Administracinė byla Nr. eA-972-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02930-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui M. M. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-340(AG-278/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas, Komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimas) ir atmesti pareiškėjo M. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą kaip nepagrįstą.
2. Atsakovas nurodė, kad:
2.1. LAGK ginčijamu Komisijos sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BR6-4943110 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir NMA sprendimas), kuriuo, įvertinus pareiškėjo 2021 m. birželio 6 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, reg. Nr. 21-1012228447-1 (toliau – ir Paraiška), deklaruotus duomenis, pareiškėjui taikytos sankcijos ir paskirta 122,83 Eur dydžio galutinė paramos suma.
2.2. LAGK, priimdama skundžiamą Komisijos sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišnagrinėjo kiekvieno surinkto įrodymo, jų nuoseklumo bei visumos. LAGK, spręsdama dėl ekspertų konsultacijų el. paštu, nepagrįstai nelaikė jų įrodymais, nes, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas, el. paštu gauta eksperto konsultacija laikytina rašytiniu įrodymu ir yra leistina įrodinėjimo priemonė. Vien ta aplinkybė, jog eksperto vertinimas buvo pateiktas kaip el. laiško priedas ir pateiktame vertinime nėra nurodyti rekvizitai, negali būti pagrindas nevertinti šių rašytinių įrodymų. Teisės aktuose nėra numatyti detalūs reikalavimai eksperto konsultacijos pateikimo formai.
2.3. Komisija neįvertino, jog ginčo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 (toliau – ir Laukas) pareiškėjas daug metų deklaruoja, kad augina česnakus. Ši aplinkybė taip pat vertintina kitų įrodymų kontekste. Nors pareiškėjas buvo nurodęs, jog deklaruotame Lauke česnakai auginami visą paraiškos laikotarpį (nuo 2015 metų), todėl dirvožemis kiekvienais metais vis stipriau alinamas ir jo derlingumas mažėja, NMA duomenimis, minėtame Lauke česnakai deklaruojami tik nuo 2018 metų; 2015, 2016 metais pareiškėjas neteikė paramos už žemės ūkio naudmenas deklaracijos, o 2017 metais Lauke buvo deklaruota DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau).
2.4. Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama Komisijos sprendimą, nepagrįstai nevertino ir kitų NMA pateiktų įrodymų. NMA teigė, kad ji peržiūrėjo Sentinel vaizdus, kuriuos įvertinusi nustatė, jog Sentinel vaizduose užfiksuota Lauko būklė neatitinka aplinkybių, jog česnakai buvo sėti 2020 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. NMA turimuose Sentinel vaizduose aiškiai matyti, jog pareiškėjo Laukas 2021 m. gegužės mėnesį įdirbtas, jame nėra matomas česnakų pasėlio augimas. Tai papildomai patvirtina NMA 2021 m. liepos 12 d. atliktos pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų duomenų patikros (toliau – ir Patikra vietoje) metu nustatytas aplinkybes, nes iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad Laukas yra rudos spalvos. LAGK turėjo būti aktyvi, siekdama išspręsti ginčą iš esmės, ir, kilus abejonėms dėl pateiktų Sentinel vaizdų, galėjo kreiptis į NMA, įpareigodama pateikti paaiškinimus dėl pateiktų vaizdų.
2.5. Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama Komisijos sprendimą, taip pat nevertino, nepasisakė dėl kito pareiškėjo įgyvendinamo projekto patikros vietoje ataskaitos, kuriose, kaip teigia pareiškėjas, pateikiami naudotos česnakų džiovyklės vaizdai. Nebuvo vertinama ir pasisakyta dėl pateiktos ekspertų konsultacijos, susijusios su derliaus nuėmimo laiko klausimu. Pareiškėjo pateikiami įrodymai ir paaiškinimai iš esmės nėra nuoseklūs, pareiškėjas keičia paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei selektyviai teikia vis naujus argumentus bei įrodymus.
2.6. Komisijos sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas iš esmės nesutiko su Patikros vietoje rezultatais, kadangi pranešimu apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą Patikrą vietoje. Pareiškėjas nepasinaudojo teise pateikti savo nesutikimo argumentus, jis nepateikė paaiškinimų bei kitų įrodymų NMA, taigi jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei neginčijo NMA Patikros vietoje rezultatų teisėtumo bei pagrįstumo, nors turėjo teisę skųsti Patikros vietoje rezultatus NMA direktoriui bei teikti visus papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus.
3. Pareiškėjas M. M. pateiktame atsiliepime nesutiko su atsakovo skundu, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atlikus Patikrą vietoje, 2021 m. lapkričio 29 d. NMA sprendimas buvo priimtas nesikonsultavus su ekspertais, vienašališkai, pagal vidinį NMA darbuotojų įsitikinimą. NMA kreipėsi į ekspertus konsultacijos tik gavusi pareiškėjo skundą, NMA nusprendė tirti faktines aplinkybes tik po to, kai pats pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises.
3.2. Kartu su atsakymu į pareiškėjo skundą NMA pateikė ekspertų nuomonę dėl pareiškėjo Lauko būklės ir skunde nurodytų aplinkybių, tačiau pridėti failai neturėjo jokių elektroniniam laiškui būdingų požymių, jie nebuvo pasirašyti ar kitaip patvirtinti, jog būtų galima vertinti jų autentiškumą. LAGK, vertindama pateiktą ekspertų apklausą, pagrįstai nurodė, jog jeigu ekspertai ir buvo apklausti, tai buvo netinkamai įforminta ir negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes kelia abejonių jo tikrumu. NMA pateikti pirminiai ekspertų vertinimai ir papildomų konsultacijų metu pateikti ekspertų vertinimai dėl derliaus nuėmimo laiko, nuotraukų kokybės skiriasi. Vėlesnės ekspertų konsultacijos metu, kuri buvo pateikta, pareiškėjui pateikus naujas aplinkybes dėl Lauko priežiūros, ekspertai buvo gerokai kategoriškesni ir pateikė labai griežtą vertinimą, galbūt jie buvo šališki, kadangi jų vertinimuose yra nemažai subjektyvumo ir asmeninės nuomonės.
