Civilinė byla Nr. e2-80-1019/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24388-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.10; 3.4.1.6;

3.2.6.1. 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovei A. L., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui K. K. F. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo neterminuotai apriboti atsakovo K. K. F. A. tėvo valdžią sūnaus N. T. A. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 235 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisti 3162,68 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas K. K. F. A. susipažino 2012 m. rudenį (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario mėnesį atsakovas persikėlė gyventi pas ieškovę (duomenys neskelbtini) mieste. Gyvendamos kartu šalys susilaukė sūnaus N. T. A., kuris gimė (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, kad šalys gyveno skyrium nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, kai ieškovė išvyko gyventi į Lietuvą, todėl vaikas gimė šalims negyvenant kartu. Atsakovas trumpam buvo atvykęs į Lietuvą, kai gimė vaikas, tačiau nežymiai prisidėjo prie naujagimio vaiko išlaikymo ir rūpinimosi, nuolat provokuodavo konfliktus, naudojo psichologinę prievartą. Šalys pradėjo nesutarti dėl tolimesnių jų santykių ir rūpinimosi vaiku. 2014 m. gegužės 1 d. atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko atsakovas sūnumi nesidomi, nebendrauja su vaiku. Prie vaiko išlaikymo beveik neprisidėjo ir neprisideda iki šiol, nevykdo savo tėvo pareigų sūnui. Ieškovė teigia, kad N. T. A. nuo gimimo gyvena kartu su ja bei senele O. L. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 170 Eur maitinimui, 30 Eur sveikatos priežiūrai, 80 Eur aprangai ir avalynei, 30 Eur higienos ir buities priemonėms, 120 Eur būstui išlaikyti, 60 Eur ugdymo įstaigai, 30 Eur laisvalaikiui, 50 Eur būreliams ir lavinimui. Nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, serga plokščiapadyste, todėl jam reikia ortopedinių batų. A. L. nurodo, kad viena augina sūnų, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Ieškovei išlaikyti vaiką padeda vaiko senelė. Šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį atsakovo pajamos būdavo apie 3000,00 Eur per mėnesį. Ieškovei atsakovas yra pasakojęs, kad yra buvęs diplomatas, dirbęs diplomatinėse atstovybėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebendrauja su vaiku, nusišalino nuo vaiko auklėjimo, sūnus tėvo visiškai nepažįsta ir nėra pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti. Dėl šios priežasties atsakovui neterminuotai apribotina jo tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas, mokamas po 235 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės ir neteikto išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo vaikui dydį grindžia tuo, kad atsakovas prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėjo tik du kartus, pervesdamas iš viso 669 JAV dolerių (597,32 Eur) (16 mėn.* 235,00 Eur – 597,32 Eur). Todėl prašo iš atsakovo priteisti 3162,68 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo ir papildomus duomenis. Nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), su visais patogumais. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos berniukui augti, vaiką ugdyti ir ilsėtis. Ieškovė nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, taip pat turi šeimos verslą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės pajamos iš darbo yra iš viso 3250 Eur per mėnesį bei vaiko pinigai – 50 Eur per mėnesį. Atsakovas su vaiku susisiekia mobiliuoju telefonu, tačiau labai nereguliariai ir tik skatinamas ieškovės. Vaikas lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai lanko anglų kalbos pamokas, karate ir krepšinio užsiėmimus darželyje bei futbolo ir robotikos būrelius. Vaikas N. T. A. nurodė, kad gyvena su mama ir „baba“ (senele), o tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Berniukas teigė, kad tėtis nekalba lietuviškai, todėl su juo bendrauja angliškai, padedant mamai. Nepilnametis nurodė, jog tėčio gyvai niekada nematė, tik per vaizdo skambučius. Vaikas nurodė, kad jam labai patinka gyventi su mama ir „baba“. Tarnybos nuomone, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus, o prašomo dydžio išlaikymas galimai patenkintų vaiko poreikius (el. b. t. 1, b. l. 170-175).

