Civilinė byla Nr. e2-2267-934/2021 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00540-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.2.3.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus m. Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“, pirkimo Nr. 543762 sąlygų teisėtumo,

n u s t a t ė : 

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašydama pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas, kuriomis serverio nuomos paslaugos ir vidutinio greičio fiksavimo įrangos įrengimas sujungti į vieną nedalomą objektą (Techninės specifikacijos I skyrius „Aiškinamasis raštas“, 26-27 punktais); pripažinti neteisėtu ir panaikinti techninės specifikacijos 19 punkto reikalavimą, kad pasiūlyme ir projekte turi būti numatytos ir įtrauktos išlaidos, susijusios su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais (per visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį); priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-12, 86-94):

2.1.       Atsakovė vykdo supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu, kuris paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (toliau – CVP IS) priemonėmis 2021 m. balandžio 26 d. ir ketina dalyvauti perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime;

2.2.       Perkančioji organizacija nepagrįstai kartu perka pažeidimų fiksavimo įrangą (su jos sumontavimu) bei serverių nuomos paslaugas, nurodė, jog serverio nuomos paslaugos yra visiškai atskiras pirkimo objektas, šias paslaugas teikia visiškai kiti rinkos dalyviai, todėl jo prijungimas prie įrangos įsigijimo (su jos sumontavimu) yra dirbtinis, neteisėtas. Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas dėl elektros įvadų pirkimo atskyrimo neturi jokios įtakos ir nepagrindžia perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo. Nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje, nei 28 straipsnyje nėra nurodyta, kad privaloma pirkimą skelti tik į 2 dalis, priešingai, pirkimo objektas turi būti suskaidytas taip, jog būtų užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos principai (VPĮ 17 straipsnis), tai gali apimti daugiau nei 2 pirkimo dalis (atskirus pirkimus);

2.3.       Perkančiosios organizacijos teiginys, jog „serveris saugos duomenis, kurie suteikia išskirtines teises tam tikroms transporto priemonėms būti nenubaustoms už pažeidimus“ niekaip nepagrindžia pirkimo objektų sujungimo į vieną pirkimą. Ieškovė nurodo, kad pirkimo objektų atskirtumas būtent užtikrintų, jog tiekėjas negalėtų piktnaudžiauti nurodytomis teisėmis ir neįtrauktų į tokius sąrašus tų transporto priemonių, kurios būtų palankios pirkimo laimėtojui kaip komerciniam ūkio subjektui. Kitaip sakant, serverių nuomos paslaugų atskirtumas užtikrintų, kad būtent perkančioji organizacija valdytų nurodytą sąrašą, jam įtakos negalėtų daryti pirkimo laimėtojas ir atitinkamai neliktų nenubausti transporto priemonių valdytojai, kurie pagal nustatytus reikalavimus neturi išimtinių teisių. Darytina išvada, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR), saugumo, vientisumo reikalavimai yra užtikrinami atskirai vidutinio greičio matavimo sistemai ir atskirai serveriams, todėl nėra techninių priežasčių šiuos visiškai atskirus objektus įsigyti iš vieno tiekėjo; 

2.4.       Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos perkamas objektas (objektai) nėra tiek išskirtinis (išskirtiniai), jog pagrįstų tokių itin skirtingų objektų sujungimą, priešingai, vidutinio greičio matavimo paslaugas ilgą laiką įsigyja viešoji įstaiga (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šios perkančiosios organizacijos vykdomi analogiški pirkimai parodo, jog serverių nuomos paslaugų įsigijimas atskirai nedaro jokios įtakos nei duomenų saugumui, nei BDAR reikalavimų įgyvendinimui; 

2.5.       Kaip minėta tiekėjo pretenzijoje, sujungimas serverio nuomos paslaugų kartu su vidutinio greičio matavimo sistemos įsigijimu, pažeidžia sąžiningą konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis). Sujungus šiuos du objektus į vieną pirkimą, skirtingas paslaugas, prekes teikiantys subjektai būtų priversti teikti bendrus pasiūlymus. Darytina išvada, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai sujungė vidutinio greičio matavimo sistemos ir serverių nuomos paslaugas, pažeidė VPĮ 17 straipsnį, 28 straipsnį, 37 straipsnio 3 dalies normas, todėl tokios sąlygos laikytinos neteisėtomis ir turi būti panaikintos, o pirkimas suskaidytas į dalis ar atskirus pirkimus;

2.6.       Pirkime numatyta sąlyga pasiūlymo kainoje įvertinti ir įtraukti sąnaudas reikalingas sistemos perkėlimui 730 kartų per 24 mėn. yra perteklinė ir nepagrįsta

2.7.       Perkančioji organizacija sprendime nurodė, jog perkeliama ne visa sistema, o viena kamera, o tiekėjas turi sukurti metodiką, kaip tai padaryti. Tiekėjui nereikės perkelti nešiojamos kameros, nes tai, kaip ir nurodyta techninės specifikacijos 19 punkte, atliks perkančioji organizacija. Tiekėjas pagal iš anksto pateiktą grafiką ir numatytas fiksuotas vietas turės atlikti procedūras, kurios užtikrintų, kad kameros užfiksuoti pažeidimai būtų teisiškai legalūs;

2.8.       Ieškovė nesutinka, jog nėra perkeliama vidutinio greičio matavimo sistema. Kaip nustatyta Techninės specifikacijos 8 unkte., vidutinio greičio matavimo sistema susidaro iš ne mažiau kaip 2 kamerų (po vieną ruožo pradžioje ir pabaigoje) bei programinės įrangos kuri apskaičiuoja transporto priemonės vidutinio greičio matavimo ruožą. Ruože tarp dviejų kamerų įrengus papildomą kamerą, galima suformuoti papildomus ruožus, kaip reikalaujama pagal techninės specifikacijos 19 punkte. Tačiau tai taip pat reiškia, kad norint įvertinti ruožo ilgį tarp esamų kamerų ir mobilios kameros, šis ruožas turi būti išmatuojamas metrologiškai tiksliais atstumo matavimo prietaisais. Tai yra būtina metrologinė sąlyga, kadangi nuo ruožo ilgio matavimo tikslumo priklauso ir vidutinio greičio matavimo tikslumas Todėl yra akivaizdu, kad pavienė vidutinio greičio matavimo kamera yra bendros sistemos dalis, ir perkeliant vieną kamerą, bus reikalinga atlikti metrologines patikras visiems su ja susijusiems vidutinio greičio matavimo ruožams; 

2.9.       Ieškovė nesutiktina, kad pirkimo laimėtojui nereikės perkelti mobilios kameros, prisiimti perkėlimo kaštų. Perkančioji organizacija klaidina teigdama, kad tiekėjui nereikės perkelti nešiojamos kameros, nes tai, kaip ir nurodyta techninės specifikacijos 19 punkte, atliks perkančioji organizacija. Tiekėjas neginčija, kad fizinį perkėlimą gali atlikti pati perkančioji organizacija (pervežti mobilią kamerą automobilyje), tačiau teisinis perkėlimas, naujo vidutinio greičio matavimo ruožo suformavimas, metrologiškai tiksliais prietaisais atliekamas naujos atkarpos išmatavimas ir kiti veiksmai tam, jog perkėlimas užtikrintų siekiamus rezultatus, priskirtinas pirkimo laimėtojui;

2.10.       Ieškovė nesutiktina, kad perkančiosios organizacijos reikalaujamas sprendinys atitinka Lietuvoje kelių policijos taikomus sprendinius. Perkančioji organizacija dar kartą klaidina teigdama, kad analogiškai greitį matuoja ir Lietuvos Respublikos kelių policija ekipažais. Tiekėjui nėra žinoma, kad Lietuvos Respublikos kelių policija naudotų mobilias vidutinio greičio matavimo kameras. Perkančioji organizacija taip pat nepateikė tai įrodančių atitinkamos įrangos pirkimų skelbimų. Tiekėjo žiniomis, Lietuvos kelių policija naudoja mobilias momentinio greičio matavimo kameras, kurios turi integruotą momentinio greičio matavimo jutiklį ir kurių perkėlimas į kitą vietą yra leistinas dėl to, kad jų greičio matavimo tikslumas nepriklauso nuo įrengimo vietos. Tuo tarpu vidutinio greičio matavimo tikslumas priklauso nuo atstumo tarp dviejų kamerų. Neatlikus atstumo metrologinės patikros, nebus įmanoma įrodyti, kad atstumas tarp dviejų kamerų yra nustatytas tiksliai, užtikrinant vidutinio greičio apskaičiavimą paklaidos ribose; 

2.11.       Ieškovė dar kartą pakartoja, kad objektyviai nėra galimybės kiekvieną dieną atlikti naujo vidutinio greičio matavimo ruožo atstumo matavimus su metrologiškai tiksliais prietaisais. Akivaizdu, kad kas kartą perkėlus kamerą bus reikalinga atlikti metrologinę patikrą, o remiantis LRMĮ, pats tiekėjas patikros atlikti negali. Tą gali atlikti tik nepriklausoma paskirtoji įstaiga. Vienos metrologinės patikros kaina rinkoje svyruoja nuo 500 iki 1500 Eur be PVM. Netgi vertinant pigiausią variantą, tiekėjas turėtų pasiūlymo kainoje vertinti bent 365 000 Eur. t. y. metrologijos kaina perkėlimui sudaro tiek, kiek kainuotų įrengti bei atlikti patikrą bent 12 stacionarių vidutinio greičio matavimo sistemų. Tokia suma yra neproporcingai didelė ir perteklinė. Darytina išvada, kad perkančioji organizacija rizikuoja neracionaliai išleisti pirkimui skirtas lėšas, o apčiuopiamos naudos negaus, kadangi sistema veiks tik dalį dienos. Įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad techninės specifikacijos 19 punkto reikalavimas yra perteklinis, objektyviai neįgyvendinamas, o perkančioji organizacija neracionaliai naudotų lėšas (VPĮ 17 straipsnis) bei taip pat galimai pasiūlymai būtų tarpusavyje nepalyginami, kas pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos bei skaidrumo principus (VPĮ 17 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, techninės specifikacijos 19 punkte reikalavimas, kad Pasiūlyme ir projekte turi būti numatytos ir įtrauktos išlaidos, susijusios su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais (per visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį), turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 52-61, 107-115):

3.1.       Atsakovė pažymi, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinį ieškovė pareiškė, siekdama ne revizuoti tariamai neteisėtas pirkimo sąlygas, o teismo pagalba jas modifikuoti taip, kad jos atitiktų ieškovės interesus. Atsakovė pabrėžia nesutinkanti su deklaratyviais, jos veiksmų neteisėtumo neįrodančiais ieškovės argumentais;

3.2.       Ieškovė teigia, jog perkančioji organizacija nepagrįstai remiasi rinkos konsultacijų etapu kaip pagrindu teigti, jog parengtos ir paskelbtos konkurso sąlygos yra teisėtos, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė rinkos konsultacijos nevykdė, o tik skelbė techninės specifikacijos projektus. Atsakovė nekvestionuoja ieškovės teisės pasinaudoti VPĮ 101 straipsnyje įtvirtinta teise ginčyti pirkimo sąlygas, tačiau ieškovė su technine specifikacija buvo susipažinusi jau ankstyvoje pirkimo stadijoje, kadangi kaip minėta techninės specifikacijos projektas buvo skelbiamas net du kartus, tačiau jokių pastabų dėl techninėje specifikacijoje numatytų pirkimo sąlygų ieškovė nereiškė ir jų nekvestionavo;

3.3.       Atsakovė turinti pagrindo spręsti, jog kiti 9 pirkime dalyvaujantys tiekėjai nekvestionuodami ir neginčydami pirkimo sąlygų, su jomis sutinka ir galės perkančiajai organizacijai pasiūlyti įsigyti visą pirkimo objektą jo toliau neskaidant. Ieškovė, tuo tarpu, akivaizdžiai siekia pirkimo sąlygas neteisėtai modifikuoti ir pritaikyti jas savo interesams;

3.4.       Ieškovei paaiškintina, jog vyrauja nuomonė, jog rekomenduotina pirkimo objektą skaidyti į dalis taip, kad pirkimo objekto dalių turi būti mažiau nei galimų pirkimo dalyvių, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją viešame pirkime. Priešingu atveju, pirkimo objekto skaidymas į dalis gali netgi paskatinti antikonkurencinius veiksmus ir lemti tiekėjų draudžiamų susitarimų sudarymą tokiu būdu, kad tiekėjai susitars dėl rinkos pasidalinimo. Be to, perkančioji organizacija ginčo pirkimą išskaidė į dvi dalis ir šiuo metu atskirai nuo ginčo pirkimo vykdo ir elektros įvadų su apskaita įrengimo pirkimą „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje (elektros dalis) įrengimo darbai“ (toliau – Elektros įvadų pirkimas);

3.5.       Perkančioji organizacija, būtent siekdama racionalaus viešajam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, paisydama viešojo intereso, kurio neatitiktų atitinkamo pirkimo objekto kainos išaugimas vien dėl to, kad jis būtų perkamas atskirai, o ne su techniškai tarpusavyje susijusia paslauga, neturi pagrindo manyti, jog didesnis pirkimo išskaidymas, būtų racionalesnis ir labiau užtikrintų sąžiningą tiekėjų konkurenciją;

3.6.       Atsakovės vertinimu ginčo pirkimo skaidymas į dvi dalis yra pakankamas, kadangi sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, ir leidžia pasiekti kokybišką paslaugos teikimą bei užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimą. Be kita ko, pirkimo objektą išskaidžius į dalis ir atskiriems tiekėjams ir rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobūdžio sprendinius, būtų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sąveikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti perkančiosios organizacijos tikslą – gauti kokybišką rezultatą;

3.7.       Ieškovės deklaratyvūs argumentai dėl tariamo lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos pažeidimo neturi jokio teisinio pagrindimo ir yra paremti išimtinai ieškovės nepasitenkinimu dėl jam nepalankiai išskaidyto pirkimo, o pati aplinkybė, kad pirkimas, kaip jau akivaizdu, išskaidytas ieškovei neparankiomis dalimis, neįrodo ieškovės teiginių pagrįstumo ir atsakovės veiksmų neteisėtumo. Kadangi, teisinis reguliavimas, kaip teisingai pastebi ir pati ieškovė, nenumato į kiek dalių turi būti skaidoma vykdomas viešasis pirkimas, todėl manytina, tai apspręsti palikta perkančiajai organizacijai;

3.8.       Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog selektyvus perkančiosios organizacijos išskaidžiusios panašaus pobūdžio pirkimą į dalis pateikimas, savaime neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo. Ieškovės žiniai, rinkoje yra ir analogiškų šioje byloje ginčijamam pirkimų, kurie lygiai taip pat nėra skaidomi į dalis;

3.9.       Atsakovė pabrėžia, jog hipotetines situacijos, be konkrečių skaičiavimų iš kurių galima būtų daryti bent jau bendro pobūdžio išvadas, nagrinėjamos bylos kontekste yra visiškai nereikšmingos. Ieškovei savo argumentams dėl konkurencijos ribojimo pagrįsti nepateikus jokių konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), leidžiančių manyti, jog didesnis pirkimo objekto išskaidymas, būtent toks, kokio reikalauja ieškovė būtų objektyviai racionalesnis ir labiau užtikrintų tiekėjų konkurenciją, nėra pagrindo tokius argumentus vertinti kaip teisiškai reikšmingus;

3.10.       Atsakovė neturi pagrindo pritarti nė vienam ieškovės nurodytam argumentui. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog perkančioji organizacija klaidina teigdama, kad tiekėjui nereikės perkelti nešiojamos kameros. Paaiškintina, jog techninės specifikacijos 19 punkte perkančioji organizacija nurodė, jog rangovas privalo pateikti vieną mobilią (ne fiksuotą) kontrolės kamerą, kuri kartu su fiksuotomis kontrolės vietomis sudarytų trumpesnius ruožus vidutiniam greičiui matuoti; 

3.11.       Atsakovei kyla abejonių, jog ieškovė neturi technologinio sprendinio, todėl neteisėtai siekia jam nepalankias pirkimo sąlygas eliminuoti. Perkančioji organizacija neriboja tiekėju pasirinkti metodą, metodiką ir prietaisus atstumui išmatuoti. Bet koks tikslus matavimas prasideda nuo prietaiso kalibravimo ir kitų veiksmų kurie leidžia eliminuoti paklaidas arba jas sumažinti iki priimtinų. Ieškovė nurodo tik vieną iš kelių galimų sprendimo variantų, tą kuris jo argumentams yra palankus, tačiau šiai pirkimo daliai yra ir kiti galimi techniniai sprendimai, kurių perkančioji organizacija nenori iš anksto pateikti, nenorėdama riboti tiekėjų inovatyvių sprendimų;

3.12.       Ieškovė klaidina teismą nenurodydamas kokiame kontekste perkančioji organizacija mini Lietuvos kelių policiją, o tolimesni ieškovės argumentai dėl Kelių policijos naudojamų kamerų ginčo ribose yra visiškai nereikšmingi ir tik parodo, jog ieškovė nesigilina į techninio sprendimo radimą, o bando ginčyti perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus pirkime. Ieškovė savo argumentų pagrįstumo neįrodo, kadangi objektyviai yra galimybė turėti mobilią kamerą, o tokią išvadą patvirtina visiems pirkimo tiekėjams pateiktos 2020 m. atliktų bandymų ataskaitoje nurodytos tiekėjo UAB „Belam“ rekomendacijos turėti mobilią kamerą (7 skyrius rekomendacijos, 4 punktas);

3.13.       Ieškovė nepagrįstai kaip savo reikalavimų pagrindą nurodo net ir tokius argumentus, kaip, kad atsakovė rizikuoja neracionaliai išleisti pirkimui skirtas lėšas, o apčiuopiamos naudos negaus, kadangi sistema dėl ieškovės siūlomo technologinio sprendimo veiks tik dalį dienos. Ieškovei gerai žinoma, jog perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti tiek pirkimo objektą, tiek ir reikalavimus pirkimo objektui. Tik pati perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti šios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkimo objekto savybių, techninių charakteristikų ir panašių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sąlygos būtų pritaikytos;

3.14.       Ieškovės pozicija tik patvirtina, jog ieškinys teismui pareikštas ne realiai pažeistoms teisėms apginti, o pirkimo sąlygoms modifikuoti taip, kad ieškovė galėtų pateikti pasiūlymą pirkime. Neturėdamas reikiamo technologinio sprendinio, patenkinsiančio perkančiosios organizacijos poreikius, ieškovė siekia jam neparankias pirkimo sąlygas panaikinti.

4.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – tarnyba) pateikė išvadą, kuri iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1.        Supaprastintų pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis negali būti grindžiamas formaliai nurodant, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis pareigą skaidyti pirkimo objektą nustato tik tarptautiniams pirkimams, o atliekant supaprastintus pirkimus nustatyta galimybė, o ne prievolė tai daryti. Visgi, viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos konkretaus pirkimo efektyvumui;

4.2.       Tarnybos nuomone, sprendžiant pirkimo objekto (ne)skaidymą į dalis reikėtų atsižvelgti į tai: ar pirkimo objektu ketinama įsigyti virtualaus serverio nuomos paslauga yra neatsiejama nuo vidutinio greičio matavimo sistemos įsigijimo (su įranga ir jos montavimu) ir negali būti teikiama atskirai, o atskiras jos teikimas turėtų/neturėtų įtakos visos sistemos kokybiškam veikimui; ar keistųsi/nesikeistų tiekėjų suinteresuotumas pirkimo objektu, ar/kaip tai įtakotų tiekėjų konkurenciją (ar pirkimo objekto išskaidymas padidintų, ar, atvirkščiai, sumažintų tiekėjų susidomėjimą šiuo pirkimu, o gal tiekėjų suinteresuotumui tai neturėtų jokios įtakos), ir ar tai turėtų įtakos racionaliam lėšų panaudojimui; ar iš perkančiosios organizacijos pateiktų argumentų ir įrodymų galima daryti išvadą, kad suskaidžius pirkimo objektą į daugiau dalių sumažėtų paslaugų teikėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių objekto dalių teikėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ir rizika negauti siekiamo rezultato;

4.3.       Techninės specifikacijos 19 punkto (ne)teisėtumas dėl tų aspektų, dėl kurių jį ginčija ieškovė, reikalauja specialių žinių, todėl tarnyba šioje teisinėje išvadoje dėl to nepasisako.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

II. Ginčo esmė

5.       Ginčas tarp šalių kilo dėl viešojo pirkimo neskaidymo į atskiras dalis. Ginčo dėl to, kad pirkimo objektai (pažeidimų fiksavimo įrenginiai (kameros ir kiti įrenginiai) ir programinė įranga) sudaro bendrą sistemą, kuri turi užtikrinti saugumą ir BDAR reikalavimus, tarp šalių nekilo. Ieškovė iš esmės reikalauja, kad būtų atskirtas tik serverių nuomos paslaugų objektas, kadangi jis nėra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su sistema. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė dirbtinai sujungė skirtingas prekes, paslaugas (pažeidimų fiksavimo įranga su jos montavimu ir serverių nuomos paslaugas) į vieną pirkimą, nors tam nebuvo pagrindo. Be to, pirkime numatyta sąlyga pasiūlymo kainoje įvertinti ir įtraukti sąnaudas reikalingas sistemos perkėlimui 730 kartų per 24 mėn. yra perteklinė ir nepagrįsta, kadangi ieškovė, neturėdama įtakos mobilios kameros vietai ir perkėlimo dažnumui, turės užtikrinti su perkėlimu susidariusių padarinių teisinį teisėtumą.

6.       Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog pirkimas neskaidytas į dalis, kadangi būtina užtikrinti vieningą sistemą dėl asmenų duomenų apsaugos, užkirsti neteisėtą duomenų pateikimą trečiosioms šalims, apsaugoti nuo vagystės, neteisėto prisijungimo, užtikrinti duomenų perdavimo protokolų suderinamumą. Perkančioji organizacija neriboja tiekėju pasirinkti metodą, metodiką ir prietaisus atstumui išmatuoti, tačiau ieškovė neturėdama reikiamo technologinio sprendinio, patenkinsiančio perkančiosios organizacijos poreikius, siekia jai neparankias pirkimo sąlygas panaikinti.

7.       Nagrinėjamu atveju ginčas pasižymi specifiškumu, kadangi šalių keliami klausimai susijęs su techninėmis galimybėmis vykdyti pirkimą neskaidant jo į dalis. Šalys neprašė skirti teismo ekspertizės, o ir teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, nemato tokios būtinybės. Teismų praktikoje pažymima, jog vien ta aplinkybė, jog pirkimo objekto įvertinimui reikalingos specialios žinios, nereiškia, jog teismas, nebūdamas specialaus ginčo dalyko ekspertas, negali objektyviai spręsti dėl viešojo pirkimo objekto pobūdžio ir (arba) specifiškumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017).

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-538, 1 t., b. l. 13), kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus mieste Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“, pirkimo Nr. 543762, kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2021 m. balandžio 26 d (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) I skyriuje „Aiškinamasis raštas“, nurodyta, jog Pirkimo objektą sudaro: 3.3.1 pažeidimų fiksavimo įranga ir jos įrengimas; 3.3.2 pažeidimų fiksavimo įrangos užfiksuotų pažeidimų apdorojimo programinė įranga; 3.3.3 virtualaus serverio suteikimo paslauga, aukščiau minėtos programinės įrangos įdiegimui, taip pat pažeidimų fiksavimo įrangos užfiksuotų pažeidimų bei kitų duomenų kaupimui ir saugojimui TS nustatytais terminais. 3.4 Pirkimo skelbime taip pat yra nurodyti Pirkimo BVPŽ kodai: 3.4.1 45233292 – Saugos įrenginių montavimas; 3.4.2 34970000 – Eismo stebėsenos įrenginiai; 3.4.3 63712710 – Eismo stebėjimo paslaugos. Ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SP21-316 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neskaido pirkimo į dalis ar į atskirus viešuosius pirkimus ir pirkime numatyta sąlyga pasiūlymo kainoje įvertinti ir įtraukti sąnaudas reikalingas sistemos perkėlimui 730 kartų per 24 mėnesius yra perteklinė ir nepagrįsta. 2021 m. gegužės 10 d. perkančioji organizacija atmetė ieškovės pretenzijos dalį.

Dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis teisėtumo ir pagrįstumo

9.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) I skyriuje „Aiškinamasis raštas“, nurodyta, jog Pirkimo objektą sudaro: 3.3.1 pažeidimų fiksavimo įranga ir jos įrengimas; 3.3.2 pažeidimų fiksavimo įrangos užfiksuotų pažeidimų apdorojimo programinė įranga; 3.3.3 virtualaus serverio suteikimo paslauga, aukščiau minėtos programinės įrangos įdiegimui, taip pat pažeidimų fiksavimo įrangos užfiksuotų pažeidimų bei kitų duomenų kaupimui ir saugojimui TS nustatytais terminais. 3.4 Pirkimo skelbime taip pat yra nurodyti Pirkimo BVPŽ kodai: 3.4.1 45233292 – Saugos įrenginių montavimas; 3.4.2 34970000 – Eismo stebėsenos įrenginiai; 3.4.3 63712710 – Eismo stebėjimo paslaugos.

10.       Teismų praktikoje pažymima, jog vien svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas priklauso ir nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas bei viešojo pirkimo tikslo negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Tiekėjų konkurencijos varžymo įtikinamai nepagrindžia tokios priežastys, kaip perkančiosios organizacijos finansiniai poreikiai, sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiškumas, nes jos, pirmiausia, susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime. Be to, siekiant įrodyti objektų sujungimo poreikį, turi būti paneigta teisinė ir administracinė galimybė organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą. Teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo klausimas nepateisina išimtinių VPĮ nuostatų taikymo. Nurodytos priežastys, kaip pagrindas viešojo pirkimo objektų sujungimui, teismų negali būti vertinamos hipotetiškai, jos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-183-248/2015). Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017).

11.       Teismo vertinimu, kilus ginčui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti viešąjį pirkimą neskaidant jo į atskiras dalis, būtent perkančiajai organizacijai tenka procesinė našta įrodyti, jog pirkimo objekto sujungimas yra objektyviai pateisinamas, būtinas ir pagrįstas, t. y., šiuo atveju teisę sukuriančių juridinių faktų įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai, o tą teisę paneigiančių faktų įrodinėjimo naštą tenka tiekėjui. Perkančiajai organizacijai neįrodžius, jog pirkimo objekto sujungimas buvo objektyviai pateisinamas, būtinas ir pagrįstas, ieškinys gali būti tenkinamas ne todėl, kad ieškovė (tiekėjas) nepaneigė aplinkybės, jog pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra nepagrįstas, o todėl, kad atsakovas neįrodė, jog sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis buvo objektyviai būtinas ir neišvengiamas.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasisakydamas dėl pirkimo objektų sujungimo, iš esmės nurodė, kad paskelbus Techninės specifikacijos projektus, ieškovas nepateikė jokių pastabų; kiti pirkimo dalyviai neginčijo pirkimo objekto neskaidymo į dalis; perkančioji organizacija nurodo, jog tolesnis pirkimo objekto skaidymas lemtų informacijos saugumo klausimus bei įpareigotų perkančiąją organizaciją spręsti duomenų perdavimo ir saugumo klausimus, spręsti ir eliminuoti didesnio rato tiekėjų turimas spragas; aplinkybė, kad kita perkančioji organizacija, vykdydama panašius pirkimus, juos skaido į dalis nereiškia, jog tokiu pavyzdžiu turi sekti atsakovas, be to, yra kitų perkančiųjų organizacijų, kurios pirkimus vykdo sujungtus; didelis serverių nuomos paslaugų teikėjų skaičius parodo, jog ieškovas gali su jais kooperuotis ir dalyvauti Pirkime. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia pirkimo objekto sujungimo neišvengiamumo, būtinumo dėl žemiau nurodytų motyvų.

13.       Pirma, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog Techninės specifikacijos projektus, ieškovas nepateikė jokių pastabų bei kiti pirkimo dalyviai neginčijo pirkimo objekto neskaidymo į dalis, savaime neįrodo, jog pirkimo objekto sujungimas yra objektyviai pateisinamas, būtinas ir pagrįstas. Nurodytos aplinkybės teisiniu požiūriu nėra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar objektyviai nebuvo galimybės atskirti pažeidimų fiksavimo įranga su jos montavimu ir serverių nuomos paslaugas, kadangi pirkimo objekto neskaidymą į dalis gali pagrįsti tik objektyvūs duomenys, o ne kitų asmenų subjektyvus situacijos vertinimas, pastabų teikimas. Be to, aplinkybė, jog tiekėjai nebuvo pateikė pastabų, savaime nepaneigia ieškovo teisės pirkimų vykdymo stadijoje ginčyti pirkimo sąlygų.

14.       Antra, aplinkybė, jog, vienu atveju, perkančiosios organizacijos, vykdydamos panašius pirkimus, juos skaido į dalis, kitu atveju, juo vykdo sujungtus, teisiniu požiūriu taip pat nėra reikšmingos, kadangi kitų pirkimų vertinimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esminę reikšmę tokio pobūdžio bylose turi tai, ar perkančioji organizacija, neskaidydama pirkimo į dalis, tokį sprendimą priėmė turėdama objektyviai pateisinamą pagrindą, t. y., tik individuliai įvertinus pirkimą, perkančios organizacijos priimto sprendimo pagrindimą, galima daryti išvadą dėl pirkimo neskaidymo į dalis teisėtumo ir pagrįstumo. 

15.       Trečia, atsakovė nepateikė objektyviai pagrįstų duomenų, jog pirkimo objekto skaidymas į dalis (vidutinio greičio matavimo sistemos (fiksavimo įranga su jos montavimu) ir serverių nuomos paslaugų) sudarytų prielaidas neužtikrinti saugumo reikalavimų, atskleisti asmens duomenis (ir pan.), o aplinkybės, susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, būtinybę koordinuoti tiekėjus, teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo klausimas, nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios skirtingų objektų sujungimą pirkime (žr., 10 punktą).

16.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog pažeidimų fiksavimo įrenginiai (kameros ir kiti įrenginiai) ir programinė įranga sudaro bendrą sistemą, kuri turi užtikrinti saugumą ir BDAR reikalavimus, tarp šalių nekilo. Tačiau šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog serverio (vieta, kurioje bus diegiama sistema ir kaupiama bei apdorojama informacija) nuomos pirkimas objektyviai negalimas ir/ar toks pirkimas sudarytų realias prielaidas pažeisti saugumo reikalavimus. Atsakovės nurodyti abstraktūs teiginiai, jog nuomojant serverį iš trečio asmens, atsakovei tektų spręsti serverį nuomojančios bendrovės ir kitų tame pačiame serveryje esančių kaimynų sąsajų saugumo užtikrinimą, savaime nepagrindžia skirtingų objektų sujungimo išimtinumą. Atsakovės nurodyti hipotetiniai teiginiai, jog BDAR numatytas rizikos vertinimas parodo, jog rizika prarasti duomenis, nesukontroliuoti neautorizuotų naudotojų prieigos prie asmens duomenų, turinio atskleidimo, kopijavimo ir kt., didėja proporcingai didėjant proceso dalyvių skaičiui, taip pat neįrodo, jog serverio nuomos paslauga yra neatsiejama nuo vidutinio greičio matavimo sistemos ir jos teikimas atskirai neužtikrintų saugumo reikalavimų, kadangi jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik pačios organizacijos subjektyviais samprotavimais.

17.       Ketvirta, teismui konstatavus, jog perkančioji organizacija nepagrindė sprendimo neskaidyti ginčo pirkimo objekto, o juos sujungus į vieną pirkimą, skirtingas paslaugas, prekes teikiantys subjektai būtų priversti kooperuotis ir teikti bendrus pasiūlymus, o tai sudarytų prielaidas apriboti rinkos dalyvių sąžiningą konkurenciją bei neužtikrinti racionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis).

18.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog perkančioji organizacija nepagrindė, jog sprendimas sujungti vidutinio greičio matavimo sistemos ir serverių nuomos paslaugas yra objektyviai pagrįstas ir būtinas. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas, kuriomis serverio nuomos paslaugos ir vidutinio greičio fiksavimo įrangos įrengimas sujungti į vieną nedalomą objektą (Techninės specifikacijos I skyrius „Aiškinamasis raštas“, 26-27 punktais) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (VPĮ 17 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis).

Dėl Techninės specifikacijos 19 punkto nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo

19.       Kasacinio teismo praktikoje perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

20.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, laikydamasi šiame įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019; 2017-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017).

21.       Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019). Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019; 2017-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

22.       Techninės specifikacijos 19 punkte numatyta, jog rangovas privalo pateikti vieną mobilią (ne fiksuotą) kontrolės kamerą, kuri kartu su fiksuotomis kontrolės vietomis sudarytų trumpesnius ruožus vidutiniam greičiui matuoti. Užsakovas turi turėti galimybę sumontuoti mobiliąją kontrolės kamerą bet kurioje vietoje – patruliniame automobilyje (tvirtinant ant išorės), ant kitos stacionarios platformos (pastato, stulpo) keičiant lokaciją, turi turėti nešiojamą pakraunamą bateriją. Mobili kontrolės kamera turi būti sujungta į bendrą ITS (apjungta ryšiais su kitomis kameromis) ir matuoti vidutinį greitį keliuose ruožuose, neribojant didžiausio matavimo atstumo (matavimo ruožo ilgio). Mažiausias atstumas turi būti ne didesnis kaip 600 m. Pasiūlyme ir projekte turi būti numatytos ir įtrauktos išlaidos, susijusios su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais (per visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį), formuojant laikinus greičio matavimo ruožus su mobilia kamera.

23.       Atsakovė nurodė, jog Techninės specifikacijos 19 punktu atsakovė siekiama tik sukurti sistemą, kuri turėtų vieną kilnojamą kontrolės kamerą ir kilnojama bus ne visa sistema, o tik vienas įrenginys bei sukurti kameros perkėlimo metodiką ir ją reikiamai įteisinti.

24.       Ieškovė iš esmės nurodė, jog ji turi galimybę sukurti patikros metodiką, tačiau jos įsitikinimu, Techninės specifikacijos 19 punkto nuostatos, kad tiekėjas prisiimtų riziką, jog metodika bus priimtina atitinkamų matavimo priemonių patikrą atliekančioms paskirtosioms įstaigoms ir mokslinius tyrimus atitinkamoje metrologijos (matavimo technologijų) srityje atliekančioms institucijoms ir prisiimti kaštus dėl to, kaip ta metodika bus įgyvendinama, yra perteklinės, objektyviai neįgyvendinamos bei tiekėjams perkeliama nepamatuota rizika tiekėjams, todėl yra neteisėtos.

25.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti subjektyvūs samprotavimai neturi jokio objektyyaus pagrindimo, kuris sudarytų pagrindą spręsti, jog Techninės specifikacijos 19 punkto nuostatos yra neaiškios, perteklinės, neadekvačios pirkimo pobūdžiui, diskriminuojančios ar nepagrįstai perkeliančios atsakomybę ar kaštus tiekėjui. Priešingai, ieškovė dublike nurodė, jog ji pajėgi sukurti techninį sprendimą, kaip suformuoti patikrinimo metodiką bei pačią metodiką, be to, nurodė, jog iš esmės neneigė aplinkybės, jog pastatyti kamerą į tą pačią vietą sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Taigi, pats ieškovas iš esmės pripažįsta, jog tiek techninio sprendimo suradimas, tiek metodikos parengimas yra įmanomas, o reikalavimas, kad tiekėjas pasiūlęs techninius sprendimus bei sistemos veikimo metodiką prisiimtų teisinę atsakomybę už metodikos tinkamą veikimą, nepažeidžiant asmenų teisių ir teisėtų interesų, jos atitikimą teisės aktų reikalavimams, – objektyviai pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad ieškovė turi kitokį sau palankų situacijos vertinimą, savaime nepaneigia tokio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog pirkimo dokumentuose būtų sąlyga, jog tiekėjas turi prisiimti teisinę atsakomybę, kaštus už netinkamai naudojamą tiekėjo sukurtą metodiką, o reikalavimas tiekėjui prisiimti teisinę atsakomybę, kad metodika atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kitų asmenų interesų yra pagrįstas ir teisėtas.

26.       Ieškovės pateikti samprotavimai, jog pasiūlymo pateikimo metu nėra įmanoma nustatyti tiekėjams tenkančių kaštų ir tokios metodikos įgyvendinimo, taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindimo, o paremti tik pačio ieškovo subjektyviu vertinimu, juo labiau, kad pats ieškovas pateikė duomenis dėl patikros laiko ir galimų metrologinės patikros kaštų.

27.       Ieškovės nurodytos aplinkybes, jog pirkimo dokumentuose nėra nurodyta konkreti vieta kilnojamai kamerai išankstinio išrinkimo, paneigia Techninės specifikacijos 19 punktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog projektavimo metu rangovas kartu su Užsakovu parinks galimas mobilios kameros pastatymo vietas. Be to, Techninės specifikacijos 7 punktas numatyta, kad ITS visos užfiksuotos nuotraukos privalo turėti meta duomenų eilutę (angl. burn in text)“ o metaduomenys yra „ ...metaduomenis (valstybinis registracijos numeris, greitis, laikas, vietos koordinatės)“. Taigi, Techninėje specifikacijoje yra numatyta, kad mobiliosios kameros pastatymui bus parinktos konkrečios suderintos vietos.

28.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo pateikti samprotavimai, jog jis neįtakoja mobilios kameros vietos, negali garantuoti metodikos tvirtinimo įstaigų sprendimo ir jo termino, tiksliai apskaičiuoti metrologinės patikros kaštų, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalavimas pasiūlyme ir projekte numatyti ir įtraukti išlaidos, susijusias su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais bei kitos ginčijamos Techninės specifikacijos 19 nuostatos yra perteklinės, objektyviai neįgyvendinamos, diskriminacinės, nesąžiningos ar numatančios nepamatuotą riziką tiekėjams. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti techninės specifikacijos 19 punkto reikalavimą, kad pasiūlyme ir projekte turi būti numatytos ir įtrauktos išlaidos, susijusios su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais (per visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį), atmestinas kaip nepagrįstas.

29.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31.       Nagrinėjamu atveju tenkintas vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų, todėl spręstina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 787,50 Eur žyminį mokestį („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (CBP-538, b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 393,75 Eur (393,75 / 2) sumokėto žyminio mokesčio dalis. 

32.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti pirkimo – „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus mieste Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“ (pirkimo Nr. 543762), sąlygas, kuriomis serverio nuomos paslaugos ir vidutinio greičio fiksavimo įrangos įrengimas sujungti į vieną nedalomą objektą (Techninės specifikacijos I skyrius „Aiškinamasis raštas“, 26-27 punktais), neteisėtomis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės UAB „Fima“, juridinio asmens kodas 121289694, naudai 393,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                          Žilvinas Terebeiza