Civilinė byla Nr. e2A-442-580/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05448-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanijai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanijai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, A. M., K. K., K. K., V. B., UAB „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovę „DV17“, V. M., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant ūkio pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro;
1.2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro:
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija” per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
2. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad:
2.1. vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Žemės sklypas ir patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą;
2.2. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017-07-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jog patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad Žemės sklype esantis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-05-29 nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius reikalavo, kad būtų pašalintos Žemės sklype esančių pastatų liekanos ir neegzistuojantys pastatai išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro;
2.3. Nacionalinė žemės tarnyba veikia pagal žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – Nuostatai). Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Nuostatų 6.3. punktas). Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra tinkamas subjektas ir turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo;
2.4. pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus sudarytame Žemės sklype esančių pastatų ir statinių būklės 2017-03-28 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota atsakovams priklausančių statinių būklė. Daugumos atsakovams priklausančių ūkinių pastatų būklė yra itin prasta, netenkina esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo, pastovumo), didžioji dalis statinių yra sunykę, dauguma avarinės būklės, todėl vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu tokiems ūkiniams pastatams negali būti išskirta Žemės sklypo dalis ir išnuomota ar parduota be aukciono;
2.5. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 69 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.
3. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ ir jo priedo „Nekilnojamojo turto sąrašas“, 2014-09-12 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ pasirašytos akcijų pasirašymo sutarties bei savivaldybės 2014-09-30 akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ pagrindu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „Start Vilnius“ nuosavybei: 1) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); 2) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); ir 3) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). UAB „Start Vilnius“ buvo perduotos ir savivaldybės iš ankstesnio statinių savininko – valstybės, įgytos teisės į naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurią statiniai užima ir kuri būtina jiems naudoti pagal paskirtį;
3.2. po 2018 m. įvykusio UAB „Start Vilnius“ reorganizavimo, ši įmonė buvo prijungta prie atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perėmė UAB „Start Vilnius“ teises, pareigas ir turtą, įskaitant ginčo ūkio pastatus su teisės aktų suteikiamomis teisėmis į šiais statiniais užimamą ir statinių naudojimui reikalingą žemės sklypo dalį;
3.3. byloje nebuvo ginčijamas ūkio pastatų įgijimo sandorių teisėtumas bei ūkio pastatų pastatymo teisėtumas. Nebuvo ginčo, kad statinių buvimas Žemės sklype prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teritorijų planavimo dokumentams, kad tokio pobūdžio statiniai žemės sklype negali stovėti. Atsakovei priklausantis medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, jo konstrukcijų būklė patenkinama. Medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, bet avarinės būklės. Medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, sunykęs. Nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas yra teisėtas, nes Vyriausybės įgaliotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-09 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė savivaldybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini), esančius objektus su jiems priskirtais priklausiniais pagal sąrašą, tarp kurių buvo perduoti ir ginčo ūkio pastatai, pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kokios teises pažeidžiamos dėl atsakovėms priklausančių statinių buvimo Žemės sklype;
3.4. ieškinys atmestinas, nes ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti ieškinį.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
4.1. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte teigiama, jog statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pastato savininkams įstatymas suteikia teisę rinktis suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius. Atsakovė siekia ginčo statinius rekonstruoti / atstatyti ir naudoti juos pagal paskirtį, tačiau to negali padaryti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ieškovė nepagrįstai reikalauja nugriauti ūkio pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro;
4.2. valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas. Savivaldybės turtas, kaip viešoji nuosavybė negali būti nurašomas ar pripažįstamas netinkamu naudoti, nesant jokio teisinio pagrindo;
4.3. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyti specialūs pagrindai, kuomet valstybės ir savivaldybių turtas gali būti pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas. Ieškinio tenkinimas reikštų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės nusavinimą.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį tenkinti, nes statinių likučiai ar buvę statiniai nesudaro kultūros paveldo objekto, nėra nustatytų vertingų savybių. Dalis statinių nunykę, kiti neegzistuoja, nėra saugomi kaip kultūros paveldas.