Atsakovui, nepavykus įteikti jam procesinių dokumentų pagal Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas žinomu paskutiniu atsakovo adresu (kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovas, ieškovei prašant, nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso) (el. bylos priedas, b. l. 16, 23, 24, 25, 27, 28; el. b. 2 t., b. l. 10, 12, 56), patikslintas ieškinys ir jo priedai, teismo pranešimas, šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (el. bylos priedas, b. l. 37) (CPK 130 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui K. K. F. A. procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui K. K. F. A. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad K. K. F. A. nesirūpina savo sūnumi N. T. A., neteikia vaikui išlaikymo, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo. Kartais bendrauja su vaiku elektroninių ryšių priemonių pagalba, bet itin trumpai, todėl tokio bendravimo negalima laikyti rūpinimosi vaiku pareigos vykdymu. Teigė, kad šalims gyvenant kartu kilo daug konfliktų, atsakovas prieš ją psichologiškai smurtaudavo, sukeldavo įtampą ir baimės jausmą. Vėliau prižadėdavo atvykti iš Kinijos, rūpintis vaiku, tačiau pažadų netęsėjo. Minėta situacija tęsiasi penkerius metus, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad ji pasikeis, ar pasikeis tėvo požiūris į nepilnametį sūnų. Teigė, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas atsižvelgiant į du pinigų pervedimus, kuriuos padarė atsakovas, t. y. sumažintas pervesta pinigų suma. Dėl išlaikymo vaikui paaiškino, kad vaikas turi specialiųjų poreikių (duomenys neskelbtini), todėl vaikui reikalingi (duomenys neskelbtini), sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus lanko darželį (apie 60 Eur/ mėn.), reikia skirti lėšų ir vaiko pramogoms (30 Eur/ mėn.) bei būreliams (apie 90 Eur/ mėn.).

Ieškovės atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė prašė tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko N. T. A. tėvas K. K. F. A. juo nesirūpina, neteikia išlaikymo, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, todėl yra įstatyme numatytas pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui. Atsakovas prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėjo tik du kartus, pervesdamas iš viso 669 JAV dolerių (597,32 Eur) jo išlaikymui, daugiau prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, o per šį laikotarpį atsakovo elgesys nepasikeitė ir nėra pagrindo manyti, kad pasikeis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai pasirūpina vaiko interesų užtikrinimu bei poreikių tenkinimu, o atsakovas yra grasinęs ieškovei, kad atims iš jos vaiką, yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl vaikui reikia (duomenys neskelbtini). 

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu neteikia išlaikymo vaikui, nesistengia bendrauti su vaiku ir jo auklėti, nededa pastangų rūpintis vaiku, neatvyksta į Lietuvą, todėl tėvo valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas K. K. F. A. yra nepilnamečio vaiko N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (el. b. 1 t., b. l. 11). Ieškovės, davusios priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatyta, kad vaikas gimė šalims negyvenant kartu, gimus vaikui atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, pragyveno apie mėnesį kartu. Byloje nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja itin retai, epizodiškai, vaikas tėvą yra matęs tik ryšio priemonių pagalba. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikia sūnui išlaikymo, nuo vaiko gimimo tik du kartus yra pervedęs sūnaus išlaikymui 670 JAV dolerių.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas apie vykstantį teismo procesą žino, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

CK 3.155

Byloje nustatyta, kad atsakovas beveik penkerius su puse metų, t. y. iš esmės nuo vaiko gimimo, neįgyvendino tėvo valdžios – su vaiku nepalaikė artimų ryšių, bendravo nuotoliniu būdu epizodiškai, juo nesirūpino, nesidomėjo jo pasiekimais ir neauklėjo. Atsakovas vaiką matė tik kūdikį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvavo sūnų auklėjant ir ugdant, sąmoningai nevykdė savo kaip tėvo konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, buvo visiškai abejingas vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, visiškas nusišalinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo daugiau nei penkerius metus neabejotinai daro ypatingą žalą vaiko raidai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo vaiko gimimo. Ieškovės teigimu, atsakovas vaiko išlaikymui tik 2014 m. vasarą yra pervedęs 385 JAV dolerių, o 2014 m. rudenį – 285 JAV dolerių.  