3.3. Teisės aktuose nėra nurodyta, kas laikoma žemės ūkio augalų dominavimu. NMA pateikia šios sąvokos išaiškinimą tik skunde ir grindžia jos aiškinimą Tarptautinių žodžių žodyno duomenimis. Tai suponuoja, jog pati NMA neturi vieningos praktikos ir aiškios pozicijos, kada žemės ūkio augalai laikomi dominuojančiais.
3.4. Lietuvos administracinių ginčų komisija tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog Sentinel vaizdai dviprasmiški ir neįrodo NMA argumentų, nes jie nėra detalūs ir aiškūs. NMA teikiami įrodymai prieštaringi, nes, NMA teigimu, iš Sentinel vaizdų aiškiai matyti, jog 2021 m. gegužės mėn. laukas išdirbtas, jame nematyti česnakų pasėlio augimo, tačiau 2021 m. liepos 12 d. atliktos Patikros vietoje metu fiksuotos nuotraukos patvirtina, jog laukas nebuvo dirbamas, todėl užžėlęs ir česnakų pasėlis nedominuoja; ekspertų vertinimu, taip stipriai laukas užželti galėjo tik jeigu buvo nedirbamas, nes žolės jau buvo subrandinusios sėklas.
3.5. Pasisakydamas dėl aplinkybės, jog LAGK nepasisakė dėl kito pareiškėjo įgyvendinamo projekto patikros vietoje ataskaitos, kurioje pateikiamos naudotos česnakų džiovyklės vaizdai, pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas, jog 2022 m. birželio 8 d. atliktos patikros ataskaita buvo teikta į bylą. Pareiškėjo manymu, LAGK pagrįstai nevertino šios patikros ataskaitos, nes ji nėra susijusi su nagrinėjamu laikotarpiu. Byloje kilęs ginčas dėl 2020 m. rugsėjo –2021 m. spalio mėnesių laikotarpio, tuo tarpu minima patikra atlikta 2022 m. birželio 8 d., jos metu fiksuotos aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču. 2022 m. liepos 4 d. pareiškėjas pateikė NMA nesutikimą dėl patikros metu fiksuotų aplinkybių, todėl NMA bando suklaidinti teismą, teikdama į bylą dokumentus, kurie nėra susiję su ginču.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu patenkino atsakovo NMA skundą – panaikino Komisijos sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:
5.1. 2021 m. birželio 6 d. pareiškėjas pateikė Paraišką. NMA 2021 m. liepos 12 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad Lauke rasti pavieniai česnakai, t. y. česnakų pasėlis nėra dominuojantis (žolinė augmenija nustelbia žemės ūkio augalus); NMA 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 70653 (toliau – ir Pranešimas), prie kurio buvo pridėta Patikros vietoje ataskaitos kopija, pareiškėjas buvo informuotas apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus.
5.2. 2021 m. lapkričio 29 d. NMA priėmė sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-4659485 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas), pareiškėjas pateikė Žemės ūkio ministerijai skundą, kuris buvo persiųstas nagrinėti NMA.
5.3. NMA išsiuntė pareiškėjui 2021 m. kovo 16 d. raštą Nr. BR6-1444 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Paklausimas), prašydama pareiškėjo pateikti atitinkamą informaciją.
5.4. 2022 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė atsakymą į NMA raštą dėl informacijos / pateikimo (toliau – ir Paaiškinimas) bei papildomus dokumentus: 2017 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitą faktūrą bei 2017 m. rugpjūčio 4 d. pinigų priėmimo kvitą dėl česnakų įsigijimo; 2021 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitą už parduotus skaldytus žieminius česnakus. 2022 m. balandžio 7 d. NMA pateikė atsakymą į pareiškėjo skundą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo. 2022 m. gegužės 24 d. pareiškėjas prašė pateikti Sentinel vaizdus ir ekspertų paaiškinimus.
5.5. 2022 m. gegužės 5 d. NMA priėmė sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. birželio 17 d. ginčijamu Komisijos sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA sprendimą.
6. Teismas byloje vadovavosi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr.814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) nuostatomis.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Administravimo taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtinto kriterijaus – žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų, todėl, vadovaujantis Administravimo taisyklių 88 punktu, 2,89 ha Laukas pripažintas neteisingai deklaruotu plotu. Teismas paminėjo, kad Administravimo taisyklės nustato 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką bei bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad jis yra susipažinęs su Administravimo taisyklėmis (Paraiškos III d. 1 p.), dėl to teismas sutiko su NMA, kad ji neįspėjusi gali atlikti patikrinimą ūkyje (Paraiškos III d. 12 p.).
8. Teismas, įvertinęs Patikros vietoje ataskaitoje nurodytus duomenis, pažymėjo, kad atliktos Patikros vietoje metu pasitvirtino faktas, jog Lauke česnakų pasėlis nėra dominuojantis; atliktas Lauko vertinimas buvo išsamus, tikrintojas apėjo, užfiksavo ir įvertino visą Lauką ir jo agrarinę būklę, akcentuodamas visas aplinkybes. Teismas nurodė, kad tikrintojas pateikė paties pažeidimo fiksavimą septyniose fotonuotraukose, kuriose, teismo vertinimu, yra aiškiai (nenuginčijamai) matomas tiek panoraminis Lauko vaizdas keliomis kryptimis, tiek Lauko vaizdas iš arti; visos šios nuotraukos yra su koordinatėmis ir aiškiomis fotografavimo kryptimis, todėl teismui nekilo abejonių, kad buvo tikrintas būtent pareiškėjo Laukas. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad Lauke vyrauja kitokia augmenija ir tik vietomis (ne visose nuotraukose) matyti pavienis česnakų pasėlis, todėl pritarė Agentūros padarytai išvadai, kad fotonuotraukose matyti vienodai sužėlusi ir akivaizdžiai vyraujanti piktžolių kultūra, kuri neabejotinai būdinga tik neprižiūrėtiems ir blogos agrarinės būklės laukams, piktžolės pasiekusios žydėjimo stadiją (kai kur netgi matyti jau sustabarėjusi žolė).
9. Dėl paties pareiškėjo pateiktų nuotraukų teismas pažymėjo, kad nors jose nufotografuotas Laukas, tačiau akivaizdžiai matyti, jog aiškiai skiriasi Lauke esančios augalijos aukštis, todėl teismas sutiko su Agentūros padaryta išvada, jog pareiškėjo nuotraukos yra fotografuotos ne 2021 m. nuimant česnakų derlių, jos be vietos koordinačių bei datos, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Lauke česnakų derlius buvo nuimtas iki atliktos Patikros vietoje.
10. Teismas, įvertinęs Agentūros atliktos Patikros vietoje nuotraukose užfiksuotą informaciją, pažymėjo, kad jose nėra pavaizduota jokių derliaus nuėmimo požymių; nėra technikos provėžų, kitų česnakų rovimo žymių, o vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl česnakų sodinimo (o taip pat ir sėjamosios įsigijimo faktas ir pridėti įrodymai) nepatvirtina priešingai. Teismas atmetė skundžiamame Komisijos sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl sėjamosios yra svarbūs, vertinant kilusius neaiškumus dėl česnakų auginimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog, atlikus Patikrą vietoje, tikrinamas Laukas buvo nufotografuotas ir Lauko atitikimas reikalavimams įvertintas bei pateiktas (aprašytas) Patikros vietoje ataskaitoje kvalifikuoto specialisto, nesant priešingų įrodymų, vertino, kad duomenys Patikros vietoje ataskaitai surinkti ir Patikros vietoje ataskaita parengta kvalifikuotai, o NMA pagrįstai konstatavo, kad, pagal Administravimo taisyklių 88 punktą, nustačius neatitiktį bent vienam iš Administravimo taisyklių 5, 7, 9 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote yra neteisingo deklaravimo atvejis; teismui nepateikta Patikros vietoje duomenis paneigiančių įrodymų.
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog šioje ginčo situacijoje yra neaišku, kodėl visas deklaruotas plotas buvo pripažintas netinkamu deklaruoti ir už visą 2,89 ha plotą buvo skirtos sankcijos, pažymėjęs, jog Patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog visas Laukas neatitinka reikalavimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų, nustatytas TI.13.1 pažeidimas, jo plotas – 2,89 ha. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išskirti Lauko dalies, kaip atitinkančios reikalavimus, nes visame Lauko plote buvo rastas nedominuojantis pasėlis, kadangi česnakai neužėmė akivaizdžios daugumos, lyginant su kitais augalais (piktžolėmis).
12. Pasisakydamas dėl el. paštu gautos ekspertų konsultacijos vertinimo, teismas nurodė, kad, atliekant patikrą vietoje, tiek fotografavimo, tiek kitokių fiksavimo priemonių tikslas yra užfiksuoti pažeidimus / neatitikimus, tačiau jos yra kaip papildomos neatitikimo faktą pagrindžiančios priemonės. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertintinas pateiktų ekspertų konsultacijų (paaiškinimų) turinys, o ne paaiškinimų (el. paštu pateikimo) forma, ir šis paaiškinimų turinys negali būti paneigiamas net jeigu jie yra pateikiami kaip laisvos formos raštas. Teismo vertinimu, Agentūros pateiktos ekspertų konsultacijos (paaiškinimai) vertintini kaip papildomi įrodymai. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą medžiagą dėl ekspertų kompetencijos ir jų turimos kvalifikacijos, darė išvadą, kad ekspertai, pateikę paaiškinimus (konsultacijas), pagal jų įgytą išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją gali (yra tinkami) pateikti savo ekspertinę nuomonę (specialistų įžvalgas) ginčo klausimu. Teismas vertino, kad ekspertų pateikta informacija dėl česnakų auginimo bei Lauko būklės vertinimo yra objektyvi.
13. Teismas įvertino Sentinel vaizdus ir pažymėjo, kad juose aiškiai matyti, jog Laukas 2021 m. gegužės mėn. įdirbtas, o 2020 m. rudenį žemės įdirbimo fakto nematyti, todėl pritarė Agentūros vertinimui, jog nėra pagrindo išvadai, kad dalis česnakų nuimta iki Patikros vietoje atlikimo. Teismas nesutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad Sentinel vaizdai, nesant aiškaus jų aprašymo, apibūdinimo, savaime nepagrindžia atsakovo pozicijos, ir pažymėjo, kad Sentinel vaizdai kaip įrodymas šioje byloje tik papildomai patvirtina Patikros metu nustatytas aplinkybes, nes Sentinel vaizduose užfiksuota Lauko būklė neatitinka pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl česnakų sodinimo / sėjos 2020 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Teismas pritarė atsakovo kartu su Sentinel vaizdais pateiktiems paaiškinimams, jog, pasodinus česnakus rudenį (kaip tvirtina pareiškėjas rugsėjo–spalio mėn.), kitų metų gegužės mėnesį laukuose turėtų akivaizdžiai matytis pradedantis žaliuoti laukas, tuo tarpu ginčo atveju iš Sentinel vaizdų (2021 m. gegužės 11 d.) matyti, kad česnakų Lauko spalva tokia pati, kaip ir avižų lauko, esančio kairėje nuo česnakų Lauko (Laukas rudos spalvos).
14. Pasisakydamas dėl 2022 m. birželio 8 d. patikros vietoje ataskaitų, kuriose, pareiškėjo teigimu, pateikiamas naudotos česnakų džiovyklės vaizdai, vertinimo, teismas nurodė, kad ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir nepaneigia anksčiau padarytų teismo išvadų, nes ji yra teisiškai nereikšminga.