6. Trečiasis asmuo Namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė ieškinį tenkinti, nes dalis ginčo statinių neegzistuoja, kitur yra statinių liekanos. Prašė atkreipti dėmesį, kad atsakovams priklausantys statiniai yra nuo to laikotarpio, kai buvo laikomi gyvūnai, todėl ieškovė turėtų reikalavimų sąrašą dėl nenaudojamų pastatų plėsti. Vilniaus senamiestyje, kaip kultūros paveldo objekte, negali būti statinių griuvėsiai, kurie nėra saugomi kaip kultūros paveldo objektas.
7. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius prašo teismą ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:
8.1. įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro;
8.2. įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8.3. įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8.4. įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija” per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro;
8.5. priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 150 Eur žyminį mokestį valstybės naudai ir iš UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ 150 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.
9. Teismas sprendime nurodė, kad:
9.1. teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų – šalių susirašinėjimo, nuotraukų, patikrinimo vietoje aktų, statybos inspekcijos atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, vietos fiksacijos nuotraukų – nustatė, kad ieškovo prašomi išregistruoti statiniai neišlikę. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad statiniai egzistuoja natūra;
9.2. valstybinės žemės nuoma be aukciono, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260, 28.1 punktu, yra negalima statiniui, neturinčiam aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Atsakovų atsikirtimą, kad turi teisę atkurti statinį, teismas atmetė, nes be Žemės sklypo savininko sutikimo statybos darbai negali būti vykdomi, Žemės sklypas statinių naudojimui atsakovėms neišnuomotas, o ūkinės paskirties statinių atkūrimas Vilniaus senamiestyje neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų;
9.3. vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, CK 4.254 straipsnio 9 punktu teismas nustatė prievolę atsakovėms įforminti buvusio nekilnojamojo daikto išnykimą. Atsakovių nekilnojamojo turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre valstybei priklausančiame žemės sklype pažeidžia žemės savininko nuosavybės teisę, nes neaišku, kokiu pagrindu ant valstybei priklausančios žemės yra registruotas neegzistuojantis turtas. Tai apsunkina Žemės sklypo savininko nuosavybės teisę – valdyti, naudoti, disponuoti sklypu. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą viešame registre turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registre registruojamas su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijęs juridinis faktas – buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Tokią pareigą turi asmenys, kurių vardu registruota nuosavybės teisė į statinius, tai yra atsakovai. Tuo remdamasis teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro;
9.4. statiniai atsakovų vardu įregistruoti kaip ūkio paskirties statiniai. Statinių funkcinė paskirtis neaiški. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nežino kam statinys priklauso, nors jis registruotas atsakovės vardu. Atsakovės nesikreipė dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kad galėtų statiniais naudotis. Statinių buvimas ant Žemės sklypo be šio sklypo savininko sutikimo, pažeidžia nuosavybės teisę;
9.5. iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad atsakovėms priklausantys ūkio paskirties pastatai Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra griūnantys, jų savininkai neinvestuoja į jų būklės gerinimą, stogai uždengti statybos atliekomis. Nors atsakovės įrodinėja, kad pastatai naudojami, tačiau prieiga apaugusi žolėmis. Statinių duomenys neatitinka jų faktinės būklės, statiniai naudojami tik Žemės sklypo vietai užimti ir apriboti ieškovo teisę disponuoti, naudotis, valdyti valstybei priklausančiu Žemės sklypu. Vadovaudamasis CK 4.40 straipsniu, 4.37 straipsniu, 4.98 straipsniu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas tenkino reikalavimą dėl ūkio pastato pašalinimo ir išregistravimo;
9.6. atsakovės nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos, todėl ieškovė turi įstatymo leidėjo suteiktas teises pašalinti Žemės sklypo savininko nuosavybės teisių pažeidimą. Atsakovės daiktinės teisės į išnykusius daiktus negali turėti, nes registre registruojama teisė į egzistuojantį nekilnojamąjį turtą, o šiam susidėvėjus fiziškai, išnykus, nugriovus, privalo vadovautis CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostata ir viešame registre įregistruoti buvusio daikto išnykimo faktą. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad teisėtai naudojasi valstybei priklausančiu Žemės sklypu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; 3) priteisti iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 150 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. sandoriai ir aktai, kurių pagrindu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatus ir šių statinių nuosavybės sąlygotas teises į jais užimamą Žemės sklypo dalį, yra galiojantys. Byloje nebuvo ginčijamas ūkio pastatų įgijimo sandorių teisėtumas bei ūkio pastatų pastatymo teisėtumas. Nebuvo ginčo, kad ūkio pastatai, kurie anksčiau priklausė valstybei, buvo pastatyti neteisėtai, kad statinių buvimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teritorijų planavimo dokumentams, kad tokio pobūdžio statiniai Žemės sklype negali stovėti;