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apskritai žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi ir nevykdė tėvo pareigų.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Vaiko nuomonė apie jo šeimą buvo fiksuota Tarnybos pateiktame 2019-11-18 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1TSD-3452, iš kurio matyti, kad vaikas žino, jog jo tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Berniukas nurodė, kad su tėčiu kartais pakalba mobiliuoju telefonu. T. teigė, kad tėtis nekalba lietuviškai, su tėčiu bendrauja angliškai padedant mamai. Berniukas nurodė, kad tėčio gyvai niekada nematė, tik per vaizdo skambučius (el. b. 1 t., b. l. 175). Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjimo teisme metu buvo penkerių su puse metų amžiaus. Todėl esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, teismas tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko. Teismo vertinimu, penkerių metų amžiaus vaiko galimybės, iš esmės nepažįstant tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į tėvo valdžios įgyvendinimą iš esmės nesikeičia – atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks tėvo elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovas stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas K. K. F. A. yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovo tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, todėl laikinas jo, kaip tėvo, valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų betikslis, kadangi jis nedės pastangų vykdyti tėvo pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės A. L. reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui K. K. F. A. tėvo valdžią vaiko N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti sūnaus N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir ieškovė viena juo rūpinasi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė su vaiku gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), su visais patogumais, ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos berniukui augti, vaiką ugdyti ir ilsėtis, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. L. vaiko interesams neprieštarauja.

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad mažametis šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri juo nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, ugdytis, o atsakovas sūnaus auklėjime nedalyvauja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 235 Eur kas mėnesį. Sprendžiant dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir jam patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje ir ieškovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 170 Eur maistui, drabužiams, avalynei – 80 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, darželiui – 60 Eur, būreliams – 90 Eur, gyvenamajam būstui – 120 Eur, vaiko laisvalaikiui, pramogoms – 30 Eur (el. b. 1 t., b. l. 121-122; 2019-12-10/19 teismo posėdžio garso įrašas). Vaikas turi specialiųjų poreikių, dėl kurių lanko baseiną (26 Eur/ mėn.), jam reikalinga (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vaikams būtinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, todėl šiems vaiko poreikiams patenkinti išlaidos taip pat įtrauktinos į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą. Taigi iš byloje pateiktos informacijos bei iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, vaistus, įvairios išlaidos vaiko pramogoms, ugdymui, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba, jos mėnesio pajamas sudaro maždaug 400 Eur dydžio darbo užmokestis, 1200 Eur pajamų iš bendro verslo su mama. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui, taip pat dėl prašomo priteisti 235 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio vaikui, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovui gauti pakankamas pajamas. 

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikas turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė viena augina nepilnametį sūnų, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. T. A. naudai po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 15 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko N. T. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti vaikui 3162,68 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo (2015 m. liepos 15 d.), kas mėnesį skaičiuojant išlaikymo dydį po 235 Eur ir minusuojant atsakovo sumokėtą 597,32 Eur sumą. 

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymui yra pervedęs tik 597,32 Eur sumą, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. liepos 15 d. teikė N. T. A. išlaikymą, iš atsakovo priteistina jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo skola. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2015 m. liepos 15 d. (CK 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties, vaiko poreikių) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo teikti vaikui 235 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. T. A. priteistina 3162,68 Eur išlaikymo skola (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-26 sprendimu Nr. (1.7)S-228-292-15, 2015-06-23 sprendimu Nr. (1.7)S-392-2338-15 ir 2016-05-12 sprendimu Nr. 2.2-(NTP2)-16-P-1845-7585 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė Renata Narbutienė (el. b. t. 1, b. l. 36, 37). Iš teismui pateiktos 2019 m. gruodžio 9 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 528,03 Eur (el. bylos priedas, b. l. 45). 

Nuo 2019-12-09 ieškovės interesams atstovavo advokato padėjėja Giedrė Dainorė (el. bylos priedas, b. l. 46). Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų (el. bylos priedas, b. l. 50-54). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 1,66 Eur.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų, o kadangi ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybei iš atsakovo priteistina 739,3 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 63,45 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, 71,16 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, 1,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 528,03 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui K. K. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią vaiko N. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. K. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015 m. liepos 15 d., iki N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), 3162,68 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt dviejų Eur 68 ct) išlaikymo įsiskolinimą vaikui N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pavesti nepilnamečio vaiko N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. K. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus Eur) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. K. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 739,3 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų: 211,27 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 528,03 Eur suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Jurgita Rimeikienė