15. Teismas padarė išvadą, jog Patikros vietoje ataskaita yra parengta tinkamai, o NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Patikros vietoje duomenimis, priimdama skundžiamą NMA sprendimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina tinkamo Administravimo taisyklių reikalavimų laikymosi, NMA Patikros vietoje rezultatai ir papildomi įrodymai (fotonuotraukos, Sentinel vaizdai ir ekspertų pateiktos konsultacijos) nekelia teismui abejonių, todėl Agentūros 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. BR6-4943110 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ tiek dėl nustatyto pažeidimo, tiek ir dėl taikytų sankcijų yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nustatytus reikalavimus, jame nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertintos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos ir pagrįstos. Teismas nurodė, kad LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas neužtikrino objektyvios ir visapusiškos paraiškos administravimo procedūros, todėl jis yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą, nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai atliko pateiktų įrodymų vertinimą, tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies pareiškėjo įrodymų (pvz., dėl pateiktų česnakų priėmimo – perdavimo aktų), nevertino, kad dalis įrodymų paneigia / kelia abejonių dėl atsakovo teiginių, priimdamas sprendimą rėmėsi tik NMA pateiktais įrodymais.
16.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu NMA pateiktų Lauko nuotraukų vertinimu, kadangi teismo padarytos išvados prieštaringos (pvz., dėl Lauko išdirbimo, technikos naudojimo žymių ir kt.), bei su pirmosios instancijos teismo išvada, jog derliui nuimti naudojama žemės ūkio technika, ir pažymi, jog pirmieji derliaus nuėmimo darbai atliekami rankomis, tik jų pervežimas iš lauko į džiovyklą nuimant paskutinį derliaus likutį yra daromas pasitelkiant žemės ūkio techniką. Teismas nepagrindė išvados, jog vien aplinkybė, kad česnakų sodinimui buvo naudojama sėjamoji, nepagrindžia to, kad česnakai buvo sodinti.
16.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta Patikros vietoje duomenis paneigiančių įrodymų, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų.
16.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad LAGK nepagrįstai nelaikė elektroniniu paštu gautų ekspertų konsultacijų tinkamu rašytiniu įrodymu, ir pažymi, jog NMA ekspertų apklausa Komisijai buvo pateikta netinkamu formatu, iš pateiktų failų nebuvo galima identifikuoti, kokiu būdu buvo atlikta apklausa (pokalbio metu ar elektroniniu paštu), o prie skundo teismui NMA pridėjo jau kito formato susirašinėjimą su ekspertais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ekspertų apklausos laiko (jau po NMA 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo), jų pateiktų išvadų prieštaringumo.
16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik atsakovo į bylą pateiktus Sentinel vaizdus, nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų ginčo laikotarpio Lauko vaizdų, nepašalino šalių pateiktų vaizdų prieštaravimo, pirmosios instancijos teismo padarytos šių vaizdų vertinimo išvados prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai byloje atliko 2022 m. birželio 8 d. patikros ataskaitos vertinimą, nes patikros metu fiksuotos aplinkybės nėra susijusios su byloje nagrinėjamu ginču.
16.6. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos 2022 m. liepos 4 d. atsakymą NMA „Dėl patikros rezultatų“.
17. Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bylos faktinių aplinkybių tyrimą, o visuma surinktų įrodymų (Patikros vietoje ataskaita, ekspertų konsultacijos, Sentinel vaizdai) patvirtina NMA sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas vertina pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus atskirai nuo konteksto, neatsižvelgia į tai, jog pirmosios instancijos teismas išsakė skirtingus vertinimus ne dėl tų pačių, o dėl skirtingų įrodymų (Patikros vietoje ataskaitos nuotraukų, Sentinel vaizdų) bei skirtingų aplinkybių (t. y. teismas išsakė vienus teiginius, vertindamas Patikros vietoje metu užfiksuotus Lauko vaizdus, ir kitus teiginius, vertindamas papildomus įrodymus (2021 m. gegužės mėn. Sentinel vaizdus ir pan.)).
17.2. Pasisakydamas dėl byloje pateiktų česnakų priėmimo perdavimo aktų, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas pateikė minėtus aktus tik su skundu LAGK, minėti dokumentai nebuvo teikti NMA nei atsakant į paklausimą, kuriuo NMA prašė pateikti informaciją, nei iki NMA sprendimo priėmimo (su skundu NMA pareiškėjas buvo pateikęs tik 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą dėl 1 400 kg česnakų pardavimo; atsakant į Paklausimą, pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitą; su skundu LAGK pareiškėjas pateikė priėmimo perdavimo aktus su skirtingomis datomis, vieno iš jų data buvo 2021 m. liepos 10 d.). NMA vertinimu, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, jog pareiškėjas teikė dokumentus fragmentiškai. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju reikšmingos eksperto konsultacijoje pateiktos išvados dėl derliaus nuėmimo laiko.
17.3. Atsakovas detaliai išdėsto Patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes bei konstatuotus pažeidimus ir pažymi, jog iš Patikros vietoje metu padarytų nuotraukų akivaizdu, kad Lauke česnakai neužėmė akivaizdžios daugumos, lyginant su kitais augalais (piktžolėmis). Tikrintojas neturėjo pamatuoti kelių pavienių nuotraukoje esančių česnakų, nes jie buvo akivaizdžiai nedominuojantys. Abu ekspertai, įvertinę pateiktas nuotraukas, patvirtino Patikros vietoje metu padarytas išvadas, o pareiškėjo pateiktos nuotraukos, jo teigimu, darytos derliaus nuėmimo metu (prieš Patikrą), yra be datos, todėl neįmanoma identifikuoti laikotarpio, kada jos darytos, be to, šios nuotraukos nebuvo pateiktos atsakovui iki NMA Sprendimo priėmimo.
17.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, minima patikra buvo atliekama dėl pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. paraiškos Nr. 19JU-KU-15-2-07169-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-4943110 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui taikytos sankcijos ir paskirta 122,83 Eur dydžio galutinė paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino atsakovo skundą, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-340(AG-278/04-2022) ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamas NMA 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. BR6-4943110 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nustatytus reikalavimus, jame nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertintos, pareiškėjui taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos ir pagrįstos.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl didžiosios dalies pareiškėjo įrodymų, nepagrįstai nenustatė, kad dalis įrodymų paneigia atsakovo teiginius. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik NMA pateiktais įrodymais, nepašalino prieštaravimų dėl skirtingo įrodymų vertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde Komisijai iš esmės nurodė, kad jis nesutinka su NMA sprendimu dėl to, kad NMA nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo 2,89 ha plotą, ir todėl nepagrįstai neskyrė jam paramos (išmokos pagal atitinkamas priemones) ir taikė ilgalaikes sankcijas. Būtent šiais aspektais byloje vertinamas NMA sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
23. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos įrodymus (2022 m. liepos 4 d. pareiškėjo atsakymą NMA „Dėl patikros rezultatų“). Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti šio dokumento pirmosios instancijos teismui. Be to, teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 6 d. pareiškėjas pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. 2021 m. liepos 12 d. NMA atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų Patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad Lauke rasti pavieniai česnakai, t. y. česnakų pasėlis nėra dominuojantis (žolinė augmenija nustelbia žemės ūkio augalus), NMA 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 70653 informavo pareiškėją apie Patikros vietoje rezultatus. 2021 m. lapkričio 29 d. NMA priėmė sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-4659485. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai, kuris buvo persiųstas nagrinėti NMA. NMA išsiuntė pareiškėjui 2021 m. kovo 16 d. Paklausimą, kuriame prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją. 2022 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė Paaiškinimą. NMA 2022 m. balandžio 7 d. atsakymu netenkino pareiškėjo skundo. 2022 m. gegužės 5 d. NMA priėmė skundžiamą NMA sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Komisija 2022 m. birželio 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu patenkino atsakovo skundą – panaikino Komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Lauke česnakų pasėlis nebuvo dominuojantis.
26. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo kontekste, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl to, kad byloje esančių įrodymų visuma (Patikros vietoje metu padarytos Lauko nuotraukos, pareiškėjo ir atsakovo pateikti Sentinel vaizdai, ekspertų konsultacijos, pareiškėjo paaiškinimai dėl česnakų sodinimo / nuėmimo) nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog ginčui aktualiu laikotarpiu česnakai buvo auginami visame Lauke, o iki Patikros vietoje atlikimo dalis česnakų jau buvo nurauti. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuotraukose, pridėtose prie Patikros vietoje ataskaitos, nėra matomi derliaus nuėmimo požymiai (Laukas visiškai neišmindžiotas, jame nėra nulinkusios / ištryptos žolės (jei česnakai, kaip teigia pareiškėjas, buvo nuimami rankomis), technikos, kuria iš Lauko buvo vežamas česnakų derlius, pėdsakų); nuotraukose, kurias pateikė pareiškėjas ir kuriose, pareiškėjo teigimu, užfiksuotas česnakų derliaus nuėmimas, matyti, kad, nurovus česnakus, jų augimo vieta akivaizdžiai ištrypiama. Pažymėtina, kad Patikros vietoje metu darytose Lauko nuotraukose nėra jokių panašios veiklos pėdsakų, nors, pasak pareiškėjo, česnakų derlius Lauke buvo nuimamas 2021 m. liepos mėnesio pradžioje (t. y. likus kelioms dienoms iki Patikros vietoje atlikimo). Ekspertų išvados dėl Lauko būklės paneigia aplinkybes, kad visas Lauko plotas buvo įdirbtas ir kt. Šias teisėjų kolegijos nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertų išvados buvo pateiktos atsakovui po 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas buvo panaikintas skundžiamu NMA sprendimu, o, priimant skundžiamą NMA sprendimą, buvo papildomai įvertinti ne tik atsakovo papildomai surinkti įrodymai (ekspertų išvados), bet ir kiti įrodymai, be kita ko, pareiškėjo pateikti paaiškinimai.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog į bylą pateiktos ekspertų išvados yra vertintinos kaip rašytiniai įrodymai (iš atsakovo teismui pateiktų duomenų matyti, kokie klausimai buvo užduoti elektroniniame laiške, kokius duomenis (Patikros vietoje metu darytas Lauko nuotraukas, pareiškėjo pateiktas Lauko nuotraukas ir kt.) įvertino ekspertai, kokius paaiškinimus jie pateikė). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo pateiktose ekspertų, apklaustų 2022 m. kovo 28 d., išvadose nurodyta, jog Lauko agrarinė būklė buvo prasta, nenustatyti viso Lauko įdirbimo bei derliaus nuėmimo iki Patikros vietoje atlikimo faktai, nes Lauke nematyti jokių veiklos (česnakų žiedynų skynimo, česnakų nuėmimo) požymių. Tačiau ekspertai nepaneigė aplinkybės, kad česnakai galėjo būti nuimami anksčiau nei liepos mėnesio viduryje, bei aplinkybės, kad vienoje Patikros vietoje metu padarytoje Lauko nuotraukoje užfiksuoti gausiai augantys česnakai. 2022 m. birželio 13 d. apklausti ekspertai, įvertinę pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sodinamosios naudojimo, Lauko įdirbimo, česnakų pardavimo, pažymėjo, kad Patikros metu padarytos Lauko nuotraukos paneigia reguliaraus Lauko įdirbimo faktą, tačiau patvirtina aplinkybę, jog Lauke buvo pasodintos 5 juostos po 3 eiles česnakų ties vienu Lauko kraštu. Ekspertai kėlė abejones dėl česnakų nuėmimo laiko 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, nurodydami, kad tuo metu česnakai dar nebuvo visiškai subrendę (jų žiedynai nebuvo visiškai išsitiesę), tačiau jie pažymėjo, kad pareiškėjas vertino česnakų subrendimą ne pagal žiedynus, o pagal lapų būklę (lapai yra nugeltę), ekspertai taip pat patvirtino, kad meteorologinės sąlygos 2021 m. birželio ir liepos mėnesiais galėjo sąlygoti ankstyvą lapų nugeltimą.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ekspertų išvadas, pažymi, jog jie iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius, jog česnakai buvo auginami visame Lauke, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog Lauko dalyje buvo pasodintos 5 juostos po 3 eiles česnakų.
Dėl pažeidimo nustatymo
31. Skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas atlikus Patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad Lauke nesilaikoma Administravimo taisyklių 5.1 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vertinimo kriterijaus. Dėl šio nustatyto pažeidimo taikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo (Administravimo taisyklių 3.19 p., 88 p.).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog Patikros vietoje metu dalyje Lauko buvo rasta augančių česnakų (žr. šios nutarties 29-30 p.). Atsakovas neneigė šios aplinkybės, tačiau Komisijai ir teismams teiktuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo išskirti Lauko dalį, kaip atitinkančią reikalavimus, nes visame Lauko plote buvo rastas nedominuojantis pasėlis (pavieniai česnakai). Taigi byloje keliamas ginčas dėl aplinkybės, ar 2021 m. liepos 12 d. Patikros vietoje metu buvo pagrįstai konstatuota, jog česnakų pasėlis nėra dominuojantis visame Lauke, todėl visame Lauke nustatytinas neteisingo deklaravimo atvejis.
33. Administravimo taisyklių (Paraiškos pateikimo metu galiojusi redakcija) 3.19 papunktyje numatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. Administravimo taisyklių 5 punktas nustato žemės ūkio veiklos kriterijus, kurių pareiškėjai privalo laikytis, teikdami paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius gauti. Pagal Administravimo taisyklių 5.1 papunktį, žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo pareiškėjai privalo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų. Pagal Administravimo taisyklių 8 punktą, „siekiant įsitikinti taisyklių 5.1 papunktyje (ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje žemės ūkio augalai dominuoja) <...> nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko plote, įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. <....>“. Administravimo taisyklių 88 punkte numatyta, kad „nustačius neatitiktį bent vienam iš Administravimo taisyklių 5, 7, 9 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, išskyrus 7.1, 7.5 ir 7.6 papunkčius, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis. <...>“.
34. Atsakovas, priimdamas skundžiamą NMA sprendimą, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išskirti Lauko dalies, kaip atitinkančios reikalavimus, nes visame Lauko plote buvo rastas nedominuojantis pasėlis, kadangi česnakai neužėmė akivaizdžios daugumos, lyginant su kitais augalais (piktžolėmis). Atsakovo vertinimu, nustačius Administravimo taisyklių 5.1 papunkčio pažeidimą, pagrįstai buvo konstatuotas neteisingo deklaravimo atvejis visame Lauke.
35. Pažymėtina, kad, pagal Administravimo taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, Agentūrai yra nustatyta pareiga, atliekant patikras vietoje, įvertinti, ar aptariamas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote, o, nustačius tam tikrų neatitikčių, – išmatuoti ir sumuoti bendrą tokių neatitikčių plotą lauke. Kitaip tariant, patikros metu nustačius, kad atitinkama paraiškoje konkrečiame lauke deklaruota kultūra (nagrinėjamu atveju – česnakai) nėra dominuojanti visame lauko plote, visas lauko plotas automatiškai neturi būti laikomas neteisingai deklaruotu ir netinkamu paramai gauti, kadangi patikrą atliekantis Agentūros specialistas privalo nustatyti atskiras lauko dalis, kuriose tokia kultūra nedominuoja, jas išmatuoti ir susumuoti. Būtent ši išmatuota ir susumuota lauko ploto dalis galėtų būti vertinama kaip neteisingas deklaravimas Administravimo taisyklių 3.19 papunkčio bei 88 punkto prasme, atitinkamai būtent šiai lauko daliai galėtų būti taikomos sankcijos už neteisingą deklaravimą, numatytos Reglamente Nr. 640/2014. Toks Administravimo taisyklių nuostatų aiškinimas atitinka Reglamente Nr. 640/2014 įtvirtintą remiamo (t. y. tinkamo paramai) ploto apibrėžtį, pagal kurią tokiu plotu yra laikomas plotas, kuriame įvykdytos visos su pagalbos skyrimo sąlygomis susijusios pareigos, taip pat šio reglamento konstatuojamosios dalies nuostatas, kad išmoka turi būti skaičiuojama pagal pagalbos gavėjo turimas teises į išmokas, o taikomos nuobaudos turi būti proporcingos ir atitikti reikalavimų nesilaikymo mastą. Be to, toks Administravimo taisyklių nuostatų aiškinimas savaime nepaneigia, kad Agentūra gali nustatyti atitinkamo ginčo lauko priežiūros būdo netinkamą taikymą ir visame lauke, tačiau tokiu atveju patikros vietoje ataskaitoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad visame tikriname lauke apskritai nebuvo aptikta jame deklaruota kultūra arba aptikti kultūros plotai yra tokie pavieniai ir maži, kad jų neįmanoma (nėra prasmės) išmatuoti ir pan. Būtent Agentūrai, atlikus patikrą, kyla pareiga pagrįsti, kad tam tikra (ir kokia konkrečiai) paraiškoje deklaruoto ploto dalis neatitinka konkrečių Administravimo taisyklėse nustatytų kriterijų ir su jais susijusių reikalavimų.
36. Taigi, pagal Administravimo taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju Administravimo taisyklių 5.1 papunktyje nustatyto kriterijaus (užtikrinti, kad žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo dominuotų žemės ūkio augalai) pažeidimas gali būti nustatomas tiek visame tikrinamame lauke, tiek jo dalyje, ir būtent Agentūrai, atlikus patikrą, kyla pareiga pagrįsti, kad tam tikra paraiškoje deklaruoto Lauko ploto dalis (ir kokia konkrečiai dalis) neatitinka konkrečių Administravimo taisyklėse nustatytų kriterijų ir su jais susijusių reikalavimų.
37. Taigi Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013; 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (žr., pvz., 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-134/2011; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai būtų laikomi menamais. Taigi padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai tenka pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (be kita ko, Patikros vietoje metu darytas nuotraukas, duomenis dėl sodinamosios nuomos, byloje pateiktus česnakų perdavimo – priėmimo aktus, sąskaitas faktūras, ekspertų išvadas), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra paneigta, kad Lauko dalyje buvo vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. auginami česnakai (buvo pasodintos 5 juostos po 3 eiles česnakų), ir šioje Lauko dalyje česnakai augo ne pavieniui, kaip teigia atsakovas, o aiškiai Lauke iš kitų kultūrų išsiskiriančiomis eilėmis. Patikrą vietoje atlikęs Agentūros specialistas turėjo pareigą išmatuoti šią Lauko ploto dalį bei nustatyti konkretų reikalavimo neatitikties plotą Lauke, kuris galėtų būti laikomas netinkamu paramai gauti (neteisingai deklaruotu) ir už kurį galėtų būti taikoma administracinė nuobauda, o ne visą Lauko plotą laikyti netinkamu paramai gauti.
Dėl sankcijų taikymo
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros vietoje metu užfiksuotu pažeidimu (neteisingo deklaravimo atveju visame Lauko plote), iš esmės nesutinka ir su tuo, kad, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, skundžiamu NMA sprendimu, vadovaujantis Administravimo taisyklių 82 punkto, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 5 dalimi, 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 19 a straipsnio 1, ir 4 dalių nuostatomis, pareiškėjui nebuvo skirta parama už 2021 m. bei pritaikytos ilgalaikės sankcijos.
40. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Agentūra nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos nustatyti ir nurodyti Lauko ploto dalį, kuri galėtų būti laikoma neteisingu deklaravimu dėl Administravimo taisyklių 5.1 punkto reikalavimų nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent tikslus neteisingo deklaravimo plotas yra ne tik administracinės nuobaudos pagal Reglamentą Nr. 640/2014 skyrimo pagrindas, bet ir administracinių nuobaudų dydžio diferencijavimo kriterijus. Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 dalyje bei 19 a straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, jog tam, kad administracinė nuobauda už neteisingą deklaravimą apskritai galėtų būti taikoma, paraiškoje deklaruoto ir faktiškai nustatyto (remiamo) ploto skirtumas turi sudaryti daugiau kaip 3 proc. paramai tinkamo (remiamo) ploto.
41. Administravimo taisyklių 82 punktas nustato, kad pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), be kita ko, taikomos sankcijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 640/2014.
42. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių 33.3.1 punktas nustato, kad pagal priemonę taikomos specifinės sankcijos dėl neteisingo deklaravimo pagal remiamas grupes, kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 proc. arba 2 ha faktinio ploto, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą 1,5 karto, iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius.
43. Pagal Reglamento (ES) 640/2014 2 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos 23 punkto a papunktį, remiamas plotas, taikant su plotu susijusios pagalbos sistemas, – visus pagalbos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas, kurio atžvilgiu įvykdytos visos su pagalbos skyrimo sąlygomis susijusios pareigos, nepriklausomai nuo to, kiek teisių į išmokas turi pagalbos gavėjas. Pagal Reglamento (ES) 640/2014 17 straipsnio 1 dalį, išskiriamos šios pasėlių grupės: a) plotai, deklaruojami siekiant pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą arba siekiant gauti vienkartinę išmoką už plotus; b) plotai, dėl kurių įgyjama teisė į perskirstymo išmoką; c) plotai, dėl kurių įgyjama teisė į išmokas pagal jaunųjų ūkininkų schemą; d) plotai, deklaruoti pagal kiekvieną savanorišką susietosios paramos priemonę; e) kiekvieno iš plotų, kurie deklaruojami pagal bet kurią kitą su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę ir už kuriuos skiriama nevienodo dydžio pagalba arba parama, grupė; f) plotai, deklaruojami kaip kitos paskirties plotai. Reglamento (ES) 640/2014 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad pagalbos paraiškų ir (arba) mokėjimo prašymų pagal susijusios su plotais pagalbos sistemas arba paramos priemones atveju, jeigu nustatytas pasėlių grupės plotas yra didesnis už pagalbos paraiškoje deklaruotą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal deklaruotą plotą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, nedarant poveikio administracinėms nuobaudoms pagal 19 straipsnį, pagalbos paraiškų ir (arba) mokėjimo prašymų pagal su plotais susijusios pagalbos sistemas arba paramos priemones atveju, jeigu deklaruotas plotas viršija remiamą 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą tos pasėlių grupės plotą.
44. Reglamento (ES) 640/2014 19 straipsnis nustato, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 proc. remiamo ploto, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama (1 d.); jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 proc., su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą (2 d.); jei pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 28 straipsnį, likutis panaikinamas (3 d.).
45. Reglamento (ES) 640/2014 19 a straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai remiamo ploto. Administracinė nuobauda neviršija 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą (1 d.). Jeigu pagalbos arba paramos gavėjui dar nebuvo skirta jokia 1 dalyje nurodyta administracinė nuobauda už deklaruotą per didelį plotą, susijusį su atitinkama pagalbos sistema ar paramos priemone, toje dalyje nurodyta administracinė nuobauda sumažinama 50 proc., jeigu deklaruoto ir remiamo ploto skirtumas neviršija 10 proc. remiamo ploto (2 d.). Jeigu administracinė nuobauda pagalbos arba paramos gavėjui buvo sumažinta pagal 2 dalį, o kitais paraiškų teikimo metais tam pagalbos arba paramos gavėjui turi būti skirta kita šiame straipsnyje ir 21 straipsnyje nurodyta su atitinkama pagalbos sistema ar paramos priemone susijusi administracinė nuobauda, pagalbos arba paramos gavėjas sumoka visą administracinę nuobaudą už tuos kitus paramos teikimo metus ir sumą, kuria pagal 1 dalį apskaičiuota administracinė nuobauda buvo sumažinta pagal 2 dalį (3 d.). Jei pagal 1, 2 ir 3 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 28 straipsnį, likutis panaikinamas (4 d.).
46. NMA sprendimu pareiškėjui taikytos sankcijos pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus, išmokai už pirmuosius hektarus, išmokai jaunajam ūkininkui ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, taip pat ilgalaikės sankcijos minėtoms išmokoms ir susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte.
47. NMA, atsižvelgdama į tai, kad Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 4,9 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas nustatytas 2,01 ha (t. y. paraiškoje neteisingai deklaruotas plotas (2,89 ha) daugiau nei 3 proc. viršijo tinkamą paramai plotą (2,01 ha)), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 82 punktu bei Reglamento (ES) 640/2014 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis, neskyrė pareiškėjui pagrindinės tiesioginės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmokos už 2021 m. ir papildomai taikė administracinę nuobaudą (ilgalaikę sankciją).