10.2. 2014 m. pabaigoje vyko viešas aukcionas, kuriame, su Vilniaus miesto savivaldybės leidimu, buvo pardavinėjami ginčo statiniai. 2014-12-11 nustatytas viešo aukciono laimėtojas, su kuriuo per 10 dienų turėjo būti sudaryta turto, įskaitant ūkio pastatus, pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties sudarymas buvo ilgai atidedamas, o vėliau tapo neįmanomu dėl nuo UAB „Start Vilnius“ nepriklausiusių aplinkybių. Netrukus po to, kai UAB „Start Vilnius“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius, buvo pradėti įvairūs veiksmai (areštai, raštai, skundai, teismo bylos ir pan.), įskaitant ir ieškovės raštus, ribojantys atsakovės teises naudoti, valdyti ir disponuoti ginčo statiniais. Tai objektyviai kliudė ir kliudo atsakovei efektyviai įgyvendinti teisę ūkio pastatus suremontuoti. Nei UAB „Start Vilnius“, nei jo teises po reorganizavimo perėmusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ niekada neatsisakė ir kitais būdais neprarado savo, kaip savininko, teisių į ūkio pastatus, neturėjo valios ūkio pastatus sunaikinti, nugriauti ir neatliko turto griovimo ar kitų veiksmų, galėjusių sąlygoti turto ir jo suteikiamų savininko teisių išnykimą;
10.3. sprendime padaryta klaidinga išvada, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuosavybės teisė į tris ūkio pastatus yra pasibaigusi ir dėl to ūkio pastatai turi būti išregistruoti ir pašalinti iš žemės sklypo. Tokia teismo išvada paneigia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisę. Darydamas išvadą, kad 2 ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) laikytini neišlikusiais ir išregistruotini, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, kada statinys laikomas išnykusiu;
10.4. pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nepagrįstai ignoruota dalis bylos įrodymų. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad visi ieškovės prašomi išregistruoti statiniai neva neegzistuoja. Sprendime nenurodyta, kurie konkrečiai byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad du UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausantys statiniai neišliko. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys statinių išlikimą;
10.5. įpareigojant nugriauti teisėtai pastatytą, egzistuojantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro buvo paneigtos atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuosavybės teisės, suformuotas teisinėje valstybėje netoleruotinas precedentas, suteikiantis teisę žemės sklypo savininkui bet kada reikalauti pašalinti ant jam priklausančio žemės sklypo teisėtai pastatytus kitiems asmenims priklausančius statinius. Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas įpareigojo nugriauti, tenkindamas ieškinį asmens, kuris neturi teisės reikšti tokio reikalavimo (dėl statinio nugriovimo), t. y. yra netinkamas ieškovas;
10.6. sprendime pateiktais išaiškinimais teismas sukūrė prielaidas žemės sklypų savininkams reikšti reikalavimus dėl teisėtai jiems priklausančiuose žemės sklypuose esančių kitiems asmenims priklausančių statinių (pvz., paveldėtų, dovanotų ir pan.) nugriovimo.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teismas nutarė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
12. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą grindė argumentais:
12.1. ieškovė turi teisę jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis). Atmestini argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, siekiant racionalaus valstybinės žemės naudojimo, ar teikti tokį ieškinį, jeigu valstybės institucijos tokių veiksmų neatlieka. Valstybinių žemės sklypų nuomos ar pardavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, kurio 2.2 punkte nustatyta, jog parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti įstatymuose. Asmeniui negalint naudoti statinio arba nustačius faktą, kad tokio pobūdžio statinys neegzistuoja, yra sunykęs nenaudojamas ir panašiai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir jų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Tai patikėtinis ir atliko, pateikdamas teismui negatorinį ieškinį;
12.2. atsakovai nepateikė duomenų, kad valstybinėje žemėje yra pastatų pamatų liekanos ar pamatai. Nesant tokių duomenų, negalima teigti, kad ginčo pastatai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį – turi laikančiąsias konstrukcijas ir yra nekilnojamieji daiktai, ar to, kad pamatas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu;
12.3. iš atliktų patikrinimo aktų matyti, kad ūkinių pastatų natūroje nėra, šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esančių ūkinių pastatų kurių žymėjimas (duomenys neskelbtini) taip pat nėra natūroje (šią aplinkybę taip pat pagrindžia Vilniaus miesto skyriaus 2018-09-03 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Žemės sklype esančių pastatų ir statinių būklės 2017-03-28 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daugumos ūkinių pastatų būklė itin prasta, netenkina esminių statinio reikalavimų, didžioji dalis statinių yra sunykę, kelia pavojų. Patikrinimo akte pažymėta, kad ūkio pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nėra;
12.4. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įpareigotinos atlikti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 84.4.2. punkte ir 84.15 punkte nustatytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti ginčo statinius iš Nekilnojamojo turto registro.
13. Trečiasis asmuo Namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad:
13.1. ginčo statiniai yra pagalbinio ūkio paskirties ir tarnauja pagrindiniam daiktui – gyvenamiesiems namams, bei pokaryje pastatyti gyventojų reikmėms tenkinti – laikyti kietąjį kurą. Gyvenamieji namai neturi centralizuoto šildymo ir yra šildomi krosnimis. Atsakovės Žemės sklype neturi pagrindinio daikto nuosavybės teisių, todėl šių statinių negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Dėl nuosavybės teisių atsiradimo prieš apeliantes pradėtas ginčas teisme. Nuosavybės turėjimas ir registro faktas neįrodo sandorio teisėtumo;
13.2. ginčo statiniai yra fiksuoti, kaip namo dalys. Namo dalims atskiros Žemės sklypo dalys neišskiriamos. Apeliantės, reikalaudamos išskirti Žemės sklypo dalis pagalbinio ūkio paskirties pastatams, pažeidžia gyvenamųjų namų savininkų teises, nes Žemės sklypas suformuotas jų gyvenamiesiems namams eksploatuoti. Namų valdos žemės sklypo įsigijimas galimas tik pagrindinio daikto turėtojams. Pagalbinio ūkio paskirties pastatams išskirtos Žemės sklypo dalys, sumažintų namų savininkų įsigyjamas dalis. Teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisė į ginčo ūkio paskirties pastatus yra pasibaigusi ir dėl to ūkio pastatai turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir pašalinti iš Žemės sklypo;
13.3. keliais išlikusiais ūkio statiniais suręstais iš atliekų: sienos iš lentų ir sunkvežimio tentu uždengtu stogu, apeliantės niekada nesinaudojo, jie nebuvo reikalingi jų poreikiams tenkinti pagal jų paskirtį. Apeliančių siekis yra užvaldyti didelės vertės Žemės sklypo dalis.
14. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė abu apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas pagal kompetenciją sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė tenkinti apeliantės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė argumentus:
15.1. teismo išvada prieštarauja teismų praktikai ir paneigia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę. Vien tas faktas, kad ieškovė nesutiko duoti leidimo naudotis Žemės sklypu, turint tikslą tinkamai įgyvendinti savo kaip savininkų teises į priklausantį nekilnojamąjį turtą (jį remontuoti, rekonstruoti ar atlikti kitus būtinus veiksmus), nesudaro pagrindo paneigti savininko teisės į jam priklausantį turtą. Tokiais veiksmais yra nesąžiningai ir neproporcingai apribojamos ant Žemės sklypo esančių pastatų savininkų teises ir teisėti interesai;
15.2. teismas nesiaiškino fakto dėl ginčo pastatų pamatų likučių egzistavimo. Teismo vertinimas, jog pastatai yra visiškai išnykę negalėjo būti padarytas, kadangi ieškovė nebuvo pateikusi šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Net ir esant nugriautiems apeliantei priklausantiems ūkio pastatams, tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl ginčo statinių pamatų visiško nebuvimo ir atsiradusio pagrindo atsisakyti jai nuosavybes teise priklausančio turto, jį išregistruojant.
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, sunykus statiniams.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį patikėjimo teise valdo ieškovė. Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
20. Šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė, pakeitus sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi pripažino, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinėje žemėje be jokio teisinio pagrindo, pastatas yra netinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį ir yra nenaudojimas, avarinės būklės, kuri gali kelti pavojų aplinkiniams, todėl laikė, kad reikalavimas dėl pastato nugriovimo ir išregistravimo yra tenkintinas. Dalį pastatų teismas pripažino sunykusiais, o dėl 4 pastatų, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo dalį panaikino, nustatęs, kad yra išlikę pastatai. Taigi, dalis ginčo apeliacine tvarka yra išspręsta ir šia nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
21. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba yra pareiškusi ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, susijusius su 3 nekilnojamaisiais daiktais. Ieškovė dėl 2 pastatų-ūkio pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); prašo įforminti žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro, o ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašo pašalinti, savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui.
22. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pirmosios instancijos teismas šių pastatų atžvilgiu ieškinį tenkino. Šią teismo sprendimo dalį UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apskundė apeliaciniu skundu. Apeliacine tvarka priimta Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutartimi civilinės bylos dalis, susijusi su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniu skundu, buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13358-1044/2020, kurioje ginčijama UAB „Start Vilnius“ (po 2018 m. įvykusio UAB „Start Vilnius“ reorganizavimo, ši įmonė buvo prijungta prie atsakovės UAB „Vilniaus Vystymo kompanija“) nuosavybės teisių į visus tris ūkio pastatus, kurie yra šios bylos ginčo objektas, įgijimo teisėtumas.
23. Ieškovai A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P.. A. A. G. M. ir R. M. prašė pripažinti negaliojančiais ab initio: 1) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „Start Vilnius“; 2) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo pagrindu sudarytos 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl tų pačių 5 statinių perleidimo UAB „Start Vilnius“; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014-09-14 akto (sąrašo) dalį dėl tų pačių 5 statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“; 4) pripažinti negaliojančia 2018-08-14 priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria tie patys 5 statiniai perduoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“; 5) taikyti vienašalę restituciją, priteisiant Vilniaus miesto savivaldybei iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tuos pačius 5 statinius; 6) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-238-1044/2022, nuspręsta tenkinti ieškinį iš dalies dėl 5 statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įpareigojimo grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 5 statinius. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad įsakymas nesusijęs su bylos dalyku. Šiaulių apygardos teismo 2022-10-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-390-372/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
25. Nekilnojamojo turto registro 2022-10-20 išrašo duomenimis patvirtinta, kad nuosavybės teisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-238-1044/2022, pagrindu išregistruota atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ į ūkio pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto savivaldybei.
Dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinimo ir išregistravimo
26. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašė įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pašalinti ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui. Šis ieškinio reikalavimas skundžiamu teismo sprendimu tenkintas visiškai. Atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vertinimu, tokiu būdu buvo paneigtos atsakovės nuosavybės teisės, suformuotas teisinėje valstybėje netoleruotinas precedentas, suteikiantis teisę žemės sklypo savininkui bet kada reikalauti pašalinti ant jam priklausančio žemės sklypo teisėtai pastatytus kitiems asmenims priklausančius statinius; reikalavimą pareiškė asmuo, kuris neturi teisės reikšti reikalavimo dėl statinio nugriovimo.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022-10-20 išrašo matyti, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio pastato, statybos pabaigos metai – 1955 m., sienos – medis su karkasu, užstatymo plotas – 15 kv. m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., atkūrimo sąnaudos – 1 022 Eur.
28. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017-03-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 kv. m, yra medinio karkaso konstrukcijų, be pamatų, apkaltas medinėmis lentomis, stogas uždengtas žalia brezento medžiaga, apatinė medinė pastato dalis yra veikiama drėgmės, lentos pajuodusios, naudojamas, durys užrakintos.
29. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-03-30 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagalbinio ūkio, medinis, naudojamas.
30. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-05-29 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškimo dalies argumentų ir taikyti viešojo intereso gynimo priemonę nustatyta, kad ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagalbinio ūkio, medinis, naudojamas.
31. Vilniaus miesto skyrius 2017-07-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „Start Vilnius“, kad patikrinimo vietovėje metu nustatyta, jog Žemės sklype esantis ir nuosavybės teise priklausantis pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Vilniaus miesto skyrius reikalavo, kad būtų pašalintas šis pastatas bei neegzistuojantys pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimas įvykdytas nebuvo. 2017-08-28 raštu UAB „Start Vilnius“ pateikė paaiškinimus, kuriais nesutiko su pateiktu reikalavimu.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), yra itin prastos būklės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ginčo pastatas yra be pamatų, apkaltas medinėmis lentomis, stogas uždengtas žalia brezento medžiaga, apatinė medinė pastato dalis yra veikiama drėgmės, lentos pajuodusios. Pastato nusidėvėjimas yra 70 proc. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pastatu pagal jo paskirtį naudojosi ar kad jį prižiūrėjo. Nors ir yra nurodoma, kad pastatas naudojamas, jo durys užrakintos, tačiau sunku suprasti, kaip ir kokiu tikslu šio pastato savininkas gali naudoti kitiems savininkams priklausančio gyvenamojo namo kieme esantį statinį. Tai, kad pastatas yra be stogo, o užtiestas brezentine medžiaga, rodo, jog savininkas statiniu nesirūpina ir jo seniai netvarko. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kad pastatas yra naudojamas, nepaaiškinama, kokiu būdu pastatas naudojamas, nenustatyta reali pastato naudojimo paskirtis.
33. Atsakovė byloje nurodė, kad ji kaip šių ūkio pastatų savininkė, siekia ginčo statinius rekonstruoti ir naudoti juos pagal paskirtį, tačiau to negali padaryti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ieškovė nepagrįstai šią teisę varžo reikalaudama nugriauti ūkio pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodytas atsakovės argumentas ir išreikštas ketinimas yra niekuo nepagrįstas, nėra realu, kad įmonė turi interesų Vilniaus miesto senamiestyje naudoti pagalbinio ūkio paskirties gana nedidelio ploto statinį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad statiniai naudojami tik Žemės sklypo vietai užimti ir apriboti ieškovės teisę disponuoti, naudotis ir valdyti valstybės žeme.
34. Atsakovė taip pat remiasi Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Šiuo aspektu yra svarbu tai, kad byloje nagrinėjamas dviejų savininkų ginčas, taigi nuosavybės teisės gynimo interesas yra abipusis. Teisėjų kolegija remia ieškovės poziciją, kad svarbią reikšmę turi tai, jog statiniai stovi ant valstybinės žemės. Sutiktina, kad valstybinė žemė yra ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, kuris yra bendras visos visuomenės gėris. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės taikomas teisinis apibrėžtumas, t. y. sandoriai dėl turto naudojimo gali būti sudaromi išimtinai pagal teisės normų reikalavimus. Valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu, kuo šioje byloje yra suinteresuota atsakovė, gali būti sudaromi laikantis CK 6.551 straipsnio bei Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių reikalavimų. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas nurodo, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
35. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
36. Taigi, nenustačius, jog ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra realiai naudojamas, nesant jokių duomenų apie statinio galimumą naudoti pagal pagalbinio ūkio paskirtį, yra pagrindo statinį laikyti neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir spręsti, jog jo naudojimui valstybinės žemės nuomojimas be aukciono neatitiktų teisinio reglamentavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas nuostatas, konstatuoja, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybinę žemę, būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Susidūrus dviejų nuosavybės turėtojų interesams, sprendžiama, kad prioritetiškai turi būti ginama ieškovės, valstybinės žemės patikėtinio, teisė. Tuo remiantis teismo sprendime pateikto teisės aiškinimo prieštaravimas Konstitucijos 23 straipsniui nenustatomas.
37. Vilniaus apygardos teismo 2022-10-20 nutartyje bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, kurioje nurodyta, kad negatorinį ieškinį pareiškusi ieškovė turėjo tik įrodyti, kad yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovei priklausantis statinys, savininkė, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovei neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovės teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, kad atsakovė turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovė. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog turi teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui naudoti.
38. Argumentuodama, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, atsakovė remiasi statybą reglamentuojančiais teisės aktais ir teigia, kad tokia teisė ieškovei pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį nėra suteikta. Su tokia pozicija nesutiktina. Nekilnojamojo turto registre Nacionalinė žemės tarnyba yra registruota, kaip turinti valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisę. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Nacionalinė žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6.3 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas. Sprendžiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra tinkamas subjektas ir turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo
39. Nustačius, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje be jokio teisinio pagrindo, pastatas yra netinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį ir yra nenaudojimas, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nugriauti atsakovei priklausantį pastatą, esantį valstybinėje žemėje ir jį išregistruoti iš VĮ „Registrų centras“.
Dėl reikalavimų išregistruoti pastatus iš Nekilnojamojo turto registro
40. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti ūkio pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro. Šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad pastatai yra sunykę, t. y. neegzistuoja, todėl privalo būti išregistruoti. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą ir nurodo, kad darydamas išvadą, kad ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytini neišlikusiais ir išregistruotini, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, kada statinys laikomas išnykusiu.
41. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 43 punktas).
42. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022-10-20 išrašo matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio pastato, statybos pabaigos metai – 1955 m., sienos – medis su karkasu, užstatymo plotas – 28 kv. m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., atkūrimo sąnaudos – 1 830 Eur. Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio pastato, statybos pabaigos metai – 1955 m., sienos – medis su karkasu, užstatymo plotas – 18 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., atkūrimo sąnaudos – 1 376 Eur,
43. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudarytame 2017-03-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m, yra be pamatų, medinių lentų sienos vietomis išardytos, dalis sienų apkalta korodavusia metalo skarda, medinės lentos, medinis karkasas paveiktas puvinio, stogo danga susidėvėjusi, angos neužsandarintos, pastate sukrautos atliekos, patenka pašaliniai asmenys, pastatas nenaudojamas. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nerastas. Nacionalinės žemės tarnybos 2017-05-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs. Iš VĮ Registrų centro 2019-02-08 raštu pateiktų statinių išdėstymo schemų matyti, jog šie du statiniai turi ar turėjo bendrą sieną.
44. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-03-30 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, medinis, naudojamas, o ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunykęs, medinės liekanos.
45. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-05-29 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškimo dalies argumentų ir taikyti viešojo intereso gynimo priemonę nustatyta, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, medinis, naudojamas, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunykęs, medinės liekanos, neatitinka esminių statinio reikalavimų.
46. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas statinius laikyti sunykusiais. CK 4.254 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad daikto išnykimo faktas turi būti registruojamas. Atsakovės argumentas, kad abu pastatai yra išlikę, nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos 2017-05-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas, o ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs. Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimas įvertintas kaip: be pamatų, medinių lentų sienos vietomis išardytos, dalis sienų apkalta korodavusia metalo skarda, medinės lentos, medinis karkasas paveiktas puvinio, stogo danga susidėvėjusi, angos neužsandarintos. Tai iš esmės leidžia spręsti, kad statinio konstrukcijos neišlikusios. Nors šiuo atveju, negalima įvertinti, jog statinys yra visiškai išnykęs, yra likę keli sunykę konstrukcijos elementai, tačiau priimant sprendimą, remiamasi ir ankstesniame šios nutarties skirsnyje nurodytais teismo motyvais.
48. Esant tokiems duomenims, atsakovės rėmimasis tuo, kad Vilniaus apygardos prokuroras 2017-09-25 pareiškimu atsisakė ieškinio Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4290-852/2017 nustatęs faktą, kad abu statiniai yra išlikę, nėra pagrįstas. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl įpareigojimo išregistruoti ūkio pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta.
49. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-238-1044/2022, pasisakyta ir dėl šioje byloje ginčijamų statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu nuspręsta tenkinti ieškinį dėl šių statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įpareigota grąžinti statinius Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo sprendimas yra įvykdytas ir visi 3 statiniai yra perregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju, atsakovė, neteko teisinio suinteresuotumo šioje byloje.
50. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareikštų reikalavimų, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jūra Marija Strumskienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė