvo nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų. Asmens žinomumas tam tikrai visuomenės daliai negali būti tapatinamas su asmens viešumu. Asmens viešumą lemia ne žinomumas ir (ar) populiarumas, bet vykdomos veiklos pobūdis. A. V. veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie asmeninį gyvenimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo.

21.2.                      Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad kandidatavimas savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu. Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2019 m. kovo 3 d., o Publikacija paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus 9 mėn. A. V. šiuose rinkimuose nebuvo išrinktas ir paskelbta informacija yra susijusi ne su A. V., kaip kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o su jo, kaip įmonės akcininko, dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose.

21.3.                       Duomenys apie ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjį, todėl informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ginčo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi negalėjo turėti įtakos rengiant Publikaciją ir priimant Sprendimą. Be kita ko, ikiteisminis tyrimas galimai pradėtas UAB „Gatvių apšvietimas“, o ne A. V. atžvilgiu.

21.4.                      Pareiškėjo argumentas, kad, siekiant paskelbti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taikoma teisės į privatų gyvenimą išimtis, nes ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, negali būti svarstomas, nes A. V. laikytinas privačiu asmeniu, o ši išimtis taikoma tik viešiesiems asmenims.

21.5.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir paviešinta privačių detalių visuma (t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių, kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Pareiškėjas, atlikdamas žurnalistinį tyrimą, gali disponuoti informacija apie giminystės ryšį, tačiau šią informaciją visuomenei atskleisti gali tik esant neabejotinam viešajam interesui, t. y. objektyviai egzistuojant įtarimams, jog pasinaudojant atskleistu giminystės ryšiu yra vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir pan. Šiuo atveju Publikacijoje nėra atskleista jokios informacijos, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens giminystės ryšys darė įtaką atliekant neteisėtus veiksmus ar siekiant laimėti galbūt neskaidrius viešuosius pirkimus. Asmens duomenys apie A. V. giminystės ryšį atskleisti tenkinant skaitytojų smalsumą, bet ne viešąjį interesą.

21.6.                      VIĮ įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją lengvai galima rasti internete ar kiruose šaltiniuose. VRK A. V. duomenis skelbė remdamasi įstatymu ir jai suteiktomis funkcijomis, o VšĮ „Klaipėda atvirai“ informaciją apie privatų trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimą galėjo skelbti tik esant A. V. sutikimui.

21.7.                      Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei įstatymų normų, atkreipė dėmesį, kad publikacijoje nagrinėjama viešojo intereso tema, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, asmens duomenų (šeiminių ryšių) visuma negali tenkinti viešojo intereso, nes šie duomenys neturi jokios visuomeninės reikšmės.

21.8.                      Teismo sprendimu nėra ribojama Konstitucijoje garantuojama saviraiškos ir informacijos laivė bei visuomenės interesas būti informuotai. Atsakovo pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją, bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos – pusiausvyra, taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

22.1.                      Nei vienas iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų apibūdinimų nėra tinkamas A. V. pareigoms ar padėčiai visuomenėje apibrėžti. Be to, A. V. nėra politikas, taigi Publikacijoje pateikta informacija apie jo narystę partijoje yra klaidinga. A. V. nėra plačiai visuomenėje žinomas asmuo, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ir nuolatos domina visuomenę – jis labai mažos įmonės akcininkas, viešai nepasisakantis apie visuomenėje vykstančias aktualijas, neužimantis jokių valstybinės reikšmės ar kitų visuomenei reikšmingų pareigų, dėl kurių galėtų daryti kokią nors įtaką visuomenei, nepriklauso asociacijoms ar verslo organizacijoms. Kol asmuo nėra savivaldybės tarybos narys, tol jis neturi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų, tam tikrų privilegijų, todėl, atitinkamai, negali įgyti ir neigiamų iš to kylančių pasekmių (asmens pripažinimo viešu).

22.2.                      Teisės aktai nenumatė pareigos S. V. deklaruoti privačių interesų, nes ji nėjo pareigų, susijusių su faktiniu viešųjų pirkimų vykdymu. Be to, net ir eidama vyr. finansininkės pareigas, ji nebuvo vienintelis atsakingas asmuo, vykdantis pinigines operacijas, susijusias su viešaisiais pirkimais.

22.3.                      Privataus asmens duomenų atskleidimas, neturint asmens sutikimo, yra teisės aktų pažeidimas, kuris šiuo atveju nepateisinamas net ir siekiu atskleisti viešo intereso pažeidimus.

 

IV.

 

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat teismas iš pareiškėjo A. V. priteisė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

24.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo. Teisėjų kolegija įvertino VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtintą viešojo asmens apibrėžimą, taip pat teismų praktiką, pagal kurią sprendžiant, ar asmuo laikytinas viešuoju asmeniu, reikia nustatyti, kad asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021 43 p.).

25.       Byloje nustatyta, kad Publikacijoje aprašomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo privatus juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Be to, nors trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, jis nebuvo ir nėra šios partijos narys. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Nenustatyta, kad Publikacijos paskelbimo metu šio asmens veikla buvo susijusi su kitais viešaisiais reikalais.

26.       Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens sąsajas su politine veikla, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors jis ir dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau nebuvo išrinktas, nebuvo partijos narys, nevykdė aktyvios politinės veiklos. Vien kandidatavimo faktas nėra pagrindas trečiąjį suinteresuotą asmenį laikyti viešuoju asmeniu ne tik kandidatavimo laikotarpiu.

27.       Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“, Publikacijoje paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens duomenis (vardą, pavardę ir giminystės ryšį), neįvykdė BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos gauti šio asmens sutikimą.

28.       Vertindama, ar duomenys apie trečiąjį suinteresuotą asmenį galėjo būti skelbiami pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus. Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

29.       Remdamasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, teisėjų kolegija akcentavo, jog duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Duomenų valdytojas privalo pateikti pakankamai tą pagrindžiančių įrodymų.

30.       Nenustatyta, kad byloje buvo pagrindas taikyti VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši išimtis gali būti taikoma tik viešiesiems asmenims, o remiantis VIĮ 2 straipsnio 78 dalimi nuspręsta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu nelaikytinas. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažinta tai, jog Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie galbūt vykstantį ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėn.

31.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutarė pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, palikti nepakeistą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

V.

 

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, teikimu kreipėsi svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021.

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas teikime nurodė, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymas inter alia reikalauja nustatyti atitinkamų teisių ir interesų pusiausvyrą. Kompetentingos valstybės institucijos ir teismai privalo ne tik nacionalinę teisę aiškinti pagal Europos Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, bet ir atkreipti dėmesį, kad nebūtų remiamasi tokiu šių teisės aktų aiškinimu, kuris kirstųsi su Sąjungos teisinės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis arba kitais bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai – proporcingumo principu. Teismas privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų teisės saugomų pagrindinių teisių bei atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, kaip antai – proporcingumo principas.

34.       Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamaus patikrinimo, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo. Nutartyje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims, o tai lėmė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

35.       Bylą nagrinėjęs teismas privalėjo atsižvelgti į su nagrinėjamu klausimu susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad didelės viešosios bendrovės neišvengiamai ir sąmoningai atveria savo veiklą kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų, vadovaujančių šioms bendrovėms, atveju, priimtinos kritikos ribos yra platesnės. Privatus investicinis fondas negali būti laikomas didele kompanija, dėl to jam turi būti suteikiama sąlyginai platesnė reputacijos apsauga. Vis dėlto kai privati bendrovė nusprendžia dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su didelėmis viešosiomis lėšomis, ji savanoriškai atveria savo veiklą didesniam visuomenės domėjimuisi. Juolab tais atvejais, kai tvirtinama, jog tokie sandoriai buvo žalingi viešiesiems finansams (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 42864/05), 34 p.). Ne mažiau svarbu yra nustatyti, ar publikacijose reiškiama kritika nėra susijusi su politiniu kontekstu, kas savo ruožtu taip pat pateisina platesnes kritikos ribas (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 38 p.). Galiausiai, neigiamas poveikis, kurį gali turėti ribojančios priemonės, taikomos žiniasklaidai, galinčios atgrasyti nuo atviros diskusijos apie viešuosius reikalus, yra dar vienas teisiškai reikšmingas kriterijus, ieškant pagrindinių teisių pusiausvyros (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 39 p.).

36.       Teikime nurodyta, kad atliekant palyginimą, būtiną vertinant, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais. Vis dėlto administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę apskritai nesusietas su BDAR 85 straipsniu.

37.       Kvestionuotina, ar buvo tinkamai įvertinta, kad Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų – ar iš tiesų pakanka atskleisti tik viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios bendrovės pavadinimą, kad būtų galima prisidėti prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos.

38.       Teikime vertinant kriterijus, pagal kuriuos asmenis galima priskirti viešiesiems, nurodyta, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021. Teismo praktikoje privataus gyvenimo sąvoka aiškinama kaip apimanti fizinių ir juridinių asmenų profesinę ar komercinę veiklą, tačiau šiems atvejams negalima priskirti dalyvavimo viešųjų lėšų skirstymo procedūrose, juolab atvejais, susijusiais su politiniu kontekstu. Viešųjų išteklių kriterijus yra pripažįstamas kaip vienas esminių atskleidžiant viešųjų asmenų kategoriją. Šiuo klausimu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

39.       Atsižvelgus į paminėtą jurisprudenciją, teikime laikyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka viešojo asmens, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams teisinę apibrėžtį (ginčo metu galiojusios VIĮ redakcijos 2 str. 78 d.). Tai, kad fizinis asmuo nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turint galvoje, kad juridinis asmuo yra tik ir išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti ir, paprastai, apibūdinamas kaip teisinė fikcija, nepaneigia to, kad fizinio asmens veikla yra susijusi su viešaisiais ištekliais. Todėl duomenys apie dalyvavimą juridinio asmens veikloje, susijusioje su viešaisiais pirkimais, gali sudaryti visuomeninę reikšmę turinčią informaciją, jeigu siekiama atskleisti netinkamai naudojamas viešąsias lėšas.

40.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 neatlikta susijusių interesų pusiausvyros patikra, neišsamiai taikyti kriterijai, pagal kuriuos asmuo priskiriamas viešiesiems asmenims, taip pat kad formuojama teisės aiškinimo praktika kita linkme, nei teisė aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir 2016 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-492/2016, nurodė, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu su prašymu prijungti papildomus rašytinius įrodymus (Priedas Nr. 1 – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) šioje administracinėje byloje. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

41.1.                      Nesutiko, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje teisė aiškinta ir taikyta nukrypstant nuo iki šiol formuotos teismų praktikos, nes teikime cituojamų bylų faktinės aplinkybės neatitinka išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių. Taip pat nesutiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų būti laikomas viešuoju asmeniu ir kad vertinant susijusių interesų pusiausvyrą šiuo atveju prioritetas turėtų būti suteikiamas teisei į informaciją / teisei į saviraiškos laisvę, o ne teisei į privatų gyvenimą (asmens duomenų apsaugą).

41.2.                      Pažymėjo, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.

41.3.                      Paskleista informacija neatitinka tikrovės ir tai patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad teikime cituojama teismų praktika dėl asmens pripažinimo viešu neatitinka išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-2398-525/2021 faktinių aplinkybių, ji neturėtų būti taikoma (aktuali) šio ginčo atveju. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Publikacijoje paskleista informacija nėra tiksli, patikslinta (ir tai yra patvirtinta Priede Nr. 1), teisė į informaciją neturėtų būti prioritetizuojama teisės į privatų gyvenimą atžvilgiu. Priešingai – paties apeliacinio teismo cituojama teismų praktika aiškina, kad tokiu atveju asmens duomenų apsauga yra prioritetas.

42.       Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ pateikė atsiliepimą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą, kuriame nurodė sutinkantis su teikimo argumentais ir prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

42.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų teisių pusiausvyros. Pareiškėjas, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teigė, kad teismas nutartyje neanalizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodytų sąlygų egzistavimo bei klaidingai nusprendęs, jog A. V. nėra viešasis asmuo, tiesiog konstatavo Reglamento nuostatų pažeidimą, kas lėmė neteisėtos teismo nutarties priėmimą. Pareiškėjas pasisakė dėl kiekvienos iš sąlygų:

42.1.1.                      Prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų. Informacija apie A. V. buvo atskleista viešųjų pirkimų kontekste. Viešųjų pirkimų procedūros patenka į viešojo intereso sritį. Viešųjų lėšų panaudojimo atveju egzistuoja viešasis interesas, kadangi visuomenė yra suinteresuota žinoti informaciją, susijusią su viešųjų lėšų panaudojimu, galutiniais naudos gavėjais, galimais skaidrumo principo pažeidimais ir t. t. Publikacijoje yra pateikiama informacija apie galimus pažeidimus viešo pirkimo procedūrose. Visuomenės interesas šiai informacijai yra pateisinamas, todėl ir informacija savo turiniu turi būti pakankama tinkamai suprasti ir įvertinti.

42.1.2.                      A. V. žinomumo laipsnis. A. V., būdamas galutiniu naudos gavėju, nors ir veikdamas per juridinį asmenį, galimai neskaidrių viešųjų pirkimų atveju gavo viešuosius išteklius, kas neabejotinai patvirtina, jog jo veikla yra susijusi su viešaisiais reikalais, o jis yra viešasis asmuo. Negana to, jis kandidatavo į Klaipėdos miesto savivaldą.

42.1.3.                      Ankstesnis A. V. elgesys. Dalyvaudamas savivaldos rinkimuose pateikė savo asmens duomenis VRK, kurios puslapyje vis dar yra pateikiama šio asmens informacija. Taigi, jis net negalėjo turėti lūkesčių, jog tokia informacija nebus viešinama kituose šaltiniuose.

42.1.4.                      Publikacijos pavadinimas, forma, turinys, platinimo apimtis ir pasekmės. Publikacijoje pateikiama informacija, susijusi su perkančiosios organizacijos galimai vykdytais neskaidriais viešaisiais pirkimais ir nepateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, A. V. neįrodė, jog Publikacijoje atskleisti duomenys jam sukėlė kažkokias realias neigiamas pasekmes.

42.1.5.                      Dėl informacijos gavimo būdo. Dalis informacijos buvo laisvai prieinama viešojoje erdvėje, o informacija apie A. V. ir S. V. giminystės ryšius buvo gauta iš pačios S. V.

42.1.6.                      Įtaka žiniasklaidai. Žiniasklaidai būtų užkertamas kelias informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais, t. y. apie netinkamą viešųjų išteklių naudojimą. Atsakovo pareiškėjui skirtos nuobaudos palikimas nepagrįstai susiaurintų saviraiškos laisvę bei visuomenės teisę žinoti.

42.2.                      Teismas neįvertino Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti A. V. duomenų tvarkymą teisėtu.

42.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 14 straipsnio 3 dalį. Ši nuostata visuomenės informavimo priemonėms suteikia galimybę atlikti savarankiškus žurnalistinius tyrimus, kurie padėtų atskleisti galimus įstatymų pažeidimus arba atliktas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu būtų ne tik informuojama visuomenė, tačiau ir valstybės institucijos.

42.4.                      Pareiškėjo atsiliepime nurodyta teismų praktika įrodo, jog teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nukrypo nuo iki šiol suformuotos teismų praktikos.

43.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė atsiliepimą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą, kuriame nurodė nesutinkantis su teikime nuodytais argumentais. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

43.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino tinkamai, objektyviai ir visapusiškai. Be to, teismas yra laisvas pasirinkti, kuria bylai aktualia praktika remtis. Teikime nurodomo sprendimo bei nutarties faktinės aplinkybės ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo. Teikime teigiama, kad 2021 m. spalio 6 d. nutartyje buvo neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei 2016 m. birželio 22 d. nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime buvo analizuojama situacija, kuomet buvo paskelbti asmeniniai duomenys leidinyje, kuriame pateikiami turtingiausi Lietuvos žmonės. Tačiau, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių pagrįsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra vienas turtingiausių šalies verslininkų, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Ecomas“ dirbo 4 darbuotojai (darbuotojų skaičius svyravo), todėl tokios įmonės akcininkas negali būti priskiriamas viešajam asmeniui. Trečiasis suinteresuotas asmuo iki ginčijamos publikacijos paskelbimo nebuvo žinomas asmuo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis prisideda prie viešojo intereso diskusijų.

43.2.                      Teikime taip pat nurodoma, kad teismas nukrypo nuo praktikos, kuri buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje. Pažymėtina, kad teikime dar kartą remiamasi byla, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamu ginču. Byloje analizuotas klausimas dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo rengiant humoristinio pobūdžio publikaciją. Šioje nutartyje nebuvo ginčo dėl teisės į asmens duomenų tvarkymą pažeidimo. Sutiktina, kad kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

43.3.                      Nesutiktina su teikime nurodytu argumentu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka viešojo asmens apibrėžtį, nes potencialiai, bet kada gali tapti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio iškovotų mandatų kiekį (4 mandatai) bei trečiojo suinteresuoto asmens porinkiminį eilės numerį (37) negalima teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti laikomas potencialiu savivaldybės politiku ir viešuoju asmeniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra ir nebuvo partijos narys. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka nei vieno iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų.

43.4.                      Konkrečios situacijos kontekste viešasis interesas galėjo būti realizuotas nurodant, kad perkančiosios organizacijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio juridinio asmens dalyvį sieja giminystės ryšys, jo nedetalizuojant (nenurodant, kad asmenys siejami motinystės ryšiu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog plečiamasis VIĮ 2 straipsnio 78 dalies nuostatos aiškinimas sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kurią, be kita ko, garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis ir Konvencija 8 straipsnis, ribojimą.

43.5.                      Privati informacija apie konkretų giminystės ryšį, nesant sutikimo, visuomenei gali būti atskleista tik esant neabejotinam viešajam interesui. Šiuo atveju Publikacijoje nėra atskleista jokios informacijos, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens giminystės ryšys darė įtaką atliekant galimai neteisėtus veiksmus, ar siekiant laimėti galimai neskaidrius viešuosius pirkimus. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo veiksmus siekiant išsiaiškinti perkančiojoje organizacijoje dirbančio asmens pareigas, dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų, atliktus veiksmus ir pan.

43.6.                      Ginčijama publikacija paskelbta 2019 m. gruodžio mėnesį, o duomenys apie ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėnesį. Be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas UAB „Gatvių apšvietimas“ buvusio generalinio direktoriaus atžvilgiu, o ne trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Galiausiai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

43.7.                      Išvada, jog žurnalistikos tikslas per se yra visada viršesnis už duomenų subjekto teises, neišplaukia nei iš teisės aktų, nei iš teismų praktikos. Tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, konkretūs Reglamento straipsniai netaikomi, nereiškia, jog žurnalistikos tikslas savaime viršesnis už duomenų subjektų teises ir asmens duomenys visais atvejais gali būti tvarkomi be asmens sutikimo. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta teisėtumo sąlyga įpareigoja kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti (tvarkyti) konkretaus asmens duomenis.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eP-83-602/2021.

 

VI.

 

45.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą tenkino ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

46.       Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, jog teismo procesas turėtų būti atnaujintas dėl to, kad: 1) Tarnybos Sprendimas priimtas nustačius BDAR pažeidimą dėl visuomenės informavimo priemonėje neteisėtai tvarkytų A. V. asmens duomenų, tačiau paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę nesusietas su BDAR sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis. Byloje neatliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo, kaip tai yra pabrėžiama ESTT praktikoje; 2) byloje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Byloje nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentuose suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis yra aiškinama VIĮ įtvirtinta viešųjų asmenų sąvoka. Byloje nepakankamai atsižvelgta į tai, kaip viešojo asmens sąvoka turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją; 3) teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumas) pusiausvyra. Minėtos išsamios patikros nebuvimas apima ir būtinumą papildomai išnagrinėti klausimus, ar nėra pažeidžiama minėtų vertybių, kaip jos yra apibrėžiamos Konvencijos 8 straipsnyje ir Chartijos 7 straipsnyje (teisė į privatų gyvenimą), Chartijos 8 straipsnyje (teisė į asmens duomenų apsaugą), ir Konvencijos 10 straipsnyje bei Chartijos 11 straipsnyje (teisė į saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas) pusiausvyra.

47.       Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į pirmininko teikimą proceso atnaujinimui.

48.       Atsakovas pateikė papildomus prašymus, kuriais prašė apsvarstyti galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo, kad būtų atsakyta, ar duomenų valdytojo interesas, jei jis yra žurnalistikos atstovas ir duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais, savaime gali būti pripažintas svarbesniu už duomenų subjekto teisę į asmens duomenų apsaugą, ir ar viešajam asmeniui BDAR nuostatos garantuoja tokią pat asmens duomenų apsaugą kaip ir privačiam asmeniui. Taip pat atsakovas prašė išspręsti klausimą dėl skundo nagrinėjimo iš esmės bei galimų poveikio priemonių taikymo, atsižvelgiant į Publikacijos paskelbimo datą. 

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VII.

 

49.       Tikrinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 (toliau – ir Nutartis) priimta išnagrinėjus ginčą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Sprendimo, kuriuo iš dalies pagrįstu pripažintas A. V. skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos ir pareikštas papeikimas pareiškėjui dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo.

50.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šio Sprendimo atmetė. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrinama Nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

51.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi su teikimu, siūlydamas svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 atnaujinimo, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

52.       ABTĮ 164 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina, kad tokiu atveju bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties), kuria buvo užbaigtas procesas administracinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 47 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3347-629/2019 37 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020 42 p.).

53.       Šiuo klausimu analizuodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria procesas šioje byloje buvo atnaujintas, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad, siekiant tinkamai pagal nurodytas proceso taisykles identifikuoti minėtas ribas, nagrinėjamu atveju pirmiausia paminėtinos šios reikšmingos bylos aplinkybės:

53.1.                      Publikacijoje buvo paskelbta su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusi informacija – jo vardas, pavardė, giminystės su S. V. ryšys. Byloje nėra ginčijama tai, jog būtent ši informacija atitinka tikrovę. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo tiesiogiai pareiškėjui davęs aiškaus sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis;

53.2.                      Publikacijoje minėta informacija paskelbta aptariant savivaldybės valdomos bendrovės organizuotus viešuosius pirkimus, kuriuose, be kita ko, dalyvavo (ir dalį jų laimėjo) juridinis asmuo, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Byloje nėra duomenų ar proceso dalyvių argumentų, kurie neigtų S. V. faktiškai ėjus pareigas bendrovėje, organizavusioje viešuosius pirkimus, kaip ir nėra neigiamos trečiojo suinteresuoto asmens sąsajos (buvimas akcininku) su tokiuose pirkimuose dalyvavusiu ir dalį jų laimėjusiu juridiniu asmeniu;

53.3.                      Publikacijoje nurodyta informacija apie viešuosius pirkimus, be kita ko, grįsta Viešųjų pirkimų tarnybos parengta tikrinimo ataskaita bei neplaninio vertinimo išvada;

53.4.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešojo asmens apibrėžimą, nusprendė, kad A. V. tokiu nelaikytinas, todėl Publikacijoje pateikti duomenys be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo pažeidė jo teises. Be to, paviešintos A. V. privataus gyvenimo aplinkybės neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių, o kai nėra pagrindžiamas visuomenės interesas tokias aplinkybes žinoti, tai akivaizdžiai pažeidžia saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos pusiausvyrą;

53.5.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog A. V. yra laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi jis yra Klaipėdos visuomenėje gerai žinomas verslininkas, kandidatavęs savivaldybės tarybos rinkimuose, Publikacijoje pateikta asmeninė informacija apie A. V. niekaip nepažeidžia jo teisės į privatų gyvenimą, yra svarbi viešojo intereso požiūriu bei atitinka proporcingumo principą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nepažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, kadangi paskelbta informacija atitinka Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, o pirmosios instancijos teismas paneigė Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą informacijos laisvę;

53.6.                      Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad A. V. pripažinti viešuoju asmeniu nėra pagrindo, o jo duomenys buvo paskelbti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

54.       Minėta 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija procesą šioje byloje atnaujino ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, iš esmės konstatavusi, kad: 1) atsakovo Sprendimas priimtas nustačius BDAR pažeidimą, tačiau paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę nesusietas su BDAR sąlygomis. Byloje neatliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo, kaip tai yra pabrėžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; 2) byloje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Byloje nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentuose suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis yra aiškinama Įstatyme įtvirtinta viešųjų asmenų sąvoka, ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją; 3) teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumas) pusiausvyra. Minėtos išsamios patikros nebuvimas apima ir būtinumą papildomai išnagrinėti klausimus, ar nėra pažeidžiama minėtų vertybių, kaip jos yra apibrėžiamos Konvencijos 8 straipsnyje ir Chartijos 7 straipsnyje (teisė į privatų gyvenimą), Chartijos 8 straipsnyje (teisė į asmens duomenų apsaugą), ir Konvencijos 10 straipsnyje bei Chartijos 11 straipsnyje (teisė į saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas) pusiausvyra.

55.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog Sprendimu buvo konstatuotas BDAR pažeidimas (konkrečiai jo 5 str. 1 d. a p. ir 6 str. 1 d. a p.). Taigi, paisant paminėtų bylos ribas apibrėžiančių proceso atnaujinimo pagrindų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju reikia atsakyti į klausimą, ar iš tiesų nurodytų BDAR straipsnių taisyklės buvo pažeistos, ir ar tiek Sprendimą priėmusi institucija, tiek jo teisėtumą tikrinę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė BDAR nuostatas bei kartu su jomis taikomus nacionalinės teisės aktus.

 

Dėl teisės aktų, apibrėžiančių šioje byloje atliekamos patikros ribas

 

56.       BDAR teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 16 straipsnis, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į asmens duomenų apsaugą. Šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė“, ir primenama, kad Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens teisė į savo asmens duomenų apsaugą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Facebook Ireland ir kt., C-645/19, 44 p.).

57.       Bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas (BDAR preambulės 39 konstatuojamoji dalis), todėl BDAR 5 straipsnyje detalizuoti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas), o pagal 2 to paties straipsnio dalį būtent duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Aplinkybės, kuriomis asmens duomenys yra laikomi teisėtai tvarkomais, išvardintos BDAR 6 straipsnyje – nors viena jų yra duomenų subjekto sutikimas, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (BDAR 6 str. 1 d. a p.), BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas taip pat leidžia tvarkyti duomenis, kai tai būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

58.       Svarbu pažymėti ir tai, kad BDAR IX skyriuje aptariamos specialios nuostatos, susijusios su konkrečiais duomenų tvarkymo atvejais – pavyzdžiui, BDAR 85 straipsnyje, skirtame duomenų tvarkymui ir saviraiškos ir informacijos laisvei, nurodyta, kad valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. BDAR preambulės 153 konstatuojamojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje.

59.       Pagal BDAR 85 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve. Nacionalinėje teisėje ši valstybei narei suteikta diskrecija įgyvendinta ADTAĮ 4 straipsniu, numatančiu tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikyti BDAR 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsnių.

60.       Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog privataus gyvenimo apsauga yra reglamentuota, be kita ko, Įstatymo 14 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

61.       Nors atsakovas Sprendime ne tik konstatavo BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimus, bet ir nagrinėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo galimybę, nei atsakovas, nei bylą nagrinėję teismai neatliko išsamios šios asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos patikros. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties 99 punkte, paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę nebuvo susietas su BDAR sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis; neatliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo. Taip pat pabrėžta, jog neatlikta išsami patikra vertinant informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumo) pusiausvyrą. Atnaujintos bylos ribose išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl šių aspektų.

 

Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygų – teisėto intereso ir būtinumo

 

62.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog A. V. nebuvo davęs aiškaus sutikimo, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi pareiškėjo. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nei atsakovas, nei bylą nagrinėję teismai tinkamai neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: t. y. pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA, C?597/19, 106 p.). Atitinkamai, tam, kad būtų galima nuspręsti, ar pareiškėjas teisėtai tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, išplėstinė teisėjų kolegija turi įvertinti, ar konkrečiu atveju buvo šių sąlygų visuma.

63.       Pasisakydama dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai yra vertinamasis kriterijus – nei BDAR, nei 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir Direktyva 95/46) teisėtų interesų apibrėžtis nepateikta, todėl nustatyti, ar tikslas, galintis pateisinti kišimąsi į privatų gyvenimą, yra teisėtas, turi duomenų valdytojas arba tvarkytojas, prižiūrimas nacionalinių teismų (Generalinio advokato 2017 m. sausio 26 d. išvada byloje Valsts policijas Rīgas reģiona pārvaldes Kārtības policijas pārvalde prieš Rīgas pašvaldības SIA „Rīgas satiksme“, C-13/16, 64 p.).

64.       Kadangi BDAR buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 95/46 ir reikšmingų šio reglamento nuostatų taikymo sritis yra iš esmės tapati reikšmingų šios direktyvos nuostatų taikymo sričiai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su šia direktyva, iš principo taip pat taikytina minėtam reglamentui (žr. sprendimo M.I.C.M. Limited 107 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisėtų interesų kategorija jau yra nagrinėta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir joje atsidūrė įvairios prigimties interesai – pavyzdžiui, teisėtu interesu pripažintas bendrai žemės ūkio politikai priskiriamų fondų lėšų panaudojimo skaidrumas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą sujungtose bylose Volker und Markus Schecke GbR, Hartmut Eifert prieš Land Hessen (C?92/09 ir C?93/09), 71, 77 p.), kova su tarptautiniu sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių slėpimu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimas sujungtose byloje Liuksemburgo valstybė prieš B ir Liuksemburgo valstybė prieš B ir kt., C- 245/19 ir C-246/19, 86–87 p.), turto, sveikatos ir šeimos gyvenimo apsauga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo byloje Ryneš, C?212/13, 34 p.), taip pat trečiosios šalies interesas gauti asmeninės informacijos apie asmenį, kuris padarė žalos jo nuosavybei, siekiant kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (žr. sprendimo Rīgas satiksme 29 p.).

65.       Gaires dėl to, kokie interesai galėtų būti pripažįstami teisėtais, yra pateikusi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), turėjusi patariamąjį statusą (Direktyvos 95/46/EB 29 str. 1 d.). Darbo grupės 2014 m. balandžio 9 d. nuomonėje 06/2014 dėl duomenų valdytojo teisėtų interesų pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnį pažymėta, kad teisėtas interesas turi neprieštarauti byloje taikomai nacionalinei ar Europos Sąjungos teisei, būti pakankamai aiškiai suformuluotas ir atstovauti tikrą (o ne spekuliatyvų) interesą. Ši grupė taip pat pažymi, kad tokiu teisėtu tikslu, be kita ko, galėtų būti saviraiškos laisvė arba teisė į informaciją (žr. Darbo grupės nuomonės 06/2014 25 p.). Tiek Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, esanti viena pagrindinių sąlygų visuomenės progresui bei kiekvieno asmens savęs realizavimui, tiek Chartijos 11 straipsnio garantuojama saviraiškos ir informacijos laisvė yra vienas iš pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų – vertybių, kuriomis pagal Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnį grindžiama Sąjunga, dalis (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kt, C- 623/17, 62 p. ir jame nurodytą praktiką). Šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad teisė į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvė gali būti kvalifikuojami kaip teisėtas interesas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto prasme. Vis dėlto tai savaime nereiškia, jog šiems interesams automatiškai teiktina pirmenybė asmens duomenų apsaugos atžvilgiu, todėl būtina patikrinti ir kitas šio sprendimo 62 punkte nurodytas sąlygas.

66.       Dėl sąlygos, susijusios su būtinybe tvarkyti duomenis, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina (žr. sprendimo Rīgas satiksme 30 p. ir ten nurodytą praktiką). Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija tikrinamos Nutarties 51 punkte nusprendė, kad Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su tokia išvada – neatskleidžiant galutinės naudos, siejamos su viešaisiais pirkimais, gavėjo bei jo sąsajų su perkančiąja organizacija, ta Publikacijos dalis iš esmės prarastų savo prasmę, nes vien abstrahuotos informacijos pateikimas, su ja susipažįstančiai visuomenei paliekant erdvę spekuliuoti apie organizacijas (jose dirbančius ar kitaip su jų veikla tiesiogiai susijusius asmenis) siejusius ryšius, jų artimumą ir svarbą neleistų plačiajai publikai suprasti tikrosios padėties aprašomoje sferoje, ir taip iš tiesų prisidėti prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis siauresnės apimties duomenų pateikimas pareiškėjui leistų tik deklaratyviai realizuoti savo teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę.

 

Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygos – interesų pusiausvyros

 

67.       Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija turi įvertinti, ar asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni. Šia sąlyga iš esmės reikalaujama palyginti priešingas teises ir interesus, o tai iš principo neatsiejama nuo konkrečių atskiro atvejo aplinkybių, be to, tokį palyginimą atliekantis asmuo arba institucija turi atsižvelgti į duomenų subjekto teisių, kurias jis turi pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius, svarbą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą sujungtose bylose ASNEF ir FECEMD, C-468/10 ir C?469/10, 40 p.). Dėl atitinkamų priešingų teisių ir interesų derinimo sąlygos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymi, kad ji iš principo priklauso nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių (žr. sprendimo Rīgas satiksme 31 p. ir ten nurodytą praktiką). Mechanizmai, leidžiantys rasti teisingą pusiausvyrą tarp šių įvairių teisių ir interesų, yra įtvirtinti pačiame BDAR (pagal analogiją žr. 2008 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Productores de M?sica de Espa?a (Promusicae) prieš Telefónica de Espa?a SAU, C?275/06, 66 p. ir jame nurodytą praktiką; sprendimo M.I.C.M. Limited prieš Telenet BVBA 112 p.).

68.       Tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesų pusiausvyrą ir nuspręsti, ar šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni už pareiškėjo, reikia tinkamai apibrėžti, kokius interesus (teises) kiekvienas jų turi.

69.       Pagal Chartijos 7 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Be to, pagal Chartijos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje užtikrinamą teisę, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį minėtam 7 straipsniui teiktina tokia pati prasmė ir taikymo sritis, kokia priskirta Konvencijos 8 straipsnio 1 daliai, išaiškintai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Tas pats pasakytina apie Chartijos 11 straipsnį ir Konvencijos 10 straipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo byloje Europos Komisija prieš Vengriją, C-78/18, 122 p. ir ten nurodytą praktiką; 2019 m. vasario 14 d. sprendimo byloje Sergejs Buivids, C-345/17, 65 p.; 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Philip Morris Brands SARL ir kt. prieš Secretary of State for Health, C- 547/14, 147 p.).

70.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir jos negalima išsamiai apibrėžti. Ji apima aspektus, susijusius su asmens tapatybe, tokius kaip asmens vardas, nuotrauka, fizinis ir moralinis integralumas. Ši sąvoka taip pat apima teisę gyventi privačiai, negaunant nepageidaujamo dėmesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Smirnova prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 46133/99 ir 48183/99), 95 p.). Konvencijos 8 straipsnio garantija šiuo atžvilgiu pirmiausia yra skirta užtikrinti kiekvieno asmens asmenybės vystymąsi jo santykiuose su kitais asmenimis, nepatiriant išorinio kišimosi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40454/07), 83 p.).

71.       Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, kad iš Chartijos 8 straipsnio 2 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis naudojimasis šia teise gali būti apribotas (žr. sprendimo ASNEF ir FECEMD 42 p.). Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, duomenų subjekto teisių ir internautų interesų pusiausvyra konkrečiais atvejais gali priklausyti nuo atitinkamos informacijos pobūdžio ir jos ypatingumo duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso gauti prieigą prie šios informacijos, kuris gali įvairuoti, nelygu, kokia šio asmens padėtis viešajame gyvenime (žr. mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Google Spain SL ir Google Inc. prieš Agencia Espa?ola de Protección de Datos (AEPD) ir Mario Costeja Gonz?lez, C-131/12, 81 p.). Atitinkamai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pastebima, jog nors privatus asmuo, nežinomas visuomenei, gali reikalauti ypatingos apsaugos savo privačiam gyvenimui, taip nėra viešo asmens atveju (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 14991/02)). Nepaisant to, tam tikromis aplinkybėmis, net kai asmuo yra žinomas plačiajai visuomenei, jis gali remtis „teisėtais lūkesčiais“, kad jo privatus gyvenimas bus apsaugotas ir gerbiamas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2) (pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08), 97 p.; sprendimo Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją 84 p.).

72.       Kita vertus, Chartijos 11 straipsnyje yra įtvirtinta saviraiškos laisvė ir informacijos laisvė – t. y. pagrindinė teisė, kuri yra vienas iš pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų – vertybių (žr. sprendimo Privacy International 62 p.). Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena pagrindinių sąlygų jos progresui bei kiekvieno asmens savęs realizavimui. Atsižvelgiant į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, ji taikoma ne tik informacijai ir idėjoms, kurios sutinkamos palankiai ar laikomos neįžeidžiančiomis ar sutinkamos abejingai, tačiau ir tokioms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir atviro mąstymo reikalavimai, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Saviraiškos laisvei yra taikomos išimtys, kurios, vis dėlto, turi būti aiškinamos siaurai, o ribojimų poreikis turi būti nustatytas įtikinamai (Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5493/72), 49 p.); 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21279/02 ir 36448/02), 45 p.), sprendimas Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), 101 p.).

73.       Svarbu yra atsižvelgti į esminį „viešojo sergėtojo“ vaidmenį, kurį žiniasklaida atlieka demokratinėje visuomenėje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 17488/90), 39 p.; 1999 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Bladet Tromsø ir Stensaas prieš Norvegiją (pareiškimo Nr. 21980/93), 59 p.). Nors ji privalo neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai, susijusių su kitų asmenų reputacija ir teisėmis, jos pareiga vis dėlto yra skleisti (būdu, atitinkančiu jos pareigas ir atsakomybę) informaciją ir idėjas visais viešojo intereso klausimais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 24 d. sprendimas byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 19983/92), 37 p.; 2001 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Thoma prieš Liuksemburgą (pareiškimo Nr. 38432/97), 45 p.; 2002 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Colombani ir kt. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 51279/99), 55 p.; 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 931/13), 125 p.). Nacionaliniams teismams taikant pernelyg griežtą požiūrį vertinant žurnalistų profesinį elgesį, pastarieji galėtų būti nepagrįstai atgrasyti nuo savo funkcijos informuoti visuomenę vykdymo. Todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai (2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Bozhkov prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 3316/04), 51 p.).

74.       Vis dėlto Chartijos 7, 8 ir 11 straipsniuose įtvirtintos teisės nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų visuomeninę paskirtį (žr. sprendimo Privacy International 63 p.). Nors žiniasklaida neturi peržengti tam tikrų ribų, susijusių konkrečiai su kitų asmenų reputacija ir teisėmis, vis dėlto jos užduotis yra skleisti (būdu, atitinkančiu jos pareigas ir atsakomybes) informaciją ir idėjas visais viešojo intereso klausimais. Taigi, užduotis skleisti informaciją būtinai apima „pareigas ir atsakomybes“, taip pat ir ribas, kurias žiniasklaida privalo pati sau taikyti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Mater prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 54997/08), 55 p.). Visuomenė taip pat turi teisę gauti informaciją ir idėjas. Jei būtų kitaip, žiniasklaida negalėtų atlikti savo gyvybiškai svarbaus „viešojo sergėtojo“ vaidmens (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Bladet Tromsø ir Stensaas prieš Norvegiją (pareiškimo Nr. 21980/93), 59, 62 p.; 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Pedersen ir Baadsgaard prieš Daniją (pareiškimo Nr. 49017/99), 71 p.; sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2)102 p.). Galiausiai, nors naujienų apie viešų asmenų privatų gyvenimą publikavimas yra paprastai pramogų, o ne švietimo tikslais, jos prisideda prie visuomenei prieinamos informacijos įvairovės ir neabejotinai patenka į Konvencijos 10 straipsnio saugomą sritį. Vis dėlto, tokia apsauga gali nusileisti Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams, kai informacija yra privataus ir intymaus pobūdžio ir nėra viešo intereso ją skleisti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Mosley prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 48009/08), 131 p.; 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40454/07), 89 p.).

75.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas Chartijos 7, 8 ir 11 straipsnių derinimo klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje referuoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje įtvirtintus kriterijus. Iš jurisprudencijos matyti, kad, siekdamas suderinti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė kelis atitinkamus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti, būtent: indėlį į bendrojo (viešojo) intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo temą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį, publikacijos turinį, formą ir pasekmes, būdą ir aplinkybes, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktį tikrovei. Be to, reikia atsižvelgti į duomenų valdytojo galimybę imtis priemonių, kurios leistų sumažinti kišimosi į privatų gyvenimą apimtį (žr. sprendimo Sergejs Buivids 66 p. ir ten nurodytą praktiką). Analogiškai elgiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 61 p. ir ten nurodytą praktiką). Kai nagrinėja skundą, pateiktą pagal 10 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat analizuoja žurnalistams ar leidėjams skirtos nuobaudos sunkumą.

76.       Sekdama anksčiau išdėstyta praktika ir vertindama privataus gyvenimo apsaugos ir teisės į saviraiškos laisvę pusiausvyrą bei derinimą, išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno kriterijaus, nurodyto šio sprendimo 75 punkte.

 

Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama derinant teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę – indėlis į bendrojo (viešojo) intereso diskusiją

 

77.       Visų pirma, vertindama prisidėjimą prie viešojo intereso diskusijų, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad tai, kas patenka į viešąjį interesą, vertinama konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Küchl prieš Austriją, 71 p.). Teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą ir besitęsiančią viešą diskusiją, todėl saviraiškos laisvei šioje sferoje riboti turi būti labai svarios priežastys (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Yefimov ir Youth Human Rights Group prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 12385/15 ir 51619/15), 45 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas nesuabejojo, kad publikacijoje nurodžius informaciją, pagrinde susijusią su konkrečių išrinktų vietinių atstovų bei valstybės pareigūnų vykdytu viešųjų lėšų valdymu, o ypač pažeidimus, neva padarytus pasirašant paslaugų teikimo sutartis tarp miesto valdžios ir privačių kompanijų, toks klausimas sudaro bendrąjį interesą, su kuriuo pareiškėjai per spaudą turi teisę supažindinti visuomenę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Cump?n? ir Maz?re prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 33348/96), 94–95 p.). Netinkamas viešųjų lėšų naudojimas (ypač kai jis yra didelio masto) patenka į teisėtą visuomenės interesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Eerikäinen ir kt. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 3514/02), 68 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pabrėžta, jog demokratinėje visuomenėje mokesčių mokėtojai iš tikrųjų turi teisę būti informuoti apie viešųjų fondų lėšų panaudojimą, nors tai ir nepaneigia, jog reikia nustatyti subalansuotą santykį tarp įvairių interesų (žr. sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert 79 p. ir ten nurodytą praktiką).

78.       Įvertinusi anksčiau nurodytą praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija neabejoja, kad galimai neskaidrių viešųjų pirkimų tema, kokia buvo nagrinėta Publikacijoje, patenka į viešojo intereso diskusijų lauką. Kadangi viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas ir skirstymas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių. Iš Publikacijos teksto matyti, kad vienas iš jos tikslų buvo informuoti apie galimus pažeidimus organizuojant viešuosius pirkimus. Todėl viešųjų pirkimų organizavimas, sutarčių su jų laimėtojais sudarymas ir kiti viešųjų lėšų panaudojimo klausimai yra darantys poveikį valstybės piliečiams tokia apimtimi, kad jie gali pagrįstai traukti visuomenės dėmesį, ją dominti ir jai rūpėti. Neatsižvelgimas į tai, jog informaciją svarbiu viešajam interesui klausimu parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, reikštų, jog žiniasklaidos in corpore galimybės ateityje pateikti visuomenei reikšmingą informaciją, prisidedančią prie bendros diskusijos, sumažėtų.

 

Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama derinant teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę – asmens žinomumas

 

79.       Kadangi tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmens duomenų apsaugos apimtis skiriasi nelygu, kokia šio asmens padėtis viešajame gyvenime (žr. šio sprendimo 71 p. ir jame nurodytą praktiką), reikia įvertinti Publikacijoje paminėto trečiojo suinteresuoto asmens žinomumą.

80.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmens žinomumo vertinimas prasideda, visų pirma, nuo viešojo asmens kategorijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 62 p.). Konstitucijoje viešojo asmens sąvokos nėra. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymuose įtvirtindamas viešojo asmens institutą įstatymų leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Jiems pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai – politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Vis dėlto, asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

81.        Įstatymų leidėjas minėtą konstitucinę doktriną ir iš jos išplaukiančius reikalavimus atitinkama apimtimi įgyvendino apibrėždamas viešąjį asmenį Įstatyme. Pagal Įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 2 straipsnio 78 dalį viešasis asmuo suprantamas kaip valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šis kriterijų sąrašas yra baigtinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021, 43 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 64 p.; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021, 96 p.).

82.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant minėtą Įstatymo nuostatą yra pabrėžta, kad net tais atvejais, kai trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, sprendžiant dėl šio asmens prikyrimo viešajam yra vertinama ir tai, ar tokio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 69 p.). Tačiau nagrinėdama ginčijamu sprendimu nustatytą BDAR pažeidimą (ir būtent Chartijoje bei Konvencijoje nurodytų teisių pusiausvyrą) išplėstinė teisėjų kolegija turi sekti, visų pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir, kaip paaiškinta šio sprendimo 75 punkte, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

83.       Svarbu pažymėti, kad ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau formuojamą praktiką Įstatyme įtvirtinta viešojo asmens sąvoka aiškinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 69 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pats ne kartą yra brėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 10520/02), 36 p.; 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje ?iriac prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 51107/16), 86–88 p.), žurnalistai bei teisininkai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Zybertowicz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 59138/10), 43 p.; 2009 m. birželio 23 d. sprendimą byloje Bodrožić ir Vujin prieš Serbiją (pareiškimo Nr. 38435/05), 34 p.; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Kucharczyk prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 72966/13), 33 p.), pasižymėję akademikai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Hasan Yaz?c? prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 40877/07), 56 p.; 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Mengi prieš Turkiją (pareiškimų Nr. 13471/05 ir 38787/07)), 55 p.), taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją (Nr. 3)), 37 p.; 2010 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Flinkkilä ir kt. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 25576/04) 83 p; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją (pareiškimo Nr. 27306/07)), 53–54 p.).

84.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje didelės viešos kompanijos laikomos neišvengiamai bei sąmoningai atveriančiomis savo veiklą kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų ar verslininkių, valdančių šias bendroves, atveju, jiems priimtinos kritikos ribos yra platesnės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 68416/01), 94 p.). Tuo atveju, kai privati bendrovė nusprendžia dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su didelėmis viešosiomis lėšomis, ji savanoriškai atveria savo veiklą didesniam visuomenės domėjimuisi. Juolab tais atvejais, kai tvirtinama, jog tokie sandoriai buvo žalingi viešiesiems finansams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 42864/05), 34 p.). Iš esmės tas pats pasakytina ir apie privatų asmenį, kuris įsitraukia į viešą sferą – Teismas byloje, kurioje rangovas atliko remonto darbus valstybės finansuojamose institucijose, nusprendė, jog tokiu būdu jis yra viešųjų lėšų gavėjas; privatūs asmenys, įsitraukdami į viešą sferą, patys save atveria didesniam tikrinimui, o tinkamas viešųjų lėšų panaudojimas neabejotinai yra viešojo intereso dalis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Novaya Gazeta v Voronezhe prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 27570/03), 46–48 p.).

85.       Sekant šio sprendimo 77 ir 84 punktuose išdėstytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su viešųjų lėšų panaudojimu ir šio aspekto svarba veiklą priskiriant viešiesiems reikalams, papildomai paminėtina, kad viešųjų išteklių naudojimo faktas yra nemažiau reikšmingas ir viešojo asmens sampratai pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą – 7 jos punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

86.       Atsižvelgdama į jau nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su asmens viešumo ir viešųjų išteklių svarbos sprendžiant dėl tokio statuso aspektais, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kodėl šiuo atveju reikia ja remtis (žr. šio sprendimo 75 p.), taip pat kitus tarptautinius dokumentus, kaip antai Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens veikla šių tarptautinių šaltinių prasme laikytina darančia įtaką viešiesiems reikalams, o pats asmuo – viešuoju. Tokia išvada, kaip ir prie jos privedusi praktika, neprieštarauja ir šio sprendimo 80 punkte išdėstytai Konstitucinio Teismo doktrinai. Be to, ir nacionalinio Įstatymo 2 straipsnio 78 dalies nuostatą reikia vertinti anksčiau nurodytos praktikos kontekste. Byloje nėra ginčo, kad A. V. neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, tačiau reikia patikrinti, ar jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

87.       Byloje nesiginčijama ir dėl to, jog juridinis asmuo, kurio akcininku Publikacijos aprašytomis aplinkybėmis buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudavo savivaldybės valdomos bendrovės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose (ir dalį jų yra laimėjęs). Teisėjų kolegija tikrinamos Nutarties 46 punkte teisingai pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina viešuosiuose pirkimuose dalyvavus būtent privatų juridinį asmenį, kurio akcininkas yra A. V., o ne patį A. V. Vis dėlto, vienas iš požymių, leidžiančių asmenį priskirti viešajam, yra viešųjų lėšų panaudojimas, o pagal šio sprendimo 84 punkte nurodytą praktiką įsitraukimas į viešąją sferą per viešųjų išteklių gavimą suponuoja didesnį visuomenės susidomėjimą. Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti ir vienintelio privačios bendrovės akcininko, kurio interesus tas juridinis asmuo per savo veiklą įgyvendina. Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso juridiniam asmeniui siekiant ūkinės naudos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. Viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galimai buvo pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktiką, prieina prie išvados, jog šiuo konkrečiu atveju tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, turint omenyje, kad juose dalyvavęs juridinis asmuo yra išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti, nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais, todėl ji laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste – viešuoju.

88.       Pažymėtina, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde pabrėžė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju laikytinas dėl savo žinomumo Klaipėdoje ir dėl kandidatavimo savivaldybės tarybos rinkimuose (t. y. dalyvavimo politinėje veikloje). Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 74 dalies, detalizavusios viešųjų asmenų kategoriją, 6 punkte eksplicitiškai nurodyta, jog viešuoju asmeniu laikytinas ir kandidatas rinkimuose, o jo kaip viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo, tačiau ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nebuvo apibrėžtas neišrinkto kandidato statusas, todėl jis turėtų būti vertinamas kitų toje normoje nurodytų kriterijų kontekste. Vis tik šio sprendimo 87 punkte jau priėjus prie išvados, kad konkrečiomis aplinkybėmis A. V. buvo viešuoju asmeniu dėl viešiesiems reikalams reikšmę darančios jo veiklos, išplėstinė teisėjų kolegija toliau nevertins kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens viešumo aspektais.

89.       Kaip jau paminėta, asmens viešumo ar žinomumo apimtis daro įtaką apsaugai, kuri taikoma jo privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su prieš tai minėtuoju (žr. sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2) 110 p.; 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (no. 2) (pareiškimo Nr. 10520/02), 34 p.; 2018 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Alpha Doryforiki Tileorasi Anonymi Etairia prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 72562/10), 53 p.). Esminis skirtumas privalo būti nustatomas tarp atvejų, kai pranešami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kaip paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 63 p.). Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais, šis vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju. Taip pat, nors tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis visuomenės teisė būti informuotai gali netgi apimti viešų asmenų privataus gyvenimo aspektus, ypač kai kalbama apie politikus, taip nebus tuo atveju, nepaisant to, kad atitinkamas asmuo yra gerai žinomas visuomenei, kai publikuotos nuotraukos ir lydintys komentarai yra susiję vien tik su asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti visuomenės smalsumą tuo klausimu (žr. sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją 64 p.). Viešų asmenų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė tuo atveju, kai jie neužima jokių oficialių pareigų ir yra labiau ribota, kai jie tokias pareigas užima (žr. sprendimo Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją 119 p.). Šių motyvų taikymas apima, be politikų, bet kokius asmenis, kurie gali būti laikomi viešais asmenimis, konkrečiau – asmenis, kurie dėl savo veiksmų ar padėties pateko į viešumą (2017 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Kapsis ir Danikas prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 52137/12), 35 p.).

90.       Apibendrinant išdėstytą, šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo veiklos reikšmės viešiesiems reikalams yra viešasis asmuo, tačiau jam neužimant jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje jo teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 69 p.); vis dėlto, priešingai nei privatus asmuo, nežinomas visuomenei, jis negali reikalauti ypatingos jo privataus gyvenimo apsaugos. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens statusą, įvertinusi Publikacijos turinį, jos tekstą ir kontekstą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju Publikacijoje viešasis asmuo minimas kontekste, susijusiame su viešojo intereso objektu (viešųjų pirkimų klausimu, t. y. viešųjų išteklių skirstymu ir naudojimu), o pranešti faktai prisidėjo prie diskusijos demokratinėje visuomenėje. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Publikacijoje paskelbta informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį – jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su kito ūkio subjekto darbuotoja – nebuvo pateikta kaip pikantiška ar smalsumą žadinanti, o atvirkščiai – vertintina kaip būtina (kaip įvertinta šio sprendimo 66 p.) ir prisidedanti prie viešojo intereso diskusijos bei supažindinanti visuomenę su Publikacijoje nagrinėta viešųjų pirkimų tema.

 

Dėl kitų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama derinant teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į saviraiškos laisvę – publikacijos tema, ankstesnis duomenų subjekto elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, būdas ir aplinkybės, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktis tikrovei

 

91.       Vertindama Publikacijos temą išplėstinė teisėjų kolegija pakartoja, kad Publikacijoje nagrinėta informacija viešojo intereso klausimais (tą savo Sprendime nurodė ir atsakovas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 77 ir 84 punktuose nurodytą jurisprudenciją, tokia tema suponuoja visuomenės interesą susipažinti.

92.       Atitinkamo asmens elgesys prieš reportažo publikavimą, ar tai, kad atitinkama nuotrauka ar susijusi informacija jau buvo pasirodžiusi ankstesnėje publikacijoje, taip pat yra aplinkybės, į kurias atsižvelgtina (žr. sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2) 111 p.). Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad tiek, kiek pareiškėjas žurnalistas neiškreipdamas perteikė dalį informacijos, kuri buvo laisvai atskleista ir paviešinta paties asmens, konkrečiai, jo autobiografijoje, apie jo turtą ir kaip jis leido pinigus, jis jau neturėjo „teisėtų lūkesčių“, kad jo privatus gyvenimas bus veiksmingai apsaugotas (žr. 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje Hachette Filipacchi Associés (ICI PARIS) prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 12268/03), 52, 53 p.; 2005 m. birželio 15 d. sprendimą byloje Minelli prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 14991/02)). Vis dėlto, tai, kad asmens duomenys jau yra viešai prieinami visuomenei, nebūtinai panaikina Konvencijos 8 straipsnio apsaugą šių duomenų atžvilgiu. Konvencijos 8 straipsnis nustato tam tikrą informacinio apsisprendimo teisę, leidžiančią asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, renkami, tvarkomi ir skleidžiami kolektyviai ir tokia forma ir būdu, kad jų teisės pagal Konvencijos 8 straipsnį gali būti paveikiamos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 931/13), 134, 137 p.). Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad galima atsižvelgti į tai, kad duomenų subjekto pagrindinių teisių pažeidimo ribojimo, kurį lemia jo duomenų tvarkymas, sunkumas gali skirtis, nelygu tai, ar atitinkami duomenys jau įtraukti į viešą šaltinį (žr. sprendimo Rīgas satiksme 32 p. ir ten nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo teiginiai, susiję su trečiojo suinteresuoto asmens negalėjimu apskritai tikėtis jo duomenų apsaugos vien dėl to, jog juos jau buvo atskleidęs VRK, nėra pagrįsti, kadangi pagal nurodytą praktiką duomenų atskleidimas nėra universali jų apsaugos atsisakymo maksima. Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog dar tais pačiais metais, kai pasirodė Publikacija, trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo savivaldos rinkimuose (nors ir nebuvo išrinktas), t. y. žengė į kitą sritį, susijusią su viešuoju interesu ir visuomenės domėjimusi, taip rodydamas aktyvumą viešojo gyvenimo sferoje.

93.       Žvelgdama į Publikacijos turinį išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad Publikacijoje yra aptariamas UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdis, jo priežastys ir diskusijų jo metu pobūdis, taip pat šio ūkio subjekto organizuoti viešieji pirkimai, tikrinti Viešųjų pirkimų tarnybos, UAB „Namų kultas“ (pervadinto į UAB „Ecomas“) laimėti sandoriai ir sudarytos sutartys, taip pat A. V. sąsajos su minėtuoju ūkio subjektu bei giminystės ryšys su S. V., dirbusia UAB „Gatvių apšvietimas“. Publikacijoje taip pat išspausdintas A. V. elektroninis laiškas pareiškėjui bei UAB „Gatvių apšvietimas“ sutartys su kitu ūkio subjektu. Iš Publikacijos turinio matyti, kad apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbta informacija iš esmės atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes (perkančiosios organizacijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio asmens ryšius.

94.       Publikacija buvo paskelbta naujienų portale www.atviraklaipeda.lt. Kaip pažymima Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, interneto svetainės yra informacijos ir komunikacijos priemonės, kurios itin skiriasi nuo spausdintos žiniasklaidos, ypač kiek tai susiję su pajėgumais talpinti ir skleisti informaciją, ir žalos rizika, keliama turinio ir bendravimo internete, naudojimuisi žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei jų įgyvendinimui, ypač teisei į privatumą, yra tikrai didesnė nei spaudos, ypač dėl paieškos sistemų svarbaus vaidmens (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimas byloje M.L. ir W.W. prieš Vokietiją (pareiškimų Nr. 60798/10 ir 65599/10), 91 p.). Taigi sprendžiant, ar konkreti publikacijose paskelbta informacija pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą, turėtų būti atsižvelgiama inter alia ir į publikacijų formą, platinimo apimtį, sukeltas pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 86 p.). Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kiek konkrečiai skaitytojų Publikacija buvo perskaityta, tačiau pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog po Publikacija buvo net 76 komentarai. Neabejotina, jog su ja susipažinusių asmenų skaičius buvo dar didesnis. Vertinant Publikacijos sukeltas pasekmes paminėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nedetalizavo, kokius konkrečius padarinius Publikacija jam sukėlė. Nors iš tikrųjų byloje yra duomenų, kad 2020 m. rugsėjį buvo gauti duomenys apie galbūt pradėtą ikiteisminį tyrimą, byloje nėra nustatyta, kad jis būtų pradėtas būtent dėl Publikacijoje nurodytos informacijos.

95.       Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgtina į būdą, kuriuo informacija ar nuotrauka buvo gauta (sprendimo Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją 93 p.; sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją 59 p.). Pats pareiškėjas nurodo, jog informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį gavo viešai prieinamuose šaltiniuose (inter alia – VRK puslapyje), o informaciją apie jo ryšius su S. V. patvirtino pastaroji. Ginčo dėl šių duomenų tikrovės byloje nėra, kaip ir nėra teigiama, jog tokia informacija buvo gauta neteisėtai.

96.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat dėmesį atkreipia į tai, kad pareiškėjui už neva padarytą pažeidimą buvo pareikštas papeikimas. Reikia pažymėti ir tai, kad paskelbęs informaciją pareiškėjas nebegali imtis kitokių priemonių, leisiančių sumažinti kišimosi į privatų gyvenimą apimtį, kadangi ta informacija yra viešai prieinama.

97.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau patikrintas sąlygas ir apibendrindama išsakytus argumentus konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai nebuvo viršesni už pareiškėjo interesus. Visos reikšmingos aplinkybės – tiek Publikacijoje nagrinėta viešųjų pirkimų tema ir jos reikšmė viešajam diskursui, trečiojo suinteresuoto asmens kaip viešojo asmens statusas ir ankstesnis jo elgesys dalyvaujant savivaldos rinkimuose, Publikacijos turinys, kuriuo siekta ne patenkinti nepagrįstą smalsumą pikantiškoms detalėms, o informuoti visuomenę apie viešajam interesui svarbias aplinkybes, tiek ir kitos sprendime vertintos aplinkybės bei galimas neigiamas poveikis teisei į informaciją suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ieškant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesų pusiausvyros pirmenybė turi būti suteikta pareiškėjo saviraiškos ir informacijos laisvei.

98.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamu atveju buvo tenkintos visos trys kumuliacinės BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygos, reikia pripažinti, kad pareiškėjo vykdytas duomenų tvarkymas šio straipsnio prasme buvo teisėtas.

99.       Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ir nacionalinio reguliavimo nustatytos sąlygos leidžia skelbti informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Įstatymo 14 str. 3 d.).

100.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, jog įvertinus BDAR taikymo taisykles, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos pusiausvyrą, Sprendime nagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas Publikacijoje BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu buvo teisėtas, todėl Sprendimas toje dalyje yra nepagrįstas.

 

Dėl prašymo kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

 

101.       Atsakovas pateikė papildomą prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dviem klausimais: pirma, ar duomenų valdytojo interesas, jei jis yra žurnalistikos atstovas ir duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais, savaime gali būti pripažintas svarbesniu už duomenų subjekto teisę į asmens duomenų apsaugą; ir, antra, ar viešajam asmeniui BDAR nuostatos garantuoja tokią pat asmens duomenų apsaugą kaip ir privačiam asmeniui.

102.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad SESV 267 straipsnyje įtvirtinta pareiga teismui, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai teismas mano, jog sprendimui priimti prejudicinis sprendimas yra reikalingas. Vis dėlto, galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti – galutinės instancijos teismas gali nesikreipti prejudicinio sprendimo, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas sujungtose bylose Da Costa en Schaake NV ir kt. prieš Administratie der Belastingen, 28, 29 ir 30/62); taip pat teismai nėra įpareigoti kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo; taip pat neprivaloma kreiptis tais atvejais, kai ankstesniuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose jau yra pateiktas teisės klausimo išaiškinimas nepriklausomai nuo to, kad klausimai ar faktinė situacija nagrinėjamoje byloje nėra visiškai identiški; tais atvejais, kai keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas anksčiau nebuvo svarstytas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis į jį, kai dėl teisingo Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimo Srl Cilfit, 283/81, 10, 14 ir 21 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje taikytinas taisykles ir šio sprendimo 56–97 punktuose nurodytus argumentus bei teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinis sprendimas nėra reikalingas, nes atsakovo keliamais klausimais BDAR nuostatos yra aiškios ir dėl jų prasmės ar taikymo apimties išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.

103.       Dėl pirmojo atsakovo suformuluoto klausimo išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šio sprendimo 65 punkte jau yra pabrėžta, jog prioritetas nėra savaime suteikiamas duomenų tvarkytojo interesams ir reikia įvertinti priešingų interesų pusiausvyrą. Šiuo klausimu taip pat primintina, kad kiek tai susiję su tam tikrų rūšių duomenimis, valstybė narė apskritai negali numatyti galutinio priešingų teisių ir interesų palyginimo rezultato ir neleisti konkrečiu atveju, kuriam būdingos specifinės aplinkybės, pasiekti kitokio rezultato (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo byloje Patrick Breyer prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-582/14, 62 p.). Dėl antrojo atsakovo keliamo klausimo pabrėžtina, kad į asmens padėtį viešajame gyvenime taikant duomenų apsaugos taisykles yra atsižvelgiama – aiškindamas Direktyvą 95/46 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra aiškiai nurodęs, jog vertinant tam tikros informacijos gavimo interesą reikia nustatyti teisingą šio intereso ir Chartijos 7 bei 8 straipsnyje nurodytų interesų pusiausvyrą. Nors šiuose straipsniuose įtvirtintos duomenų subjekto teisės paprastai yra viršesnės ir už šių internautų interesus, ši pusiausvyra konkrečiais atvejais gali priklausyti nuo atitinkamos informacijos pobūdžio ir jos ypatingumo duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso gauti prieigą prie šios informacijos, kuris gali įvairuoti, nelygu, kokia šio asmens padėtis viešajame gyvenime. Be to, konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai subjekto padėtis viešajame gyvenime, galima pateisinti šių pagrindinių teisių apribojimą viršesniu visuomenės interesu (mutatis mutandis žr. sprendimą Google Spain ir Google, 81, 97 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytais klausimais nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, todėl atsakovo prašymas atmestinas. 

104.       Kitas atsakovo pateiktas prašymas, susijęs su grąžinimu klausimą jam nagrinėti iš naujo, nėra vertinamas, kadangi bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas priima naują sprendimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

105.       Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Be to, išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant prašymą atnaujinti procesą, atlyginimo klausimas priklauso nuo administracinės bylos, kurioje procesas buvo atnaujintas, rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 64 p.). Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje priimamas pareiškėjo naudai.

106.       Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 2 012 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų – 12 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 2 000 Eur – už konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rengimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą), patirtų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, ir 3 000 Eur išlaidų, patirtų dėl teisinių paslaugų teikimo (pozicijos derinimo su klientu, atsiliepimo į teikimą rengimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo ir pateikimo teismui). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat bylos sudėtingumą, apimtį ir tai, jog dalis atsiliepimo į pirmininko teikimą argumentų iš esmės yra panašūs ir į tuos, kurie jau buvo nurodyti kituose pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, taip pat tai, kad pareiškėjui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiuose procesuose atstovavo tas pats advokatas, kuriam ginčo teisiniai santykiai nebuvo nauji, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 212 Eur (iš jų 12 Eur – žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

107.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestini. Atitinkamai, panaikinamas ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomas sprendimas, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas, proceso šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis turės paskirstyti pirmosios instancijos teismas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4722-331/2019 panaikinti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 dalį, kuria iš dalies pagrįstu pripažintas A. V. skundas ir viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ pareikštas papeikimas už Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimą, panaikinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 3 212 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Romanas Klišauskas

 

 

        Rytis Krasauskas

 

 

        Ramutė Ruškytė 

 

 

        Arūnas Sutkevičius

        

 

        Skirgailė Žalimienė