48. Pareiškėjas taip pat siekė gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ 2021 m. NMA, atsižvelgdama į tai, kad Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama minėta parama, buvo 2,89 ha, o dėl nustatyto pažeidimo faktinis tinkamas paramai plotas – 0,00 ha (t. y. neteisingai deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 100 proc.), neskyrė paramos pagal šią priemonę 2021 m. ir taikė ilgalaikę sankciją (MPŪV taisyklių 33.3.1 p., Reglamento ES) 640/2014, 19 a str. 1, 4 d.).
49. Paraiškoje buvo deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte – 2,89 ha, tačiau NMA nustatė, kad tinkamai deklaruotas plotas – 0,00 ha (t. y. neteisingai deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą daugiau nei 50 proc.), todėl neskyrė pareiškėjui susietosios paramos už daržovių auginimą atvirame grunte už 2021 m. ir taikė ilgalaikę sankciją (Administravimo taisyklių 82 p., Reglamento (ES) 640/2014, 19 str. 2, 3 d.).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 41-45 punktuose aptartą aktualų teisinį reglamentavimą, pažymi, jog, pagal Reglamento (ES) 640/2019 19 ir 19 a straipsnių nuostatas, administracinės nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą taikomos tais atvejais, kai deklaruojamo ploto ir remiamo (t. y. tinkamai deklaruoto) ploto skirtumas yra didesnis nei 3 proc. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka, sudarė 4,90 ha; plotas, už kurį mokamos išmokos už vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ir susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, sudarė 2,89 ha, o Laukas, kurį visą atsakovas vertino kaip neteisingo deklaravimo atvejį, sudaro 2,89 ha, t. y. Laukas sudaro daugiau kaip pusę viso Paraiškoje deklaruoto pasėlių ploto.
51. Kaip jau minėta, NMA, atlikdama patikras vietoje, privalo išmatuoti visą tikrinamą plotą, ir, nustačiusi pažeidimus, nurodyti konkretų lauko dydį, kuriame nustatytas pažeidimas (žr. šios nutarties 38 p.). Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog Paraiškoje deklaruoto (4,9 ha) ir faktiškai nustatyto (remiamo) ploto (kurią sudaro 2,01 ha plotas ir Lauko dalis, kurioje augo česnakai (buvo pasodintos 5 juostos po 3 eiles česnakų)), skirtumas bet kokiu atveju ne tik sudarys daugiau kaip 3 proc. paramai tinkamo (remiamo) ploto, bet ir pasieks Reglamento 19 a straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje nustatytą administracinės nuobaudos ribą. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovas neišskyrė ir tiksliai neišmatavo Lauko dalies, kurioje nustatytas pažeidimas, ploto, tačiau tai nekeičia ginčijamame NMA sprendime padarytos išvados, kad Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą tokiu mastu, kad parama už jį negalėjo būti skiriama. Todėl NMA sprendime pagrįstai nuspręsta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka, parama pagal priemonę MPŪV, susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte einamaisiais 2021 m. neskiriama. Taigi ši NMA sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog NMA sprendimu pareiškėjui buvo taikyta ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmokai, išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, remiantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 4 dalimi.
53. Pažymėtina, kad ilgalaikė sankcija, kaip tam tikra papildoma administracinė nuobauda, expressis verbis (aiškiais žodžiais) yra įtvirtinta tik Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalyje, tačiau Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnyje, reglamentuojančiame specialią nuobaudų pagal tam tikras atskiras su plotu susijusias priemones (įskaitant jaunųjų ūkininkų schemą, MPŪV taisyklėse nurodytas išmokas), nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 305/2013 30 ir 31 straipsniuose, taikymo tvarką, nėra įtvirtinta jokių einamaisiais metais pareiškėjui taikomą administracinę nuobaudą papildančių nuobaudų taikymo galimybė. Taip pat pažymėtina, jog MPŪV taisyklėse (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) taip pat nėra įtvirtinta galimybė dėl neteisingo deklaravimo (žr. šių taisyklių 33.3 p.) taikyti ilgalaikę sankciją; ilgalaikės sankcijos taikymas nustatytas tik šių taisyklių 33.4 punkto atveju, t. y. pareiškėjui neleidus atlikti patikros vietoje bent viename iš jo deklaruotų laukų.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi NMA sprendimu pareiškėjui taikytas ilgalaikes sankcijas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste (žr. šios nutarties 41-45 p.), konstatuoja, kad atsakovas, vadovaudamasis Reglamento (ES) 640/2014 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis ir MPŪV taisyklių 33.3.1 punktu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui ilgalaikes sankcijas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, jaunojo ūkininko išmokai ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, todėl ši NMA sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.
55. NMA sprendimu pareiškėjui taip pat buvo taikyta ilgalaikė sankcija susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte, remiantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi. Pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalį, papildoma nuobauda taikoma tokiu atveju, kai deklaruojamo ploto ir remiamo (t. y. tinkamai deklaruoto) ploto skirtumas yra didesnis nei 50 proc. Byloje konstatavus, kad Lauko dalis, kurioje augo česnakai, lyginant su Paraiškoje deklaruotu šio Lauko plotu, buvo itin maža, darytina išvada, kad deklaruoto ir remiamo ploto skirtumas siekė Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, todėl pareiškėjui pagrįstai taikyta ilgalaikė sankcija susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte.
56. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad NMA sprendime pagrįstai nusprendė kad pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka, parama pagal priemonę MPŪV, susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte einamaisiais 2021 m. neskiriama, taip pat kad pareiškėjui taikytina ilgalaikė sankcija susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte, todėl ši NMA sprendimo dalis pripažintina teisėta ir pagrįsta. Tačiau NMA sprendimo dalis, kuria taikytos ilgalaikės sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, jaunojo ūkininko išmokai ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino NMA sprendimu taikytų ilgalaikių sankcijų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, bei nepagrįstai panaikino Komisijos Sprendimą visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patenkinant atsakovo skundą iš dalies ir pakeičiant Komisijos sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-340(AG-278/04-2022) pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-4943110 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjui taikytos ilgalaikės sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, jaunojo ūkininko išmokai ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Kitą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-4943110 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį palikti nepakeistą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“
Kitą atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė